Byla C‑315/05

Lidl Italia Srl

prieš

Comune di Arcole (VR)

(Giudice di pace di Monselice prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2000/13/EB − Galutiniam vartotojui tiekti skirtų maisto produktų ženklinimas – Iš 2, 3 ir 12 straipsnių kylančių pareigų apimtis – Būtina nuoroda apie tam tikrų alkoholinių gėrimų alkoholio koncentraciją – Alkoholinis gėrimas, pagamintas kitoje valstybėje narėje nei ta, kur įsisteigęs platintojas – „Amaro alle erbe“ – Mažesnė nei nurodyta etiketėje tikroji alkoholio koncentracija – Nuokrypio viršijimas – Administracinė bauda – Platintojo atsakomybė“

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Maisto produktų ženklinimas, pateikimas ir reklama – Direktyva 2000/13

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13 2, 3 ir 12 straipsniai)

Direktyvos 2000/13 dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo 2, 3 ir 12 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie nedraudžia valstybės narės teisės aktų, kurie numato galimybę šios valstybės narės ūkio subjektą, kuris platina vartotojui tiekti skirtą alkoholinį gėrimą šios direktyvos 1 straipsnio prasme, kurį pagamino kitoje valstybėje narėje įsisteigęs ūkio subjektas, laikyti atsakingu už viešosios valdžios institucijų konstatuotą šių teisės aktų pažeidimą, t. y. šio produkto etiketėje gamintojo nurodytos alkoholio koncentracijos neatitikimą, ir todėl nubausti administracine bauda, nors jis, kaip paprastas platintojas, tik prekiauja šiuo produktu, kurį jam pateikė minėtas gamintojas.

Tokie nacionalinės teisės aktai, kurie, pažeidus minėtą pareigą ženklinimo srityje, numato ne tik gamintojų, bet ir platintojų atsakomybę, visiškai nepažeidžia šioje direktyvoje nustatyto tikslo. Atvirkščiai, toks teisės aktas, kuris pateikia platų ūkio subjektų, kurie gali būti laikomi atsakingais už Direktyvoje 2000/13 numatytų pareigų ženklinimo srityje pažeidimą, rato apibrėžimą, akivaizdžiai prisideda prie tikslo informuoti ir apsaugoti galutinį maisto produktų vartotoją, kurio ir siekiama šia direktyva.

Be to, iš esmės nacionalinė teisė turi numatyti taisykles, pagal kurias platintojas gali būti laikomas atsakingu už Direktyvos 2000/13 2, 3 ir 12 straipsniuose numatytos pareigos ženklinimo srityje pažeidimą, ir ypač paskirstyti atsakomybę atskiriems ūkio subjektams, kurie dalyvauja patiekiant atitinkamą maisto produktą į rinką.

(žr. 49–50, 59–60 punktus ir rezoliucinę dalį)