TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. rugsėjo 21 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Karteliai – Italijos gelžbetonio armatūros gamintojai – Kainų nustatymas ir gamybos ir pardavimo ribojimas bei kontrolė – EAPB 65 straipsnio pažeidimas – Pirminio sprendimo panaikinimas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 pagrindu iš naujo priimtas sprendimas – Naujo pranešimo apie kaltinimus nepateikimas – Apklausos nesurengimas panaikinus pirminį sprendimą – Proceso Bendrajame Teisme trukmė“
Byloje C‑85/15 P
dėl 2015 m. vasario 19 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Feralpi Holding SpA, įsteigta Brešoje (Italija), atstovaujama advokatų G. M. Roberti ir I. Perego,
apeliantė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Komisijai, atstovaujamai L. Malferrari ir P. Rossi padedamų advokato M. Moretto, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Juhász, teisėjai C. Vajda (pranešėjas) ir C. Lycourgos,
generalinis advokatas N. Wahl,
posėdžio sekretorė V. Giacobbo-Peyronnel, administratorė
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. spalio 20 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2016 m. gruodžio 8 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu Feralpi Holding SpA (toliau – Feralpi) prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Feralpi / Komisija (T‑70/10, nepaskelbtas Rink., toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2014:1031), juo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimo C(2009) 7492 final, dėl procedūros pagal AP 65 straipsnį (byla COMP/37.956 – Gelžbetonio armatūra, pakartotinis sprendimas, toliau – 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas), iš dalies pakeisto 2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimu C(2009) 9912 final (toliau – keičiantysis sprendimas) (2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas su pakeitimais iš dalies, padarytais keičiančiuoju sprendimu, toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
2 Bylos faktinės aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 16‐21 punktuose.
„16. Nuo 2000 m. spalio iki gruodžio mėn. Komisija pagal AP 47 straipsnį patikrino Italijos įmones, gelžbetonio armatūros gamintojas, ir Italijos metalurgijos įmonių asociaciją (Federacciai). Remdamasi AP 47 straipsniu, ji taip pat išsiuntė prašymus pateikti informaciją <…>.
17. 2002 m. kovo 26 d. Komisija pradėjo administracinę procedūrą ir suformulavo kaltinimus pagal AP 36 straipsnį (toliau – pranešimas apie kaltinimus) <…>. (Feralpi) dėl pranešimo apie kaltinimus pateikė pastabas raštu. 2002 m. birželio 13 d. įvyko apklausa <…>.
18. 2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisija suformulavo papildomus kaltinimus (toliau – pranešimas apie papildomus kaltinimus), skirtus pradinio pranešimo apie kaltinimus adresatams <…>. Pranešime apie papildomus kaltinimus, pagrįstame 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio (EB 81 ir 82) straipsnius (OL 13, 1962, p. 204, 2004 m. Specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 3) 19 straipsnio 1 dalimi, Komisija paaiškino savo poziciją dėl procedūros tęsimo pasibaigus EAPB sutarties galiojimui. Suinteresuotosioms įmonėms buvo suteiktas terminas pastaboms pateikti, o 2002 m. rugsėjo 30 d. įvyko antroji apklausa dalyvaujant valstybių narių atstovams <…>. 2002 m. rugsėjo 13 d. (Feralpi) atsakė į pranešimą apie papildomus kaltinimus.
19. Pasibaigus procedūrai, Komisija 2002 m. gruodžio 17 d. Sprendimą C (2002) 5087 final,dėl procedūros pagal AP 65 straipsnį (byla COMP/37.956 – Gelžbetonio armatūra) (toliau – 2002 m. sprendimas), kuriuo konstatavo, kad įmonės, kurios yra šio sprendimo adresatės buvo sukūrusios vieną sudėtinį ir tęstinį kartelį Italijos gelžbetonio armatūros strypų arba ričių rinkoje, kurio tikslas ar poveikis buvo kainų nustatymas ir dėl kurio taip pat buvo sutartinai ribojama ar kontroliuojama gamyba ar pardavimas, taip pažeidžiant AP 65 straipsnio 1 dalį <…>. Šiame sprendime Komisija (Feralpi) skyrė 10,25 mln. eurų baudą.
20. 2003 m. kovo 4 d. (Feralpi) Bendrajam Teismui pareiškė ieškinį dėl 2002 m. sprendimo. 2007 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimu Feralpi Siderurgica / Komisija (T‑77/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:319) Bendrasis Teismas panaikino 2002 m. sprendimą. Bendrasis Teismas nurodė, kad atsižvelgiant būtent į tai, jog 2002 m. sprendime nebuvo jokių nuorodų į Reglamento Nr. 17 3 straipsnį ir 15 straipsnio 2 dalį, šis sprendimas buvo grindžiamas tik AP 65 straipsnio 4 ir 5 dalimis <…>. Kadangi šių nuostatų galiojimas pasibaigė 2002 m. liepos 23 d., Komisija nebegalėjo grįsti savo kompetencijos minėtomis nuostatomis, kurios nebegaliojo, kai buvo priimtas 2002 m. sprendimas, kad konstatuotų AP 65 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skirtų baudas įmonėms, dalyvavusioms darant minėtą pažeidimą <…>.
21. 2008 m. birželio 30 d. raštu Komisija pranešė (Feralpi) ir kitoms nagrinėjamoms įmonėms apie savo ketinimą iš naujo priimti sprendimą, pakeičiant jo teisinį pagrindą, palyginti su tuo, kuris buvo nurodytas 2002 m. sprendime. Be to, ji nurodė, jog, atsižvelgiant į (2007 m. spalio 25 d.) Sprendimo Feralpi Siderurgica / Komisija (T‑77/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:319) ribotą taikymo sritį, pakartotinis sprendimas bus grindžiamas pranešime apie kaltinimus ir pranešime apie papildomus kaltinimus pateiktais įrodymais. Suinteresuotosioms įmonėms buvo nustatytas terminas pastaboms pateikti <…>. Feralpi į šį raštą atsakė 2008 m. liepos 31 d. Po 2008 m. birželio 30 d. rašto buvo pateikti keli prašymai pateikti informaciją, į kuriuos (Feralpi) atsakė.“
3 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendime Komisija nusprendė, be kita ko, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų (SESV 101 ir 102) straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) turi būti aiškinamas taip, kad po 2002 m. liepos 23 d. jai suteikiama teisė konstatuoti ir skirti sankcijas už kartelius, patenkančius į EAPB sutarties taikymo sritį ratione materiae ir ratione temporis. Ji nurodė, kad šis sprendimas buvo priimtas pagal EB sutarties bei to reglamento procedūros taisykles ir kad materialiosios nuostatos, kurios nebegaliojo akto priėmimo dieną, galėjo būti taikomos pagal teisės normų tęstinumą laiko atžvilgiu reglamentuojančius principus, jei taikomas bendrasis lex mitior principas.
4 Šio sprendimo 1 straipsnyje nustatyta, be kita ko, kad Feralpi pažeidė AP 65 straipsnio 1 dalį, nuo 1989 m. gruodžio 6 d. iki 2000 m. birželio 27 d. dalyvaudama tęstiniame susitarime ir (arba) vykdydama suderinus veiksmus dėl gelžbetonio armatūros strypų arba ričių, kurių tikslas ir (arba) poveikis buvo kainų nustatymas ir gamybos ar pardavimų ribojimas (arba) kontrolė bendrojoje rinkoje. To paties sprendimo 2 straipsnyje Komisija Feralpi skyrė 10,25 mln. eurų dydžio baudą.
5 Nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 23 d. išsiųstuose raštuose aštuonios iš vienuolikos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo adresatėmis esančių įmonių, įskaitant Feralpi, Komisijai nurodė, kad šio sprendimo priede, kuris buvo išsiųstas jo adresatėms, nepateiktos lentelės, iliustruojančios kainos pokyčius.
6 2009 m. gruodžio 8 d. Komisija priėmė keičiantįjį sprendimą, kurio priede pateiktos trūkstamos lentelės ir ištaisytos aštuoniose išnašose pateiktos sunumeruotos nuorodos į minėtas lenteles.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
7 2010 m. vasario 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai Feralpi pateikė ieškinį, jame, viena vertus, prašė Bendrojo Teismo nurodyti tinkamas priemones, kad būtų galima patikrinti, ar per ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą laikytasi kolegialumo principo, ir, kita vertus, panaikinti šį sprendimą.
8 Ieškiniui pagrįsti Feralpi pateikė septynis pagrindus, susijusius, pirma, su pareigos motyvuoti ir kolegialumo principo pažeidimu, taip pat su 2002 m. sprendimo pakartotinio priėmimo procedūros trūkumais, antra, su ginčijamo sprendimo netinkamu teisiniu pagrindu, trečia, su teisės į gynybą ir gero administravimo, proporcingumo bei procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimu, ketvirta, su inkriminavimo kriterijų pažeidimu, klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu ir tyrimo neatlikimu bei motyvų nepateikimu, penkta, su klaidingu atitinkamos rinkos apibrėžimu, šešta, su klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu, AP 65 straipsnio pažeidimu, nediskriminavimo principo ir SESV 296 straipsnio pažeidimu ir, septinta, su klaidingu baudos dydžio nustatymu.
9 Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė Feralpi ieškinį.
Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme
10 Apeliaciniame skunde Feralpi Teisingumo Teismo prašo:
– visiškai arba iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo atmetamas byloje T‑70/10 Feralpi pareikštas ieškinys, ir dėl tos priežasties:
– visiškai arba iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą,
– ir (arba) panaikinti ar bent sumažinti ginčijamu sprendimu Feralpi skirtą baudą,
– nepatenkinus šių reikalavimų, visiškai arba iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo atmetamas byloje T‑70/10 Feralpi pareikštas ieškinys, ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo, kad šis priimtų sprendimą dėl bylos esmės, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pateiktas gaires,
– bet kuriuo atveju, sumažinti ginčijamu sprendimu Feralpi skirtą baudą dėl pernelyg ilgos proceso Bendrajame Teisme trukmės ir
– priteisti iš Komisijos abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– priteisti iš Feralpi bylinėjimosi išlaidas.
Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį
12 Žodinė proceso dalis baigėsi 2016 m. gruodžio 8 d., kai generalinis advokatas pateikė išvadą byloje. 2017 m. sausio 27 d. raštu, tą pačią dieną pateiktu Teisingumo Teismo kanceliarijai, Komisija Teisingumo Teismo paprašė nurodyti atnaujinti žodinę proceso dalį ir prie bylos medžiagos pridėti duomenis apie jos prašyme išdėstytas faktines aplinkybes ir prie to prašymo pridėtus dokumentus.
13 Grįsdama šį prašymą Komisija iš esmės teigia, kad Teisingumo Teismas nepakankamai paaiškino faktines aplinkybes dėl 2002 m. birželio 13 d. ir rugsėjo 30 d. apklausų, kuriomis generalinis advokatas grindžia išvadą, nes dėl šių aplinkybių šalys konkrečiai nediskutavo.
14 Pagal Teisingumo Teismo Procedūros reglamento 83 straipsnį šiam teismui, išklausius generalinį advokatą, leidžiama bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – ypač, jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis teisiniu argumentu, dėl kurio šalys nepateikė nuomonės.
15 Vis dėlto reikia priminti, kad apeliacinio skundo dalyką iš esmės apibrėžia pagrindai ir šalių pateikti argumentai. Šiuo atveju šalys turėjo galimybę pakankamai aptarti šiuos pagrindus ir argumentus procesiniuose dokumentuose ir per 2016 m. spalio 20 d. įvykusį bendrą teismo posėdį bylose C‑85/15 P–C‑89/15 P.
16 Taigi Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, mano, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.
Dėl apeliacinio skundo
17 Apeliaciniam skundui pagrįsti Feralpi pateikia šešis pagrindus, susijusius, pirma, su kolegialumo principo pažeidimu, antra, su teisės į gynybą, 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal (SESV 101 ir 102) straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 10 straipsnio pažeidimu ir su nemotyvavimu, trečia, su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio pažeidimu dėl pernelyg ilgos administracinės procedūros trukmės ir su nemotyvavimu, ketvirta, su AP 65 straipsnio 1 dalies, įrodinėjimo naštą reglamentuojančių principų, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu bei su faktinių aplinkybių iškraipymu ir su nemotyvavimu, penkta, su Reglamento Nr. 1/2003 23 ir 31 straipsnių, Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 8 sk., 1 t, p. 171), vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimu bei su nemotyvavimu ir, šešta, su pernelyg ilga proceso Bendrajame Teisme trukme.
Dėl antrojo pagrindo
Šalių argumentai
18 Antrajame pagrinde, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, Feralpi teigia, kad nusprendęs, jog prieš priimant ginčijamą sprendimą nereikia pateikti naujo pranešimo apie kaltinimus, Bendrasis Teismas pažeidė jos teisę į gynybą, užtikrintą Reglamento Nr. 773/2004 10 straipsnyje. Kadangi, kaip tai patvirtina 2008 m. birželio 30 d. Komisijos raštas, kuriuo suinteresuotosios įmonės raginamos pateikti pastabas, jos turėjo teisę būti išklausytos, Komisija turėjo laikytis visų Reglamente Nr. 773/2004 procedūros etapų, t. y. pateikti naują pranešimą apie kaltinimus, suteikti galimybę įmonėms pasinaudoti teise susipažinti su bylos medžiaga ir, paprašius – teise į apklausą.
19 Komisija mano, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog 2002 m. sprendimo teisėtumui įtakos darantis trūkumas atsirado šio sprendimo priėmimo dieną, parengiamųjų aktų galiojimui įtakos nepadaryta, todėl šio sprendimo panaikinimas nereikalauja pateikti naujo pranešimo apie kaltinimus prieš priimant ginčijamą sprendimą. Ši institucija pažymi, kad teisinio pagrindo pakeitimas, kiek tai susiję su jos kompetencija skirti baudas, neturėjo jokių pasekmių Feralpi pozicijai ir kad ši įmonė turėjo galimybę atsakydama į pranešimą apie papildomus kaltinimus, pateikti pastabas tiek dėl baudos, kurią Komisija galėjo skirti, viršutinės ribos, tiek dėl teisinio pagrindo, leidžiančio Komisijai tai daryti.
20 Dėl 2008 m. birželio 30 d. rašto Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 140 punkte pripažino, kad šiame rašte nurodyta, jog Komisija manė nesant reikalinga priimti naują pranešimą apie kaltinimus. Tačiau jis nemanė, kad šis raštas pateiktas vietoj paties pranešimo apie kaltinimus. Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad dėl to, jog 2002 m. sprendimo panaikinimas neturėjo įtakos pranešimo apie kaltinimus ir pranešimo apie papildomus kaltinimus, dėl kurių suinteresuotosios įmonės jau turėjo galimybę pareikšti nuomonę, galiojimui, Komisija tame rašte galėjo jas tik informuoti, apie ketinimą pakartotinai priimti šį sprendimą remiantis nauju pagrindu.
21 Be to, Bendrojo Teismo cituojamas 2002 m. spalio 15 d. Sprendimas Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija (C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582) šiuo atveju yra reikšmingas, nes byla, kurioje priimtas tas sprendimas, buvo susijusi su atitinkamo sprendimo priėmimo etape atsiradusio procedūros trūkumo aptikimu, dėl kurio procedūros dokumentai netapo negaliojantys.
22 Komisija taip pat tvirtina, kad pranešimas apie papildomus kaltinimus galioja. Kaip skundžiamo sprendimo 135 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, tas pranešimas buvo grindžiamas tuo metu galiojusiomis atitinkamomis EB sutarties procedūros taisyklėmis, todėl jo galiojimui 2002 m. sprendimo panaikinimas neturėjo įtakos.
Teisingumo Teismo vertinimas
23 Feralpi kaltina Bendrąjį Teismą iš esmės tuo, kad jis nenusprendė, jog Komisija pažeidė pareigą prieš priimant ginčijamą sprendimą laikytis visų Reglamente Nr. 773/2004 numatytų procedūros etapų, įskaitant pranešimą suinteresuotosioms įmonėms apie naują pranešimą apie kaltinimus pagal šio reglamento 10 straipsnį ir Feralpi galimybę pasinaudoti teise į apklausą dalyvaujant valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijoms.
24 Šiuo klausimu reikia priminti, kad per procedūrą, pasibaigusią 2002 m. sprendimo priėmimu, 2002 m. kovo 26 d. Komisija suinteresuotosioms įmonėms, taip pat Feralpi, pateikė pranešimą apie kaltinimus pagal AP 36 straipsnį. Su šiuo pranešimu susijusi apklausa įvyko 2002 m. birželio 13 d. Baigus galioti EAPB sutarčiai, 2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisija šioms įmonėms išsiuntė papildomą pranešimą apie kaltinimus, grindžiamą Reglamento Nr. 17 19 straipsnio 1 dalimi, kuriame paaiškino savo poziciją dėl pasikeitusio teisinio pagrindo ir paragino jas pareikšti savo nuomones apie šiuos papildomus kaltinimus. 2002 m. rugsėjo 30 d. įvyko apklausa dalyvaujant valstybių narių atstovams.
25 Panaikinus 2002 m. sprendimą, 2008 m. birželio 30 d. raštu Komisija informavo Feralpi ir kitas suinteresuotąsias įmones apie ketinimą pakartotinai priimti šį sprendimą remiantis Reglamentu Nr. 1/2003 kaip teisiniu pagrindu, laikantis šiame reglamente numatytų procedūros taisyklių.
26 Atsižvelgiant į procedūros eigą, reikia išnagrinėti, ar, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 142 punkte, Komisija privalėjo, panaikinus 2002 m. sprendimą, iš naujo pradėti procedūrą, priimti naują pranešimą apie kaltinimus ir surengti naują apklausą.
27 Suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad procedūros taisyklės paprastai laikomos taikomomis tą dieną, kurią įsigalioja (2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ArcelorMittal Luxembourg / Komisija ir Komisija / ArcelorMittal Luxembourg ir kt., C‑201/09 P ir C‑216/09 P, EU:C:2011:190, 75 punktas ir nurodyta jurisprudencija; 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta / Komisija, C‑352/09 P, EU:C:2011:191, 88 punktas ir 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑610/10, EU:C:2012:781, 45 punktas), net toje procedūroje, kuri pradėta iki šios datos, tačiau kuri po šios datos tebesitęsia (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑610/10, EU:C:2012:781, 47 punktą).
28 Kadangi šiuo atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalimi ir 23 straipsnio 2 dalimi, šiuo sprendimu pasibaigusi procedūra turėjo būti vykdoma pagal šį reglamentą ir pagal Reglamentą Nr. 773/2004, kurio teisinis pagrindas yra Reglamentas Nr. 1/2003 (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta / Komisija, C‑352/09 P, EU:C:2011:191, 90 punktą), nepaisant to, kad ši procedūra pradėta prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 1/2003.
29 Reglamento Nr. 773/2004 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiškinamose atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003, kurį jis įgyvendina, 27 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad priimdama sprendimą pagal, be kita ko, pastarojo reglamento 7 straipsnį, Komisija pateikia šalims pranešimą apie kaltinimus ir suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę per jos nustatytą terminą.
30 Kaip Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo skundžiamo sprendimo 136 ir 137 punktuose, šiuo atveju Komisija suinteresuotosioms įmonėms jau buvo išsiuntusi pranešimus apie kaltinimus ir pranešimus apie papildomus kaltinimus ir, atsižvelgiant į šiuos pranešimus, ginčijamame sprendime Feralpi nekaltinama naujais veiksmais, o inkriminuojamų pažeidimų įrodymai smarkiai nekeičiami. Beje, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 53 punkte, turinio atžvilgiu nėra didelių skirtumų tarp pagal EAPB sutarties sistemą priimto pranešimo apie kaltinimus ir pagal reglamentus Nr. 17 ir Nr. 1/2003 priimto pranešimo apie kaltinimus. Todėl nereikėjo siųsti naujo pranešimo apie kaltinimus.
31 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pagrįstai rėmėsi 2002 m. spalio 15 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija (C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582) 73 punktu, kuriame primenama, kad Sąjungos teisės akto panaikinimas nebūtinai panaikina parengiamuosius aktus, nes procedūra, per kurią keičiamas panaikintas aktas, gali iš principo būti atnaujinta konkrečiai nuo to momento, kai atsirado pažeidimas.
32 Kaip skundžiamo sprendimo 134 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, 2002 m. sprendimas buvo panaikintas dėl Komisijos kompetencijos priimti tą sprendimą EAPB sutarties, kuri jo priėmimo momentu nebegaliojo, nuostatų pagrindu nebuvimo, todėl būtent šią konkrečią dieną ir atsirado pažeidimas. Todėl panaikinimas neturėjo įtakos nei pranešimui apie kaltinimus, nei pranešimui apie papildomus kaltinimus.
33 Priešingai, nei teigia Feralpi, šio sprendimo 31 punkte minėta jurisprudencija netampa netaikytina šioje byloje dėl pasikeitusio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo skirtos baudos, nes šio teisinio pagrindo pakeitimo pasekmės jau buvo numatytos parengiamuosiuose aktuose. Kaip galima teigti remiantis skundžiamo sprendimo 18 ir 138 punktais, pagal Reglamento Nr. 17 19 straipsnio 1 dalį grindžiamame pranešime apie papildomus kaltinimus Komisija informavo Feralpi apie pasekmes nustojus galioti EAPB sutarčiai, o Feralpi turėjo galimybę pateikti pastabų šiuo klausimu.
34 Be to, neginčijama, kad šioms pasekmėms visiškai neturėjo įtakos Reglamento Nr. 17 panaikinimas ir Reglamento Nr. 1/2003, kurio tam tikros nuostatos yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, įsigaliojimas. Bet kuriuo atveju, kaip išvados 50 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Reglamento Nr. 1/2003 34 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 773/2004 19 straipsnyje, kurie yra pereinamojo laikotarpio nuostatos, nustatyta, kad procedūriniai veiksmai ir priemonės, kurių imtasi atitinkamai pagal Reglamentą Nr. 17 ir 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2842/98 dėl šalių išklausymo nagrinėjant tam tikras bylas pagal EB steigimo sutarties (81) ir (82) straipsnius (OL L 354, 1998, p. 18, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 4 t., p. 204) toliau galioja taikant pirmuosius nurodytus reglamentus.
35 Taip pat reikia atmesti Feralpi argumentą, kad 2002 m. sprendimo panaikinimas dėl teisinio pagrindo, kuriuo jis buvo grindžiamas, neišvengiamai pakeitė pranešime apie papildomus kaltinimus išdėstytą teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi Komisija ketino priimti šį sprendimą. Reikia priminti, kad 2002 m. sprendimas buvo pagrįstas tik AP 65 straipsnio 4 ir 5 dalimis, o minėtas pranešimas – Reglamentu Nr. 17.
36 Vadinasi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos skundžiamo sprendimo 142 punkte darydamas išvadą, kad Komisija neprivalėjo priimti naujo pranešimo apie kaltinimus.
37 Vis dėlto, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 55 punkte, pagal Reglamento Nr. 773/2004 12 straipsnį Komisija turi suteikti šalims, kurioms ji pateikė pranešimą apie kaltinimus, galimybę paaiškinti savo argumentus per apklausą, jei jos pateikia tokį prašymą rašytinėse pastabose. Todėl, kadangi, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 32 punktu, 2002 m. sprendimo panaikinimas nepadarė įtakos pranešimui apie kaltinimus ir pranešimui apie papildomus kaltinimus, reikia išnagrinėti, ar Komisija suteikė šioms šalims galimybę išdėstyti savo argumentus per apklausą, surengtą laikantis reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 nustatytų procedūros reikalavimų, kaip ji privalėjo tai padaryti.
38 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad pagal Reglamente Nr. 1/2003 nustatytą ir Reglamente Nr. 773/2004 išplėtotą procedūros sistemą pastarojo reglamento 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijos raginamos dalyvauti apklausoje, kuri, pranešimo apie kaltinimus adresatų prašymu, rengiama gavus šį pranešimą.
39 Dėl 2002 m. vykdytų apklausų pažymėtina, kad valstybių narių atstovai nedalyvavo 2002 m. birželio 13 d. apklausoje, nes tokio dalyvavimo nebuvo numatyta tuo metu galiojusioje EAPB sutartyje. Neginčytina, kad šioje apklausoje buvo kalbėta apie bylos esmę, t. y. apie veiksmus, kuriais Komisija kaltino įmones pranešimo apie kaltinimus adresates. Tai galima teigti remiantis, be kita ko, ginčijamo sprendimo 379–382 punktais ir tai patvirtinta 2014 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimų Alfa Acciai / Komisija (T‑85/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1037) ir Ferriera Valsabbia ir Valsabbia Investimenti / Komisija (T‑92/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1032) 148 punkte.
40 Atvirkščiai, 2002 m. rugsėjo 30 d. apklausoje, į kurią valstybių narių atstovai buvo pakviesti pagal tuomet jau taikomas EB sutarties taisykles, konkrečiai – pagal Reglamento Nr. 2842/98 11 straipsnio 2 dalį, buvo kalbama apie pranešimų apie papildomus kaltinimus dalyką, t. y. apie pasibaigusios EAPB sutarties teisines pasekmes procedūros tęsimui. Taip galima teigti, viena vertus, remiantis šiuo pranešimu, kuriame adresatai aiškiai kviečiami pareikšti nuomonę apie papildomus kaltinimus. Kita vertus, ginčijamo sprendimo 382 punkte Komisija nurodė, kad nemanė esant reikalinga pakartoti 2002 m. birželio 13 d. apklausą pagal reglamentų Nr. 17 ir Nr. 1/2003 nuostatas, nes ši apklausa, kurioje valstybių narių atstovai nedalyvavo, buvo vykdoma pagal tuomet galiojusias EAPB sutarties taisykles. Be to, per bendrą apklausą bylose C‑85/15 P–C‑89/15 P Komisija, atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą, patvirtino, kad pranešime apie papildomus kaltinimus nebekalbama nei apie per procedūrą nagrinėtas faktines aplinkybes, nei apie įrodymus.
41 Tuo remiantis darytina išvada, kad šioje byloje valstybių narių atstovai dalyvavo ne apklausoje dėl bylos esmės, o tik apklausoje, kurioje kalbėta apie teisines pasekmes, kylančias dėl pasibaigusios EAPB sutarties.
42 Remiantis šio sprendimo 27 ir 28 punktuose priminta jurisprudencija, kai sprendimas priimamas Reglamento Nr. 1/2003 pagrindu, šiuo sprendimu pasibaigianti procedūra neturi prieštarauti šiame reglamente nustatytoms procedūros taisyklėms, net jeigu ši procedūra prasidėjo prieš jam įsigaliojant.
43 Tuo remiantis darytina išvada, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija privalėjo, remdamasi Reglamento Nr. 773/2004 12 ir 14 straipsniais, suteikti šalims galimybę pateikti argumentus per apklausą, į kurią ji pakvietė valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijas. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad 2002 m. birželio 13 d. apklausa, kurioje kalbėta apie bylos esmę, atitiko procedūros reikalavimus dėl sprendimo priėmimo Reglamento Nr. 1/2003 pagrindu.
44 Vadinasi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą skundžiamo sprendimo 142 punkte nusprendė, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neprivalėjo surengti naujos apklausos dėl to, jog suinteresuotosios įmonės jau turėjo galimybę būti išklausytos žodžiu per 2002 m. birželio 13 d. ir rugsėjo 30 d. apklausas.
45 Kaip išvados 56 ir 57 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, atsižvelgiant į tai, kad pagal reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 numatytą procedūrą yra svarbu suinteresuotųjų šalių prašymu surengti apklausą, kurioje pagal antrojo reglamento 14 straipsnio 3 dalį kviečiamos dalyvauti valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijos, tokios apklausos nesurengimas yra esminių procedūros reikalavimų pažeidimas.
46 Kadangi teisės į tokią Reglamente Nr. 773/2004 numatytą apklausą nesilaikyta, įmonei, kurios teisės taip buvo pažeistos, nereikia įrodyti, kad šis pažeidimas galėjo turėti jai nenaudingos įtakos procedūros eigai ir ginčijamo sprendimo turiniui.
47 Taigi šioje procedūroje neginčytinai yra trūkumų, neatsižvelgiant į dėl jų galinčias kilti Feralpi galimai žalingas pasekmes (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑553/10 P ir C‑554/10 P, EU:C:2012:682, 46–52 punktus ir 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo CEPSA / Komisija, C‑608/13 P, EU:C:2016:414, 36 punktą).
48 Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia pritarti Feralpi pateiktam antrajam pagrindui ir dėl tos priežasties panaikinti skundžiamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti pirmą ir trečią–penktą apeliacinio skundo pagrindus.
Dėl šeštojo pagrindo
Šalių argumentai
49 Šeštajame pagrinde Feralpi teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė jos teisę būti išklausytai per protingą laikotarpį, kuri įtvirtinta Chartijos 47 straipsnyje, nes procesas Bendrajame Teisme truko ketverius metus ir dešimt mėnesių, iš kurių treji metai ir keturi mėnesiai praėjo nuo rašytinės proceso dalies iki teismo posėdžio surengimo.
50 Dėl bylos sudėtingumo Feralpi teigia, kad Bendrasis Teismas jau buvo susipažinęs su byloje, kurioje priimtas ginčijamas sprendimas, iškeltais klausimais, atsižvelgiant konkrečiai į tai, kad teisėjas pranešėjas buvo tas pats, kaip byloje, kurioje priimtas 2007 m. spalio 25 d. Sprendimas Feralpi Siderurgica / Komisija (T‑77/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:319), kad Feralpi nurodyti pagrindai nebuvo ypač sudėtingi, kad devyni ieškiniai dėl ginčijamo sprendimo buvo grindžiami pagrindais, kurie sutapo, ir kad Bendrasis Teismas pritaikė tik vieną proceso organizavimo priemonę bei pateikė Komisijai klausimą dėl vieno ginčo aspekto.
51 Šalių elgesys neturėjo jokios įtakos proceso trukmei, nes Feralpi ir Komisijai skirti terminai procesiniams dokumentams pateikti buvo pratęsti atitinkamai tik vieną mėnesį ir penkiolika dienų.
52 Atsižvelgiant į tai, kad nuo Komisijos atliktų patikrinimų 2000 m. iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip keturiolika metų, Feralpi prašo, kad dėl su proceso ekonomija susijusių priežasčių ir nepaisant Teisingumo Teismo taikyto metodo 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendime Gascogne Sack Deutschland / Komisija (C‑40/12 P, EU:C:2013:768), nuo Teisingumo Teismo sprendimo jai būtų skirtas žalos, padarytos dėl protingo procedūros termino pažeidimo, atlyginimas. Jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, Feralpi prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Bendrasis Teismas nesilaikė Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos, todėl tai yra pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas.
53 Komisija prašo atmesti šį pagrindą.
Teisingumo Teismo vertinimas
54 Dėl Feralpi prašymo, kad Teisingumo Teismas jai priteistų tariamai patirtos žalos atlyginimą dėl Bendrojo Teismo padaryto Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pažeidimo arba pripažintų tokį pažeidimą, reikia priminti, kad sankcija už šioje nuostatoje nustatytos Sąjungos teismo pareigos pateiktas bylas išnagrinėti per protingą terminą pažeidimą turi būti skiriama pareiškiant Bendrajame Teisme ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes toks ieškinys yra veiksminga teisių gynimo priemonė. Taigi reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Bendrojo Teismo pareigos išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką nesilaikymo, negali būti tiesiogiai su apeliaciniu skundu pateiktas Teisingumo Teismui, o turi būti pateiktas pačiam Bendrajam Teismui. Bendrasis Teismas, turintis jurisdikciją pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir gavęs reikalavimą atlyginti žalą, tokį reikalavimą turi išnagrinėti sudaręs kitą kolegiją nei išsprendusią bylą, kurios nagrinėjimo trukmė kritikuojama (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Repsol Lubricantes y Especialidades ir kt. / Komisija, C‑617/13 P, EU:C:2016:416, 98 ir 99 punktai, bei juose nurodyta jurisprudencija).
55 Taigi Feralpi pateiktą šeštąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl ieškinio Bendrajame Teisme
56 Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą. Šis teismas gali pats priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti.
57 Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas turi būtinus duomenis, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl Feralpi pareikšto ieškinio Bendrajame Teisme, kuriuo siekiama ginčijamo sprendimo panaikinimo.
58 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad dėl šio sprendimo 23–47 punktuose išdėstytų priežasčių ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek jis taikomas Feralpi dėl esminių procedūros reikalavimų pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
60 Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Feralpi apeliacinis skundas ir Bendrajam Teismui pateiktas ieškinys buvo patenkinti, remiantis Feralpi reikalavimais reikia Komisijai nurodyti padengti ne tik savo, bet ir Feralpi patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Feralpi / Komisija (T‑70/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1031).
2. Panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą C(2009) 7492 final dėl procedūros pagal AP 65 straipsnį (byla COMP/37.956 – Gelžbetonio armatūra, pakartotinis sprendimas), iš dalies pakeistą 2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimu C(2009) 9912 final, tiek, kiek jis susijęs su Feralpi Holding SpA.
3. Komisija padengia ne tik savo, bet ir Feralpi Holding SpA bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.
Parašai.