Byla C‑192/18
Europos Komisija
prieš
Lenkijos Respubliką
2019 m. lapkričio 5 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Teisinė valstybė – Veiksminga teisminė apsauga Sąjungos teisei priklausančiose srityse – Teisėjų nepašalinamumo ir nepriklausomumo principai – Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pensinio amžiaus sumažinimas – Galimybė toliau eiti teisėjo pareigas sulaukus naujai nustatyto amžiaus, gavus teisingumo ministro sutikimą – SESV 157 straipsnis – Direktyva 2006/54/EB – 5 straipsnio a punktas ir 9 straipsnio 1 dalies f punktas – Draudimas diskriminuoti dėl lyties darbo užmokesčio, užimtumo ir profesinės veiklos srityje – Skirtingo pensinio amžiaus nustatymas vyrams ir moterims, einantiems Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) teisėjų ir Lenkijos prokuratūros prokurorų pareigas“
1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Teisingumo Teismo atliekamas pagrįstumo nagrinėjimas – Padėtis, į kurią reikia atsižvelgti – Padėtis pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje
(SESV 258 straipsnis)
(žr. 38 punktą)
2. Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir moterys – Vienodas darbo užmokestis – Darbo užmokestis – Sąvoka – Teisėjų ir prokurorų ištarnauto laiko pensijų, mokamų dėl jų darbo santykių, sistema – Įtraukimas
(SESV 157 straipsnis)
(žr. 52–60 punktus)
3. Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir moterys – Įsidarbinimas ir darbo sąlygos – Vienodas vertinimas – Direktyva 2006/54 – Taikymo sritis – Teisėjų ir prokurorų ištarnauto laiko pensijų, mokamų dėl jų darbo santykių, sistema – Įtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54 14 konstatuojamoji dalis, 5 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnis)
(žr. 64–66 punktus)
4. Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir moterys – Vienodas darbo užmokestis – Įsidarbinimas ir darbo sąlygos – Vienodas vertinimas – Direktyva 2006/54 – Skirtingas pensinis amžius vyrams ir moterims, einantiems bendrosios kompetencijos teismų, Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir prokuratūros prokuroro pareigas – Tiesioginė diskriminacija dėl lyties – Pateisinimas – Nebuvimas
(SESV 157 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54 3 straipsnis, 5 straipsnio a punktas ir 9 straipsnio 1 dalies f punktas)
(žr. 70, 71, 73, 75, 77 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
5. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Veiksmingai teisminei apsaugai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Apimtis
(ESS 2 ir 19 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)
(žr. 91–96 punktus)
6. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą – Teisėjų nepriklausomumo principas – Apimtis
(ESS 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 98, 99, 101–108 punktus)
7. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Veiksmingai teisminei apsaugai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Teisėjų nepašalinamumo ir nepriklausomumo principų laikymasis – Nacionalinės teisės aktai, kuriais teisingumo ministrui suteikti įgaliojimai pratęsti bendrosios kompetencijos teismų teisėjų, sulaukusių sumažinto pensinio amžiaus, įgaliojimų vykdymo terminą arba jo nepratęsti – Pažeidimas
(ESS 2 ir 19 straipsniai)
(žr. 111–113, 115–117, 119–123, 129 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
Santrauka
2017 m. liepos mėn. priimtos Lenkijos teisės nuostatos dėl teisėjų ir prokurorų pensinio amžiaus prieštarauja Sąjungos teisei
2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimu Komisija / Lenkija (bendrosios kompetencijos teismų nepriklausomumas) (C‑192/18) Teisingumo Teismo didžioji kolegija patenkino Komisijos Lenkijos Respublikai pareikštą ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir konstatavo, kad ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, nes, pirma, nustatė skirtingą pensinį amžių Lenkijos teisėjams ir prokurorams – vyrams ir moterims ir, antra, sumažino bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pensinį amžių ir suteikė teisingumo ministrui teisę pratęsti šių teisėjų įgaliojimų vykdymo terminą.
2017 m. liepos 12 d. Lenkijos įstatymu bendrosios kompetencijos teismų teisėjų ir prokurorų pensinis amžius, taip pat Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų išėjimo į išankstinę pensiją amžius buvo sumažintas iki 60 metų moterims ir iki 65 metų vyrams, nors anksčiau šis amžius buvo 67 metai vyrams ir moterims. Be to, šiuo įstatymu teisingumo ministrui buvo suteikti įgaliojimai pratęsti bendrosios kompetencijos teismų teisėjų įgaliojimų vykdymo terminą sulaukus naujai nustatyto kiekvienai lyčiai skirtingo pensinio amžiaus. Manydama, kad šios nuostatos prieštarauja Sąjungos teisei(1), Komisija Teisingumo Teisme pareiškė ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
Visų pirma Teisingumo Teismas pateikė poziciją dėl šiame įstatyme įtvirtintų teisėjams ir prokurorams – vyrams ir moterims taikomo pensinio amžiaus skirtumų. Šiuo klausimu jis pirmiausia pažymėjo, kad šių teisėjų ir prokurorų gaunamoms ištarnauto laiko pensijoms taikomas SESV 157 straipsnis, pagal kurį kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį. Nagrinėjamos pensijų sistemos taip pat patenka į Direktyvos 2006/54 nuostatų dėl vienodo požiūrio profesinėse socialinės apsaugos sistemose taikymo sritį. Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad šiame įstatyme įtvirtintos sąlygos lemia tiesioginę diskriminaciją dėl lyties, kiek tai susiję su momentu, kada suinteresuotieji asmenys gali pradėti veiksmingai naudotis atitinkamose pensijų sistemose numatytomis lengvatomis. Galiausiai jis atmetė Lenkijos Respublikos argumentą, kad numatyti skirtumai tarp teisėjų ir prokurorų – moterų ir vyrų amžiaus, kuriam sukakus jie įgyja teisė gauti ištarnauto laiko pensiją, yra pozityvios diskriminacijos priemonė. Iš tikrųjų šie skirtumai negali kompensuoti nepatogumų, su kuriais susiduria pareigūnės savo karjeroje, padėti joms profesiniame gyvenime ir išspręsti problemas, kurių jos gali patirti per savo karjerą. Todėl Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamais teisės aktais pažeidžiamas SESV 157 straipsnis ir Direktyva 2006/54.
Antra, Teisingumo Teismas išnagrinėjo priemonę, kuria teisingumo ministrui suteikti įgaliojimai leisti ar neleisti toliau eiti bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pareigas sulaukus naujo sumažinto pensinio amžiaus. Atsižvelgdamas, be kita ko, į 2019 m. birželio 24 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas)(2), Teisingumo Teismas pirmiausia pateikė savo poziciją dėl galimybės taikyti ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir jos taikymo srities; šia nuostata valstybės narės įpareigojamos nustatyti teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad Lenkijos bendrosios kompetencijos teismams gali tekti priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teise, todėl jie turi atitikti tokios apsaugos reikalavimus. Tačiau siekiant užtikrinti, kad jie sugebės suteikti šią apsaugą, itin svarbu išsaugoti jų nepriklausomumą,
Pagal suformuotą jurisprudenciją šis nepriklausomumas reikalauja, kad atitinkama institucija vykdytų savo funkcijas visiškai autonomiškai ir nešališkai. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybės, jog tokiam subjektui, kaip teisingumo ministras, suteikiami įgaliojimai nuspręsti dėl galimo teisminių įgaliojimų vykdymo sulaukus įprasto pensinio amžiaus termino pratęsimo, nepakanka, norint konstatuoti nepriklausomumo principo pažeidimą. Vis dėlto jis konstatavo, kad šių įgaliojimų priimti sprendimus materialinės įgyvendinimo sąlygos ir procedūrinės taisyklės gali sukelti pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkamiems teisėjams nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl šių teisėjų neutralumo. Iš tiesų, pirma, kriterijai, kuriais remdamasis teisingumo ministras turi priimti sprendimą, yra pernelyg neaiškūs ir jų neįmanoma patikrinti, o minėtas sprendimas neturi būti motyvuotas ir negali būti skundžiamas teismine tvarka. Antra, laikotarpio, kurį teisėjams gali tekti laukti teisingumo ministro sprendimo, trukmė priklauso nuo ministro nuožiūros.
Be to, taip pat pagal suformuotą jurisprudenciją būtina teisėjų laisvė nuo bet kokio išorinio poveikio ar spaudimo reikalauja tam tikrų garantijų, padedančių apsaugoti asmenis, kuriems pavesta užduotis priimti teismo sprendimus, kaip antai nepašalinamumo garantijos. Pagal nepašalinamumo principą, be kita ko, reikalaujama, kad teisėjai galėtų eiti savo pareigas, kol sulauks privalomo pensinio amžiaus arba kol baigsis jų įgaliojimai, jeigu nustatyta šių įgaliojimų trukmė. Nors minėtas principas nėra absoliutus, jo išimtys gali būti taikomos tik kai tai pateisinama teisėtais ir privalomaisiais pagrindais, laikantis proporcingumo principo. Šioje byloje sumažinus bendrosios kompetencijos teismų teisėjų įprastą pensinį amžių ir suteikus teisingumo ministrui diskreciją leisti ar neleisti šio naujo pensinio amžiaus sulaukusiems teisėjams toliau eiti pareigas – dar dešimt metų moterims ir penkerius metus vyrams, šis principas buvo pažeistas. Iš tiesų, kartu taikant šias priemones teisės subjektams gali kilti pagrįstų abejonių, kad nauja sistema iš tikrųjų galėjo būti siekiama leisti teisingumo ministrui pašalinti tam tikrų grupių teisėjus, sulaukusius naujai nustatyto įprasto pensinio amžiaus, ir palikti kitus teisėjus toliau eiti pareigas. Be to, kadangi ministro sprendimui priimti nenustatytas joks terminas, o atitinkamas teisėjas eina pareigas, kol bus priimtas toks sprendimas, galimas neigiamas ministro sprendimas gali būti priimtas jau po to, kai suinteresuotasis asmuo kurį laiką ėjo pareigas sulaukęs naujai nustatyto pensinio amžiaus.