TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. birželio 16 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Karteliai – EB 81 straipsnis – Kalcio karbido miltelių ir granulių, taip pat magnio granulių rinkos didelėje Europos ekonominės erdvės dalyje – Kainų nustatymas, rinkų pasidalijimas ir keitimasis informacija – Reglamentas (EB) Nr. 773/2004–12 ir 14 straipsniai – Teisė būti išklausytam – Uždaras posėdis“
Byloje C‑154/14 P
dėl 2014 m. balandžio 2 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
SKW Stahl-Metallurgie GmbH, įsteigta Unterneukirchen (Vokietija),
SKW Stahl-Metallurgie Holding AG, įsteigta Unterneukirchen,
atstovaujamos Rechtsanwälte A. Birnstiel ir S. Janka,
apeliantės,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Europos Komisijai, atstovaujamai G. Meessen ir R. Sauer, padedamų Rechtsanwalt A. Böhlke,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Gigaset AG, buvusiai Arques Industries AG, įsteigtai Miunchene (Vokietija),
įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro penktosios kolegijos pirmininko pareigas einantis ketvirtosios kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai D. Šváby (pranešėjas), A. Rosas, E. Juhász ir C. Vajda,
generalinis advokatas N. Wahl,
posėdžio sekretorius I. Illéssy, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. gegužės 13 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2015 m. rugsėjo 3 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu SKW Stahl-Metallurgie GmbH (toliau – SKW) ir SKW Stahl-Metallurgie Holding AG (toliau – SKW Holding) prašo panaikinti 2014 m. sausio 23 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą SKW Stahl-Metallurgie Holding ir SKW Stahl-Metallurgie / Komisija (T‑384/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:27, toliau – skundžiamas sprendimas); juo šis teismas atmetė jų ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti 2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimą C(2009) 5791 final dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/39.396 – Kalcio karbido ir magnio reagentai, skirti plieno ir dujų pramonei) (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek tas sprendimas su jomis susijęs, o jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas – panaikinti arba sumažinti minėtu sprendimu joms skirtą baudą.
Teisinis pagrindas
Reglamentas (EB) Nr. 1/2003
2 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:
„Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:
a) pažeidžia [EB] 81 ar 82 straipsnio nuostatas ar
b) nesilaiko sprendimo, nustatančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagal 8 straipsnį ar
c) nesilaiko įsipareigojimo, kuris pagal 9 straipsnį priimtu sprendimu tapo privalomu.
Vienai įmonei ar įmonių asociacijai – pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais.
Jei asociacijos įvykdytas pažeidimas susijęs su jos narių veikla, bauda negali viršyti 10 % visų jos narių, veikiančių šio pažeidimo paveiktoje rinkoje, bendros apyvartos.“
Reglamentas (EB) Nr. 773/2004
3 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81), iš dalies pakeisto 2008 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 622/2008 (OL L 171, 2008, p. 3) (toliau – Reglamentas Nr. 773/2004), 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Komisija suteikia šalims, kurioms ji pateikia pareiškimą dėl prieštaravimų [pranešimą apie kaltinimus], galimybę paaiškinti savo argumentus žodiniame išklausyme, jei jos to pageidauja savo pareiškimuose raštu.“
4 Šio reglamento 14 straipsnio 6–8 dalyse numatyta:
„6. Žodiniai išklausymai nėra vieši. Kiekvienas asmuo gali būti išklausomas atskirai arba dalyvaujant kitiems pakviestiems dalyvauti asmenims, atsižvelgus į teisėtą įmonių interesą saugoti savo verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją.
7. Bylą nagrinėjantis pareigūnas gali leisti šalims, kurioms skirtas pareiškimas dėl prieštaravimų [pranešimas apie kaltinimus], pareiškėjams, kitiems į išklausymą pakviestiems asmenims, Komisijos tarnyboms ir valstybių narių institucijoms užduoti klausimus per išklausymą.
8. Kiekvieno asmens duodami pareiškimai protokoluojami. Pareikalavus, apklausos protokolas pateikiamas išklausyme dalyvavusiems asmenims. Turi būti atsižvelgiama į teisėtą šalių suinteresuotumą apsaugoti savo verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją.“
Bendrojo Teismo procedūros reglamentas
5 Bendrojo Teismo procedūros reglamento redakcijos, taikytinos apeliančių pareikštam ieškiniui dėl panaikinimo, 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.
Jeigu vykstant procesui viena iš šalių pateikia naują pirmiau nurodytu būdu pagrįstą pagrindą, pirmininkas, net ir pasibaigus įprastiniams procesiniams terminams, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, gali duoti kitai šaliai laiko atsakyti į šį pagrindą.
Sprendimas dėl šio pagrindo priimtinumo yra atidedamas ir priimamas kartu su galutiniu sprendimu.“
Ginčo aplinkybės
6 Reikšmingos ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 2–4, 24–33, 43 ir 63 punktuose ir jas galima apibendrinti, kaip nurodyta toliau.
7 Procedūra, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, buvo pradėta gavus 2006 m. lapkričio 20 d. gavus Akzo Nobel NV prašymą atleisti nuo baudos, kaip jis suprantamas pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155).
8 2007 m. sausio 16 d. atlikusi patikrinimus ir bendrovėms, dalyvaujančioms per procedūrą nuo 2007 m. liepos 11 d., pateikusi prašymus suteikti informacijos, Komisija 2008 m. birželio 24 d. nusiuntė šioms bendrovėms pranešimą apie kaltinimus. Jame Komisija visų pirma SKW kaltino tuo, kad ši, pažeisdama EB 81 straipsnį, nuo 2004 m. balandžio 22 d. iki 2007 m. sausio 16 d. dalyvavo kartelyje dėl kainų kalcio karbido ir magnio, skirtų plieno ir dujų pramonei Europos ekonominėje erdvėje (EEE), išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę, rinkoje. Be to, atsižvelgdama į tai, kad Evonik Degussa GmbH (toliau – Degussa) ir SKW Holding vienai po kitos tiesiogiai ar netiesiogiai priklausė 100 % SKW kapitalo, Komisija jame taip pat pažymėjo, kad už SKW elgesį ketina atsakingomis pripažinti, pirma, Degussa (už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 22 d. iki 2004 m. rugpjūčio 30 d., kai SKW buvo parduota SKW Holding) ir, antra, SKW Holding (už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2007 m. sausio 16 d.).
9 2008 m. spalio 6 d. rašytinėse pastabose, Komisijai atsiųstose atsakant į pranešimą apie kaltinimus, apeliantės prašė galimybės per posėdį išplėtoti savo argumentus, susijusius, be kita ko, su tuo, kad per pažeidimo laikotarpį SKW Holding nedarė faktinės lemiamos įtakos SKW, nes Degussa toliau darė lemiamą įtaką SKW netgi po to, kai šią bendrovę perpirko SKW Holding.
10 2008 m. spalio 31 d. elektroniniu laišku apeliantės paprašė bylą nagrinėjančio pareigūno galimybės uždarame pasėdyje pateikti savo argumentus, susijusius su tariama Degussa įtaka SKW. Grįsdamos šį prašymą jos nurodė, kad SKW ekonominis išlikimas priklausė nuo Degussa, nes ši bendrovė SKW teikė beveik visą kalcio karbidą, kuriuo ši prekiavo, ir kad šios dvi bendrovės vedė derybas dėl naujos tiekimo sutarties. Jos pridūrė, kad jei šie argumentai būtų pateikti dalyvaujant Degussa, kiltų didelis pavojus šios bendrovės ir SKW komerciniams santykiams ir dėl to Degussa galėtų imtis keršto.
11 2008 m. lapkričio 5 d. apeliantės Komisijai nusiuntė kitą elektroninį laišką, jame teigė, kad „praktinis sprendimas“ galėtų būti leidimas Degussa susipažinti su uždarame posėdyje pateiktais jų argumentais 2008 m. pabaigoje arba po to, kai šios dvi įmonės sudarytų tiekimo sutartį. 2008 m. lapkričio 6 d. apeliantės patikslino priežastis, pateisinančias jų prašymą sudaryti galimybę dalį argumentų pateikti uždarame posėdyje, taip pat nurodė šių argumentų turinį ir dar kartą pateikė pasiūlymą dėl alternatyvaus sprendimo.
12 2008 m. lapkričio 6 d. raštu bylą nagrinėjantis pareigūnas atmetė jų prašymą. Iš pradžių jis pažymėjo, kad šis prašymas stricto sensu nebuvo grindžiamas teisėtu interesu, kad būtų saugomos verslo paslaptys ir kita konfidenciali informacija. Todėl jis nurodė, kad šį prašymą nagrinės atsižvelgdamas į jų teisę būti išklausytomis. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad atitinkami apeliančių argumentai susiję su Degussa elgesiu, ir tam, kad Komisija į juos galėtų atsižvelgti kaip į lengvinančią aplinkybę, jų įrodomoji vertė turi būti išnagrinėta lyginant su Degussa pareiškimu, kurį reikia gauti. Be to, surengus uždarą posėdį Degussa netektų teisės žodžiu atsakyti į apeliančių teiginius, dėl kurių ji bent jau netiesiogiai kaltinama. Dėl apeliančių pasiūlyto alternatyvaus sprendimo jis pridūrė, kad jo negalima įgyvendinti, nes nežinoma, nei kada, nei kaip baigsis apeliančių ir Degussa derybos.
13 Posėdis įvyko 2008 m. lapkričio10–11 d.
14 2009 m. sausio 28 d. rašte priminusios savo prašymą, atmestą šio sprendimo 12 punkte minėtu bylą nagrinėjančio pareigūno raštu, apeliantės nurodė, kad SKW ir Degussa derybos jau baigėsi sudarius naują tiekimo sutartį, todėl joms jau nebeliko problemų dalyvaujant Degussa žodžiu pateikti savo argumentus dėl šios bendrovės vaidmens. Todėl jos paprašė bylą nagrinėjančio pareigūno surengti naują posėdį, kad joms būtų suteikta galimybė žodžiu pateikti šiuos savo argumentus, nepateiktus per 2008 m. lapkričio 10–11 d. posėdį.
15 2009 m. vasario 3 d. raštu bylą nagrinėjantis pareigūnas atmetė šį naują prašymą motyvuodamas tuo, kad teisė būti išklausytam kyla iš pranešimo apie kaltinimus ir suteikiama tik vieną kartą. Vis dėlto bylą nagrinėjantis pareigūnas leido apeliantėms per nustatytą terminą raštu papildyti savo argumentus dėl Degussa vaidmens.
16 Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio f punkte Komisija konstatavo, kad SKW Holding dalyvavo darant pažeidimą nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2007 m. sausio 16 d. ir kad SKW dalyvavo darant pažeidimą nuo 2004 m. balandžio 22 d. iki 2007 m. sausio 16 d. Kiek tai susiję su SKW, iš to sprendimo 226 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija manė, jog pastaruoju laikotarpiu šios bendrovės darbuotojai tiesiogiai dalyvavo sudarant ginčijamo kartelio susitarimus ir (arba) derinant veiksmus. Kiek tai susiję su SKW Holding, iš to sprendimo 245 konstatuojamosios dalies matyti, kad nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2007 m. sausio 16 d. jai priklausė 100 % SKW kapitalo, o dėl motyvų, išdėstytų to paties sprendimo 245–250 konstatuojamosiose dalyse, Komisija konstatavo, kad SKW Holding su SKW priklausė tam pačiam ekonominiam vienetui, todėl galėjo būti pripažinta atsakinga už SKW padarytą konkurencijos taisyklių pažeidimą.
17 Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f punkte Komisija apeliantėms ir Arques Industries AG (dabar – Gigaset AG) už tai, kad jos laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2007 m. sausio 16 d. dalyvavo darant ginčijamą pažeidimą, skyrė 13,3 mln. EUR baudą ir jas pripažino solidariai atsakingomis už šios baudos sumokėjimą. Be to, to sprendimo 2 straipsnio g punkte už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 22 d. iki 2004 m. rugpjūčio 30 d. ji skyrė Degussa, AlzChem Hart GmbH ir SKW 1,04 mln. EUR baudą ir visas jas pripažino solidariai atsakingomis.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
18 2009 m. spalio 1 d. SKW Holding ir SKW Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateikė ieškinį, juo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su jomis susijęs, o jei šis prašymas nebūtų patenkintas – panaikinti arba sumažinti tuo sprendimu skirtas baudas.
19 Savo ieškinį apeliantės grindė šešiais pagrindais, siejamais su: pirma, jų teisės būti išklausytomis pažeidimu, antra, klaidingu EB 81 straipsnio taikymu, trečia, pareigos motyvuoti pažeidimu, ketvirta, vienodo požiūrio principo pažeidimu, penkta, Reglamento Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnių, taip pat proporcingumo ir nuobaudų teisėtumo principų pažeidimu ir, šešta, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
20 Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.
Šalių reikalavimai apeliaciniame procese
21 SKW Holding ir SKW Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti visą skundžiamą sprendimą, kuriuo atmesti apeliančių reikalavimai, ir patenkinti visus reikalavimus, pareikštus pirmojoje instancijoje,
– nepatenkinus šio reikalavimo, iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą,
– nepatenkinus minėtų reikalavimų, ex aequo et bono sumažinti apeliantėms ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f ir g punktuose skirtas baudas,
– nepatenkinus visų prieš tai nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir
– priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
22 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
23 Grįsdamos savo apeliacinį skundą apeliantės remiasi keturiais pagrindais.
24 Pirmasis pagrindas susijęs su teisės būti išklausytomis, taip pat proporcingumo ir „draudimo iš anksto vertinti įrodymus“ principų pažeidimu. Antrasis pagrindas siejamas su SESV 101 ir 296 straipsnių pažeidimu. Trečiasis pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija nenustatė, kokią baudos dalį turi sumokėti kiekvienas solidarus bendraskolis. Ketvirtasis pagrindas iš esmės siejamas su Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pažeidimu.
Dėl antrojo pagrindo, siejamo su SESV 101 ir 296 straipsnių pažeidimu
Šalių argumentai
25 Antrojo pagrindo, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, pirmoje dalyje apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis pažeidė SESV 101 straipsnį, nes neįvykdė 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija (C‑97/08 P, EU:C:2009:536) 74 punkte nustatytos pareigos atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ekonominiais, organizaciniais ir teisiniais ryšiais, siejančiais SKW Holding ir SKW, siekiant pirmajai bendrovei priskirti atsakomybę už antrosios bendrovės elgesį.
26 Konkrečiau kalbant, Bendrasis Teismas kaltinamas tuo, kad nepakankamai atsižvelgė į esmines ekonomines bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad SKW Holding nebuvo ekonomiškai suinteresuota karteliu, į apeliančių ir Degussa santykių pobūdį ar į tai, kad netgi po to, kai SKW buvo parduota SKW Holding, Degussa toliau buvo ekonomiškai suinteresuota SKW ir ją kontroliavo, o tai yra pagrindinis požymis, jog Degussa galėjo daryti lemiamą įtaką SKW.
27 Antrojo pagrindo antroje dalyje apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 296 straipsnį, kai, be kita ko, skundžiamo sprendimo 117–119 ir 140 punktuose konstatavo, jog Komisija padarė klaidą neatsakydama į argumentus, kuriais apeliantės ginčijo SKW elgesio priskyrimą SKW Holding, tačiau nepanaikino ginčijamo sprendimo motyvuodamas tuo, kad atitinkami ginčijamo sprendimo motyvai yra pertekliniai.
28 Anot apeliančių, šių motyvų negalima laikyti pertekliniais, nes jais įrodoma aplinkybė, turinti esminės reikšmės bendrai vertinant įtaką, kurią patronuojančioji bendrovė darė savo patronuojamajai bendrovei.
29 Be to, tai, kaip šie argumentai buvo nagrinėjami, parodo, kad Bendrasis Teismas nesuteikia pakankamai reikšmės esminei įmonių teisei, kad Komisija skirtų pakankamai dėmesio kaltę paneigiantiems įrodymams, kuriuos jos pateikia siekdamos paneigti lemiamos įtakos prezumpciją. Kaip Teisingumo Teismas priminė 2011 m. sausio 20 d. Sprendime General Química ir kt. / Komisija (C‑90/09 P, EU:C:2011:21), labai svarbu, kad Komisija išsamiai išnagrinėtų visas šias kaltę paneigiančias aplinkybes.
30 Šiuo atveju Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti, kad tik glaustai nurodžiusi, jog laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2007 m. sausio 16 d. SKW Holding darė lemiamą įtaką SKW, Komisija neatsižvelgė į reikšmingų aplinkybių, susijusių su ekonominiais, organizaciniais ir teisiniais ryšiais, kurie SKW sieja su buvusia jos patronuojančiąją bendrove Degussa, visumą ir jos išsamiai neišnagrinėjo.
31 Komisija teigia, kad antrasis pagrindas yra nepriimtinas, kiek juo apeliantės ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas vertino jam pateiktus įrodymus. Komisija priduria, kad šis pagrindas bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
32 Antrojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantės iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis nepakankamai atsižvelgė į tam tikras faktines aplinkybes vertindamas SKW Holding lemiamą įtaką SKW, visų pirma į tai, kad Degussa toliau buvo ekonomiškai suinteresuota savo buvusios patronuojamosios bendrovės SKW valdymu.
33 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas konstatuoti ir vertinti faktus ir iš principo nagrinėti įrodymus, kuriais jis grindžia tuos faktus. Jeigu šie įrodymai buvo gauti teisėtai, paisyta bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo naštos paskirstymui ir įrodymų tyrimui, tik Bendrasis Teismas gali nustatyti jam pateiktų įrodymų vertę. Vadinasi, jei šie įrodymai nėra iškraipomi, toks vertinimas nėra teisės klausimas, kurio kontrolę atlieka Teisingumo Teismas (2015 m. liepos 9 d. Sprendimo InnoLux / Komisija, C‑231/14 P, EU:C:2015:451, 59 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
34 Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apeliantės tik ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas vertino faktines aplinkybes, nagrinėdamas SKW Holding lemiamą įtaką SKW, tačiau jo nekaltina šių aplinkybių iškraipymu.
35 Šiomis aplinkybėmis antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną.
36 Antrojo pagrindo antroje dalyje apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis pažeidė SESV 296 straipsnį, nes nepanaikino ginčijamo sprendimo, nors Komisija jame nenurodė priežasčių, dėl kurių padarė išvadą, kad apeliančių pateiktų įrodymų nepakanka prezumpcijai, jog SKW Holding darė lemiamą įtaką SKW, paneigti.
37 Šiuo klausimu reikia priminti, kad tai, ar Bendrasis Teismas galėjo teisėtai nuspręsti, kad Komisija nepažeidė savo pareigos motyvuoti, yra teisės klausimas, kuriam taikoma apeliacinio skundo pagrinde atliekama Teisingumo Teismo kontrolė (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, C‑405/07 P, EU:C:2008:613, 44 punktą; 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Moser Baer India / Taryba, C‑535/06 P, EU:C:2009:498, 34 punktą ir 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 108 punktą).
38 Todėl šio pagrindo antra dalis yra priimtina.
39 Reikia priminti, kad SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatyta pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamojo akto teisėtumu iš esmės. Iš tikrųjų sprendimas motyvuojamas formaliai išdėstant motyvus, kuriais jis grindžiamas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia sprendimo turinio neteisėtumą, bet ne jo motyvavimo trūkumą, nes motyvavimo gali pakakti, net jei pateikiami klaidingi motyvai. Vadinasi, kaltinimai ir argumentai, kuriais siekiama užginčyti akto pagrįstumą, neturi reikšmės nagrinėjant pagrindą, susijusį su SESV 296 straipsnio pažeidimu (2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Ipatau / Taryba, C‑535/14 P, EU:C:2015:407, 37 punktas ir nurodyta teismo praktika).
40 Taip pat reikia priminti, kad nors pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą reikalaujami Sąjungos akto motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė nagrinėjamą aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės pagrindimą, o Teisingumo Teismas – vykdyti kontrolę, vis dėlto nereikalaujama, kad motyvai atspindėtų visas reikšmingas teisines ar faktines aplinkybes. Be to, pareigos motyvuoti laikymąsi reikia vertinti atsižvelgiant ne tik į akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą, ir į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą (2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Gauweiler ir kt., C‑62/14, EU:C:2015:400, 70 punktas ir nurodyta teismo praktika).
41 Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 139–144 punktuose konstatuodamas, jog Komisija nepažeidė jai tenkančios pareigos motyvuoti, Bendrasis Teismas teisingai taikė principus, primintus šio sprendimo 39 ir 40 punktuose.
42 Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad jo 245 konstatuojamojoje dalyje Komisija priskyrė SKW Holding atsakomybę už SKW elgesį remdamasi tuo, kad pirmajai bendrovei priklausė 100 % antrosios bendrovės kapitalo, o to sprendimo 246 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, jog prezumpciją, kad dėl šios aplinkybės SKW Holding darė faktinę lemiamą įtaką SKW, patvirtino nemažai kitų įrodymų.
43 Toliau ginčijamo sprendimo 247–250 konstatuojamosiose dalyse Komisija atmetė visus argumentus, kuriuos atsakydamos į pranešimą apie kaltinimus apeliantės pateikė savo rašytinėse pastabose, siekdamos paneigti prezumpciją, kad SKW Holding darė faktinę lemiamą įtaką SKW. Taigi atsakydama į argumentą, kad SKW Holding nežinojo apie pažeidimą, ginčijamo sprendimo 247 konstatuojamojoje dalyje Komisija pateikė nuorodą į to sprendimo 224 konstatuojamojoje dalyje jau išsamiai išdėstytus motyvus, pagal kuriuos tai, kad buvo preziumuojama, jog SKW Holding darė lemiamą įtaką SKW, neturi būti suprantama taip, kad SKW Holding kaltinama tuo, jog pasinaudojo savo įtaka, siekdama paskatinti savo patronuojamąją bendrovę dalyvauti darant pažeidimą, arba bent jau nepasinaudojo šia įtaka siekdama užkirsti kelią tokiam dalyvavimui. Kiek tai susiję su argumentu, kad SKW Holding visiškai nebuvo ekonomiškai suinteresuota nagrinėjamu karteliu, nes atliko Degussa prekybos atstovo vaidmenį, pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 248 konstatuojamojoje dalyje Komisija jį atmetė, remdamasi to sprendimo 28 ir 31 konstatuojamosiose dalyse nurodytu tiekimo ir paslaugų sutarties tekstu, kuriame teigiama, kad nė viena šalis nesiderėjo kitos vardu. Dėl argumento, kad SKW Holding bendrovėje SKW tiesiog atliko investuotojo vaidmenį, ginčijamo sprendimo 250 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, nurodytą tame pačiame sprendime, šis argumentas negali paneigti prezumpcijos, kad SKW Holding darė faktinę lemiamą įtaką SKW.
44 Todėl Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 145 punkte konstatavo, kad Komisija įvykdė savo pareigą motyvuoti.
45 Tokiai išvadai neprieštarauja apeliančių nurodyta aplinkybė, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neatsižvelgė į jų pastabas dėl elektroninio laiško, kurį parašė SKW darbuotojas ir į kurį Komisija darė nuorodą pranešime apie kaltinimus, tvirtindama, kad SKW Holding darbuotojai žinojo apie nagrinėjamą kartelį.
46 Kaip skundžiamo sprendimo 118, 119 ir 140 punktuose teisingai nusprendė Bendrasis Teismas, ši aplinkybė neparodo, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti, nes prieidama prie išvados, jog SKW Holding darė faktinę lemiamą įtaką SKW elgesiui rinkoje, Komisija rėmėsi, pirma, tuo, kad pirmajai bendrovei priklausė 100 % antrosios bendrovės kapitalo, ir, antra, tuo, kad ji ginčijamo sprendimo 246 konstatuojamojoje dalyje nurodė nemažai kitų aplinkybių, kurios pasitvirtino ir kurių savaime pakanka išvadai, kad SKW Holding darė lemiamą įtaką SKW, pagrįsti.
47 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir dalies nepagrįstas.
Dėl trečiojo ir ketvirtojo pagrindų, atitinkamai siejamų su tuo, kad Komisija nenustatė, kokią ginčijamu sprendimu skirtos baudos dalį turi sumokėti kiekvienas solidarus bendraskolis, ir su Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pažeidimu
48 Trečiajame pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė sankcijų aiškumo ir bausmių bei sankcijų individualumo principus, kai nepanaikino ginčijamo sprendimo, neatsižvelgdamas į tai, kad Komisija nenustatė, kokią solidarios baudos dalį turi sumokėti kiekviena atitinkama bendrovė turėdama ryšius su savo solidariais bendraskoliais, ir nesivadovavo principais, nustatytais 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens et VA Tech Transmission & Distribution / Komisija (T‑122/07 –T‑124/07, EU:T:2011:70) 153 ir 164 punktuose.
49 Ketvirtajame pagrinde, pateiktame dėl skundžiamo sprendimo 126–130 punktų, apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis padarė išvadą, jog šiuo aspektu Bendrajame Teisme pateikti argumentai yra nauji, taigi nepriimtini pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento redakcijos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., 48 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.
50 Šiuo aspektu, kiek tai susiję su trečiuoju pagrindu, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens ir VA Tech Transmission & Distribution / Komisija (T‑122/07–T‑124/07, EU:T:2011:70), kuriuo remiasi apeliantės, jau yra nusprendęs, kad Komisijos įgaliojimai skirti sankcijas neapima įgaliojimo nustatyti, kokią baudos dalį turi sumokėti kiekvienas solidarus bendraskolis jų savitarpio santykiuose, o tai laikydamiesi Sąjungos teisės turi padaryti nacionaliniai teismai pagal nacionalinę teisę (šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt., C‑231/11 P à C‑233/11 P, EU:C:2014:256, 58 ir 67 punktus).
51 Todėl Bendrojo Teismo negalima kaltinti tuo, kad jis nepanaikino ginčijamo sprendimo dėl to, jog Komisija nenustatė, kokią baudos dalį turi sumokėti kiekvienas solidarus bendraskolis jų savitarpio santykiuose.
52 Taigi trečiasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
53 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas, kuriuo apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis, remdamasis Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, kaip nepriimtiną atmetė jų argumentą, kad ginčijamame sprendime nebuvo nustatytos minėtos baudos dalys, bet kuriuo atveju negali lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo, taigi turi būti atmestas kaip nereikšmingas.
Dėl pirmojo pagrindo, siejamo su teisės būti išklausytomis, taip pat proporcingumo ir „draudimo iš anksto vertinti įrodymus“ principų pažeidimu
Šalių argumentai
54 Pirmajame pagrinde, pateiktame dėl skundžiamo sprendimo 35–63 punktų, apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog atsisakydamas per administracinę procedūrą surengti uždarą posėdį bylą nagrinėjantis pareigūnas nepažeidė jų teisės būti išklausytomis.
55 Jos teigia, kad tokiu atsisakymu buvo pažeista jų procesinė teisė tiek raštu, tiek žodžiu per posėdį veiksmingai ir išsamiai išdėstyti savo požiūrį į faktines aplinkybes, kuriai administracinės procedūros etapu teikiama pirmenybė. Iš tiesų Komisija turi patenkinti prašymą surengti uždarą posėdį visų pirma tuomet, kai, kaip šiuo atveju, pirma, atitinkama bendrovė siekia užginčyti išvadą, kad ji darė lemiamą įtaką savo patronuojamajai bendrovei, ir, antra, pačiam šios bendrovės egzistavimui kiltų pavojus, jei posėdyje dalyvautų kitos bendrovės, dėl kurių taip pat vykdoma procedūra.
56 Apeliantės mano, kad nors Bendrasis Teismas po Komisijos teisėtai palygino esamus interesus, t. y. viena vertus, įmonių interesą, kad konfidenciali jų informacija nebūtų atskleista, ir, kita vertus, kitų įmonių interesą turėti galimybę gintis nuo galimų kaltę patvirtinančių įrodymų, vis dėlto nagrinėjamu atveju jis atliko visiškai neproporcingą šių interesų vertinimą apeliančių nenaudai.
57 Anot apeliančių, kadangi administracinės procedūros rezultatas galėtų būti kitoks, jeigu jos būtų galėjusios uždarame posėdyje pateikti savo argumentus dėl Degussa vaidmens, Bendrasis Teismas turėjo panaikinti ginčijamą sprendimą.
58 Skundžiamo sprendimo 53 punkte nusprendęs, kad šie argumentai negali atleisti apeliančių nuo atsakomybės, Bendrasis Teismas pažeidė „draudimo iš anksto vertinti įrodymus principą“ ir rėmėsi klaidingais įrodymais, dėl kurių padarė vertinimo klaidą, susijusią su šių argumentų įrodomąja verte.
59 Komisija teigia, kad šį pagrindą reikia atmesti arba kaip nepriimtiną, kiek juo apeliantės siekia užginčyti Bendrojo Teismo konstatuotus faktus ir tai, kaip jis vertino įrodymus, arba bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą, nes apeliantės per administracinę procedūrą turėjo pakankamai galimybių pateikti savo nuomonę apie Degussa vaidmenį kartelyje. Šiuo klausimu Komisija taip pat teigia, kad visoms įmonėms, kurios gali būti apkaltintos per posėdį, ji turi leisti jame dalyvauti, kad jos turėtų galimybę, pirma, susipažinti su įrodymais, dėl kurių Komisija gali joms pateikti papildomus kaltinimus, ir, antra, gintis.
Teisingumo Teismo vertinimas
60 Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis skundžiamo sprendimo 63 punkte padarė išvadą, jog Komisija ir bylą nagrinėjantis pareigūnas pakankamai atsižvelgė į būtinybę užtikrinti jų teisę būti išklausytomis, kai jie atsisakė tenkinti jų prašymą surengti uždarą posėdį, remdamiesi įrodymais, kuriuos jos ketino jame pateikti dėl SKW padėties Degussa atžvilgiu.
61 Iš pradžių reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 56 punkto, apeliantės neginčija to, jog, kaip Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 39 punkte, būtent bylą nagrinėjantis pareigūnas, vertindamas galimybę surengti uždarą posėdį, turi suderinti įmonių, persekiojamų dėl tariamo Sąjungos konkurencijos teisės taisyklių pažeidimo, teisės į gynybą apsaugą su trečiųjų šalių, asmenų ar įmonių, pateikusių informacijos ar dokumentų dėl šio tariamo pažeidimo, teisėtu interesu, kad būtų saugomos jų verslo paslaptys ir kita konfidenciali informacija.
62 Taigi pateikiant šį pagrindą kritikuojama tik tai, kaip Bendrasis Teismas lygino esamus interesus.
63 Šiuo aspektu skundžiamo sprendimo 62 punktas suformuluotas taip:
„Apibendrinant reikia pažymėti, kad [apliantės], atrodo, neatsižvelgia į tai, kad jų argumentai dėl Degussa vaidmens kartelyje po to, kai visas SKW kapitalas buvo parduotas, taip pat jų prašymas neleisti apie šiuos argumentus sužinoti Degussa, reikalauja suderinti reikalavimus, kylančius iš [apeliančių] teisės į gynybą ir iš Degussa teisės į gynybą, taip pat palyginti atitinkamus šių įmonių interesus. [Skundžiamo sprendimo] 24–32 punktuose išdėstytos aplinkybės parodo, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas tokį palyginimą atliko tik po to, kai buvo išklausyta [apeliančių] paaiškinimų dėl šių argumentų turinio ir tariamos jų svarbos jų gynybai. Be to, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas padarė teisingą išvadą, jog nebuvo pagrindo pirmenybės teikti [apeliančių] teisės į gynybą apsaugai ir taip sutikti su galimu analogiškos Degussa teisės pažeidimu. <...>“
64 Iš skundžiamo sprendimo 62 punkto matyti, kad lygindamas esamus interesus Bendrasis Teismas iš esmės manė, kad apeliančių teisė į gynybą negali būti svarbesnė už Degussa teisę į gynybą. Šiuo klausimu to sprendimo 58 ir 59 punktuose jis padarė išvadą, kad norint užtikrinti Degussa teisę į gynybą reikia, kad ji turėtų galimybę per posėdį iš karto sužinoti apie su ja susijusius kaltinimus, kuriuos gali pateikti apeliantės, ir žodžiu į juos atsakyti.
65 Iš skundžiamo sprendimo 55 punkto, taip pat iš šio sprendimo 9 ir 10 punktų matyti, kad argumentai, kuriuos apeliantės norėjo pateikti uždarame posėdyje, susiję su Degussa vaidmeniu po to, kai ji bendrovę SKW pardavė SKW Holding. Tačiau nei posėdžio dieną, nei vėliau Komisija nevykdė Degussa persekiojimo dėl šio laikotarpio.
66 Todėl reikia konstatuoti, kad atsisakydamas tenkinti apeliančių prašymą surengti uždarą posėdį bylą nagrinėjantis pareigūnas atsižvelgė į Degussa teisę į gynybą, o ši negalėjo tuo remtis teigdama, kad per procedūrą dėl minėto laikotarpio ji buvo trečioji šalis.
67 Šiuo klausimu tai, kad tuo atveju, jei Komisija būtų patenkinusi prašymą surengti uždarą posėdį, tam tikri jai perduoti įrodymai būtų galėję leisti jai pripažinti Degussa atsakinga už atitinkamą pažeidimą dėl ilgesnio laikotarpio, nei konstatuotasis iš pradžių, neturi reikšmės, nes bet kuriuo atveju, kaip savo išvados 60 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tuomet Komisija būtų turėjusi šiai bendrovei nusiųsti papildomą pranešimą apie kaltinimus, kad ši galėtų pateikti savo pastabas dėl tokių įrodymų.
68 Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir pažeidė apeliančių teisę būti išklausytomis, kai konstatavo, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas galėjo atsisakyti surengti uždarą posėdį, motyvuodamas tuo, kad toks posėdis pažeistų Degussa teisę į gynybą.
69 Vis dėlto pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tam, kad teisės į gynybą pažeidimas lemtų ginčijamo akto panaikinimą, reikia, kad, nesant šio pažeidimo, procedūros rezultatas būtų gavėjęs būti kitoks (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Kamino International Logistics ir Datema Hellmann Worldwide Logistics, C‑129/13 ir C‑130/13, EU:C:2014:2041, 79 punktą ir nurodytą teismo praktiką), o tai turi įrodyti atitinkama įmonė (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 29 d. Sprendimo SGL Carbon / Komisija, C‑308/04 P, EU:C:2006:433, 98 punktą).
70 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 53 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog apeliančių teiginiai dėl Degussa įtakos SKW elgesiui, net darant prielaidą, kad jie teisingi, neturi reikšmės nagrinėjant klausimą dėl jų atsakomybės už ginčijamą pažeidimą.
71 Apeliantės ginčija šią išvadą ir teigia, kad įrodymai, jog Degussa toliau kontroliavo SKW po to, kai ši buvo parduota SKW Holding, galėjo paneigti pastarosios lemiamą įtaką SKW, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad SKW Holding buvo tik padalinio, kuris įgijo chemijos srityje veikiančią komercinę įmonę, išorinė investuotoja.
72 Šie argumentai nepriimtini. Kaip iš esmės matyti iš skundžiamo sprendimo 43, 119 ir 120 punktų, vertindamas faktines aplinkybes Bendrasis Teismas konstatavo, kad atsakomybės už ginčijamą sprendimą priskyrimą SKW Holding bet kuriuo atveju galima pagrįsti įvairiomis aplinkybėmis, kurių, anot Bendrojo Teismo, savaime pakanka išvadai, kad SKW Holding darė lemiamą įtaką SKW, pagrįsti. Atsižvelgiant į šią išvadą, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas teisiškai nesuklysdamas galėjo, be kita ko, skundžiamo sprendimo 48, 49 ir 52 punktuose, į kuriuos daroma nuoroda to sprendimo 53 punkte, prieiti prie išvados, kad norėdama užginčyti šį atsakomybės priskyrimą SKW Holding turėjo įrodyti, jog pati nedarė tokios įtakos, todėl tai, ar kitas subjektas, kaip antai Degussa, darė lemiamą įtaką, neturi reikšmės.
73 Kiek apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą pažeidus „draudimo iš anksto vertinti įrodymus principą“, su jų argumentais taip pat negalima sutikti. Konstatuodamas, kad apeliančių teiginiai dėl Degussa įtakos SKW elgesiui, net darant prielaidą, kad jie teisingi, neturi reikšmės nagrinėjant jų atsakomybės už ginčijamą pažeidimą klausimą, Bendrasis Teismas nevertino įrodymų iš anksto, o tik atmetė jų argumentus dėl Degussa įtakos SKW elgesiui, darydamas apeliantėms naudingą prielaidą, kad ši įtaka nustatyta.
74 Be to, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 214–228 punktuose, į kuriuos daroma nuoroda to sprendimo 56 punkte, Bendrasis Teismas atsisakė sutikti su apeliančių nurodytais pagrindais, siejamais su tuo, kad Komisija tariamai neteisėtai atsisakė jų atžvilgiu pripažinti lengvinančias aplinkybes, kurias, kaip matyti iš minėto sprendimo 53 punkto, jos ketino nurodyti uždarame posėdyje.
75 Todėl apeliantės neįrodė, kad dėl jų pradėtos procedūros rezultatas būtų galėjęs būti kitoks, jei nebūtų padaryta pažeidimo.
76 Be to, iš skundžiamo sprendimo 31, 33 ir 62 punktų, kurių turinys primintas šio sprendimo 15 punkte, matyti, kad po to, kai SKW ir Degussa sudarė naują tiekimo sutartį, t. y. tada, kai apeliantėms nebekilo problemų pateikti savo argumentų dėl Degussa vaidmens, joms buvo sudaryta galimybė pateikti savo rašytines pastabas Komisijai.
77 Vadinasi, pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.
78 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti visą apeliacinį skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
80 Pagal minėto reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
81 Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš SKW ir SKW Holding ir šios pralaimėjo bylą, jos turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. SKW Stahl-Metallurgie GmbH ir SKW Stahl-Metallurgie Holding AG padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.