2021 m. rugsėjo 20 d. Verwaltungsgericht Wien (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje WertInvest Hotelbetriebs GmbH

(Byla C-575/21)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Wien

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: WertInvest Hotelbetriebs GmbH

Statybos leidimus išduodanti institucija: Magistrat der Stadt Wien

Prejudiciniai klausimai

I.    Ar Direktyvai 2011/92/ES¹ , iš dalies pakeistai Direktyva 2014/52/ES² , prieštarauja nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias „urbanizavimo projektų“ poveikio aplinkai vertinimas atliekamas tik pasiekus ne mažiau nei 15 ha ploto užimtumo ribą, daugiau nei 150 000 m2 bendro patalpų ploto ribą bei tuomet, kai tai yra plėtros projektas, kurio paskirtis yra bendra daugiafunkcinė statyba, bet kuriuo atveju apimanti gyvenamosios ir komercinės paskirties statinius, įskaitant tam numatytus kelius ir komunalinių paslaugų teikimo infrastruktūrą, teritoriniu atžvilgiu išeinanti už projekto teritorijos ribų? Ar svarbu tai, kad nacionalinės teisės aktuose yra nustatytos specialios sąlygos:

laisvalaikio ar pramogų parkams, sporto stadionams arba golfo aikštynams (pasiekus tam tikrą ploto užimtumą arba tam tikrą stovėjimo vietų skaičių),

pramonės arba verslo parkams (pasiekus tam tikrą ploto užimtumą),

prekybos centrams (pasiekus tam tikrą ploto užimtumą arba tam tikrą stovėjimo vietų skaičių),

apgyvendinimo įstaigoms, kaip antai viešbučiai arba vasarvietės (pasiekus tam tikrą lovų skaičių arba tam tikrą ploto užimtumą, apsiribojant atvejais, kai jos yra už uždarų gyvenviečių ribų) ir

viešoms automobilių stovėjimo aikštelėms arba viešiems automobilių stovėjimo garažams (pasiekus tam tikrą stovėjimo vietų skaičių)?

II.    Ar Direktyvoje 2011/92/ES – visų pirma pagal III priedo 2 dalies c punkto viii papunktį, kuriame nustatyta, kad sprendžiant, ar turi būti atliekamas II priede nurodytų projektų poveikio aplinkai vertinimas, būtina atsižvelgti ir į „istorinės, kultūrinės ar archeologinės svarbos kraštovaizdžius ir vietoves“ –, reikalaujama ypatingos istorinės, kultūrinės ar architektūrinės svarbos teritorijose, kaip antai UNESCO pasaulio paveldo vietose, nustatyti mažesnes ribas arba kriterijus su mažesnėmis ribomis (nei nurodytos pirmajame klausime)?

III.    Ar Direktyvai 2011/92/ES prieštarauja nacionalinės teisės nuostatos, kuriose nustatyta, kad, vertinant tokį „urbanizavimo projektą“, kaip antai nurodytas pirmajame klausime, nagrinėjant kumuliaciją su kitais tokio pat pobūdžio ir geografiškai susijusiais projektais turi būti remiamasi tik pajėgumų, kuriems leidimas buvo išduotas per pastaruosius penkerius metus, suma, įskaitant pajėgumą ar plečiamą pajėgumą, dėl kurio paduotas prašymas, kai urbanizavimo projektai ar jų dalys po įgyvendinimo sąvokų požiūriu nebelaikytini urbanizavimo projektais, o konkrečiu atveju atliktinas nustatymas, ar dėl poveikių kumuliacijos gali kilti reikšmingų žalingų, neigiamų ar apsunkinančių padarinių aplinkai ir todėl reikia atlikti planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimą, neatliekamas, kai planuojamo projekto pajėgumas nesiekia 25 procentų ribinės vertės?

IV.    Jeigu į pirmąjį ir (arba) antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar valstybės narės diskrecijos (pagal – šiuo atveju tiesiogiai taikytinas – Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio 1 dalies bei 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas) peržengimo atveju nacionalinių valdžios institucijų konkrečiu atveju atliktinas nagrinėjimas, ar projektas galbūt turės reikšmingų padarinių aplinkai ir todėl reikia atlikti jo poveikio aplinkai vertinimą, gali apsiriboti tam tikrais aspektais, kaip antai tam tikros teritorijos apsaugos tikslas, ar tokiu atveju reikia atsižvelgti į visus Direktyvos 2011/92/ES III priede nurodytus kriterijus ir aspektus?

V.    Ar pagal Direktyvą 2011/92/ES, visų pirma atsižvelgiant į 11 straipsnyje nustatytus teisinės apsaugos reikalavimus, leidžiama, kad ketvirtajame klausime nurodytą nagrinėjimą pirmą kartą atliktų prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas (per statybos leidimo išdavimo procedūrą ir vertindamas savo paties jurisdikciją), kuriam nagrinėjant bylą „visuomenė“ pagal nacionalinės teisės nuostatas šalimi gali būti tik labai siauruose rėmuose ir dėl kurio sprendimo „suinteresuotos visuomenės“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies d ir e punktus, nariai turi tik labai ribotas teisinės gynybos priemones? Ar, atsakant į šį klausimą, svarbu tai, kad pagal nacionalinės teisės aktus – be pripažinimo ex officio galimybės – atskiro pripažinimo, ar privaloma atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimą, gali prašyti tik projekto teikėjas, dalyvaujanti institucija arba aplinkos ombudsmenas?

VI.    Ar „urbanizavimo projektų“, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2011/92/ES II priedo 10 dalies b punktą, atveju pagal direktyvą leidžiama, prieš atliekant būtiną poveikio aplinkai vertinimą arba greta jo arba prieš užbaigiant padarinių aplinkai nagrinėjimą konkrečiu atveju, kurio tikslas yra išsiaiškinti, ar būtinas poveikio aplinkai vertinimas, išduoti statybos leidimus atskiroms statybos veikloms, kurios yra bendro urbanizavimo projekto dalis, kai statybos procedūros metu išsamus poveikio aplinkai vertinimas Direktyvos 2011/92/ES prasme neatliekamas, o visuomenė šalimi gali būti tik labai ribotai?

____________

¹ 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012, p. 1).

¹ 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014, p. 1).