TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. birželio 16 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Konkurencija – EB 81 straipsnis – Karteliai – Kalcio karbido miltelių ir granulių, taip pat magnio granulių rinkos didelėje Europos ekonominės erdvės dalyje – Kainų nustatymas, rinkų pasidalijimas ir keitimasis informacija – Patronuojančiosios bendrovės atsakomybė už jos patronuojamųjų bendrovių padarytus konkurencijos taisyklių pažeidimus – Patronuojančiosios bendrovės daroma lemiama įtaka – Paneigiama prezumpcija 100 % kapitalo valdymo atveju – Šios prezumpcijos paneigimo sąlyga – Reikalavimo atlikti skubų tyrimą nevykdymas“
Byloje C‑155/14 P
dėl 2014 m. balandžio 3 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Evonik Degussa GmbH, įsteigta Esene (Vokietija),
AlzChem AG, buvusi AlzChem Trostberg GmbH, įsteigta Trostberge (Vokietija),
atstovaujamos Rechtsanwälte C. Steinle ir I. Bodenstein,
apeliantės,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Komisijai, atstovaujamai G. Meessen ir R. Sauer, padedamų Rechtsanwalt A. Böhlke,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro penktosios kolegijos pirmininko pareigas einantis ketvirtosios kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai D. Šváby (pranešėjas), A. Rosas, E. Juhász ir C. Vajda,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė L. Carrasco Marco, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. birželio 4 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2015 m. rugsėjo 3 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu Evonik Degussa GmbH (toliau – Degussa) ir AlzChem AG, buvusi AlzChem Trostberg GmbH, prašo panaikinti 2014 m. sausio 23 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Evonik Degussa ir AlzChem / Komisija (T‑391/09, nepaskelbtas Rink., toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2014:22); juo šis teismas iš dalies atmetė jų ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti 2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimą C(2009) 5791 final dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/39.396 – Kalcio karbido ir magnio reagentai, skirti plieno ir dujų pramonei) (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek tas sprendimas su jomis susijęs, o jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas – pakeisti minėtą sprendimą, pirma, panaikinant ar sumažinant joms skirtą baudą ir, antra, nusprendžiant, kad visą baudą solidariai su jomis turi sumokėti SKW Stahl-Metallurgie GmbH (toliau – SKW).
Teisinis pagrindas
2 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnyje numatyta baudų, kurias Europos Komisija gali skirti pagal EB 81 ir 82 straipsnius, sistema.
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
3 Skundžiamo sprendimo 1–4 punktuose reikšmingos ginčo aplinkybės išdėstytos taip:
„1. [Ginčijamame sprendime] [Komisija] pripažino, kad pagrindiniai plieno bei dujų pramonei skirto kalcio karbido ir magnio tiekėjai pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE) 53 straipsnį, laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki 2007 m. sausio 16 d. dalyvaudami darant vieną tęstinį pažeidimą. Šį pažeidimą sudarė rinkų pasidalijimas, kvotų nustatymas, klientų pasidalijimas, kainų nustatymas ir keitimasis jautria komercine informacija apie kainas, klientus ir pardavimų EEE, išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę, apimtis.
2. Procedūra buvo pradėta gavus Akzo Nobel NV prašymą atleisti nuo baudos pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3, toliau – Pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo).
3. [Ginčijamo] sprendimo 1 straipsnio f punkte Komisija konstatavo, kad [apeliantės] Degussa ir AlzChem Hart GmbH (vėliau AlzChem Trostberg GmbH, paskui [AlzChem]) dalyvavo darant pažeidimą nuo 2004 m. balandžio 22 d. iki rugpjūčio 30 d. Iš [ginčijamo] sprendimo 226 ir 227 konstatuojamųjų dalių matyti, kad šios dvi bendrovės buvo pripažintos atsakingomis už ginčijamą pažeidimą, nes jį darant tiesiogiai dalyvavo SKW Stahl-Technik GmbH & Co. KG (2005 m. pavadinimas pakeistas į [SKW]) darbuotojai. Remiantis [ginčijamo] sprendimo 227, 228 ir 235 konstatuojamosiomis dalimis, pirmą dalyvavimo ginčijamame kartelyje laikotarpio dalį SKW buvo dukterinė [patronuojamoji] bendrovė, kurios 100 % kapitalo priklausė [apeliantėms].
4. [Ginčijamo] sprendimo 2 straipsniu Komisija [apeliantėms] dėl dalyvavimo darant ginčijamą pažeidimą skyrė, pirma, 1,04 mln. EUR baudą, jas pripažindama solidariai su SKW atsakingomis už šios baudos sumokėjimą [2 straipsnio g punktas], ir, antra, 3,64 mln. EUR baudą, už kurios sumokėjimą jos buvo pripažintos solidariai atsakingomis [2 straipsnio h punktas].“
4 Dėl laikotarpio nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. sausio 16 d., per kurį visas SKW kapitalas priklausė ne AlzChem ir Degussa, o SKW Stahl-Metallurgie Holding (toliau – SKW Holding) ir Arques Industrie AG (dabar Gigaset AG), Komisija konstatavo, kad SKW, SKW Holding ir Gigaset dalyvavo darant nagrinėjamą pažeidimą ir (arba) turi būti pripažintos už jį atsakingomis. Ginčijamo sprendimo, iš dalies pakeisto Sprendimu Gigaset / Komisija (T‑395/09, EU:T:2014:23), 2 straipsnio f punkte ji skyrė SKW ir SKW Holding solidariai mokėtiną 13 300 000 EUR baudą, kurios dalis, t. y. 12 300 000 EUR, buvo skirta ir Gigaset, kuri pripažinta solidariai atsakinga už šios sumos sumokėjimą.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
5 2009 m. spalio 5 d. apeliantės Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateikė ieškinį, juo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su jomis susijęs, o jei šis prašymas nebūtų patenkintas, pirma, sumažinti joms to sprendimo 2 straipsnio g ir h punktuose skirtas baudas ir, antra, pripažinti, kad solidariai su jomis už visas šias baudas atsakinga ir SKW.
6 Savo ieškinį apeliantės grindė argumentais, kurie nebuvo suskirstyti į pagrindus ir kuriuos Bendrasis Teismas suprato kaip susijusius su, pirma, tuo, kad jos pačios buvo pripažintos atsakingomis už pažeidimą, padarytą jų patronuojamosios bendrovės SKW, antra, joms skirtų baudų dydžiu, trečia, solidaria SKW atsakomybe už šių baudų sumokėjimą ir, ketvirta, ginčijamo sprendimo prieštaravimu 2011 m. kovo 3 d. Sprendimui Siemens ir VA Tech Transmission & Distribution / Komisija (T‑122/07–T‑124/07, EU:T:2011:70); pastarasis kaltinimas buvo nurodytas pateikiant prašymą surengti procedūrą ir per posėdį.
7 Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas iš dalies patenkino šį ieškinį. To sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota taip:
„1. Panaikinti [ginčijamo] sprendimo 2 straipsnio g ir h punktus tiek, kiek jie susiję su [Degussa] ir [AlzChem], pažymint, kad šis panaikinimas neturi įtakos nė vienos iš dviejų bendrovių atleidimui nuo joms solidariai už to paties sprendimo 1 straipsnio f punkte konstatuotą pažeidimą paskirtos baudos sumokėjimo [SKW] atžvilgiu ir nuo šiai bendrovei paskirtos baudos pagal to paties sprendimo 2 straipsnio g punktą.
2. Už [Degussa] ir AlzChem priskirtą pažeidimą, konstatuotą [ginčijamo] sprendimo 1 straipsnio f punkte, skiriamos tokios baudos:
– [Degussa] ir AlzChem solidariai: 2,49 mln. EUR, pažymint, kad [Degussa] ir AlzChem bus laikomos sumokėjusios tą šios baudos dalį, kurią [SKW] sumokės mokėdama baudą, kuri jai skirta to paties sprendimo 2 straipsnio f ir g punktuose,
– [Degussa], vienai atsakingai už šios baudos sumokėjimą: 1,24 mln. EUR.
3. Atmesti likusią ieškinio dalį.
4. [Degussa] ir AlzChem padengia du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų ir du trečdalius [Komisijos] bylinėjimosi išlaidų. Komisija padengia trečdalį savo ir trečdalį [Degussa] ir AlzChem patirtų bylinėjimosi išlaidų.“
8 Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad bendrovėms, sudariusioms kontroliuojančiajai bendrovei Degussa priklausantį ekonominį vienetą, dėl to, kad SKW dalyvavo darant nagrinėjamą pažeidimą laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 22 d. iki 2004 m. rugpjūčio 30 d., skirtos tokios baudos:
– SKW: 1,04 mln. EUR pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnio g punktą,
– [Degussa] ir AlzChem solidariai: 2,49 mln. EUR, pažymint, kad Bendrasis Teismas nurodė, jog šios dvi bendrovės bus laikomos sumokėjusiomis tą šios baudos dalį, kurią SKW sumokės mokėdama baudas, kurios jai skirtos ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f ir g punktuose už atitinkamus laikotarpius nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. sausio 16 d. ir nuo 2004 m. balandžio 22 d. iki 2004 m. rugpjūčio 30 d., ir
– Degussa: 1,24 mln. EUR.
Apeliacinės bylos šalių reikalavimai
9 Degussa ir AlzChem Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti visą skundžiamą sprendimą, kiek jis su jomis susijęs, ir panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su jomis susijęs,
– nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio g ir h punktuose joms skirtas baudas,
– nepatenkinus ir šio reikalavimo, pakeisti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio g ir h punktus, pripažįstant SKW solidariai atsakinga už visų joms skirtų baudų sumokėjimą,
– jei ir šis reikalavimas nebūtų patenkintas, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
10 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
11 Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės nurodo penkis pagrindus.
12 Pirmasis pagrindas siejamas su EB 81 straipsnio, asmeninės atsakomybės principo, nekaltumo prezumpcijos ir atsakomybės dėl kaltės principo pažeidimu. Antrajame pagrinde jos teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė jų teisę būti išklausytoms ir SESV 296 straipsnį, nes atsisakė pagrįstu pripažinti jų argumentą, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja 2011 m. kovo 3 d. Sprendimui Siemens ir VA Tech Transmission & Distribution / Komisija (T‑122/07–T‑124/07, EU:T:2011:70). Trečiasis pagrindas susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti ir vienodo požiūrio principą. Ketvirtajame subsidiariai pateiktame pagrinde jos tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė teisinio saugumo principą, principą nulla poena sine lege certa ir pareigą motyvuoti. Galiausiai penktasis, taip pat subsidiariai pateiktas pagrindas siejamas su EB 81 straipsnio, jų teisės būti išklausytoms ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio pažeidimu.
13 Posėdyje, per kurį buvo išklausytos šalių kalbos, apeliantės atsisakė savo antrojo pagrindo.
Dėl pirmojo pagrindo, siejamo su EB 81 straipsnio, asmeninės atsakomybės principo, nekaltumo prezumpcijos ir atsakomybės dėl kaltės principo pažeidimu
Šalių argumentai
14 Pirmajame pagrinde, pateiktame dėl skundžiamo sprendimo 70–119 punktų, apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis pažeidė EB 81 straipsnį, taip pat asmeninės atsakomybės, nekaltumo prezumpcijos ir atsakomybės dėl kaltės principus, kai taikė per didelius reikalavimus, siekdamas paneigti prezumpciją, kad jos darė faktinę lemiamą įtaką SKW, ir dėl šios priežasties nepaisė paneigiamo šios prezumpcijos pobūdžio.
15 Pirma, jos ginčija skundžiamo sprendimo 102–107 punktuose pateiktą Bendrojo Teismo atsisakymą pripažinti šios prezumpcijos paneigimą, nors teigė, kad SKW dalyvavo ginčijamame kartelyje akivaizdžiai nesilaikydama nurodymų, kuriuos jos aiškiai davė vieninteliam SKW vadovui ir kurie minimi skundžiamo sprendimo 91 ir 102 punktuose, nesudaryti susitarimų su konkurentais dėl liejinio su pašalinta siera produktų. Anot apeliančių, šios aplinkybės rodo, kad SKW nebuvo daroma faktinė lemiama įtaka.
16 Jos taip pat kritikuoja Bendrąjį Teismą dėl to, kad šis priėjo prie išvados, jog neturi reikšmės skundžiamo sprendimo 107 punkte paminėtas SKW komercijos direktoriaus faktinių aplinkybių laikotarpio pareiškimas, kad AlzChem direktorius neturėjo priemonių užtikrinti šių nurodymų laikymąsi. Vis dėlto šis pareiškimas yra įrodymas, kad šių nurodymų autorius nedarė faktinės lemiamos įtakos jų adresatui.
17 Be to, apeliantės teigia, kad siekiant priskirti atsakomybę už EB 81 straipsnio pažeidimą lemiamą reikšmę turi ne tik galimybė daryti lemiamą įtaką, bet ir faktinis jos darymas; tai patvirtinta 2007 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija (T‑112/05, EU:T:2007:381) 62 punkte. Daug kartų, visų pirma kiek tai susiję su SKW apyvarta, nurodyta skundžiamo sprendimo 108–113 punktuose, Bendrasis Teismas rėmėsi tik hipotetine įtaka, grindžiama spekuliatyviais įrodymais, ir nenustatė, kad apeliantės faktiškai darė tokią lemiamą įtaką šiai bendrovei.
18 Apeliantės Bendrąjį Teismą taip pat kaltina tuo, kad šis, remdamasis vertinimu, susijusiu su padėtimi iki pažeidimo laikotarpio, padarė išvadą dėl šio laikotarpio, nors jos teigė niekada nedariusios lemiamos įtakos. Be to, jos priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis tik vertino jų ir SKW tarpusavio ryšius atsižvelgdamas į turimų akcijų ir vadovų pasiskirstymą, tačiau konkrečiai nenagrinėjo, ar jos darė faktinę lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei.
19 Antra, apeliantės Bendrąjį Teismą kaltina tuo, kad šis atsisakė konstatuoti, jog jos nedarė faktinės lemiamos įtakos SKW, nors pastaroji savo veiklą valdė nepriklausomai, apeliantėms rūpinantis jos pardavimu, o įrodymai patvirtina SKW nepasitikėjimą jos patronuojančiomis bendrovėmis, kaip matyti iš N. pareiškimo, minėto skundžiamo sprendimo 105 punkte.
20 Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas klaidingai įvertino įrodinėjimo pareigą, kai paneigė faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, remdamasis galima teorine apeliančių įtaka SKW, o ne konkrečia jos padėtimi. Anot apeliančių, jos turėjo įrodyti ne tai, kad apskritai negalėjo daryti jokios lemiamos įtakos SKW, o tik tai, kad konkrečiu atveju jos nedarė faktinės lemiamos įtakos. Skundžiamo sprendimo 82, 83, 88, 89, 93, 94–98 ir 108–113 punktuose Bendrasis Teismas rėmėsi tik galima teorine jų įtaka SKW.
21 Galiausiai apeliantės teigia, kad vien dėl SKW pareigos teikti ataskaitas Alzchem padarydamas išvadą, kad buvo daroma faktinė lemiama įtaka, Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus.
22 Komisija tvirtina, kad šis pagrindas yra nepriimtinas, kiek juo apeliantės ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas vertino jam pateiktus faktus ir įrodymus. Anot Komisijos, bet kuriuo atveju šį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Teisingumo Teismo vertinimas
– Dėl priimtinumo
23 Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas konstatuoti ir vertinti faktus ir iš principo nagrinėti įrodymus, kuriais grindžia tuos faktus. Jeigu šie įrodymai buvo gauti teisėtai, paisyta bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo naštos paskirstymui ir įrodymų tyrimui, tik Bendrasis Teismas gali nustatyti jam pateiktų įrodymų vertę. Vadinasi, jei šie įrodymai nėra iškraipomi, toks vertinimas nėra teisės klausimas, kurio kontrolę atlieka Teisingumo Teismas (2016 m. sausio 20 d. Sprendimo Toshiba Corporation / Komisija, C‑373/14 P, EU:C:2016:26, 40 punktas). Be to, toks iškraipymas turi būti aiškiai matomas iš bylos medžiagoje esančių dokumentų, nesant reikalo iš naujo vertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Éditions Odile Jacob / Komisija, C‑514/14 P, EU:C:2016:55, 73 punktas ir nurodyta teismo praktika).
24 Šiuo atveju, kaip savo išvados 75 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Bendrasis Teismas neiškraipė jam pateiktų įrodymų, kai skundžiamo sprendimo 87 punkte padarė išvadą, kad SKW vadovo pareiga reguliariai teikti ataskaitas AlzChem direktoriui yra požymis, kad pastarasis darė lemiamą įtaką pirmojo sprendimams.
25 Todėl, kiek apeliantės ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas vertino faktines aplinkybes, įskaitant skundžiamo sprendimo 87 ir 107 punktuose pateiktus vertinimus, jų kaltinimai yra nepriimtini.
26 Kita vertus, kiek apeliantės ginčija metodą, kurį Bendrasis Teismas naudojo vertindamas įrodymų, kuriuos apeliantės pateikė siekdamos paneigti prezumpciją, kad jos darė lemiamą įtaką SKW, įrodomąją vertę, kiek jos kritikuoja Bendrąjį Teismą už tai, kad šis padarė išvadą, jog įrodymai, kad dukterinė bendrovė akivaizdžiai nesilaikė jos patronuojančiosios bendrovės nurodymų, neleidžia paneigti šios prezumpcijos ir kiek jos jam taip pat priekaištauja dėl to, kad jis taikė per griežtą kriterijų, dėl kurio tokia prezumpcija tapo nepaneigiama, jų kaltinimai yra priimtini. Šiais kaltinimais iškeltas klausimas, ar Bendrasis Teismas, vertindamas faktines aplinkybes ir įrodymus, taikė teisingą teisinį kriterijų, yra teisės klausimas, kuriam taikoma Teisingumo Teismo kontrolė nagrinėjant šį apeliacinį skundą (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Stichting Administratiekantoor Portielje, C‑440/11 P, EU:C:2013:514, 59 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
– Dėl esmės
27 Iš pradžių reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką atsakomybė už patronuojamosios bendrovės veiksmus gali būti priskirta patronuojančiajai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši patronuojamoji bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo veiksmų rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančiosios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius. Esant tokiai situacijai, kadangi patronuojančioji bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė priklauso tam pačiam ekonominiam subjektui, todėl sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį, Komisija sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, gali skirti patronuojančiajai bendrovei, nesant reikalo nustatyti, kad ši bendrovė pati dalyvavo darant pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Versalis ir kt., C‑93/13 P ir C‑123/13 P, EU:C:2015:150, 40 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
28 Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad tuo konkrečiu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso visas arba beveik visas jos patronuojamosios bendrovės, pažeidusios Sąjungos konkurencijos taisykles, kapitalas, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė daro faktinę lemiamą įtaką savo patronuojamajai bendrovei (2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 56 punktas ir nurodyta teismo praktika; taip pat 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Versalis ir kt., C‑93/13 P ir C‑123/13 P, EU:C:2015:150, 41 punktas).
29 Tokiu atveju Komisijai pakanka įrodyti, kad visas arba beveik visas patronuojamosios bendrovės kapitalas tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso jos patronuojančiajai bendrovei, kad būtų laikoma, jog ši prezumpcija taikoma. Tada Komisija galės pripažinti, kad patronuojančioji bendrovė yra atsakinga už savo patronuojamosios bendrovės elgesį ir solidariai atsako už jai skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojančioji bendrovė, kuri turi paneigti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos patronuojamoji bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Versalis ir kt., C‑93/13 P ir C‑123/13 P, EU:C:2015:150, 42 ir 43 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
30 Vis dėlto, kaip šiuo atveju to neginčijo apeliantės, kai tokia prezumpcija taikoma ir ji nepaneigiama, faktinis patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos darymas jos patronuojamajai bendrovei yra laikomas nustatytu ir Komisija gali pirmąją pripažinti atsakinga už antrosios elgesį, nepateikdama papildomų įrodymų.
31 Jei faktinės lemiamos įtakos prezumpcija nustatyta, tik patronuojančioji bendrovė, kuriai priklauso visas arba beveik visas jos patronuojamosios bendrovės kapitalas, turi ją paneigti.
32 Tam, kad paneigtų šią prezumpciją, patronuojančioji bendrovė turi pareikšti ieškinį dėl Komisijos sprendimo ir pateikti Sąjungos teismui vertinti visus įrodymus, susijusius su jos ir patronuojamosios bendrovės organizaciniais, ekonominiais ir teisiniais ryšiais, galinčius patvirtinti, kad jos nesudaro vieno ekonominio vieneto (šiuo klausimu žr. 2011 m. sausio 20 d. Sprendimo General Química ir kt. / Komisija, C‑90/09 P, EU:C:2011:21, 51 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
33 Vertindamas, ar patronuojamoji bendrovė nepriklausomai sprendžia dėl savo elgesio rinkoje, ar iš esmės laikosi jos patronuojančiosios bendrovės nurodymų (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Stichting Administratiekantoor Portielje, C‑440/11 P, EU:C:2013:514, 38 punktą ir nurodytą teismo praktiką), Sąjungos teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus veiksnius, kurie konkrečiais atvejais gali skirtis, todėl jų negalima išsamiai išvardyti (2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo The Dow Chemical Company / Komisija, C‑179/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:605, 54 punktas).
34 Tai darydamas Bendrasis Teismas turi įvertinti pažeidimo laikotarpio faktines aplinkybes, tačiau gali remtis ir ankstesnio laikotarpio aplinkybėmis, jei turi galimybę nustatyti jų reikšmę pažeidimo laikotarpiui ir šiam laikotarpiui automatiškai netaiko išvadų, padarytų vertinant ankstesnio laikotarpio aplinkybes.
35 Šiuo atveju iš kartu vertinamų skundžiamo sprendimo 100–107 punktų matyti, kad Bendrojo Teismo vertinimas atitinka šiuos reikalavimus.
36 Taigi, skundžiamo sprendimo 99 punkte konstatavęs, kad apeliantės neįrodė, jog iki 2004 m. sausio 1 d. nedarė faktinės lemiamos įtakos SKW komercinei politikai, to sprendimo 100 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad reikia patikrinti, ar panaši išvada darytina dėl pažeidimo laikotarpio ir apskritai dėl laikotarpio po 2004 m. sausio 1 d. Minėto sprendimo 106 ir 107 punktuose jis pabrėžė, kad to sprendimo 102–105 punktuose priminti apeliančių teiginiai, kurie nėra ginčijami arba kurie nėra tinkamai ginčijami šiame apeliaciniame skunde, neleistų įrodyti, kad 2004 m. jos jau nedarė tokios įtakos; kaip priminta šio sprendimo 23 punkte, toks vertinimas priklauso jo kompetencijai.
37 Todėl nepadarydamas teisės klaidos Bendrasis Teismas galėjo atsižvelgti į padėtį iki 2004 m. sausio 1 d. ir atmesti apeliančių argumentą, kad jos paneigė prezumpciją dėl faktinės lemiamos įtakos darymo SKW.
38 Kiek apeliantės priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis, be kita ko, 84–87, 88, 89, 93–98 ir 108–113 punktuose remdamasis potencialios ar teorinės įtakos egzistavimu klaidingai atmetė argumentą, kad buvo paneigta prezumpcija, jog jos darė faktinę lemiamą įtaką SKW, reikia konstatuoti, kad šis kaltinimas grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu, todėl turi būti atmestas. Priešingai, nei teigia apeliantės, iš to sprendimo matyti, kad Bendrasis Teismas nesirėmė potencialios ar teorinės jų įtakos SKW egzistavimu, o tik konstatavo, kad jų argumentai neįrodo, jog jos nedarė faktinės lemiamos įtakos SKW, taigi jų nepakanka su kapitalu susijusiai prezumpcijai paneigti.
39 Kalbant apie kaltinimą, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, jog SKW dalyvavo darant nagrinėjamą pažeidimą, nepaisant to, kad tai akivaizdžiai prieštaravo aiškiems apeliančių nurodymams, kaip antai nurodytiems skundžiamo sprendimo 106 ir 107 punktuose, reikia priminti, kad, kaip teigiama šio sprendimo 32 ir 33 punktuose, nagrinėdamas, ar faktinės lemiamos įtakos prezumpcija paneigta, Sąjungos teismas turi atsižvelgti į visus jam pateiktus įrodymus.
40 Nors aiškus patronuojančiosios bendrovės nurodymas savo patronuojamajai bendrovei nedalyvauti antikonkurenciniuose veiksmuose konkrečioje rinkoje gali būti požymis, kad pirmoji darė faktinę lemiamą įtaką antrajai, vertindamas visus šiuos įrodymus Bendrasis Teismas to, kad patronuojamoji bendrovė nevykdė šio nurodymo, negali laikyti požymiu, kad buvo daroma tokia įtaka, kaip jis tai padarė skundžiamo sprendimo 90–92 punktuose.
41 Vis dėlto vien to, kad patronuojamoji bendrovė nesilaiko patronuojančiosios bendrovės duoto nurodymo, nepakanka, kad būtų nustatyta, jog pastaroji nedarė faktinės lemiamos įtakos savo dukterinei bendrovei, nes Teisingumo Teismas jau yra patikslinęs, kad, siekiant įrodyti lemiamos įtakos egzistavimą, nebūtina, kad patronuojamoji bendrovė vykdytų visus patronuojančiosios bendrovės nurodymus, su sąlyga, kad šių nurodymų nesilaikymas nėra taisyklė (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Fresh Del Monte Produce / Komisija ir Komisija / Fresh Del Monte Produce, C‑293/13 P ir C‑294/13 P, EU:C:2015:416, 96 ir 97 punktus).
42 Todėl skundžiamo sprendimo 106 ir 107 punktuose Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai konstatavo, kad, nepaisant apeliančių SKW duotų nurodymų nedalyvauti antikonkurenciniuose susitarimuose nagrinėjamose rinkose, jos teisiškai pakankamai neįrodė pažeidimo laikotarpiu, kad nedarė lemiamos įtakos SKW.
43 Galiausiai apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis taikė pernelyg griežtą kriterijų, dėl kurio faktinės lemiamos įtakos prezumpcija tapo nepaneigiama.
44 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad sudėtinga pateikti įrodymų, reikalingų faktinės lemiamos įtakos prezumpcijai paneigti, savaime nereiškia, jog šios prezumpcijos negalima nuginčyti, visų pirma jeigu subjektai, kuriems taikoma prezumpcija, patys geriausiai gali rasti tokių įrodymų savo pačių veiklos srityje (2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Versalis ir kt., C‑93/13 P ir C‑123/13 P, EU:C:2015:150, 46 punktas ir nurodyta teismo praktika).
45 Be to, tai, kad vertindamas faktines aplinkybes ir įrodymus Bendrasis Teismas šioje byloje konstatavo, jog apeliantės nepaneigė faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos, neleidžia daryti išvados, kad jis padarė teisės klaidą, šią prezumpciją padarydamas nenuginčijama.
46 Todėl su šiuo kaltinimu negalima sutikti.
47 Kadangi visi apeliančių kaltinimai buvo atmesti, o Bendrasis Teismas turi kompetenciją vertinti faktines aplinkybes ir įrodymus, pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.
Dėl trečiojo pagrindo, siejamo su tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, apeliančių teisę būti išklausytoms ir savo pareigą motyvuoti
Šalių argumentai
48 Trečiajame pagrinde, pateiktame dėl skundžiamo sprendimo 287–289 punktų, apeliantės tvirtina, kad nesumažindamas joms skirtos baudos Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, jų teisę būti išklausytoms ir savo pareigą motyvuoti.
49 Šiuo klausimu jos teigia, kad joms skirta bauda turėjo būti sumažinta dėl dviejų priežasčių. Pirma, Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į savo paties išvadą, padarytą skundžiamo sprendimo 272–275 punktuose, kad vertindama bendrą solidarią SKW atsakomybę Komisija suklydo, kai neatsižvelgė į Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2) 25 punkte numatytą sumą, vadinamą „prisijungimo mokesčiu“, todėl pažeidė vienodo požiūrio principą, taip pat solidarių baudų nustatymo principus.
50 Antra, jos tvirtina, kad, kaip matyti iš 2014 m. sausio 23 d. Sprendimo SKW Stahl-Metallurgie Holding ir SKW Stahl-Metallurgie / Komisija (T‑384/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:27), susijusio su pažeidimo laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. sausio 16 d., Komisija neturėjo sumažinti SKW baudos pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo, nes apeliančių prašymas atleisti nuo baudų ar jas sumažinti negaliojo SKW ir ši nebuvo pateikusi tokio prašymo savo vardu. Tuo remdamosi apeliantės daro išvadą, kad jei Komisija nebūtų padariusi šių klaidų, bauda, kuri SKW skirta už pirmąją pažeidimo dalį, susijusią su laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 22 d. iki 2004 m. rugpjūčio 30 d., turėtų būti daug didesnė.
51 Nesumažinęs apeliantėms skirtų baudų tam, kad būtų ištaisyta neteisėta disproporcija tarp ginčijamo sprendimo 2 straipsnio g punkte apeliantėms skirtų baudų ir SKW skirtos baudos, Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, nors 2014 m. sausio 23 d. Sprendime Gigaset / Komisija (T‑395/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:23), susijusiame su ieškiniu dėl ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f punkto, panašiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas sumažino SKW patronuojančiajai bendrovei Gigaset skirtą baudą po to, kai apeliantės pardavė SKW; Komisija už SKW elgesį laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. sausio 16 d. atsakinga pripažino Gigaset.
52 Šiuo klausimu apeliantės primena, kad 2014 m. sausio 23 d. Sprendimo Gigaset / Komisija (T‑395/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:23) 192 punkte nurodęs, kad „dėl vienodo požiūrio į skirtingas [Gigaset] ir SKW padėtis joms buvo skirta tokio paties dydžio bauda, nors šioms dviem bendrovėms skirtų baudų dydžiai turėjo skirtis vienu milijonu eurų“, Bendrasis Teismas nusprendė, kad „siekdamas pašalinti skirtingą požiūrį, kuris buvo nenaudingas [Gigaset]“, jis turi naudodamasis neribota savo jurisdikcija „vienu milijonu eurų sumažinti [ginčijamame] sprendim[e] [Gigaset] skirtos baudos dydį“.
53 Be to, neatsakydamas į argumentus, kuriuos Bendrasis Teismas laikė pavėluotais dėl to, kad jie pirmą kartą buvo pateikti dublike, ir kurie susiję su vienodo požiūrio principo pažeidimu, Bendrasis Teismas pažeidė jų teisę būti išklausytoms ir savo pareigą motyvuoti. Apeliantės paaiškina, kad jos neturėjo galimybės pateikti šių argumentų ankstesniu proceso etapu.
54 Komisija mano, kad šis pagrindas yra nepriimtinas, nes viršija proceso pirmojoje instancijoje dalyką, ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
55 Iš pradžių reikia priminti, kad apeliantas gali pateikti apeliacinį skundą remdamasis pagrindais, kurie išplaukia iš paties skundžiamo sprendimo ir kuriais kritikuojamas jo pagrįstumas teisės požiūriu (šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt., C‑231/11 P–233/11 P, EU:C:2014:256, 102 punktą ir 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Areva ir kt. / Komisija, C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 118 ir 170 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
56 Neginčytina, kad apeliantės teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų iš naujo vertindamas joms skirtų baudų dydžius; kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 269 punkto, šį vertinimą Bendrasis Teismas atliko naudodamasis neribota jurisdikcija, kaip tai suprantama pagal SESV 261 straipsnį.
57 Todėl, priešingai, nei teigia Komisija, šis apeliacinio skundo pagrindas yra priimtinas.
58 Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką vienodo požiūrio principas, kuriuo remiasi apeliantės, turi derėti su teisėtumo laikymusi, o tai reiškia, kad niekas negali savo naudai remtis neteisėtumu, padarytu kito asmens naudai (2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo The Rank Group, C‑259/10 ir C‑260/10, Rink., EU:C:2011:719, 62 punktas ir nurodyta teismo praktika).
59 Vadinasi, kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 49 ir 50 punktų, apeliantės remiasi tariamais pažeidimais, padarytais nustatant SKW skirtos baudos dydį, siekdamos užginčyti joms Bendrojo Teismo nustatytų baudų dydį jos bet kuriuo atveju negali remtis vienodo požiūrio principu ir 2014 m. sausio 23 d. Sprendimu Gigaset / Komisija (T‑395/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:23).
60 Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima sutikti su apeliančių kaltinimais, net jeigu jie būtų pagrįsti, siejamais su, pirma, jų teisės būti išklausytoms ir, antra, pareigos motyvuoti pažeidimu dėl to, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo jų argumentų, susijusių su vienodo požiūrio principo pažeidimu.
61 Todėl trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nereikšmingą ir iš dalies nepagrįstą.
Dėl ketvirtojo pagrindo, siejamo su teisinio saugumo principo, principo „nulla poena sine lege certa“ ir pareigos motyvuoti pažeidimu
Šalių argumentai
62 Ketvirtajame pagrinde, subsidiariai pateiktame tiek dėl skundžiamo sprendimo 288 punkto, tiek dėl to sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto pirmos įtraukos paskutinės sakinio dalies, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai aiškiai nenurodė, kad SKW sumokėjimas turės dvigubą atleidžiamąjį poveikį ne tik joms, bet ir Gigaset, ir priduria, kad dėl šios klaidos Komisija, išieškodama joms skirtas baudas, galės ginčyti galimo SKW sumokėjimo atleidžiamąjį pobūdį Gigaset naudai. Šiuo klausimu jos teigia, kad tuo atveju, jei Komisija padarytų išvadą, jog SKW sumokėjimas nuo baudos mokėjimo atleis tik jas, o ne Gigaset, jos neturėtų galimybės nustatyti baudos dydžio, kurį galiausiai turės sumokėti, o nacionalinis teismas, kuriam gali tekti nagrinėti tokį ginčą, negalėtų priimti sprendimo šiuo klausimu.
63 Taip Bendrasis Teismas pažeidė ne tik teisinio saugumo principą, kuris turi viršenybę solidaraus baudų mokėjimo srityje, bet ir principą nulla poena sine lege certa, jam tenkančią pareigą motyvuoti ir SESV 296 straipsnį.
64 Komisija teigia, kad šis pagrindas yra naujas, todėl nepriimtinas, ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
65 Iš pradžių reikia pažymėti, kad šiame pagrinde, pateiktame tiek dėl skundžiamo sprendimo 288 punkto, tiek dėl to sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto pirmos įtraukos paskutinės sakinio dalies, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nurodydamas, kad nuo sumų, kurias galimai sumokės SKW mokėdama jai ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f ir g punktuose skirtas baudas, mokėjimo atleistų tik apeliantes.
66 Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką suinteresuotumas pateikti apeliacinį skundą yra apeliacinio skundo priimtinumo sąlyga; jis turi išlikti iki teismo sprendimo dėl esmės priėmimo dienos. Toks suinteresuotumas egzistuoja, jei dėl savo rezultato apeliacinis skundas gali suteikti naudos jį pateikusiai bylos šaliai (2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Ferrero / VRDT, C‑552/09 P, EU:C:2011:177, 39 punktas ir nurodyta teismo praktika).
67 Tokia priimtinumo sąlyga taikoma tiek visam apeliaciniam skundui, tiek kiekvienam jam pagrįsti nurodytam pagrindui.
68 Nagrinėjamu atveju, kaip savo išvados 96 ir 98 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, skundžiamo sprendimo 288 punkte ir jo rezoliucinės dalies 2 punkto pirmos įtraukos paskutinėje sakinio dalyje Bendrasis Teismas aiškiai numatė, kad SKW pervestos sumos mokant jai ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f ir g punktuose skirtas baudas turėtų atleidžiamąjį poveikį apeliantėms skirtoms baudoms. Taigi šiuo pagrindu Teisingumo Teismo iš esmės prašoma trečiųjų asmenų, šiuo atveju Gigaset, naudai pripažinti tokio sumokėjimo atleidžiamąjį poveikį, o tai apeliantėms nesuteiktų jokios naudos.
69 Vadinasi, ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną.
Dėl penktojo pagrindo, siejamo su EB 81 straipsnio, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio, taip pat vienodo požiūrio principo, apeliančių teisės būti išklausytoms ir pareigos motyvuoti pažeidimu
Šalių argumentai
70 Penktajame pagrinde, subsidiariai pateiktame tiek dėl skundžiamo sprendimo 288 punkto, tiek dėl jo rezoliucinės dalies 2 punkto pirmos įtraukos, apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis iš naujo vertindamas apeliantėms skirtų baudų dydį pažeidė EB 81 straipsnį, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį, taip pat vienodo požiūrio principą, jų teisę būti išklausytoms ir savo pareigą motyvuoti, kai iš baudos dalies, kurią apeliantės turi sumokėti SKW atlikus mokėjimą, atėmė sumą, kuria neteisėtai buvo sumažinta jų bauda pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo, ir tai padarė neatsakydamas į jų argumentus šiuo klausimu.
71 Šiuo aspektu apeliantės teigia, kad, nesant baudos sumažinimo, kuris SKW buvo neteisėtai taikytas pagal prašymą atleisti nuo baudų ar jas sumažinti, pateiktą tik savo, o ne SKW vardu, skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto pirmoje įtraukoje apeliantėms skirtos baudos dalis, t. y. 2,49 mln. EUR, kurios atžvilgiu SKW atlikti mokėjimai turi atleidžiamąjį poveikį, būtų didesnė ir siektų 3,47 mln. EUR. Tuo remiantis darytina išvada, kad Bendrasis Teismas apeliančių nenaudai netiesiogiai atsižvelgė į SKW taikytą neteisėtą baudos sumažinimą.
72 Todėl apeliantės prašo Teisingumo Teismo nustatyti, kad SKW sumokėta baudos dalis atleistų Degussa nuo mokėjimo dėl 3,47 mln. EUR.
Teisingumo Teismo vertinimas
73 Šiame pagrinde apeliantės kritikuoja Bendrąjį Teismą dėl to, kad šis, kiek tai susiję su 2,49 mln. EUR bauda, kurią Bendrasis Teismas joms solidariai skyrė skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto pirmoje įtraukoje, iš esmės nustatė, jog SKW sumokėjus baudas, kurios jai skirtos ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f ir g punktuose, Degussa nuo mokėjimo atleidžiama dėl 2,49 mln. EUR, o ne dėl 3,47 mln. EUR.
74 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal baudos, kurią Bendrasis Teismas solidariai skyrė apeliantėms skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto pirmoje įtraukoje, mechanizmą SKW, sumokėjusi baudas, jai skirtas ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f ir g punktuose, jau atleistų apeliantes nuo visos joms solidariai skirtos 2,49 mln. EUR baudos.
75 Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 106 punkte, iš SKW negali būti reikalaujama sumokėti netgi dalies 1,24 mln. EUR baudos, numatytos skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto antroje įtraukoje. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 289 punkto ir to sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto antros įtraukos, kurie neginčijami šiame apeliaciniame skunde, ši suma buvo skirta tik Degussa dėl recidyvo, taigi jai neturi įtakos galimi SKW mokėjimai, susiję su šiai skirta bauda.
76 Todėl penktasis pagrindas turi būti atmestas.
77 Vadinasi, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
78 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
79 Pagal šio procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
80 Kadangi Degussa ir AlzChem pralaimėjo bylą, o Komisija prašė priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas, jos turi padengti savo išlaidas ir iš jų priteistinos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Evonik Degussa GmbH ir AlzChem AG padengia savo išlaidas ir iš jų priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Parašai.