TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. gegužės 5 d.

Byla F‑27/08

Manuel Simões Dos Santos

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2003 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Bendrijos teismo sprendimo vykdymas – Nuopelnų balų, neturinčių teisinio pagrindo, panaikinimas – Bendrijos aktų negaliojimo atgal principas – Res judicata galios pažeidimas – Neribota teismo jurisdikcija – Žalos atlyginimo priteisimas teismo iniciatyva – Neturtinė žala“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo M. Simões Dos Santos prašo, be kita, ko, panaikinti 2007 m. birželio 6 d. VRDT pirmininko sprendimą Nr. PERS‑01‑07 dėl paaukštinimo balų suteikimo vykdant 2003 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, 2007 m. birželio 6 d. sprendimą ADM‑07‑17, aiškinantį sprendimą ADM‑03‑35 dėl pareigūnų ir laikinųjų tarnautojų karjeros ir paaukštinimo, bei 2007 m. birželio 15 d. Paskyrimų tarnybos laišką dėl galutinio nuopelnų balų per 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą suteikimo.

Sprendimas: Panaikinti sprendimą PERS‑01‑07 ir 2007 m. birželio 15 d. VRDT laišką tiek, kiek jais panaikinamas ieškovo nuopelnų balų likutis, pripažintas 2004 m. kovo 30 d. sprendimu PERS‑PROM‑39‑03rev1 dėl paaukštinimo. Priteisti iš VRDT sumokėti ieškovui 12 000 eurų sumą. Atmesti likusią ieškinio dalį. VRDT padengia savo ir tris ketvirtadalius ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia vieną ketvirtį savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl patvirtinamojo sprendimo panaikinimo – Nepriimtinumas – Sąlyga – Patvirtintas sprendimas, kuris tapo galutinis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Dalykas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės –Bendrijos akto panaikinimas dėl nepakankamo teisinio pagrindo – Galiojančio atgaline data sprendimo priėmimas, kuriuo siekiama ištaisyti pirminį neteisėtumą – Išimtinis priimtinumas – Sąlygos

(EB 231 straipsnio pirma pastraipa)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės– Pareiga priimti įgyvendinimo priemones – Apimtis

(EB 233 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Žala

6.      Pareigūnai – Ieškinys – Neribota teismo jurisdikcija – Galimybė savo iniciatyva iš institucijos atsakovės priteisti žalos atlyginimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)

1.      Ieškinys dėl panaikinimo, pareigūno pareikštas dėl patvirtinamojo sprendimo, yra nepriimtinas tik tuomet, kai patvirtintas sprendimas suinteresuotajam asmeniui tampa galutinis, praleidus ieškinio dėl šio sprendimo pareiškimo terminą. Antraip suinteresuotasis asmuo turi teisę ginčyti patvirtintą sprendimą, patvirtinamąjį sprendimą arba abu.

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. spalio 27 d. Sprendimo Chavane de Dalmassy ir kt. prieš Komisiją, T‑64/92, Rink. VT p. I‑A‑227 ir II‑723, 25 punktas; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Salazar Brier prieš Komisiją, T‑83/03, Rink. VT p. I‑A‑311 ir II‑1407, 17 punktas.

2.      Jokioje Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatoje pareigūnas nėra įpareigotas pateikti atskirą išankstinį skundą dėl kiekvieno jo ginčijamo administracinio sprendimo. Kaip pareigūnas turi teisę pateikti keletą skundų dėl to paties sprendimo su sąlyga, kad tai daroma per Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytą trijų mėnesių terminą, taip jokia nuostata nedraudžiama šiam pareigūnui vienu skundu ginčyti kelių su juos susijusių sprendimų, kaip tai matyti iš institucijose nusistovėjusios praktikos.

(žr. 76 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. gegužės 17 d. Sprendimo, Kratz prieš Komisiją, T‑10/94, Rink. VT p. I‑A‑99 ir II‑315, 19 ir 20 punktai; 2000 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Ghignone ir kt. prieš Tarybą, T‑44/97, Rink. VT p. I‑A‑223 ir II‑1023, 39 punktas.

3.      Nors teisinių situacijų saugumo principas iš esmės draudžia nustatyti, kad Bendrijos teisės aktas pradeda galioti anksčiau, nei jis buvo paskelbtas, išimtiniais atvejais ši taisyklė gali būti netaikoma, jei to reikalauja siekiamas tikslas ir yra tinkamai atsižvelgta į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius. Taigi administracija po ginčijamo panaikinimo gali priimti aktą, jei laikomasi šių sąlygų.

Taigi sprendimas, kuris Bendrijos teisėjui panaikinus administracinį sprendimą dėl teisinio pagrindo nebuvimo galioja atgaline data, yra neteisėtas, jeigu juo siekiamu tikslu, kuriuo remiasi institucija, negalima pateisinti šio galiojimo atgaline data ir jei neatsižvelgta į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius.

(žr. 100, 101, 104–106, 113 ir 117 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1991 m. liepos 11 d. Sprendimo Crispoltoni, C‑368/89, Rink. p. I‑3695, 17 punktas.

4.      Pagal EB 233 straipsnį tam, kad visiškai įvykdytų sprendimą dėl panaikinimo, institucija, kurios aktas buvo panaikintas, turi atsižvelgti ne tik į sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į motyvus, kuriais grindžiama ši dalis ir kurie yra privalomas pagrindas tiek, kiek reikalinga nustatant tikslią rezoliucinės dalies prasmę. Iš tikrųjų šiuose motyvuose, viena vertus, nurodoma konkreti neteisėta pripažinta nuostata ir, kita vertus, tikslios rezoliucinėje dalyje konstatuoto neteisėtumo priežastys, į kurias atitinkama institucija turi atsižvelgti, pakeisdama panaikintą aktą. Be to, pagal EB 233 straipsnį atitinkama institucija įpareigojama užtikrinti, kad bet koks panaikintąjį aktą pakeičiantis aktas neturėtų tų pačių trūkumų, kurie buvo nustatyti teismo sprendime dėl panaikinimo.

Taigi institucija, kuri siekdama įgyvendinti sprendimą dėl panaikinimo aktą aiškina visiškai atvirkščiai, nei aiškino Bendrijos teisėjas šiame sprendime dėl panaikinimo, pažeidžia res judicata galią.

(žr. 120 ir 124 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Recalde Langarica prieš Komisiją, T‑283/03, Rink. VT p. I‑A‑235 ir II‑1075, 50 ir 51 punktai.

5.      Pasirinkdama pareigūnus, kurių pareigos turi būti paaukštintos, Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją. Iš to išplaukia, kad net įrodžius, jog ši tarnyba padarė pažeidimų per pareigų paaukštinimo procedūrą pareigūno nenaudai, vien šių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nesant tokių pažeidimų pareigūno pareigos iš tikrųjų būtų paaukštintos ir kad todėl nurodyta turtinė žala yra tikra ir reali, nes priešingu atveju būtų paneigta didelė jos diskrecija pareigų paaukštinimo srityje. Iš tiesų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus teisė į pareigų paaukštinimą nesuteikiama net tiems pareigūnams, kurie atitinka visas pareigų paaukštinimo sąlygas.

(žr. 133 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. vasario 22 d. Sprendimo Rose prieš Komisiją, T‑22/99, Rink. VT p. I‑A‑27 ir II‑115, 37 punktas.

6.      Siekdamas užtikrinti sprendimo dėl panaikinimo, kurio įvykdymas kelia konkrečių sunkumų, veiksmingumą Bendrijos teismas gali pasinaudoti savo neribota jurisdikcija finansiniuose ginčuose ir prireikus savo iniciatyva nurodyti atsakovei atlyginti dėl tarnybos klaidos atsiradusią žalą.

(žr. 142 ir 144 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. spalio 22 d. Sprendimo Tzirani prieš Komisiją, F‑46/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 214 punktas.