Language of document : ECLI:EU:T:2020:618

BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. gruodžio 16 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Našliu likęs sutuoktinis – Maitintojo netekimo pensija – Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsniai – Tinkamumo reikalavimai – Santuokos trukmė – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Vienodas požiūris – Nediskriminavimo dėl amžiaus principas – Proporcingumas – Sąvoka „sutuoktinis“

Byloje T‑442/17 RENV

RN, atstovaujama advokato F. Moyse,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą G. Gattinara ir B. Mongin,

atsakovę,

palaikomą

Europos Parlamento, atstovaujamo M. Ecker ir E. Taneva,

įstojusios į bylą šalies,

dėl pagal SESV 270 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2014 m. rugsėjo 24 d. Komisijos sprendimą atmesti ieškovės prašymą skirti maitintojo netekimo pensiją

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas R. da Silva Passos, teisėjai I. Reine (pranešėja) ir L. Truchot,

kancleris E. Coulon,

priima šį

Sprendimą

I.      Teisinis pagrindas

1        Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 79 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:

„Pareigūno arba buvusio pareigūno sutuoktinis, likęs našliu, [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 4 skyriuje numatyta tvarka turi teisę į 60 % ištarnauto laiko pensijos arba invalidumo pašalpos, kuri buvo mokama mirusiajam arba kuri jam būtų priklausiusi mirties metu, nepriklausomai nuo darbo stažo ar amžiaus, dydžio sutuoktinio, likusio našliu, pensiją.“

2        Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnyje nustatyta:

„Kai buvęs pareigūnas gaudavo ištarnauto laiko pensiją, našliu likęs sutuoktinis, jeigu pora buvo jau susituokusi prieš tai, kai pareigūnas paliko tarnybą institucijoje, ir ta santuoka truko bent vienerius metus, bei laikantis 22 straipsnio nuostatų, turi teisę į 60 % jo prieš mirštant gautos ištarnauto laiko pensijos dydžio maitintojo netekimo pensiją. <…>

Į santuokos trukmę neatsižvelgiama, jei santuokoje, kurią pareigūnas sudarė prieš palikdamas tarnybą, sutuoktiniai turėjo vieną ar kelis vaikus, jeigu našlė [ar našlys] tuos vaikus išlaiko ar išlaikė.“

3        Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje numatyta:

„[Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnyje] į santuokos trukmę neatsižvelgiama, jei santuoka, nors ir sudaryta pareigūnui nutraukus tarnybą, truko ne mažiau kaip 5 metus.“

4        Galiausiai Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmoje ir trečioje pastraipose numatyta:

„Pareigūno ar buvusio pareigūno išsiskyręs sutuoktinis turi teisę į šiame skyriuje apibrėžtą maitintojo netekimo pensiją, jei mirus jo buvusiam sutuoktiniui jis ar ji gali įrodyti, kad teismo sprendimu ar pagal jo ar jos ir buvusio sutuoktinio oficialiai įregistruotą [ir galiojantį] susitarimą turi teisę iš jo ar jos gauti išlaikymą.

<…>

Tokios teisės [į maitintojo netekimo pensiją] išsiskyręs sutuoktinis netenka, jei jis ar ji dar kartą susituokė prieš buvusio sutuoktinio mirtį <…>“

II.    Faktinės bylos aplinkybės

5        Ieškovė RN ir jos sutuoktinis, Europos Komisijos pareigūnas, kartu gyveno nuo 1985 m. 1987 m. birželio 10 d. pora susilaukė vaiko. 1988 m. gegužės 7 d. jie susituokė pirmą kartą. 1996 m. balandžio 29 d. sutuoktiniai nutraukė santuoką. 2012 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė, kuri nebuvo susituokusi nuo tada, kai buvo nutraukta jos ankstesnė santuoka, dar kartą susituokė su savo buvusiu sutuoktiniu.

6        Nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 d. gruodžio 22 d. buvęs ieškovės sutuoktinis buvo susituokęs su trečiuoju asmeniu.

7        1991 m. ieškovės sutuoktinis pradėjo dirbti Komisijoje ir 2007 m. spalio 1 d. buvo patenkintas jo prašymas išeiti į pensiją. Jis mirė 2014 m. rugpjūčio 2 d.

8        Po sutuoktinio mirties ieškovė, kaip buvusio pareigūno sutuoktinė, kuri liko našlė, 2014 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą skirti maitintojo netekimo pensiją pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 4 skyrių.

9        2014 m. rugsėjo 24 d. Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) Pensijų skyriaus vadovas atmetė ieškovės prašymą skirti maitintojo netekimo pensiją (toliau – ginčijamas sprendimas). Jis iš esmės nusprendė, kad, vertinant ieškovės teisę į maitintojo, jos mirusio sutuoktinio, netekimo pensiją, reikėjo atsižvelgti ne į pirmos jos santuokos, kuri buvo nutraukta pagal teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir kuri, vadinasi, negalėjo sukelti pasekmių, o į jos antros santuokos, kuri buvo sudaryta 2012 m. rugpjūčio 20 d., datą. Todėl konstatavęs, kad pastaroji santuoka buvo sudaryta jos sutuoktiniui jau nutraukus tarnybą ir kad iki jo mirties dienos ji truko tik maždaug dvejus metus, PMO Pensijų skyriaus vadovas nusprendė, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsniuose numatytos sąlygos nebuvo įvykdytos, todėl ieškovė negalėjo reikalauti skirti maitintojo netekimo pensiją.

10      2014 m. gruodžio 22 d. ieškovė pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo. 2014 m. gruodžio 23 d. ji pateikė papildomą informaciją savo skundui pagrįsti.

11      2015 m. balandžio 10 d. Komisijos Paskyrimų tarnyba atmetė šį skundą ir patvirtino PMO Pensijų skyriaus vadovo vertinimą (toliau – sprendimas dėl skundo atmetimo).

III. Procesas Tarnautojų teisme ir apeliacinis procesas Bendrajame Teisme

12      2015 m. liepos 17 d. Tarnautojų teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti ginčijamą sprendimą ir sprendimą dėl skundo atmetimo ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo užregistruotas priskiriant bylos numerį F‑104/15.

13      Grįsdama ieškinį ieškovė nurodė tris pagrindus, kurių pirmas grindžiamas teisės klaida arba akivaizdžia vertinimo klaida taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsnius, antras – neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu ir vienodo požiūrio, nediskriminavimo dėl amžiaus ir proporcingumo principų pažeidimu, o trečias – klaidingu sąvokos „sutuoktinis“, kaip ji suprantama pagal maitintojo netekimo pensijai taikomas nuostatas, aiškinimu.

14      Komisija reikalavo atmesti ieškinį ir prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15      2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu Europos Parlamentui leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

16      2016 m. liepos 20 d. Sprendimu RN / Komisija (F‑104/15, toliau – pirminis sprendimas, EU:F:2016:163) Tarnautojų teismas panaikino ginčijamą sprendimą. Jis taip pat nurodė Komisijai padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Europos Parlamentas įpareigotas padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

17      Pirminiame sprendime Tarnautojų teismas iš esmės konstatavo, kad nors konkretus ieškovės atvejis nebuvo aiškiai numatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje, remiantis pačiu šio straipsnio tekstu negalima atmesti aiškinimo, pagal kurį administracija būtų įpareigota atsižvelgti į bendrą aptariamos santuokos trukmę, t. y. pirmosios ir antrosios santuokos su tuo pačiu pareigūnu trukmę, siekiant patikrinti, ar įvykdyta šioje nuostatoje numatyta penkerių metų santuokos sąlyga, kad būtų galima gauti maitintojo netekimo pensiją.

18      Be to, Tarnautojų teismas nusprendė, kad jeigu Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsniai būtų aiškinami taip, kad pagal juos nereikia atsižvelgti į bendrą ieškovės santuokos trukmę, pagal šias nuostatas reikėtų skirtingai vertinti buvusio pareigūno sutuoktinius, kurie liko našliai, nelygu, ar santuoka sudaryta iki pareigūnui nutraukiant tarnybą, ar ją nutraukus. Todėl Tarnautojų teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog šio straipsnio tekste toks aiškinimas nėra aiškiai atmestas, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį reikia aiškinti laikantis vienodo požiūrio principo, o būtent kad pagal jį Paskyrimų tarnyba, siekdama įvertinti, ar įvykdyta minimalios santuokos trukmės sąlyga, įpareigojama sumuoti skirtingus santuokos laikotarpius tuo atveju, kai, kaip nagrinėjamu atveju, ieškovė buvo susituokusi dukart su tuo pačiu pareigūnu – pirmą kartą prieš jam nutraukiant tarnybą, antrą kartą – nutraukus tarnybą.

19      Todėl Tarnautojų teismas pripažino pagrįstu pirmąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą teisės klaida, ir panaikino ginčijamą sprendimą.

20      2016 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos apeliacinį skundą dėl pirminio sprendimo, jis užregistruotas numeriu T‑695/16 P. Komisija paprašė Bendrojo Teismo, pirma, panaikinti pirminį sprendimą, antra, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, jeigu Bendrasis Teismas manytų, kad byloje gali būti priimtas sprendimas, ir, trečia, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

21      2017 m. liepos 18 d. Sprendimu Komisija / RN (T‑695/16 P, nepaskelbtas Rink., toliau – sprendimas dėl apeliacinio skundo, EU:T:2017:520) Bendrasis Teismas (apeliacinių skundų kolegija) pripažino pagrįsta apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmą dalį ir trečiojo pagrindo trečią dalį, grindžiamas iš esmės teisės klaida, kurią Tarnautojų teismas tariamai padarė aiškindamas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį.

22      Bendrojo Teismo nuomone, Tarnautojų teismas, nuspręsdamas, jog remiantis ginčijama nuostata negali būti atmestas aiškinimas, pagal kurį tokiu konkrečiu atveju, kaip nagrinėjamasis, administracija, norėdama patikrinti, ar įvykdyta santuokos trukmės sąlyga, įpareigojama atsižvelgti į bendrą santuokos trukmę, šią nuostatą aiškino itin plačiai. Toks aiškinimas pažeidžia suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią Europos Sąjungos teisės nuostatos, pagal kurias suteikiamos finansinės išmokos, turi būti aiškinamos griežtai. Be to, anot Bendrojo Teismo, remiantis tokiu aiškinimu administracija įpareigota daryti tai, ko ši nuostata nenustato, ir toks aiškinimas prieštarauja teisinio saugumo principui.

23      Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad pagal Tarnautojų teismo pasirinktą Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio aiškinimą administracija būtų įpareigota laikytis nuomonės, kad teismo sprendimu nutraukta santuoka vis dar galėjo sukelti pasekmių teisei gauti maitintojo netekimo pensiją pagal minėtą straipsnį. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tokia galimybė buvo suteikta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmą pastraipą, kuri, remiantis šios nuostatos trečia pastraipa, šiuo atveju vis dėlto nebuvo taikytina, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė vėl susituokė su savo sutuoktiniu.

24      Bendrasis Teismas pridūrė, kad nereikia priimti sprendimo dėl ieškovės argumento, susijusio su tariamu proporcingumo principo pažeidimu, kurį nagrinėjo Tarnautojų teismas, nes šis argumentas buvo grindžiamas pirminiame sprendime taikytu Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio aiškinimu, kuris buvo teisiškai klaidingas.

25      Todėl Bendrasis Teismas panaikino pirminį sprendimą. Be to, konstatavęs, kad Tarnautojų teismas neišnagrinėjo ieškovės nurodyto trečiojo pagrindo, jis nusprendė, jog byloje negali būti priimtas sprendimas, ir grąžino bylą Bendrojo Teismo kolegijai, kuri nėra sprendimą dėl apeliacinio skundo priėmusi kolegija, ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

26      Šis ieškinys buvo užregistruotas priskiriant bylos numerį T‑442/17 RENV.

IV.    Procesas ir šalių reikalavimai grąžinus bylą

27      Priėmus sprendimą dėl apeliacinio skundo šalių paprašyta pateikti pastabas raštu dėl tolesnio proceso pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalį.

28      2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, kuriuo atsisakė pateikti papildomas pastabas raštu. Tą pačią dieną Parlamentas pateikė dokumentą, kuriuo taip pat atsisakė pateikti pastabas raštu. Komisija savo pastabas raštu pateikė pavėluotai – 2017 m. spalio 4 d. Komisijai pateikus paaiškinimus Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas nusprendė įtraukti minėtas pastabas į bylos medžiagą.

29      2017 m. gruodžio 19 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių pateikti nuomonę, ar šioje byloje ieškovė tebėra suinteresuota pareikšti ieškinį.

30      2018 m. sausio 4 d. Parlamentas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, kuriuo informavo Bendrąjį Teismą, kad jis nenori atsakyti į 2017 m. gruodžio 19 d. pateiktus klausimus. Ieškovė ir Komisija atitinkamai 2018 m. sausio 5 ir 8 d. atsakė į proceso organizavimo priemones. Jos nurodė, kad ieškovė tebėra suinteresuota pareikšti ieškinį.

31      2018 m. lapkričio 20 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, numatytas Procedūros reglamento 89 straipsnyje, pateikė šalims naujus klausimus. Šalys į šiuos klausimus atsakė per nustatytą terminą.

32      2019 m. kovo 11 d. sprendimu Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas nurodė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje C‑460/18 P HK / Komisija.

33      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėja pranešėja buvo paskirta į septintąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.

34      2019 m. gruodžio 23 d. raštais Bendrojo Teismo kanceliarija pranešė šalims, kad priėmus 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimą HK / Komisija (C‑460/18 P, EU:C:2019:1119) procesas atnaujintas, ir paprašė, kad jos pateiktų savo pastabas dėl šio sprendimo padarinių šioje byloje. Šį prašymą šalys įvykdė per nustatytą terminą.

35      Kadangi pagrindinės šalys nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, Bendrasis Teismas, manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė priimti sprendimą nerengdamas žodinės proceso dalies pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį.

36      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        panaikinti sprendimą dėl skundo atmetimo,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

37      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį;

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

38      Parlamentas prašo Bendrojo Teismo atmesti ieškinį.

V.      Dėl teisės

A.      Dėl ginčo dalyko ir jo apimties grąžinus bylą

39      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją reikalavimais panaikinti tam tikrą aktą, nors ir formaliai pareikštais dėl sprendimo atmesti skundą, Bendrajame Teisme siekiama užginčyti tą aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas, kai šių reikalavimų turinys nėra savarankiškas (žr. 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo Camós Grau / Komisija, T‑309/03, EU:T:2006:110, 43 punktą ir 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo Curto / Parlamentas, T‑275/17, EU:T:2018:479, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40      Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendimu dėl skundo atmetimo tik patvirtintas ginčijamas sprendimas išdėstant jį pagrindžiančius motyvus, reikia konstatuoti, kad reikalavimų panaikinti sprendimą atmesti skundą turinys nėra savarankiškas, todėl nereikia priimti sprendimo konkrečiai dėl šių reikalavimų. Tačiau nagrinėjant ginčijamo sprendimo teisėtumą reikia atsižvelgti į sprendimo dėl skundo atmetimo motyvus, ir laikytina, kad šie motyvai sutampa su ginčijamo sprendimo motyvais (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Wattiau / Parlamentas, T‑737/17, EU:T:2019:273, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41      Antra, kiek tai susiję su ginčo apimtimi grąžinus bylą, reikia priminti, kad remiantis jurisprudencija, panaikinus sprendimą ir grąžinus bylą Bendrajam Teismui, byla jam grąžinama nagrinėti sprendimu dėl apeliacinio skundo ir jis turi priimti naują sprendimą dėl visų ieškovo nurodytų panaikinimo pagrindų, išskyrus sprendimu dėl apeliacinio skundo nepanaikintus rezoliucinės dalies elementus ir juos pagrindžiančius motyvus, nes jie įgijo res judicata galią (pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Marcuccio / Komisija, T‑236/02, EU:T:2011:465, 83 punktą).

42      Šiuo atveju sprendimo dėl apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 1 punktu pagrįstomis pripažįstamos apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirma dalis ir trečiojo pagrindo trečia dalis ir panaikinamas pirminis sprendimas. Šiose dalyse Komisija iš esmės tvirtino, kad Tarnautojų teismas, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį aiškindamas taip, kad administracija privalėjo atsižvelgti į bendrą abiejų ieškovės santuokų trukmę, padarė teisės klaidą ir kad jo pritaikytas aiškinimas prieštaravo aiškiam šios nuostatos tekstui. Kita vertus, sprendime dėl apeliacinio skundo neišnagrinėtos nei kitos apeliacinio skundo pirmojo ir antrojo pagrindų dalys, nei apeliacinio skundo trečiasis pagrindas.

43      Taigi Bendrasis Teismas turi priimti naują sprendimą dėl visų ieškovės nurodytų panaikinimo pagrindų, atsižvelgdamas į sprendime dėl apeliacinio skundo išspręstus teisės klausimus, į kuriuos Bendrasis Teismas privalo atsižvelgti nagrinėdamas grąžintą bylą.

44      Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad sprendime dėl apeliacinio skundo taip pat išnagrinėtas antrasis ieškovės nurodytas pagrindas, grindžiamas vienodo požiūrio, nediskriminavimo dėl amžiaus ir proporcingumo principų pažeidimu.

45      Reikia pripažinti, kad sprendimo dėl apeliacinio skundo 63 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog Tarnautojų teismas ieškovės argumentus dėl nediskriminavimo principo nagrinėjo aiškindamas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį. Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Tarnautojų teismas tokią analizę atliko tik prieš tai konstatavęs, kad pagal nagrinėjamą nuostatą negalima atmesti aiškinimo, pagal kurį turi būti atsižvelgta į bendrą santuokos trukmę. Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad ši išankstinė analizė buvo teisiškai neteisinga ir kad šiuo pagrindu pirminis sprendimas turėjo būti panaikintas, nereikėjo priimti sprendimo dėl ieškovės argumento, susijusio su tariamu proporcingumo principo pažeidimu.

46      Taigi sprendime dėl apeliacinio skundo Bendrasis Teismas neišnagrinėjo antrojo pagrindo dalių, grindžiamų vienodo požiūrio, nediskriminavimo dėl amžiaus ir proporcingumo principų pažeidimu.

B.      Dėl esmės

1.      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo teisės klaida aiškinant Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsnius

47      Kiek tai susiję su pirmuoju pagrindu, kurį ieškovė nurodė savo ieškiniui pagrįsti ir kuris susijęs su tariama teisės klaida aiškinant Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnį, kaip šiuo klausimu nusprendė Tarnautojų teismas – sprendime dėl apeliacinio skundo šis sprendimo aspektas nekritikuotas, – ieškovė negali pagrįstai remtis savo našle likusios sutuoktinės statusu ir pagal šią nuostatą reikalauti maitintojo netekimo pensijos, kai toks reikalavimas grindžiamas jos pirmąja santuoka, kuri buvo sudaryta 1988 m. gegužės 7 d., o nutraukta 1996 m. balandžio 29 d. (šiuo klausimu žr. sprendimo dėl apeliacinio skundo 11 punktą ir pirminio sprendimo 28 ir 30 punktus).

48      Kalbant apie tariamą teisės klaidą, padarytą aiškinant Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 42 punkto, sprendime dėl apeliacinio skundo Bendrasis Teismas nusprendė, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnis negali būti aiškinamas taip, kad administracija privalėjo atsižvelgti į bendrą abiejų ieškovės santuokų trukmę (šiuo klausimu žr. sprendimo dėl apeliacinio skundo 49 ir 57 punktus).

49      Taigi reikia nuspręsti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, dėstydama savo pirmąjį pagrindą, Komisija, laikydamasi nuomonės, jog siekiant įsitikinti, ar įvykdyta Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje numatyta minimalios penkerių metų santuokos trukmės sąlyga, kad būtų galima gauti maitintojo netekimo pensiją, reikia atsižvelgti tik į ieškovės antrosios santuokos su jos mirusiu sutuoktiniu, sudarytos pastarajam nutraukus tarnybą, trukmę, nepadarė teisės klaidos aiškindama Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį.

50      Taigi pirmasis pagrindas yra nepagrįstas.

2.      Dėl antrojo pagrindo, susijusio su Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio neteisėtumu, kurį lemia vienodo požiūrio, nediskriminavimo dėl amžiaus ir proporcingumo principų pažeidimas

51      Ieškovė tvirtina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnis, kurio remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, yra neteisėtas. Ji iš esmės tvirtina, kad šiuo straipsniu pažeidžiami vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl amžiaus principai, kurie užtikrinami, be kita ko, pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20 ir 21 straipsnius ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį.

52      Ieškovė mano, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį vyresnio amžiaus poros turi būti susituokusios bent penkerius metus, kad našliu likęs į pensiją išėjusio pareigūno sutuoktinis galėtų gauti maitintojo netekimo pensiją, nors porų, kurios santuokos sudarymo momentu yra jaunesnio amžiaus, kai pareigūnu dirbantis sutuoktinis dar nėra nutraukęs tarnybos, atveju našliu likęs sutuoktinis pagal šio priedo 18 straipsnį įgyja teisę į maitintojo netekimo pensiją po vienų santuokos metų. Tokių porų šeiminė padėtis yra panaši, neatsižvelgiant į tai, kada jos nusprendžia susituokti, t. y. prieš pareigūnui nutraukiant tarnybą ar ją nutraukus. Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Sąjungos pensijų sistemos įmokų trukmė neleidžia pateisinti nagrinėjamo skirtingo požiūrio.

53      Be to, ieškovė tvirtina, kad taikomas skirtingas požiūris negali būti objektyviai ir tinkamai pateisintas kova su fiktyviomis santuokomis ir sukčiavimu. Skirtingas požiūris į poras, grindžiamas santuokos sudarymo momentu, viršija tai, kas tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti, nes tikrai neatsižvelgiama į individualią našliu likusio sutuoktinio padėtį. Ieškovė, be kita ko, pažymi, kad nėra galimybės paneigti sukčiavimo prezumpcijos. Ji priduria, kad tikslas išsaugoti Sąjungos pensijų sistemos finansinę pusiausvyrą taip pat negali pateisinti nustatytos penkerių metų santuokos trukmės sąlygos, nes Komisija visiškai neįrodė, kad tokiais atvejais, kaip nagrinėjamasis, šiai pusiausvyrai gali kilti pavojus. Bet kokiu atveju Teisingumo Teismas nepritaria vien su biudžetu susijusiomis priežastims.

54      Komisija ginčija Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo priimtinumą, motyvuodama tuo, kad skunde nebuvo keliamas klausimas nei dėl diskriminacijos dėl amžiaus, nei dėl proporcingumo principo pažeidimo. Todėl, anot jos, ieškovė nesilaikė skundo ir ieškinio atitikties taisyklės.

55      Komisija subsidiariai tvirtina, kad nagrinėjamas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra nepagrįstas. Ji mano, kad nagrinėjamas skirtingas požiūris grindžiamas ne pareigūno amžiumi, bet jo išėjimu į pensiją. Be to, pareigūno ir buvusio pareigūno ir atitinkamų jų sutuoktinių padėtis nėra panaši, nes pirmuoju atveju pareigūnas turi daryti karjerą ir toliau dirbti bei mokėti savo pensijos įmokas, o antruoju atveju taip jau nėra. Kad tokia padėtis skiriasi, pripažinta 1993 m. birželio 17 d. Sprendime ArauxoDumay / Komisija (T‑65/92, EU:T:1993:47).

56      Bet kuriuo atveju nagrinėjamas skirtingas požiūris yra pateisinamas, nes maitintojo netekimo pensija įgyjama netiesiogiai dėl įmokų, kurias pagal pensijų sistemą mokėjo pareigūnas prieš išeidamas į pensiją. Komisija mano, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus reikalingas išankstinis institucijos ir našliu likusio sutuoktinio, kuris prašo skirti maitintojo netekimo pensiją, finansinis ryšys, kuris formuojamas, kai mirusio pareigūno sutuoktinis, būdamas santuokoje, netiesiogiai moka įmokas, išskaičiuojamas iš pareigūno darbo užmokesčio jo tarnybos laikotarpiu.

57      Be to, skirtingas požiūris pateisinamas atsižvelgiant į patį maitintojo netekimo pensijos tikslą – užtikrinti pareigūno sutuoktinio, kuris liko našlys, materialinę gerovę. Didesnis pavojus tokiai gerovei kiltų tada, kai pareigūno sutuoktinis liktų našlys staiga šiam vis dar dirbančiam pareigūnui mirus, o ne tada, kai buvusio pareigūno sutuoktinis, kuris būtų turėjęs laiko imtis būtinų priemonių tokiam finansiniam saugumui užtikrinti, lieka našlys.

58      Be to, našliu likusiam sutuoktiniui nustatyta minimalios penkerių metų trukmės santuokos sąlyga, kai santuoka buvo sudaryta pareigūnui nutraukus tarnybą, siekiama atgrasyti nuo sukčiavimo ir išsaugoti pensijų sistemos finansinę pusiausvyrą. Komisijos teigimu, sukčiavimo rizika yra didesnė, kai santuoka sudaroma nutraukus tarnybą, nes mirtis yra labiau nuspėjama.  Taigi penkerių metų santuokos trukmės sąlyga siekiama užkirsti kelią santuokoms in extremis, kurios sudaromos iš esmės siekiant, kad našliu likęs buvusio pareigūno sutuoktinis įgytų teisę į maitintojo netekimo pensiją.

59      Parlamentas priduria, jog minimalios penkerių metų trukmės santuokos sąlyga leidžia išvengti jaunesnio asmens piktnaudžiavimo pensiją gaunančio vyresnio amžiaus pareigūno silpnumu, tikintis greitai įgyti iki gyvos galvos suteikiamą teisę į maitintojo netekimo pensiją.

a)      Dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo priimtinumo

60      Iš jurisprudencijos matyti, kad iš esmės atsižvelgiant į netiesioginės teisių gynimo priemonės – neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo – struktūrą galima pateisinti pirmą kartą Sąjungos teisme pareikšto neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo pripažinimą priimtinu, nukrypstant nuo ieškinio ir skundo atitikties taisyklės (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 27 d. Sprendimo ECB / Cerafogli, T‑787/14 P, EU:T:2016:633, 47 punktą). Todėl vien tai, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu pirmą kartą remtasi ieškinio pareiškimo etape, nelemia šio prieštaravimo nepriimtinumo.

61      Vis dėlto reikšti neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą nagrinėjant pareigūno ir institucijos ginčą galima tik laikantis kelių priimtinumo sąlygų. Dėl netiesioginės teisių gynimo priemonės pažymėtina, kad ji suponuoja, pirma, kad yra pareikštas pagrindinis ieškinys, antra, kad jis yra pareikštas dėl pareigūno nenaudai priimto sprendimo, trečia, kad šis pagrindinis ieškinys yra priimtinas, ketvirta, kad pareigūnas neturėjo galimybės prašyti panaikinti visuotinai taikomą aktą, kuriuo remiantis buvo priimtas jam nenaudingas sprendimas, ir, penkta, kad yra pakankamas ryšys tarp visuotinai taikomo akto ir ginčijamo individualaus sprendimo (2016 m. spalio 27 d. Sprendimo ECB / Cerafogli, T‑787/14 P, EU:T:2016:633, 67 punktas).

62      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu ieškovė remiasi pagrindiniame priimtiname ieškinyje. Šiuo ieškiniu prašoma panaikinti ieškovei nenaudingą ginčijamą sprendimą, nes juo atsisakoma jai skirti maitintojo netekimo pensiją. Be to, ieškovė, kaip privatus asmuo, neturėjo galimybės tiesiogiai prašyti panaikinti Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį. Galiausiai akivaizdu, kad yra pakankamas ryšys tarp Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio ir ginčijamo sprendimo, nes jis grindžiamas šia nuostata.

63      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ieškovės pateiktas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra priimtinas.

b)      Dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo pagrįstumo

64      Reikia priminti, kad Chartijos 20 straipsnyje įtvirtintas vienodo požiūrio principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, o Chartijos 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nediskriminavimo principas yra konkreti šio principo išraiška. Vadovaujantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal šį principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, išskyrus atvejus, kai toks požiūris yra objektyviai pateisinamas (žr. 2017 m. liepos 5 d. Sprendimo Fries, C‑190/16, EU:C:2017:513, 29 ir 30 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

65      Remiantis jurisprudencija, kad būtų galima teigti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas pažeidė vienodo požiūrio principą, reikia, kad jis skirtingai vertintų panašias situacijas ir dėl to tam tikri asmenys atsidurtų nepalankesnėje padėtyje nei kiti (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimo FV / Taryba, T‑750/16, EU:T:2018:972, 89 straipsnį ir jame nurodytą jurisprudenciją).

66      Kalbant apie reikalavimą dėl situacijų panašumo, jį reikia vertinti atsižvelgiant į visus joms būdingus veiksnius. Šiuos veiksnius reikia nustatyti ir įvertinti atsižvelgiant visų pirma į Sąjungos akto, kuriame įtvirtintas atitinkamas skirtumas, dalyką ir tikslą. Be to, reikia atsižvelgti į srities, prie kurios priskirtas nagrinėjamas aktas, principus ir tikslus (žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67      Be to, siekiant nustatyti, ar Pareigūnų tarnybos nuostatuose vertinant palygintinas situacijas pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, reikia remtis analize, kuri apimtų visas teisės normas, reglamentuojančias kiekvieną palygintiną situaciją, be kita ko, atsižvelgiant į ginčijamos nuostatos tikslą (pagal analogiją žr. 2017 m. kovo 9 d. Sprendimo Milkova, C‑406/15, EU:C:2017:198, 58 punktą).

68      Kad skirtingas požiūris galėtų būti suderinamas su bendraisiais vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais, šis skirtumas turi būti pateisinamas remiantis objektyviu ir pagrįstu kriterijumi, kuris yra proporcingas šiuo skirtingu vertinimu siekiamam tikslui (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Pyres / Komisija, T‑256/01, EU:T:2005:45, 61 punktą). Šiuo klausimu Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet koks Chartijoje pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

69      Iš jurisprudencijos matyti, jog pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina aptariamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (žr. 2016 m. vasario 26 d. Sprendimo Bodson ir kt. / EIB, T‑240/14 P, EU:T:2016:104, 116 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

70      Vis dėlto reikia pridurti, kad, siekdamas kovoti su piktnaudžiavimu ar sukčiavimu, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi diskreciją nustatyti teisę į maitintojo netekimo pensiją (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 89 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų leidėjui pripažinta tokia diskrecija, būtina įsitikinti, ar Sąjungos teisės aktų leidėjo nuomonė, kad įtvirtintas skirtingas požiūris gali būti tinkamas ir būtinas nustatytam tikslui pasiekti, neatrodo neprotinga (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimo FV / Taryba, T‑750/16, EU:T:2018:972, 114 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

71      Atsižvelgiant būtent į visus šiuos principus reikia patikrinti, ar Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje nustatyta minimalios santuokos trukmės sąlyga prieštarauja bendriesiems vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl amžiaus principams, atsižvelgiant į šia sąlyga siekiamus tikslus. Taigi reikia išnagrinėti, ar ši sąlyga numatyta įstatymo ir ar ji nekeičia teisės į vienodą požiūrį ir bet kokios diskriminacijos draudimo esmės, ar Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsniuose numatytos situacijos yra panašios ir, jeigu taip, ar Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje numatyta minimalios penkerių metų santuokos trukmės sąlyga siekiama bendrojo intereso tikslo. Šiuo klausimu reikia įsitikinti, ar Sąjungos teisės aktų leidėjo nuomonė, kad įtvirtintas skirtingas požiūris gali būti tinkamas ir būtinas tokiam tikslui pasiekti, neatrodo neprotinga.

1)      Dėl skirtingo požiūrio egzistavimo

72      Reikia priminti, kad 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendime HK / Komisija (C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 68 punktas) Teisingumo Teismas nusprendė, kad maitintojo netekimo pensijos tikslas – suteikti našliu likusiam sutuoktiniui pajamų, kuriomis iš dalies būtų kompensuotas jo mirusio sutuoktinio pajamų netekimas. Teisingumo Teismo nuomone teisei į maitintojo netekimo pensiją netaikomos sąlygos dėl išteklių ar turto, kurios rodytų, kad našliu likęs sutuoktinis negali tenkinti savo poreikių, taigi ir tai, kad anksčiau jis buvo finansiškai priklausomas nuo mirusiojo (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 69 punktą).

73      Atvirkščiai, maitintojo netekimo pensijos skyrimas priklauso išimtinai nuo suinteresuotąjį asmenį su mirusiu pareigūnu siejusių ryšių teisinio pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 70 punktą). Kartu su šia sąlyga taikoma minimalios santuokos trukmės sąlyga, šiuo atveju – vieni metai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnį ir penkeri metai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį.

74      Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsnius našliais likę buvusių pareigūnų sutuoktiniai vertinami skirtingai atsižvelgiant į tai, ar santuoka sudaryta prieš pareigūnams nutraukiant tarnybą, ar ją nutraukus. Taigi, kaip sprendimo dėl apeliacinio skundo 47 punkte taip pat nurodo Bendrasis Teismas, santuokos data yra kriterijus, kurį teisės aktų leidėjas nustatė, kad būtų atskirtos dvi situacijos.

75      Našliu likusį sutuoktinį su mirusiu pareigūnu siejusių ryšių teisinis pobūdis yra vienodas, neatsižvelgiant į tai, kada sudaryta santuoka – prieš pastarajam nutraukiant tarnybą ar ją nutraukus. Šis teisinis pobūdis yra vienodas, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnai vykdė profesinę veiklą ar ne, ir į įmokų, jau sumokėtų ar dar mokėtinų į Sąjungos pensijų sistemą, dydį.

76      Be to, tiek pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18, tiek pagal jo 20 straipsnį teisė į maitintojo netekimo pensiją suteikiama našliu likusiam buvusio pareigūno, kuris jau nutraukė tarnybą ir todėl nebemokėjo Sąjungos pensijų sistemos įmokų savo mirties dieną, sutuoktiniui.

77      Taigi Komisija, siekdama įrodyti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsniuose numatytos situacijos yra skirtingos, negali remtis 1993 m. birželio 17 d. Sprendimu ArauxoDumay / Komisija (T‑65/92, EU:T:1993:47). Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 33 punkto, jame Bendrasis Teismas palygino, viena vertus, našliu likusio buvusio pareigūno, kuris mirė po to, kai jo tarnyba buvo nutraukta, ir gavo tam tikrame jo atvejui taikomame reglamente numatytas išmokas, sutuoktinio situaciją ir, kita vertus, aktyvios tarnybos dar nenutraukusio mirusio pareigūno sutuoktinio situaciją, numatytą Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 17 straipsnyje.

78      Darytina išvada, kad Komisijos argumentus, jog nagrinėjamas skirtingas požiūris siejamas su pareigūno karjeros raida ir su pensijų sistemos įmokų mokėjimu, reikia atmesti.

79      Be to, maitintojo netekimo pensijos, kurios sąlygos nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsniuose, tikslas yra kompensuoti našliu likusiam sutuoktiniui pajamų praradimą dėl buvusio pareigūno mirties. Taigi siekiama suteikti našliu likusiam sutuoktiniui pajamų, kuriomis kompensuojamas pajamų netekimas (žr. šio sprendimo 72 punktą). Taigi aplinkybė, ar miręs pareigūnas susituokė prieš nutraukdamas tarnybą, ar ją nutraukęs, reikšmingai nekeičia našliu likusio sutuoktinio situacijos turtinių teisių požiūriu. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 72 punkto, Teisingumo Teismas nusprendė, kad našliu likusio sutuoktinio finansiniai poreikiai ir jo galima finansinė priklausomybė nuo mirusio pareigūno ar buvusio pareigūno nėra kriterijus, į kurį reikėtų atsižvelgti.

80      Taigi reikia konstatuoti, kad maitintojo netekimo pensijos skyrimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ar 20 straipsnį požiūriu našliais likusių buvusių pareigūnų sutuoktiniai, kurie susituokė prieš tokiems pareigūnams nutraukiant tarnybą, ir našliais likusių buvusių pareigūnų sutuoktinių, kurie susituokė nutraukus tarnybą, situacija nesiskiria.

81      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad santuokos sudarymo datos požiūriu panašios situacijos vertinamos skirtingai, nes tai yra vienintelis aspektas, kuris turi lemiamą reikšmę taikant skirtingos minimalios santuokos trukmės sąlygas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsnius.

82      Dėl tokio skirtingo požiūrio našliu likęs buvusio pareigūno sutuoktinis, kuris susituokė šiam pareigūnui nutraukus tarnybą ir kuriam taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, patenka į prastesnę padėtį, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 65 punkte nurodytą jurisprudenciją, nei našliu likęs buvusio pareigūno sutuoktinis, kuris susituokė iki tarnybos nutraukimo ir kuriam taikomas šio priedo 18 straipsnis.

83      Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje numatytą minimalios penkerių metų santuokos trukmės sąlygą našliu likęs buvusio pareigūno sutuoktinis patenka į ypač nepalankią padėtį todėl, kad toks pareigūnas yra vyresnis nei dirbantis pareigūnas, nes daugeliu atvejų pareigūno tarnybos nutraukimas sutampa su jo išėjimu į pensiją, o išėjimo į pensiją amžius nustatytas Pareigūnų tarnybos nuostatuose. Taigi Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje nurodyti buvę pareigūnai paprastai susituokia vyresnio amžiaus nei Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnyje nurodyti buvę pareigūnai, kurie susituokia iki savo tarnybos nutraukimo. Todėl našliu likusiam sutuoktiniui, susituokusiam su buvusiu pareigūnu, paprastai sunkiau įvykdyti minėtame 20 straipsnyje nustatytą minimalios penkerių metų santuokos trukmės sąlygą nei našliu likusiam sutuoktiniui, susituokusiam su pareigūnu iki tarnybos nutraukimo, kuriam Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnyje nustatyta tik vienų metų minimali santuokos trukmė.

84      Dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje nustatytos minimalios penkerių metų santuokos trukmės šiame straipsnyje įtvirtintas požiūris, taikomas našliu likusiam sutuoktiniui, susituokusiam su buvusiu pareigūnu šiam nutraukus tarnybą, yra mažiau palankus nei minėto priedo 18 straipsnyje įtvirtintas požiūris, taikomas našliu likusiam sutuoktiniui, kuris susituokė tada, kai pareigūnas dar dirbo ir dažniausiai buvo jaunesnio amžiaus nei buvęs pareigūnas.

85      Taigi taip pat konstatuotinas skirtingas panašių situacijų vertinimas, netiesiogiai grindžiamas buvusio pareigūno amžiumi jo santuokos sudarymo dieną.

2)      Dėl Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų laikymosi ir skirtingo požiūrio pateisinimo

86      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį įtvirtintas skirtingas požiūris yra numatytas „įstatymo“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, nes ši norma kildinama iš Pareigūnų tarnybos nuostatų.

87      Be to, siekdama pateisinti nagrinėjamą skirtingą požiūrį Komisija, pirma, tvirtina, kad didesnis pavojus našliu likusio sutuoktinio gerovei kyla staiga mirus vis dar dirbančiam pareigūnui, o ne tada, kai našliu lieka buvusio pareigūno sutuoktinis, kuris turi laiko imtis būtinų priemonių finansiniam saugumui užtikrinti.

88      Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad ir Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsnyje kalbama apie maitintojo netekimo pensijos mokėjimą našliu likusiam buvusio pareigūno, turinčio teisę į ištarnauto laiko pensiją, sutuoktiniui. Abiem atvejais našliu likęs sutuoktinis siekia gauti maitintojo netekimo pensiją, kai jo sutuoktinis jau yra nutraukęs tarnybą. Taigi Komisijos argumentas, kad dirbančio pareigūno mirtis našliu likusiam sutuoktiniui yra labiau netikėta nei į pensiją išėjusio buvusio pareigūno mirtis, yra nereikšmingas.

89      Antra, Komisija, palaikoma Parlamento, laikosi nuomonės, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje numatyta minimalios penkerių metų santuokos trukmės sąlyga siekiama, pirma, vykdyti sukčiavimo prevenciją ir, antra, išsaugoti Sąjungos pensijų sistemos finansinę pusiausvyrą. Reikia paeiliui išnagrinėti abu šiuos tikslus, atsižvelgiant į šio sprendimo 70 punkte nurodytą jurisprudenciją.

i)      Dėl sukčiavimo prevencijos tikslo

90      Pirmiausia reikia priminti, kad, Teisingumo Teismo nuomone, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo teise draudimo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurio teisės subjektai privalo laikytis (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 88 ir 89 punktus). Taigi kova su sukčiavimu yra bendrojo intereso tikslas.

91      Šiuo klausimu iš 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija (C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 89 ir 90 punktai) iš esmės matyti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 17 straipsnyje nustatyta minimalios vienų metų santuokos trukmės sąlyga siekiama įsitikinti atitinkamų asmenų tarpusavio santykių realumu ir stabilumu, todėl neatrodo, kad tokia sąlyga yra akivaizdžiai netinkama, atsižvelgiant į kovos su sukčiavimu tikslą.

92      Taigi, neatrodo nepagrįsta teisę gauti maitintojo netekimo pensiją suteikti našliu likusio pareigūno ar buvusio pareigūno sutuoktiniui su sąlyga, kad santuoka atitinka minimalios trukmės reikalavimą. Iš tikrųjų taikant tokią sąlygą sudaromos galimybės įsitikinti, kad tokia santuoka nėra motyvuota tik su bendro gyvenimo tikslu nesusijusiais sumetimais, pavyzdžiui, vien tik finansiniais sumetimais arba siekiu įgyti teisę gyventi šalyje.

93      Vis dėlto reikia pažymėti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje, kuris taikomas, kai santuoka sudaryta pareigūnui nutraukus tarnybą, nustatyta sąlyga dėl minimalios santuokos trukmės yra penkis kartus ilgesnė nei numatytoji pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnį, kuris taikomas, kai santuoka sudaryta iki pareigūnui nutraukiant tarnybą.

94      Vadinasi, reikia taip pat įsitikinti, ar Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje nustatyta minimalios santuokos trukmės sąlyga, kuri taikoma be jokių galimų išimčių, akivaizdžiai neviršija to, kas būtina, siekiant užtikrinti, kad nebūtų sukčiavimo.

95      Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad bylos medžiagoje nėra nei jokio įtikinamo paaiškinimo, nei jokių įrodymų, kuriais gali būti pagrįsta Komisijos ir Parlamento nurodyta prielaida, kad fiktyvios santuokos sudarymo tikimybė padidėja pareigūnui nutraukus tarnybą, vadinasi, pavyzdžiui, tikimybė, kad pareigūnas, kuris susituokia tarnybos nutraukimo išvakarėse, sudarys fiktyvią santuoką, yra mažesnė nei tuo atveju, kai pareigūnas susituokia kitą dieną po tarnybos nutraukimo. Komisija ir Parlamentas nepateikė papildomų paaiškinimų, kodėl tarnybą nutraukęs pareigūnas ne taip gerai gebėtų apsisaugoti nuo tuoktis su juo norinčio asmens nesąžiningų ketinimų, kaip tai padarytų dar dirbantis pareigūnas, ir dėl to būtina nustatyti penkis kartus ilgesnę minimalią santuokos trukmę, kai santuoka sudaroma pareigūnui nutraukus tarnybą.

96      Taip pat pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją bendros sukčiavimo prezumpcijos nepakanka pateisinti priemonei, kuria pažeidžiami SESV tikslai (žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑577/10, EU:C:2012:814, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

97      Be to, reikia pažymėti, kad santuokos trukmė nebūtinai yra vienintelis rodiklis, įrodantis, kad santuoka nėra fiktyvi (pagal analogiją žr. 2013 m. birželio 20 d. Sprendimo Giersch ir kt., C‑20/12, EU:C:2013:411, 72 ir 73 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Prinz ir Seeberger, C‑523/11 ir C‑585/11, EU:C:2013:524, 36 ir 37 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

98      Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje nustatyta išimtinai penkerių metų minimalios santuokos trukmės sąlyga nenumatant jokių išimčių, taigi našliu likęs sutuoktinis, kuris susituokė buvusiam pareigūnui nutraukus tarnybą, neturi galimybės įrodyti, kad santuoka buvo sudaryta sąžiningai, neatsižvelgiant į objektyvius įrodymus, kuriuos jis galėtų pateikti šiuo klausimu. Tokia nuostata įtvirtinama bendra ir nenuginčijama sukčiavimo prezumpcija mažiau nei penkerius metus trukusių santuokų atžvilgiu.

99      Kita vertus, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnio antroje pastraipoje numatytos objektyvios aplinkybės, kuriomis nereikalaujama jokios minimalios santuokos trukmės, t. y. kai santuokoje, kurią pareigūnas sudarė prieš palikdamas tarnybą, gimė vaikas, jeigu našliu likęs sutuoktinis tą vaiką išlaiko ar išlaikė. Taigi tuo atveju, kai santuoka sudaryta iki buvusiam pareigūnui paliekant tarnybą, teisės aktų leidėjas nusprendė, kad tam tikros objektyvios aplinkybės gali paneigti sukčiavimo prezumpciją.

100    Ankstesniame šio sprendimo punkte nurodytos objektyvios aplinkybės yra aiškūs kriterijai, kuriais remiantis galima veiksmingai valdyti maitintojo netekimo pensijas, laikantis teisinio saugumo principo.

101    Šiuo atveju, nors antroji ieškovės santuoka buvo sudaryta jos sutuoktiniui nutraukus tarnybą, remiantis tam tikromis objektyviomis aplinkybėmis galima įrodyti, kad santuoka nėra fiktyvi. Iš tikrųjų ieškovė ir jos sutuoktinis kartu gyveno nuo 1985 m. 1987 m. birželio 10 d. jie susilaukė vaiko. 1988 m. gegužės 7 d. jie susituokė pirmą kartą. Tiesa, 1996 m. balandžio 29 d. jie nutraukė santuoką, tačiau nuo 2002 m. jie vėl gyveno kartu ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. dar kartą susituokė. Beje, nei Komisija, nei Parlamentas netvirtino, kad nagrinėjama santuoka buvo fiktyvi.

102    Be to, nutraukusi santuoką ieškovė nesusituokė su trečiuoju asmeniu. Taigi, kaip, be kita ko, sprendimo dėl apeliacinio skundo 56 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, jeigu nebūtų vėl susituokusi su savo buvusiu sutuoktiniu, teisę gauti maitintojo netekimo pensiją ji būtų turėjusi kaip išsiskyrusi sutuoktinė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnį; šią teisę ji prarado vėl susituokusi.

103    Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje nurodyti buvę pareigūnai paprastai yra vyresnio amžiaus, našliu likusiam sutuoktiniui, susituokusiam su tokiu buvusiu pareigūnu, itin sunku įvykdyti penkerių metų minimalios santuokos trukmės reikalavimą. Taigi taikant tokį reikalavimą teisė gauti maitintojo netekimo pensiją gali būti nesuteikta daugybei tokių sutuoktinių, kurie vis dėlto galėtų įrodyti, kad santuoka nebuvo fiktyvi.

104    Galiausiai reikia priminti, kad teisės aktų leidėjas Pareigūnų tarnybos nuostatuose neatmetė galimybės atlikti individualų vertinimą. Pavyzdžiui, Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad „specialiu motyvuotu paskyrimų tarnybos sprendimu, priimtu remiantis patvirtinančiais dokumentais“, pareigūnui, neatitinkančiam namų ūkio išmokos skyrimo sąlygų, tokia išmoka gali būti skirta, kai jis faktiškai atlieka šeimos galvos pareigas.

105    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neprotinga manyti, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje nustatyta sąlyga dėl penkerių metų minimalios santuokos trukmės, kuri yra penkis kartus ilgesnė nei numatytoji Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnyje ir kuriai netaikoma jokia išimtis, leidžianti įrodyti, kad santuoka nėra fiktyvi, neatsižvelgiant į pateikiamus objektyvius įrodymus, gali būti reikalinga kovos su sukčiavimu tikslui pasiekti.

ii)    Dėl tikslo išsaugoti Sąjungos pensijų sistemos finansinę pusiausvyrą

106    Pirmiausia reikia pažymėti, kad buvo nuspręsta, jog tikslas išlaikyti Sąjungos pensijų sistemos pusiausvyrą gali būti laikomas teisėtu (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Pyres / Komisija, T‑256/01, EU:T:2005:45, 64 ir 65 punktus). Vis dėlto reikia pridurti, kad toks tikslas, susijęs su biudžetiniais argumentais, pats savaime negali pateisinti nukrypimo nuo bendrojo vienodo požiūrio principo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Fuchs ir Köhler, C‑159/10 ir C‑160/10, EU:C:2011:508, 74 punktą).

107    Kaip konstatuota šio sprendimo 105 punkte, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje nustatyta minimali santuokos trukmės sąlyga negali būti pateisinama kovos su sukčiavimu tikslu. Todėl šia nuostata įtvirtintas skirtingas požiūris negali būti pateisintas vien tik Sąjungos pensijų sistemos finansinės pusiausvyros išsaugojimu.

108    Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad Komisija ir Parlamentas nepateikė nė vieno įrodymo, kuriuo remiantis būtų galima teigti, jog Sąjungos pensijų sistemos finansinei pusiausvyrai kiltų pavojus, jeigu našliu likusiam buvusio pareigūno sutuoktiniui, susituokusiam su juo po to, kai toks pareigūnas nutraukė tarnybą, galėtų būti suteikta teisė į maitintojo netekimo pensiją nepraėjus bent penkeriems santuokos metams. Taip pat nebuvo įrodyta, kad tokia finansinė pusiausvyra negalėtų būti užtikrinta, jeigu Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje būtų nustatytos sąlygos, pagal kurią santuoka turi būti trukusi ne trumpiau kaip penkerius metus, išimtys.

109    Be to, kalbant apie Komisijos argumentą, kad našliu likęs buvusio pareigūno sutuoktinis, kuris su juo susituokė šiam nutraukus tarnybą, nedalyvavo mokant Sąjungos pensijų sistemos įmokas, reikia pažymėti, kad nei iš Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnio turinio, nei iš jo konteksto nematyti, kad maitintojo netekimo pensijos skyrimas priklauso nuo pakankamai tvirto finansinio ryšio tarp našliu likusio sutuoktinio ir institucijos, kurioje dirbo pareigūnas arba buvęs pareigūnas. Priešingai, kad našliu likusiam sutuoktiniui būtų suteikta teisė gauti tokią pensiją, pakanka, kad iki pareigūnui paliekant tarnybą sudaryta santuoka būtų trukusi vienus metus, net jeigu pareigūnas miršta, pavyzdžiui, tik pradėjęs dirbti (pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 17 straipsnį), arba jeigu santuoka buvo sudaryta likus kelioms dienoms iki pareigūnui paliekant tarnybą (pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 straipsnį).

110    Darytina išvada, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje įtvirtintas skirtingas požiūris į našliais likusius buvusių pareigūnų sutuoktinius, kuris nėra pateisinamas nei kovos su sukčiavimu tikslu, nes nėra būtinas šiam tikslui pasiekti, nei tikslu išsaugoti Sąjungos pensijų sistemos finansinę pusiausvyrą.

111    Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnyje, kiek juo įtvirtinama bendra ir nenuginčijama sukčiavimo prezumpcija, taikoma trumpiau nei penkerius metus susituokusioms poroms, nors bendros sukčiavimo prezumpcijos ir nepakanka pateisinti SESV tikslus pažeidžiančiai priemonei, nepaisoma teisės į vienodą požiūrį ir bet kokios diskriminacijos draudimo esmės.

112    Taigi Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsniu pažeidžiamas bendrasis vienodo požiūrio principas ir nediskriminavimo dėl amžiaus principas. Todėl reikia patenkinti ieškovės pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

113    Vadinasi, ginčijamas sprendimas, priimtas remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsniu, neturi teisinio pagrindo, todėl jį reikia panaikinti.

3.      Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo klaidingu sąvokos „sutuoktinis“, kaip ji suprantama pagal maitintojo netekimo pensijai taikomas nuostatas, aiškinimu

114    Ieškovė teigia, kad sąvoka „pora“ negali būti suprantama tik kaip santuoka grįsti santykiai, atsižvelgiant į daugelio metų bendrą socialinę raidą šioje srityje. Tokią raidą patvirtina, pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalies antra pastraipa, pagal kurią nesantuokinės partnerystės prilyginamos santuokai, ir, antra, plačiai Sąjungoje pripažinta registruota partnerystė. Todėl negalima neatsižvelgti į tam tikrais dokumentais patvirtintą ieškovės ir jos mirusio sutuoktinio bendro gyvenimo trukmę.

115    Komisija, palaikoma Parlamento, nesutinka su ieškovės argumentais.

116    Primintina, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį teisė į maitintojo netekimo pensiją suteikiama tik našliu likusiam „sutuoktiniui“. Tai reiškia, kad maitintojo netekimo pensiją gaunantį asmenį su buvusiu pareigūnu turėjo sieti civiliniai santykiai, dėl kurių tarp šių asmenų atsirado visuma teisių ir pareigų (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 71 punktą).

117    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad nors tam tikrais aspektais faktinės sąjungos ir teisiškai įregistruotos sąjungos, kaip antai santuoka, gali turėti panašumų, jie nebūtinai lemia šių dviejų tipų sąjungų sutapatinimą. Iš tiesų, santuokai būdingi griežti formalumai ir ji sukuria sutuoktiniams svarbias abipuses teises ir pareigas, tarp kurių yra pareiga teikti pagalbą ir solidarumo pareiga (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 72 ir 73 punktai).

118    Vis dėlto Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai išplėtė Pareigūnų tarnybos nuostatų normų, skirtų susituokusiems asmenims, taikymą asmenims, kuriuos sieja įregistruota nesantuokinė partnerystė, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos. Šiuo klausimu iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalies antros pastraipos matyti, jog tam, kad įregistruota nesantuokinė partnerystė būtų prilyginama santuokai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, pareigūnas, registruotas kaip nuolatinis nesantuokinis partneris, turi atitikti šioje nuostatoje nustatytas teisines sąlygas (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 74 ir 76 punktai).

119    Atvirkščiai, Teisingumo Teismo nuomone, faktinė sąjunga, kaip antai gyvenimas kartu nesusituokus, neatitinka šių savybių, nes jai iš esmės netaikoma jokia teisinė tvarka (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 78 punktas).

120    Šiuo atveju ieškovė tvirtina, kad nuo 2002 m. ji gyveno kartu su buvusiu pareigūnu, dabar mirusiu, o 2012 m. pora vėl susituokė. Vis dėlto ieškovė netvirtina, kad prieš vėl susituokdama pora buvo sudariusi registruotą partnerystę. Be to, šalys neginčija, kad nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. miręs buvęs pareigūnas buvo susituokęs su trečiuoju asmeniu.

121    Todėl ieškovė negali pasinaudoti Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

122    Be to, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į šio ieškinio pareiškimo socialinį kontekstą, Bendrasis Teismas negali išplėsti Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo srities termino „sutuoktinis“ atžvilgiu. Tokį pakeitimą turi atlikti teisės aktų leidėjas (šiuo klausimu žr. 1993 m. birželio 17 d. Sprendimo ArauxoDumay / Komisija, T‑65/92, EU:T:1993:47, 30 ir 31 punktus).

123    Be to, kaip pažymėjo Komisija, peržiūrėdamas Pareigūnų tarnybos nuostatus teisės aktų leidėjas atsižvelgė į socialinę raidą. Visų pirma 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 130), teisės aktų leidėjas iš dalies pakeitė Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siekdamas atsižvelgti į galimus nesantuokinės partnerystės atvejus.

124    Todėl trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

125    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirmąjį ir trečiąjį pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus ir, remiantis antruoju pagrindu, panaikinti ginčijamą sprendimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

126    Pagal Procedūros reglamento 133 straipsnį bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti išspręstas sprendime, kuriuo užbaigiamas procesas. Pagal minėto reglamento 219 straipsnį, kuris pagal analogiją taikomas šiam procesui grąžinus bylą, ir atsižvelgiant į tai, kad sprendime dėl apeliacinio skundo Bendrasis Teismas atidėjo bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimo klausimą, Bendrasis Teismas turi priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių, pirma, su Tarnautojų teismo ir Bendrojo Teismo nagrinėtomis bylomis pagal SESV 270 straipsnį ir, antra, su Bendrojo Teismo nagrinėtu apeliaciniu skundu.

127    Šiuo klausimu pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

128    Iš išdėstytų motyvų matyti, kad Komisija bylą galiausiai pralaimėjo. Todėl ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas, susijusias, pirma, su pirminiu procesu Tarnautojų teisme byloje F‑104/15 ir, antra, su šiuo procesu grąžinus bylą.

129    Remiantis Procedūros reglamento 211 straipsnio 3 dalimi Komisija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu byloje T‑695/16 P. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Bendrasis Teismas patenkino Komisijos pateiktą apeliacinį skundą, ieškovė turi padengti minėtame procese patirtas savo bylinėjimosi išlaidas.

130    Galiausiai, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį įstojusios į bylą institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi reikia nuspręsti, kad Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas byloje F‑104/15 ir šiame procese grąžinus bylą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame procese Parlamentas nepateikė pastabų, ir į tai, kad Bendrasis Teismas minėtoje byloje sprendimą priėmė nerengdamas žodinės proceso dalies, Parlamentas nedalyvavo apeliaciniame procese, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 211 straipsnio 5 dalį, taigi nepatyrė su minėtu procesu susijusių bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2014 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo atmestas RN prašymas skirti maitintojo netekimo pensiją.

2.      Komisija padengia savo ir RN bylinėjimosi išlaidas, susijusias su byla F104/15 ir šiuo procesu grąžinus bylą.

3.      Komisija ir RN kiekviena padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesu byloje T695/16 P.

4.      Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su byla F104/15 ir šiuo procesu grąžinus bylą.

da Silva Passos

Reine

Truchot

Paskelbta 2020 m. gruodžio 16 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.