BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. birželio 19 d.(*)

„Valstybės pagalba – Individuali pagalba kompleksui Nürburgring, skirta pramogų parko, viešbučių ir restoranų statybai ir automobilių lenktynių organizavimui – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su vidaus rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuota, kad nesuderinama pripažintos pagalbos grąžinimas nesusijęs su nauju komplekso Nürburgring savininku – Ieškinys dėl panaikinimo – Didelio poveikio konkurencinei padėčiai nebuvimas – Nepriimtinumas – Sprendimas, kuriuo pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui konstatuotas valstybės pagalbos nebuvimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotoji šalis – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Procesinių teisių pažeidimas – Sunkumų, dėl kurių reikėtų pradėti formalią tyrimo procedūrą, nebuvimas – Skundas – Nesuderinama pripažintos valstybės pagalbos gavėjų turto pardavimas – Atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė konkurso procedūra – Kruopštus ir nešališkas tyrimas – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑353/15

NeXovation, Inc., įsteigta Hendersonvilyje (JAV), iš pradžių atstovaujama advokatų A. von Bergwelt, F. Henkel ir M. Nordmann, vėliau – A. von Bergwelt ir M. Nordmann,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn, T. Maxian Rusche ir B. Stromsky,

atsakovę,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo iš dalies panaikinti 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą (ES) 2016/151 dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring (OL L 34, 2016, p. 1),

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai V. Valančius, P. Nihoul, J. Svenningsen ir U. Öberg (pranešėjas),

posėdžio sekretorė N. Schall, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. sausio 30 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

1        Kompleksą Nürburgring (toliau – Nürburgring), esantį Vokietijos Reino krašto‑Pfalco federalinėje žemėje, sudaro automobilių lenktynių žiedinė trasa, pramogų parkas, viešbučiai ir restoranai.

2        2002–2012 m. Nürburgring savininkės (toliau – pardavėjos), t. y. valstybinės įmonės Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress‑und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH, daugiausia iš Reino krašto‑Pfalco federalinės žemės gavo paramą pramogų parko, viešbučių ir restoranų statybai ir „Formulės 1“ lenktynių organizavimui.

A.      Administracinė procedūra ir Nürburgring turto pardavimas

3        2012 m. kovo 21 d. raštu Europos Komisija pranešė Vokietijos Federacinei Respublikai apie savo sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį pradėti formalią tyrimo procedūrą dėl įvairių pagalbos priemonių, kurios 2002–2012 m. buvo pritaikytos Nürburgring. Šiame sprendime, kurio santrauka paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 216, 2012, p. 14), Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl atitinkamų priemonių.

4        Dėl papildomų pagalbos priemonių, apie kurias Vokietijos Federacinė Respublika pranešė Komisijai, ši institucija nusprendė praplėsti formalią tyrimo procedūrą įtraukiant ir šias naujas priemones. Apie šį sprendimą Vokietijos Federacinei Respublikai buvo pranešta 2012 m. rugpjūčio 7 d. raštu. Šiame sprendime, kurio santrauka paskelbta Oficialiajame leidinyje (OL C 333, 2012, p. 1), Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl papildomų priemonių.

5        2012 m. liepos 24 d. Amtsgericht Bad Neuenahr‑Ahrweiler (Bad Arveilerio Nojenaro apylinkės teismas, Vokietija) konstatavo, kad pardavėjos yra nemokios. 2012 m. lapkričio 1 d. jis pradėjo bankroto procedūrą be turto perleidimo. Buvo nuspręsta parduoti pardavėjų turtą (toliau – Nürburgring turto pardavimas). Pardavėjos paskyrė audito bendrovę KPMG AG patarėja teisės ir finansų klausimais.

6        2012 m. lapkričio 1 d. Nürburgring administravimas buvo perduotas Nürburgring Betriebsgesellschaft mbH, kurios 100 % akcijų priklausė vienai iš pardavėjų Nürburgring GmbH ir kurią sudarė administratoriai, kuriuos paskyrė Amtsgericht Bad Neuenahr‑Ahrweiler (Bad Arveilerio Nojenaro apylinkės teismas).

7        2013 m. gegužės 15 d. buvo pradėta konkurso procedūra, siekiant parduoti Nürburgring turtą (toliau – konkurso procedūra).

8        2013 m. gegužės 23 d. Komisija informavo Vokietijos Federacinę Respubliką ir administratorius apie kriterijus, kuriuos turi tenkinti konkurso procedūra tam, kad nebūtų valstybės pagalbos, ir jiems pranešė apie pirkėjo, kuris bus atrinktas, pareigą grąžinti pagalbą, kuri jam prireikus gali būti suteikta. Šiuo klausimu Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika ir administratoriai diskutavo nuo 2012 m. spalio mėn.

9        Konkurso procedūra vyko taip:

–        2013 m. gegužės 14 d. vieno iš administratorių pranešimu spaudai paskelbta apie konkurso procedūros pradžią;

–        2013 m. gegužės 15 d. KPMG leidiniuose Financial Times ir Handelsblatt ir Nürburgring interneto svetainėje paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą;

–        70 įmonių išreiškė susidomėjimą;

–        2013 m. liepos 19 d. suinteresuotieji investuotojai gavo dokumentus, susijusius su Nürburgring, ir buvo paraginti pateikti preliminarius pasiūlymus dėl viso turto, dėl konkretaus turto grupių ir dėl atskiro turto;

–        iš pradžių 2013 m. liepos 19 d. raštu buvo nustatyta, kad terminas preliminariems pasiūlymams pateikti baigiasi 2013 m. rugsėjo 12 d., paskui 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu – kad jis baigiasi 2013 m. rugsėjo 26 d.; kiekviename iš šių raštų buvo pažymėta, kad taip pat bus atsižvelgta į pasiūlymus, pateiktus pasibaigus terminui;

–        2014 m. vasario mėn. pradžioje 24 potencialūs pirkėjai, įskaitant ieškovę NeXovation, Inc., kuri yra privati JAV bendrovė, veikianti informacinių technologijų, plataus vartojimo prekių, energetikos ir automobilių srityse, pateikė preliminarius pasiūlymus;

–        iš pradžių 2013 m. spalio 17 d. raštu buvo nustatyta, kad potencialiems pirkėjams, kurie buvo pakviesti dalyvauti kitame konkurso procedūros etape, įskaitant ieškovę, terminas galutiniams pasiūlymams, kurie turėjo būti visapusiškai finansuojami ir apimti iš anksto suderėtą susitarimą dėl turto perpirkimo, pateikti baigiasi 2013 m. gruodžio 11 d., paskui 2013 m. gruodžio 17 d. raštu – kad jis baigiasi 2014 m. vasario 17 d.; pastarajame rašte buvo nurodyta, kad taip pat bus atsižvelgta į pasiūlymus, pateiktus pasibaigus terminui, tačiau pažymėta, kad netrukus, kai baigsis terminas pasiūlymams pateikti, pardavėjos galės nuspręsti, kuris pirkėjas pasirenkamas;

–        trylika potencialių pirkėjų pateikė galutinius pasiūlymus – keturi iš jų pateikė pasiūlymus dėl viso turto, t. y. Capricorn Nürburgring Besitzgesellschaft GmbH (toliau – Capricorn arba pirkėja), antroji pasiūlymo pateikėja, ieškovė ir ketvirtoji potenciali pirkėja;

–        2013 m. liepos 19 d. ir spalio 17 d. suinteresuotiems investuotojams nusiųstuose raštuose nurodyta, kad investuotojai turi būti atrinkti atsižvelgiant į reikalavimus, pirma, kiek įmanoma padidinti viso turto vertę ir, antra, užtikrinti sandorį; atsižvelgiant į šiuos kriterijus paskutiniu konkurso procedūros etapu buvo įvertinti antrosios pasiūlymo pateikėjos ir Capricorn pasiūlymai, kuriuose, pirma, buvo siūloma perimti visą Nürburgring turtą ir, antra, atitinkamai 2014 m. kovo 7 ir 11 d. buvo pateikta finansinio patikimumo įrodymų; su šiomis konkurso dalyvėmis tuo pačiu metu buvo deramasi dėl pirkimo sutarties projektų;

–        2014 m. kovo 11 d. pardavėjų kreditorių komitetas, vykstant pardavėjų bankroto procedūrai, patvirtino Nürburgring turto pardavimą Capricorn, kuri siūlė 77 mln. EUR; savo ruožtu antroji pasiūlymo pateikėja siūlė nuo 47 iki 52 mln. EUR.

10      2014 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė skundą Komisijai motyvuodama tuo, kad konkurso procedūra nebuvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė ir per ją Nürburgring turtas nebuvo parduotas už rinkos kainą, nes šis turtas buvo perleistas vietinei konkurso dalyvei, kuri siūlė mažesnę kainą nei ji ir kuri buvo palankiau vertinama konkurso procedūroje. Anot ieškovės, taip Capricorn buvo suteikta pagalba, lygi skirtumui tarp kainos, kurią ji turėjo sumokėti už Nürburgring turtą, ir šio turto rinkos kainos, ir taip ji užtikrino pardavėjų ekonominės veiklos tęstinumą, todėl nurodymas susigrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą turi būti taikomas ir Capricorn.

B.      Ginčijami sprendimai

11      2014 m. spalio 1 d. Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2016/151 dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring (OL L 34, 2016, p. 1), o 2015 m. balandžio 13 d. priėmė to sprendimo klaidų ištaisymą, kurį paskelbė savo interneto svetainėje (toliau kartu – galutinis sprendimas).

12      Galutinio sprendimo 2 straipsnyje Komisija konstatavo tam tikrų pagalbos pardavėjoms priemonių (toliau – pardavėjoms suteikta pagalba) neteisėtumą ir nesuderinamumą su vidaus rinka.

13      Galutinio sprendimo 3 straipsnio 2 dalyje Komisija nutarė, kad Capricorn ir jos dukterinės bendrovės nėra susijusios su galimu pardavėjoms suteiktos pagalbos sugrąžinimu (toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas).

14      Galutinio sprendimo 1 straipsnio paskutinėje įtraukoje Komisija padarė išvadą, kad Nürburgring turto pardavimas Capricorn nėra valstybės pagalba (toliau – antrasis ginčijamas sprendimas).

15      Iš tiesų Komisija manė, kad konkurso procedūra buvo atvira, skaidri ir nediskriminacinė, kad per ją patvirtinta pardavimo kaina atitinka rinkos sąlygas ir kad nėra ekonominio tęstinumo tarp pardavėjų ir pirkėjos.

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

16      2015 m. birželio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

17      2015 m. spalio 15 d. raštu Komisija pateikė prašymą išversti į proceso kalbą tam tikrus ieškinio priedus.

18      2015 m. lapkričio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu aktu pardavėjos paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą.

19      2016 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu pardavėjos pranešė šiam teismui, kad pasitraukia iš bylos.

20      2016 m. liepos 6 d. Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi pardavėjos buvo išbrauktos iš Bendrojo Teismo registro kaip įstojusios į bylą šalys ir iš jų buvo priteistos jų pačių ir kitų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jų įstojimu.

21      2016 m. spalio 3 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi buvo paskirtas naujas teisėjas pranešėjas ir ši byla buvo paskirta Bendrojo Teismo pirmajai kolegijai.

22      2017 m. liepos 31 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, Komisijai pateikė rašytinį klausimą, prašydamas atsakyti į jį raštu. Komisija savo pastabas pateikė 2017 m. rugsėjo 6 d.

23      Atsižvelgdamas į pirmosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

24      2017 m. lapkričio 29 d. Bendrasis Teismas (pirmoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus, taip pat uždavė rašytinių klausimų, į kuriuos paprašė atsakyti raštu. Šalys pateikė savo pastabas: ieškovė – 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 8 d., o Komisija – 2017 m. gruodžio 13 ir 21 d.

25      2018 m. sausio 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu Komisija, remdamasi Procedūros reglamento 130 straipsnio 2 dalimi, paprašė šio teismo konstatuoti, kad nebeliko šio ieškinio dalyko ir kad nebereikia dėl jo priimti sprendimo.

26      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2018 m. sausio 30 d. posėdį. Tą pačią dieną Komisija pateikė pastabas dėl teismo posėdžio pranešimo.

27      2018 m. kovo 6 d., taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus, taip pat uždavė rašytinių klausimų, į kuriuos paprašė atsakyti raštu. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsniu Bendrasis Teismas taip pat paprašė Vokietijos Federacinės Respublikos pateikti tam tikrus dokumentus, taip pat uždavė rašytinių klausimų, į kuriuos paprašė atsakyti raštu. Šalys ir Vokietijos Federacinė Respublika pateikė savo pastabas 2018 m. kovo 27 d. ir balandžio 4 ir 9 d.

28      2018 m. gegužės 18 d. ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos prašymo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo.

29      2018 m. birželio 12 d. buvo užbaigta žodinė proceso dalis.

30      2018 m. liepos 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Komisija pagal Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalį paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Bendrojo Teismo pirmosios išplėstinės kolegijos pirmininko nutartimi šis prašymas buvo atmestas.

31      Pagrindiniame procese ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti pirmąjį ir antrąjį ginčijamus sprendimus,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

32      Tame pačiame procese Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą arba, nepatenkinus šio reikalavimo, kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

33      Tarpiniame procese Komisija prašo, kad Bendrasis Teismas konstatuotų, jog nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio, nepriimdamas sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų.

34      Tame pačiame procese ieškovė prašo, kad Bendrasis Teismas atmestų Komisijos prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, nepriimdamas sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų.

III. Dėl teisės

35      Šios bylos aplinkybėmis Komisijos prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, reikia pridėti prie bylos esmės ir nagrinėti kartu su prašymais panaikinti pirmąjį ir antrąjį ginčijamus sprendimus, kuriuos ieškovė pateikė pagrindiniame procese.

A.      Dėl prašymo panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą priimtinumo

36      Ieškovė visų pirma prašo panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą, kuriuo Komisija, nustačiusi, kad nėra ekonominio tęstinumo tarp pardavėjų ir pirkėjos, nusprendė, jog su pastarąja nėra susijęs galimas pardavėjoms suteiktos pagalbos sugrąžinimas.

37      Iš tiesų pateikdama antrąjį pagrindą, grindžiamą klaidingu ekonominio tęstinumo principo aiškinimu, ieškovė, be kita ko, teigia, jog kadangi Nürburgring turtas nebuvo parduotas rinkos kaina, nes nebuvo surengta atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė procedūra, o Nürburgring turtas nebuvo perleistas geriausio pasiūlymo pateikėjui, tarp pardavėjų ir pirkėjos esama ekonominio tęstinumo, dėl kurio sprendimas susigrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą turėtų būti taikomas ir Capricorn.

38      Ieškovė teigia, kad pirmasis ginčijamas sprendimas buvo priimtas pasibaigus preliminaraus tyrimo procedūrai, o ne formaliai tyrimo procedūrai, nes 2012 m. kovo 21 d. ir rugpjūčio 7 d. sprendimai pradėti formalią procedūrą nebuvo susiję su klausimu, ar pagalba buvo perkelta Capricorn.

39      Atsiliepime į ieškinį Komisija teigia, kad ieškinys nepriimtinas, kiek juo siekiama užginčyti pirmąjį ginčijamą sprendimą. Ji, be kita ko, tvirtino, kad, kiek tai susiję su papildomu sprendimu, kuris pridėtas prie sprendimo, priimto pasibaigus formaliai tyrimo procedūrai, kuriame konstatuotas nesuderinamos pagalbos, kuri turi būti susigrąžinta, egzistavimas, ieškovės nebuvo galima pripažinti konkrečiai susijusia vien nurodant, kad ji buvo suinteresuotoji šalis, bet Komisija turėjo įrodyti, jog ieškovės padėčiai rinkoje buvo padarytas didelis poveikis dėl pardavėjoms suteiktos pagalbos, todėl ji atsidūrė faktinėje situacijoje, kuri ją individualizuoja taip pat kaip asmenį, kuriam skirtas toks sprendimas. Ieškovės padėčiai rinkoje nebuvo padarytas kitoks poveikis, palyginti su poveikiu kuriam nors kitam konkurso dalyviui.

40      Vis dėlto vėliau Komisija padarė išvadą, kad Bendrajam Teismui nebėra reikalo priimti sprendimo dėl ieškinio, įskaitant dėl prašymo panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą, motyvuodama tuo, kad ieškovė neteko suinteresuotumo pareikšti ieškinį.

41      Šioje byloje iš pradžių reikia išnagrinėti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kurį atsiliepime į ieškinį Komisija konkrečiai pateikia dėl prašymo panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą.

42      Atsakydama į šį nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, ieškovė iš esmės teigia, kad jos padėčiai rinkoje buvo padarytas didelis poveikis suteikiant pagalbą, susijusią su Nürburgring turto perleidimu Capricorn, nes perduodant šį turtą ji buvo pašalinta tiek iš Nürburgring įgijimo rinkos, tiek iš šios įmonės valdymo rinkos.

43      Pirma, reikia priminti, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendime Mory ir kt. / Komisija (C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 104 punktas) Teisingumo Teismas nutarė, kad sprendimas dėl ekonominio tęstinumo turi būti laikomas „papildomu ir pridėtu“ prie anksčiau priimto galutinio sprendimo dėl atitinkamos pagalbos, kiek juo patikslinta galutinio sprendimo apimtis, susijusi su šios pagalbos gavėjais, taigi pareigos grąžinti pagalbą vykdytojais, įvykus tam tikram įvykiui po to sprendimo priėmimo, pavyzdžiui, trečiajam asmeniui įgijus minėtos pagalbos pirminio gavėjo turtą.

44      Šiuo atveju, kadangi pirmajame ginčijamame sprendime Komisija nustatė, kad nėra ekonominio tęstinumo tarp pardavėjų ir pirkėjos, ji nusprendė, jog su pastarąja nėra susijęs galimas pardavėjoms suteiktos pagalbos sugrąžinimas.

45      Taigi reikia daryti išvadą, kad pirmasis ginčijamas sprendimas yra „papildomas ir pridėtas“ prie sprendimo, priimto pasibaigus formaliai tyrimo procedūrai dėl pardavėjoms suteiktos pagalbos.

46      Antra, reikia priminti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta: „Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuoja[mojo] pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.“

47      Kadangi pirmasis ginčijamas sprendimas susijęs su pardavėjoms suteikta pagalba, kuri buvo skirta kaip individuali pagalba, o ne taikant pagalbos sistemą, jo negalima prilyginti reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktui, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

48      Pagal suformuotą jurisprudenciją kiti subjektai nei tie, kuriems skirtas sprendimas, teigti, kad šis sprendimas yra konkrečiai su jais susijęs, gali tik tuo atveju, jeigu šis sprendimas taikomas jiems dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl tam tikros faktinės situacijos, kuri juos išskiria iš kitų asmenų, todėl individualizuoja taip pat, kaip ir tokio sprendimo adresatą (1963 m. liepos 15 d. Sprendimas Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, p. 223, ir 1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Cook / Komisija, C‑198/91, EU:C:1993:197, 20 punktas).

49      Valstybės pagalbos srityje Komisijos sprendimas, kuriuo užbaigiama formalaus tyrimo procedūra, laikomas konkrečiai susijusiu ne tik su pagalbą gavusia įmone, bet ir su įmonėmis, konkuruojančiomis su ja, kurios aktyviai dalyvavo per šią procedūrą, jeigu atitinkama pagalbos priemonė turi didelį poveikį jų padėčiai rinkoje (žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 98 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Vtesse Networks / Komisija, T‑362/10, EU:T:2014:928, 53 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

50      Didelio poveikio kriterijus leidžia nustatyti konkurentus, kuriuos pagalba individualizuoja taip, kad jie tenkina priimtinumo sąlygas, nustatytas 1963 m. liepos 15 d. Sprendime Plaumann / Komisija (25/62, EU:C:1963:17). Taigi valstybės pagalbos suteikimo aplinkybė ypatingu būdu išskiria teisę pareikšti ieškinį turinčius konkurentus iš likusių asmenų ir individualizuoja juos panašiai kaip ginčijamo sprendimo adresatus. Taigi didelio poveikio ieškovo padėčiai rinkoje padarymas tiesiogiai priklauso ne nuo aptariamos pagalbos dydžio, bet nuo neigiamo poveikio, kurį ši pagalba gali turėti tai padėčiai, masto. Toks neigiamas poveikis esant panašaus dydžio pagalbai gali skirtis remiantis kriterijais, kaip antai atitinkamos rinkos dydžiu, konkrečiu pagalbos pobūdžiu, laikotarpio, už kurį ji buvo suteikta, trukme, tuo, ar poveikis padarytas pagrindinei, ar nepagrindinei ieškovo veiklai, ir jo galimybe išvengti neigiamo pagalbos poveikio (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Vtesse Networks / Komisija, T‑362/10, EU:T:2014:928, 41 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

51      Todėl vien potencialaus konkurento statuso nepakanka, kad teisės subjektui būtų suteikta teisė pareikšti ieškinį Europos Sąjungos teisme siekiant užginčyti sprendimą, kurį Komisija priėmė pasibaigus formaliai tyrimo procedūrai.

52      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ieškovė atliko aktyvų vaidmenį procedūroje, per kurią buvo priimtas pirmasis ginčijamas sprendimas, nes ji 2014 m. balandžio 10 d. pateikė skundą motyvuodama tuo, kad konkurso procedūra buvo neteisėta ir kad sprendimas susigrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą turi būti taikomas ir pirkėjai.

53      Vis dėlto iš šio sprendimo 49 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad vien dėl ieškovės dalyvavimo administracinėje procedūroje negalima daryti išvados, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį. Bet kuriuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad pardavėjoms suteikta pagalba galėjo padaryti didelį poveikį jos padėčiai rinkoje.

54      Galutinio sprendimo 20 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad pardavėjoms taikytos paramos priemonės buvo susijusios su Nürburgring įrenginių statybos ir eksploatavimo finansavimu. Be to, to paties sprendimo 173–176 ir 178 konstatuojamosiose dalyse ji pažymėjo, kad rinkos, kuriose šios priemonės galėjo iškraipyti konkurenciją, – tai automobilių žiedinių trasų, visureigiams skirtų parkų, pramogų parkų, apgyvendinimo ir maitinimo įmonių, kelių eismo saugos centrų, vairavimo mokyklų, daugiafunkcių halių ir elektroninio mokėjimo sistemų rinkos, taip pat turizmo skatinimo, projektų vystymo, nekilnojamojo turto statybos, verslo vadybos ir prekybos automobiliais ar motociklais rinkos (toliau – reikšmingos rinkos). Galiausiai, minėto sprendimo 180 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad galima pripažinti, jog reikšmingos rinkos yra europinio masto.

55      Atsakydama į klausimus, Bendrojo Teismo užduotus taikant 2017 m. lapkričio 29 d. priimtas proceso organizavimo priemones (žr. šio sprendimo 24 punktą), ieškovė pripažino, kad ieškinio pateikimo metu ir prieš tai ji nevykdė veiklos reikšmingose rinkose. Todėl jos padėčiai reikšmingose rinkose pardavėjoms suteikta pagalba negalėjo daryti poveikio, juo labiau didelio.

56      Kiek ieškovė iš esmės tvirtina, kad ji būtų turėjusi galimybę įsigyti Nürburgring turtą, taigi patekti į reikšmingas rinkas, jeigu nebūtų diskriminuojama per konkurso procedūrą (žr. šio sprendimo 10 punktą), ir kad jai buvo sunku įsigyti arba eksploatuoti kitas lenktynių žiedines trasas, atsižvelgiant į reputacijos praradimą ir neigiamą viešą informaciją, kurią lėmė atmetimas konkurso procedūroje, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 49–51 punktuose nurodytą jurisprudenciją, Sąjungos teisme šių argumentų negali pakakti, kad ji būtų taip individualizuota pagalbos pardavėjams ir pirmojo ginčijamo sprendimo atžvilgiu, jog tenkintų priimtinumo sąlygas, nustatytas 1963 m. liepos 15 d. Sprendime Plaumann / Komisija (25/62, EU:C:1963:17).

57      Vadinasi, ieškovė neįrodė, jog ji yra konkrečiai susijusi su pirmuoju ginčijamu sprendimu.

58      Reikia priminti, kad ieškinio priimtinumo sąlygos yra kumuliacinės (2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, EU:T:2012:164, 199 punktas). Taigi nesant reikalo nagrinėti ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl pirmojo ginčijamo sprendimo panaikinimo ar juo labiau Komisijos prašymo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, grindžiamo tuo, kad ieškovė neteko suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl to sprendimo panaikinimo, ieškinį reikia pripažinti nepriimtinu, kiek jame prašoma panaikinti minėtą sprendimą, dėl konkrečios sąsajos nebuvimo.

B.      Dėl prašymo panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą

59      Ieškovė taip pat prašo panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą, kuriame Komisija nustatė, kad Nürburgring turto pardavimas Capricorn nėra valstybės pagalba.

1.      Dėl priimtinumo ir dėl prašymo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo

60      Atsiliepime į ieškinį Komisija neišreiškė abejonių dėl ieškinio priimtinumo, kiek tai susiję su antruoju ginčijamu sprendimu. Vis dėlto vėliau ji padarė išvadą, kad Bendrasis Teismas nebeturi priimti sprendimo dėl ieškinio, įskaitant dėl prašymo panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą, motyvuodama tuo, kad ieškovė neteko bet kokio suinteresuotumo pareikšti ieškinį. Taigi ji taip pat ginčijo ieškovės teisę pareikšti ieškinį dėl antrojo ginčijamo sprendimo.

61      Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia išnagrinėti, ar ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl antrojo ginčijamo sprendimo, o paskui išsiaiškinti, kiek ji turi suinteresuotumo ir jį išlaiko tokiu panaikinimu.

62      Dėl savo teisės pareikšti ieškinį ieškovė tvirtina, kad ji yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su antruoju ginčijamu sprendimu. Remiantis jurisprudencija, jos, kaip „suinteresuotosios šalies“, statuso, kaip jis suprantamas pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 1 straipsnio h punktą, susijusio su konkrečiu ieškinio dalyku, esą pakanka, kad ji būtų individualizuota, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Galiausiai jos padėčiai rinkoje didelį poveikį padarė pagalba, kuri buvo suteikta pirkėjai per konkurso procedūrą.

63      Prašyme pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, Komisija teigia, kad ieškovė negali savo, kaip suinteresuotosios šalies, statuso grįsti savo, kaip potencialios Nürburgring turto pirkėjos, statusu, nes Komisijai nusiųstame 2016 m. balandžio 26 d. rašte Vokietijos Federacinė Respublika nurodė, jog Capricorn buvo sumokėjusi visą šio turto pirkimo kainą ir atsisakė savo teisės nutraukti pardavimo sutartį, jei Komisija priimtų sprendimą, jog ji turi sugrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą. Komisija taip pat teigia, kad ieškovė savo, kaip suinteresuotosios šalies, statuso taip pat negali grįsti tuo, kad ji yra Capricorn konkurentė, nes jos atsakymai į klausimus, Bendrojo Teismo užduotus taikant 2017 m. lapkričio 29 d. priimtas proceso organizavimo priemones (žr. šio sprendimo 24 punktą), leidžia konstatuoti, kad ieškovė nevykdė veiklos reikšmingose rinkose.

64      Valstybės pagalbos kontrolės procedūroje reikia skirti, pirma, preliminaraus pagalbos tyrimo etapą, numatytą SESV 108 straipsnio 3 dalyje, kurio tikslas yra tik leisti Komisijai susidaryti pirminę nuomonę apie dalinį ar visišką nagrinėjamos pagalbos suderinamumą, ir, antra, tyrimo etapą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje, kuris skirtas tam, kad sudarytų Komisijai galimybę gauti išsamią informaciją apie bylos duomenų visumą. Tik pastarojoje nuostatoje numatytoje procedūroje SESV nustatoma procedūrinė garantija, kurią sudaro Komisijos pareiga pareikalauti iš suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas (1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Cook / Komisija, C‑198/91, EU:C:1993:197, 22 punktas; 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, EU:C:1993:239, 16 punktas ir 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 35 punktas).

65      Kai, nepradėdama SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytos formalios tyrimo procedūros, Komisija sprendimu, priimtu remiantis šio straipsnio 3 dalimi, konstatuoja, kad priemonė nėra nesuderinama su vidaus rinka valstybės pagalba, asmenys, kurie turi šią procedūrinę garantiją, gali ja pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu turi galimybę šį sprendimą užginčyti Sąjungos teisme. Dėl šių motyvų Sąjungos teismas pripažįsta priimtinu suinteresuotosios šalies, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, pareikštą ieškinį dėl tokio sprendimo panaikinimo, kai tokį ieškinį pateikęs asmuo siekia apginti savo procesines teises, kurias jis grindžia šia nuostata (2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 36 punktas).

66      Taigi darytina išvada, kad bet kuri suinteresuotoji šalis turi būti laikoma tiesiogiai ir konkrečiai susijusia su sprendimu, kuriuo, pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui, konstatuojamas pagalbos nebuvimas (2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, EU:T:2012:164, 68 punktas), primenant, kad jeigu tokia šalis pateikė skundą, Komisijos atsisakymą tenkinti šį skundą bet kuriuo atveju reikia laikyti atsisakymu pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo NDSHT / Komisija, C‑322/09 P, EU:C:2010:701, 51–54 punktai).

67      Nagrinėjamu atveju šalys sutaria dėl aplinkybės, kad antrasis ginčijamas sprendimas – tai sprendimas, priimtas pasibaigus preliminaraus pagalbos tyrimo etapui, nustatytam SESV 108 straipsnio 3 dalyje, o ne formaliai tyrimo procedūrai. Kadangi dėl šio sprendimo 55–57 punktuose jau išdėstytų priežasčių negalima daryti išvados, kad ieškovė tenkina priimtinumo sąlygas, nustatytas 1963 m. liepos 15 d. Sprendime Plaumann / Komisija (25/62, EU:C:1963:17), siekiant nustatyti, ar ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimo, reikia išsiaiškinti, ar ji teisiškai įrodė, kad yra suinteresuotoji šalis.

68      Pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktą „suinteresuotoji šalis“ – tai kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurių interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas. Kitaip tariant, tai yra neapibrėžta adresatų grupė. Pagal šią nuostatą negalima atmesti galimybės, kad įmonė, kuri tiesiogiai nekonkuruoja su pagalbos gavėja, bus pripažinta „suinteresuotąja šalimi“ tiek, kiek ji tvirtins, kad šios pagalbos skyrimu gali būti padarytas poveikis jos interesams. Pakanka, kad ši įmonė teisiškai įrodo, jog pagalba gali turėti konkrečią įtaką jos padėčiai (žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 63–65 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

69      Vadinasi, iš principo kiekvienai įmonei, kuri remiasi konkurenciniu santykiu, faktiniu ar potencialiu, gali būti pripažintas „suinteresuotosios šalies“ statusas, kaip jis suprantamas pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

70      Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė savo aktyviu dalyvavimu konkurso procedūroje iki galutinio jos etapo ir savo skundu, kurį šiomis aplinkybėmis pateikė Komisijai, įrodė tvirtą ketinimą patekti į reikšmingas rinkas, taigi tai, kad ji potencialiai konkuravo su Capricorn, kuriai, kaip teigiama skunde, atsižvelgiant į konkrečias Nürburgring turto pardavimo aplinkybes, tariamai buvo suteikta valstybės pagalba, kurios egzistavimo Komisija nepripažino antrajame ginčijamame sprendime.

71      Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 68 ir 69 punktuose, ir į prieš tai pateiktas išvadas, ieškovei turi būti pripažintas suinteresuotosios šalies statusas, kiek tai susiję su antruoju ginčijamu sprendimu.

72      Kalbėdama apie ieškovės suinteresuotumą pareikšti ieškinį, Komisija savo prašyme pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, teigia, jog ieškovė šio statuso neteko, be kita ko, dėl to, kad Capricorn sumokėjo visą Nürburgring turto pirkimo kainą ir atsisakė savo teisės nutraukti sutartį, jei Komisija priimtų sprendimą, kad ji turi sugrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą (žr. šio sprendimo 63 punktą).

73      Vis dėlto svarbu priminti, kad „suinteresuotoji šalis“, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, yra suinteresuota, kad sprendimas, priimtas pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui, būtų panaikintas, nes pagal SESV 108 straipsnio nuostatas toks panaikinimas įpareigotų Komisiją pradėti formalią tyrimo procedūrą ir sudarytų jai galimybę pateikti savo pastabas ir taip daryti įtaką naujam Komisijos sprendimui (2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Deutsche Post ir DHL International / Komisija, T‑388/03, EU:T:2009:30, 62 ir 64 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra suinteresuota, kad antrasis ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, nes ketvirtojo pagrindo pirma dalimi ji nurodo tai, kad šis sprendimas, kuriuo konstatuota, jog per konkurso procedūrą Capricorn nebuvo suteikta pagalba, buvo priimtas Komisijai nepradėjus formalios tyrimo procedūros, pažeidžiant jos, kaip suinteresuotosios šalies, procesines teises.

74      Jei Bendrasis Teismas panaikintų antrąjį ginčijamą sprendimą dėl ieškovės procesinių teisių pažeisimo, Komisija iš principo turėtų pradėti formalią tyrimo procedūrą dėl Nürburgring turto pardavimo ir paprašytų ieškovės, kaip suinteresuotosios šalies, pateikti pastabas. Todėl pats antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ieškovei, kaip suinteresuotajai šaliai.

75      Taigi reikia daryti išvadą, kad, kiek tai susiję su antruoju ginčijamu sprendimu, ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį kaip suinteresuotoji šalis, ji turi ir išlaiko suinteresuotumą jį pareikšti tam, kad būtų apsaugotos jos procesinės teisės, kurios jai, kaip suinteresuotajai šaliai, tenka pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

76      Vadinasi, Komisijos prašymas pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, turi būti atmestas, o šis ieškinys yra priimtinas, kiek jis susijęs su antruoju ginčijamu sprendimu ir kiek juo siekiama apsaugoti procesines teises, kurios ieškovei tenka pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

2.      Dėl esmės

a)      Pirminės pastabos dėl teisminės kontrolės, susijusios su pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui priimtu sprendimu dėl pagalbos nebuvimo, apimties

77      Iš pradžių reikia priminti, kad SESV 108 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsniu yra nustatomas pagalbos priemonių, apie kurias pranešta, preliminaraus tyrimo etapas, kuriuo siekiama suteikti Komisijai galimybę susidaryti pirminę nuomonę apie atitinkamos priemonės suderinamumą su vidaus rinka. Pasibaigus šiam etapui, Komisija konstatuoja, kad ši priemonė nėra pagalba arba kad ji patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Pastaruoju atveju gali nekilti abejonių dėl minėtos priemonės suderinamumo su vidaus rinka arba, priešingai, gali jų būti (2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 43 punktas).

78      Jeigu, pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui, Komisija priima sprendimą, kuriuo konstatuoja, kad valstybės priemonė nėra su vidaus rinka nesuderinama pagalba, ji taip pat netiesiogiai atsisako pradėti formalią tyrimo procedūrą. Šis principas taikomas ir tuomet, kai sprendimas priimamas motyvuojant tuo, kad Komisija mano, jog pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 3 dalį, vadinamas „sprendimu nepateikti prieštaravimų“, ir tuomet, kai ji laikosi nuomonės, kad priemonė nepatenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, todėl nėra pagalba pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 2 dalį (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 52 punktą ir 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, EU:T:2012:164, 68 punktą).

79      Remiantis jurisprudencija, jeigu ieškovas prašo panaikinti sprendimą, kuriuo pripažinta, kad atitinkama priemonė nėra valstybės pagalba, arba sprendimą nepateikti prieštaravimų, iš esmės jis teigia, kad Komisijos sprendimas dėl nagrinėjamos pagalbos buvo priimtas šiai institucijai nepradėjus formalios tyrimo procedūros, taip pažeidžiant jo procesines teises. Tam, kad būtų tenkinamas ieškovo prašymas dėl panaikinimo, jis, siekdamas, kad būtų apsaugotos procesinės teisės, kurias jis turi per formalią tyrimo procedūrą, gali remtis bet kokiu pagrindu, galinčiu įrodyti, jog informacijos, kurią Komisija turėjo arba galėjo turėti, vertinimas per atitinkamos priemonės preliminarų tyrimo etapą turėjo kelti abejonių dėl jos pripažinimo valstybės pagalba arba dėl jos suderinamumo su vidaus rinka (2013 m. birželio 13 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑287/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:395, 60 punktas ir 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑512/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:989, 31 punktas).

80      Tokių įrodymų dėl abejonių egzistavimo, be kita ko, gali suteikti nuoseklių požymių visuma, o, kiek tai susiję su sprendimu, kuriuo konstatuojama, kad atitinkama priemonė nėra valstybės pagalba, abejonių buvimas turi būti nustatytas atsižvelgiant tiek į to sprendimo priėmimo aplinkybes, visų pirma preliminaraus tyrimo trukmę, tiek į jo turinį, susiejant vertinimus, kuriais minėtame sprendime rėmėsi Komisija, su įrodymais, kuriuos ji turėjo arba galėjo turėti, kai priėmė sprendimą dėl atitinkamos priemonės pripažinimo valstybės pagalba (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑646/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:36, 31 punktą).

81      Taigi Komisija privalo pradėti formalią tyrimo procedūrą, jei, atsižvelgdama į per preliminaraus tyrimo etapą gautą informaciją, susiduria su dideliais nagrinėjamos priemonės vertinimo sunkumais. Ši pareiga tiesiogiai kyla iš SESV 108 straipsnio 3 dalies, išaiškintos jurisprudencijoje, ir ją patvirtina Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnis, jei Komisija, atlikusi preliminarų tyrimą, konstatuoja, kad atitinkama priemonė kelia abejonių dėl jos kvalifikavimo kaip valstybės pagalbos arba jos suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija, C‑131/15 P, EU:C:2016:989, 30–33 punktus ir 2008 m. vasario 12 d. Sprendimo BUPA ir kt. / Komisija, T‑289/03, EU:T:2008:29, 328 punktą). Tokiu atveju Komisija negali atsisakyti pradėti formalios tyrimo procedūros remdamasi kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, trečiųjų asmenų interesais, procedūros ekonomijos sumetimais ar kitais administraciniais ar politiniais motyvais (2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Deutsche Post ir DHL International / Komisija, T‑388/03, EU:T:2009:30, 90 punktas).

82      Ginčo etapu Sąjungos teismo kontrolė turi būti sutelkta į klausimą, ar, atsižvelgiant į ieškovo konkrečiu atveju pateiktus argumentus ir įrodymus, išvados, kuriomis Komisija rėmėsi sprendime dėl pagalbos nebuvimo, kėlė sunkumų, dėl kurių galėjo atsirasti abejonių ir kurie galėjo pateisinti formalios tyrimo procedūros pradėjimą (šiuo klausimu žr. 1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Cook / Komisija, C‑198/91, EU:C:1993:197, 31 punktą ir 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, EU:C:1993:239, 34 punktą).

b)      Pirminės pastabos dėl ieškinio dalyko

83      Ketvirtojo pagrindo pirma dalis grindžiama ieškovės procesinių teisių pažeidimu, nes Komisija nepradėjo formalios tyrimo procedūros, numatytos SESV 108 straipsnio 2 dalyje, nepaisant to, kad kilo didelių sunkumų vertinant atitinkamą priemonę.

84      Šioje dalyje, siekdama įrodyti, kad esama tokių didelių atitinkamos priemonės vertinimo sunkumų, ieškovė, be kita ko, nurodo antrajame ginčijamame sprendime padarytas teisės klaidas, vertinimo klaidas ir jo motyvavimo trūkumus. Be to, šiomis klaidomis ir trūkumais remiamasi pirmajame, trečiajame ir penktajame pagrinduose, atitinkamai susijusiuose su klaidingu sąvokos „valstybės pagalba“ aiškinimu, neatsižvelgimu į pardavimo procedūros tęsimą vėlesniam pirkėjui perleidžiant Capricorn turėtas akcijas, kaip priemonę įgyti Nürburgring turtą, ir motyvavimo stoką.

85      Todėl iš pradžių reikia išnagrinėti ketvirtojo pagrindo pirmą dalį, o paskui, atsižvelgiant į šią dalį, grindžiamą ieškovės procesinių teisių pažeidimu, – pirmąjį, trečiąjį ir penktąjį pagrindus tam, kad būtų nustatyta, ar argumentai, kuriais jie grindžiami, leidžia identifikuoti didelius atitinkamos priemonės vertinimo sunkumus, su kuriais susidūrusi Komisija turėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje; jurisprudencija leidžia Bendrajam Teismui tai daryti (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 56 ir 58 punktus).

86      Tada reikės išnagrinėti ketvirtojo pagrindo antrą, trečią ir ketvirtą dalis, grindžiamas kitais ieškovės procesinių teisių pažeidimais, kurie taip pat gali turėti įtakos antrajame ginčijamame sprendime padarytai Komisijos išvadai, kad nekilo didelių atitinkamos priemonės nagrinėjimo sunkumų, kurie pateisintų SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros pradėjimą. Ketvirtojo pagrindo antra dalis grindžiama Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pažeidimu, o jo trečia ir ketvirta dalys – tuo, kad Komisija neatliko kruopštaus ir nešališko konkurso procedūros nagrinėjimo. Primintina, kad ieškinio antrasis pagrindas, grindžiamas ekonominio tęstinumo buvimu, buvo pateiktas tik dėl pirmojo ginčijamo sprendimo, dėl kurio ieškovė, kaip pripažinta, neturi teisės pareikšti ieškinio.

c)      Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos dideliais sunkumais, kylančiais vertinant „Nürburgring“ turto pardavimą

87      Ieškovė remiasi, pirma, preliminaraus tyrimo etapo trukme ir, antra, antrojo ginčijamo sprendimo turiniu.

1)      Dėl preliminaraus tyrimo etapo trukmės

88      Ieškovė teigia, kad Komisija kelis kartus atidėjo savo sprendimo priėmimą, visų pirma laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. spalio 1 d., kai buvo galutinai priimtas galutinis sprendimas. Be to, galutinis sprendimas buvo ištaisytas 2015 m. balandžio 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo tada, kai ji pateikė skundą Komisijai.

89      Komisija tvirtina nesusidūrusi su dideliais sunkumais per preliminarų tyrimą.

90      Reikia priminti, kad jeigu apie ginčijamas valstybines priemones atitinkama valstybė narė nepranešė, Komisija neprivalo atlikti preliminaraus tyrimo dėl šių priemonių per nustatytą terminą. Vis dėlto Komisija turi atlikti kruopštų skundo, kuriame atskleidžiamas su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos egzistavimas, nagrinėjimą, o tai, ar preliminaraus tyrimo etapo trukmė buvo protinga, turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, be kita ko, jos kontekstą, įvairius procedūrinius etapus, kuriuos Komisija turi įvykdyti, ir bylos sudėtingumą (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo 3F / Komisija, T‑30/03 RENV, EU:T:2011:534, 57 ir 58 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

91      Šioje byloje Komisija 2014 m. balandžio 10 d. gavo ieškovės skundą. Šis skundas buvo susijęs su Nürburgring turto pardavimu Capricorn mažesne nei rinkos kaina ir su ekonominiu tęstinumu tarp pardavėjų ir Capricorn, pagrindžiančiu tai, kad sprendimas susigrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą turi apimti ir Capricorn. Be to, buvo pateikti trys kiti skundai dėl Nürburgring turto pardavimo. Galutinis sprendimas buvo priimtas 2014 m. spalio 1 d., t. y. praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams po to, kai buvo gautas ieškovės skundas. Toks terminas neviršija to, ko reikia pirminiam klausimų, susijusių su Nürburgring turto pardavimu mažesne nei rinkos kaina, nagrinėjimui, todėl nerodo, kad kilo didelių atitinkamos priemonės vertinimo sunkumų, kurie galėtų pateisinti formalios tyrimo procedūros pradėjimą.

92      Vadinasi, šis kaltinimas turi būti atmestas.

2)      Dėl antrojo ginčijamo sprendimo turinio

93      Ieškovė iš esmės tvirtina, kad iš paties antrojo ginčijamo sprendimo matyti, jog kilo didelių sunkumų, ir šiuo aspektu nurodo Komisijos atlikto nagrinėjimo trūkumus. Jie visų pirma susiję su konkurso procedūros atviro, skaidraus nediskriminacinio ir besąlyginio pobūdžio nagrinėjimu, tam tikrų faktinių aplinkybių, kurios yra reikšmingos šiuo atžvilgiu, pavyzdžiui, Nürburgring turto perdavimo vėlesniam pirkėjui, nagrinėjimu, klausimo, ar po šios procedūros šis turtas buvo parduotas geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, nagrinėjimu ir su aplinkybės, kad Capricorn negalėjo įvykdyti pardavimo kainos sumokėjimo užtikrinimo reikalavimo, nagrinėjimu.

94      Be to, Komisijos padarytos teisės klaidos, susijusios su klaidingu SESV 107 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio taikymu, taip pat su motyvavimo stoka, patvirtina kilusius didelius atitinkamos priemonės vertinimo sunkumus, pateisinančius formalios tyrimo procedūros pradėjimą.

95      Komisija ginčija šiuos argumentus.

96      Iš pradžių reikia pažymėti, kad galutinio sprendimo 285 konstatuojamojoje dalyje Komisija, užbaigusi šios bylos aplinkybių nagrinėjimą, konstatavo, kad „[Nürburgring] turto pardavimas nėra valstybės pagalba“.

97      Galutinio sprendimo 281 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad neturi „jokių įrodymų, kad parduodant [Nürburgring] turtą buvo pažeistas atviros, skaidrios, nediskriminacinės ir besąlyginės konkurso procedūros principas ar kad buvo pateiktas pasiūlymas, viršijantis Capricorn pasiūlytą kainą ir apimantis finansinę garantiją“.

98      Galutinio sprendimo 240, 261, 266, 271, 276 ir 280 konstatuojamosiose dalyse Komisija, be kita ko, padarė išvadą, kad Capricorn buvo konkurso dalyvė, kuri pateikė geriausią pasiūlymą kartu su finansine garantija. Dėl šios garantijos Komisija nustatė, kad 2014 m. balandžio mėn. ši bendrovė pateikė 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank AG raštą, patvirtinantį Capricorn pasiūlymą (toliau – 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštas). Todėl nėra pagrindo abejoti Komisijos teiginiu, kad ji atliko šio rašto analizę ir padarė išvadą, jog tai yra finansinė garantija, kurios privalomąjį pobūdį patvirtino Vokietijos valdžios institucijos.

99      Taigi argumentas, susijęs su Capricorn pateikto pasiūlymo finansine garantija ir su tuo, ar pasibaigus konkurso procedūrai minėtas turtas buvo parduotas geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, yra nepagrįstas.

100    Ieškovė taip pat teigia, kad Komisija neatliko išsamaus konkurso procedūros nagrinėjimo. Konkrečiai kalbant, galutiniame sprendime neminimas pardavimo procedūros tęsimas.

101    Šiuo aspektu iš jurisprudencijos matyti, kad per preliminaraus tyrimo etapą Komisijos atlikto nagrinėjimo nepakankamumas ar neišsamumas yra požymis, kad kilo sunkumų, galinčių pateisinti formalios tyrimo procedūros pradėjimą (žr. 2016 m. spalio 11 d. Sprendimo Søndagsavisen / Komisija, T‑167/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:603, 24 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

102    Jurisprudencijoje taip pat pripažinta, kad apskritai sprendimo dėl valstybės pagalbos teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią Komisija turėjo arba galėjo turėti jį priimdama (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 81 punktą), turint omenyje tai, kad informacija, kurią Komisija „galėjo turėti“, yra ta, kuri atrodo reikšminga atliekant vertinimą ir kurią ji galėjo gauti per administracinę procedūrą pateikusi prašymą (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija / Frucona Košice, C‑300/16 P, EU:C:2017:706, 71 punktą).

103    Tai, kad Komisija, ieškovės manymu, neatsakė į tam tikrus jos pateiktus kaltinimus, nereiškia, kad ši institucija negalėjo priimti sprendimo dėl nagrinėjamos priemonės remdamasi turima informacija ar kad dėl šios priežasties, siekdama užbaigti nagrinėjimą, ji turėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą (2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, EU:T:2012:164, 130 punktas).

104    Nagrinėjamu atveju Komisijos negalima apkaltinti tuo, kad galutiniame sprendime nenusprendė dėl pardavimo procedūros tęsimo vėlesniam pirkėjui perleidžiant Capricorn turėtas akcijas, kaip priemonę įgyti Nürburgring turtą; šis perleidimas, anot ieškovės, buvo įvykdytas 2014 m. spalio 28 d. pagal 2014 m. spalio 5 d. patikos sutartį, taigi po to, kai buvo priimtas minėtas sprendimas.

105    Galiausiai ieškovė teigia, kad Komisijos padarytos teisės klaidos, susijusios su klaidingu SESV 107 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio taikymu, taip pat su motyvavimo stoka, patvirtina kilusius didelius sunkumus. Šio argumento nagrinėjimas sutampa su pirmojo ir penktojo pagrindų, susijusių su minėtomis teisės klaidomis ir motyvavimo stoka, nagrinėjimu ir bus pateiktas toliau.

106    Taigi, atsižvelgiant į kaltinimus, kurie bus išnagrinėti vertinant pirmąjį ir penktąjį pagrindus, argumentai, kuriais grindžiama ketvirtojo pagrindo pirma dalis, neleidžia nustatyti, kad preliminaraus tyrimo etapo pabaigoje Komisija susidūrė su Nürburgring turto pardavimo vertinimo sunkumais, dėl kurių turėjo būti pradėta formali tyrimo procedūra. Todėl reikia atmesti ketvirtojo pagrindo pirmą dalį.

d)      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo sąvokos „valstybės pagalba“ klaidingu aiškinimu, kiek tai susiję su valstybės pagalbos suteikimu pirkėjai per konkurso procedūrą

107    Pirmuoju pagrindu, kurį sudaro trys dalys, ieškovė teigia, kad Komisija klaidingai aiškino sąvoką „valstybės pagalba“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, kai padarė išvadą, kad per konkurso procedūrą pirkėjai nebuvo suteikta jokia valstybės pagalba.

1)      Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su pirkėjai per konkurso procedūrą suteiktu pranašumu

108    Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad pirkėjai per konkurso procedūrą buvo suteiktas pranašumas. Minėta procedūra nebuvo skaidri. Konkrečiai kalbant, pardavėjos ir KPMG aiškiai neinformavo konkurso dalyvių apie taikytinus terminus, todėl ieškovė buvo suklaidinta dėl galutinio pasiūlymo pateikimo termino. Pirkėja savo galutinį pasiūlymą pateikė tik 2014 m. kovo 10 d., t. y. dieną prieš tai, kai ji buvo pripažinta laimėjusia konkursą dėl Nürburgring turto, todėl terminas de facto buvo pratęstas iki šios datos.

109    Be to, ieškovė tvirtina, kad konkurso procedūra buvo diskriminacinė. Konkrečiai kalbant, 2013 m. rudenį derybos vyko tarp pardavėjų ir pirkėjos atstovų, bet ne su jos atstovais, neatsižvelgiant į tai, kad pirkėja nebuvo pateikusi finansavimo garantijos. Pirkėjai, be kita ko, buvo leista dalyvauti pardavėjų vadovų susitikimuose. Be to, Komisijos argumentas, kad joks konkurso dalyvis nepateikė finansinės garantijos dėl visos įgijimo kainos ir kad dėl šios priežasties pardavėjos nepažeidė vienodo požiūrio principo, kai sušvelnino finansavimo garantijos reikalavimą per konkurso procedūrą, yra klaidingas, nes apie šį konkurso tvarkos pakeitimą nebuvo pranešta visiems dalyviams.

110    Ieškovė taip pat teigia, kad pirkėja nepagrindė finansavimo garantijos, nes, be kita ko, ji pateikė tik įsipareigojimą, nurodytą 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašte, t. y. ketinimų rašte, kuris neturi privalomosios galios, o yra tik preliminarus projektas, kurio privalomasis pobūdis priklausė nuo papildomų sąlygų įvykdymo ir Deutsche Bank galutinio sprendimo.

111    Galiausiai ieškovė teigia, kad ji pasiūlė didžiausią pirkimo kainą ir finansavimo garantiją.

112    Komisija ginčija šiuos argumentus.

113    Atsižvelgiant į pirmojo pagrindo pirmoje dalyje suformuluotus kaltinimus reikia nustatyti, ar Komisijos atliktas konkurso procedūros teisėtumo nagrinėjimas buvo toks, kad galima atmesti tai, jog kilo didelių Nürburgring turto pardavimo vertinimo sunkumų, galinčių pateisinti formalios tyrimo procedūros pradėjimą.

114    Kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, jei įmonė, kuriai suteikta su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, yra parduodama už rinkos kainą, t. y. už didžiausią kainą, kurią įprastomis konkurencijos sąlygomis privatus investuotojas pasiruošęs mokėti už šią bendrovę esant tokiai situacijai, kurioje ta bendrovė atsidūrė, be kita ko, po valstybės pagalbos suteikimo, pagalbos elementas yra įvertintas pagal rinkos kainą ir įtrauktas į pirkimo kainą. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, kad pirkėjai buvo suteiktas pranašumas prieš kitus ūkio subjektus rinkoje (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑277/00, EU:C:2004:238, 80 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

115    Jei, atvirkščiai, valstybės pagalbos gavėjų turtas parduodamas mažesne nei rinkos kaina, nepagrįstas pranašumas gali būti perduotas pirkėjai (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, EU:T:2012:164, 161 punktą).

116    Siekiant patikrinti rinkos kainą, gali būti atsižvelgiama, be kita ko, į pasirinktą bendrovės perleidimo formą, pavyzdžiui, į viešąjį konkursą, kuris laikomas užtikrinančiu pardavimą rinkos sąlygomis. Vadinasi, kai įmonė parduodama taikant atvirą, skaidrią ir besąlyginę konkurso procedūrą, galima preziumuoti, kad rinkos kaina atitinka didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau turi būti nustatyta, kad, pirma, šis pasiūlymas yra įpareigojamojo pobūdžio ir patikimas ir, antra, nėra pagrindo atsižvelgti į kitus ekonominius kriterijus, išskyrus kainą (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 24 d. Sprendimo Land Burgenland ir kt. / Komisija, C‑214/12 P, C‑215/12 P ir C‑223/12 P, EU:C:2013:682, 93 ir 94 punktus ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo BVVG, C‑39/14, EU:C:2015:470, 32 punktą).

117    Remiantis jurisprudencija, konkurso procedūros atvirumas ir skaidrumas turi būti vertinami atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybėms būdingų požymių visumą (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑277/00, EU:C:2004:238, 95 punktą).

118    Turint omenyje šio sprendimo 114–117 punktuose primintą jurisprudenciją šiuo atveju reikia išnagrinėti įvairių kaltinimų, pateiktų pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, pagrįstumą, atsižvelgiant į tai, kad tai darydamas Bendrasis Teismas negali tiesiogiai nuspręsti dėl paties konkurso procedūros teisėtumo.

i)      Dėl kaltinimo, grindžiamo konkurso procedūros neskaidrumu

119    Kiek ieškovė nurodo konkurso procedūros neskaidrumą, reikia priminti (žr. šio sprendimo 9 punkto septintą įtrauką), kad iš pradžių buvo nustatyta, jog galutiniai pasiūlymai turi būti pateikti iki 2013 m. gruodžio 11 d., kaip matyti iš 2013 m. spalio 17 d. KPMG rašto, paskui – iki 2014 m. vasario 17 d., kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 17 d. KPMG rašto. Pastarajame rašte patikslinta, kad taip pat bus atsižvelgta į pasiūlymus, pateiktus pasibaigus terminui. Vis dėlto jame pažymėta, kad pardavėjos gali priimti sprendimą dėl pasirinkimo netrukus po to, kai baigiasi terminas pasiūlymams pateikti.

120    Kaip teisingai teigia Komisija, visi konkurso dalyviai žinojo apie galimybę pateikti pasiūlymus po 2014 m. vasario 17 d. Be to, tai, kad pirkėja galėjo pateikti galutinį savo pasiūlymą 2014 m. kovo 10 d., t. y. pasibaigus terminui, ir laimėti konkursą 2014 m. kovo 11 d., visiškai atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. KPMG rašto sąlygas.

121    Vadinasi, šis kaltinimas neįrodo, kad Komisijai turėjo kilti abejonių dėl pirkėjai per konkurso procedūrą suteikto pranašumo dėl to, kad ši procedūra buvo neskaidri, atsižvelgiant į galutiniams pasiūlymams pateiki nustatytą terminą.

ii)    Dėl kaltinimo, grindžiamo konkurso procedūros diskriminaciniu pobūdžiu

122    Pateikdama šį kaltinimą ieškovė teigia, kad konkurso procedūra buvo diskriminacinė. Konkrečiai kalbant, pirkėja nepagrindė finansavimo garantijos, nes 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštas, kuriuo buvo grindžiamas jos pasiūlymas, kuris buvo patvirtintas 2014 m. kovo 11 d., nebuvo privalomojo pobūdžio.

123    2013 m. spalio 17 d. KPMG rašte, skirtame suinteresuotiesiems investuotojams, pažymėta, kad bet koks trečiojo asmens garantuojamas finansavimas turi būti pagrįstas privalomu įsipareigojimu finansuoti (žr. šio sprendimo 9 punkto devintą įtrauką). Todėl reikia nustatyti, ar Komisijos atliktas nagrinėjimas kartu su Vokietijos valdžios institucijų analize yra tokie, kad gali būti atmesta tai, jog kilo abejonių dėl 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto privalomojo pobūdžio.

124    Visų pirma 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašte pažymėta, kad šis bankas yra pasirengęs suteikti pirkėjai 45 mln. EUR paskolą. Šio finansavimo sąlygos išsamiai aprašytos, o tai, kaip teisingai teigia Komisija, rodo, kad Deutsche Bank atliko išsamų nagrinėjimą ir keitėsi informacija su pirkėja.

125    Be to, 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašte kelis kartus kalbama apie Deutsche Bank įsipareigojimą bendrovei Capricorn pagal šį raštą. Taigi, Deutsche Bank manymu, jis buvo saistomas šio rašto.

126    Šiuo aspektu, kaip teisingai nurodo Komisija, 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto palyginimas su dviem parengiamaisiais ir neprivalomais 2014 m. vasario 17 ir 25 d. Deutsche Bank raštais patvirtina 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto privalomąjį pobūdį. 2014 m. vasario 17 d. rašte nurodyta, kad tai nėra Deutsche Bank įsipareigojimas, priešingai nei 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašte, kuriame kalbama apie Deutsche Bank įsipareigojimą bendrovei Capricorn pagal šį raštą.

127    Galiausiai, 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašte pažymėta, kad šio banko įsipareigojimui taikomos trys sąlygos. Šios sąlygos (sandorio įvykdymas, didelių pokyčių nebuvimas, kiek tai susiję su įgyjamu turtu, ir neteisėtumo nebuvimas) leidžia Deutsche Bank nevykdyti savo įsipareigojimo tik tuo atveju, jeigu pirkimas būtų vykdomas nenumatytomis sąlygomis.

128    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neatrodo, kad Komisijai turėjo kilti abejonių dėl 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto privalomojo pobūdžio.

129    Atvirkščiai, kaip Komisija teisingai konstatavo galutinio sprendimo 272 konstatuojamojoje dalyje, ieškovė niekada nepateikė savo pasiūlymo finansavimo įrodymų.

130    2013 m. rugsėjo 30 d. ieškovė pateikė preliminarų 150 mln. EUR pasiūlymą dėl viso Nürburgring turto. Šiame pasiūlyme nebuvo jos galimybių finansuoti įrodymų – apie tai KPMG jai nurodė savo 2013 m. gruodžio 11 ir 17 d. raštuose ir 2013 m. gruodžio 18 d. rašte. Ieškovė taip pat gavo 2013 m. spalio 17 d. KPMG raštą, kuriame pažymėta, kad bet koks trečiojo asmens teikiamas finansavimas turi būti grindžiamas privalomu įsipareigojimu finansuoti.

131    2014 m. vasario 17 d. ieškovė pateikė 110 mln. EUR galutinį pasiūlymą dėl viso turto. Ji teigė iš bendrovės DRC Capital LLP gavusi privalomą įsipareigojimą finansuoti 30 mln. EUR. Vis dėlto prie pasiūlymo nebuvo pridėta jokio DRC Capital LLP dokumento – apie tai KPMG nurodė ieškovei 2014 m. vasario 18 d. elektroniniame pranešime.

132    2014 m. vasario 21 d. ieškovė pažymėjo, kad dviejų–penkių savaičių terminas jai leistų gauti visus privalomus įsipareigojimus finansuoti. 2014 m. kovo 11 d. ji pateikė atnaujintą galutinio pasiūlymo versiją iš viso siūlydama 150 mln. EUR ir patvirtino, kad pateiks visus privalomus įsipareigojimus finansuoti ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d. Galiausiai ji tvirtino, kad 2014 m. kovo 26 d. gavo bendrovės Jupiter Financial įsipareigojimą finansuoti, tačiau pripažino, jog jo niekada neperdavė KPMG. 2014 m. balandžio 9 d. elektroniniu pranešimu KPMG informavo ieškovę, kad jis dar negavo trečiųjų šalių, kurios finansuos jos pasiūlymą, rašytinio patvirtinimo.

133    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirkėja, kurios pasiūlymas buvo pasirinktas, turėjo du parengiamuosius 2014 m. vasario 17 ir 25 d. Deutsche Bank raštus ir 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštą, dėl kurio privalomojo pobūdžio Komisijai neturėjo kilti abejonių, o ieškovė, kurios pasiūlymas nebuvo pasirinktas, niekada nepateikė jokių finansavimo įrodymų. Be to, apie reikalavimą pateikti privalomą įsipareigojimą finansuoti ieškovei buvo priminta daugybę kartų.

134    Turint omenyje tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, Komisijai turėjo kilti abejonių dėl pirkėjai per konkurso procedūrą suteikto pranašumo dėl tos procedūros diskriminacinio pobūdžio, kiek tai susiję su reikalavimu pateikti privalomą įsipareigojimą finansuoti.

iii) Dėl kaltinimo, susijusio su „Capricorn“ ir ieškovės pasiūlyta suma ir jos finansavimu

135    Pateikdama šį kaltinimą ieškovė teigia, kad ji pasiūlė didžiausią pirkimo kainą ir pateikė finansavimo garantiją, o Capricorn, kuri galiausiai buvo pasirinkta, pasiūlyta suma buvo mažesnė ir ji neturėjo finansavimo garantijos.

136    Ieškovės galutiniame pirkimo pasiūlyme buvo nurodyta 110 mln. EUR suma, o Capricorn siūlė 77 mln. EUR, todėl ieškovė teisingai teigė, kad ji siūlė didesnę pirkimo kainą nei Capricorn.

137    Vis dėlto, remiantis šio sprendimo 116 punkte priminta jurisprudencija, galima preziumuoti, kad rinkos kaina atitinka per atvirą, skaidrią ir besąlyginę konkurso procedūrą didžiausią pasiūlytą kainą tik jeigu nustatyta, kad šis pasiūlymas yra įpareigojamojo pobūdžio ir patikimas.

138    Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta 2013 m. liepos 19 d. ir spalio 17 d. suinteresuotiesiems investuotojams KPMG nusiųstuose raštuose, jie turi būti atrinkti, be kita ko, atsižvelgiant į reikalavimą užtikrinti sandorį (žr. šio sprendimo 9 punkto devintą įtrauką).

139    Ieškovė klaidingai tvirtina siūliusi finansavimo garantiją, nes ji niekada nepateikė kokių nors finansavimo įrodymų. Iš galutinio sprendimo 272 konstatuojamosios dalies matyti, kad, nesant jos pajėgumo ir finansinio mokumo įrodymų, Vokietijos valdžios institucijoms galėjo kilti abejonių dėl jos galimybės surinkti lėšas, kurių reikia ieškovės pasiūlytai pirkimo kainai sumokėti, taigi dėl jos pasiūlymo patikimumo ir jo atitikties reikalavimui užtikrinti pardavimo kainos sumokėjimą.

140    Kita vertus, Capricorn turėjo du parengiamuosius 2014 m. vasario 17 ir 25 d. Deutsche Bank raštus ir 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštą, dėl kurio jau buvo pažymėta, kad Komisijai neturėjo kilti abejonių dėl jo privalomojo pobūdžio (žr. šio sprendimo 128 ir 133 punktus).

141    Be to, kaip nurodyta galutinio sprendimo 273 konstatuojamojoje dalyje, per konkurso procedūrą vykusių derybų galutiniame etape dalyvavo tik antroji pasiūlymo pateikėja ir Capricorn, kurių abiejų pasiūlymuose buvo nurodyta mažesnė kaina nei ta, kurią pasiūlė ieškovė, tačiau prie jų buvo pridėti finansavimo pažadai. Todėl pardavėjos lygino antrosios pasiūlymo pateikėjos ir Capricorn pasiūlymus. Tai patvirtina aplinkybė, kad, kaip teigia pardavėjų advokatai, 2014 m. vasario 26 d. antrosios pasiūlymo pateikėjos galutinis pasiūlymas buvo geriausias, nors jame buvo nurodyta mažesnė kaina nei Capricorn pasiūlyme, ir kad, atsižvelgdamos būtent į šios bendrovės pasiūlytą didesnę sumą, pardavėjos taip pat pamėgino parduoti Nürburgring turtą Capricorn. Iš galutinio sprendimo 273 konstatuojamosios dalies matyti, kad tiek pasiūlyme, tiek pažade finansuoti, kuriuos galiausiai pateikė Capricorn, buvo nurodytos didesnės sumos nei antrosios pasiūlymo pateikėjos pasiūlyme ir pažade finansuoti.

142    Taigi nenustatyta, kad Komisijai turėjo kilti abejonių dėl to, kad konkurso dalyvė Capricorn pateikė geriausią privalomą ir patikimą pasiūlymą, atsižvelgiant ne tik į pasiūlytą kainą, bet ir į pasiūlytas sandorio užtikrinimo garantijas. Kitaip tariant, neįrodyta, kad jai turėjo kilti abejonių dėl to, kad „nagrinėjamas turtas buvo parduotas konkurso dalyviui, kuris pateikė geriausią pasiūlymą kartu su finansavimo įrodymais“, kaip pažymėta galutinio sprendimo 276 konstatuojamojoje dalyje, taigi dėl to, kad nebuvo „pasiūlymo, kuriuo būtų viršyta Capricorn pasiūlyta kaina ir kuris apimtų finansavimo garantiją“, kaip pažymėta to paties sprendimo 281 konstatuojamojoje dalyje.

143    Vadinasi, reikia atmesti ir šį kaltinimą.

144    Remiantis šio sprendimo 114–117 punktuose nurodyta jurisprudencija, Komisijos atliktas nagrinėjimas leido išsklaidyti bet kokias abejones dėl pirkėjai per konkurso procedūrą suteikto nepagrįsto pranašumo, taigi dėl to, kad jai buvo suteikta valstybės pagalba. Todėl nėra pagrindo manyti, kad pirmojo pagrindo pirma dalis parodo, jog esama didelių Nürburgring turto pardavimo vertinimo sunkumų, dėl kurių Komisija privalėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje.

145    Vadinasi, pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

2)      Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, susijusios su pirkėjai suteiktu pranašumu, sudarius nuomos sutartį dėl „Nürburgring“ turto

146    Pirmojo pagrindo antroje dalyje ieškovė tvirtina, kad pranašumas pirkėjai taip pat buvo suteiktas sudarius nuomos sutartį dėl Nürburgring turto. Iš galutinio sprendimo 56 konstatuojamosios dalies matyti, kad ši nuomos sutartis laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo sudaryta tarp nepriklausomos padavėjų bendrovės, kuri yra šio turto patikėtinė, ir Capricorn įsteigtos valdančios bendrovės, siekiant suvaldyti pereinamojo laikotarpio situaciją, kai gali būti įvykdyta Nürburgring turto pardavimui Capricorn taikoma sąlyga, t. y. kad Komisija priims sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad šio turto pirkėjai nekyla rizika sugrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą. Metinė nuoma neviršijo 5 mln. EUR, nors, anot ieškovės, ji turėjo siekti mažiausiai 7,7 mln. EUR.

147    Komisija ginčija šiuos argumentus ir, be kita ko, teigia, kad nuoma reiškė tik išankstinį Nürburgring turto pardavimo kainos, kuri pati atitiko rinkos sąlygas, mokėjimą.

148    Dėl šio sprendimo 119–133 punktuose išdėstytų priežasčių nėra pagrindo manyti, kad Komisijai turėjo kilti abejonių dėl konkurso procedūros skaidrumo ir nediskriminacinio pobūdžio.

149    Dėl tų pačių priežasčių Komisija pagrįstai neturėjo abejonių dėl to, ar pirkėjai per konkurso procedūrą buvo suteiktas pranašumas, įskaitant pagal Nürburgring turto nuomos sutartį, dėl kurios buvo susiderėta tuo atveju, jei nebūtų įvykdytos sąlygos, nustatytos tam, kad pardavimas būtų tobulas.

150    Taigi reikia atmesti pirmojo pagrindo antrą dalį.

3)      Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies, susijusios su valstybės išteklių naudojimu parduodant „Nürburgring“ turtą pirkėjai

151    Pirmojo pagrindo trečioje dalyje ieškovė teigia, kad Komisija neišnagrinėjo klausimo, ar buvo naudojami valstybės ištekliai parduodant Nürburgring turtą bendrovei Capricorn. Ji turėjo konstatuoti, kad jie buvo naudojami.

152    Komisija ginčija šiuos argumentus.

153    Reikia priminti, kad Komisija gali nenagrinėti skundo, kai ji iš pradžių atitinkamų priemonių gali nepripažinti valstybės pagalba, konstatavusi, kad neįvykdyta viena iš esminių SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimo Deutsche Bahn / Komisija, T‑351/02, EU:T:2006:104, 104 punktą).

154    Šiuo atveju galutinio sprendimo 266–281 konstatuojamosiose dalyse nagrinėdama tai, ar konkurso procedūra buvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė ir ar konkurso dalyvė Capricorn pateikė geriausią pasiūlymą kartu su finansavimo garantija, Komisija iš esmės siekė išsiaiškinti, ar Nürburgring turtas buvo parduotas rinkos kaina pagal šio sprendimo 116 punkte nurodytą jurisprudenciją.

155    Jei Nürburgring turtas būtų parduotas mažesne nei rinkos kaina, kaip priminta šio sprendimo 115 punkte, pirkėjai galėtų būti suteiktas nepagrįstas pranašumas (2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, EU:T:2012:164, 161 punktas). Taigi Komisija nagrinėjo klausimą, ar šiuo atveju toks pranašumas per konkurso procedūrą buvo suteiktas Capricorn.

156    Komisija padarė išvadą, kad, nesant suteikto pranašumo, Capricorn nebuvo suteikta jokia valstybės pagalba parduodant Nürburgring turtą. Kitaip tariant, Komisija konstatavo, kad nebuvo įvykdyta viena iš esminių SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, susijusi su pranašumo suteikimu.

157    Todėl nėra pagrindo Komisijos kaltinti tuo, kad neišnagrinėjo, ar buvo įvykdyta sąlyga, susijusi su valstybės ar iš valstybės išteklių suteikta pagalba.

158    Vadinasi, reikia konstatuoti, kad pirmojo pagrindo trečios dalies ir viso pirmojo pagrindo nagrinėjimas neparodė, kad kilo abejonių dėl Nürburgring turto pardavimo pripažinimo valstybės pagalba, dėl kurių būtų reikėję pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje.

159    Taigi pirmasis pagrindas, siejamas su ketvirtojo pagrindo pirma dalimi, turi būti atmestas.

e)      Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su neatsižvelgimu į pardavimo proceso tęsimą, vėlesniam pirkėjui perleidžiant „Capricorn“ turėtas akcijas, kaip priemonę įgyti „Nürburgring“ turtą

160    Trečiuoju pagrindu ieškovė teigia, kad galutiniame sprendime Komisija klaidingai nurodė, kad Nürburgring turto pardavimo procedūra buvo užbaigta 2014 m. kovo 11 d., nusprendus jį perduoti Capricorn.

161    Iš tiesų pardavėjos tęsė pardavimo procedūrą nuo 2014 m. liepos mėn., po to, kai paaiškėjo, kad Capricorn yra nepajėgi sumokėti pirkimo kainos antros dalies. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. buvo vedamos neformalios derybos, per kurias pačios pardavėjos pasiūlė perduoti Nürburgring turtą, o 2014 m. spalio 28 d. vėlesniam pirkėjui buvo perleistos Capricorn turėtos akcijos, kaip priemonė įgyti šį turtą. Be to, pardavimo procedūros tęsimas neatitiko atvirumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir besąlygiškumo reikalavimų.

162    Anot ieškovės, Capricorn turėtų akcijų perleidimas vėlesniam pirkėjui, kaip priemonė įgyti Nürburgring turtą, yra šio turto pardavimo procedūros užbaigimas ir buvo naudingas pardavėjoms, o ne Capricorn. Iš tiesų pastaroji bendrovė negavo jokios naudos iš šio perleidimo, išskyrus tai, kad ji buvo atleista nuo sutartinių prievolių. Aplinkybė, kad šios akcijos buvo perleistos už kainą, kuri identiška Nürburgring turto pardavimo Capricorn kainai, nepateisino to, kad šiuo atveju nebuvo pradėta nauja konkurso procedūra.

163    Komisija ginčija šiuos argumentus.

164    Dėl šio sprendimo 103 ir 104 punktuose išdėstytų priežasčių Komisijos negalima apkaltinti tuo, kad ji galutiniame sprendime nenusprendė dėl pardavimo procedūros tęsimo vėlesniam pirkėjui perleidžiant Capricorn turėtas akcijas, kaip priemonę įgyti Nürburgring turtą, nes šis perleidimas, kaip pripažįsta pati ieškovė, buvo įvykdytas po to, kai buvo priimtas minėtas sprendimas.

165    Be to, iš 2014 m. rugsėjo 30 d. spaudos straipsnio matyti, kad Deutsche Bank atšaukė savo finansavimo įsipareigojimą Capricorn ir kad administratoriai ieškojo naujų Nürburgring turto perėmėjų, o ieškovė neįrodė, kad Komisija turėjo arba galėjo turėti šią informaciją priimdama galutinį sprendimą.

166    Bet kuriuo atveju remiantis šio sprendimo 114–117 punktuose nurodyta jurisprudencija, kaip Komisija nurodo savo 2017 m. gruodžio 13 d. pastabose atsakydama į rašytinius Bendrojo Teismo klausimus, tam, kad nustatytų, ar Nürburgring turtas buvo perleistas už rinkos kainą, ji siekė išsiaiškinti, ar konkurso procedūra buvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė. Priešingu atveju šis pardavimas galėjo būti įvykdytas žemesne nei rinkos kaina ir pirkėjai galėjo būti suteiktas nepagrįstas pranašumas.

167    Todėl reikia daryti išvadą, kad pagalba, kurią, anot ieškovės (žr. šio sprendimo 10 punktą), Komisija turėjo konstatuoti antrajame ginčijamame sprendime ir kuri turėjo būti lygi skirtumui tarp kainos, kurią Capricorn sumokėjo įsigydama Nürburgring turtą, ir šio turto rinkos kainos, Capricorn buvo suteikta 2014 m. kovo 11 d., kai buvo nuspręsta perduoti jai Nürburgring turtą ir kai buvo pasirašyta pardavimo sutartis, kurioje nustatyta kaina, už kurią Capricorn įsigyja Nürburgring turtą. Vadinasi, po šios datos susiklosčiusios aplinkybės, kaip antai sunkumai, su kuriais Capricorn susidūrė vykdydama pardavimo sutartį, ir jos turėtų akcijų perleidimas vėlesniam pirkėjui, kaip priemonė įgyti Nürburgring turtą, neturėjo reikšmės nagrinėjant klausimą, ar Capricorn per konkurso procedūrą galėjo būti suteikta valstybės pagalba.

168    Galiausiai, kaip Komisija teisingai pažymi savo 2017 m. gruodžio 13 d. pastabose, atsakydama į rašytinius Bendrojo Teismo klausimus, jei ieškovė norėjo, kad ji taip pat išnagrinėtų, ar buvo suteikta nauja pagalba, kurią lemia nurodytas pardavimo procedūros tęsimas po to, kai buvo priimtas antrasis ginčijamas sprendimas, ji turėjo pateikti naują skundą šiuo klausimu.

169    Vadinasi, argumentai, kuriais grindžiamas trečiasis pagrindas, susijęs su neatsižvelgimu į pardavimo procedūros tęsimą po to, kai buvo priimtas antrasis ginčijamas sprendimas, neįrodo, kad preliminaraus tyrimo etapo pabaigoje Komisija susidūrė su Nürburgring turto pardavimo vertinimo sunkumais, dėl kurių reikėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą.

170    Taigi trečiasis pagrindas, siejamas su ketvirtojo pagrindo pirma dalimi, turi būti atmestas.

f)      Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo motyvavimo stoka

171    Penktuoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad Komisija neatsakė į jos kaltinimus, susijusius su, pirma, reikalavimo užtikrinti sandorį nagrinėjimu, antra, pardavimo procedūros tęsimu ir Nürburgring turto perleidimu vėlesniam pirkėjui, trečia, valstybės išteklių naudojimu ir valstybės įsitraukimu sudarant sutartis dėl Nürburgring turto pardavimo ir nuomos, ketvirta, papildomos 6 mln. EUR valstybės pagalbos, atitinkančios dalies pirkimo kainos sumokėjimą iš Nürburgring valdytojo 2014 mokestinių metų pelno, suteikimu pirkėjai (žr. šio sprendimo 6 punktą), penkta, pirkėjai ir pardavėjoms atstovaujančios advokatų kontoros vaidmeniu, šešta, konkurso procedūros diskriminaciniu pobūdžiu, kiek tai susiję su susitarimais dėl Nürburgring valdymo, septinta, pirkėjos ir pardavėjų sudaryta nuomos sutartimi ir klausimu, ar tai yra valstybės pagalba, ir, aštunta, Nürburgring turto įsigijimo kainos patikrinimu remiantis ekspertų išvadomis.

172    Ieškovė taip pat teigia, kad Komisija nenurodė aiškių ir nedviprasmiškų motyvų dėl, pirma, įstaigos, nurodytos galutinio sprendimo 56 konstatuojamojoje dalyje, kuri buvo įsteigta užbaigus Nürburgring turto pardavimą, siekiant užtikrinti laikiną jo administravimą, kol Komisija priims vykdomąjį sprendimą, kuriame būtų išaiškinta teisinė Capricorn situacija dėl pardavėjoms suteiktos pagalbos ir, antra, reikalavimo užtikrinti šį sandorį.

173    Galiausiai, ieškovė tvirtina, kad Komisija nepateikė išsamesnių motyvų dėl savo sprendimų priėmimo praktikos pakeitimų, susijusių su reikalavimo užtikrinti sandorį ir ryšių, siejančių administratorius ir valstybę, nagrinėjimu.

174    Komisija ginčija šiuos argumentus.

175    Pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą reikalaujamas motyvavimas turi leisti suinteresuotiesiems asmenims susipažinti su priimtos priemonės pagrindimu, o Sąjungos teismui – vykdyti jos kontrolę (dėl valstybės pagalbos žr. 2006 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑88/03, EU:C:2006:511, 88 ir 89 punktus, 2008 m. balandžio 22 d. Sprendimo Komisija / Salzgitter, C‑408/04 P, EU:C:2008:236, 56 punktą ir 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Komisija / Italija ir Wam, C‑494/06 P, EU:C:2009:272, 48 ir 49 punktus). Komisija privalo skundą pateikusiam asmeniui pakankamai aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių nepakako valstybės pagalbos egzistavimui įrodyti (1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 64 punktas ir 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 89 punktas).

176    Nagrinėjamu atveju galutinio sprendimo skirsnio „Skundai dėl [Nürburgring] turto pardavimo“ 266–281 konstatuojamosiose dalyse išsamiai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė, kad Nürburgring turto pardavimas Capricorn nėra valstybės pagalba. Tokio išdėstymo pakanka, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su priimtos priemonės pagrindimu, o Sąjungos teismas – vykdyti jos kontrolę ir kad ieškovė galėtų suprasti priežastis, dėl kurių jos skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių nepakako valstybės pagalbos egzistavimui įrodyti.

177    Konkrečiai kalbant, priešingai, nei teigia ieškovė, nėra taip, kad Komisija neatsakė į jos kaltinimus, susijusius su reikalavimu užtikrinti sandorį, – jie išnagrinėti galutinio sprendimo 272 ir 273 konstatuojamosiose dalyse, susijusiose su ieškovės ir Capricorn pasiūlymų finansavimo įrodymais, derybomis dėl susitarimų dėl Capricorn vykdomo Nürburgring administravimo, apie kurias kalbama to paties sprendimo 275 konstatuojamosios dalies e punkte, arba pirkėjai ir pardavėjoms atstovaujančios advokatų kontrolės vaidmeniu, apie kurį kalbama minėto sprendimo 275 konstatuojamosios dalies j punkte.

178    Todėl, nors Komisija neatsakė į kitus ieškovės skunde pateiktus kaltinimus, tai nėra pareigos motyvuoti pažeidimas, nes ją vykdydama ji neturi nurodyti kitų faktinių ir teisinių aplinkybių nei tos, kurias ji laiko turinčiomis esminę reikšmę priimant sprendimą. Iš tiesų motyvų, kuriais rėmėsi pareiškėja, ir Komisijos sprendimo motyvacijos būtina sąsaja nereikalauja, kad Komisija atmestų kiekvieną argumentą, nurodytą grindžiant šiuos motyvus (žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 96 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2010 m. kovo 3 d. Sprendimo Freistaat Sachsen / Komisija, T‑102/07 ir T‑120/07, EU:T:2010:62, 180 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

179    Juo labiau taip yra kalbant apie pasibaigus preliminaraus pagalbos tyrimo etapui priimtą sprendimą, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad jis priimamas per trumpą terminą, turi būti nurodytos tik priežastys, dėl kurių, Komisijos manymu, jai nekyla didelių atitinkamos priemonės vertinimo sunkumų, galinčių pateisinti formalaus tyrimo etapo pradėjimą (1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, EU:C:1993:239, 48 punktas ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 65 punktas).

180    Todėl penktasis pagrindas, grindžiamas motyvavimo stoka, neįrodo, kad preliminaraus tyrimo etapo pabaigoje Komisija susidūrė su Nürburgring turto pardavimo vertinimo sunkumais, dėl kurių reikėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą.

181    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, penktąjį pagrindą reikia atmesti.

182    Vadinasi, nei ketvirtojo pagrindo pirma dalis, nei pirmasis, trečiasis ir penktasis pagrindai neleidžia daryti išvados, kad preliminaraus tyrimo etapo pabaigoje Komisija susidūrė su Nürburgring turto pardavimo vertinimo sunkumais, dėl kurių reikėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą.

g)      Dėl ketvirtojo pagrindo antros dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pažeidimu

183    Ketvirto pagrindo antra dalimi ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, nes jos neinformavo apie savo ketinimą atmesti jos skundą ir taip pat nepaprašė ieškovės pateikti naujų pastabų.

184    Komisija ginčija šiuos argumentus.

185    Reglamento Nr. 659/1999, iš dalies pakeisto 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 734/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 659/1999 (OL L 204, 2013, p. 15), 20 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta: „Jeigu Komisija mano, kad suinteresuotoji šalis nesilaiko privalomos skundo formos arba kad suinteresuotosios šalies pateiktais faktais ir teisiniais argumentais nesuteiktas pakankamas pagrindas per prima facie nagrinėjimą įrodyti neteisėtos pagalbos buvimo arba netinkamo pagalbos taikymo, ji praneša apie tai suinteresuotajai šaliai ir ragina pateikti pastabas per nustatytą laikotarpį, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip vienas mėnuo.“ Be to, „[j]eigu suinteresuotoji šalis nepareiškia savo nuomonės per nustatytą laikotarpį, skundas laikomas atsiimtu“.

186    Reglamento Nr. 659/1999, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 734/2013, 20 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad „Komisija išsiunčia skundo pateikėjui sprendimo, priimto dėl su skundo dalyku susijusios bylos, kopiją“.

187    Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kartu su Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodekso (OL C 136, 2009, p. 13) 48 punkte įtvirtinta taisykle, pagal kurią Komisija iš principo per dvylika mėnesių turi priimti sprendimą dėl prioritetinių bylų pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnį ir nusiųsti jo kopiją skundo pateikėjui arba dėl neprioritetinių bylų nusiųsti jam pirmą administracinį raštą, kuriame būtų nurodytos preliminarios jos išvados.

188    Pagal Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią pastraipas, kuriose reglamentuojamos suinteresuotosios šalies teisės, Komisija, gavusi iš jos informacijos apie tariamai neteisėtą pagalbą, arba nusprendžia, kad nėra pakankamų motyvų nuspręsti dėl bylos, ir apie tai praneša suinteresuotajai šaliai, arba priima sprendimą byloje dėl pateiktos informacijos turinio (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo NDSHT / Komisija, C‑322/09 P, EU:C:2010:701, 55 punktas).

189    Nagrinėjamu atveju Komisija priėmė sprendimą išnagrinėjusi ieškovės pateiktą informaciją ir pateikė dėl jos savo nuomonę.

190    Taigi darytina išvada, kad Komisija nepažeidė Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalies antros pastraipos.

191    Todėl ketvirtojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

192    Toliau visų pirma reikia išnagrinėti ketvirtojo pagrindo ketvirtą dalį, o paskui ketvirtojo pagrindo trečią dalį.

h)      Dėl ketvirtojo pagrindo ketvirtos dalies, grindžiamos tuo, kad nebuvo kruopščiai išnagrinėtas ieškovės skundas

193    Ketvirtojo pagrindo ketvirtoje dalyje ieškovė teigia, kad Komisija kruopščiai neišnagrinėjo konkurso procedūros. Konkrečiai kalbant, ji iš pardavėjų ir Vokietijos valdžios institucijų nepaprašė papildomos informacijos, o rėmėsi tik ta informacija, kurią administratoriai pateikė Vokietijos valdžios institucijoms ir kurios patikimumą ji turėjo patikrinti. Be to, Komisija netenkino 2014 m. liepos 6 d. ieškovės prašymo pateikti papildomus klausimus Vokietijos Federacinei Respublikai ir susijusioms trečiosioms šalims.

194    Komisija ginčija šiuos argumentus.

195    Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Komisija turi kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti gautus skundus dėl valstybės pagalbos, o tai gali ją įpareigoti ištirti skundą ir nagrinėti ne tik tas faktines ir teisines aplinkybes, kurias jai nurodė skundo pateikėjas, bet ir tas, kuriomis skundo pateikėjas aiškiai nesirėmė (1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 62 punktas ir 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Scott, C‑290/07 P, EU:C:2010:480, 90 punktas).

196    Valstybės pagalbos kontrolės srityje, nors valstybė narė, vykdydama ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatytą lojalaus bendradarbiavimo pareigą, turi bendradarbiauti su Komisija, t. y. pateikti jai duomenis, kurie leistų nuspręsti dėl atitinkamos priemonės pripažinimo valstybės pagalba, vis dėlto Komisija, siekdama tinkamo pagrindinių Sutarties taisyklių, susijusių su valstybės pagalba, taikymo, turi pareigą atlikti kruopštų ir nešališką nagrinėjimą ir ją vykdydama turi, be kita ko, rūpestingai išnagrinėti valstybės narės jai pateiktą informaciją (žr. 2008 m. spalio 22 d. Sprendimo TV2 / Danmark ir kt. / Komisija, T‑309/04, T‑317/04, T‑329/04 ir T‑336/04, EU:T:2008:457, 183 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

197    Todėl, nors Komisija turi diskreciją, vis dėlto, atsižvelgiant į jos pareigą atlikti kruopštų ir nešališką nagrinėjimą, ji negali atsisakyti pareikalauti pateikti informaciją, kuri, atrodytų, gali patvirtinti ar paneigti kitą atitinkamos priemonės tyrimui svarbią informaciją, kurios patikimumas negali būti laikomas pakankamai įrodytu (2008 m. birželio 26 d. Sprendimo SIC / Komisija, T‑442/03, EU:T:2008:228, 225 punktas).

198    Galiausiai, vykdydama SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytą preliminarų tyrimą Komisija turi atlikti vertinimą, atsižvelgdama tiek į informaciją, kurią pateikė atitinkama valstybė, tiek į galimų skundo pateikėjų nurodytą informaciją (2001 m. gegužės 3 d. Sprendimo Portugalija / Komisiją, C‑204/97, EU:C:2001:233, 35 punktas).

199    Pateikdama pirmą kaltinimą ieškovė teigia, kad jos skundas nebuvo kruopščiai išnagrinėtas, nes Komisija netenkino jos 2014 m. liepos 6 d. prašymo pateikti papildomus klausimus Vokietijos Federacinei Respublikai ir susijusioms trečiosioms šalims.

200    Šiuo aspektu reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 178 punkte, Komisija neturi išdėstyti savo pozicijos dėl visų jai suinteresuotųjų asmenų pateiktų argumentų. Sprendimo struktūroje jai pakanka išdėstyti esminę reikšmę turinčias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus (žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 96 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2010 m. kovo 3 d. Sprendimo Freistaat Sachsen / Komisija, T‑102/07 ir T‑120/07, EU:T:2010:62, 180 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

201    Todėl, kadangi ieškovė neįrodė, kad Komisija nesiekė gauti ar netikrino informacijos, reikalingos antrajam ginčijamam sprendimui priimti, šį kaltinimą reikia atmesti.

202    Pateikdama antrą kaltinimą ieškovė teigia, kad jos skundas nebuvo kruopščiai išnagrinėtas, nes Komisija neprašė papildomos informacijos iš pardavėjų ir Vokietijos valdžios institucijų, o rėmėsi tik ta informacija, kurią toms institucijoms buvo pateikę administratoriai.

203    Šiuo aspektu iš bylos dokumentų matyti, kad po to, kai ieškovė pateikė skundą, Komisija 2014 m. gegužės 23 d. ir liepos 4 ir 7 d. prašė Vokietijos valdžios institucijų informacijos; ji buvo pateikta 2014 m. balandžio 23 d., gegužės 26 d. ir liepos 10 d. Komisijos tarnybos 2014 m. liepos 22 d. ir rugsėjo 5 d. susitiko su Vokietijos valdžios institucijų atstovais, administratoriais ir KPMG.

204    Galutinio sprendimo 272–276 konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinėjo ieškovės pastabas, išdėstytas to sprendimo 115–120 konstatuojamosiose dalyse, ir jas palygino su Vokietijos valdžios institucijų atsiųstomis administratorių pastabomis, išdėstytomis to paties sprendimo 121–135 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pateikia savo pačios išvadas ir pastabas dėl reikšmingų aplinkybių, visų pirma dėl, viena vertus, ieškovės ir, kita vertus, Capricorn pajėgumo finansuoti Nürburgring turto įsigijimą įrodymų.

205    Taigi Komisija šiuo atveju tinkamai išnagrinėjo ir įvertino informaciją, pateiktą tiek ieškovės, tiek Vokietijos valdžios institucijų. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo daryti išvadą, kad Komisijos tyrimas buvo nepakankamas ar kad ji neįvykdė savo pareigos kruopščiai išnagrinėti skundą.

206    Taigi šį antrą kaltinimą ir ketvirtojo pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstus.

i)      Dėl ketvirtojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos tuo, kad nebuvo nešališkai išnagrinėtas ieškovės skundas

207    Ketvirtojo pagrindo trečioje dalyje ieškovė tvirtina, kad Komisijai tapo neįmanoma nešališkai išnagrinėti jos skundą po to, kai už konkurenciją atsakingo Komisijos nario atstovas spaudai padarė pareiškimą, 2014 m. gegužės 15 d. jis buvo paskelbtas spaudoje (toliau – ginčijamas pareiškimas). Iš šio pareiškimo, paskelbto ieškovės pateiktame spaudos straipsnyje, matyti, kad, remiantis Komisijos turėta informacija, Vokietijos valdžios institucijos laikėsi nurodymų, kuriuos už konkurenciją atsakingas Komisijos narys pateikė rašte prasidėjus Nürburgring turto pardavimo procedūrai, ir kad šis turtas buvo parduotas geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui per atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, t. y. pasibaigus teisėtai konkurso procedūrai ir už rinkos kainą.

208    Komisija ginčija šiuos argumentus.

209    Remiantis suformuota jurisprudencija dėl kartelių ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, dėl pažeidimo, pavyzdžiui, paskelbimo spaudoje, kai išreiškiama ne tik asmeninė už konkurenciją atsakingo Komisijos nario nuomonė dėl nagrinėjamų priemonių atitikties Sąjungos teisei, gali būti panaikintas sprendimas dėl šių priemonių, jei nustatyta, kad nesant tokio pažeidimo šio sprendimo turinys būtų kitoks (1975 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Suiker Unie ir kt. / Komisija, 40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, EU:C:1975:174, 91 punktas ir 2000 m. liepos 6 d. Sprendimo Volkswagen / Komisija, T‑62/98, EU:T:2000:180, 283 punktas).

210    Pagal tą pačią jurisprudenciją ieškovas turi pateikti bent jau tam tikrų tokią išvadą patvirtinančių įrodymų (2006 m. kovo 15 d. Sprendimo BASF / Komisija, T‑15/02, EU:T:2006:74, 606 punktas).

211    Ši jurisprudencija dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo pagal analogiją gali būti taikoma procedūroms dėl valstybės pagalbos, susijusioms su SESV 107 ir 108 straipsnių taikymu, visų pirma šioje byloje.

212    Remiantis šia jurisprudencija reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jei nebūtų padarytas ginčijamas pareiškimas, galutinio sprendimo turinys galėtų būti kitoks. Iš tiesų Bendrasis Teismas konstatavo, kad pirmojo, trečiojo ir penktojo pagrindų ir ketvirtojo pagrindo pirmos dalies nagrinėjimas neleidžia nustatyti, kad preliminaraus tyrimo etapo pabaigoje Komisija susidūrė su Nürburgring turto pardavimo vertinimo sunkumais, dėl kurių turėjo būti pradėta formali tyrimo procedūra. Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad ketvirtojo pagrindo ketvirta dalis neleidžia daryti išvados, jog Komisijos tyrimas buvo nepakankamas ar kad ji neįvykdė savo pareigos kruopščiai išnagrinėti skundą.

213    Taigi, nesant reikalo nuspręsti dėl ginčijamo pareiškimo pobūdžio ar apimties, reikia atmesti ketvirtojo pagrindo trečią dalį, todėl ir visą ketvirtąjį pagrindą.

214    Kadangi buvo atmesti pagrindai, kuriais siekiama panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą dėl procesinių teisių, ieškovės turimų pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, pažeidimo, reikia atmesti prašymą panaikinti tą sprendimą.

215    Ieškovė pateikė kelis pasiūlymus gauti įrodymų apklausiant liudytojus. Kadangi jie nėra būtini šiam ginčui išspręsti, visų pirma išsiaiškinti, ar dėl ieškovės pateiktų įrodymų Komisijai turėjo kilti abejonių, jie turi būti atmesti.

216    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną, o likusią dalį – kaip nepagrįstą.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

217    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo dėl ieškinio, nagrinėti sprendžiant bylą iš esmės.

2.      Atmesti prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

3.      Atmesti ieškinį.

4.      NeXovation, Inc. padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová Valančius Nihoul

Svenningsen       Öberg

Paskelbtas 2019 m. birželio 19 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

*      Proceso kalba: anglų.