Language of document : ECLI:EU:T:2013:406

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 6 d.(*)

„Gamtinių dujų vidaus rinka – Direktyva 2003/55/EB – Gamtinių dujų įmonių pareiga nustatyti sistemą, pagal kurią trečiosioms šalims suteikiama derybų būdu sutarta teisė naudotis dujų saugykla – Čekijos institucijų sprendimas suteikti laikiną išimtį ieškovei dėl jos planuojamos požeminės dujų saugyklos Damboricoje – Komisijos sprendimas, kuriuo Čekijos Respublikai nurodyta atšaukti sprendimą suteikti išimtį – Direktyvos 2003/55 taikymas laiko atžvilgiu“

Byloje T‑465/11

Globula a.s., įsteigta Hodonyne (Čekijos Respublika), atstovaujama advokatų M. Petite, D. Paemen, A. Tomtsis, D. Koláček ir P. Zákoucký,

ieškovė,

palaikoma

Čekijos Respublikos, atstovaujamos M. Smolek, J. Očková ir T. Müller,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą O. Beynet ir T. Scharf,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2011 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimą C(2011) 4059 dėl vidaus rinkos taisyklių dėl trečiųjų šalių teisės naudotis saugyklomis netaikymo požeminei dujų saugyklai Damboricoje

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude,

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. balandžio 23 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2009 m. balandžio 14 d. ieškovė Globula a.s. pateikė prašymą Čekijos pramonės ir prekybos ministerijai (toliau – ministerija) siekdama gauti leidimą statyti požeminę dujų saugyklą (toliau – PD saugykla) Damboricoje (Čekijos Respublika). Šiame prašyme ji paprašė taikyti laikiną pareigos suteikti trečiosioms šalims derybų būdu sutartą teisę naudotis minėta saugykla išimtį dėl viso naujo PD saugyklos pajėgumo.

2        2010 m. spalio 26 d. sprendimu ministerija išdavė leidimą statyti PD saugyklą ir suteikė ieškovei laikiną pareigos suteikti trečiosioms šalims derybų būdu sutartą teisę naudotis saugyklomis išimtį dėl 90 % PD saugyklos pajėgumo 15 metų laikotarpiui nuo leidimo naudoti išdavimo dienos.

3        2011 m. vasario 11 d. ministerijos raštu Komisijai pranešta apie 2010 m. spalio 26 d. sprendimą; šį raštą Europos Komisija gavo 2011 m. vasario 18 d.

4        2011 m. balandžio 15 d. raštu Komisija paprašė ministerijos pateikti papildomos informacijos ir nurodė, kad jei ji turės ministerijos paprašyti pakeisti arba atšaukti 2010 m. spalio 26 d. sprendimą, ji tai padarys iki 2011 m. birželio 18 d. Ministerija atsakė per Komisijos nustatytą terminą – 2011 m. balandžio 29 d.

5        2011 m. gegužės 13 d. raštu Komisija išsiuntė ministerijai antrą prašymą pateikti papildomos informacijos ir vėl nurodė, kad jei ji turės ministerijos paprašyti pakeisti arba atšaukti sprendimą, apie kurį buvo pranešta, tai padarys iki 2011 m. birželio 18 d. Ministerija atsakė per Komisijos nustatytą terminą – 2011 m. gegužės 20 d.

6        2011 m. birželio 23 d. raštu, kurį pasirašė už energetiką atsakingas Komisijos narys, Komisija informavo ministeriją, kad ji priims oficialų sprendimą iki 2011 m. birželio 29 d.

7        2011 m. birželio 27 d. Komisija priėmė sprendimą C(2011) 4509 dėl vidaus rinkos taisyklių dėl trečiųjų šalių teisės naudotis saugyklomis netaikymo požeminei dujų saugyklai Damboricoje (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo nurodė Čekijos Respublikai atšaukti 2010 m. spalio 26 d. sprendimą. Apie ginčijamą sprendimą Čekijos Respublikai pranešta 2011 m. birželio 28 d.

 Procesas ir šalių reikalavimai

8        2011 m. rugpjūčio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės pareiškimą, kuriuo ji pareiškė šį ieškinį.

9        2011 m. gruodžio 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Čekijos Respublika pateikė prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų. 2012 m. sausio 11 d. nutartimi Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkė leido jai įstoti į bylą. Per nustatytus terminus įstojusi į bylą šalis pateikė savo paaiškinimus, o kitos šalys – savo pastabas dėl šių paaiškinimų.

10      Išklausęs teisėjos pranešėjos pranešimą, Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

11      Per 2013 m. balandžio 23 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

12      Ieškovė, palaikoma Čekijos Respublikos, Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

13      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

14      Grįsdama reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą, ieškovė remiasi trimis pagrindais. Pirmasis susijęs su klaidomis nustatant taikytiną teisę, antrasis – su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, o trečiasis – su akivaizdžia faktinių aplinkybių vertinimo klaida.

15      Pirmąjį ieškovės pateiktą pagrindą sudaro dvi dalys, susijusios su klaidomis nustatant taikytiną procesinę teisę ir taikytiną materialinę teisę.

16      Ieškovė, palaikoma Čekijos Respublikos, iš esmės tvirtina, kad Komisija turėjo taikyti procedūrą ir esminius kriterijus, numatytus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB (OL L 176, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230, toliau – Antroji dujų direktyva), 22 straipsnyje, o ne procedūrą ir esminius kriterijus, numatytus 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55 (OL L 211, p. 94, toliau – Trečioji dujų direktyva), 36 straipsnyje. Iš tiesų apie 2010 m. spalio 26 d. sprendimą Komisijai pranešta 2011 m. vasario 18 d., o Antroji dujų direktyva buvo pakeista Trečiąja dujų direktyva tik 2011 m. kovo 3 d.

17      Komisija ginčija šių argumentų priimtinumą ir pagrįstumą.

 Dėl pirmojo pagrindo priimtinumo

18      Komisija ginčija pirmojo pagrindo priimtinumą. Jos teigimu, darant prielaidą, kad ji turėjo taikyti Antrosios dujų direktyvos 22 straipsnyje numatytą procedūrą, ji būtų turėjusi pateikti Čekijos Respublikai neoficialų prašymą atšaukti 2010 m. spalio 26 d. sprendimą – tai aktas, kurio nebūtų buvę galima ginčyti. Taigi šis ieškinys negali suteikti ieškovei pranašumo šiuo atžvilgiu ir todėl ji neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinio šiuo klausimu. Bet kuriuo atveju, priešingai, nei mano ieškovė, Komisija prireikus galėtų, jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamą sprendimą, priimti naują sprendimą remdamasi Antrąja dujų direktyva.

19      Ieškovė ginčija šiuos argumentus.

20      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad iš tiesų, priešingai Trečiosios dujų direktyvos 36 straipsnyje numatytai procedūrai, pagal kurią Komisijai leidžiama tiesiogiai atitinkamai valstybei narei pateikti privalomą sprendimą, pagal Antrosios dujų direktyvos 22 straipsnyje numatytą procedūrą ji pirmiausia privalo pateikti valstybei narei neprivalomą prašymą pakeisti arba panaikinti sprendimą, kuriuo leista taikyti nuo šios direktyvos nukrypti leidžiančią nuostatą, – toks prašymas nėra aktas, kurį galima ginčyti.

21      Tačiau ieškovė pirmojo pagrindo dalimi, susijusia su taikytina procedūra, siekia ne to, kad vietoj akto, kurį galima ginčyti, jai būtų pateiktas aktas, kurio negalima ginčyti, o to, kad būtų panaikintas, kaip ji mano, neteisėtas privalomas sprendimas, o tai akivaizdžiai suteiktų jai pranašumą.

22      Be to, reikia atmesti Komisijos argumentą, kad ji prireikus galėtų, jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamą sprendimą, priimti naują sprendimą remdamasi Antrąja dujų direktyva. Viena vertus, iš tiesų reikia pažymėti, kad pagal Antrąją dujų direktyvą, kaip nurodyta 20 punkte, tai, jog priimtas privalomas sprendimas, reiškia, kad atitinkamai valstybei narei pirmiausia buvo pateiktas neprivalomas prašymas. Kadangi pateikus tokį neprivalomą prašymą valstybė narė ir Komisija gali derėtis dėl jo turinio, šiuo metu nėra akivaizdu, kad Komisija galiausiai būtų priėmusi privalomą sprendimą ir koks būtų buvęs jo turinys. Kita vertus, ieškovė taip pat tvirtina, kad Antrosios dujų direktyvos 22 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas baigėsi 2011 m. gegužės 18 d., todėl Komisija nebegalėjo ginčyti 2010 m. spalio 26 d. sprendimo.

23      Todėl, šiuo metu iš anksto nesprendžiant dėl ieškovės pateiktų pagrindų pagrįstumo, ieškovė yra suinteresuota pareikšti ieškinį, kiek tai susiję su pirmuoju pagrindu, taigi šiuo atžvilgiu Komisijos pateiktą prieštaravimą dėl nepriimtinumo reikia atmesti.

 Dėl pirmojo pagrindo pagrįstumo

24      Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką procesinės normos paprastai laikomos taikytinomis visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems ginčams, skirtingai nei materialinės normos, kurios paprastai aiškinamos kaip netaikytinos iki jų įsigaliojimo susidariusioms situacijoms (1993 m. liepos 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo CT Control (Rotterdam) ir JCT Benelux prieš Komisiją, C‑121/91 ir C‑122/91, Rink. p. I‑3873, 22 punktas ir 2002 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ilumitrónica, C‑251/00, Rink. p. I‑10433, 29 punktas; 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo González y Díez prieš Komisiją, T‑25/04, Rink. p. II‑3121, 58 punktas).

25      Tačiau leista taikyti šio principo išimtį tuo atveju, kai teisės akte yra ir procesinių, ir materialinių normų, sudarančių nedalomą visumą, kurių konkrečios nuostatos negali būti vertinamos atskirai dėl jų galiojimo laiko atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis negali būti pripažinta, kad visos nagrinėjamos nuostatos galioja atgaline data, nebent yra pakankamai aiškių duomenų tokiai išvadai padaryti (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Meridionale Industria Salumi ir kt., 212/80–217/80, Rink. p. 2735, 11 ir 12 punktus).

26      Šioje byloje pagal Trečiosios dujų direktyvos 53 straipsnį ši direktyva nuo 2011 m. kovo 3 d. pakeitė Antrąją dujų direktyvą ir nuo šios datos nuorodos į Antrąją dujų direktyvą laikomos nuorodomis į Trečiąją dujų direktyvą pagal šios direktyvos II priede pateiktą atitikmenų lentelę. Remiantis šia lentele, Trečiosios dujų direktyvos 36 straipsnis atitinka Antrosios dujų direktyvos 22 straipsnį.

27      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tiek Antrosios dujų direktyvos 22 straipsnyje, tiek Trečiosios dujų direktyvos 36 straipsnyje yra ir materialinių, ir procesinių normų ir ypač kad normos, kuriomis reglamentuojamas nacionalinių institucijų sprendimo suteikti išimtį priėmimas, buvo iš esmės pakeistos.

28      Taigi, viena vertus, kalbant apie normas, kuriomis reglamentuojamas nacionalinių institucijų sprendimo suteikti išimtį priėmimas, pažymėtina, kad, pirma, tuo atveju, kai atitinkama infrastruktūra yra kelių valstybių narių teritorijoje, Trečiosios dujų direktyvos 36 straipsnio 4 ir 5 dalimis tam tikri įgaliojimai suteikiami Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), įsteigtai 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009, įsteigiančiu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, p. 1). Konkrečiai kalbant, ACER gali priimti sprendimus vietoj nacionalinių institucijų, jei jos nesusitaria.

29      Antra, Trečiosios dujų direktyvos 36 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje nacionalinei institucijai nustatyta pareiga prieš suteikiant išimtį priimti sprendimą dėl atitinkamos infrastruktūros pajėgumų valdymo ir paskirstymo taisyklių ir mechanizmų, reikalauti, kad atitinkamos infrastruktūros operatoriai prašytų potencialių jos naudotojų pareikšti susidomėjimą galimybe sudaryti sutartį dėl pajėgumų (rinkos tyrimas), ir reikalauti, kad naujai sukurtų pajėgumų valdymas atitiktų tam tikrus kriterijus.

30      Kita vertus, kalbant apie procedūrą Europos Sąjungos lygmeniu, pažymėtina, jog esminiai pakeitimai susiję, pirma, su tuo, kad Komisija nebeprivalo pirmiausia prašyti atitinkamos valstybės narės atšaukti arba pakeisti savo sprendimą, bet nuo šiol gali tiesiogiai priimti privalomą sprendimą. Antra, privalomam Komisijos sprendimui nebetaikoma vadinamoji komitologijos procedūra. Trečia, pakeisti laikotarpiai, per kuriuos Komisija gali imtis veiksmų. Pagal Antrąją dujų direktyvą pradinis dviejų mėnesių laikotarpis galėjo būti pratęstas vienu papildomu mėnesiu, jeigu Komisija pageidavo papildomos informacijos, o pagal Trečiąją dujų direktyvą šis pradinis laikotarpis gali būti pratęstas dviem papildomais mėnesiais nuo papildomos informacijos gavimo.

31      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Trečiosios dujų direktyvos 36 straipsniu padaryti procedūriniai pakeitimai negali būti vertinami atskirai dėl jų galiojimą laiko atžvilgiu nuo materialinių normų pakeitimų.

32      Pirma, išimties suteikimo procedūra, reglamentuojama šiuo straipsniu, yra viena procedūra, nors ji vyksta iš dalies nacionaliniu lygmeniu ir iš dalies Sąjungos lygmeniu. Todėl su nacionaliniu procedūros etapu susiję pakeitimai negali būti vertinami atskirai nuo pakeitimų, susijusių su Sąjungos lygmens etapu.

33      Antra, padaryta didelių pakeitimų įgaliojimų priimti sprendimus paskirstymo įvairiems procedūroje dalyvaujantiems subjektams srityje, kurie visų pirma gali turėti įtakos procedūros baigčiai.

34      Šiuo klausimu, viena vertus, reikia pabrėžti vaidmenį, kurį dabar atlieka ACER kaip naujas subjektas, dalyvaujantis procedūroje, kurios turi laikytis nacionalinės institucijos. Esant nuolatiniam nacionalinių institucijų nesutarimui dėl to, ar reikia suteikti išimtį, arba dėl naujai sukurtų pajėgumų valdymo kriterijų, vienas sprendimas, kurį turi priimti ACER pagal Trečiosios dujų direktyvos nuostatas, gali iš esmės skirtis nuo individualių sprendimų, kuriuos būtų priėmusios atitinkamos nacionalinės institucijos pagal Antrosios dujų direktyvos nuostatas. Be to, reikia pabrėžti svarbų ACER patariamąjį vaidmenį nacionalinėse institucijose. Nors ši byla nesusijusi su infrastruktūra, esančia kelių valstybių narių teritorijoje, tokia šios bylos aplinkybė negali turėti įtakos procesinių ir materialinių normų atskiriamumo nagrinėjimui, kuris nepriklauso nuo konkretaus atvejo.

35      Kita vertus, dėl procedūros, kurios turi laikytis Komisija, pažymėtina, kad jos įgaliojimai buvo labai sustiprinti priėmus naują Trečiosios dujų direktyvos 36 straipsnio 8 ir 9 dalių redakciją. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 20 punkte, Komisija dabar gali tiesiogiai atitinkamai valstybei narei pateikti privalomą sprendimą ir neturi pirmiausia jai pateikti neprivalomo prašymo, taip pat neturi būti taikoma komitologijos procedūra. Kaip minėta šio sprendimo 22 punkte, tai, kad taip šioje procedūroje neliko galimo derybų etapo, gali turėti įtakos galutinio Komisijos sprendimo turiniui.

36      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, matyti, kad procedūriniai ir materialinių normų pakeitimai, padaryti Trečiosios dujų direktyvos 36 straipsniu, sudaro nedalomą visumą, todėl pagal šio sprendimo 25 punkte minėtą teismo praktiką negali būti pripažinta, kad visos šios nuostatos galioja atgaline data, nebent yra pakankamai aiškių duomenų tokiai išvadai padaryti.

37      Tokių duomenų šioje byloje nėra. Visų pirma, nors Trečiosios dujų direktyvos 53 ir 54 straipsniuose aiškiai numatyta data, nuo kurios turi būti taikomos joje įtvirtintos nuostatos, šioje direktyvoje nėra nuostatų dėl jos įsigaliojimo metu jau vykstančių procedūrų eigos, kuriomis būtų galima pateisinti šio sprendimo 25 punkte minėtoje teismo praktikoje nustatyto principo išimtį.

38      Taigi, priešingai, nei mano Komisija, šioje byloje taikytinos Antrosios dujų direktyvos nuostatos tiek dėl esmės, tiek dėl procedūros.

39      Todėl pirmąjį ieškovės pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir panaikinti ginčijamą sprendimą, o kitų ieškovės pateiktų pagrindų nagrinėti nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

40      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus.

41      Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą į bylą įstojusios valstybės narės pačios padengia savo išlaidas. Todėl Čekijos Respublika padengia savo išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2011 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimą C(2011) 4059 dėl vidaus rinkos taisyklių dėl trečiųjų šalių teisės naudotis saugyklomis netaikymo požeminei dujų saugyklai Damboricoje.

2.      Priteisti iš Europos Komisijos Globula a.s. ir pačios Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Čekijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová

Jürimäe

van der Woude

Paskelbta 2013 m. rugsėjo 6 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.