TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. vasario 17 d.

Byla F‑119/07

Guido Strack

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Mediacijos procedūra – Asmens nenaudai priimtas aktas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis – Sugijimas – Laikinoji išmoka“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo G. Strack prašo, pirma, panaikinti Komisijos atsisakymus vykdyti mediacijos procedūrą bei jam sumokėti laikinąją išmoką pagal Bendrųjų taisyklių dėl Europos Bendrijų pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 19 straipsnio 4 dalį, taip pat panaikinti 2007 m. liepos 20 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti jo skundą; antra, nurodyti, kad Komisija atlygintų jam tariamai jo patirtą neturtinę žalą ir jo sveikatai padarytą žalą bei palūkanas už vėlavimą.

Sprendimas: Panaikinti 2007 m. vasario 26 d. Komisijos sprendimą atsisakyti mokėti G. Strack laikinąją išmoką pagal Bendrųjų taisyklių 19 straipsnio 4 dalį. Atmesti likusią ieškinio dalį. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį – Ieškinys, nukreiptas prieš atsisakymą pradėti mediacijos procedūrą – Neįtraukimas

(SESV 263 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Administracijos rūpestingumo pareiga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų  – Invalidumas – Išmoka – Teisė gauti išmoką – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalies c punktas); Taisyklių dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 18–20 straipsniai)

1.      Ieškinys dėl panaikinimo nepriimtinas, jeigu nukreiptas prieš atsakovo atsisakymą pradėti mediacijos procedūrą.

Mediacija yra savanoriška konfliktų sprendimo procedūra, kurios tikslas − būtent leisti šalims išspręsti ginčą nesikreipiant į teismą. Todėl net darant prielaidą, kad vienos šalies atsisakymas dalyvauti tokioje procedūroje gali būti nenaudingas priešingai šaliai, tokio atsisakymo panaikinimo nauda tėra hipotetinė, nes tokiu panaikinimu nebūtų galima priversti šios šalies sutikti dalyvauti mediacijos procedūroje.

(žr. 65 ir 66 punktus)

2.      Pareigos, kylančios iš rūpestingumo pareigos, itin sustiprėja, kuomet svarstoma pareigūno situacija ir yra žinoma, kad jis turi psichinės sveikatos sutrikimų. Tokiu atveju jo prašymus administracija privalo nagrinėti vadovaudamasi itin atviru požiūriu. Ši pareiga juo labiau taikoma tuo atveju, kai visų pirma pareigūno sveikatos būklės pablogėjimas nėra ginčijamas, o jo būklę stebintis gydytojas psichiatras atkreipia administracijos dėmesį į tai, jog dėl medicininių priežasčių būtina neatidėliotinai imtis veiksmų susijusiems konfliktams išspręsti ir užbaigti.

(žr. 85 punktą)

3.      Teisė gauti išmoką už dalinį nuolatinį invalidumą, nurodytą Tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalies c punkte, atsiranda tik sugijus sužeidimams, o sugijimu laikoma būklė, kai nukentėjusiojo kūno sužalojimai stabilizuojasi taip, kad nebeatrodo, jog įmanomas visiškas pasveikimas arba būklės pagerėjimas, o gydymas paprastai skiriamas tik siekiant išvengti paūmėjimo.

Tačiau pagal Bendrųjų taisyklių dėl pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 19 straipsnio 4 dalį teisė gauti laikinąją išmoką suteikiama būtent todėl, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalies c straipsnyje nurodyta išmoka mokėtina tik po tokio sugijimo. Vis dėlto laikinosios išmokos skyrimas reiškia, kad turi būti „neginčijama nuolatinio invalidumo laipsnio dalis“.

Šiuo klausimu pasakytina, kad kai pareigūnas pateikia prašymą skirti laikinąją išmoką, prieš jį atmesdama administracija arba Paskyrimų tarnyba visų pirma privalo pasikonsultuoti su medicinos specialistais, medicinos tarnybos gydytoju ir prireikus medicinos komisija, pagal analogiją taikydama Bendrųjų taisyklių 18−20 straipsnius. Iš Bendrųjų taisyklių struktūros, ypač iš jos 19 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio matyti, kad medicininį vertinimą atlieka tik gydytojai.

Jeigu administracija atmeta prašymą skirti laikinąją išmoką nepasikonsultavusi su gydytoju, ji pažeidžia Bendrųjų taisyklių 19 straipsnio 4 dalies ir 20 straipsnio struktūrą bei rūpestingumo pareigą. Maža to, jeigu šio 19 straipsnio 4 dalies ir rūpestingumo pareigos pažeidimas prisideda prie ligos paūmėjimo ar sugijimo pavėlinimo, tokia žala turi būti atlyginama pagal procedūrą, numatytą įgyvendinant Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį.

(žr. 88, 89, 93, 95 ir 105 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1991 m. spalio 4 d. Sprendimo Komisija prieš Gill, C‑185/90 P, 24 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. gegužės 21 d. Sprendimo W prieš Komisiją, T‑148/95, 36 ir 37 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gegužės 2 d. Sprendimo Giraudy prieš Komisiją, F‑23/05, 200 punktas.