BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. kovo 22 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentas, susijęs su vykstančiu teisės aktų leidybos procesu – Dalinis atsisakymas sudaryti galimybę susipažinti su dokumentais – Ieškinys dėl panaikinimo – Terminas pateikti ieškinį – Priimtinumas – Atskleidimas per trečiąją šalį – Neišnykęs suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Pasiūlymus parengusių valstybių narių delegacijų tapatybių atskleidimas – Išimtis, susijusi su sprendimų priėmimo proceso apsauga“
Byloje T‑233/09
Access Info Europe, įsteigta Madride (Ispanija), atstovaujama advokatų O. W. Brouwer ir J. Blockx,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą C. Fekete ir M. Bauer,
atsakovę,
palaikomą
Graikijos Respublikos, atstovaujamos E.‑M. Mamouna ir K. Boskovits,
ir
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, atstovaujamos E. Jenkinson ir S. Ossowski, padedamų baristerės L. J. Stratford,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2009 m. vasario 26 d. Tarybos sprendimą, kuriuo iš dalies atsisakoma sudaryti galimybę susipažinti su tam tikra informacija, esančia 2008 m. lapkričio 26 d. pažymoje dėl Reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais pasiūlymo,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai E. Cremona ir S. Frimodt Nielsen (pranešėjas),
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. spalio 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 EB 255 straipsnyje nustatyta:
„1. Visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal 2 ir 3 dalis nustatytų principų bei sąlygų, susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais.
2. Bendruosius principus ir visuomenės arba asmens interesais grindžiamus apribojimus, reglamentuojančius šią teisę susipažinti su dokumentais, per dvejus metus nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo 251 straipsnyje nurodyta tvarka nustato Taryba.
3. Kiekviena pirmiau nurodyta institucija savo Darbo tvarkos taisyklėse išsamiau išdėsto konkrečias savo dokumentų prieinamumo nuostatas.“
2 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) nustatyti EB 255 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su šių institucijų dokumentais principai, sąlygos ir ribos.
3 Minėto reglamento 4 straipsnyje apibrėžiamos kelios išimtys iš šio reglamento 2 straipsnyje nustatytos teisės bet kuriam Sąjungos piliečiui ir bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, gyvenančiam ar turinčiam registruotą buveinę valstybėje narėje, susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais.
4 Konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:
„Galimybė susipažinti su institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.“
5 EB 207 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Taryba priima savo Darbo tvarkos taisykles.
Kad būtų galima taikyti [EB] 255 straipsnio 3 dalį, Taryba šiose taisyklėse detaliau išdėsto sąlygas, kuriomis visuomenei prieinami Tarybos dokumentai. Kad būtų galima taikyti šio straipsnio šią dalį, Taryba nustato, kada ji turi būti laikoma veikiančia kaip teisės aktų leidimo institucija, kad tais atvejais būtų galima padaryti dokumentus lengviau prieinamus ir kartu išlaikyti jos sprendimų priėmimo procesą veiksmingą. Bet kuriuo atveju, kai Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja, balsavimo rezultatai ir balsavimo motyvai, taip pat užprotokoluoti pareiškimai yra vieši.“
Faktinės bylos aplinkybės
6 2008 m. gruodžio 3 d. elektronine žinute ieškovė – asociacija Access Info Europe, taikydama Reglamentą Nr. 1049/2001, paprašė Europos Sąjungos Tarybos leisti susipažinti su 2008 m. lapkričio 26 d. pažyma dėl Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais pasiūlymo (toliau – prašomas dokumentas), kurią jos Generalinis sekretoriatas išsiuntė Tarybos įsteigtai Informacijos darbo grupei. Minėtame dokumente išdėstomi pasiūlymai dėl dalinių pakeitimų arba naujų redakcijų, kuriuos 2008 m. lapkričio 25 d. darbo grupės posėdyje pateikė kelios valstybės narės.
7 2008 m. gruodžio 17 d. elektronine žinute Taryba leido ieškovei susipažinti su tam tikromis prašomu dokumento dalimis. Ieškovei išsiųstoje versijoje buvo nurodyti minėti pasiūlymai, tačiau neatskleistos šiuos pasiūlymus parengusių valstybių narių tapatybės. Siekdama pateisinti atsisakymą suteikti informaciją, Taryba nurodė, kad atskleidus tokią informaciją būtų rimtai pakenkta sprendimų priėmimo procesui, be to, to nereikalavo viršesnis viešasis interesas, kuriuo remiantis gali būti taikoma išimtis iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisės susipažinti su dokumentais.
8 2009 m. sausio 16 d. elektronine žinute ieškovė, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalimi, pateikė kartotinę paraišką.
9 2009 m. vasario 26 d. priimtu sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) Taryba, tarpininkaujant jos Generaliniam sekretoriatui, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalimi, pakartotinai atsisakė atskleisti prašomo dokumento dalis, kurios leistų identifikuoti 2008 m. lapkričio 25 d. Informacijos darbo grupės posėdyje skirtingus pasiūlymus pateikusias valstybes nares. Gavusi ieškovės užklausą dėl proceso stadijos, Taryba 2009 m. balandžio 3 d. elektronine žinute jai išsiuntė skundžiamą sprendimą. Šioje elektroninėje žinutėje Taryba taip pat pažymėjo, kad 2009 m. vasario 26 d. išsiųstu raštu ji jau pateikė ieškovei skundžiamo sprendimo kopiją.
10 Skundžiamame sprendime Taryba, siekdama įrodyti, kad atskleidus įvairius dalinius pakeitimus pateikusių valstybių narių tapatybes būtų rimtai pakenkta jos sprendimų priėmimo procesui, be to, tokio atskleidimo nereikalauja viršesnis viešasis interesas, nurodo šiuos pagrindus:
„Informacijos darbo grupė – Tarybos parengiamoji instancija, – įpareigota parengti pasiūlymą, keletą kartų susirinko, kad pirmą kartą išnagrinėtų [2008 m. balandžio 30 d. Komisijos pateikto Reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais pasiūlymą, dėl kurio šiuo metu pagal bendro sprendimų priėmimo procesą diskutuoja abi teisės aktų leidimo institucijos]. Šiose diskusijose delegacijos išreiškė savo išankstines nuomones dėl šiame Komisijos pasiūlyme nurodytų dalinių pakeitimų. Šios diskusijos tebėra pirminės stadijos, dėl nagrinėjamų klausimų dar nepavyko pasiekti bendros nuomonės, nebuvo prieita prie jokių išvadų. Prašomame dokumente nurodomi raštiški pareiškimai yra susiję su Tarybos preliminariose diskusijose aptariamais ypač slaptais klausimais, kurie iki šiol nebuvo detaliau nagrinėjami Informacijos darbo grupėje. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimų priėmimo procesas tebėra ankstyvos stadijos, kai prašomame dokumente nurodyti delikatūs klausimai dar nebuvo išsamiai išdiskutuoti, ir, kiek tai susiję su šiais klausimais, dar nebuvo sutarta dėl aiškių veiksmų gairių, atskleidus prašomame dokumente nurodytus pasiūlymus pateikusių delegacijų tapatybes būtų rimtai pakenkta Tarybos sprendimų priėmimo proceso veiksmingumui bei sumažintas šios institucijos gebėjimas pasiekti susitarimą dėl šių klausimų, o pirmiausia būtų sumažinta delegacijos diskrecija rasti kompromisą Tarybos viduje.
Iš tiesų rizika, kad bus rimtai pakenkta Tarybos sprendimų priėmimo procesui, yra pagrįstai nuspėjama, ne tik hipotetiška. Jei reiktų pripažinti, kad tokie dokumentai, kuriuose pateikiamos delegacijų raštiškos pozicijos dėl ypač slaptų klausimų, turi būti visiškai atskleisti vykstant sprendimų priėmimo procesui, delegacijos būtų atgrasintos pateikti savo pozicijas raštu, vietoj to su Taryba ir jos parengiamosiomis darbo grupėmis bendrautų žodžiu, o tuomet nereiktų rengti dokumentų. Tai labai pakenktų Tarybos vidaus sprendimų priėmimo proceso veiksmingumui, nes būtų apsunkintos sudėtingos vidaus diskusijos dėl pasiūlyto akto projekto, taip pat pakenkta visam Tarybos sprendimų priėmimo proceso skaidrumui.
Taryba, pirma, įvertino viešąjį interesą, susijusį su jos vidaus sprendimų priėmimo proceso veiksmingumu, ir, antra, viešąjį interesą didinti skaidrumą, užtikrinantį didesnį Europos Sąjungos institucijų teisėtumą ir darantį jas labiau atskaitingesnes savo piliečiams, ypač tuomet, kai jos veikia kaip teisės aktų leidėjas. Būtent dėl šio vertinimo Generalinis sekretoriatas, atsakydamas į pirminę paraišką dėl galimybės susipažinti su prašomo dokumento turiniu, nusprendė leisti su juo susipažinti, tačiau panaikinti atitinkamų delegacijų pavadinimus. Toks sprendimo būdas leidžia, pirma, piliečiams, laikantis demokratinių principų, susipažinti su informacija, kuria grindžiamas Taryboje nagrinėjamas teisės akto pasiūlymas, ir, antra, išsaugoti Tarybos sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą, kaip tai aiškiai nustatyta EB 207 straipsnio 3 dalyje.
Taryba taip pat išnagrinėjo galimybę atsižvelgiant į kiekvieną delegaciją įvertinti, ar gali būti atskleista atitinkamos valstybės narės tapatybė. Tačiau ši galimybė buvo atmesta, nes tai lemtų labai savavališkus vertinimus, kurie, vertinami atskirai, galėtų būti užginčyti. Pasirinktas sprendimo būdas, aišku, nekliudo suinteresuotoms delegacijoms viešai paskelbti savo poziciją, kaip jos ją supranta.“
Procesas ir šalių reikalavimai
11 Ši byla pradėta ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2009 m. birželio 12 dieną.
12 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas leido Graikijos Respublikai ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei įstoti į bylą Tarybos pusėje.
13 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones, paprašė Tarybos atsakyti į keletą klausimų ir pateikti įvairių Tarybos dokumentų, susijusių su 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos pateikto Reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais pasiūlymu, kurie šioje teisės aktų leidybos stadijoje yra prieinami visuomenei, kopijas.
14 2010 m. liepos 29 d. raštu Taryba pateikė savo atsakymus į Bendrojo Teismo klausimus ir pateikė prašomus dokumentus, dėl kurių ieškovei buvo leista išsakyti savo poziciją teismo posėdyje.
15 Per 2010 m. spalio 6 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
16 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– priteisti iš Tarybos ir įstojusių į bylą šalių bylinėjimosi išlaidas.
17 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną,
– nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
18 Graikijos Respublika Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.
19 Jungtinė Karalystė Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Dėl termino pateikti ieškinį pradžios
– Šalių argumentai
20 Taryba teigia, kad ieškinys akivaizdžiai nepriimtinas, nes pateiktas pavėluotai. EB 230 straipsnio penktoje pastraipoje numatytas terminas ieškiniui pateikti prasidėjo ne 2009 m. balandžio 3 dieną – šią datą skundžiamas sprendimas buvo išsiųstas ieškovei elektroniniu paštu, – o 2009 m. vasario 26 d. – šią datą Taryba sprendimą jai išsiuntė neregistruotu laišku. Šioje byloje Taryba skundžiamą sprendimą priėmė 2009 m. vasario 26 d. Lydraštis, kuris buvo siunčiamas su šiuo sprendimu, baigtas ir pasirašytas tą pačią dieną, įregistruotas pašte ir nedelsiant išsiųstas neregistruotu laišku ieškovės nurodytu adresu. Per aštuonerius Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo metus Taryba nė karto negavo pranešimo apie pradingusį laišką su atsakymu. Todėl Taryba pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė skundžiamą sprendimą gavo. Taigi terminas pateikti ieškinį, prasidėjęs 2009 m. vasario 26 d., baigėsi 2009 m. gegužės 6 dieną, kai praėjo dviejų mėnesių terminas, dėl nuotolių pratęstas dešimčiai dienų pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį. Ieškinys buvo pavėluotas, nes jis buvo pateiktas 2009 m. birželio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei penkioms savaitėms nuo nustatyto termino pabaigos.
21 Kadangi negali būti aiškiai nustatyta, ar pranešimas buvo pateiktas laiku, Taryba pažymi, jog ieškovė su skundžiamu sprendimu turėjo galimybę susipažinti nuo 2009 m. vasario 26 d. Šioje byloje su atsakymo į kartotinę paraišką dokumento projektu visuomenė Tarybos dokumentų viešajame registre galėjo susipažinti nuo 2009 m. vasario 20 d. Be to, šis projektas 2009 m. kovo 2 d. buvo nusiųstas ieškovei atsakant į jos paraišką, o informacija, susijusi su šio projekto priėmimu, buvo vieša nuo 2009 m. vasario 26 d. Palaukusi vieną mėnesį, iki 2009 m. balandžio 3 d., kad paprašytų atsiųsti dokumentą, kuris buvo priimtas kaip kovo 2 d. atsakymo dokumento projekto pagrindas, ieškovė nesilaikė termino, kurį Taryba laikė pakankamu susipažinti su skundžiamu sprendimu.
22 Ieškovė teigia, kad negavo Tarybos rašto, kuriuo buvo informuota apie skundžiamą sprendimą prieš 2009 m. balandžio 3 dieną – šią datą ji elektroniniu paštu gavo pranešimą apie skundžiamąjį sprendimą. Į argumentą, kad su skundžiamu sprendimu galėjo susipažinti Tarybos dokumentų viešajame registre, ieškovė atsikerta, kad registre, kurį nurodo Taryba, buvo tik atsakymo dokumento projektas, o ne galutinis dokumentas.
– Bendrojo Teismo vertinimas
23 Pagal EB 230 straipsnio penktą pastraipą ieškinys dėl panaikinimo turi būti pateiktas per du mėnesius nuo akto paskelbimo ar nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.
24 Pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį nustatytas procesinis terminas dėl nuotolių pratęsiamas dešimčiai dienų.
25 Iš EB 254 straipsnio 3 dalies taip pat aišku, kad apie sprendimus pranešama tiems, kuriems jie skirti, ir jie įsigalioja po tokio pranešimo.
26 Šioje byloje neginčijama, kad Taryba apie skundžiamą sprendimą ieškovei pranešė 2009 m. balandžio 3 dieną. Šis sprendimas buvo pridėtas prie Tarybos elektroninės žinutės, kuria Generalinis sekretoriatas atsakė į ieškovės laišką su prašymu suteikti informacijos apie procedūros stadiją. Ieškovė pripažįsta, kad susipažino su šiuo atsakymu 2009 m. balandžio 3 d., o tai įrodo, jog pranešimas apie skundžiamą sprendimą adresatei buvo pateiktas, kaip tai nustatyta Sutartyje.
27 Šios išvados nepaneigia Tarybos argumentas, kuriuo siekiama įrodyti, jog pranešimas apie skundžiamą sprendimą ieškovei buvo pateiktas 2009 m. vasario 26 d. Taryba neįrodė, kad laiškas, kurį ji tikina išsiuntusi ieškovei, iš tiesų pasiekė adresatą iki 2009 m. balandžio 3 d. Taryba, be to, pripažįsta, kad ji išsiuntė skundžiamą sprendimą „neregistruotu laišku“, o tai neleidžia įrodyti, jog laiškas buvo gautas, ką jau kalbėti apie tai, kad jis buvo įteiktas atitinkamą datą jo adresatui Ispanijoje. Kadangi laiškas buvo neregistruotas ir nebuvo jokio patvirtinimo apie jo gavimą, taip pat nebuvo gautas laiškas arba faksas su patvirtinimu apie jo gavimą, Tarybos teiginys, kad ieškovė gavo jos 2009 m. vasario 26 d. išsiųstą atsakymą – tą pačią dieną arba iškart po jos, – nėra įrodytas. Termino pateikti ieškinį pradžia yra 2009 m. balandžio 3 d. – šią datą Taryba ieškovei laišku pranešė apie skundžiamą sprendimą.
28 Be to, kalbant apie Tarybos argumentą, kad ieškovė 2009 m. kovo 2 d. susipažino su skundžiamo sprendimo tekstu ir su kartotinio atsakymo projektu, primintina, jog iš pačios EB 230 straipsnio penktos pastraipos matyti, kad datos, kurią buvo susipažinta su skundžiamu aktu, kaip termino pateikti ieškinį pradžios atskaitos taško kriterijus, palyginti su paskelbimo arba pranešimo kriterijais, yra tik papildomas (žr. 2003 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Regione Siciliana prieš Komisiją, T‑190/00, Rink. p. II‑5015, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Todėl net jei tai būtų įrodyta, faktas, kad ieškovė susipažino su skundžiamu sprendimu, negali būti laikomas termino pateikti ieškinį pradžia, kai šioje byloje apie šį sprendimą jai buvo pranešta 2009 m. balandžio 3 d. pagal EB 254 straipsnio 3 dalį. Kadangi adresatei buvo išsiųstas pranešimas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas pateikti ieškinį pagal EB 230 straipsnio penktą pastraipą, reikia atsižvelgti į šią išsiuntimo datą, o ne į susipažinimo su dokumentu datą, kuri yra tik alternatyvi data, jei nebūtų pranešimo. Bet kuriuo atveju, kiek tai susiję su susipažinimo su dokumentu įrodymu, šalys neginčija, kad vienintelis dokumentas, kuris prieinamas Tarybos dokumentų viešajame registre, yra sprendimo projektas, o ne skundžiamas sprendimas. Taigi ieškovė negalėjo susipažinti su akto, susijusio su pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 pateikta kartotine paraiška, turiniu ir motyvais.
29 Todėl kadangi ieškinys buvo pateiktas Bendrojo Teismo kanceliarijai 2009 m. birželio 12 d., t. y. per dviejų mėnesių terminą, pratęstą dešimčiai dienų nuo pranešimo apie skundžiamą sprendimą 2009 m. balandžio 3 d., jis nėra pateiktas pavėluotai. Dėl to Tarybos pateiktą nepriimtinumo pagrindą reikia atmesti.
Dėl ieškovės suinteresuotumo panaikinti skundžiamą sprendimą
30 Atsiliepime į ieškinį Taryba nurodė, kad visa prašomo dokumento versija viešai prieinama organizacijos Statewatch interneto puslapyje nuo 2008 m. lapkričio 26 d. Atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktą klausimą Taryba konkrečiai nurodė interneto adresą, kur galima rasti šią versiją. Ji taip pat nurodė Lordų rūmų specialiai įsteigtos „Europos Sąjungos“ komisijos (House of Lords Select Committee on the European Union, Jungtinė Karalystė, toliau – „Europos Sąjungos“ komisija) ataskaitą, susijusią su Jungtinės Karalystės pozicija dėl Reglamento Nr. 1049/2001 peržiūros pasiūlymo, kur aprašomas 2009 m. kovo 18 d. posėdis su Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovais, kuriame, be kita ko, buvo užsiminta apie minėto atskleidimo pasekmes. Posėdyje Taryba nurodė, kad net jei organizacija Statewatch būtų labai greitai atskleidusi visą prašomą dokumentą, t. y. jų manymu, nuo 2008 m. lapkričio mėn. pabaigos, ji nebūtų spėjusi su juo susipažinti, nes pirminis sprendimas dėl paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentu buvo priimtas 2009 m. gruodžio 17 d., o kartotinis sprendimas – 2009 m. vasario 26 dieną.
31 Savo dublike ieškovė pažymi, kad tuo metu, kai pateikė paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, dar nebuvo susipažinusi su visu prašomu dokumentu. Teismo posėdyje ieškovė taip pat nurodė, kad galėjo susipažinti su visu prašomu dokumentu 2009 m. gegužį arba birželį vykstant diskusijoms su kitomis suinteresuotomis asociacijomis dėl skaidrumo klausimų. Tuomet atskleidus prašomą dokumentą ji gavo viso Tarybos prašomo dokumento kopiją.
32 Šiomis aplinkybėmis gali būti teigiama, kad ieškovei skundžiamas sprendimas iš tiesų nedarė jokio poveikio, nes ji jau turėjo informaciją, kurią prašė atskleisti, ir todėl ji negali teigti, jog yra pakankamai suinteresuota, kad skundžiamas sprendimas būtų panaikintas.
33 Šiuo klausimu primintina, kad ieškovė turi būti suinteresuota pareikšti ieškinį teisme, nes kitu atveju ieškinys būtų nepriimtinas. Šis bylos dalykas, kaip ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme, turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o tai reiškia, jog dėl ieškinio atsiradęs rezultatas turi galėti suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai, antraip nebūtų reikalinga priimti sprendimą. Jeigu ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme išnyksta vykstant procesui, Bendrojo Teismo sprendimas dėl bylos esmės negali būti jam naudingas (žr. 2007 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, C‑362/05 P, Rink. p. I‑4333, 42 ir 43 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
34 Šioje byloje tai, kad nuo 2008 m. pabaigos visas prašomas dokumentas buvo atskleistas organizacijos Statewatch interneto puslapyje, ir tai, kad ieškovė susipažino su šio dokumento turiniu 2009 m. gegužę arba birželį, neleidžia daryti išvados, kad ji nėra arba jau nebėra suinteresuota prašyti panaikinti skundžiamą sprendimą dėl prieš tai nurodytų priežasčių.
35 Pirma, iš esmės iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog ieškovė gali išsaugoti suinteresuotumą pareikšti ieškinį teisme dėl institucijos priimto akto panaikinimo, siekdama išvengti, kad tariamas šio akto neteisėtumas pasireikštų ateityje. Toks suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme matyti iš SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos, pagal kurią panaikintą aktą priėmusi institucija privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Tačiau toks suinteresuotumas pareikšti ieškinį egzistuotų tik tada, jeigu tariamas neteisėtumas galėtų pasikartoti ateityje, nesvarbu, kokios būtų bylos aplinkybės, kuriomis ieškovas pareiškė ieškinį (šio sprendimo 33 punkte minėto Sprendimo Wunenburger prieš Komisiją 50–52 punktai ir juose nurodyta teismų praktika). Taip yra šioje byloje, nes, pirma, ieškovės nurodytas neteisėtumas grindžiamas vienos iš Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytos išimties aiškinimu, su kuriuo Taryba gali iš naujo susidurti gavusi naują prašymą, ir, antra, ieškovė, kaip asociacija, kurios tikslas skatinti skaidrumą Europos Sąjungoje, ateityje gali pateikti panašias paraiškas dėl galimybės susipažinti su tokio pat pobūdžio dokumentais.
36 Antra, pažymėtina, kad aptariamos informacijos atskleidimo ieškovei rengėja yra ne Taryba, kuri pripažįsta viešąjį interesą, kad tokia informacija būtų atskleista, bet trečioji šalis, kuri nesilaikė taisyklių, susijusių su galimybe visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais. Ieškovė šiuo klausimu teigia, kad tuo momentu, kai pateikė savo pirminę paraišką ir paskui kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, ji nežinojo, jog ši informacija buvo prieinama organizacijos Statewatch interneto puslapyje, o Taryba teigia, kad atsakydama į paraiškas ji buvo tokioje pačioje situacijoje. Taigi nei ieškovė, nei Taryba apie tai nežinojo vykstant administracinei procedūrai, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Vadinasi, ieškovė turi teisę prašyti Bendrojo Teismo nuspręsti dėl šio sprendimo, kuris jai daro neigiamą įtaką, teisėtumo, nes tai vienintelis sprendimas, apie kurį jai iki šiol buvo pranešta ir kuris jai leidžia susipažinti tik su tam tikromis prašomo dokumento dalimis taikant vieną iš Reglamente Nr. 1049/2001 nurodytų išimčių. Organizacijos Statewatch veiksmai nėra svarbūs vertinant ieškovės suinteresuotumą dėl tokio sprendimo panaikinimo (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Svenska Journalistförbundet prieš Tarybą, T‑174/95, Rink. p. II‑2289, 69 punktą; šiame sprendime ieškovė jau turėjo tam tikrus Tarybos prašomus dokumentus, kuriuos jai persiuntė kompetentingos valstybės narės institucijos).
37 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad net jeigu ieškovė galėjo gauti informaciją, su kuria Taryba neleido susipažinti, ji yra suinteresuota, kad skundžiamas sprendimas būtų panaikintas.
Dėl esmės
38 Grįsdama savo ieškinį, ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus. Pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pažeidimu. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su motyvavimo stoka. Pirmiausia reiktų išnagrinėti pirmąjį pagrindą.
Šalių argumentai
39 Ieškovė primena, kad Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama užtikrinti geresnį piliečių dalyvavimą priimant sprendimus ir padaryti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais kuo veiksmingesnę, pirmiausia tais atvejais, kai institucijos atlieka teisės aktų leidybos funkcijas. Galimybė visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais sudaro principą, o atsisakymas – išimtį, kuri turi būti aiškinama siaurai.
40 Kiek tai susiję su teiginiu, kad delegacijų diskrecija labai sumažėtų, jeigu jų tapatybė būtų atskleista, ieškovė teigia, jog skundžiamame sprendime nėra jokių tai pagrindžiančių paaiškinimų. Delegacijos išreiškia nuomones ir pateikia dalinius pakeitimus, kuriais remdamasi Taryba apibrėžia savo poziciją. Todėl galimybė visuomenei susipažinti su šiomis pozicijomis padarytų valstybes nares ir institucijas atskaitingas piliečių atžvilgiu. Net jei atskleidus delegacijų tapatybes joms galėtų būti daromas išorinis spaudimas, to nepakaktų siekiant pateisinti minėtos išimties taikymą, nes jis yra neatsiejamai susijęs su atskaitomybe ir piliečių dalyvavimu, kuriais grindžiamas Reglamentas Nr. 1049/2001. Kalbant apie Tarybos argumentą, kad buvo „įšaldytos“ pozicijos, ieškovė pažymi, kad vien teiginio, jog buvo padaryta žala, nepakanka, kad jis būtų įrodytas. Taryba neįrodė, kaip atskleidus prašomą dokumentą organizacijos Statewatch interneto puslapyje buvo pakenkta delegacijų tarpusavio pasitikėjimui. Be to, vienintelė situacija, kuriai esant delegacijos pozicija turėtų būti laikoma paslaptyje, yra tuomet, kai ji derybose nori laikytis dvigubos pozicijos: vieną poziciją pristatyti Tarybos posėdžiuose, o kitą – visuomenei, įskaitant savo pačios piliečius. Tačiau tai nėra Reglamento Nr. 1049/2001 tikslas.
41 Kalbėdama apie teiginį, jog delegacijos nustotų pateikinėti savo pozicijas raštu, jeigu jų tapatybė būtų atskleista, ieškovė pažymi, kad iš principo viskas, kas buvo išdėstyta raštu ar žodžiu nuo teisės akto parengiamosios stadijos iki jo priėmimo stadijos, turi būti pateikiama visuomenei, kad ji turėtų informaciją ir galėtų kontroliuoti. Šioje byloje galimi neigiami pasiūlymų rengėjų tapatybių atskleidimo poveikiai yra labai nežymūs. Nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl šio atskleidimo delegacijos atsisakytų pateikti savo nuomones raštu.
42 Kiek tai susiję su viršesniu viešuoju interesu, ieškovė teigia, kad net jei sprendimų priėmimo procesui būtų pakenkta dėl skundžiamame sprendime nurodytų priežasčių, šis interesas pateisintų nacionalinių delegacijų tapatybių atskleidimą. Viešasis interesas, susijęs su atskleidimu, neapribojamas gebėjimu prižiūrėti valstybes nares arba Tarybą; juo taip pat siekiama sudaryti piliečiams galimybę dalyvauti teisės aktų leidybos procese. Todėl vien pozicijų paskelbimo neatskleidžiant delegacijų tapatybių negali pakakti.
43 Taryba, siekdama pagrįsti savo teiginį, jog galimybė visuomenei susipažinti su prašomo dokumento dalimis, kurios nebuvo paskelbtos, sumažina delegacijų diskreciją, pažymi, kad pagal EB 255 straipsnį ir Reglamentą Nr. 1049/2001 nereikalaujama, kad teisės aktų leidybos procesas būtų visiškai skaidrus. Tarybos taikomomis taisyklėmis dėl galimybės visuomenei susipažinti su teisės aktų leidėjo dokumentais labiau atsižvelgiama į EB 207 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje minimą pusiausvyrą: sudaryti kuo didesnę galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, kad ši žinotų, kada ji turi būti laikoma veikianti kaip teisės aktų leidimo institucija, ir apsaugoti jos sprendimų priėmimo procesą. Tarybos darbo tvarkos taisyklėse nurodomi atvejai, kuriais ji veikia kaip teisės aktų leidėjas (2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimo 2006/683/EB, Euratomas, patvirtinančio Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 285, p. 47, toliau – Vidaus darbo tvarkos taisyklės), 7 straipsnis) ir kokie teisės aktų leidybos dokumentai yra tiesiogiai prieinami visuomenei (Vidaus darbo tvarkos taisyklių II priedo 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Priėmus teisės aktą, visuomenei sudaroma galimybė susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikiamos atskiros delegacijų pozicijos (žr. Vidaus darbo tvarkos taisyklių II priedo 11 straipsnio 6 dalį). Dar tebevykstant diskusijoms, šių dokumentų turinys taip pat prieinamas visuomenei, išskyrus delegacijų, kurios teikia pasiūlymus, pavadinimą ir šalis, kurioms taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytos išimtys (žr. 2002 m. kovo 8 d. Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER) patvirtintas gaires dėl tam tikrų principinių klausimų, susijusių su Reglamento Nr. 1049/2001 taikymu). Nors delegacijos žino, kad jų teisės aktų projektų bylose nurodytų pozicijų turinys tyrimo metu taps žinomas visuomenei, jos nori, kad jų tapatybės liktų konfidencialios, kol teisės aktas bus priimtas. Užtikrinti, kad delegacijų tapatybė nebūtų atskleista, būtina tam, kad būtų apsaugota delegacijų diskrecija vykstant išankstinėms diskusijoms dėl Komisijos pasiūlymo. Jei visi raštiški pareiškimai būtų paskelbti viešai vykstant teisės aktų procesui, būtų „įšaldytos“ delegacijų pozicijos, nes būtų sumažinta jų diskrecija vykstant diskusijoms pakeisti savo pozicijas ir atitinkamai viešai pagrįsti rastą kompromisą, kuris gali skirtis nuo jų pirminės pozicijos, o tai rimtai sumažintų galimybes rasti kompromisą.
44 Atsakydama į kaltinimą, jog trūksta įrodymų, kad atskleidus aptariamų delegacijų tapatybes būtų rimtai pakenkta vykstančiam sprendimų priėmimo procesui, Taryba, palaikoma Graikijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės, teigia, kad šis rimtas pažeidimas pakankamai teisiškai įrodytas skundžiamame sprendime, ypač kiek tai susiję su tuo, jog tokia rizika yra pagrįstai nuspėjama, o ne tik hipotetiška. Pirma, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Taryboje surengtos diskusijos dėl Komisijos pasiūlymo buvo laikomos ypač slaptomis. Bendrijos teisės aktų dėl teisės susipažinti su dokumentais – ji daugelio laikoma pagrindine teise – peržiūra kelia didelį susidomėjimą. Vykdant šią peržiūrą tam tikros pozicijos žiniasklaidoje buvo sutiktos priešiškai, o tai sukėlė audringą viešą kritiką. Antra, darbo grupė dar nepradėjo nagrinėti delegacijų pasiūlymų. Viešasis spaudimas galėtų pakenkti delegacijų gebėjimui laisvai pateikti ir apginti preliminarias pozicijas ir taip apsunkinti diskusijas Taryboje. Jei iš delegacijų būtų atimta galimybė atvirai nagrinėti slaptus ir prieštaringus klausimus Taryboje, susijusius su Reglamentu Nr. 1049/2001, Tarybai kiltų problemų daryti pažangą persvarstant tekstą. Išankstinės pozicijos techniniu lygmeniu, kurias užsiėmė delegacijos, nebūtinai atitinka atitinkamos valstybės narės ginamą poziciją vėlesnėje proceso stadijoje. Šiomis aplinkybėmis atskleidus išankstines pozicijas gali būti sukliudyta surengti atviras diskusijas Taryboje, o tai gali sukelti nesusipratimų.
45 Grįsdama skundžiamame sprendime nurodytą teiginį, kad atskleidus pasiūlymus pateikusių delegacijų tapatybę jos liautųsi pateikinėjusios savo pozicijas raštu, Taryba konstatuoja, kad tokiu atveju, kai organizacijos Statewatch interneto puslapyje be leidimo atskleidžiamas prašomas dokumentas, ji gali nustatyti tiesioginę žalą sprendimų priėmimo procesui. Šioje byloje prašomo dokumento atskleidimas pakenktų darbo grupės pasitikėjimui, o delegacijos taptų ypač atsargios, kiek tai susiję su jų pozicijų, ypač tų, kurios galėtų sukelti visuomenės kritiką ar prieštaravimus, pateikimu raštu. Pasiūlymas dėl teisės akto negali būti nagrinėjamas remiantis vien žodiniu delegacijų bendravimu. Jei delegacijos nepateiktų savo pozicijų raštu, piliečiai prarastų galimybes tikrinti šias pozicijas, nes paprasčiausia nebūtų jokio dokumento, o tai rimtai pažeistų skaidrumo principą.
46 Atsakydama į teiginį, kad būtina įrodyti realią žalą sprendimų priėmimo procesui dėl viso prašomo dokumento atskleidimo organizacijos Statewatch interneto puslapyje, Taryba, palaikoma Graikijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės, pažymi, jog 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos pasiūlymas buvo perduotas dviem teisės aktų leidybos institucijoms. Teisės akto pasiūlymo byla tebebuvo pirmos nagrinėjimo stadijos. Laukiant, kol Parlamentas oficialiai užbaigs pirmąjį skaitymą, Taryboje vykstančiose diskusijose buvo apsiribota išankstiniu techninio pobūdžio bendravimu parengiamųjų darbo grupių lygmeniu be aiškios perspektyvos perkelti derybinę medžiagą į teisės akto projekto bylą politiniu lygmeniu, kur Taryba galėtų apibrėžti savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo. Pastebimas neįprastas teisės aktų leidybos proceso lėtumas, nes teisės akto priėmimas pagal bendro sprendimų priėmimo procesą vidutiniškai trunka 16,2 mėnesio. Tai, kad nebuvo padaryta pažanga teisės aktų leidybos procese, rodo ypač slaptą ir prieštaringą šios bylos pobūdį ir tai, kad susiduriama su rimtais sunkumais derinant skirtingas pozicijas.
47 Dėl viršesnio viešojo intereso buvimo Taryba pažymi, kad jos atsisakymas atskleisti delegacijų tapatybes vykstant teisės aktų leidybos procesui nekliudo piliečiams kontroliuoti vyriausybių valstybėse narėse. Interesas, kad vyriausybės būtų atskaitingos, kiek tai susiję su pozicijomis dėl teisės akto pasiūlymo, nėra viršesnis viešasis interesas, kaip tai suprantama pagal nagrinėjamą reglamentą. Be to, Jungtinė Karalystė pažymi, kad bendrų prašymų, susijusių su skaidrumu, nepakanka pagrįsti bendrąjį viešąjį interesą, kuris pateisintų atskleidimą.
Atsakymai į raštu pateiktus Bendrojo Teismo klausimus
48 Taikydamas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas pateikė klausimus raštu Tarybai, pirmiausia susijusius su atsiliepime į ieškinį nurodytu teiginiu, kad nuo 2008 m. lapkričio 26 d. su visu prašomu dokumentu galima susipažinti organizacijos Statewatch interneto puslapyje, o tai leidžia „nustatyti tiesioginę žalą, kurią jos sprendimų priėmimo procesui padarė galimybė visuomenei susipažinti su prašomame dokumente raštu pateiktomis delegacijų pozicijomis“. Atsakydama į pirmąjį klausimą, kuris buvo pateiktas taikant proceso organizavimo priemones, Taryba, siekdama detaliau ir konkrečiai paaiškinti, kaip delegacijų, kurios pateikė prašomame dokumente pakartotus pasiūlymus, tapatybių atskleidimas gali rimtai pakenkti jos sprendimų priėmimo procesui, nurodė toliau pateikiamus argumentus.
49 Pirma, Taryba teigia, kad po to, kai buvo atskleistas visas prašomas dokumentas, jos Generalinis sekretoriatas išplatino tik keturis dokumentus, kuriame pateikiami su aptariamu teisės akto leidybos procesu susiję delegacijų raštiški pasiūlymai, būtent 2009 m. balandžio 17 d. dokumentas Nr.°8778/09, 2009 m. gegužės 11 d. dokumentas Nr.°9716/09, 2009 m. gegužės 27 d. dokumentas Nr. 10443/09 ir 2009 m. birželio 16 d. dokumentas Nr. 11065/09. Taryba šiuo klausimu teigia, kad visais šiuose dokumentuose pateiktais pasiūlymais siekiama iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą tam, kad jis taptų skaidresnis. Paskui, kai organizacija Statewatch atskleidė informaciją, joks šiam principui priešingas pasiūlymas nebuvo pateiktas. Tačiau, Tarybos manymu, negali būti daroma išvada, kad visos delegacijos siekia didesnio skaidrumo dėl visų darbo grupėje nagrinėjamų klausimų. Tai rodo tas faktas, kad delegacijos dar nėra pasiekusios su Tarybos teisės akto pasiūlymu susijusios vieningos pozicijos. Todėl Taryba mano, kad delegacijos, kurių pozicijos gali būti diskutuojamos viešai, nes jos nusiteikusios priešiškai skaidrumo atžvilgiu, atsisakė pateikti savo pozicijas raštu po to, kai organizacijos Statewatch interneto puslapyje buvo atskleistas visas prašomas dokumentas.
50 Antra, siekdama įrodyti, jog buvo rimtai pakenkta sprendimų priėmimo procesui, Taryba remiasi Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovų pareiškimais „Europos Sąjungos“ komisijai dėl diskusijų, susijusių su reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais pasiūlymo būkle Tarybos viduje. Atsakydamas į klausimą, kokią „naudą“ turi organizacijos Statewatch atskleidimas siekiant pažangos diskusijose Taryboje, vienas Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovas konkrečiai nurodė, kad prašomas dokumentas buvo „pateiktas paskubomis“ ir jis nebūtinai atspindėjo nuoseklią šių derybų raidą. Šis atstovas pridūrė, kad nėra įsitikinęs, ar šios diskusijos ir valstybių narių pozicijos be konteksto būtų kam nors naudingos. Jo manymu, tai tik sukeltų painiavą. Jis taip pat pridūrė, kad problema yra išsiaiškinti, kiek valstybės narės galėtų būti nuoširdžios ar atviros, jei bet kuriuo momentu nuogąstautų, kad jų svarstymai tam tikru klausimu bus viešai paskelbti. Tarybos manymu, iš to, kas pasakyta, matyti, kad viso prašomo dokumento atskleidimas turėjo neigiamą poveikį diskusijų atvirumui ir išsamumui Tarybos darbo grupėje, o tai kliudo delegacijoms rasti skirtingus sprendimų būdus arba dalinius pakeitimus, kad būtų pasiektas bendras požiūris į prieštaringus klausimus.
51 Trečia, Taryba teigia, kad Generalinio sekretoriato ataskaitos dėl Tarybos darbo grupėje vykusios diskusijos, susijusios su teisės aktų pasiūlymo byla, bėgant laikui tapo vis konkretesnės. Nors jos pirmajame 2009 m. sausio 26 d. pranešime, įtrauktame į dokumentą Nr. 5671/09, minimos delegacijų, kurios pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl Komisijos pasiūlymo, tapatybės, paskutinėje 2009 m. liepos 22 d. ataskaitoje, pateiktoje dokumente 10859/1/09 REV 1, jau nenurodoma, kurios delegacijos darbo grupės posėdžiuose pateikė žodines pastabas ir pasiūlymus, bet vartojamos frazės „tam tikras delegacijų skaičius“, „kitos delegacijos“, „didelis delegacijų skaičius“, neatskleidžiant atitinkamų delegacijų tapatybių. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, viso prašomo dokumento atskleidimo be leidimo tiesioginis poveikis Tarybos parengiamųjų dokumentų išsamumui tiek, kiek tai susiję su teisės akto pasiūlymo byla, gali būti aiškiai nustatytas. Kadangi parengiamieji dokumentai pirmiausia yra Tarybos darbo priemonės, kurios leidžia stebėti darbų, susijusių su atitinkamo sprendimo priėmimo procesu, pažangą ir taip palengvinti su teisės akto projekto byla susijusių darbų tąsą, labai svarbu, kad jie būtų kuo išsamesni. Jei, kaip rodo šis atvejis, Taryba turėtų atsižvelgti į atskleidimo be leidimo riziką, tai, be jokios abejonės, darytų įtaką būdui, kuriuo ruošiami parengiamųjų dokumentų projektai, o tokia slapta informacija, kaip jau nurodyta, juose nebūtų pateikiama. Todėl parengiamieji dokumentai neatitiktų savo pagrindinės paskirties.
52 Atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktą antrąjį klausimą – šiuo klausimu Bendrasis Teismas paprašė Tarybos nurodyti, kurie valstybių narių delegacijų pasiūlymuose, pateiktuose prašomame dokumente, aptarti klausimai yra ypač slapti ir kaip jie gali būti atskirti nuo klasikiniame teisės aktų leidybos procese, kurio išankstinėje diskusijų stadijoje gali būti svarstomos įvairios galimybės, pateikiamų klausimų, – Taryba pažymėjo, kad prašomas dokumentas yra slaptas dėl savo statuso ir turinio.
53 Dėl prašomo dokumento statuso Taryba pažymi, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo datos prašomame dokumente pateikti rašytiniai pareiškimai nebuvo išsamiai aptarti Tarybos darbo grupėje. Be to, kadangi prašomame dokumente pateiktais pasiūlymais siekiama sustiprinti Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytas išimtis, galima pagrįstai tikėtis, kad priešiškai nusiteikusių grupių išorinis spaudimas skaidrumo srityje bus ypač žalingas delegacijų gebėjimui laisvai pateikti ir apginti savo preliminarias pozicijas, o tai neigiamai paveiks Taryboje vykstančių diskusijų atvirumo dvasią.
54 Dėl prašomo dokumento turinio Taryba pažymi, kad tame dokumente pateikiami pasiūlymai, kuriais siekiama sustiprinti teisinio konsultavimo, pažeidimų tyrimų procedūrų ir asmens duomenų apsaugą, nustatant, kad jiems siūlomas reglamentas netaikomas, ir sustiprinti galiojančiame reglamente įtvirtintas išimtis. Tarybos manymu, šie pasiūlymai ypač prieštaringi – ne tik todėl, kad gali būti kritikuojami, nes apriboja principą, pagal kurį turi būti sudaroma kuo platesnė galimybė susipažinti su dokumentais, bet taip pat dėl to, kad jie gali būti laikomi kaip apribojantys platų aiškinimą, kurį Sąjungos teisėjas pritaikė skaidrumo principui. Todėl šiuos pasiūlymus ypač sudėtinga apginti prieš viešąją nuomonę, ypač jeigu jie būtų vertinami neatsižvelgiant į specifines teisines aplinkybės.
Bendrojo Teismo vertinimas
55 Atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiamus tikslus, visų pirma jo 2 konstatuojamojoje dalyje pažymėtą faktą, kad visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentais susijusi su šių institucijų demokratiškumu, ir į tai, jog šiuo reglamentu, kaip numatyta jo ketvirtoje konstatuojamoje dalyje ir 1 straipsnyje, siekiama visuomenei suteikti kuo platesnę teisę susipažinti su dokumentais, šio reglamento 4 straipsnyje numatytos išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (2007 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija prieš Komisiją, C‑64/05 P, Rink. p. I‑11389, 66 punktas).
56 Pagal šio reglamento 2 konstatuojamąją dalį atvirumas leidžia piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir užtikrina didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei didesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje. Taigi kiek įmanoma platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais sudarymas apima piliečių teisę į viso prašomo dokumento turinio atskleidimą; ši teisė gali būti apribota tik griežtai taikant Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytas išimtis. Jei išimtis taikytina tik prašomo dokumento daliai, kitos dokumento dalys atskleidžiamos. Būtent šiomis aplinkybėmis skaidrumas užtikrina geresnį piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą, taip pat didesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje.
57 Kaip Teisingumo Teismas buvo nusprendęs, šie sumetimai ypač svarbūs, kai Taryba veikia kaip teisės aktų leidėjas; tai matyti ir iš Reglamento Nr. 1049/2001 6 konstatuojamosios dalies, pagal kurią platesnė susipažinimo su dokumentais galimybė turėtų būti numatyta tokiais atvejais. Skaidrumas šiuo atžvilgiu leidžia sustiprinti demokratiją, leisdamas piliečiams kontroliuoti visą informaciją, kuri sudarė teisės akto pagrindą. Iš tikro piliečių galimybė susipažinti su teisės aktų pagrindais yra jų veiksmingo naudojimosi savo demokratinėmis teisėmis sąlyga (2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir Turkija prieš Komisiją, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, Rink. p. I‑4723, 46 punktas).
58 Taip pat reikia pažymėti, kad pagal EB 207 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą Taryba privalo nustatyti, kada ji turi būti laikoma veikianti kaip teisės aktų leidimo institucija, kad tais atvejais būtų galima padaryti dokumentus lengviau prieinamus (57 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turkija prieš Tarybą 47 punktas).
59 Be to, vien aplinkybės, kad dokumentas yra susijęs su išimties saugomu interesu, nepakanka pateisinti tokios išimties taikymą (2005 m. balandžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Verein für Konsumenteninformation prieš Komisiją, T‑2/03, Rink. p. II‑1121, 69 punktas). Toks taikymas iš principo gali būti pateisinamas, tik jei visų pirma institucija iš anksto įvertino, ar dėl susipažinimo su dokumentu konkrečiai ir realiai nukentėtų saugomas interesas. Rizika pakenkti saugomam interesui turi būti pagrįstai nuspėjama, o ne tik hipotetiška (57 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turkija prieš Tarybą 43 punktas ir 2009 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Borax Europe prieš Komisiją, T‑166/05, Rink. p. II‑0000, 50 punktas).
60 Šioje byloje būtent Taryba turi suderinti specifinį saugotiną interesą – neatskleisti prašomo dokumento dalies, susijusios su pasiūlymų rengėjų tapatybėmis – ir bendrąjį interesą – padaryti visą prašomą dokumentą prieinamą, – atsižvelgiant į teisės aktų leidybos procese padidėjusio skaidrumo teikiamą naudą. Neginčijama, kad prašomas dokumentas buvo parengtas vykdant teisės aktų leidybos procesą Taryboje. Pagal Vidaus darbo taisyklių 7 straipsnio pirmą pastraipą „Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja, kaip apibrėžta EB 207 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, kai ji <...> priima taisykles, teisiškai privalomas valstybėse narėse ar valstybėms narėms, išdėstytas reglamentuose, direktyvose, pagrindų sprendimuose arba sprendimuose, išskyrus diskusijas, po kurių priimamos vidinės priemonės, administraciniai arba biudžetiniai aktai, su tarpinstituciniais arba tarptautiniais santykiais susiję aktai arba neturintys privalomosios galios aktai (pavyzdžiui, išvados, rekomendacijos arba rezoliucijos).“
61 Tarybos kartu su jos išankstiniu atsakymu persiųsto dokumento tyrimo medžiaga leidžia konstatuoti, kad prašomame dokumente didžia dalimi pakartojami valstybėms narėms atstovaujančių keturių delegacijų Tarybos Informacijos darbo grupei pateikti pasiūlymai, kuriais siekiama iš dalies pakeisti ir naujai išdėstyti Reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais pasiūlymo nuostatas. Prašomame dokumente taip pat išsamiai nurodomi pagrindai, kuriais valstybių narių atstovai grindė savo pasiūlymus. Šioje vis dar vykstančio teisės aktų leidybos proceso stadijoje Taryba neleido susipažinti tik su keturių valstybių narių, kurios pateikė pasiūlymus dėl dalinių pakeitimų arba dėl naujos redakcijos, tapatybėmis. Taryba pažymi, kad pagal jos nustatytą praktiką su tokia informacija visuomenė iš principo gali susipažinti tik priėmus Komisijos pasiūlyme išdėstytą reglamentą (žr. šio sprendimo 43 punktą).
62 Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad išimtis, kuria remiamasi siekiant atsisakyti leisti susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymo rengėjų tapatybe, yra nustatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, pagal kurią gali būti atsisakyta leisti susipažinti su institucijos vidaus poreikiams parengtu arba jos gautu dokumentu, susijusiu su klausimu, dėl kurio ji dar nėra priėmusi sprendimo, jeigu jo atskleidimas rimtai pakenktų šios institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent nagrinėjamo dokumento atskleidimas negali būti pateisinamas viršesniu viešuoju interesu.
63 Skundžiamame sprendime Taryba, siekdama pateisinti šios išimties teikiamą naudą, nurodo keletą priežasčių (žr. šio sprendimo 10 punktą). Pagrindinė nurodyta priežastis grindžiama argumentu, kad aptariamos informacijos atskleidimas sumažintų delegacijų diskreciją rasti kompromisą, o tai apribotų Tarybos gebėjimą pasiekti susitarimą. Siekdama pagrįsti šį teiginį, Taryba nurodo dvi konkrečias aplinkybes. Pirmoji aplinkybė susijusi su Taryboje vykstančių diskusijų išankstiniu pobūdžiu, o antroji – su valstybių narių atstovų pasiūlymų slaptumu ir subtilumu. Taryba taip pat teigia, kad atskleidus nagrinėjamą informaciją kiltų nuspėjama pasekmė – užuot bendravus raštu, būtų pradėta bendrauti žodžiu, o tai pakenktų bendram sprendimų priėmimo proceso skaidrumui.
64 Be to, kaip šiuo klausimu savo pareiškimuose ir atsakymuose į Bendrojo Teismo klausimus teigia Taryba, visiškas prašomo dokumento atskleidimas organizacijos Statewatch interneto puslapyje šio dokumento priėmimo dieną – 2008 m. lapkričio 26 d. – yra įrodymas, į kurį reikia atsižvelgti siekiant pavaizduoti ir įvertinti poveikius, kuriuos konkrečiai gali sukelti informacijos, susijusios su pasiūlymų rengėjų tapatybe, atskleidimas nagrinėjamam sprendimų priėmimo procesui.
65 Taigi sprendimų priėmimo procesui rimtai pakenktų ne valstybių narių delegacijų skirtingų pasiūlymų turinio atskleidimas vykstant teisės aktų leidybos procesui, bet informacijos, susijusios su šių pasiūlymų rengėjų tapatybe, atskleidimas. Šis Tarybos nurodytas rimtas pažeidimas, kuris galėjo būti padarytas netikėtai atskleidus su pasiūlymų rengėjų tapatybe susijusią informaciją, tęstųsi tik tiek, kiek vyktų diskusijos dėl nagrinėjamo teisės akto pasiūlymo. Šioje byloje keliamas klausimas, ar dėl Tarybos nurodytų priežasčių, informacijos, susijusios su prašomame dokumente pakartojamų pasiūlymų rengėjų tapatybe, atskleidimas tuo metu, kai Taryba dar nėra priėmusi sprendimo, rimtai pakenktų šios institucijos sprendimų priėmimo procesui.
66 Vis dėlto reikia pažymėti, kad šioje byloje Taryba pakankamai teisiškai ir faktiškai neįrodė, kad su prašomame dokumente pateiktų pasiūlymų rengėjų tapatybe susijusios informacijos atskleidimas rimtai pakenktų vykstančiam teisės aktų leidybos procesui, susijusiam su Reglamento Nr. 1049/2001 persvarstymo pasiūlymu.
67 Kalbant apie Tarybos argumentus, kuriais siekiama įrodyti, jog buvo rimtai pakenkta vykstančiam teisės aktų leidybos procesui, nes buvo sumažinta delegacijos diskrecija, pažymėtina, kad jais nėra įrodoma, jog buvo sukelta pakankamai rimta ir pagrįstai nuspėjama rizika, pateisinanti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos išimties taikymą.
68 Bendrai kalbant, Taryba teigia, kad atskleidus valstybių narių delegacijų, pateikusių pasiūlymus dėl dalinio pakeitimo arba naujos redakcijos, tapatybes dar nepriėmus sprendimo, šių delegacijų pozicijos gali būti „įšaldytos“, nes jų diskrecija pakeisti savo poziciją būsimose diskusijose ir pateisinti, jų manymu, sprendimo būdą, kuris skirtųsi nuo jų pirminės pozicijos, būtų sumažinta (žr. šio sprendimo 43 punktą). Savo atsakyme į Bendrojo Teismo pateiktą pirmąjį klausimą Taryba teigia, jog dėl to, kad organizacija Statewatch atskleidė delegacijų, kurios prašomame dokumente pateikė pasiūlymus, tapatybes, šios arba kitos delegacijos, nors ir norėdamos pateikti pasiūlymus apriboti ar sumažinti skaidrumą, to nedarys, nes nuogąstaus dėl spaudimo, kurį joms gali daryti viešoji nuomonė (žr. šio sprendimo 49 punktą). Kitaip tariant, viešosios nuomonės spaudimas būtų toks, kad delegacija nebegalėtų Tarybai pateikti skaidrumą ribojančio pasiūlymo.
69 Šie argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais būtų galima pateisinti atsisakymą atskleisti skirtingų pasiūlymų rengėjų, kurie demokratinio teisėtumo principu pagrįstoje sistemoje yra atskaitingi visuomenei už savo veiksmus, tapatybes. Šiuo klausimu primintina, kad galimybė visuomenei susipažinti su visu Tarybos dokumentų turiniu, įskaitant šioje byloje skirtingų pasiūlymų rengėjų tapatybes, sudaro principą, visų pirma vykdant procesą, kada institucijos turi būti laikomos veikiančios kaip teisės aktų leidybos institucijos, o išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (žr. šio sprendimo 55–57 punktus). Iš tikrųjų tam, kad piliečiai galėtų įgyvendinti demokratines teises, turi būti sudaryta galimybė išsamiai stebėti teisės aktų leidybos procese dalyvaujančių institucijų sprendimų priėmimo procesą ir susipažinti su visa svarbia informacija. Panašu, kad tai, jog šių valstybių narių delegacijos, kurios pirminėse diskusijose pateikė pasiūlymus, tapatybės buvo atskleistos, negali sukliudyti šioms delegacijoms atsižvelgti į šias diskusijas, siekiant pateikti naujus pasiūlymus, jei pirminiai pasiūlymai jau nebeatspindi jų pozicijų. Atsižvelgiant į pasiūlymo pobūdį, jis pateikiamas tam, kad būtų diskutuojamas, nesvarbu, ar jis anoniminis, ar ne, o ne tam, kad liktų nepakeistas pasibaigus diskusijoms, kai jo rengėjo tapatybė tampa žinoma. Visuomenė puikiai gali suprasti, kad vėliau pasiūlymo rengėjas gali keisti jo turinį.
70 Šiuo klausimu Tarybos nurodyti argumentai yra per daug abstraktūs. Jie grindžiami neįrodyta pirmine prielaida, kad viešoji nuomonė būtų priešiška bet kokiam skaidrumo principo apribojimui. Tačiau skaidrumo taisyklės visuomet buvo grindžiamos principu, kad visuomenė turi teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, atsižvelgiant į įvairias išimtis, kurių reikšmė ar svarba gali skirtis. Taigi institucijos, valstybės narės ir visuomenės atstovai, kai jiems reikia išreikšti savo poziciją dėl skaidrumo, būtinai atsižvelgia į abu pusiausvyros elementus – principą ir išimtis. Nors ir galima daryti išvadą, kad valstybės narės delegacija Taryboje arba viešosios nuomonės dalis palaikys skaidrumo principą, taip pat reikia turėti omenyje, kad kita delegacija arba kita viešosios nuomonės dalis labiau norės sustiprinti šio principo išimtis.
71 Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, jog Taryba nenurodė jokios priežasties, kad būtų galima suprasti, kodėl būtina apsaugoti pasiūlymus dėl skaidrumo principo apribojimo norinčių pateikti delegacijų tapatybę, nes dalis viešosios nuomonės būtų nepalanki.
72 Kalbant konkrečiau, kiek tai susiję su vykstančiu teisės aktų leidybos procesu, ištyrus skirtingus visuomenei prieinamus dokumentus, galima konstatuoti, kad įvairios valstybių narių delegacijos po to, kai organizacija Statewatch be leidimo atskleidė su ginčijamų pasiūlymų rengėjų tapatybe susijusią informaciją, pateikė keletą pasiūlymų. Pavyzdžiui, iš Tarybos minėto 2009 m. gegužės 11 d. viešai paskelbto dokumento Nr. 9716/09 (žr. šio sprendimo 49 punktą) matyti, kad nenustatyta delegacija pateikė pasiūlymą išplėsti skaidrumo principo išimtį, susijusią su teismo procesais, kad ji apimtų ir arbitražinius procesus, ir ginčų sprendimo procesus. Šis pasiūlymas yra labiau ribojantis nei Komisijos siūlomas tekstas.
73 Be to, kiek tai susiję su išvadomis, kurios greičiausia bus padarytos atsižvelgiant į 2009 m. kovo 18 d. Jungtinės Karalystės vyriausybės ir „Europos Sąjungos“ komisijos atstovų diskusiją, pažymėtina, kad šios diskusijos turinys neleidžia pagrįsti Tarybos teiginio, kad tai, jog organizacija Statewatch be leidimo atskleidė nagrinėjamą su pasiūlymų rengėjų tapatybe susijusią informaciją, leidžia įrodyti neigiamą poveikį diskusijų atvirumui ir išsamumui Tarybos darbo grupėje, kuris kliudo delegacijoms pasiekti sutarimą (žr. šio sprendimo 50 punktą). Iš tikrųjų šios valstybės narės atstovo pasisakymai, kad iš esmės nėra aišku, ar šios diskusijos ir pozicijos be konteksto kam nors būtų naudingos, ir kad tai net galėtų sukelti painiavą, nerodo, jog sprendimų priėmimo procesui kaip nors buvo pakenkta.
74 Be to, Jungtinės Karalystės atstovo pateikta abstrakti ir bendra nuomonė nėra pakankama, kad būtų galima konstatuoti rimtą nagrinėjamo teisės aktų leidybos proceso pažeidimą, pirmiausia atsižvelgiant į diskutuojamų klausimų svarbą Sąjungos piliečiams ir bylos medžiagoje nesant jokio kito įrodymo, kuris leistų išsiaiškinti valstybių narių delegacijų, žiniasklaidos ir visuomenės reakciją į informacijos, susijusios su nagrinėjamų pasiūlymų rengėjų tapatybe, atskleidimą be leidimo. Jokiu bylos medžiagoje esančiu įrodymu neįrodoma, kad reakcija viršijo tai, ko bet kuris teisės aktų leidybos organas, pateikiantis teisės akto pasiūlymo dalinį pakeitimą, galėtų pagrįstai tikėtis iš visuomenės.
75 Kalbant apie argumentą, jog siekiant įvertinti rizikos, susijusios su delegacijų diskrecijos sumažėjimu, rimtumą reikia atsižvelgti į vykstančių diskusijų išankstinį pobūdį (žr. šio sprendimo 44 punktą), visiškai neginčytina, kad nagrinėjami pasiūlymai buvo pateikti prasidėjus teisės aktų leidybos procesui, kuris tebesitęsia. Pasiūlymas dėl Komisijos reglamento buvo pateiktas 2008 m. balandžio 30 d., o pasiūlymai dėl dalinių pakeitimų arba naujos redakcijos buvo pateikti 2008 m. lapkričio 25 d. Tarybos darbo grupėje. Su šiais pasiūlymais susijusios diskusijos nėra baigtos, ir bet kuriuo atveju Taryba nepriėmė sprendimo dėl juose nagrinėjamų klausimų.
76 Tačiau išankstinis diskusijų, susijusių su Komisijos reglamento pasiūlymu, pobūdis, vertinamas atskirai, neleidžia pateisinti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos išimties taikymo. Iš tikrųjų pagal šią nuostatą nesvarbu, kokios pažangos pasiekta diskusijose. Šioje nuostatoje, priešingai nei minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, kurioje kalbama apie atvejį, kai sprendimas jau yra priimtas, bendromis frazėmis kalbama apie dokumentus, susijusius su klausimu, dėl kurio atitinkama institucija „dar nėra priėmusi sprendimo“. Šioje byloje išankstinis vykstančių diskusijų pobūdis, kaip ir faktas, kad dėl šių pasiūlymų dar nebuvo galutinai susitarta arba dėl jų Tarybos viduje nebuvo pasiektas kompromisas, neleidžia konstatuoti, kad buvo rimtai pakenkta sprendimų priėmimo procesui.
77 Kalbant apie argumentą, kad reikia atsižvelgti į ypač slaptą valstybių narių delegacijų pasiūlymų šioje byloje pobūdį (žr. šio sprendimo 44 punktą), pažymėtina, kad valstybių narių keturių delegacijų pateikti įvairūs pasiūlymai dėl dalinių pakeitimų arba naujos redakcijos – jie pakartojami prašomame dokumente – yra normalus reiškinys teisės aktų leidybos procese, kuris, aišku, susijęs su piliečiais, kuriems šis procesas darys poveikį, ypač kadangi šis teisės akto pasiūlymas yra susijęs su piliečių teise dalyvauti šiame procese. Esant stadijai, kai delegacijos pateikia savo požiūrius, jos siekia tik išreikšti savo preferencijas ar mintis dėl kiekvieno atitinkamo klausimo, kaip antai būtinybės apsaugoti teisines nuomones arba Teisingumo Teismui pateiktus dokumentus.
78 Priešingai nei teigia Taryba, beje, net nepateikdama paaiškinimų, pagrindžiančių priešišką reakciją dėl nagrinėjamų pasiūlymų žiniasklaidoje arba jos nurodomą audringą visuomenės kritiką, šie klausimai nėra „ypač slapti“, kad atskleidus pasiūlymų rengėjų tapatybes būtų pažeistas Sąjungos arba valstybių narių pagrindinis interesas. Šiuo klausimu primintina, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl valstybių narių delegacijų pateiktų pasiūlymų turinio, bet dėl šių delegacijų tapatybės šioje teisės aktų leidybos proceso stadijoje atskleidimo. Be to, tokia demokratinių diskusijų esmė, kad visuomenė ir žiniasklaidos atstovai pasiūlymą dėl reglamento, kuris taikomas visuotinai, yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse, projekto dalinio pakeitimo gali įvertinti tiek teigiamai, tiek neigiamai. Pagaliau Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnyje numatoma speciali tvarka, kai dokumentas, dėl kurio pateikiama paraiška dėl galimybės susipažinti, gali būti klasifikuojamas kaip „slaptas“, o Taryba šioje byloje tokios tvarkos nenurodė. Taigi tariamai slaptas valstybių narių pateiktų pasiūlymų pobūdis ir jų pakartojimas prašomame dokumente šioje byloje negali pateisinti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos taikymo.
79 Dėl Tarybos teiginio, kad ši institucija, atsižvelgdama į problemas, kurios kiltų atskleidus su pasiūlymų rengėjų tapatybe susijusią informaciją, delsia pateikti savo poziciją dėl Komisijos reglamento pasiūlymo, pažymėtina, kad yra daug kitų politinio ir teisinio pobūdžio paaiškinimų, kurie leidžia paaiškinti šio teisės aktų leidybos proceso trukmę, kaip antai Tarybos ir Parlamento prerogatyvų apibrėžimas bendro sprendimų priėmimo procese, Lisabonos sutarties įsigaliojimas, Europos Parlamento rinkimų rezultatai ir naujos Komisijos tarnybos darbo pradžia.
80 Todėl darytina išvada, kad Tarybos nurodyta rizika, jog bus sumažinta valstybių narių atstovų diskrecija vykstant teisės aktų leidybos procesui, negali rimtai pakenkti Tarybos sprendimų priėmimo procesui tiek, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta išimtimi (žr. šio sprendimo 59 punktą). Skundžiamame sprendime nepateikiamas konkretus tokio pažeidimo įrodymas; jis taip pat neišplaukia iš bylos medžiagos.
81 Kiek tai susiję su argumentais, kad atskleidus pasiūlymų rengėjų tapatybes galima nuspėti, kad vietoje rašytinių bus pateikiami žodiniai pasiūlymai (žr. šio sprendimo 45 punktą), pažymėtina, kad būdas, kuriuo valstybių narių atstovai pateikia reglamento dalinius pakeitimus ar peržiūros pasiūlymus, iš tiesų nedaro poveikio Tarybos praktikai pranešti apie šiuos pasiūlymus, kad būtų galima juos aptarti. Tiek, kiek tai susiję su aptariamu teisės aktų leidybos procesu, Generalinis sekretoriatas manė esant tinkama parengti dokumentą, kuriame būtų pakartojami įvairūs valstybių narių pasiūlymai, kad Tarybos darbo grupė dėl jų galėtų pateikti savo poziciją. Pavyzdžiui, dokumento 10859/1/09 REV 1, kurį Taryba cituoja siekdama pavaizduoti savo praktikos evoliucinę raidą, tyrimas rodo, kad Tarybos generalinis sekretoriatas dokumentuose, kuriuos ji rengia siekdama atspindėti vykstančių diskusijų raidą, remiasi tiek rašytiniais, tiek žodiniais skirtingų valstybių narių delegacijų pasiūlymais. Šioje byloje rizika, kad vietoje rašytinio bus pereita prie žodinio bendravimo, negali rimtai pakenkti Tarybos sprendimų priėmimo procesui pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą.
82 Galiausiai, kiek tai susiję su Tarybos teiginiu, kad jos Generalinio sekretoriato praktika laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 26 d. (šią dieną dokumente Nr. 5671/09 tebebuvo nurodoma pastabas ir pasiūlymus dėl Komisijos pasiūlymo pateikusios delegacijos tapatybė) iki 2009 m. liepos 22 d. (šią dieną dokumente 10859/1/09 REV 1 jau nebenurodoma, kurios delegacijos pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl Komisijos pasiūlymo, tačiau vartojamos tokios frazės: „tam tikras delegacijų skaičius“, „kitos delegacijos“, „didelis delegacijų skaičius“, neatskleidžiant atitinkamų delegacijų tapatybių po to, kai organizacija Statewatch be leidimo atskleidė su pasiūlymų rengėjų tapatybe susijusią informaciją (žr. šio sprendimo 51 punktą), pasikeitė, pažymėtina, jog minėtas dalinis praktikos pasikeitimas gali būti paaiškinamas tuo, kad ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo siekiama užginčyti skundžiamo sprendimo, kuriuo atsisakoma leisti jai susipažinti su šia informacija, teisėtumą. Šiuo klausimu pažymėtina, jog Taryba, atsakydama į Bendrojo Teismą klausimą, teismo posėdyje nurodė, kad aptariamos praktikos pasikeitimas horizontaliai taikomas ne visiems teismo aktų leidybos procesams, o tik procesui, susijusiam su prašomame dokumente nurodytu pasiūlymu dėl reglamento.
83 Bet kuriuo atveju Tarybos nurodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp informacijos, susijusios su pasiūlymus rengusių delegacijų tapatybe, atskleidimo visuomenei ir rimto pakenkimo sprendimų priėmimo procesui niekaip negali būti įrodytas remiantis Tarybos šiuo klausimu nurodytais dokumentais. Iš tiesų, priešingai nei teigia Taryba, iš dokumento 10859/1/09 REV 1 tyrimo matyti, kad valstybių narių delegacijų tapatybės tebegali būti nustatytos pirminėje versijoje, o viešai paskelbtoje versijoje jų nėra; panašu, kad šios nuorodos apima tiek istorines pasiūlymų, kurie, pavyzdžiui, buvo pateikti prašomame dokumente, nuorodas, tiek vėliau šių delegacijų pateiktus pasiūlymus. Be to, teismo posėdyje ieškovė nurodė, o tam šiuo klausimu Taryba neprieštaravo, kad tai, jog Generalinis sekretoriatas vartojo minėtas frazes, nėra nauja ar beprecedentė.
84 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Taryba, skundžiamu sprendimu neleisdama atskleisti su pasiūlymų rengėjų tapatybe susijusios informacijos, nes dėl jame nurodytų priežasčių būtų rimtai pakenkta jos sprendimų priėmimo proceso veiksmingumui, pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą.
85 Todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, nesant reikalo nagrinėti klausimo dėl viršesnio viešojo intereso, kuris pateisintų šios informacijos atskleidimą, buvimo, ir antrojo pagrindo, susijusio su motyvavimo pareigos pažeidimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
86 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
87 Pagal to paties Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo išlaidas. Todėl Graikijos Respublika ir Jungtinė Karalystė padengia savo išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2009 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą, kuriuo atsisakoma leisti susipažinti su tam tikra 2008 m. lapkričio 26 d. pažymoje nurodyta informacija, susijusia su Komisijos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais pasiūlymu.
2. Taryba padengia savo ir Access Info Europe bylinėjimosi išlaidas.
3. Graikijos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
J. Azizi | E. Cremona | S. Frimodt Nielsen |
Paskelbta 2011 m. kovo 22 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.