Byla T‑401/08
Säveltäjäin Tekijänoikeustoimisto Teosto ry
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Autorių teisės, susijusios su viešu muzikos kurinių atlikimu perduodant juos internetu, palydovais ir kabeliais – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Geografinės rinkos pasidalijimas – Dvišaliai nacionalinių kolektyvinio teisių administravimo organizacijų susitarimai – Suderinti veiksmai, kuriais nepaliekama galimybės išduoti daugelyje teritorijų galiojančias įvairaus repertuaro licencijas – Įrodymai – Nekaltumo prezumpcija“
Santrauka – 2013 m. balandžio 12 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Karteliai – Žala konkurencijai – Nacionalinių autorių teisių administravimo organizacijų savitarpio atstovavimo sutartys – Išimtinės narystės sąlygos, taikomos kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijoms, kurios turi sąsajų su autorių pilietybe – Antikonkurencinis tikslas – Rinkos pasidalijimas – Rinkos suskaidymas – Labai sunkūs pažeidimai – Draudimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
2. Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas – Pažeidimų dėl tikslo ir pažeidimų dėl poveikio atskyrimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
3. Karteliai – Žala konkurencijai – Nacionalinių autorių teisių administravimo organizacijų savitarpio atstovavimo sutartys – Išimtinės teisės išduoti licencijas dėl naudojimosi autorių teisėmis konkrečioje teritorijoje sąlyga – Antikonkurencinis tikslas – Rinkos pasidalijimas – Rinkos suskaidymas – Draudimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą – Įrodinėjimo pareigos apimtis
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
5. Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, tačiau neskiriama bauda – Taikymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; ES 6 straipsnio 2 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Rėmimasis įrodymų visetu – Įrodomosios galios laipsnis, reikalingas atskiriems įrodymams – Įrodymai, grindžiami vien įmonių veiksmais – Pažeidimą ginčijančių įmonių įrodinėjimo pareiga – Komisijos, ginčijančios įmonių pateiktų paaiškinimų įtikinamumą, pareigos
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
7. Karteliai – Draudimas – Oficialiai nutrauktų kartelių besitęsiantis poveikis – EB 81 straipsnio taikymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
8. Karteliai – Suderinti veiksmai – Lygiagretus elgesys – Derinimo prezumpcija – Ribos – Nacionalinių autorių teisių administravimo organizacijų atsisakymas leisti kitoje valstybėje įsteigtam naudotojui tiesiogiai naudotis jų repertuaru – Žala konkurencijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
9. Ieškinys dėl panaikinimo – Teisminė kontrolė – Jurisdikcijos ribos
(EB 230 straipsnis)
1. Kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijų (toliau – KTAO) savitarpio atstovavimo susitarimo tipinėje formoje esančios narystės sąlygos, kuria siekiama sudaryti sąlygas KTAO pasidalyti autorius pagal jų pilietybę arba bent jau apsunkinti autoriui galimybę prisijungti prie KTAO, kuri įsteigta kitoje šalyje nei ta, kurios pilietybę jis turi, tikslas yra antikonkurencinis.
Taikydamos šią sąlygą KTAO pasidalija ir suskaido vidaus rinką. Šios rūšies karteliai yra vienas iš EB 81 straipsnio 1 dalies c punkte aiškiai pripažintų nesuderinamais su bendrąja rinka kartelių pavyzdžių ir turi būti vertinami kaip akivaizdūs konkurencijos ribojimai. Tokio pobūdžio pažeidimais, įpareigojant šalis paisyti įvairių, dažnai nacionalinėmis sienomis apribotų rinkų, šios rinkos izoliuojamos ir taip paneigiamas pagrindinis Sutartyse numatytas vidaus rinkos integracijos tikslas.
(žr. 61 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 62–65 punktus)
3. EB 81 straipsnio 1 dalimi paprastai nedraudžiama sudaryti bet kokios sutarties, kurioje yra kokia nors išimtinės teisės sąlyga.
Vis dėlto kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijų (KTAO) savitarpio atstovavimo susitarimų tipinėje formoje esančios išimtinės teisės sąlygos, kuria siekiama vienai KTAO konkrečioje teritorijoje suteikti išimtinę teisę išduoti licencijas, susijusias su konkrečiu repertuaru, taip sukuriant kiekvienos KTAO monopolį išduoti licencijas dėl muzikos kūrinių naudojimo jų įsteigimo teritorijose, tikslas yra antikonkurencinis.
Be to, ši sąlyga taip pat draudžia išduoti tiesiogines licencijas, t. y. tik vienos KTAO repertuarą apimančias licencijas dėl atlikimo kitos KTAO nacionalinėje teritorijoje. Toks draudimas laikytinas antikonkurenciniu.
(žr. 72, 73 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 87, 137 punktus)
5. Konkurencijos srityje Sąjungos teismo abejonės turi būti aiškinamos įmonės, kuriai skirtas sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, naudai. Taigi teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamų pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu jis dar turi abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo paskirta bauda, panaikinimo.
Reikia atsižvelgti į nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą, be kita ko, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, kuris yra viena iš pagrindinių teisių, kurios, remiantis Teisingumo Teismo praktika, yra bendrieji Sąjungos teisės principai. Atsižvelgiant į atitinkamų pažeidimų pobūdį ir sankcijų, kurios gali būti paskirtos, pobūdį ir griežtumą, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas, be kita ko, per procedūras dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės ar periodinės baudos.
Ši teismo praktika, suformuluota nagrinėjant bylas, kuriose Komisija buvo skyrusi baudą, taip pat taikoma tuo atveju, kai sprendime, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, bauda galiausiai neskiriama. Be to, reikia atsižvelgti į didelę žalą reputacijai, kuri fiziniam ar juridiniam asmeniui padaroma konstatavus kad jis dalyvavo darant konkurencijos taisyklių pažeidimą. Beje, tai, kad konstatuotas suderintų veiksmų egzistavimas ir nurodyta juos nutraukti, atitinkamai įmonei turi rimtų pasekmių, pavyzdžiui, jai gali būti skirtos periodinės baudos pagal Reglamento Nr. 1/2003 24 straipsnio 1 dalies a punktą.
(žr. 88–92 punktus)
6. Konkurencijos srityje tam, kad būtų nustatytas EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas reikia, kad Komisija pateiktų tikslių ir nuoseklių įrodymų. Tačiau nebūtinai kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas turi atitikti šiuos kriterijus kiekvieno pažeidimo elemento atžvilgiu. Pakanka, kad šį reikalavimą atitiktų bendrai vertinamas institucijos pateiktų įrodymų visetas.
Kadangi draudimas dalyvauti antikonkurenciniuose veiksmuose ir sudarant antikonkurencinius susitarimus bei sankcijos, kurios gali būti skirtos pažeidėjams, visuotinai žinomi, įprasta, jog šiuos veiksmus ir susitarimus apimanti veikla vykdoma paslapčia, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Net jeigu Komisija randa dokumentų, aiškiai rodančių neteisėtą ryšį tarp ūkio subjektų, pavyzdžiui, susitikimų protokolų, jie paprastai yra tik fragmentiški ir pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai reikia nustatyti naudojant dedukcijos metodą. Vis dėlto kai aplinkybės, kurioms esant vyksta konkurencijos teisės pažeidimu kaltinamų įmonių susitikimai, rodo, kad šie susitikimai buvo reikalingi kolektyviai sprendžiant klausimus, nesusijusius su tokiais pažeidimais, Komisija negali preziumuoti, kad šių susitikimų tikslas buvo suderinti antikonkurencinius veiksmus. Daugeliu atvejų tai, ar egzistuoja antikonkurenciniai veiksmai arba susitarimai, turi būti nustatoma remiantis tam tikrais sutapimais ir požymiais, kurie, nagrinėjami kartu ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas.
Tuo atveju, kai įmonių suderintų veiksmų įrodymas grindžiamas ne paprasčiausiu lygiagretaus elgesio rinkoje konstatavimu, bet dokumentais, iš kurių matyti, jog elgesys yra suderintų veiksmų rezultatas, atitinkamos įmonės turi ne paprasčiausia pateikti tariamai kitokį Komisijos konstatuotų faktinių aplinkybių paaiškinimą, bet užginčyti šias aplinkybes, nustatytas remiantis Komisijos pateiktais dokumentais.
Kita vertus, tuo atveju, kai Komisijos motyvai paremti prielaida, kad jos sprendime nustatytos faktinės aplinkybės negali būti paaiškintos kitaip, tik įmonių suderintais veiksmais, atitinkamoms įmonėms pakanka nurodyti aplinkybes, leidžiančias kitaip pažvelgti į Komisijos nustatytas faktines aplinkybes ir pateikti kitokį tokių aplinkybių paaiškinimą nei tas, kuriuo rėmėsi Komisija.
Tuo atveju, kai Komisija remiasi tam tikrais pavyzdžiais, kad padarytų atitinkamos įmonės argumentą neįtikinamą, ji turi įrodyti, kodėl šie pavyzdžiai yra reikšmingi. Be to, Komisija negali kaltinti atitinkamos įmonės tuo, kad ši nepateikė daugiau paaiškinimų, nes būtent Komisija turi įrodyti pažeidimą. Todėl jei administraciniame etape Komisija mano, kad atitinkama įmonė pakankamai nepagrindė savo paaiškinimo, ji turi toliau nagrinėti bylos medžiagą arba konstatuoti, kad suinteresuotieji asmenys neturėjo galimybės pateikti reikiamų duomenų, kad būtų galima išnagrinėti, ar yra įtikinamų lygiagretaus atitinkamų įmonių elgesio paaiškinimų.
Prieš įvertinant tai, ar egzistuoja kitų lygiagretaus elgesio paaiškinimų nei suderinti veiksmai, reikia išnagrinėti klausimą, ar Komisija įrodė pažeidimo egzistavimą, pateikusi įrodymų, viršijančių paprasčiausią lygiagretaus elgesio konstatavimą. Šį klausimą reikia išnagrinėti prieš nagrinėjant tai, ar kiti nei suderinti veiksmai paaiškinimai yra pagrįsti, nes jeigu Bendrasis Teismas prieitų prie išvados, kad yra pateikta tokių įrodymų, tokie paaiškinimai, net jeigu būtų įtikinami, nepaneigtų šio pažeidimo konstatavimo.
(žr. 93–97, 106, 160 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 122 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 136 punktą)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 183 punktą)