BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. rugsėjo 14 d.(*)
„Dempingas – Importuojami Rusijos, Trinidado ir Tobago, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės karbamido ir amonio nitrato mišiniai – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1688 – Reglamento (ES) 2016/1036 3 straipsnio 1–3 ir 5–8 dalys – Pardavimai per susijusias bendroves – Eksporto kainos apskaičiavimas – Sąjungos pramonės patiriama žala – Priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas – Priežastinis ryšys – Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalis – Žalos skirtumo apskaičiavimas – Žalos pašalinimas“
Byloje T‑744/19
Methanol Holdings (Trinidad) Ltd, įsteigta Couva (Trinidadas ir Tobagas), atstovaujama avocats B. Servais ir V. Crochet,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą G. Luengo ir P. Němečková,
atsakovę,
palaikomą
Achema AB, įsteigtos Jonavoje (Lietuva), atstovaujamos avocats B. O’Connor ir M. Hommé,
ir
Grupa Azoty S.A., įsteigtos Tarnuve (Lenkija),
Grupa Azoty Zakłady Azotowe Puławy S.A., įsteigtos Pulavuose (Lenkija),
atstovaujamų avocats B. O’Connor ir M. Hommé,
įstojusių į bylą šalių,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai J. Svenningsen, R. Barents (pranešėjas), T. Pynnä ir J. Laitenberger,
posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2022 m. sausio 18 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Methanol Holdings (Trinidad) Ltd prašo panaikinti 2019 m. spalio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1688, kuriuo importuojamiems Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės karbamido ir amonio nitrato mišiniams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jiems nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 258, 2019, p. 21, toliau – ginčijamas įgyvendinimo reglamentas).
Ginčo aplinkybės
Administracinė procedūra
2 Gavusi skundą Europos Komisija 2018 m. rugpjūčio 13 d. paskelbė pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės karbamido ir amonio nitrato (toliau – KAN) mišinių inicijavimą (OL C 284, 2018, p. 9).
3 Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. liepos 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).
4 Tyrimo dalykas buvo vandeninio arba amoniakinio tirpalo pavidalo KAN mišiniai, kuriuose galėjo būti priedų; jų KN kodas šiuo metu yra 3102 80 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).
5 Ieškovė, pagal Trinidado ir Tobago teisę veikianti bendrovė, gamina ir parduoda KAN mišinius. Tiriamuoju laikotarpiu ieškovė pardavė KAN susijusiam pirkėjui Europos Sąjungoje – Helm AG (toliau – HAG). Ši bendrovė KAN perpardavė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje ir dviem Sąjungoje įsisteigusiems susijusiems pirkėjams, t. y. Helm Engrais France (toliau – HEF) ir Helm Iberica (toliau – HIB). Ieškovė yra vienintelė bendradarbiauti sutikusi Trinidado ir Tobago eksportuojanti gamintoja; tiriamuoju laikotarpiu jai teko 100 % eksporto iš šios šalies.
6 2019 m. balandžio 10 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/576, kuriuo importuojamiems Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės KAN mišiniams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 100, 2019, p. 7; toliau – laikinasis įgyvendinimo reglamentas).
7 2019 m. balandžio 11 d. ieškovei buvo išsiųstas informacinis dokumentas su negalutinėmis Komisijos išvadomis; 2019 m. balandžio 26 d. ieškovė pateikė savo pastabas.
8 2019 m. liepos 12 d. raštu Komisija informavo ieškovę apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis numatoma nustatyti galutinį antidempingo muitą visų pirma iš Trinidado ir Tobago importuojamam nagrinėjamajam produktui. Prie to rašto pridedamo dokumento 88 konstatuojamojoje dalyje Komisija, be kita ko, paaiškino nusprendusi papildyti pirminiame etape atliktus priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus, atsižvelgdama į 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimą Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234). 2019 m. liepos 22 d. ieškovė atsakė į šį raštą.
9 2019 m. spalio 8 d. Komisija priėmė ginčijamą įgyvendinimo reglamentą.
10 Ginčijamo įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje numatyta nustatyti galutinį antidempingo muitą, t. y. fiksuotą 22,24 EUR sumą už toną ieškovės pagaminto ir į Sąjungą importuojamo nagrinėjamojo produkto.
11 Ieškovė per administracinę procedūrą pateikė rašytines pastabas.
Ginčijamo įgyvendinimo reglamento motyvų santrauka
Atranka
12 Dėl Sąjungos gamintojų atrankos reikia pažymėti, kad Komisija atrinko tris Sąjungos gamintojus, kuriems iš viso tenka daugiau kaip 50 % visos Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties.
13 Komisija taip pat nusprendė, kad vykdyti nepriklausomų importuotojų atranką netikslinga, ir išsiuntė klausimynus trims bendradarbiauti sutikusiems importuotojams.
14 Atrenkant Rusijos, Trinidado ir Tobago bei Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – nagrinėjamosios šalys) eksportuojančius gamintojus, bendradarbiauti ir būti atrinkti sutiko tik du Rusijos eksportuojantys gamintojai (t. y. Acron Group ir EuroChem Group), vienas Trinidado ir Tobago eksportuojantis gamintojas (t. y. ieškovė) ir vienas JAV eksportuojantis gamintojas (t. y. CF Industries Holdings, Inc.). Atsižvelgdama į nedidelį eksportuojančių gamintojų atsakymų skaičių, Komisija nusprendė, kad atranka nėra būtina.
Nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas
15 Tiriamąjį produktą sudarė Rusijos, Trinidado ir Tobago ir JAV kilmės vandeninio arba amoniakinio tirpalo pavidalo KAN mišiniai, kuriuose galėjo būti priedų; jų KN kodas yra 3102 80 00.
16 Komisija nusprendė, kad nagrinėjamasis produktas, nagrinėjamųjų šalių vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas ir Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas yra panašūs.
Dempingas
17 Dėl Trinidado ir Tobago eksportuojančių gamintojų nagrinėjamųjų produktų normaliosios vertės Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu toje šalyje ieškovė buvo vienintelė nagrinėjamojo produkto gamintoja.
18 Ieškovės atveju, atsižvelgdama į tai, kad panašus produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21, toliau – pagrindinis reglamentas) 2 straipsnio 3 dalį ir 6 dalies b punktą. Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjus faktines pardavimo, administracinių ir kitų bendrųjų išlaidų (toliau – PAB išlaidos), susijusių su tos pačios bendrosios kategorijos produktų gamyba ir pardavimu, sumas, kurios susidaro įprastomis prekybos sąlygomis ir kurias ieškovė patiria Trinidado ir Tobago vidaus rinkoje, ir faktinę su tos pačios bendrosios kategorijos produktų gamyba ir pardavimu susijusio pelno sumą, kuri susidaro įprastomis prekybos sąlygomis ir kurią ieškovė gauna minėtoje vidaus rinkoje.
19 Siekdama nustatyti eksporto kainą Komisija konstatavo, kad ieškovė į Sąjungą eksportavo tik per susijusias bendroves, jos tiriamuoju laikotarpiu veikė kaip importuotojos. Visas pardavimas į Sąjungą vyko per Vokietijoje įsteigtą susijusį importuotoją. Tas susijęs importuotojas pardavė nagrinėjamąjį produktą nepriklausomiems pirkėjams Vokietijoje arba susijusioms bendrovėms Prancūzijoje ir Ispanijoje, kurios savo ruožtu jį pardavė nepriklausomiems pirkėjams savo atitinkamose nacionalinėse rinkose. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas sąnaudas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PAB išlaidas ir skiedimo bei maišymo išlaidas, taip pat į pagrįstą pelną.
20 Tuomet Komisija palygino ieškovės normaliąją vertę ir eksporto kainą, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekdama užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą ji atliko koregavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į nuolaidas, lengvatas ir kiekių skirtumus, transporto, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomas išlaidas, taip pat į kredito išlaidas.
21 Atlikusi šį palyginimą Komisija apskaičiavo dempingo skirtumą ieškovei ir kitiems potencialiems eksportuojantiems gamintojams. Ginčijamame įgyvendinimo reglamente ieškovei nustatytas 55,8 % dempingo skirtumas.
Sąjungos pramonės apibrėžtis
22 Komisija nustatė, kad panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 20 žinomų gamintojų. Visos šios įmonės kartu sudaro „Sąjungos pramonę“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.
23 Komisija taip pat priminė, kad į Sąjungos gamintojų atranką buvo atrinkti trys iš šių gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % viso panašaus produkto Sąjungoje.
Žala
24 Komisija nusprendė, kad buvo galima atlikti bendrą importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimą, nes įvykdytos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos tokio vertinimo sąlygos.
25 Analizuodama importo apimtį Komisija nustatė, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo 64 %, o šio importo rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 72 % (nuo 21,9 % iki 37,7 %). Konkrečiau kalbant, minėtu laikotarpiu sumažėjo tiek importo iš Trinidado ir Tobago apimtis, tiek jos rinkos dalis (nuo 10,2 % iki 8,1 %).
26 Atlikdama poveikio kainoms analizę Komisija laikinajame įgyvendinimo reglamente atrinktų Sąjungos gamintojų kainas palygino su nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainomis. Konkrečiau kalbant, siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu, buvo palygintos nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės kainos, nustatytos pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas), atitinkamai pakoreguotos pagal importo muitą ir išlaidas po importo, ir atitinkamos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos.
27 Taigi Komisija palygino eksportuojančių gamintojų CIF kainą Sąjungos pasienyje su Sąjungos gamintojų (pirmųjų pardavimai sudaro 60 % Sąjungos gamintojų pardavimo) kaina EXW sąlygomis. Vis dėlto Sąjungos pramonei sudarant pardavimo sandorius, kai atitinkami produktai, sudarantys 40 % Sąjungos gamintojų pardavimų, turėjo būti pristatyti jūra į uostus, pvz., Ruane (Prancūzija) ir Gente (Belgija), nustatyta, kad buvo galima naudoti pristatymo į tą uostą kainas, užuot apskaičiuojant sandorių kainas EXW sąlygomis.
28 Tad Komisija nustatė, kad importuojant iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonės kainos buvo vidutiniškai sumažintos 6,8 %. Dėl importo iš Trinidado ir Tobago ji nustatė 6,2 % priverstinio kainų mažinimo vidutinį svertinį skirtumą.
29 Tuomet remdamasi įvairiais makroekonominiais ir mikroekonominiais rodikliais Komisija įvertino importo poveikį Sąjungos pramonei.
30 Atlikusi žalos rodiklių tyrimą Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.
31 Ginčijamame įgyvendinimo reglamente Komisija, atsižvelgdama į 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimą Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234), nusprendė savo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus papildyti dviem papildomais priverstinio kainų mažinimo skaičiavimais; jos nuomone, iš jų aiškiau matyti, kad dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos, neatsižvelgiant į naudojamą metodiką.
32 Ginčijamame įgyvendinimo reglamente Komisija taip pat pažymėjo, kad, be nustatyto priverstinio kainų mažinimo, tyrimas parodė, kad bet kuriuo atveju dėl importo dempingo kaina poveikio kainos Sąjungos rinkoje per tiriamąjį laikotarpį buvo smarkiai įšaldytos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Todėl ji padarė išvadą, kad priverstinis kainų mažinimas buvo tik vienas daug išsamesnės poveikio kainoms analizės veiksnys, kurioje pagrindinis su priežastiniu ryšiu susijęs argumentas buvo kainų smukdymas ir įšaldymas.
33 Taigi Komisija nepakeitė savo išvados, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.
Priežastinis ryšys
34 Atsižvelgdama į Sąjungoje mažėjantį suvartojimą Komisija laikinojo įgyvendinimo reglamente konstatavo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamųjų šalių importo apimtis ir rinkos dalys gerokai padidėjo, o importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos sumažėjo vidutiniškai 33 %. Ji pažymėjo, kad importo rinkos dalies padidėjimas sutapo su panašaus dydžio Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimu. Turint omenyje tai, kad KAN yra kainų pokyčiams jautri biržos prekė, kad tiriamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis buvo 37,7 % ir kad tas importas buvo vykdomas kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, Komisija padarė išvadą, kad toks importas padarė didelį žalingą poveikį.
35 Ginčijamame įgyvendinimo reglamente Komisija patvirtino, kad dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos gamintojų pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos. Ji pažymėjo, kad bet kuriuo atveju, atliekant priežastinio ryšio analizę ir vertinant importo dempingo kaina poveikį, buvo atsižvelgta į daugelį kitų veiksnių, ne tik į priverstinio kainų mažinimo buvimą. Taigi kainų smukdymas dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių per tiriamąjį laikotarpį buvo itin svarbus su priežastiniu ryšiu siejamas argumentas.
36 Išnagrinėjusi kitus veiksnius, visų pirma pasaulinę karbamido kainą ir padidėjusias Sąjungos gamintojų sąnaudas, Komisija padarė išvadą, kad dėl nė vieno iš šių veiksnių priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos nesumažėjo.
Sąjungos priemonių lygis ir interesai
37 Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija siekė išsiaiškinti, ar mažesnis nei dempingo skirtumas muitas būtų pakankamas importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.
38 Dėl Trinidado ir Tobago Komisija padarė išvadą, kad reikėjo nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta mažesnio muito taisykle. Ji palygino žalos ir dempingo skirtumus ir muito dydį nustatė pagal mažesnį skirtumą. Pradėjusi taikyti laikinąsias priemones Komisija, remdamasi minėto reglamento 9 straipsnio 4 dalies antra pastraipa, siejama su šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies d punktu, šiek tiek pakeitė savo būsimų reikalavimų laikymosi sąnaudų skaičiavimą. Ji atnaujino tikėtinas Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sąnaudas ir nusprendė, kad nustatyta galutinė vidutinė Sąjungos anglies dioksido (CO2) apyvartinių taršos leidimų kaina lygi 25,81 EUR už vieną išmestą CO2 toną, palyginti su pirminiame etape nustatyta 24,14 EUR už vieną išmestą CO2 toną kaina. Kiti skaičiavimo elementai taip pat buvo šiek tiek pakeisti. Taip buvo nustatytos papildomos 3,8 % sąnaudos (vietoj pirminiame etape nustatytų 3,7 %) ir tos sąnaudos įtrauktos į nežalingą kainą.
Antidempingo priemonės
39 Iš galimų antidempingo priemonių formų Komisija pasirinko konkretų fiksuotą muitą.
40 Taigi galiausiai buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas, jo dydis (priklausomai nuo nagrinėjamųjų bendrovių) svyravo nuo 22,24 iki 42,47 EUR už toną nagrinėjamojo produkto. Ieškovei buvo nustatytas 22,24 EUR muitas už nagrinėjamojo produkto toną.
Šalių reikalavimai
41 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą įgyvendinimo reglamentą tiek, kiek šis susijęs su ieškove,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
42 Komisija, palaikoma įstojusių į bylą šalių Achema AB, Grupa Azoty S.A. ir Grupa Azoty Zakłady Azotowe Puławy S.A., Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
43 Grįsdama ieškinį ieškovė formaliai remiasi vieninteliu pagrindu, grindžiamu tuo, kad Komisijos taikytas priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų nustatymo metodas pažeidžia pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 1–3 bei 5–8 dalis, Bendrojo Teismo jurisprudenciją ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) praktiką, taip pat teisingo palyginimo principą.
44 Ieškovės teigimu, Komisija rėmėsi KAN, kuriuos HAG, HEF ir HIB atitinkamai pardavė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, kaina ir iš jos atėmė HAG, HEF ir HIB patirtas PAB išlaidas bei 4 % pelno maržą, kurią nurodė bendradarbiauti sutikę nepriklausomi importuotojai. Jos manymu, Komisija vėliau pridėjo 1 EUR už toną išlaidoms po importo padengti. Iš esmės, kaip nurodyta ginčijamo įgyvendinimo reglamento 128 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, siekdama apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, pagal analogiją taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatomas eksporto kainos apskaičiavimas, siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą.
45 Visų pirma reikėtų konstatuoti, kad ieškovės oficialiai nurodytą ieškinio vienintelį pagrindą sudaro trys dalys. Pirma dalis grindžiama tuo, kad Komisijos taikytas priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų apskaičiavimo metodas pažeidžia pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalį, antra dalis – tuo, kad tas metodas pažeidžia minėto reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 5–8 dalis, nes Komisija neatsižvelgė į kainas, dėl kurių buvo derėtasi su nepriklausomais pirkėjais, ir nelygino kainų tame pačiame prekybos etape, o trečia dalis – tuo, kad galutinis antidempingo muitas viršija tinkamą lygį Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, taip pažeidžiant to reglamento 9 straipsnio 4 dalį.
46 Be to, reikėtų priminti, kad importo dempingo kaina poveikį kainoms Sąjungoje galima nagrinėti skirtingais aspektais. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija nagrinėja tris aspektus, t. y. priverstinį kainų mažinimą, kainų smukdymą ir jų įšaldymą.
47 Šiuo atveju Komisija rėmėsi ta pačia nustatyta eksporto kainą, kad apskaičiuotų tiek priverstinį kainų mažinimą (palyginti su Sąjungos gamintojų pardavimo kaina), tiek priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis (palyginti su tiksline kaina).
48 Iš esmės dėl priverstinio kainų mažinimo Komisija atliko Sąjungos pramonės atstovų atranką ir atrinko gamintojus, kuriems tenka 50 % visos Sąjungos gamybos ir pardavimų. Be to, ji ieškovės eksporto kainas apskaičiavo remdamasi su ieškove susijusių importuotojų nepriklausomiems pirkėjams taikytomis kainomis, iš jų atskaičiusi PAB išlaidas ir 4 % pelno maržą (be to, pridėjusi 1 EUR už toną išlaidoms po importo padengti). Tuomet Komisija palygino šias apskaičiuotas eksporto kainas su Sąjungos pramonės kainomis EXW sąlygomis (60 % pardavimų) ir CIF kainomis pristatant produktus į Ruano ir Gento uostus (40 % pardavimų). Palyginus paaiškėjo, kad kainos buvo priverstinai sumažintos. Galiausiai ginčijamame įgyvendinimo reglamente, atsižvelgdama į 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimą Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234), Komisija šį skaičiavimą, atliktą laikinojo įgyvendinimo reglamento etape, papildė pirmuoju papildomu skaičiavimu, pateiktu minėto įgyvendinimo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje, ir antruoju papildomu skaičiavimu, pateiktu šio įgyvendinimo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje; abiem skaičiavimais patvirtinta, kad kainos buvo priverstinai sumažintos.
Dėl pirmos dalies, grindžiamos tuo, kad Komisijos taikytas priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis apskaičiavimo metodas pažeidžia pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalį
49 Viena vertus, ieškovės teigimu, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies, kuria Komisija remiasi ginčijamo įgyvendinimo reglamento 128 konstatuojamojoje dalyje, taikymas pagal analogiją pažeidžia minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalį.
50 Pirma, ieškovė remiasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies formuluote, iš kurios matyti, kad „terminas „žala“ <…> aiškinamas pagal šio straipsnio nuostatas“. Taigi šioje nuostatoje nėra jokių nuorodų į minėto reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Antra, ši nuostata susijusi su eksporto kainos nustatymu apskaičiuojant dempingo skirtumą, o ne priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus. Trečia, šiame reglamente nėra jokių nuostatų, pagal kurias apskaičiuojant žalos skirtumą būtų galima „pagal analogiją“ taikyti to paties reglamento 2 straipsnio 9 dalį.
51 Kita vertus ieškovė teigia, kad eksporto kainos pardavimui į Sąjungą per susijusias bendroves, nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, apskaičiavimo logika grindžiama tuo, kad ši kaina nėra patikima dėl šalių tarpusavio santykių. Jos nuomone, ši tvarka netaikytina nustatant jos kainą, pagal kurią turi būti apskaičiuojami priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai, nes HAG, HEF ir HIB jų nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje taikoma faktinė kaina iš esmės yra patikima, nes ją taiko nesusijusios šalys. Ieškovė teigia, kad Komisijos taikytoje metodikoje nustatytos klaidos taip pat turi įtakos Rusijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumų apskaičiavimo teisėtumui, nes jie taip pat parduoda savo produktus per susijusius prekiautojus.
52 Komisija, palaikoma įstojusių į bylą šalių, ginčija ieškovės argumentus.
53 Pirmiausia reikėtų priminti, kad ginčijamo įgyvendinimo reglamento 128 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad:
„kalbant apie elementus, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (visų pirma, eksporto kainą), Komisija turi nustatyti pirmąjį momentą, kada prasideda (arba gali prasidėti) konkurencija su Sąjungos gamintojais Sąjungos rinkoje. Šis momentas faktiškai yra pirmojo nesusijusio importuotojo pirkimo kaina, nes ta bendrovė iš principo gali rinktis: pirkti iš Sąjungos pramonės arba iš užsienio tiekėjų. Šis vertinimas turėtų būti grindžiamas eksporto kaina Sąjungos pasienyje, kuri laikoma palyginama su Sąjungos pramonės kaina EXW sąlygomis. Pardavimo eksportui per susijusius importuotojus atveju palyginimo momentas turėtų būti iškart po to, kai prekės kerta Sąjungos sieną, o ne vėliau platinimo grandinėje, t. y. kai parduodama galutiniam prekės naudotojui. Taigi pagal analogiją metodui, kurio buvo laikomasi skaičiuojant dempingo skirtumą, eksporto kaina nustatoma remiantis perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kaina, tinkamai pakoreguota vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi. Kadangi minėtas straipsnis yra vienintelė pagrindinio reglamento nuostata, kurioje rekomenduojama, kaip nustatyti eksporto kainą, jo taikymas pagal analogiją yra pateisinamas. Dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis Komisija pažymėjo, kad dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies taikymo palyginimas nebuvo nesimetriškas (priešingai nei byloje Jindal), nes lyginant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis Sąjungos pramonės tikslinė kaina buvo nustatyta į ją įtraukiant tik gaminančiojo subjekto gamybos sąnaudas, [PAB] išlaidas ir tikslinį pelną, taigi ją galima palyginti su apskaičiuotąja eksporto kaina Kitaip tariant, lyginant Sąjungos pramonės tikslinę kainą su apskaičiuotąja eksporto kaina, į su Sąjungos gamintojais susijusių parduodančiųjų subjektų sąnaudas nebuvo atsižvelgiama.“
54 Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje terminas „žala“, jei nenurodyta kitaip, apibrėžiamas „kaip materialinė žala Sąjungos pramonei, materialinės žalos grėsmė Sąjungos pramonei arba materialinės kliūtys tai pramonei kurtis ir yra aiškinamas pagal šio straipsnio nuostatas“.
55 Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį žala nustatoma remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus, pirma, importo dempingo kaina kiekį ir šio importo poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje ir, antra, to importo poveikį Sąjungos pramonei.
56 Konkrečiai dėl importo dempingo kaina poveikio kainoms visų pirma pažymėtina, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga išnagrinėti, ar dempingo kaina importuoti produktai buvo parduodami gerokai mažesne kaina, palyginti su Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina, ir ar šis importas kitaip verčia gerokai mažinti arba didele dalimi neleidžia kainoms kilti, kaip būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis.
57 Taigi iš šio sprendimo 54–56 punktuose nurodytų pagrindinio reglamento nuostatų matyti, kad jose nenumatyta jokio konkretaus importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos pramonėje nustatymo metodo (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 175 punktą).
58 Taigi ieškovės argumentus, kad, siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei padaryta žala, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybės naudoti pagal minėto reglamento 2 straipsnio 9 dalį apskaičiuotą eksporto kainą, reikia atmesti.
59 Vis dėlto, kaip priminta šio sprendimo 55 punkte, norint nustatyti, ar tokia žala buvo padaryta, bet kuriuo atveju reikia objektyviai ir teisingai išnagrinėti importo dempingo kaina poveikį kainoms (žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 176 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją); šį klausimą reikės išnagrinėti analizuojant ieškinio vienintelio pagrindo antrą dalį, siejant ją su ieškovės teiginiu, kad buvo pažeistas vienodo požiūrio principas.
60 Be to, dėl ieškovės teiginių, kad iš esmės su ja susijusių importuotojų nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje taikoma kaina yra patikima ir kad eksporto kainos apskaičiuoti nebūtina, reikėtų pažymėti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog iš esmės „[e]ksporto kaina yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už produktą, jį parduodant eksportui iš eksportuojančios valstybės į Sąjungą“. Tik tais atvejais, „kai eksporto kainos nėra arba kai eksporto kaina atrodo nepatikima dėl eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies tarpusavio saitų ar kompensacinių susitarimų“, minėto reglamento 2 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa leidžia eksporto kainą apskaičiuoti pagal kainą, už kurią importuoti produktai yra pirmą kartą parduodami nepriklausomam pirkėjui.
61 Taigi remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi teigtina, kad institucijos gali nuspręsti, jog eksporto kaina yra nepatikima dviem atvejais: kai yra saitai tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies arba dėl kompensacinio susitarimo tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies. Kitais atvejais Komisija privalo, kai eksporto kaina egzistuoja, remtis ta kaina dempingui nustatyti (2002 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Kundan ir Tata / Taryba, T‑88/98, EU:T:2002:280, 49 punktas ir 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo CHEMK ir KF / Taryba, T‑190/08, EU:T:2011:618, 26 punktas).
62 Neginčijama, kad tiriamuoju laikotarpiu ieškovė eksportavo į Sąjungą tik per susijusį importuotoją (HAG), kuriam priklauso ir pati ieškovė.
63 Taigi ieškovė neturėtų priekaištauti Komisijai, kad ši, apskaičiuodama eksporto kainą, atsižvelgė į šiuos santykius. Kaip teisingai nurodė Komisija (o ieškovė šiuo klausimu jai neprieštaravo), ieškovės muitinėje deklaruota eksporto kaina yra nepatikima būtent dėl grupei priklausančių įmonių tarpusavio santykių.
64 Vadinasi, šią dalį reikia atmesti.
Dėl antros dalies, grindžiamos tuo, kad Komisijos taikytas priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų apskaičiavimo metodas pažeidžia pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 5–8 dalis, nes Komisija neatsižvelgė į kainas, dėl kurių buvo derėtasi su nepriklausomais pirkėjais, ir nelygino to paties prekybos lygio kainų
65 Pirma, ieškovė priekaištauja Komisijai, kad ši neatsižvelgė į Bendrojo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią eksportuojančių gamintojų kaina, naudojama tiek priverstinio kainų mažinimo skirtumui, tiek priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui apskaičiuoti (vadinasi, ir žalos skirtumui nustatyti), turi būti nustatoma remiantis eksportuojančio gamintojo Sąjungos rinkoje, konkuruojant su jos gamintojų kainomis, faktiškai taikytomis kainomis. Šiuo klausimu ieškovė remiasi 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba ir Komisija (T‑107/08, EU:T:2011:704, 62 ir 63 punktai) ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimu Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234, 187 punktas). Šiuo atveju apskaičiuota eksporto kaina sudaro tik dalį HAG, HEF ir HIB faktiškai savo nepriklausomiems pirkėjams taikytos kainos.
66 Ieškovės teigimu, siekdama nenukrypti nuo Bendrojo Teismo jurisprudencijos, Komisija turėjo palyginti faktines HAG, HEF ir HIB savo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje parduodamų KAN kainas su Sąjungos gamintojų savo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje taikyta pardavimo kaina ir tiksline kaina. Į šias kainas nepriklausomi Sąjungos pirkėjai atsižvelgia spręsdami dėl KAN pirkimo iš HAG, HEF ir HIB arba iš Sąjungos gamintojų ir su jais susijusių prekiautojų. Tik šiame etape konkuruoja ieškovės ir Sąjungos gamintojų pagaminti KAN, nes pirmasis nepriklausomas pirkėjas nežino apie pardavėjo grupės vidinę organizacinę struktūrą ir negali įvertinti ankstesniame etape taikytos kainos. Be to, ieškovės teigimu, „konkurencinis atskaitos taškas“ apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus turėtų būti Gento ir Ruano uostuose nepriklausomiems klientams taikoma kaina.
67 Antra, ieškovė teigia, kad Komisijos taikytas priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų apskaičiavimo metodas pažeidžia pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 5–8 dalis. Jos teigimu, lygindama dirbtinai apskaičiuotą jos ir HAG kainą su Sąjungos gamintojų pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams taikytomis kainomis Komisija nelygino to paties prekybos lygio kainų. Komisija veikiau turėjo palyginti HAG, HEF ir HIB savo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje taikytas nagrinėjamojo produkto kainas su tomis nagrinėjamojo produkto kainomis, kurias Sąjungos gamintojai ir su jais susijusios bendrovės taikė savo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje.
68 Trečia, ieškovė teigia, kad Komisijos taikytas metodas pažeidžia vienodo požiūrio principą, apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, nes pagal jį vienodai vertinama tiek situacija, kai eksportuojantys gamintojai Sąjungoje įsteigia susijusius parduodančiuosius subjektus, tiek situacija, kai jie savo prekes tiesiogiai parduoda nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje.
69 Be to, kadangi apskaičiuojant eksportuojančio gamintojo kainą, pagal kurią nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas, padaryta klaida, priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas taip pat neišvengiamai nustatytas klaidingai, nes abiem atvejais skaičiavimams pasitelkta ta pati eksportuojančio gamintojo kaina. Ieškovė savo dublike taip pat teigia, kad nustatant priverstinį kainų mažinimą padaryta klaida paneigia ir Komisijos išvadas dėl kainų smukdymo ir įšaldymo, o šios klaidos savo ruožtu paneigia visas Komisijos padarytas išvadas dėl žalos ir priežastinio ryšio.
70 Komisija, palaikoma įstojusių į bylą šalių, ginčija ieškovės argumentus.
71 Šiuo klausimu reikia išnagrinėti, pirma, visus priekaištus dėl nukrypimo nuo jurisprudencijos ir pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 5–8 dalių pažeidimo, ir, antra, priekaištą dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo.
72 Pirmiausia reikia pažymėti, kad 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234) 176 punkte Bendrasis Teismas nusprendė:
„Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, aptariamo importo priverstinis kainų mažinimas skaičiuojamas tam, kad būtų galima nustatyti, ar Sąjungos pramonė patyrė žalos dėl šio importo, o tas skaičiavimas plačiau naudojamas siekiant įvertinti tą žalą ir nustatyti žalos skirtumą, t. y. žalos pašalinimo lygį. To paties 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga objektyviai išnagrinėti importo dempingo kaina poveikį reiškia, kad reikia teisingai palyginti aptariamo produkto ir tos pramonės panašaus produkto kainas, kai pardavimas vykdomas Sąjungos teritorijoje. Siekiant užtikrinti šio palyginimo teisingumą, kainos turi būti lyginamos toje pačioje prekybos stadijoje. Skirtingose prekybos stadijose nustatytų kainų, t. y. neįtraukus visų su prekybos stadija susijusių sąnaudų, į kurias reikia atsižvelgti, palyginimas neišvengiamai lemtų dirbtinius rezultatus, kuriais remiantis nebus galima teisingai įvertinti žalos Sąjungos pramonei. Teisingas palyginimas yra žalos šiai pramonei apskaičiavimo teisėtumo sąlyga.“
73 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234) 188 ir 189 punktuose Bendrasis Teismas papildomai konstatavo:
„188. <…> darytina išvada, kad dėl to, jog, nustatydama Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą, Komisija atsižvelgė į su pagrindiniu Sąjungos gamintoju susijusių pardavimo subjektų pardavimo kainas ir neatsižvelgė į Jindal Saw pardavimo subjektų pardavimo kainas, kad nustatytų pastarosios pagaminto aptariamo produkto kainą, negalima teigti, kad priverstinio kainos mažinimo skaičiavimas buvo atliktas lyginant kainas toje pačioje prekybos stadijoje.
189. <…> kainos palyginimas toje pačioje prekybos stadijoje yra aptariamo produkto priverstinio kainos mažinimo skaičiavimo teisėtumo sąlyga. Dėl to ginčijamame reglamente Komisijos atliktas priverstinio kainos mažinimo skaičiavimas turi būti laikomas prieštaraujančiu pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 daliai.“
74 Šiuo atveju, iš kartu taikomų ginčijamo įgyvendinimo reglamento 112 ir 114 konstatuojamųjų dalių matyti, kad pirminiame etape apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą ir iš esmės jį pakartodama galutiniam kainų mažinimo apskaičiavimui Komisija eksportuojančių gamintojų atveju sumažino Sąjungos pardavimo kainas susijusių prekybos bendrovių Sąjungoje PAB išlaidų ir pelno suma, o vertindama Sąjungos pramonės pardavimus (jie sudarė 40 % palyginimui naudotų atrinktų Sąjungos pramonės pardavimų) per susijusius prekiautojus tokio atskaitymo nedarė.
75 Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234) 176 punkto, nagrinėjamojo produkto ir panašaus Sąjungos pramonės produkto kainų tame pačiame prekybos etape palyginimas – nagrinėjamojo produkto priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo teisėtumo sąlyga. Dėl to Komisijos atliktas priverstinio kainos mažinimo skaičiavimas laikytinas prieštaraujančiu pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 daliai.
76 Vadinasi, Komisijos pirminiame etape taikytas ir iš esmės galutiniam kainų mažinimo apskaičiavimui pakartotinai panaudotas metodas yra klaidingas. Skaičiavimas parodė, kad ieškovės kainos buvo priverstinai sumažintos 5 %.
77 Tai patvirtina ginčijamo įgyvendinimo reglamento 113 konstatuojamoji dalis; joje numatyta:
„[2019 m. balandžio 10 d. Sprendime Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234)] Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija pasielgė neteisingai atskaičiusi [Jindal Saw] susijusių importuotojų Sąjungoje pardavimo išlaidas iš pardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui, ir neatskaičiusi Sąjungos pramonės susijusių parduodančiųjų subjektų pardavimo išlaidų iš Sąjungos pramonės pardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kainų. Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad tos dvi kainos nebuvo simetriškai lyginamos tuo pačiu prekybos lygiu.“
78 Vis dėlto ginčijamo įgyvendinimo reglamento 112 ir 113 konstatuojamosiose dalyse pažymėjusi, kad kai kurios šalys ginčija taikytą metodą, atsižvelgdamos į 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimą Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234), Komisija to reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje pridūrė, kad ketina atsižvelgti į šį sprendimą ir priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus papildyti dviem skaičiavimais: pirmasis pateiktas šios konstatuojamosios dalies paskutiniame sakinyje, o antrasis (papildomas) nurodytas minėto įgyvendinimo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje.
79 Vadinasi, reikia išnagrinėti, ar ginčijamo įgyvendinimo reglamento 112–115 konstatuojamosiose dalyse nurodytame Komisijos naudotame metode Sąjungos pramonei padarytai žalai įvertinti ir jį taikant nepadaryta jokių klaidų.
80 Pirma, dėl pirmojo papildomo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo, kaip matyti iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento 114 konstatuojamosios dalies, Komisija nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Sąjungos pramonės pardavimai per susijusias šalis, taip pat jų PAB išlaidos ir pelnas nebuvo dideli, tai neturėjo daryti poveikio priverstinio kainų mažinimui viso importo atveju, net jeigu atsižvelgiant į tokius aspektus skaičiavimai būtų koreguojami. Be to, ji nusprendė, kad atskaičius Sąjungos susijusių parduodančiųjų subjektų PAB išlaidas ir pelną visų eksportuojančių gamintojų (išskyrus vieną) atveju vis tiek būtų vykdomas priverstinis kainų mažinimas ir bet kuriuo atveju jį vykdytų kiekviena iš nagrinėjamųjų šalių.
81 Ieškovės atveju, iš galutinių Komisijos per administracinę procedūrą jai pateiktų išvadų matyti, kad šis pirmasis papildomas apskaičiavimas atskleidė, jog kainos buvo priverstinai sumažintos 2,6 %.
82 Vadinasi, šiuo skaičiavimu Komisija nustatė ir pagrindė priverstinį kainų mažinimą, apskaičiuotą laikantis objektyvaus ir teisingo palyginimo reikalavimo, nes iš su Sąjungos gamintojais susijusių subjektų nustatytų pardavimo kainų atėmusi PAB išlaidas ir pelną ji rėmėsi tame pačiame prekybos etape taikytomis Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių gamintojų kainomis, vadinasi, nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas.
83 Vis dėlto ieškovė šį skaičiavimą ginčijo tik dublike. Be to, ji nurodė tik tai, kad Sąjungos pramonės pardavimo kaina buvo palyginta su jos ir HAG dirbtinai apskaičiuota teorine kaina, nes pastarosios kainos sudedamosios dalys skiriasi. Šiuo klausimu ji teigia, kad „parduodamos tiems patiems klientams, kaip ir Sąjungos pramonės klientai, HAG, HEF ir HIB patiria PAB išlaidų ir gauna pelną“ ir kad „būtent šie subjektai, o ne [ieškovė], pardavė KAN tiems patiems klientams, kaip ir Sąjungos pramonės klientai“.
84 Net darant prielaidą, kad tokia, nors ir miglota, kritika yra priimtina (nes ieškinyje ji nebuvo išdėstyta), ji nepaneigia ginčijamo įgyvendinimo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytos išvados.
85 Net jei šia kritika būtų siekiama ginčyti prekybos etapą, kuriuo Komisija rėmėsi lygindama Sąjungos pramonės ir ieškovės kainas tam, kad nustatytų priverstinį kainų mažinimą, reikėtų pažymėti, kad objektyvaus ir teisingo palyginimo reikalavimu iš anksto nenustatomas prekybos etapas, kuriuo remdamasi Komisija turi palyginti kainas, o tik reikalaujama, kad atliekant šį palyginimą tiek dėl Sąjungos gamintojų kainų, tiek dėl eksportuojančių gamintojų kainų būtų remiamasi tuo pačiu prekybos etapu.
86 Be to, kalbant ne apie tai, ar Komisijos pasirinktas metodas yra objektyvus ir teisingas, o apie jo įgyvendinimą, reikėtų priminti, kad šis susijęs su sudėtingų ekonominių situacijų vertinimu, todėl vykdant šios institucijos vertinimo teisminę kontrolę pakanka patikrinti, ar laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo ArcelorMittal Tubular Products Ostrava ir kt. / Hubei Xinyegang Steel, C‑186/14 P ir C‑193/14 P, EU:C:2016:209, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
87 Toliau, kiek ieškovė teigia, kad šis skaičiavimas prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba ir Komisija (T‑107/08, EU:T:2011:704) 62 ir 63 punktams, reikia pažymėti, kad to sprendimo 63 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog klientai žinojo gabenimo nuo muitinio įforminimo uosto iki jų gamyklų išlaidas, todėl galėjo lengvai apskaičiuoti galutinę kainą, remdamiesi su jais suderinta CIF kaina muitinio įforminimo uoste. Tačiau šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad iš susijusių subjektų perkantys pirkėjai žinojo apie eksportuojančių gamintojų ir su jais susijusių subjektų tarpusavio santykius.
88 Be to, reikia konstatuoti, kad 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba ir Komisija (T‑107/08, EU:T:2011:704) nebuvo susijęs su tokia situacija, kaip nagrinėjama šioje byloje, kai Komisija iš eksportuojančių gamintojų pardavimų per susijusias įmones kainų atskaitė PAB išlaidas ir pelną.
89 Galiausiai, vertinant iš tos pačios perspektyvos, kaip ir šioje byloje (žr. šio sprendimo 85 punktą), iš 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba ir Komisija (T‑107/08, EU:T:2011:704) negalima daryti išvados, kad Bendrasis Teismas apskritai atmetė galimybę apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą atsižvelgti į CIF kainą eksportuojančių gamintojų muitinio įforminimo uostuose.
90 Antra, dėl antro papildomo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo (jį Komisija nagrinėjo subsidiariai) pažymėtina, jog iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento 115 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija į šį skaičiavimą neįtraukė Sąjungos pramonės pardavimų per susijusias šalis. Todėl šis skaičiavimas susijęs su maždaug 60 % atrinktų Sąjungos šalių pardavimų. Skaičiavimas parodė, kad ieškovės kainos buvo priverstinai sumažintos 6,3 %.
91 Kadangi atlikdama pirmąjį papildomą priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimą Komisija tinkamai teisiškai įrodė, kad kainos buvo priverstinai sumažintos, ir kadangi antrasis papildomas priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimas (atliktas subsidiariai) neleidžia abejoti, kad kainos buvo priverstinai sumažintos (šią aplinkybę Komisija konstatavo per pirmąjį papildomą priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimą), antruoju papildomu priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimu negalima pagrįstai remtis siekiant ginčyti ginčijamo įgyvendinimo reglamento teisėtumą.
92 Bet kuriuo atveju ieškovė neturi pagrindo teigti, kad Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių gamintojų kainos nebuvo palygintos tuo pačiu prekybos lygiu. Kaip matyti iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento 115 konstatuojamosios dalies, Komisija nelygino Sąjungos pramonės pardavimų nepriklausomiems pirkėjams su ieškovės pardavimais susijusioms šalims, nes ji atsižvelgė į pagal CIF koreguotus eksportuojančių gamintojų pardavimus nepriklausomiems pirkėjams; ieškovė to neginčija.
93 Galiausiai ieškovė neįrodė, kad eksportuojančių gamintojų pakoreguotos kainos sudedamosios dalys skiriasi nuo Sąjungos gamintojų. Kaip nurodė Komisija, palyginime visiškai nebuvo atsižvelgta į PAB išlaidas ir susijusių parduodančiųjų subjektų gautą pelną.
94 Vadinasi, Komisijos išvadose dėl priverstinio kainų mažinimo, grindžiamose dviem papildomais priverstinio kainų mažinimo skaičiavimais, nėra padaryta nei teisės, nei akivaizdžios vertinimo klaidos.
95 Be to, reikėtų pažymėti, kad Komisijos tyrime nustatytas ne tik priverstinis kainų mažinimas, bet ir tai, kad bet kuriuo atveju importas dempingo kaina lėmė kainų Sąjungos rinkoje įšaldymą tiriamuoju laikotarpiu (ginčijamo įgyvendinimo reglamento 117, 125 ir 131 konstatuojamosios dalys) ir kainų smukdymą (minėto įgyvendinimo reglamento 136, 161 ir 181 konstatuojamosios dalys). Nors šie rodikliai yra antraeiliai Komisijos atliktoje žalos (vadinasi, ir priežastinio ryšio) analizėje, vis dėlto jie papildo jos atliktą poveikio kainoms tyrimą ir patvirtina padarytą išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.
96 Šiuo atveju ieškovė ieškinyje nenurodė priežasčių, kodėl nustačius kainų smukdymą ar įšaldymą padaryta akivaizdi vertinimo klaida arba kodėl tariama klaida dėl priverstinio kainų mažinimo skirtumo turėjo įtakos šiems dviem elementams. Beje, ieškinyje visiškai nevartojamos sąvokos „kainų smukdymas“ ar „įšaldymas“. Tik dublike ieškovė pareiškė priekaištą dėl Komisijos išvadų kainų smukdymo ir įšaldymo (žr. šio sprendimo 69 punktą).
97 Reikia konstatuoti, kad šis naujas priekaištas nėra pagrįstas kokiomis nors faktinėmis ar teisinėmis aplinkybėmis, paaiškėjusiomis vykstant procesui Bendrajame Teisme (nes jos aiškiai matyti iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento), todėl šį priekaištą ne tik buvo galima, bet ir reikėjo nurodyti reiškiant ieškinį.
98 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalies matyti, jog vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie grindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Tačiau pagrindas, kuris papildo anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytą pagrindą ir yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu. Tam, kad naujas argumentas būtų laikomas papildančiu anksčiau pateiktą pagrindą arba prieštaravimą, jis turi būti pakankamai glaudžiai susijęs su ieškinyje iš pradžių pateiktais pagrindais ir prieštaravimais, kad jį būtų galima laikyti įprastų ginčų vykstant teismo procesui dalimi (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671, 23 ir 27 punktus; 2016 m. balandžio 22 d. Sprendimo Italija ir Eurallumina / Komisija, T‑60/06 RENV II ir T‑62/06 RENV II, EU:T:2016:233, 45 ir 46 punktus ir 2017 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Petrov ir kt. / Parlamentas, T‑452/15, EU:T:2017:822, 46 punktą).
99 Vadinasi, šis naujas prieštaravimas pripažintinas nepriimtinu.
100 Bet kuriuo atveju, net jei ieškovė savo argumentais siekė sukelti abejonių dėl Komisijos atlikto kainų smukdymo ir įšaldymo tyrimo, jie atmestini kaip nepagrįsti, nes yra glaudžiai susiję su klaidos nustatant priverstinį kainų mažinimą konstatavimu.
101 Kadangi Bendrasis Teismas nusprendė, kad kainų priverstinio mažinimo nustatymas nebuvo klaidingas, ieškovės argumentai šiuo klausimu atmestini.
102 Taigi net darant prielaidą, kad Komisija klaidingai preliminariai apskaičiavo priverstinio kainų mažinimo skirtumą, reikia pripažinti, kad ši klaida buvo ištaisyta, nes nagrinėdama poveikį kainoms ši institucija atsižvelgė į papildomus veiksnius.
103 Iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento 189 konstatuojamosios dalies matyti, kad priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas buvo nustatytas remiantis Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudomis. Prie gamybos sąnaudų nebuvo pridėta jokių sąnaudų, susijusių su Sąjungos pramonės susijusių pardavimo bendrovių (jeigu tokių buvo) sąnaudomis. Todėl šiuo atveju nėra šio sprendimo 74–76 punktuose nustatytos klaidos, o ieškovės teiginys, kuriuo siekiama šį skaičiavimą užginčyti, turi būti atmestas.
104 Galiausiai dėl ieškovės nurodyto vienodo požiūrio principo pažeidimo reikėtų priminti, kad šiuo atveju, siekdama apskaičiuoti eksportuojančių gamintojų eksporto kainą (apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą) ir užtikrinti objektyvų ir teisingą Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių gamintojų kainų palyginimą, taip pat vykdydama įsipareigojimus Komisija iš susijusių subjektų pardavimo kainų išskaičiavo PAB išlaidas ir pelną, pirmajame papildomame priverstinio kainų mažinimo apskaičiavime palygindama šias kainas tame pačiame prekybos etape (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 176 punktą).
105 Taigi atsižvelgiant į tai, kad Komisija laikėsi pareigos atlikti objektyvų ir teisingą palyginimą tame pačiame prekybos etape, nėra pagrindo teigti, kad vienodo požiūrio principas buvo pažeistas.
106 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad šią dalį reikia atmesti.
Dėl trečios dalies, grindžiamos tuo, kad antidempingo muitas viršija tinkamą lygį Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, pažeidžiant pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį
107 Ieškovė tvirtina, kad, neteisėtai apskaičiavus priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą, buvo nustatytas didesnis antidempingo muitas (šis grindžiamas pakankamu skirtumu Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti), nei būtina šiai žalai pašalinti, pažeidžiant pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį.
108 Komisija, palaikoma įstojusių į bylą šalių, ginčija ieškovės argumentus.
109 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, atmetus pirmas dvi ieškinio vienintelio pagrindo dalis kaip nepagrįstas, atmestina ir trečioji šio pagrindo dalis, kaip grindžiama klaidinga prielaida.
110 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškinio vienintelį pagrindą, o kartu – ir visą ieškinį reikia atmesti, nesant reikalo priimti sprendimo dėl papildomo pareiškimo, į kurį buvo tinkamai atsižvelgta, priimtinumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
111 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos ir įstojusių į bylą šalių pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Methanol Holdings (Trinidad) Ltd padengia savo, Europos Komisijos, Achema AB, Grupa Azoty S.A. ir Grupa Azoty Zakłady Azotowe Puławy S.A. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
van der Woude | Svenningsen | Barents |
Paskelbta 2022 m. rugsėjo 14 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.