Byla C‑334/14

État belge

prieš

Nathalie De Fruytier

(Cour d’appel de Mons pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Šeštoji PVM direktyva – Tam tikros su visuomenės interesais susijusios veiklos atleidimas nuo mokesčio – 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b ir c punktai – Ligoninių ir sveikatos priežiūros veikla – Glaudžiai susijusi veikla – Organų ir mėginių transportavimo veikla, atliekama medicininio tyrimo ar sveikatos arba terapinės priežiūros tikslais – Savarankiškai vykdoma veikla – Ligoninės ir gydymo ir diagnozavimo centrai – Panašaus pobūdžio įstaiga“

Santrauka – 2015 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas (nuo mokesčio) – Gydytojų bei paramedikų teikiamų medicininės priežiūros paslaugų atleidimas nuo mokesčio – Žmogaus organų ir mėginių transportavimas, savarankiška veikla užsiimančio trečiojo asmens atliekamas medicininio tyrimo ar sveikatos arba terapinės priežiūros tikslais – Netaikymas – Sandoriai, glaudžiai susiję su sveikatos priežiūros paslaugomis – Panašaus pobūdžio įstaiga – Netaikymas

(Tarybos direktyvos 77/388 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b ir c punktai)

Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b ir c punktus reikia aiškinti taip, kad jie netaikomi žmogaus organų ir mėginių transportavimo medicininio tyrimo ar sveikatos arba terapinės priežiūros tikslais, atlikto savarankišką veiklą vykdančio trečiojo asmens, kurio paslaugų įsigijimo išlaidos klinikoms ir laboratorijoms kompensuojamos pagal socialinės apsaugos sistemą, veiklai. Konkrečiai kalbant, tokia veikla negali būti atleista nuo pridėtinės vertės mokesčio kaip paslauga, glaudžiai susijusi su sveikatos priežiūros paslaugomis, kaip antai numatytomis to paties 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punkte, nes šis savarankišką veiklą vykdantis trečiasis asmuo negali būti laikomas „viešosios teisės subjektu“ ir jis neatitinka „ligoninių“, „gydymo centrų“ arba „diagnozavimo centrų“ arba „panašaus pobūdžio deramai pripažintos įstaigos“, kuri veikia tokiomis pat socialinėmis sąlygomis, kokios taikomos viešosios teisės subjektams, požymių.

Iš tiesų, pirma, ši veikla akivaizdžiai nėra „sveikatos priežiūros paslauga“ arba „sveikatos priežiūros paslaugų teikimas“, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b ir c punktus, nes ji neapima sveikatos priežiūros paslaugų, vykdomų realiu tikslu – diagnozuoti ligas ar sveikatos sutrikimus, stebėti jų eigą ir gydyti, arba realiu sveikatos apsaugos, palaikymo arba grąžinimo tikslu.

Antra, savarankiška veikla užsiimantis vežėjas, priešingai nei medicininio diagnozavimo tyrimus atliekanti privatinės teisės reglamentuojama laboratorija, turinti terapinių tikslų, nėra atskiras vienetas, vykdantis tą pačią konkrečią funkciją, kaip ligoninė arba gydymo ir diagnozavimo centrai.

(žr. 23, 25, 36, 39 punktus ir rezoliucinę dalį)