TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. gruodžio 17 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žemės ūkis – Žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 – Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 – 13 straipsnio 1 dalies d punktas – Praktika, galinti suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės – Produkto, kurio pavadinimas saugomas, formos ar išvaizdos atgaminimas – Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) „Morbier“
Byloje C‑490/19
dėl Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija) 2019 m. birželio 19 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2019 m. birželio 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Syndicat interprofessionnel de défense du fromage Morbier
prieš
Société Fromagère du Livradois SAS
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, penktosios kolegijos teisėjo pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai M. Ilešič, C. Lycourgos ir I. Jarukaitis (pranešėjas),
generalinis advokatas G. Pitruzzella,
posėdžio sekretorė M. Krausenböck, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. birželio 18 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Syndicat interprofessionnel de défense du fromage Morbier, atstovaujamos advokato J.-J. Gatineau,
– Société Fromagère du Livradois SAS, atstovaujamos advokato E. Piwnica,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos C. Mosser ir A.-L. Desjonquères,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Kanellopoulos, E. Leftheriotou ir I.‑E. Krompa,
– Europos Komisijos, atstovaujamos D. Bianchi ir I. Naglis,
susipažinęs su 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, 2006, p. 12) ir 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012, p. 1) 13 straipsnių 1 dalių išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Syndicat interprofessionnel de défense du fromage Morbier (toliau – Syndicat) ir Société Fromagère du Livradois SAS ginčą dėl saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) „Morbier“ pažeidimo ir nesąžiningos, kenksmingos konkurencijos veiksmų, kuriais kaltinama ši bendrovė.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamento Nr. 510/2006, kuris buvo panaikintas Reglamentu Nr. 1151/2012, 4 ir 6 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(4) Atsižvelgiant į didelę produktų, kuriais prekiaujama, įvairovę ir į apie juos teikiamos informacijos gausą, vartotojai turėtų gauti aiškią ir glaustą informaciją apie produktų kilmę, kad galėtų pasirinkti geriausią produktą.
<…>
(6) Reikėtų numatyti Bendrijos požiūrį į kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas. Bendrijos apsaugos sistemos taisyklės leidžia plėtoti geografines nuorodas ir kilmės vietos nuorodas, nes taikant vienodesnį požiūrį tokia sistema užtikrina vienodas konkurencijos sąlygas šias nuorodas turinčių produktų gamintojams ir stiprina vartotojų pasitikėjimą tokiais produktais.“
4 Šio reglamento 13 straipsnio 1 dalis buvo suformuluota taip:
„Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo:
a) bet kokio tiesioginio ar netiesioginio įregistruoto pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais produktams, kuriems netaikomas įregistravimas, jeigu šie produktai panašūs į tuo pavadinimu įregistruotus produktus arba jeigu, naudojantis tuo pavadinimu, naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija;
b) bet kokio neleistino naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo [ar mėgdžiojimo], net ir tuo atveju, jeigu yra nurodoma tikroji produkto kilmė arba jeigu saugomas pavadinimas yra išverstas, arba prie jo rašomi žodžiai, pavyzdžiui, „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagaminta kaip“, „imitacija“ ar panašūs;
c) bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos į, pavyzdžiui, produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar esmines ypatybes, esančios ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto įpakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;
d) bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto kilmės.
<…>“
5 Reglamento Nr. 1151/2012 18 ir 29 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(18) konkrečiais kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos tikslais siekiama, kad ūkininkai ir gamintojai galėtų užsitikrinti deramą atlygį už atitinkamo produkto kokybę ir savybes arba už jų pagaminimo būdo ypatybes bei teikti aiškią informaciją apie specifinėmis su geografine kilme susijusiomis savybėmis pasižyminčius produktus, taip vartotojams suteikiant galimybę pagrįsčiau rinktis prekę;
<…>
(29) į registrą įtrauktiems pavadinimams turėtų būti taikoma apsauga, kad būtų užtikrintas jų teisingas naudojimas ir siekiant užkirsti kelią veiksmams, kurie gali klaidinti vartotojus <…>“
6 Šio reglamento 4 straipsnyje „Tikslas“ nustatyta:
„Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų sistema nustatyta siekiant padėti su geografine vietove siejamų produktų gamintojams:
a) užtikrinti deramą atlygį už jų produktų ypatybes;
b) užtikrinti vienodą pavadinimų kaip intelektinės nuosavybės teisės apsaugą Sąjungos teritorijoje;
c) užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama aiški informacija apie pridėtinės vertės suteikiančius produktų ypatumus.“
7 Minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, kuriuose iš esmės pakartojama Reglamento Nr. 510/2006 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktų formuluotė, nustatyta:
„Šiame reglamente kilmės vietos nuoroda – pavadinimas, kuriuo apibūdinamas produktas:
a) kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba, išimtiniais atvejais, šalis;
b) kurio kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais <…>“
8 To paties reglamento 13 straipsnio 1 dalyje iš esmės pakartojama Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalis. Jos a ir b punktų pabaigoje tik pridėta formuluotė „įskaitant atvejus, kai tie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys“.
9 Pagal 1996 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2400/96 dėl tam tikrų pavadinimų įtraukimo į Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos numatytą „Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą“ (OL L 327, 1996, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 20 t., p. 143), iš dalies pakeistą 2002 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1241/2002 (OL L 181, 2002, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 36 t., p. 177), pavadinimas „Morbier“ kaip SKVN įtrauktas į Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą, pateiktą šio reglamento priede.
10 2013 m. lapkričio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1128/2013, kuriuo patvirtinamas nereikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Morbier (SKVN)] (OL L 302, 2013, p. 7), pateiktas toks į specifikaciją įeinantis produkto aprašymas:
„Morbier“ yra slėgtas, nekaitintas, cilindro, kurio išorinis kraštas yra šiek tiek išgaubtas, o pagrindai plokšti, formos žalio karvės pieno sūris; cilindro skersmuo – 30–40 cm, aukštis – 5–8 cm, svoris – 5–8 kg.
Per sūrio centrą ir visą galvos skersmenį eina juoda horizontali ištisinė linija.
Sūrio plutelė natūrali, nelygi, taisyklinga, lipni; matosi formos atspaudai. Jo spalva – nuo šviesiai pilkos iki oranžinės su rudai, raudonai ir rausvai oranžiniais atspalviais. Sūrio minkštimas vienalytis, dramblio kaulo ar gelsvos spalvos, dažnai su keliomis serbentų dydžio ertmėmis ar paplokščiais burbuliukais. Liečiant jaučiamas minkštumas, riebumas ir tąsumas; burnoje šiek tiek lipnus, tekstūra lygi ir švelni. Skonis natūralus, su pieno, karamelės, vanilės ir vaisių prieskoniu. Ilgiau nokinto sūrio aromatų puokštėje atsiranda skrudėsių, prieskonių ir augalų aromatai. Sūrio skonis subalansuotas. Visiškai išdžiovinto sūrio 100 g yra ne mažiau kaip 45 g riebalų. Nugriebto pieno sūrio drėgnis turi būti 58 %–67 %. Sūris nepertraukiamai nokinamas ne trumpiau kaip 45 dienas nuo pagaminimo dienos.“
Prancūzijos teisė
11 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Intelektinės nuosavybės kodekso L. 722‑1 straipsnyje numatyta:
„Už bet kokį geografinės nuorodos pažeidimą kyla civilinė atsakomybė šį pažeidimą padariusiam asmeniui.
Šiame skyriuje „geografinė nuoroda“ – tai:
<…>
b) saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos, numatytos Bendrijos teisės aktuose dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos;
<…>“
12 Sūriui „Morbier“ yra taikoma kontroliuojama kilmės vietos nuoroda (appellation d’origine contrôlée – AOC) nuo tada, kai priimtas 2000 m. gruodžio 22 d. dekretas dėl kontroliuojamos kilmės vietos nuorodos „Morbier“ (JORF, Nr. 302, 2000 m. gruodžio 30 d., p. 20944), vėliau panaikintas; jame nustatyta referencinė geografinė vietovė ir šios kilmės vietos nuorodos naudojimo sąlygos, o – jo 8 straipsnyje – įmonėms, esančioms už šios geografinės vietovės ribų ir nuolat gaminančioms bei parduodančioms sūrius pavadinimu „Morbier“, numatytas pereinamasis laikotarpis, kad jos galėtų toliau naudoti šį pavadinimą be nuorodos „AOC“ penkerius metus po paskelbimo apie kilmės vietos nuorodos „Morbier“ įregistravimą kaip SKVN.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
13 Pagal 2000 m. gruodžio 22 d. dekretą Société Fromagère du Livradois, kuri morbier sūrį gamino nuo 1979 m., buvo leista iki 2007 m. liepos 11 d. naudoti pavadinimą „Morbier“ be nuorodos „AOC“; nuo tos datos ji pakeitė minėtą pavadinimą į „Montboissié du Haut Livradois“. Be to, 2001 m. spalio 5 d. Société Fromagère du Livradois Jungtinėse Valstijose pateikė paraišką įregistruoti JAV prekių ženklą „Morbier du Haut Livradois“, kurio registraciją 2008 m. ji pratęsė dešimčiai metų, o 2004 m. lapkričio 5 d. – paraišką įregistruoti Prancūzijos prekių ženklą „Montboissier“.
14 Kaltindama Société Fromagère du Livradois saugomos kilmės nuorodos pažeidimu ir nesąžiningos bei kenksmingos konkurencijos veiksmais gaminant ir parduodant sūrį, vizualiai panašų į produktą, kuriam taikoma SKVN „Morbier“, siekiant sukurti painiavą su šiuo produktu ir pasinaudoti jo atvaizdo žinomumu nesilaikant kilmės vietos nuorodos specifikacijos, Syndicat 2013 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Tribunal de grande instance de Paris (Paryžiaus apygardos teismas, Prancūzija), prašydama įpareigoti Société Fromagère du Livradois nutraukti bet kokį tiesioginį ar netiesioginį SKVN „Morbier“ pavadinimo naudojimą komerciniais tikslais produktams, kuriems ši nuoroda netaikoma, bet kokį neleistiną šios SKVN „Morbier“ naudojimą, imitavimą ar mėgdžiojimą, bet kokių melagingų ar klaidinančių nuorodų, susijusių su produkto provenencija, kilme, pobūdžiu ar esminėmis ypatybėmis, naudojimą visais būdais, kurie galėtų sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę, nutraukti bet kokią kitą praktiką, galinčią suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės, ir būtent nenaudoti juodos linijos, kuri atskiria dvi sūrio dalis, taip pat atlyginti padarytą žalą.
15 Šie reikalavimai buvo atmesti 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu; jį Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija) patvirtino 2017 m. birželio 16 d. sprendimu. Šiame sprendime konstatuota, kad sūrio, kuris turi vieną ar kelias sūrio „Morbier“ specifikacijoje nurodytas savybes, todėl yra į jį panašus, pardavimas nėra pažeidimas.
16 Minėtame sprendime nurodęs, kad SKVN reglamentuojančiais teisės aktais siekiama apsaugoti ne produkto išvaizdą ar jo specifikacijoje aprašytas savybes, bet pavadinimą, todėl pagal šiuos teisės aktus nedraudžiama gaminti produkto naudojant tą pačią technologiją, kuri nurodyta geografinei nuorodai taikomose normose, ir pažymėjęs, kad, nesant išimtinių teisių, produkto išvaizdos atgaminimas patenka į prekybos ir pramonės laisvės taikymo sritį, Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) nusprendė, kad Syndicat nurodytos savybės, be kita ko, horizontali mėlyna linija, yra susijusios su istorine tradicija ir kitų nei „Morbier“ sūrių gamybai būdinga senovine technologija; jas Société Fromagère du Livradois naudojo dar neįregistravus SKVN „Morbier“ ir jos nėra Syndicat ar jos narių investicijų rezultatas. Šis teismas nusprendė, kad nors teisė naudoti augalines anglis suteikta tik vienam sūriui, kuriam taikoma ši SKVN, Société Fromagère du Livradois, siekdama įvykdyti JAV teisės aktuose nustatytus reikalavimus, turėjo ją pakeisti vynuogių polifenoliu, todėl šie du sūriai negali būti tapatinami remiantis šia savybe. Pažymėjęs, kad Société Fromagère du Livradois nurodė ir kitus sūrio „Montboissié“ ir sūrio „Morbier“ skirtumus, susijusius, be kita ko, su pirmojo gamyba iš pasterizuoto pieno, o antrojo – iš žalio pieno, minėtas teismas padarė išvadą, kad šie du sūriai yra skirtingi, o Syndicat bando išplėsti SKVN „Morbier“ apsaugą, siekdama neteisėtų ir laisvos konkurencijos principui prieštaraujančių komercinių interesų.
17 Syndicat dėl šio Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) sprendimo pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija). Grįsdama savo skundą ji visų pirma teigia, kad kilmės vietos nuoroda saugoma nuo bet kokios praktikos, galinčios suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės, ir kad nusprendęs, jog vis dėlto draudžiama naudoti tik SKVN pavadinimą, Cour d’appel de Paris pažeidė atitinkamus reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 13 straipsnius. Be to, Syndicat teigia, kad Cour d’appel (Apeliacinis teismas), pažymėjęs tik tai, kad, pirma, Syndicat nurodytos savybės susijusios su istorine tradicija ir nėra Syndicat ir jos narių investicijų rezultatas, ir, antra, sūris „Montboissié“, kuriuo Société Fromagère du Livradois prekiauja nuo 2007 m., skiriasi nuo sūrio „Morbier“, tačiau neišnagrinėjęs, kaip jo buvo prašyta, ar dėl Société Fromagère du Livradois praktikos, visų pirma „pelenų spalvos linijos“, kuri būdinga sūriui „Morbier“, kopijavimo vartotojai galėjo būti klaidinami dėl tikrosios produkto kilmės, priėmė pagal tuos pačius teisės aktus neteisėtą sprendimą.
18 Savo ruožtu Société Fromagère du Livradois tvirtina, kad pagal SKVN yra saugomi apibrėžtoje vietovėje pagaminti produktai ir tik jiems gali būti naudojamas saugomas pavadinimas, tačiau nedraudžiama kitiems gamintojams gaminti panašių produktų ir jais prekiauti, nes jie nesudaro įspūdžio, kad jiems taikoma aptariama nuoroda. Iš nacionalinės teisės matyti, kad draudžiamas bet koks SKVN sudarančio žymens naudojimas panašiems produktams, neturint tam teisės, kai jie nėra kilę iš apibrėžtos zonos arba yra iš jos kilę, bet nepasižymi reikiamomis savybėmis, tačiau nedraudžiama prekiauti panašiomis prekėmis, su sąlyga, kad tokios prekybos nelydi jokie veiksmai, kuriais galėtų būti suklaidinta, be kita ko, neleistinai naudojantis šia SKVN ar ją mėgdžiojant. Ji taip pat teigia, kad praktika, galinti suklaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto kilmės, kaip tai suprantama pagal reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 atitinkamus 13 straipsnių 1 dalių d punktus, būtinai turi būti susijusi su produkto „kilme“, taigi tai turi būti praktika, dėl kurios vartotojas gali manyti, kad jam yra pateiktas produktas, kuriam taikoma atitinkama SKVN. Ji mano, kad šios „praktikos“ negali lemti vien pati produkto išvaizda, kai ant jo pakuotės nėra jokios nuorodos į saugomą provenenciją.
19 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad jam pateiktame kasaciniame skunde keliamas naujas klausimas, ar reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 atitinkamos 13 straipsnių 1 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas tik draudžiama tretiesiems asmenims naudoti įregistruotą pavadinimą, o gal jas reikia aiškinti taip, kad pagal jas taip pat draudžiama bet kokiu būdu pateikti produktą, kuris gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios jo kilmės, net jei trečiasis asmuo nevartojo įregistruoto pavadinimo. Be kita ko, pažymėdamas, kad Teisingumo Teismas nėra priėmęs sprendimo šiuo klausimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad kyla abejonių, kaip reikėtų aiškinti šiuose straipsniuose esantį žodžių junginį „kita praktika“, kuri yra ypatinga saugomos kilmės vietos nuorodos pažeidimo forma, jeigu gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės.
20 Taigi, jo nuomone, kyla klausimas, ar produkto, žymimo SKVN, fizinių savybių panaudojimas gali reikšti praktiką, galinčią klaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto kilmės ir draudžiamą pagal šių reglamentų atitinkamas 13 straipsnių 1 dalis. Atsakant į šį klausimą reikėtų nustatyti, ar produkto, žymimo saugoma kilmės vietos nuoroda, pateikimas, visų pirma jam būdingos formos ar išvaizdos atgaminimas, gali pažeisti šią nuorodą, nepaisant to, kad pavadinimas nėra panaudotas.
21 Šiomis aplinkybėmis Cour de cassation (Kasacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar [reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012] atitinkamos 13 straipsnių 1 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas tretiesiems asmenims draudžiama tik naudoti įregistruotus pavadinimus, o gal jos turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiamas produkto, žymimo saugoma kilmės vietos nuoroda, pateikimas, visų pirma atgaminant jam būdingą formą ar išvaizdą, kuris gali klaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės net ir tuo atveju, jeigu įregistruotas pavadinimas nėra panaudotas?“
Dėl prejudicinio klausimo
Dėl pirmos klausimo dalies
22 Savo klausimo pirmoje dalyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 13 straipsnių 1 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas tik draudžiama trečiajam asmeniui naudoti įregistruotą pavadinimą.
23 Iš šių nuostatų formuluotės matyti, kad įregistruoti pavadinimai saugomi nuo įvairių veiksmų, t. y. pirma, įregistruoto pavadinimo tiesioginio ar netiesioginio naudojimo komerciniais tikslais, antra, neleistino naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, trečia, melagingos ar klaidinančios nuorodos apie produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar esmines ypatybes, pateikiamos ant išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su nagrinėjamu produktu susijusiuose dokumentuose, taip pat produkto įpakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę, ir, ketvirta, bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės.
24 Taigi šiose nuostatose pateikiamas laipsniškas draudžiamų veiksmų sąrašas (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 2 d. Sprendimo Fundación Consejo Regulador de la Denominación de Origen Protegida Queso Manchego, C‑614/17, EU:C:2019:344, 27 punktą). Reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 atitinkamuose 13 straipsnių 1 dalių a punktuose draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai naudoti įregistruotą pavadinimą produktams, kuriems netaikoma registracija, tokia forma, kuri yra tapati šiam pavadinimui arba fonetiškai ir (arba) vizualiai labai panaši (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 29, 31 ir 39 punktus), o šių reglamentų atitinkamuose 13 straipsnių 1 dalių b–d punktuose draudžiami kitų rūšių veiksmai, nuo kurių saugomi įregistruoti pavadinimai ir kuriais nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nevartojami patys pavadinimai.
25 Taigi reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 13 straipsnių 1 dalių a punktų taikymo sritis būtinai turi skirtis nuo kitų taisyklių, reglamentuojančių įregistruotų pavadinimų apsaugą ir įtvirtintų šių reglamentų atitinkamuose 13 straipsnių 1 dalių b–d punktuose, taikymo srities. Visų pirma pagal atitinkamus reglamentų Nr. 510/2006 ir 1151/2012 13 straipsnių 1 dalių b punktus yra draudžiami veiksmai, kuriais, skirtingai nuo nurodytųjų atitinkamuose šių reglamentų 13 straipsnių 1 dalių a punktuose, pats saugomas pavadinimas nenaudojamas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, tačiau į jį daroma užuomina taip, kad vartotojas nustatytų pakankamą ryšį su šiuo pavadinimu (pagal analogiją dėl 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008, p. 16) 16 straipsnio žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 33 punktą).
26 Konkrečiau kalbant apie sąvoką „mėgdžiojimas“, lemiamas kriterijus yra tai, ar vartotojas, susidūręs su ginčijamu pavadinimu, iškart įsivaizduoja gaminį, kuriam taikoma SKVN, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas, prireikus atsižvelgdamas į dalinį SKVN įtraukimą į ginčijamą pavadinimą, šio pavadinimo fonetinį ir (arba) vizualų ryšį su šia SKVN arba į minėto pavadinimo ir SKVN konceptualų artumą (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 51 punktą).
27 Be to, 2019 m. gegužės 2 d. Sprendime Fundación Consejo Regulador de la Denominación de Origen Protegida Queso Manchego (C‑614/17, EU:C:2019:344) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad įregistruoto pavadinimo mėgdžiojimą gali lemti vaizdinių žymenų naudojimas. Prieš tai nuspręsdamas Teisingumo Teismas, be kita ko, to sprendimo 18 punkte pažymėjo, kad šios nuostatos formuluotę galima suprasti taip, kad joje daroma nuoroda ne tik į terminus, kuriais įregistruotas pavadinimas gali būti mėgdžiojamas, bet ir į bet kokį vaizdinį žymenį, kuris vartotojui gali priminti produktus, kuriems naudojamas toks pavadinimas. Minėto sprendimo 22 punkte jis pažymėjo, kad negalima iš principo atmesti galimybės, jog vaizdiniai žymenys vartotojui gali tiesiogiai sudaryti įspūdį, kad jais nurodomi produktai, kuriems taikomas įregistruotas pavadinimas, atsižvelgiant į jų konceptualų panašumą į tokį pavadinimą.
28 Dėl veiksmų, kurie nurodyti reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 13 straipsnių 1 dalių c punktuose, reikia pažymėti, kad šiomis nuostatomis, palyginti su šių straipsnių a ir b punktais, apsaugos ribos išplečiamos, į jas įtraukiant visų pirma „bet kokias kitas nuorodas“, t. y. vartotojams pateikiamą informaciją ant atitinkamo produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, kurios, nors jomis ir nėra mėgdžiojama saugoma geografinė nuoroda, yra laikomos melagingomis ar klaidinančiomis, kalbant apie produkto ryšį su šia nuoroda. Sąvoka „bet kokia kita nuoroda“ apima informaciją, kuri gali būti bet kokia forma pateikta ant atitinkamo produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su šia preke susijusiuose dokumentuose, visų pirma teksto, vaizdo ar pakuotės forma, kuri gali parodyti šio produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar esmines savybes (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 65 ir 66 punktus).
29 Kalbant apie veiksmus, kurie nurodyti reglamentų Nr. 510/2006 ir 1151/2012 atitinkamuose 13 straipsnių 1 dalių d punktuose, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 49 punkte, iš šiose nuostatose vartojamų žodžių „bet kokia kita praktika“ matyti, kad jomis siekiama apimti visus veiksmus, kurių dar neapima kitos tų pačių straipsnių nuostatos, ir taip užbaigti įregistruotų pavadinimų apsaugos sistemą.
30 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 13 straipsnių 1 dalyse ne tik draudžiama naudoti patį registruotą pavadinimą – jų taikymo sritis platesnė.
31 Taigi į pirmą pateikto klausimo dalį reikia atsakyti, kad reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 13 straipsnių 1 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jos apima ne vien draudimą trečiajam asmeniui naudoti įregistruotą pavadinimą.
Dėl antros klausimo dalies
32 Savo klausimo antra dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 atitinkamus 13 straipsnių 1 dalių d punktus reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama atgaminti produktui, kuriam taikomas įregistruotas pavadinimas, būdingą formą arba išvaizdą, jeigu toks atgaminimas gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės.
33 Reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 atitinkamuose 13 straipsnių 1 dalių d punktuose numatyta, kad įregistruoti pavadinimai saugomi nuo bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto kilmės, konkrečiai nenurodant šiomis nuostatomis draudžiamų veiksmų, bet plačiai apimant visus veiksmus (išskyrus draudžiamus pagal atitinkamus šių reglamentų 13 straipsnių 1 dalių a–c punktus), kuriais vartotojas gali būti suklaidintas dėl tikrosios nagrinėjamo produkto kilmės.
34 Reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 atitinkami 13 straipsnių 1 dalių d punktai yra suderinami su Reglamento Nr. 510/2006 4 ir 6 konstatuojamosiose dalyse ir Reglamento Nr. 1151/2012 18 ir 29 konstatuojamosiose dalyse bei 4 straipsnyje įtvirtintais tikslais, iš kurių matyti, kad SKVN ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) apsaugos sistema siekiama, be kita ko, suteikti vartotojams aiškią informaciją apie produkto kilmę ir savybes, kad jie galėtų pagrįsčiau priimti sprendimą pirkti, ir užkirsti kelią veiksmams, kurie gali klaidinti vartotojus.
35 Apskritai iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad SKVN ir SGN apsaugos sistema iš esmės siekiama vartotojams užtikrinti, kad įregistruota nuoroda pažymėti žemės ūkio produktai dėl savo kilmės iš konkrečios geografinės srities turėtų tam tikras specifines savybes ir atitinkamai suteiktų kokybės garantiją, susijusią su jų geografine kilme, siekiant sudaryti galimybę žemės ūkio subjektams, įdėjusiems realių pastangų gerinti kokybę, už tai gauti didesnes pajamas ir užkirsti kelią tretiesiems asmenims piktnaudžiaujant gauti naudos iš šių produktų turimos reputacijos, įgytos dėl jų kokybės (pagal analogiją žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo EUIPO / Instituto dos Vinhos do Douro e do Porto, C‑56/16 P, EU:C:2017:693, 82 punktą; 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne, C‑393/16, EU:C:2017:991, 38 punktą ir 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 38 ir 69 punktus).
36 Dėl klausimo, ar produkto, kuriam taikomas įregistruotas pavadinimas, formos ar išvaizdos atgaminimas gali būti laikomas reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 atitinkamuose 13 straipsnių 1 dalių d punktuose draudžiama praktika, reikia pažymėti, kad iš tiesų, kaip tvirtino Société Fromagère du Livradois ir Europos Komisija, šiose nuostatose numatytos apsaugos dalykas, kaip matyti iš pačių šių nuostatų, yra įregistruotas pavadinimas, o ne produktas, kuriam šis pavadinimas taikomas. Iš to matyti, kad šia apsauga nesiekiama, be kita ko, uždrausti naudoti gamybos technologijas arba atkurti vieną ar kelias savybes, nurodytas produkto, kuriam taikomas įregistruotas pavadinimas, specifikacijoje, remiantis tuo, kad jos nurodytos šioje specifikacijoje, siekiant pagaminti kitą produktą, kuriam netaikoma registracija.
37 Vis dėlto, kaip savo išvados 27 punkte pažymėjo generalinis advokatas, SKVN pagal Reglamento Nr. 1151/2012 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, kuriuose iš esmės pakartojami Reglamento Nr. 510/2006 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, yra pavadinimas, kuriuo produktas identifikuojamas kaip kilęs iš konkrečios vietovės, regiono arba išimtiniais atvejais – šalies, o jo kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais. Taigi SKVN yra saugomos, nes žymi tam tikros kokybės ar tam tikras savybes turintį produktą. Vadinasi, SKVN ir produktas, kuriam ji taikoma, yra glaudžiai susiję.
38 Taigi atsižvelgiant į tai, kad reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 atitinkamuose 13 straipsnių 1 dalių d punktuose vartojamas žodžių junginys „bet kokia kita praktika“ nėra baigtinio pobūdžio, negalima atmesti galimybės, kad į šių nuostatų taikymo sritį gali patekti produkto, kuriam taikomas įregistruotas pavadinimas, formos ar išvaizdos atgaminimas, nors šio pavadinimo nėra nei ant nagrinėjamo produkto, nei ant jo pakuotės. Tai būtų tuomet, jeigu šis atgaminimas galėtų suklaidinti vartotoją dėl tikrosios nagrinėjamo produkto kilmės.
39 Siekiant įvertinti, ar taip yra šiuo atveju, kaip savo išvados 55 ir 57–59 punktuose iš esmės nurodė generalinis advokatas, reikia, pirma, remtis pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus vidutinio Europos vartotojo suvokimu (pagal analogiją žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 25 ir 28 punktus; taip pat 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 47 punktą) ir, antra, atsižvelgti į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius, įskaitant nagrinėjamų produktų pateikimo visuomenei ir prekybos sąlygas bei faktines aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 4 d. Sprendimo Consorzio Tutela Aceto Balsamico di Modena, C‑432/18, EU:C:2019:1045, 25 punktą).
40 Konkrečiai kalbant, kiek tai susiję, kaip pagrindinėje byloje, su produkto, kuriam taikomas įregistruotas pavadinimas, išvaizdos elementu, reikia, be kita ko, įvertinti, ar šis elementas yra šio produkto referencinė ir labai išskirtinė savybė, todėl jo atgaminimas kartu su visais šiuo atveju reikšmingais veiksniais leistų vartotojui manyti, kad produktas, apimantis šį atgaminimą, yra produktas, kuriam taikomas įregistruotas pavadinimas.
41 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateikto klausimo antrą dalį reikia atsakyti: reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 atitinkami 13 straipsnių 1 dalių d punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama atgaminti produkto, kuriam taikomas įregistruotas pavadinimas, formą ar išvaizdą, jeigu dėl tokio atgaminimo vartotojas gali manyti, kad nagrinėjamam produktui taikomas šis įregistruotas pavadinimas. Reikia įvertinti, ar minėtas atgaminimas gali suklaidinti pakankamai informuotą, protingai pastabų ir nuovokų Europos vartotoją, atsižvelgiant į visus šiuo atveju svarbius veiksnius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos ir 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų atitinkamos 13 straipsnių 1 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jos apima ne vien draudimą trečiajam asmeniui naudoti įregistruotą pavadinimą.
Reglamentų Nr. 510/2006 ir Nr. 1151/2012 atitinkamus 13 straipsnių 1 dalių d punktus reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama atgaminti produkto, kuriam taikomas įregistruotas pavadinimas, formą ar išvaizdą, jeigu dėl tokio atgaminimo vartotojas gali manyti, kad nagrinėjamam produktui taikomas šis įregistruotas pavadinimas. Reikia įvertinti, ar minėtas atgaminimas gali suklaidinti pakankamai informuotą, protingai pastabų ir nuovokų Europos vartotoją, atsižvelgiant į visus šiuo atveju svarbius veiksnius.
Parašai.