TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. rugsėjo 21 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Karteliai – Italijos gelžbetonio armatūros gamintojai – Kainų nustatymas bei gamybos ir pardavimo ribojimas ir kontrolė – EAPB 65 straipsnio pažeidimas – Pirminio sprendimo panaikinimas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 pagrindu iš naujo priimtas sprendimas – Naujo pranešimo apie kaltinimus nepateikimas – Apklausos nesurengimas panaikinus pirminį sprendimą – Proceso Bendrajame Teisme trukmė“
Byloje C‑89/15 P
dėl 2015 m. vasario 24 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Riva Fire SpA, likviduojama, įsteigta Milane (Italija), atstovaujama advokatų M. Merola, M. Pappalardo, T. Ubaldi ir M. Toniolo,
apeliantė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Komisijai, atstovaujamai L. Malferrari ir P. Rossi, padedamų advokato P. Manzini, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Juhász, teisėjai C. Vajda (pranešėjas) ir C. Lycourgos,
generalinis advokatas N. Wahl,
posėdžio sekretorė V. Giacobbo-Peyronnel, administratorė
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. spalio 20 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2016 m. gruodžio 8 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu Riva Fire SpA (toliau – Riva) prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Riva Fire / Komisija (T‑83/10, nepaskelbtas Rink., toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2014:1034), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimo C(2009) 7492 final, dėl procedūros pagal EAPB sutarties 65 straipsnį (byla COMP/37.956 – Gelžbetonio armatūra, pakartotinis sprendimas, toliau – 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas), iš dalies pakeisto 2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimu C(2009) 9912 final (toliau – keičiantysis sprendimas) (2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas su pakeitimais iš dalies, padarytais keičiančiuoju sprendimu, toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
2 Bylos faktinės aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 16‐21 punktuose.
„16. Nuo 2000 m. spalio iki gruodžio mėn. Komisija pagal AP 47 straipsnį patikrino Italijos įmones, gelžbetonio armatūros gamintojas, ir Italijos metalurgijos įmonių asociaciją. Remdamasi AP 47 straipsniu, ji taip pat išsiuntė prašymus pateikti informaciją <…>.
17. 2002 m. kovo 26 d. Komisija pradėjo administracinę procedūrą ir suformulavo kaltinimus pagal AP 36 straipsnį (toliau – pranešimas apie kaltinimus) <…>. (Riva) dėl pranešimo apie kaltinimus pateikė pastabas raštu. 2002 m. birželio 13 d. įvyko apklausa <…>.
18. 2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisija suformulavo papildomus kaltinimus (toliau – pranešimas apie papildomus kaltinimus), skirtus pradinio pranešimo apie kaltinimus adresatams. Pranešime apie papildomus kaltinimus, pagrįstame 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio (EB 81 ir 82) straipsnius (OL 13, 1962, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 3) 19 straipsnio 1 dalimi, Komisija paaiškino savo poziciją dėl procedūros tęsimo pasibaigus EAPB sutarties galiojimui. 2002 m. rugsėjo 20 d. (Riva) atsakė į pranešimą apie papildomus kaltinimus. 2002 m. rugsėjo 30 d., dalyvaujant valstybių narių atstovams, įvyko antroji apklausa <…>.
19. Pasibaigus procedūrai, Komisija 2002 m. gruodžio 17 d. Sprendimą C (2002) 5087 final dėl procedūros pagal AP 65 straipsnį (byla COMP/37.956 – Gelžbetonio armatūra) (toliau – 2002 m. sprendimas), kuriuo konstatavo, kad įmonės, kurios yra šio sprendimo adresatės buvo sukūrusios vieną sudėtinį ir tęstinį kartelį Italijos gelžbetonio armatūros strypų arba ričių rinkoje, kurio tikslas ar poveikis buvo kainų nustatymas ir dėl kurio taip pat buvo sutartinai ribojama ar kontroliuojama gamyba ar pardavimas, taip pažeidžiant AP 65 straipsnio 1 dalį <…>. Šiame sprendime Komisija <…> (Riva) skyrė 26,9 mln. eurų baudą.
20. 2003 m. vasario 6 d. (Riva) Bendrajam Teismui pareiškė ieškinį dėl 2002 m. sprendimo. 2007 m. spalio 25 d. Sprendimu Riva Acciaio / Komisija (T‑45/03, (nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:318)) Bendrasis Teismas panaikino 2002 m. sprendimą. Bendrasis Teismas nurodė, kad atsižvelgiant būtent į tai, jog 2002 m. sprendime nebuvo jokių nuorodų į Reglamento Nr. 17 3 straipsnį ir 15 straipsnio 2 dalį, šis sprendimas buvo grindžiamas tik AP 65 straipsnio 4 ir 5 dalimis <…>. Kadangi šių nuostatų galiojimas pasibaigė 2002 m. liepos 23 d., Komisija nebegalėjo grįsti savo kompetencijos minėtomis nuostatomis, kurios nebegaliojo, kai buvo priimtas 2002 m. sprendimas, kad konstatuotų AP 65 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skirtų baudas įmonėms, dalyvavusioms darant minėtą pažeidimą <…>.
21. 2008 m. birželio 30 d. raštu Komisija pranešė (Riva) ir kitoms nagrinėjamoms įmonėms apie savo ketinimą iš naujo priimti sprendimą, pakeičiant jo teisinį pagrindą, palyginti su tuo, kuris buvo nurodytas 2002 m. sprendime. Be to, ji nurodė, jog, atsižvelgiant į (2007 m. spalio 25 d.) Sprendimo Riva Acciaio / Komisija (T‑45/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:318) ribotą taikymo sritį, pakartotinis sprendimas bus grindžiamas pranešime apie kaltinimus ir pranešime apie papildomus kaltinimus pateiktais įrodymais. Suinteresuotosioms įmonėms buvo nustatytas terminas pastaboms pateikti <…>“
3 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendime Komisija nusprendė, be kita ko, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų (SESV 101 ir 102) straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) turi būti aiškinamas taip, kad po 2002 m. liepos 23 d. jai suteikiama teisė konstatuoti ir skirti sankcijas už kartelius, patenkančius į EAPB sutarties taikymo sritį ratione materiae ir ratione temporis. Ji nurodė, kad šis sprendimas buvo priimtas pagal EB sutarties ir to reglamento procedūros taisykles ir kad materialiosios nuostatos, kurios nebegaliojo akto priėmimo dieną, galėjo būti taikomos pagal teisės normų tęstinumą laiko atžvilgiu reglamentuojančius principus, jei taikomas bendrasis lex mitior principas.
4 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo 1 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad Riva pažeidė AP 65 straipsnio 1 dalį, nuo 1989 m. gruodžio 6 d. iki 2000 m. birželio 27 d. dalyvaudama tęstiniame susitarime ir (arba) vykdydama suderinus veiksmus dėl gelžbetonio armatūros strypų arba ričių, kurių tikslas ir (arba) poveikis buvo kainų nustatymas ir gamybos ar pardavimų ribojimas (arba) kontrolė bendrojoje rinkoje. To paties sprendimo 2 straipsnyje Komisija Riva skyrė 26,9 mln. eurų dydžio baudą.
5 Nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 23 d. išsiųstuose raštuose aštuonioms iš vienuolikos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo adresatėmis esančių įmonių, įskaitant Riva, Komisijai nurodė, kad šio sprendimo priede, kuris buvo išsiųstas jo adresatėms, nepateiktos lentelės, iliustruojančios kainos pokyčius.
6 2009 m. gruodžio 8 d. Komisija priėmė keičiantįjį sprendimą, jo priede pateiktos trūkstamos lentelės ir ištaisytos aštuoniose išnašose pateiktos sunumeruotos nuorodos į minėtas lenteles.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
7 2010 m. vasario 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Riva ieškinį, juo ji Bendrojo Teismo prašė, pirma, panaikinti visą ginčijamą sprendimą arba kiek jis su ja susijęs, o jei šis reikalavimas nebūtų tenkinamas – sumažinti jai skirtos baudos dydį. Ji taip pat Bendrojo Teismo paprašė imtis tyrimo priemonių dėl šio sprendimo priėmimo procedūros.
8 Ieškiniui pagrįsti Riva nurodė aštuonis pagrindus, iš kurių pirmasis susijęs su Komisijos kompetencijos nebuvimu baigus galioti EAPB sutarčiai ir su Reglamento Nr. 1/2003 pažeidimu, antrasis – su Reglamento Nr. 17 10 straipsnio 3 ir 5 dalių ir Reglamento Nr. 1/2003 14 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimu, trečiasis – su AP 36 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimu, ketvirtasis – su 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal (SESV 101 ir 102) straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 10 ir 11 straipsnių ir Riva teisės į gynybą pažeidimu, penktasis – su nemotyvavimu ir prieštaringais motyvais, kiek tai susiję su atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimu ir lex mitior principo taikymu, šeštasis – su faktinių aplinkybių iškraipymu ir AP 65 straipsnio pažeidimu, kiek tai susiję su skirtingais Riva inkriminuojamo pažeidimo aspektais, septintasis – su tyrimo neatlikimu ir nemotyvavimu, kiek tai susiję su viso pažeidimo inkriminavimu Riva ir su konkrečia pastarosios pozicija dėl jai inkriminuoto elgesio, ir aštuntasis – su Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, su Komisijos pranešimo dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais (OL C 207, 1996, p. 4) pažeidimu, su Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 171) pažeidimu, su piktnaudžiavimu įgaliojimais, su proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu nustatant baudos dydį.
9 Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas sumažino Riva skirtos baudos dydį iki 26 093 000 eurų, o likusią jos ieškinio dalį atmetė.
Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme
10 Apeliaciniame skunde Riva Teisingumo Teismo prašo:
– pirma, panaikinti skundžiamą ir dėl tos priežasties – panaikinti ginčijamą sprendimą,
– nepatenkinus šio prašymo, panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo jai skirta bauda buvo sumažinta 3 % ir dėl tos priežasties šią baudą sumažinti dar daugiau arba grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui,
– papildomai pripažinti, kad procesas Bendrajame Teisme neatitiko protingos proceso trukmės principo ir
– priteisti iš Komisijos abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– priteisti iš Riva bylinėjimosi išlaidas.
Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį
12 Žodinė proceso dalis baigta 2016 m. gruodžio 8 d., kai generalinis advokatas pateikė išvadą byloje. 2017 m. sausio 27 d. raštu, kuris tą pačią dieną buvo pateiktas Teisingumo Teismo kanceliarijai, Komisija Teisingumo Teismo paprašė nurodyti atnaujinti žodinę proceso dalį ir prie bylos medžiagos pridėti duomenis apie jos prašyme išdėstytas faktines aplinkybes ir prie to prašymo pridėtus dokumentus.
13 Grįsdama šį prašymą Komisija iš esmės teigia, kad Teisingumo Teismas nepakankamai paaiškino faktines aplinkybes dėl 2002 m. birželio 13 d. ir rugsėjo 30 d. apklausų, kuriomis generalinis advokatas grindžia išvadą, nes dėl šių aplinkybių šalys konkrečiai nediskutavo.
14 Pagal Teisingumo Teismo Procedūros reglamento 83 straipsnį šiam teismui, išklausius generalinį advokatą, leidžiama bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – ypač jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis teisiniu argumentu, dėl kurio šalys nepateikė nuomonės.
15 Vis dėlto reikia priminti, kad apeliacinio skundo dalyką iš esmės apibrėžia pagrindai ir šalių pateikti argumentai. Šiuo atveju šalys turėjo galimybę pakankamai aptarti šiuos pagrindus ir argumentus procesiniuose dokumentuose ir per 2016 m. spalio 20 d. įvykusį bendrą teismo posėdį bylose C‑85/15 P–C‑89/15 P.
16 Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, nusprendžia, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.
Dėl apeliacinio skundo
17 Apeliaciniam skundui pagrįsti Riva pateikia keturis pagrindus, iš kurių pirmasis yra pagrindinis, o kiti – subsidiarūs. Pirmasis pagrindas susijęs su teisės klaida ir nepakankamu ir prieštaringu skundžiamo sprendimo motyvavimu, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 773/2004 ir teisės į gynybą pažeidimu, antrasis – su teisės klaida ir nepakankamu bei prieštaringu galutinio baudos dydžio nustatymo motyvavimu, trečiasis – su prieštaravimu ir teisės klaida, nes Bendrasis Teismas Riva pripažino 1998 m. gruodžio mėn. sudarytos sutarties dėl pardavimo kvotų „dalyve“ ir dėl tos priežasties atsižvelgė į šią kartelio dalį nustatydamas baudos dydį ir ketvirtasis – su Riva vadovų įtakos pradinio baudos dydžio padidinimui poveikio nemotyvavimu. Teisingumo Teismui ji taip pat teikia prašymą dėl atskiro sprendimo dėl proceso Bendrajame Teisme neteisėtumo, nes buvo pažeista teisė į protingą proceso trukmę.
Dėl pirmojo pagrindo
Šalių argumentai
18 Pateikdama pirmąjį pagrindą Riva iš esmės siekia užginčyti skundžiamo sprendimo 124 punkte Bendrojo Teismo pateiktas išvadas, kuriomis atmetamas jos argumentas, kad po to, kai buvo panaikintas 2002 m. sprendimas ir prieš priimdama ginčijamą sprendimą, Komisija turėjo jai pateikti naują pranešimą apie kaltinimus ir surengti naują apklausą dalyvaujant valstybių narių atstovams.
19 Ji teigia, kad Bendrasis Teismas negali skundžiamo sprendimo 115 ir 120 punktų motyvų grįsti juose nurodyta jurisprudencija, nes ta jurisprudencija susijusi su prielaida, kad, viena vertus, pažeidimas 2002 m. sprendime padarytas tik jo priėmimo momentu; kita vertus, kaltinimai, kuriais grindžiamas tas sprendimas ir vėliau priimtas sprendimas, yra tie patys, nes visi abiejų sprendimų punktai yra identiški. Tačiau šiuo atveju kalbama ne apie paprastą Komisijos padarytą procedūros reikalavimo pažeidimą. Atvirkščiai, šios institucijos padarytos klaidos persidavė jos bendram požiūriui ir neapsiribojo tik teisės akto teisinio pagrindo nustatymu. Tos klaidos turėjo pasekmių pažeidimo esmei, įskaitant atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimą, principo lex mitior taikymą ir baudos dydžio apskaičiavimą. Be to, Bendrasis Teismas pripažino, kad nei 2002 m. sprendimo ir ginčijamo sprendimo motyvai, nei tuose sprendimuose pateiktas tam tikrų veiksmų teisinis kvalifikavimas, nei tų sprendimų rezoliucinės dalys nėra identiškos.
20 Šiuo klausimu Riva teigia, kad skundžiamo sprendimo 112 punkte išdėstytas konstatavimas, jog Riva atliktas abiejų sprendimų palyginimas neturi reikšmės, nes 2002 m. sprendimo panaikinimas reiškia jo pašalinimą iš Sąjungos teisės sistemos, yra klaidingas ir prieštaringas. Skundžiamo sprendimo 120 punkte Bendrasis Teismas rėmėsi šių sprendimų turinio palyginimu ir atkreipė dėmesį į Komisijos ketinimą priimti, panaikinus 2002 m. sprendimą, identišką sprendimą dėl tų pačių kaltinimų, dėl kurių įmonės jau buvo pateikusios pastabas.
21 Be to, Riva teigia, kad atsižvelgiant į principą, pagal kurį procedūros taisyklės turi būti taikomos iš karto po jų įsigaliojimo, baigus galioti EAPB sutarčiai pagal Reglamente Nr. 773/2004 nustatytą procedūros tvarką suinteresuotosioms įmonėms privalo būti pateiktas naujas pranešimas apie kaltinimus, o vėliau turi būti surengta apklausa dalyvaujant valstybių narių atstovams, kuriems šios įmonės niekada neturėjo progos pateikti pastabų dėl joms pateiktų kaltinimų esmės.
22 Komisija laikosi nuomonės, kad šis pagrindas turi būti atmestas, nes jis grindžiamas klaidingu ir klaidinančiu skundžiamo sprendimo aiškinimu.
23 Argumentas, kad nebuvo pateiktas naujo pranešimo apie kaltinimus ir nebuvo surengtos apklausos dalyvaujant valstybių narių atstovams, kai baigė galioti EAPB sutartis, yra nepagrįstas, nes Komisija tikrai pateikė Riva pranešimą apie papildomus kaltinimus, priimtą pagal EB sutartyje nustatytas procedūros taisykles, į kurį Riva pateikė atsakymą raštu ir per 2002 m. rugsėjo 30 d. įvykusią apklausą, kurioje dalyvavo valstybės narės.
Teisingumo Teismo vertinimas
24 Reikia priminti, kad per procedūrą, pasibaigusią 2002 m. sprendimo priėmimu, 2002 m. kovo 26 d. Komisija suinteresuotosioms įmonėms, taip pat Riva, pateikė pranešimą apie kaltinimus pagal AP 36 straipsnį. Su šiuo pranešimu susijusi apklausa įvyko 2002 m. birželio 13 d. Neginčytina, kad valstybių narių atstovai nebuvo pakviesti dalyvauti šioje apklausoje, nes tokio dalyvavimo nenumatyta tuo metu galiojusiose EAPB sutarties normose.
25 Baigus galioti tai sutarčiai, 2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisija šioms įmonėms išsiuntė papildomą pranešimą apie kaltinimus, grindžiamą Reglamento Nr. 17 19 straipsnio 1 dalimi, kuriame paaiškino savo poziciją dėl teisinio pagrindo pasikeitimo ir paragino jas pareikšti savo nuomones apie šiuos papildomus kaltinimus 2002 m. rugsėjo 30 d. įvyko apklausa, kurioje dalyvavo valstybių narių atstovai, kaip numatyta 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2842/98 dėl šalių išklausymo nagrinėjant tam tikras bylas pagal EB steigimo sutarties [81] ir [82] straipsnius (OL 354, 1998, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 4 t., p. 204) 11 straipsnio 2 dalyje.
26 Panaikinus 2002 m. sprendimą, 2008 m. birželio 30 d. raštu Komisija informavo Riva ir kitas suinteresuotąsias įmones apie ketinimą pakartotinai priimti šį sprendimą remiantis Reglamentu Nr. 1/2003 kaip teisiniu pagrindu, laikantis šiame reglamente numatytų procedūros taisyklių.
27 Atsižvelgiant į procedūros eigą, reikia išnagrinėti, ar, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė būtent skundžiamo sprendimo 124 punkte, Komisija privalėjo, panaikinus 2002 m. sprendimą, iš naujo pradėti procedūrą, priimti naują pranešimą apie kaltinimus ir surengti naują apklausą.
28 Suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad procedūros taisyklės paprastai laikomos taikomomis tą dieną, kurią įsigalioja (2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ArcelorMittal Luxembourg / Komisija ir Komisija / ArcelorMittal Luxembourg ir kt., C‑201/09 P ir C‑216/09 P, EU:C:2011:190, 75 punktas ir nurodyta jurisprudencija; 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta / Komisija, C‑352/09 P, EU:C:2011:191, 88 punktas ir 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑610/10, EU:C:2012:781, 45 punktas), net toje procedūroje, kuri pradėta iki šios datos, tačiau kuri po šios datos tebesitęsia (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑610/10, EU:C:2012:781, 47 punktą).
29 Kadangi šiuo atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalimi ir 23 straipsnio 2 dalimi, šiuo sprendimu pasibaigusi procedūra turėjo būti vykdoma pagal šį reglamentą ir pagal Reglamentą Nr. 773/2004, kurio teisinis pagrindas yra Reglamentas Nr. 1/2003 (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta / Komisija, C‑352/09 P, EU:C:2011:191, 90 punktą), nepaisant to, kad ši procedūra pradėta prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 1/2003.
30 Reglamento Nr. 773/2004 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiškinamose atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003, kurį jis įgyvendina, 27 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad priimdama sprendimą pagal, be kita ko, pastarojo reglamento 7 straipsnį, Komisija pateikia šalims pranešimą apie kaltinimus ir suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę per jos nustatytą terminą.
31 Kaip Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo skundžiamo sprendimo 117 ir 118 punktuose, šiuo atveju Komisija suinteresuotosioms įmonėms jau buvo išsiuntusi pranešimus apie kaltinimus ir pranešimus apie papildomus kaltinimus ir, atsižvelgiant į šiuos pranešimus, ginčijamame sprendime Riva nekaltinama naujais veiksmais, o inkriminuojamų pažeidimų įrodymai smarkiai nekeičiami.
32 Šiomis aplinkybėmis teiginys, kad skundžiamo sprendimo 122 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, ir teiginys, kad jis prieštarauja to sprendimo 120 punktui, turi būti atmesti. Kaip pažymi Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtas 120 punktas susijęs su kaltinimų, kuriais grindžiami 2002 m. spendimas ir ginčijamas sprendimas, tapatumu, o 122 punktas susijęs su Riva atliktu sprendimų palyginimu, kurį Bendrasis Teismas kvalifikavo kaip nereikšmingą, nes būtent pranešimas apie kaltinimus ir susipažinimas su byla suteikia įmonėms, dėl kurių atliekamas tyrimas, galimybę susipažinti su Komisijos turimais įrodymais ir veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą. Priešingai, nei teigia Riva, galimas aptariamų sprendimų tekstų skirtumas nebūtinai savaime reiškia, kad suinteresuotosioms įmonėms inkriminuojami kaltinimai pasikeitė, o šio fakto Riva bet kuriuo atveju neįrodė.
33 Beje, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 53 punkte, turinio atžvilgiu nėra didelių skirtumų tarp pagal EAPB sutarties sistemą priimto pranešimo apie kaltinimus ir pagal reglamentus Nr. 17 ir Nr. 1/2003 priimto pranešimo apie kaltinimus. Todėl nereikėjo siųsti naujo pranešimo apie kaltinimus.
34 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pagrįstai rėmėsi 2002 m. spalio 15 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija (C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582) 73 punktu, kuriame primenama, kad Sąjungos teisės akto panaikinimas nebūtinai panaikina parengiamuosius aktus, nes procedūra, per kurią keičiamas panaikintas aktas, gali iš principo būti atnaujinta konkrečiai nuo to momento, kai atsirado pažeidimas.
35 Kaip skundžiamo sprendimo 115 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, 2002 m. sprendimas buvo panaikintas dėl Komisijos kompetencijos priimti tą sprendimą EAPB sutarties, kuri jo priėmimo momentu nebegaliojo, nuostatų pagrindu nebuvimo, todėl būtent šią konkrečią dieną ir atsirado pažeidimas. Todėl panaikinimas neturėjo įtakos nei pranešimui apie kaltinimus, nei pranešimui apie papildomus kaltinimus.
36 Priešingai, nei teigia Riva, šio sprendimo 34 punkte nurodyta teismų praktika netampa netaikytina dėl to, kad 2002 m. sprendime Komisijos padarytos klaidos turėjo pasekmių pažeidimo esmei, įskaitant atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimą, principo lex mitior taikymą ir baudos dydžio apskaičiavimą. Iš tiesų, nors Komisija šį sprendimą grindė klaidingu teisiniu pagrindu, t. y. AP 65 straipsnio 4 ir 5 dalimis, tai nereiškia, kad, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 18 ir 119 punktuose, Reglamento Nr. 17 19 straipsnio 1 dalimi grindžiamame pranešime apie papildomus kaltinimus ši institucija informavo Riva apie pasekmes baigus galioti EAPB sutarčiai ir kad Riva turėjo galimybę pateikti pastabas šiuo klausimu.
37 Be to, neginčijama, kad šioms pasekmėms visiškai neturėjo įtakos Reglamento Nr. 17 panaikinimas ir Reglamento Nr. 1/2003, kurio tam tikros nuostatos yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, įsigaliojimas. Bet kuriuo atveju, kaip išvados 50 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Reglamento Nr. 1/2003 34 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 773/2004 19 straipsnyje, kurie yra pereinamojo laikotarpio nuostatos, nustatyta, kad procedūriniai veiksmai ir priemonės, kurių imtasi atitinkamai pagal reglamentus Nr. 17 ir Nr. 2842/98, toliau galioja taikant pirmuosius nurodytus reglamentus.
38 Todėl Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos skundžiamo sprendimo 124 punkte darydamas išvadą, kad Komisija neprivalėjo priimti naujo pranešimo apie kaltinimus.
39 Vis dėlto, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 55 punkte, pagal Reglamento Nr. 773/2004 12 straipsnį Komisija turi suteikti šalims, kurioms ji pateikė pranešimą apie kaltinimus, galimybę paaiškinti savo argumentus per apklausą, jeigu jos pateikia tokį prašymą rašytinėse pastabose. Todėl, kadangi, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 35 punktu, 2002 m. sprendimo panaikinimas nepadarė įtakos pranešimui apie kaltinimus ir pranešimui apie papildomus kaltinimus, reikia išnagrinėti, ar Komisija suteikė šioms šalims galimybę išdėstyti savo argumentus per apklausą, surengtą laikantis reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 nustatytų procedūros reikalavimų, kaip ji privalėjo tai padaryti.
40 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad pagal Reglamente Nr. 1/2003 nustatytą ir Reglamente Nr. 773/2004 išplėtotą procedūros sistemą pastarojo reglamento 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijos raginamos dalyvauti apklausoje, kuri, pranešimo apie kaltinimus adresatų prašymu, rengiama gavus šį pranešimą.
41 Dėl 2002 m. vykdytų apklausų pažymėtina, kad valstybių narių atstovai nedalyvavo 2002 m. birželio 13 d. apklausoje, nes toks dalyvavimas nebuvo numatytas tuo metu galiojusioje EAPB sutartyje. Neginčytina, kad šioje apklausoje buvo kalbėta apie bylos esmę, t. y. apie veiksmus, kuriais Komisija kaltino įmones pranešimo apie kaltinimus adresates. Tai galima teigti remiantis, be kita ko, ginčijamo sprendimo 379–382 punktais ir tai patvirtinta 2014 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimų Alfa Acciai / Komisija (T‑85/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1037) ir Ferriera Valsabbia ir Valsabbia Investimenti / Komisija (T‑92/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1032) 148 punkte.
42 Atvirkščiai, 2002 m. rugsėjo 30 d. apklausoje, į kurią valstybių narių atstovai buvo pakviesti pagal tuomet jau taikomas EB sutarties taisykles, konkrečiai – pagal Reglamento Nr. 2842/98 11 straipsnio 2 dalį, buvo kalbama apie pranešimų apie papildomus kaltinimus dalyką, t. y. apie EAPB sutarties pasibaigimo teisines pasekmes procedūros tęsimui. Taip galima teigti, viena vertus, remiantis šiuo pranešimu, kuriame adresatai aiškiai kviečiami išreikšti nuomonę apie papildomus kaltinimus. Kita vertus, ginčijamo sprendimo 382 punkte Komisija nurodė, kad nemanė esant reikalinga pakartoti 2002 m. birželio 13 d. apklausą pagal reglamentų Nr. 17 ir Nr. 1/2003 nuostatas, nes ši apklausa, kurioje valstybių narių atstovai nedalyvavo, buvo vykdoma pagal tuomet galiojusias EAPB sutarties taisykles. Be to, per bendrą apklausą bylose C‑85/15 P–C‑89/15 P Komisija, atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą, patvirtino, kad pranešime apie papildomus kaltinimus nebekalbama nei apie per procedūrą nagrinėtas faktines aplinkybes, nei apie įrodymus.
43 Tuo remiantis darytina išvada, kad šioje byloje valstybių narių atstovai nedalyvavo apklausoje dėl bylų esmės, o dalyvavo tik apklausoje, kurioje kalbėta apie teisines pasekmes, kylančias dėl pasibaigusios EAPB sutarties.
44 Remiantis šio sprendimo 28 ir 29 punktuose priminta jurisprudencija, kai sprendimas priimamas Reglamento Nr. 1/2003 pagrindu, šiuo sprendimu pasibaigianti procedūra neturi prieštarauti šiame reglamente nustatytoms procedūros taisyklėms, net jeigu ši procedūra prasidėjo prieš jam įsigaliojant.
45 Tuo remiantis darytina išvada, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija privalėjo, remdamasi Reglamento Nr. 773/2004 12 ir 14 straipsniais, suteikti šalims galimybę pateikti argumentus per apklausą, į kurią ji pakvietė valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijas. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad 2002 m. birželio 13 d. apklausa, kurioje kalbėta apie bylos esmę, atitiko procedūros reikalavimus dėl sprendimo priėmimo Reglamento Nr. 1/2003 pagrindu.
46 Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 124 punkte nusprendė, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neprivalėjo surengti naujos apklausos dėl to, jog suinteresuotosios įmonės jau turėjo galimybę būti išklausytos žodžiu per 2002 m. birželio 13 d. ir rugsėjo 30 d. apklausas.
47 Kaip išvados 56 ir 57 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, atsižvelgiant į tai, kad pagal reglamentuose Nr. 1/2003 ir 773/2004 numatytą procedūrą yra svarbu suinteresuotųjų šalių prašymu surengti apklausą, kurioje pagal antrojo reglamento 14 straipsnio 3 dalį kviečiamos dalyvauti valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijos, tokios apklausos nesurengimas yra esminių procedūros reikalavimų pažeidimas.
48 Kadangi teisės į tokią Reglamente Nr. 773/2004 numatytą apklausą nesilaikyta, įmonei, kurios teisės taip buvo pažeistos, nereikia įrodyti, kad šis pažeidimas galėjo turėti jai nenaudingos įtakos procedūros eigai ir ginčijamo sprendimo turiniui.
49 Vadinasi, šioje procedūroje neginčytinai yra trūkumų, neatsižvelgiant į dėl jų galinčias kilti Riva galimai žalingas pasekmes (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑553/10 P ir C‑554/10 P, EU:C:2012:682, 46–52 punktus ir 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo CEPSA / Komisija, C‑608/13 P, EU:C:2016:414, 36 punktą).
50 Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia pritarti Riva pateiktam pirmajam pagrindui ir dėl tos priežasties panaikinti skundžiamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti kitų apeliacinio skundo pagrindų.
Dėl prašymo priimti atskirą sprendimą
Šalių argumentai
51 Prašyme priimti atskirą sprendimą Riva prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad per Bendrajame Teisme vykusį procesą buvo pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos Sąjungos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, nes per šį procesą nesilaikyta protingos proceso trukmės principo, o tai yra pakankamai sunkus teisės normos, kuria asmenims suteikiamos teisės, pažeidimas.
52 Šiuo klausimu Riva pažymi, kad procesas Bendrajame Teisme truko beveik penkerius metus, iš kurių treji metai ir du mėnesiai praėjo nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios. Ši trukmė nepateisinama bylos aplinkybėmis. Iš tiesų Riva pateikti pagrindai nesukėlė pernelyg didelių sunkumų ir nesukliudė teisėjui pranešėjui atlikti savo darbo per trumpesnį laiką. Bendrojo Teismo inertiškumo negalima paaiškinti proceso organizavimo ar tyrimo priemonių taikymu arba kilusiais atskiraisiais procesiniais klausimais. Riva savo elgesiu neprisidėjo prie bylos nagrinėjimo vilkinimo.
53 Komisija prašo atmesti Riva prašymą.
Teisingumo Teismo vertinimas
54 Dėl Riva prašymo, kad Teisingumo Teismas pripažintų Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pažeidimą, reikia priminti, kad sankcija už šioje nuostatoje nustatytos Sąjungos teismo pareigos pateiktas bylas išnagrinėti per protingą terminą pažeidimą turi būti skiriama pareiškiant Bendrajame Teisme ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes toks ieškinys yra veiksminga teisių gynimo priemonė. Taigi reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Bendrojo Teismo pareigos išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką nesilaikymo, negali būti tiesiogiai su apeliaciniu skundu pateiktas Teisingumo Teismui, o turi būti pateiktas pačiam Bendrajam Teismui. Bendrasis Teismas, turintis jurisdikciją pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir gavęs reikalavimą atlyginti žalą, tokį reikalavimą turi išnagrinėti sudaręs kitą kolegiją nei išsprendusią bylą, kurios nagrinėjimo trukmė kritikuojama (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Repsol Lubricantes y Especialidades ir kt. / Komisija, C‑617/13 P, EU:C:2016:416, 98 ir 99 punktai, bei juose nurodyta jurisprudencija).
55 Taigi Riva pateiktą prašymą priimti atskirą sprendimą reikia atmesti.
Dėl ieškinio Bendrajame Teisme
56 Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina. Šis teismas gali pats priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti.
57 Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas turi būtinus duomenis, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl Riva pareikšto ieškinio Bendrajame Teisme, kuriuo siekiama ginčijamo sprendimo panaikinimo.
58 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad dėl šio sprendimo 24–49 punktuose išdėstytų priežasčių ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek jis taikomas Riva dėl esminių procedūros reikalavimų pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
60 Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal to reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Riva apeliacinis skundas ir Bendrajam Teismui pateiktas ieškinys buvo patenkinti, remiantis Riva reikalavimais reikia Komisijai nurodyti padengti ne tik savo, bet ir Riva patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Riva / Komisija (T‑83/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1034).
2. Panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą C(2009) 7492 final dėl procedūros pagal AP 65 straipsnį (byla COMP/37.956 – Gelžbetonio armatūra, pakartotinis sprendimas), iš dalies pakeistą 2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimu C(2009) 9912 final, tiek, kiek jis susijęs su Riva Fire SpA.
3. Komisija padengia ne tik savo, bet ir Riva Fire SpA bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.
Parašai.