BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija)
NUTARTIS
2011 m. spalio 12 d.
„Ieškinys dėl panaikinimo – Debeto aviza – Prieštaravimas dėl priimtinumo – Sutartinis teisinio ginčo pobūdis – Ieškinio pobūdis – Akto, kurį galima ginčyti, požymiai“
Byloje T‑353/10
Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro AE, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokato E. Tzannini,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą D. Triantafyllou ir A. Sauka,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2010 m. liepos 22 d. Komisijos išduotą debeto avizą, siekiant susigrąžinti 109 415,20 euro sumą, kuri buvo išmokėta ieškovei kaip finansinė parama medicininių tyrimų projektui,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro AE – tai gimdymo pagalbos, ginekologijos ir chirurgijos srityse specializuota gimdymo klinika. Ieškovė įeina į konsorciumą, kuris 2003 m. gruodžio mėnesį sudarė su Europos Bendrijų Komisija sutartį dėl medicininių tyrimų projekto Dicoems, kurioje Komisija įsipareigojo finansavimo paramą išmokėti keliomis išmokomis (toliau – sutartis). Aptariamas projektas prasidėjo 2004 m. sausio 1 d. ir baigėsi 2006 m. birželio 30 d., tačiau su juo susijusi sutartis vis dar galioja, nes Komisija dar neišmokėjo trečios, paskutinės, išmokos.
2 Pagal sutarties 12 straipsnį jam taikoma Belgijos teisė. Be to, pagal jos 13 straipsnį jurisdikciją spręsti visus Europos Sąjungos ir konsorciumo narių ginčus dėl sutarties galiojimo, taikymo ir bet kokio išaiškinimo turi Bendrasis Teismas arba, nelygu konkretaus atvejo aplinkybės, Teisingumo Teismas.
3 2009 m. balandžio 29 d. laišku Komisija pranešė ieškovei, kad dėl dalyvavimo Dicoems projekte ji bus patikrinta atliekant finansinį auditą. Iš šio laiško matyti, kad per šį patikrinimą ieškovė, be kita ko, turėjo pateikti projekte dalyvavusio personalo faktinio užimtumo sąrašus. Per auditą, kuris buvo atliktas 2009 m. rugpjūčio 3–6 dienomis, buvo konstatuota, kad ieškovė nepateikė užimtumo sąrašų, patvirtinančių jos personalo darbą, už kurį ji prašė atlyginti išlaidas.
4 2009 m. spalio mėnesį Komisija pateikė ieškovei audito ataskaitos projektą, kuriame buvo konstatuota, kad nėra užimtumo sąrašų, ir pakvietė ją pateikti savo pastabas. Kadangi 2009 m. lapkričio 5 d. laišku pateiktos ieškovės pastabos Komisijos neįtikino, 2009 m. gruodžio 23 d. laišku ji patvirtino audito ataskaitoje suformuluotas išvadas.
5 2010 m. balandžio 27 d. Komisija išsiuntė ieškovei laišką dėl susigrąžinimo procedūros pradžios, ragindama ją grąžinti 109 415,20 euro sumą. 2010 m. gegužės 26 d. ieškovė paprašė Komisijos dar kartą išnagrinėti ir patvirtinti anksčiau jos pateiktus paaiškinimus.
6 Vis dėlto Komisija, manydama, kad ieškovės atsakyme nebuvo jokių naujų duomenų, 2010 m. liepos 22 d. išsiuntė ieškovei debeto avizą, kurioje buvo prašoma sumokėti 109 415,20 euro sumą iki 2010 m. rugsėjo 6 d. (toliau – debeto aviza).
7 Be to, debeto avizos skyriuje „Mokėjimo sąlygos“ buvo išdėstyta tokia informacija:
„1. Visi banko mokesčiai tenka Jums.
2. Komisija pasilieka teisę iš anksto pranešusi susigrąžinti lėšas užskaitymu, jeigu egzistuoja abipusiai, neginčijami, įvykdomi ir mokėtini reikalavimai.
3. Jeigu iki nurodyto termino lėšos nebus įskaitytos į Komisijos sąskaitą, už Bendrijos konstatuotą reikalavimą mokėtinos palūkanos, kurių norma apskaičiuojama pagal [Europos Sąjungos] Oficialiajame leidinyje, C serija, paskelbtą Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą ir pirmąją mėnesio, kurį sueina terminas, t. y. 2010 m. rugsėjo mėn., kalendorinę dieną galiojančią palūkanų normą pridėjus 3,5 procentinius punktus.
4. Jeigu iki nurodyto termino lėšos nebus įskaitytos į Komisijos sąskaitą, Komisija pasilieka teisę:
– pasinaudoti bet kokia anksčiau suteikta finansine garantija,
– pradėti priverstinį vykdymą pagal SESV 299 straipsnį,
– informuoti apie lėšų nesumokėjimą visiems leidimus dėl mokėjimų iš Sąjungos biudžeto duodantiems subjektams prieinamoje duomenų bazėje, kol nebus gautas visas mokėjimas.“
Procesas ir šalių reikalavimai
8 2010 m. rugpjūčio 31 dieną Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
9 2010 m. spalio 8 d. pateiktu atskiru dokumentu Komisija pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo.
10 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti Komisijos pateiktą prieštaravimą dėl priimtinumo,
– panaikinti debeto avizą, kiek joje Komisija reikalauja, kad ji sumokėtų sumą, viršijančią tą, kurią savo 2009 m. lapkričio 5 d. laiške ji pati pripažino esanti skolinga, ir kiek Komisija atsisako sumokėti šią sumą ar užskaityti ją su suma, kurią ji turi sumokėti kaip trečiąjį mokėjimą pagal sutartį,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
12 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį, jei viena iš šalių prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, nepradėdamas nagrinėti bylos iš esmės. Pagal šio straipsnio 3 dalį kita proceso dalis vyksta žodžiu, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia priešingai. Bendrasis Teismas mano, kad šiuo atveju byloje esančių duomenų pakanka sprendimui priimti nepradedant žodinės proceso dalies.
13 Komisija pateikia prieštaravimą dėl priimtinumo, kuris grindžiamas, pirma, sutartiniu ginčo su ieškovę pobūdžiu, o tai reiškia, jog Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, ir, antra, tuo, jog ieškovei skirta debeto aviza yra vien informatyvaus pobūdžio ir nėra aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.
Šalių argumentai
14 Komisija pirmiausia tvirtina, kad debeto aviza buvo išduota pagal sutartį dėl nepakankamo ieškovės išlaidų vykdant sutartinius įsipareigojimus pagrindimo. Netinkamas sutarties vykdymas kelia sutartinės atsakomybės klausimą ir dėl to laiškams, kuriais keičiamasi, raginimams bei atitinkamiems mokėjimams nėra taikoma SESV 263 straipsnyje numatyta teisėtumo kontrolė. Kitokiu atveju Bendrasis Teismas peržengtų ribas, kurios yra apibrėžtos SESV, leidžiančioje jam spręsti sutartinius ginčus tik remiantis ypatingomis arbitražinėmis išlygomis pagal SESV 272 straipsnį, o tai užkerta kelią lygiagrečiai pasinaudoti kitomis teisminės gynybos priemonėmis.
15 Antra, Komisija tvirtina, kad debeto aviza – tai paprasčiausias paruošiamasis informacinio pobūdžio aktas, kuris neturi įtakos ieškovės teisinei padėčiai. Šiuo klausimu ji daro nuorodą į finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo sąlygų nuostatas bei į 2008 m. balandžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Cestas prieš Komisiją (T‑260/04, Rink. p. II‑701, 76 punktas). Anot Komisijos, ieškovės teisinė padėtis gali būti pakeista tik teismo sprendimu, kuriuo būtų pripažinta Komisijos teisė į mokėtiną sumą, arba bent jau galutiniu vykdytinu sprendimu, kurį Komisija priimtų pagal SESV 299 straipsnį.
16 Ieškovė pirmiausia tvirtina, kad aplinkybė, jog Bendrojo Teismo jurisdikcija numatyta arbitražinėje išlygoje, neužkerta kelio kreiptis į Bendrąjį Teismą remiantis SESV 263 straipsniu. Iš arbitražinės išlygos taip pat neišplaukia, kad viena iš teisminės gynybos priemonių būtų antraeilė, palyginti su kita. Be to, jos nuomone, šis ginčas kilo ne dėl sutarties nuostatų aiškinimo ar taikymo, o tik dėl visiško debeto avizos motyvavimo nebuvimo. Ji taip pat mano, kad vien aplinkybės, jog tam tikras Komisijos aktas buvo priimtas sutartinio pobūdžio procedūroje, nepakanka padaryti išvadai, jog ieškinys dėl šio akto panaikinimo, pateiktas privataus asmens, su kuriuo jis susijęs ir kuriam jis oficialiai skirtas, yra nepriimtinas, jeigu šį aktą Komisija priėmė vykdydama savo įgaliojimus.
17 Antra, ieškovė tvirtina, kad Komisija neįvykdė pareigos aiškiai atskirti vykdytiną dokumentą nuo paprasčiausio informacinio dokumento. Todėl, jos teigimu, debeto aviza turėtų būti analizuojama pagal jos turinį. Anot jos, pagal šį turinį debeto aviza yra galutinis aktas, kuris, remiantis SESV 299 straipsnio nuostatomis, yra vykdytinas. Jos manymu, tai išplaukia iš paties avizos teksto, kuriame nesumokėjimo atveju grasinama priverstiniu vykdymu ir kuriame pateikiami visi priverstiniam vykdymui reikalingi duomenys, kaip antai: tiksli suma, mokėjimo terminas, data, nuo kurios pradedamos skaičiuoti palūkanos, ir grasinimas imtis sankcijų. Be to, ieškovė mano, kad, atliekant vidinį administracinį ir finansinį auditą, aktai, kuriuose galutinai suformuluojama Komisijos pozicija, gali būti ginčijami teismine tvarka. Priėmus debeto avizą ši procedūra buvo užbaigta ir išdavus šią avizą nelieka jokių kitų atliktinų teisinių veiksmų.
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl nagrinėjamo ieškinio, koks jis buvo pateiktas ieškovės, pobūdžio
18 Pirmiausia reikia priminti, kad būtent ieškovas turi pasirinkti savo ieškinio teisinį pagrindą, o ne Sąjungos teismas – tinkamiausią teisinį pagrindą (2005 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Eurojust, C‑160/03, Rink. p. I‑2077, 35 punktas; 2007 m. vasario 26 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑205/05, neskelbiamos Rinkinyje, 38 punktas ir 2008 m. balandžio 10 d. Nutarties Imelios prieš Komisiją, T‑97/07, neskelbiamos Rinkinyje, 19 punktas).
19 Nors ieškinys šioje byloje nėra aiškiai grindžiamas ieškinį dėl panaikinimo reglamentuojančiomis nuostatomis, iš ieškovės Bendrajam Teismui pateiktų dokumentų išplaukia, kad ieškinys, kuriuo siekiama debeto avizos panaikinimo, grindžiamas SESV 263 straipsniu.
20 Pavyzdžiui, pirmame savo pareiškimo puslapyje ji apibūdina ieškinį kaip ieškinį, „kuriuo siekiama debeto avizos panaikinimo“. Be to, pareiškimo 22 puslapyje išdėstytuose prašymuose ji konkrečiai prašo Bendrojo Teismo „panaikinti ginčijamą debeto avizą“ ir „panaikinti debeto avizą taip pat ta dalimi, kiek trečioji [Komisijos mokėjimų] dalis nebuvo sumokėta“. Savo pastabų dėl prieštaravimo dėl priimtinumo 18 punkte, priminusi, kad, „nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo, teismas tikrina <...> aktų, kuriais siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių tretiesiems asmenims iš esmės pakeičiant jų teisinę padėtį, teisėtumą, ieškovė pabrėžė, jog „debeto aviza turi būti laikoma tokiu aktu“. Kartu tame pačiame punkte ieškovė pažymi, kad „[šis] teisinis ginčas bet kuriuo atveju nėra kilęs dėl sutarties nuostatų aiškinimo ar taikymo, o susijęs vien su visišku debeto avizos motyvavimo nebuvimu“.
21 Todėl šis ieškinys turi būti nagrinėjamas kaip ieškinys dėl panaikinimo.
Dėl šio ieškinio kaip ieškinio dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį priimtinumo
22 Primintina, kad pagal SESV 263 straipsnį Sąjungos teismai prižiūri institucijų priimtų teisės aktų, kurie skirti tam, kad tretiesiems asmenims būtų sukelta teisinių padarinių, aiškiai pakeičiant jų teisinę padėtį, teisėtumą (1981 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo IBM prieš Komisiją, 60/81, Rink. p. 2639, 9 punktas ir 2003 m. sausio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Philip Morris International ir kt. prieš Komisiją, T‑377/00, T‑379/00, T‑380/00, T‑260/01 ir T‑272/01, Rink. p. II‑1, 81 punktas).
23 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ši kompetencija susijusi tik su SESV 288 straipsnyje nurodytais aktais, kuriuos institucijos turi priimti SESV nurodytomis sąlygomis, pasinaudodamos savo viešosios valdžios prerogatyvomis (šiuo klausimu žr. 2004 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Musée Grévin prieš Komisiją, T‑314/03, Rink. p. II‑1421, 62, 63 ir 81 punktus bei 18 punkte minėtos Nutarties Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 39 punktą).
24 Savo ruožtu institucijų priimti aktai, kurie patenka vien į sutartinį kontekstą ir yra neatskiriamai susiję su sutartimis, dėl savo pobūdžio nėra priskiriami SESV 288 straipsnyje numatytiems aktams, kuriuos galima prašyti panaikinti pagal SESV 263 straipsnį (23 punkte minėtos Pirmosios instancijos teismo nutarties Musée Grévin prieš Komisiją 64 punktas; 18 punkte minėtų nutarčių Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 40 punktas ir Imelios prieš Komisiją 22 punktas; 2008 m. spalio 6 d. Nutarties Austrian Relief Program prieš Komisiją, T‑235/06, neskelbiamos Rinkinyje, 35 punktas ir 2010 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo CEVA prieš Komisiją, T‑428/07 ir T‑455/07, Rink. p. II‑0000, 52 punktas).
25 Taigi Bendrojo Teismo gali būti pagrįstai prašoma išnagrinėti šį ieškinį remiantis SESV 263 straipsniu, tik jeigu debeto aviza siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių, kurie viršytų iš sutarties kylančius padarinius ir suponuotų pasinaudojimą viešosios valdžios prerogatyvomis, suteiktomis Komisijai kaip administracinei institucijai.
26 Šiuo klausimu iš bylos medžiagos matyti, kad debeto aviza patenka į Komisiją su ieškove siejančios sutarties kontekstą, nes ja siekiama įvykdyti reikalavimą, kuris grindžiamas sutarties nuostatomis.
27 Pirma, remdamasi sutartimi Komisija pervedė ieškovei 117 306,85 euro sumą. Antra, pagal šios sutarties II priede esančių bendrųjų sąlygų II.31 straipsnio 1 dalį Komisija turi teisę pareikalauti iš konsorciumo narių grąžinti bet kokią nepagrįstai gautą sumą arba sumą, kurios reikalavimas pateisinamas sutarties taikymu, ką ji ir padarė 2010 m. balandžio 27 d. laišku, prašydama ieškovę grąžinti 109 415,20 euro sumą (žr. šios nutarties 5 punktą). Trečia, remiantis debeto avizos tekstu, kuriame, be to, daroma nuoroda į 2010 m. balandžio 27 d. ir liepos 13 d. Komisijos laiškus, Komisija prašo ieškovės „grąžinti 109 415,20 euro sumą dėl [ieškovės] dalyvavimo projekte 507 760 [Dicoems] ir įgyvendinant [ieškovės] audito rezultatus“.
28 Nepaisydama to, kad teisinis santykis, dėl kurio kilo ginčas, yra sutartinis, ieškovė mano, kad ginčijama debeto aviza yra administracinio pobūdžio. Šiuo klausimu ji pagrįstai priminė, kad, kiek tai susiję su sutarties kontekstu, tam tikros institucijos priimtas aktas turi būti laikomas atskiriamu nuo šio konteksto, jeigu ši institucija ji priėmė vykdydama savo viešosios valdžios prerogatyvas (šiuo klausimu žr. 18 punkte minėtos Nutarties Imelios prieš Komisiją 28 punktą).
29 Vis dėlto nagrinėjamoje byloje niekas neleidžia daryti išvados, kad Komisija veikė pasinaudodama savo viešosios valdžios prerogatyvomis. Kaip išplaukia iš šios nutarties 26 ir 27 punktų, debeto aviza siekiama išnaudoti teises, kurias Komisija turi pagal ją su ieškove siejančios sutarties nuostatas. Tačiau ji nėra skirta tam, kad ieškovei sukeltų teisinių padarinių, kurie būtų pagrįsti tuo, kad Komisija pasinaudoja viešosios valdžios prerogatyvomis, kurias ji turi pagal Sąjungos teisę. Todėl šiuo atveju debeto aviza laikytina neatskiriama nuo sutartinių santykių tarp Komisijos ir ieškovės.
30 Kaip pažymėta šios nutarties 7 punkte, debeto avizos skyriuje „Mokėjimo sąlygos“ iš tiesų yra nuorodos į palūkanas, kurios nuo konstatuoto reikalavimo bus pradėtos skaičiuoti, jei nesumokėta iki nustatytos datos, į galimą skolos susigrąžinimą užskaitymu arba pasinaudojus galima anksčiau suteikta garantija bei į galimybę, kad bus imtasi priverstinio vykdymo ir padarytas atitinkamas įrašas visiems leidimus dėl mokėjimų iš Sąjungos biudžeto duodantiems subjektams prieinamoje duomenų bazėje. Vis dėlto, nors šios nuorodos surašytos taip, kad gali kilti įspūdis, jog tai yra galutinis Komisijos priimtas aktas, šios nuorodos dėl savo pobūdžio bet kuriuo atveju gali būti tik pasiruošimas Komisijos aktui dėl konstatuoto reikalavimo vykdymo, nes debeto avizoje Komisija neišreiškia nuomonės dėl priemonių, kurių ketina imtis šiam reikalavimui kartu su palūkanomis nuo paskutinės debeto avizoje nustatytos mokėjimo termino dienos įvykdyti (šiuo klausimu žr. 15 punkte minėto Sprendimo Cestas prieš Komisiją 71–74 punktus).
31 Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad pagal šios nutarties 25 punkte išdėstytus argumentus debeto aviza pagal savo pobūdį nėra vienas iš aktų, dėl kurių panaikinimo gali būti kreipiamasi į Sąjungos teismus pagal SESV 263 straipsnį.
32 Iš to išplaukia, kad šis ieškinys bet kuriuo atveju atmestinas kaip nepriimtinas.
Dėl galimybės perkvalifikuoti šį ieškinį į ieškinį remiantis arbitražine išlyga pagal SESV 272 straipsnį
33 Atsižvelgiant į sutarties 13 straipsnyje numatytą arbitražinę išlygą, kurioje numatyta Sąjungos teismų kompetencija nagrinėti bet kokį ginčą dėl sutarties galiojimo, taikymo ir aiškinimo, reikia patikrinti, ar šis ieškinys gali būti perkvalifikuotas į ieškinį pagal SESV 272 straipsnį.
34 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, kai Bendrajam Teismui yra pateiktas ieškinys dėl panaikinimo arba ieškinys dėl žalos atlyginimo, nors ginčas iš tikrųjų yra sutartinio pobūdžio, šis teismas perkvalifikuoja ieškinį, jei tenkinamos tokio perkvalifikavimo sąlygos (2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lecureur prieš Komisiją, T‑26/00, Rink. p. II‑2623, 38 punktas; 23 punkte minėtos Pirmosios instancijos teismo nutarties Musée Grévin 88 punktas; 2005 m. birželio 9 d. Nutarties Helm Düngemittel prieš Komisiją, T‑265/03, Rink. p. II‑2009, 54 punktas ir 24 punkte minėto Sprendimo CEVA prieš Komisiją 57 punktas).
35 Teismo praktikos nagrinėjimas rodo, kad sutartinio pobūdžio ginčo atveju Bendrasis Teismas mano neturintis teisės perkvalifikuoti ieškinio dėl panaikinimo, kai ieškovas aiškiai išreikšta valia negrįsti prašymo SESV 272 straipsniu prieštarauja tokiam perkvalifikavimui (šiuo klausimu žr. 23 punkte minėtos Pirmosios instancijos teismo nutarties Musée Grévin prieš Komisiją 88 punktą; 2008 m. balandžio 2 d. Nutarties Maison de l’Europe Avignon Méditerranée prieš Komisiją, T‑100/03, neskelbiamos Rinkinyje, 54 punktą ir 24 punkte minėto Sprendimo CEVA prieš Komisiją 59 punktą) arba kai ieškinys nėra grindžiamas jokiu pagrindu, susijusiu su atitinkamų sutartinius santykius reglamentuojančių normų, ar tai būtų sutarties sąlygos, ar sutartyje nurodytos nacionalinės teisės nuostatos, pažeidimu (šiuo klausimu žr. 18 punkte minėtų nutarčių Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 57 punktą; Imelios prieš Komisiją 33 punktą ir 24 punkte minėto Sprendimo CEVA prieš Komisiją 59 punktą).
36 Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad grįsdama prašymą panaikinti debeto avizą ieškovė pateikia keturis ieškinio pagrindus, atitinkamai susijusius su debeto avizos motyvavimo stoka, neatsižvelgimu į ex post ieškovės paruoštus dalyvavimo patvirtinimus, neatsižvelgimu į ieškovės pateiktus faktinius duomenis ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimą.
37 Šie keturi ieškinio pagrindai, grindžiami vien su administracine teise susijusiais argumentais, būdingi ieškiniui dėl panaikinimo. Be to, savo pastabose dėl prieštaravimo dėl priimtinumo ieškovė nei tiesiogiai, nei implicitiškai neprašė perkvalifikuoti jos ieškinio. Galiausiai, priešingai, nei numatyta Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte, ieškovė bent glaustai nėra nurodžiusi jokio pagrindo, argumento ar kaltinimo, susijusio su sutarties nuostatų ar Belgijos teisės, kuri taikoma sutarčiai pagal jos 12 straipsnį, pažeidimu.
38 Todėl, remiantis šios nutarties 35 punkte minėta teismų praktika, šio ieškinio negalima perkvalifikuoti į ieškinį pagal SESV 272 straipsnį.
39 Iš viso to, kas pasakyta, išplaukia, kad reikia patenkinti Komisijos pateiktą prieštaravimą dėl priimtinumo ir atitinkamai atmesti šį ieškinį kaip nepriimtiną.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Bendrasis Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
41 Nors nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai netenkinami, Bendrasis Teismas mano, kad rašydama debeto avizą Komisija nevartojo aiškios ir nedviprasmiškos formuluotės. Kai kurie avizos elementai ir konkrečiai nuoroda į galimą sprendimo, kuris būtų vykdytinas dokumentas pagal SESV 299 straipsnį, priėmimą galėjo sudaryti ieškovei įspūdį, kad kalbama apie galutinį aktą, priimtą naudojantis atitinkama kompetencija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nusprendus, kad Komisija padengs savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, bus tinkamai atsižvelgta į bylos aplinkybes.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro AE patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2011 m. spalio 12 d. Liuksemburge.