TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. kovo 10 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Konkurencija – „Cemento ir susijusių produktų“ rinka – Administracinė procedūra – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 – 18 straipsnio 1 ir 3 dalys – Sprendimas dėl prašymo pateikti informacijos – Motyvavimas – Prašymo patikslinimas“
Byloje C‑247/14 P
dėl 2014 m. gegužės 20 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
HeidelbergCement AG, įsteigta Heidelberge (Vokietija), atstovaujama Rechtsanwälte U. Denzel, C. von Köckritz ir P. Pichler,
apeliantė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Komisijai, atstovaujamai M. Kellerbauer, L. Malferrari ir R. Sauer,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro trečiosios kolegijos pirmininko pareigas einantis antrosios kolegijos pirmininkas M. Ilešič (pranešėjas), teisėjai C. Toader, E. Jarašiūnas,
generalinis advokatas N. Wahl,
posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. birželio 3 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2015 m. spalio 15 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu HeidelbergCement AG (toliau – HeidelbergCement) prašo panaikinti 2014 m. kovo 14 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą HeidelbergCement / Komisija (T‑302/11, EU:T:2014:128, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo jis atmetė jos ieškinį dėl 2011 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimo C(2011) 2361 final dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies taikymo (COMP/39520 – Cementas ir susiję produktai) (toliau – ginčijamas sprendimas).
Teisinis pagrindas
2 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 konstatuojamojoje dalyje numatyta:
„Komisija turi turėti teisę visoje [Sąjungoje] reikalauti pateikti tokią informaciją, kurios reikia siekiant nustatyti pagal [SESV 101] straipsnį draudžiamus susitarimus, sprendimus ar suderintus veiksmus <...>“
3 Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio „Prašymai pateikti informaciją“ 1 ir 3 dalyse nustatyta:
„1. Kad atliktų savo pareigas, skirtas jai šiuo reglamentu, Komisija gali paprastu prašymu ar sprendimu paprašyti įmones ir įmonių asociacijas pateikti visą reikiamą informaciją.
<...>
3. Jei Komisija nurodo įmonėms ir įmonių asociacijoms pateikti informaciją sprendimu, sprendime ji nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokios informacijos reikia, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta. Taip pat nurodomos 23 straipsnyje numatytos nuobaudos ir nurodomos ar skiriamos 24 straipsnyje numatytos nuobaudos. Be to, nurodoma teisė į sprendimo peržiūrėjimą Teisingumo Teisme.
<...>“
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
4 Bendrasis Teismas ginčo aplinkybes apibūdino taip:
„1 2008 m. lapkričio mėn. ir 2009 m. rugsėjo mėn. Europos Bendrijų Komisija pagal Reglamento [Nr. 1/2003] 20 straipsnį atliko keletą patikrinimų bendrovių, veikiančių cemento sektoriuje, patalpose, įskaitant apeliantės HeidelbergCement patalpas. Atlikus patikrinimus buvo išsiųsti prašymai pateikti informacijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 2 dalį. Apeliantei buvo išsiųsti 2009 m. rugsėjo 30, 2010 m. vasario 9 d. ir balandžio 27 d. prašymai pateikti informacijos.
2 2010 m. lapkričio 8 d. raštu Komisija informavo apeliantę apie ketinimą jai adresuoti sprendimą dėl prašymo pateikti informacijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį ir pateikė klausimyno, kurį ketino pridėti prie šio sprendimo, projektą.
3 2010 m. lapkričio 16 d. raštu ieškovė pateikė pastabas dėl šio klausimyno projekto.
4 2010 m. gruodžio 6 d. Komisija informavo apeliantę, kad nusprendė pradėti procedūrą pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį dėl jos ir dėl kitų septynių cemento sektoriuje veikiančių įmonių dėl įtariamų SESV 101 straipsnio pažeidimų, kuriais siekiama „riboti prekybos srautus Europos ekonominėje erdvėje (EEE), įskaitant importo į EEE ribojimus iš EEE nepriklausančių šalių, pasidalyti rinkas, koordinuoti kainas ir vykdyti susijusią antikonkurencinę veiklą cemento rinkoje ir susijusių produktų rinkose“ (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).
5 2011 m. kovo 30 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.
6 Ginčijamame sprendime Komisija nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį tam, kad atliktų jai šiuo reglamentu nustatytas pareigas, ji gali paprastu prašymu ar sprendimu paprašyti įmonių ir įmonių asociacijų pateikti visą reikiamą informaciją (ginčijamo sprendimo 3 konstatuojamoji dalis). Priminusi, kad ieškovė buvo informuota apie Komisijos ketinimą priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį ir kad pateikė pastabas dėl klausimyno projekto (ginčijamo sprendimo 4 ir 5 konstatuojamosios dalys), Komisija sprendimu paprašė ieškovės ir Europos Sąjungoje esančių tiesiogiai ar netiesiogiai jos valdomų dukterinių įmonių atsakyti į I priede pateiktą 94 puslapių klausimyną, suskirstytą į vienuolika klausimų grupių (ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamoji dalis).
7 Komisija taip pat priminė įtariamų pažeidimų aprašymą, pateiktą šio teismo sprendimo 4 punkte (ginčijamo sprendimo 2 konstatuojamoji dalis).
8 Atsižvelgusi į prašomos informacijos pobūdį ir kiekį bei į įtariamų konkurencijos taisyklių pažeidimų sunkumą Komisija nusprendė, kad ieškovei reikia suteikti dvylikos savaičių terminą atsakyti į dešimt pirmųjų klausimų grupių ir dvi savaites – į vienuoliktąją klausimų grupę „Kontaktai ir susitikimai“ (ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamoji dalis).
9 Ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta:
„1 straipsnis
[Apeliantė] (kartu su [Europos Sąjungoje] esančiomis tiesiogiai ar netiesiogiai jos valdomomis dukterinėmis įmonėmis) pateikia šio sprendimo I priede nurodytą informaciją naudodama to sprendimo II ir III prieduose pateiktą prašomą formą: atsakymams į 1–10 klausimus pateikti suteikiamas dvylikos savaičių terminas, o į 11 klausimą – dviejų savaičių terminas nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo datos. Visi priedai yra sudedamoji šio sprendimo dalis.
2 straipsnis
[Apeliantė] ir [Europos Sąjungoje] esančios tiesiogiai ar netiesiogiai jos valdomos dukterinės įmonės yra šio sprendimo adresatės.“
10 2011 m. balandžio 18 d. apeliantė atsakė į vienuoliktąją klausimų grupę. 2011 m. gegužės 6 d. ji papildė savo atsakymą.
11 2011 m. gegužės 26 d. raštu apeliantė paprašė pratęsti atsakyti į klausimus skirtą 18 savaičių terminą, susijusį su dešimt pirmųjų klausimų grupių. 2011 m. gegužės 31 d. raštu apeliantė buvo informuota, kad šis jos prašymas nebus patenkintas. Šiame rašte Komisija vis dėlto pabrėžė, kad šis terminas galėtų būti kažkiek pratęstas gavus motyvuotą prašymą dėl tų klausimų.“
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
5 2011 m. birželio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo HeidelbergCement ieškinį su prašymu panaikinti ginčijamą sprendimą.
6 Savo ieškiniui pagrįsti ji nurodė penkis pagrindus, susijusius, pirma, su Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio pažeidimu, antra, proporcingumo principo pažeidimu, trečia, nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, ketvirta, „apibrėžtumo principo“ pažeidimu ir, penkta, jos teisės į gynybą pažeidimu.
7 Bendrasis Teismas nusprendė, kad visi šie pagrindai nepagrįsti, todėl atmetė ieškinį.
Šalių reikalavimai
8 HeidelbergCement Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante,
– nepatenkinus pirmesnių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo teisinius argumentus,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme patirtas išlaidas.
9 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– nepatenkinus šio reikalavimo, jeigu būtų panaikintas skundžiamas sprendimas, atmesti ieškinį,
– priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
10 Apeliacinis skundas grindžiamas septyniais pagrindais. Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas nepakankamu reikalavimų, susijusių su Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalyje numatyto prašymo pateikti informacijos tikslo nurodymu, kontrole ir klaidingu jų taikymu. Antrasis pagrindas siejamas su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė vertindamas pareigą motyvuoti tyrimo priemonės pasirinkimą ir atsakymo termino nustatymą. Trečiasis pagrindas grindžiamas klaidingu prašomos informacijos „būtinumo“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį, nagrinėjimu, aiškinimu ir taikymu. Ketvirtasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies pažeidimu, atsižvelgiant į pareigos parengti, pateikti ir tvarkyti prašomą informaciją nebuvimą. Penktasis pagrindas yra grindžiamas Bendrojo Teismo prieštaringais motyvais vertinant ieškinio pagrindą, susijusį su termino atsakyti į prašymą pateikti informaciją trumpumu. Pateikdama šeštąjį pagrindą apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pažeidė teisės aktų apibrėžtumo reikalavimą ir nemotyvavo skundžiamo sprendimo, kiek tai susiję su kaltinimu, grindžiamu apibrėžtumo trūkumu. Galiausiai septintasis pagrindas grindžiamas teisės į gynybą pažeidimu nustačius pareigą įvertinti informaciją.
11 Pirmiausia tikslinga išnagrinėti pirmąjį pagrindą.
Šalių argumentai
12 Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde, kuris yra nukreiptas prieš skundžiamo sprendimo 23–43 ir 47 straipsnius, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai vertino, ar buvo laikytasi iš Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies kylančio reikalavimo dėl prašymo pateikti informacijos tikslo nurodymo. Skundžiamas sprendimas esą taip pat yra nepakankamai motyvuotas, nes jame nepakankamai nurodytas sprendimo pradėti procedūrą ir ginčijamo sprendimo, kuriais jame remiamasi, turinys, ir nenurodyta, ar tuose Komisijos sprendimuose galima identifikuoti vieną, ar kelis konkrečius pažeidimus.
13 Komisija atsikerta, kad Sąjungos institucijų aktų motyvavimas turi atitikti akto pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis buvo priimtas, o reikalavimas motyvuoti – bylos aplinkybes. Prašymas pateikti informacijos yra tyrimo priemonė, paprastai naudojama vykstant pirminei tyrimo stadijai, kai Komisija dar neturi tikslios informacijos apie įtariamą pažeidimą, ir į tai reikia atsižvelgti vertinant teisinius reikalavimus, susijusius su Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalyje reikalaujamu motyvavimu. Pareiga gana tiksliai nurodyti prašymo pateikti informacijos tikslą visiškai nereiškia, kad reikia išsamiai aprašyti įtariamo pažeidimo pobūdį, geografinę aprėptį, jo laikotarpį ar konkrečių produktų rūšį. Konkretus ir laiko atžvilgiu apibrėžtas pažeidimas yra įvardijamas tik pranešimų apie kaltinimus stadijoje.
14 Komisija mano, kad ir ginčijamame sprendime, ir sprendime pradėti procedūrą yra konkrečios informacijos apie įtariamą pažeidimą, jo geografinę aprėptį ir atitinkamus produktus. Sprendime pradėti procedūrą yra konkrečios informacijos apie įtariamus šio pažeidimo dalyvius, nes yra nurodyti jo adresatai. Remiantis tuo darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 42 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai ir nepažeisdamas pareigos motyvuoti manė, kad ginčijamame sprendime ir sprendime pradėti procedūrą yra pakankamai nurodytas prašymo pateikti informacijos tikslas. Be to, ginčijamame sprendime Komisija apribojo tyrimo geografines ribas iki EEE teritorijos, tačiau klausimyne vis dėlto paliko kai kurias referencines šalis.
Teisingumo Teismo vertinimas
15 HeidelbergCement iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą pripažinęs, jog ieškinio pagrindas, grindžiamas ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Tai yra teisės klausimas, kuriam taikoma Teisingumo Teismo kontrolė nagrinėjant apeliacinį skundą (žr. Sprendimo Komisija / Salzgitter, C‑408/04 P, EU:C:2008:236, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
16 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 296 straipsnyje reikalaujamas Sąjungos institucijų įgyvendinamų priemonių motyvavimas turi atitikti ginčijamą priemonę ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šią priemonę, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – įvertinti jos teisėtumą. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas aktas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nėra reikalaujama, kad nurodant motyvus būtų tiksliai atspindėti visi susiję faktiniai ir teisiniai elementai, nes tai, ar aktų motyvavimas tenkina SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jų tekstą, bet ir į jų kontekstą bei nagrinėjamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (sprendimai Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 63 punktas; Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 31 ir 32 punktas ir juose nurodyta teismo praktika).
17 Kalbant konkrečiai apie sprendimo prašyti pateikti informacijos motyvavimą, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžiami jo pagrindiniai elementai.
18 Šioje nuostatoje numatyta, kad Komisija „nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, pažymi, kokios informacijos reikia, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta“. Be to, šioje nuostatoje nustatyta, kad Komisija „nurodo 23 straipsnyje numatytas nuobaudas, nurodo, ar skiriamos 24 straipsnyje numatytos nuobaudos“, ir „nurodo teisę į sprendimo peržiūrą Teisingumo Teisme“.
19 Ši speciali pareiga motyvuoti yra esminis reikalavimas ne tik siekiant parodyti prašymo pateikti informacijos pagrįstumą; tai taip pat leidžia atitinkamoms įmonėms suprasti pareigos bendradarbiauti apimtį, kartu užtikrinant jų teisę į gynybą (žr. pagal analogiją dėl sprendimų atlikti patikrinimą sprendimus Chemical Ibérica ir kt. / Komisija, 97/87–99/87, EU:C:1989:380, 26 punktas; Roquette Frères, C‑94/00, EU:C:2002:603, 47 punktas; Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 34 punktas ir Deutsche Bahn ir kt. / Komisija, C‑583/13 P, EU:C:2015:404, 56 punktas).
20 Kalbant apie pareigą nurodyti „prašymo tikslą“, reikia pažymėti, jog ji reiškia, kad Komisija turi savo prašyme nurodyti savo tyrimo dalyką, t. y. įvardyti tariamą konkurencijos normų pažeidimą.
21 Komisija neprivalo asmeniui, kuriam skirtas sprendimas prašyti pateikti informacijos, pateikti visos turimos informacijos dėl įtariamų pažeidimų ar tikslios šių pažeidimų teisinės kvalifikacijos, jei aiškiai nurodo prielaidas, kurias ketina patikrinti (pagal analogiją žr. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
22 Šią pareigą ypač gerai paaiškina tai, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 1 dalies ir jo 23 konstatuojamosios dalies, kad siekdama atlikti jai šiuo reglamentu nustatytas pareigas, Komisija gali paprastu prašymu ar sprendimu paprašyti įmonių ir įmonių asociacijų pateikti „visą reikiamą informaciją“.
23 Kaip teisingai skundžiamo sprendimo 34 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, „Komisija gali reikalauti pateikti tik tą informaciją, kuri leistų jai patikrinti pažeidimų prielaidas, kuriomis grindžiamas tyrimo atlikimas ir kurios nurodyti prašyme pateikti informacijos“.
24 Kadangi informacijos būtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į prašyme jos pateikti nurodytą tikslą, jis turi būti nurodytas gana tiksliai, antraip būtų neįmanoma nustatyti, ar informacija yra būtina, ir teismas negalėtų vykdyti kontrolės (šiuo klausimu žr. Sprendimo SEP / Komisija, C‑36/92 P, EU:C:1994:205, 21 punktą).
25 Taigi, skundžiamo sprendimo 39 punkte Bendrasis Teismas taip pat teisingai nusprendė, kad ginčijamo sprendimo motyvavimo pakankamumas priklauso nuo to, „ar pažeidimų prielaidos, kurias Komisija ketina tikrinti, yra nurodytos pakankamai aiškiai“.
26 Kalbant apie tai, ar Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 43 punkte padaryta išvada, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, yra teisiškai klaidinga, pirmiausia reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 42 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad ginčijamo sprendimo motyvai „surašyti bendrais žodžiais, jie turėjo būti patikslinti ir yra kritikuotini“, tačiau galima „vis dėlto manyti, kad nuoroda į importo į Europos ekonominę erdvę (EEE) ribojimus, rinkų pasidalijimą, kainų cemento rinkoje ir susijusių produktų rinkose derinimą, atsižvelgiant į sprendimą pradėti procedūrą, atitinka minimalų aiškumo lygį ir leidžia daryti išvadą, kad buvo laikytasi Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies reikalavimų“.
27 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, remiantis ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamąja dalimi, Komisija prašo apeliantės atsakyti į jo I priede nurodytus klausimus. Tačiau, kaip savo išvados 46 straipsnyje iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, šiame priede yra labai daug klausimų ir jie susiję su labai skirtingo pobūdžio informacija. Pavyzdžiui, pagal šiame priede esantį klausimyną reikia perduoti labai plačią ir išsamią informaciją, susijusią su daugybe nacionalinių ir tarptautinių sandorių dėl dvylikos valstybių narių iš dešimties metų laikotarpio. Vis dėlto ginčijamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai neatskleidžiami įtarimai dėl pažeidimo, kurie pagrįstų šio sprendimo priėmimą, ir remiantis juo negalima nustatyti, ar prašoma informacija yra būtina atliekant tyrimą.
28 Pirmose dviejose ginčijamo sprendimo konstatuojamosiose dalyse yra pateikta tik labai trumpi, neaiškūs ir aptakūs motyvai, ypač turint omenyje šio sprendimo I priede esančio klausimyno, kuriame, kaip priminta to sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje, jau yra atsižvelgta į tiriamų įmonių per tyrimą pateiktas pastabas, didelę apimtį.
29 Šiose dviejose konstatuojamosiose dalyse sakoma:
„(1) Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl įtariamų antikonkurencinių veiksmų cemento, produktų iš cemento ir kitų medžiagų, naudojamų gaminant cementą ar produktus iš cemento sektoriuje <...> Europos Sąjungoje / Europos ekonominėje erdvėje (ES / EEE).
(2) <...> Įtariami pažeidimai yra susiję su prekybos Europos ekonominėje erdvėje ribojimais, konkrečiai su importo į EEE iš EEE nepriklausančių šalių, ribojimais, veiksmais dėl rinkų dalijimosi, kainų derinimu ir kitais su tuo susijusiais antikonkurenciniais veiksmais cemento ir susijusių produktų rinkose. Jeigu šie ribojimai pasitvirtintų, tokie veiksmai galėtų būti laikomi SESV 101 straipsnio ir (arba) EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimu.“
30 Ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad „I priede prašoma pateikti papildomos informacijos, kuri taip pat yra reikalinga, kad būtų galima įvertinti tiriamų veiksmų atitiktį [Europos Sąjungos] konkurencijos taisyklėms žinant visas aplinkybes ir tikslų ekonominį kontekstą“.
31 Toks motyvavimas neleidžia pakankamai tiksliai nustatyti nei tiriamų produktų, nei įtarimų dėl pažeidimo, kurie pateisintų šio sprendimo priėmimą. Vadinasi, toks motyvavimas neleidžia atitinkamai įmonei patikrinti, ar prašoma informacija yra reikalinga tyrimui ir Sąjungos teismui atliekant kontrolę.
32 Žinoma, atsižvelgiant į šio sprendimo 16 punkte primintą teismo praktiką, klausimas, ar ginčijamo sprendimo motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į jo kontekstą, į kurį, kaip savo išvados 43 punkte pažymėjo generalinis advokatas, patenka ir sprendimas pradėti procedūrą.
33 Vis dėlto, nepaisant to, kaip būtų motyvuotas pastarasis sprendimas, ginčijamo sprendimo motyvavimas yra trumpas, neaiškus ir aptakus.
34 Iš tikrųjų visų pirma sprendime pradėti procedūrą įtariamas pažeidimas taip pat yra suformuluotas labai trumpai, neaiškiai ir aptakiai, nes jame minimi „prekybos srautų Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ribojimai, įskaitant importo į EEE iš EEE nepriklausančių šalių ribojimus, rinkos pasidalijimas, kainų derinimas ir susiję antikonkurenciniai veiksmai“.
35 Toliau dėl tiriamų produktų pažymėtina, kad sprendime pradėti procedūrą, kaip ir ginčijamame sprendime, kalbama apie cemento ir susijusių produktų rinkas. Nors tame sprendime sakoma, kad „cementas ir susiję produktai turi būti suprantami kaip apimantys cementą, produktus iš cemento (pavyzdžiui, naudoti paruoštą betoną) ir kitas medžiagas, tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamas gaminant produktus iš cemento (pavyzdžiui, klinkerį, nerūdines medžiagas, aukštakrosnių šlaką, granuliuotą aukštakrosnių šlaką, smulkintą granuliuotą aukštakrosnių šlaką, lakiuosius pelenus)“, reikia konstatuoti, kad tiriami produktai jame yra minimi tik kaip pavyzdžiai.
36 Galiausiai, kalbant apie įtariamo pažeidimo geografinę aprėptį, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo, siejamo su sprendimu pradėti procedūrą, motyvavimas yra neaiškus. Remiantis ginčijamu sprendimu, įtariamas pažeidimas apima Sąjungos ar EEE teritoriją. Tačiau prieš tris mėnesius priimtame sprendime pradėti procedūrą kalbama apie įtariamus pažeidimus, kurių geografinė teritorija, „be kita ko“, apima Belgiją, Čekijos Respubliką, Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Austriją ir Jungtinę Karalystę. Ginčijamo sprendimo, siejamo su sprendimu pradėti procedūrą, neaiškumą šiuo atžvilgiu sustiprina prie ginčijamo sprendimo pridėto klausimyno, kuriame, be šių dešimt valstybių narių, dar minimi Danijoje ir Graikijoje atlikti verslo sandoriai, turinys.
37 Tiesa, kaip pabrėžia Komisija, prašymas pateikti informacijos yra tyrimo priemonė, kuri paprastai naudojama tyrimo stadijoje iki pranešimo apie kaltinimus ir kurios vienintelis tikslas yra leisti Komisijai gauti reikiamą informaciją ir dokumentus, kad ji galėtų patikrinti tam tikros faktinės ir teisinės situacijos tikrumą ir turinį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Orkem / Komisija, 374/87, EU:C:1989:387, 21 punktą).
38 Be to, nors Teisingumo Teismas yra nusprendęs dėl sprendimų atlikti patikrinimus, kad Komisija turi kuo tiksliau nurodyti ieškomus įrodymus ir ką ji tikrins, tačiau sprendime atlikti patikrinimą nebūtina aiškiai apibrėžti atitinkamos rinkos, tiksliai teisiškai kvalifikuoti įtariamų pažeidimų ar nurodyti laikotarpio, kuriuo padaryti šie pažeidimai, tokią nuomonę jis grindė tuo, kad patikrinimai atliekami tyrimo pradžioje, kai Komisija dar neturi tikslios informacijos (šiuo klausimu žr. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 36 ir 37 punktus).
39 Vis dėlto labai trumpas, neaiškus, aptakus ir tam tikrais aspektais nevienareikšmiškas motyvavimas negali atitikti Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų motyvavimo reikalavimų ir pagrįsti prašymo pateikti informacijos, kuris, kaip šiuo atveju, buvo pateiktas praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pirmųjų patikrinimų, nors Komisija įmonėms, įtariamoms dalyvavusioms darant pažeidimą, jau buvo pateikusi kelis prašymus pateikti informacijos, ir praėjus keliems mėnesiams nuo sprendimo pradėti procedūrą. Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas tada, kai Komisija jau turėjo informacijos, kuri jai leido tiksliau išdėstyti atitinkamoms įmonėms reiškiamus įtarimus.
40 Todėl skundžiamo sprendimo 43 punkte nusprendęs, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.
41 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, pirmasis kaltinimas turi būti pripažintas pagrįstu.
42 Vadinasi, reikia panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jame Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamo sprendimo motyvavimas atitinka Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nesant reikalo nagrinėti tariamai nepakankamo skundžiamo sprendimo motyvavimo ir kitų apeliantės nurodytų pagrindų.
Dėl ieškinio Bendrajame Teisme
43 Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas pats gali priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti. Taip yra šioje byloje.
44 Iš šio sprendimo 27–40 punktų matyti, kad apeliacinis skundas pagrįstas, ir reikia panaikinti ginčijamą sprendimą dėl Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
46 Pagal minėto procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
47 Kadangi apeliantė prašė priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, ir ši bylą pralaimėjo, iš jos reikia priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procedūrą pirmojoje instancijoje byloje T‑302/11 ir apeliacinėje byloje.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti 2014 m. kovo 14 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą HeidelbergCement / Komisija (T‑302/11, EU:T:2014:128).
2. Panaikinti 2011 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimą C(2011) 2361 final dėl procedūros pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį (byla COMP/39520 – Cementas ir susiję produktai),
3. Priteisti iš Europos Komisijos, be savo pačios bylinėjimosi išlaidų, padengti HeidelbergCement AG bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procedūrą pirmojoje instancijoje byloje T‑302/11 ir apeliacinėje instancijoje.
Parašai.