Byla T‑395/22
Hypo Vorarlberg Bank AG
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą
2024 m. gegužės 29 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2022 m. apskaičiavimo – BPF metinio tikslinio lygio nustatymas – Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose numatyta viršutinė riba – SESV 291 straipsnio 2 dalis – Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 7 dalis – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/81 – Tarybai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai – Tinkamai pagrįsti konkretūs atvejai – Įgyvendinimo įgaliojimų apimtis – Teismo sprendimo padarinių apribojimas laiko atžvilgiu“
1. Institucijų aktai – Reglamentai – Pagrindiniai reglamentai ir įgyvendinimo reglamentai – Pagrindiniame reglamente numatytų įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas Tarybai – Pagrindimo nebuvimas minėtame reglamente – Neteisėtumas
(SESV 291 straipsnio 2 dalis ir 296 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 7 dalis; Tarybos reglamentas 2015/81)
(žr. 27, 28, 32, 34, 37, 39–42 punktus)
2. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – „Ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Tarybai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai – Tarybos įgyvendinimo reglamente numatyta minėtų įnašų apskaičiavimo metodika – Pagrindiniame reglamente numatytos apskaičiavimo metodikos pakeitimas įgyvendinimo reglamentu – Įgaliojimų ribų peržengimas – Neteisėtumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies antra pastraipa; Komisijos reglamento 2015/81 8 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59 103 straipsnis)
(žr. 61, 65, 66, 69–72, 76, 77, 79, 82, 84 punktus)
3. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – „Ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Atskirų įnašų į BPF bendros sumos metinė 12,5 % galutinio tikslinio lygio viršutinė riba – Taikymo sritis – Taikymas pradiniu laikotarpiu
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirma ir ketvirta pastraipos)
(žr. 98, 106 punktus)
4. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – „Ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Atskirų įnašų į BPF bendros sumos metinė 12,5 % galutinio tikslinio lygio viršutinė riba – Apimtis – Atvejis, kai Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) neviršija šios viršutinės ribos – Vertinimo kriterijai – Dinamiškas galutinis tikslinis lygis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalis ir 70 straipsnio 2 dalies pirma ir ketvirta pastraipos)
(žr. 109, 113–116 punktus)
Santrauka
Gavęs ieškinį dėl Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimo, kuriuo nustatomi ex ante įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) už 2022 m.(1), panaikinimo, Bendrasis Teismas patenkino Reglamento Nr. 806/2014(2) 70 straipsnio 7 dalies neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, motyvuodamas tuo, kad šiame reglamente nenurodyta priežasčių, dėl kurių šioje nuostatoje numatytų įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas Europos Sąjungos Tarybai, kiek tai susiję su minėtų įnašų apskaičiavimo tvarka, yra tinkamai pagrįstas konkretus atvejis, kaip jis suprantamas pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį. Be to, jis patikslino šių įgaliojimų apimtį, pripažindamas pagrįstu Įgyvendinimo reglamento 2015/81(3) 8 straipsnio 1 dalies g punkto neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.
Ieškovė Hypo Vorarlberg Bank AG yra Austrijoje įsteigta kredito įstaiga. 2022 m. balandžio 11 d. BPV priėmė ginčijamą sprendimą: jame nustatė(4) kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių, įskaitant ieškovę, ex ante įnašus į BPF už 2022 m. Ieškovė prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su ja susijęs.
Bendrojo Teismo vertinimas
Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad Reglamente Nr. 806/2014(5) nėra jokio pagrindimo, kodėl Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė suteikti Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus, susijusius su ex ante įnašų apskaičiavimo metodikos taikymu (toliau – atitinkami įgaliojimai). Iš tiesų šiame reglamente minimas tik priimtinų įgyvendinimo aktų tikslas ir turinys, taip pat sprendimas suteikti Tarybai įgaliojimus juos priimti, tačiau nenurodyta priežasčių, kodėl šie įgaliojimai buvo suteikti Tarybai, o ne Komisijai.
Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad Reglamente Nr. 806/2014 nėra kitų motyvų, leidžiančių nustatyti konkrečias šį suteikimą pagrindžiančias priežastis. Be to, nors tam tikrais atvejais šių įgaliojimų suteikimą įmanoma pagrįsti remiantis aplinkybėmis, kuriomis jie suteikti, Bendrasis Teismas konstatavo, kad šalys nesirėmė jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, kurioms esant priimtas Reglamentas Nr. 806/2014 ir kuriomis remiantis būtų galima nustatyti šias priežastis. Kita vertus, Reglamente Nr. 806/2014 ar kitame Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte nėra jokių motyvų, leidžiančių šių įgaliojimų suteikimą Tarybai pagrįsti specifiniu šios institucijos vaidmeniu ex ante įnašų apskaičiavimo srityje. Galiausiai Bendrasis Teismas atmetė argumentą, kad šis įgaliojimų suteikimas buvo motyvuotas „politinėmis priežastimis“. Toks pagrindimas nekyla iš Reglamento Nr. 806/2014 ir dėl savo bendro pobūdžio neatitinka reikalavimų, kylančių iš jurisprudencijos, nes jis nėra nei išsamus, nei susijęs su Reglamento Nr. 806/2014 pobūdžiu ar turiniu. Taigi Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Reglamente Nr. 806/2014 nėra to, kas pagrįstų atitinkamų įgyvendinimo įgaliojimų suteikimą Tarybai, o ne Komisijai, ir patenkino neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, pripažindamas Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 7 dalį netaikytina nagrinėjamu atveju pagal SESV 277 straipsnį. Vadinasi, Įgyvendinimo reglamentas 2015/81, kurį Taryba priėmė remdamasi šia nuostata ir kurio įgyvendinimo priemonė yra ginčijamas sprendimas, nagrinėjamu atveju taip pat netaikytinas.
Dėl Įgyvendinimo reglamento 2015/81 8 straipsnio 1 dalies neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo Bendrasis Teismas konstatavo, pirma, kad iš Reglamento Nr. 806/2014 formuluotės(6) matyti, jog atitinkamų įstaigų bazinio metinio įnašo apskaičiavimo metodika grindžiama tuo, kad kiekvienos įstaigos grynųjų įsipareigojimų suma turi būti proporcinga visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą „visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose“, bendrai grynųjų įsipareigojimų sumai. Taigi apskaičiuojant kiekvienos įstaigos ex ante įnašą atsižvelgiama į visų šių įstaigų duomenis, bent jau kiek tai susiję su pirmąja šio įnašo sudedamąja dalimi, t. y. baziniu metiniu įnašu. Kita vertus, visa Reglamente Nr. 806/2014 nustatyta apskaičiavimo metodika, be kita ko, duomenų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant šią metodiką, bazės nustatymo taisyklė, taikoma kiekvieniems pradinio laikotarpio, įskaitant 2022 m. įnašų laikotarpį, metams.
Pats Įgyvendinimo reglamente 2015/81(7) nustatytos „pakoreguotos metodikos“ tikslas yra numatyti, kad dalis ex ante įnašų beveik per visą pradinį laikotarpį apskaičiuojama remiantis kita duomenų baze, nei numatytoji Reglamente Nr. 806/2014. Taigi pagal Įgyvendinimo reglamentą 2015/81, siejamą su Direktyva 2014/59(8), apskaičiuojant dalį ex ante įnašų už šį laikotarpį atsižvelgiama tik į įstaigų, turinčių veiklos leidimą atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, pateiktus duomenis, o į įstaigų, turinčių veiklos leidimą kitų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, pateiktus duomenis – ne, nors pagal Reglamente Nr. 806/2014 nustatytą apskaičiavimo metodiką apskaičiuojant bazinį metinį įnašą atsižvelgiama konkrečiai į pastaruosius duomenis. Vadinasi, Įgyvendinimo reglamentu 2015/81 iš dalies keičiamas pats Reglamente Nr. 806/2014 numatytos ex ante įnašų apskaičiavimo metodikos pagrindas, pakeičiant duomenų bazę, į kurią reikia atsižvelgti taikant šią metodiką. Dėl to įstaigų ex ante įnašų sumos, apskaičiuotos pagal „pakoreguotą metodiką“, neišvengiamai skiriasi nuo tų, kurios būtų apskaičiuotos taikant Reglamente Nr. 806/2014 nustatytą metodiką. Šio pakeitimo reikšmingumą patvirtina ir aplinkybė, kad tai susiję su septyneriais iš aštuonerių pradinio laikotarpio metų, todėl beveik visą šį laikotarpį minėta metodika yra visiškai neveiksminga.
Antra, Bendrasis Teismas pabrėžė, kad, kai atitinkama institucija priima įgyvendinimo priemones pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį, ji turi apsiriboti pagrindinio akto patikslinimu ir nekeisti jo norminio turinio. Taigi, darant prielaidą, kad nustatydama „pakoreguotą metodiką“ Taryba siekė išvengti valstybių narių bankų sektoriaus struktūrų iškraipymų(9), ji turėjo laikytis jai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų ribų, apsiribodama Reglamente Nr. 806/2014 numatytos apskaičiavimo metodikos patikslinimu.
Trečia, Bendrasis Teismas priminė, kad ex ante įnašų, kuriais papildomas BPF, apskaičiavimas reglamentuojamas Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnyje, o ne Direktyvos 2014/59 103 straipsnyje, susijusiame su ex ante įnašais, papildančiais nacionalines pertvarkymo finansavimo struktūras. Tiesa, kaip numatyta tame reglamente, ex ante įnašų atsižvelgiant į rizikos pobūdį koregavimas turi būti grindžiamas Direktyvoje 2014/59 nustatytais kriterijais. Be to, remiantis šiuo reglamentu, Taryba „pagal deleguotuosius aktus“, kuriuos Komisija priėmė pagal Direktyvą 2014/59, priima įgyvendinimo aktus, siekdama patikslinti sąvoką „įnašų koregavimas pagal įstaigų rizikos pobūdį“. Vis dėlto Reglamente Nr. 806/2014 daroma nuoroda tik į ex ante įnašų koregavimo pagal rizikos pobūdį sąvoką, numatytą Direktyvoje 2014/59. Tokiomis aplinkybėmis, net jeigu Taryba turėjo atsižvelgti į šią įnašų koregavimo pagal rizikos pobūdį sąvoką ir Komisijos priimtus deleguotuosius aktus, kad patikslintų šią sąvoką, nei iš Reglamento Nr. 806/2014, nei iš Direktyvos 2014/59 ar šių deleguotųjų aktų nematyti, kad ji buvo įgaliota nustatyti pakoreguotą apskaičiavimo metodiką, pagal kurią dalis bazinių metinių įnašų apskaičiuota remiantis nacionaline baze(10), t. y. Direktyvoje 2014/59 apibrėžta duomenų baze.
Ketvirta, Bendrasis Teismas konstatavo, kad jokioje Reglamento Nr. 806/2014 ar Direktyvos 2014/59 nuostatoje nenumatyta ir nesuteikiama įgaliojimų Tarybai nustatyti ex ante įnašų apskaičiavimo metodiką, grindžiamą laipsnišku nacionaline baze paremtos apskaičiavimo metodikos panaikinimu ir jos laipsnišku pakeitimu į sąjungos baze(11) paremtą metodiką. Nors Taryba galėjo siekti teisėto tikslo – išvengti valstybių narių bankų sektoriaus struktūrų iškraipymų ir neatmestina, kad pakoreguota metodika tam yra būtina, Sąjungos teisės aktų leidėjas turėjo numatyti laipsnišką nacionaline baze paremtos metodikos pakeitimą į sąjungos baze paremtą metodiką, taip pat prireikus suteikti Tarybai įgaliojimus patikslinti įgyvendinimo akte jos taikymo tvarką. Taigi Taryba negalėjo numatyti tokio perėjimo, antraip ji peržengtų jai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų ribas.
Taigi Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo reglamentu 2015/81 pakeičiamas Reglamento Nr. 806/2014 norminis turinys, kiek tai susiję su ex ante įnašų apskaičiavimo metodika, ir kad priimdama Įgyvendinimo reglamento 2015/81 8 straipsnio 1 dalį Taryba viršijo jai pagal Reglamentą Nr. 806/2014, siejamą su SESV 291 straipsnio 2 dalimi, suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus.
Atsižvelgdamas į ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindus Bendrasis Teismas jį panaikino, kiek jis susijęs su ieškove. Vis dėlto atsižvelgdamas į bylos aplinkybes jis nusprendė palikti galioti minėto sprendimo padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti dvylikos mėnesių nuo šio Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios priemonės, būtinos šiam sprendimui įvykdyti.