BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. spalio 25 d.

Byla T‑476/11 P

Europos Komisija

prieš

Chrysanthe Moschonaki

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pranešimas apie laisvą darbo vietą – Kandidatūros atmetimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Ieškinio ir skundo atitikties taisyklė – Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalis – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2011 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo AS prieš Komisiją (F‑55/10) panaikinimo.

Sprendimas:      Panaikinti 2011 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą AS prieš Komisiją (F‑55/10), kiek juo pripažįstamas priimtinu ieškinio pagrindas, susijęs su Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio pažeidimu, panaikinamas 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, kuriuo Europos Komisija, remdamasi šiuo ieškinio pagrindu, atmetė Chrysanthe Moschonaki kandidatūrą ir iš Komisijos priteista sumokėti C. Moschonaki 3 000 eurų. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį. Grąžinti bylą Tarnautojų teismui nagrinėti iš naujo. Bylinėjimosi išlaidų klausimas atidedamas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Sprendimas atmesti kandidatūrą – Sprendimas, neatskiriamas nuo sprendimo paskirti kitą pareigūną – Būtinybė visapusiškai ir vieningai vertinti suinteresuotumą pareikšti ieškinį – Prašymas panaikinti tik sprendimą atmesti kandidatūrą – Leistinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Teismo sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga priimti vykdymo priemones – Ypatingi sunkumai – Teisinga kompensacija ieškovui už nepatogumus, atsiradusius dėl panaikinto akto

(SESV 266 straipsnis)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

4.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Apeliacinio skundo pagrindas, nurodytas dėl sprendimo motyvo, kuris nebūtinas grindžiant jo rezoliucinę dalį – Netinkamas pagrindas

5.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio atitiktis – Dalyko ir pagrindo sutapimas – Pagrindai ir argumentai, nenurodyti skunde, bet glaudžiai su juo susiję – Priimtinumas – Pagrindas dėl turinio arba formos teisėtumo – Sąlyga, kurios nepakanka konstatuoti priimtinumą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

6.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio atitiktis – Dalyko ir pagrindo sutapimas – Veiksmingos teisminės gynybos ir teisinio saugumo principų paisymas – Platus dalyko ir pagrindo sąvokų aiškinimas – Ginčo teisinių motyvų pakeitimas – Sąlyga, kurios nepakanka konstatuoti jo pagrindo naujumą

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

7.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio atitiktis – Dalyko ir pagrindo sutapimas – Pagrindai ir argumentai, kurie nenurodyti skunde, bet kuriais ginčijamas atsakyme į skundą išdėstytų motyvų pagrįstumas – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

8.      Apeliacinis skundas – Pagrįstu laikomas apeliacinis skundas – Apeliacinės instancijos teismo atliekamas ginčo nagrinėjimas iš esmės – Sąlyga – Bylos stadija, kai galima priimti sprendimą

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 13 straipsnio 1 dalis)

1.      Tuo atveju, kai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius pareigūnas pareiškia ieškinį dėl sprendimo atmesti jo kandidatūrą ir paskirti į norimą darbo vietą kitą tarnautoją panaikinimo, sprendimas atmesti kandidatūrą ir sprendimas paskirti yra ne tik susiję, bet ir neatskiriami, todėl ieškovo suinteresuotumas siekti šių sprendimų panaikinimo turi būti vertinamas visapusiškai ir vienodai.

Tačiau pareigūnas neprivalo prašyti kartu panaikinti sprendimą atmesti jo kandidatūrą į tam tikrą darbo vietą ir sprendimą paskirti trečiąjį asmenį į nagrinėjamą darbo vietą. Pareigūnas, kuris ketina prašyti panaikinti tik sprendimą atmesti jo kandidatūrą, neturi pareigos prašyti panaikinti šiuos du spendimus.

Be to, proporcingumo principą atitinka tai, kad pareigūnas, susirūpinęs trečiųjų asmenų teisių apsauga, gali apsiriboti prašymu panaikinti sprendimą atmesti jo kandidatūrą, ir nereikalaujama, jog tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtų prašoma panaikinti sprendimą paskirti kitus pareigūnus.

Taigi pareigūnas gali siekti panaikinti sprendimą atmesti jo kandidatūrą, kad tvirtinamas pažeidimas nepasikartotų ateityje per analogišką procedūrą, kuriai vykstant jis turėtų dalyvauti, vis dėlto nesiekdamas ginčyti sprendimo paskirti trečiąjį asmenį. Šiuo atveju pareigūno suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti vertinamas remiantis tik prašymu panaikinti sprendimą, kuriuo atmesta jo kandidatūra.

Be to, dėl požiūrio, kad tuo atveju, kai nagrinėjama darbo vieta ieškinio pareiškimo momentu jau buvo užimta, prašymas panaikinti sprendimą atmesti kandidatūrą yra priimtinas tik tuomet, jeigu pareigūnas kartu prašo panaikinti sprendimą paskirti, būtų įtvirtinta ieškinių, pareikštų dėl asmens nenaudai priimto akto, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, teisėtumo, priimtinumo sąlyga, nenumatyta šioje nuostatoje. Nei Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnyje, kuris skirtas pareigūnų Sąjungos teismuose pareikštiems ieškiniams dėl jų nenaudai priimtų aktų, nei jokioje kitoje nuostatoje nereikalaujama, jog tam, kad pareigūno ieškinys būtų priimtinas, jis turi būti pareikštas kartu dėl sprendimo atmesti kandidatūrą ir dėl sprendimo paskirti.

(žr. 34, 35, 44, 45 ir 47 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, C‑362/05 P, Rink. p. I‑4333, 50 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Strack, T‑526/08 P, 45 punktas.

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 39 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. kovo 5 d. Sprendimo Könecke Fleischwarenfabrik prieš Komisiją, 76/79, Rink. p. 665, 15 punktas; 1983 m. liepos 14 d. Sprendimo Detti prieš Teisingumo Teismą, 144/82, Rink. p. 2421, 33 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. spalio 8 d. Sprendimo Meskens prieš Parlamentą, T‑84/91, Rink. p. II‑2335, 78 punktas; 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo C prieš Komisiją, T‑166/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑9 ir II‑A‑2‑49, 48 punktas.

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 50 ir 51 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2001 m. spalio 2 d. Sprendimo EIB prieš Hautem, C‑449/99 P, Rink. p. I‑6733, 44 punktas; 2006 m. balandžio 27 d. Nutarties L prieš Komisiją, C‑230/05 P, neskelbiamos Rinkinyje, 45 punktas; 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel prieš Komisiją, C‑403/04 P ir C‑405/04 P, Rink. p. I‑729, 39 punktas ir nurodyta teismo praktika.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m,. spalio 18 d. Nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑516/09 P, neskelbiamos Rinkinyje, 57 punktas.

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 61 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1993 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Pincherle prieš Komisiją, C‑244/91 P, Rink. p. I‑6965, 25 punktas.

5.      Pareigūnų ieškiniuose Sąjungos teisme pateikti reikalavimai gali apimti tik skunde nurodytuosius, paremtus tais pačiais pagrindais, tačiau šie reikalavimai Sąjungos teisme gali būti išdėstyti išsamiau, pateikiant pagrindus ir argumentus, kurie nebūtinai buvo nurodyti skunde, tačiau yra glaudžiai su juo susiję.

Siekdamas įvertinti, ar reikalavimai pagrįsti tuo pačiu pagrindu kaip nurodytieji skunde Sąjungos teismas negali remtis vien aplinkybe, kad pagrindas pateiktas tik siekiant ginčyti skundžiamo akto turinio arba formos teisėtumą.

Priešingai aiškinant ieškinio ir skundo atitikties taisyklę ieškovas galėtų Sąjungos teisme pirmą kartą remtis pagrindu, kuris niekaip nesusijęs su nurodytaisiais skunde, jeigu šie pagrindai visi kartu susiję arba su nagrinėjamo akto turinio, arba formos teisėtumu. Šiomis aplinkybėmis paskyrimų tarnyba, nagrinėdama skundą, žinotų tik dalį administracijai pateiktų kaltinimų. Kadangi ši tarnyba negalėtų pakankamai tiksliai susipažinti su suinteresuotojo asmens reikalavimais ir prašymais, ji negalėtų siekti draugiškai išspręsti ginčą.

Be to, tai, kad pagrindais, pateiktais ieškinyje ir skunde, siekiama ginčyti akto turinio arba formos teisėtumą, savaime negali reikšti, kad šie pagrindai gali būti laikomi glaudžiai susijusiais. Turinio ir formos teisėtumo sąvokos yra pernelyg plačios ir abstrakčios atsižvelgiant į konkretų nagrinėjamo reikalavimo dalyką, kad būtų nustatyta, jog tarp pagrindų, susijusių tik su viena arba tik su kita sąvoka, gali būti toks ryšys.

(žr. 73, 75, 78 ir 79 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. spalio 23 d. Sprendimo Schwiering prieš Audito Rūmus, 142/85, Rink. p. 3177, 11 punktas; 1987 m. gegužės 20 d. Sprendimo Geist prieš Komisiją, 242/85, Rink. p. 2181, 9 punktas; 1989 m. sausio 26 d. Sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją, 224/87, Rink. p. 99, 10 punktas; 1989 m. kovo 14 d. Sprendimo Del Amo Martinez prieš Parlamentą, 133/88, Rink. p. 689, 10 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. kovo 12 d. Sprendimo Weir prieš Komisiją, T‑361/94, Rink. VT p. I‑A‑121 ir II‑381, 27 punktas.

6.      Taikant ieškinio ir skundo atitikties taisyklę ir Sąjungos teismui ją kontroliuojant turi būti absoliučiai paisoma, pirma, veiksmingos teisminės gynybos principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, kad suinteresuotasis asmuo galėtų teisėtai ginčyti jo nenaudai priimtą paskyrimų tarnybos sprendimą, ir, antra, teisinio saugumo principo, kad ši tarnyba, jau nagrinėdama skundą, galėtų žinoti suinteresuotojo asmens dėl ginčijamo sprendimo pateiktus kaltinimus. Taigi, nors skundo ir ieškinio dalyko ir pagrindo nekintamumas yra reikalingas tam, kad būtų galima draugiškai išspręsti ginčus, nuo skundo stadijos informuojant paskyrimų tarnybą apie suinteresuotojo asmens kaltinimus, vis dėlto aiškinant šias sąvokas negalima riboti suinteresuotojo asmens galimybės veiksmingai ginčyti jo nenaudai priimtą sprendimą. Dėl šios priežasties ginčo dalyko, kuris atitinka suinteresuotojo asmens reikalavimus, ir ginčo pagrindo, kuris atitinka šių reikalavimų teisinį ir faktinį pagrindimą, sąvokos negali būti aiškinamos griežtai.

Šiomis aplinkybėmis vien pakeisti teisinius ginčo motyvus nepakanka, kad šio ginčo pagrindas būtų laikomas nauju. Keliais teisiniais motyvais galima grįsti vieną kaltinimą, taigi vieną ir tą patį pagrindą. Kitaip tariant, tai, kad ieškinyje remiamasi konkrečios nuostatos pažeidimu, kuriuo nesiremta skunde, nebūtinai reiškia, kad dėl šios priežasties pakeistas ieškinio pagrindas. Reikia remtis šio pagrindo esme, o ne tik teisinių motyvų formuluote, o Sąjungos teismas turi patikrinti, ar yra glaudus ryšys tarp šių motyvų ir ar iš esmės jie susiję su tais pačiais kaltinimais.

(žr. 82–85 punktus)

7.      Nagrinėjant pareigūno ieškinį, darant prielaidą, kad skundą pateikęs asmuo žino jo nenaudai priimto akto motyvus iš atsakymo į jo skundą arba kad šio atsakymo motyvais iš esmės pakeisti arba papildyti šiame akte pateikti motyvai, bet kuris pirmą kartą ieškinio nagrinėjimo stadijoje pateiktas pagrindas, kuriuo siekiama ginčyti atsakyme į skundą pateiktų motyvų pagrįstumą, turi būti laikomas priimtinu. Darant tokias prielaidas, suinteresuotasis asmuo negalėjo tiksliai ir galutinai susipažinti su jo nenaudai priimto akto motyvais.

(žr. 86 punktą)

8.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 99 punktą)