BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. gegužės 17 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Kolektyvinio žodinio Bendrijos prekių ženklo TXAKOLI paraiška – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas – Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalis – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑341/09
Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Álava, įsteigta Amurijuje (Ispanija),
Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Bizkaia, įsteigta Lejoa (Ispanija),
Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Getaria, įsteigta Getaria (Ispanija),
atstovaujamos advokatų J. Grimau Muñoz ir J. Villamor Muguerza,
ieškovės,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą J. Crespo Carrillo,
atsakovę,
dėl ieškinio, pateikto dėl 2009 m. birželio 4 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 197/2009‑2), susijusio su paraiška įregistruoti kolektyvinį žodinį žymenį TXAKOLI kaip Bendrijos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas O. Czúcz (pranešėjas), teisėjai I. Labucka ir K. O’Higgins,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijai 2009 m. rugpjūčio 27 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijai 2009 m. spalio 30 d.,
susipažinęs su dubliku, pateiktu Teismo kanceliarijai 2009 m. gruodžio 30 d.,
susipažinęs su tripliku, pateiktu Teismo kanceliarijai 2010 m. vasario 9 d.,
įvykus 2010 m. spalio 26 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2008 m. gegužės 30 d. ieškovės Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Álava, Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Bizkaia ir Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Getaria (atitinkamai Txakoli de Álava, Txakoli de Bizkaia ir Txakoli de Getaria kilmės vietos nuorodų reguliavimo tarybos), remdamosi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris buvo pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti kolektyvinį Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo TXAKOLI.
3 Prekė ir paslaugos, kurioms prašoma šios registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 33, 35, 41 ir 42 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:
– 33 klasė: „Txakoli (chacolí)“;
– 35 klasė: „Didmeninės prekybos, mažmeninės prekybos ir prekybos per pasaulinius kompiuterinius tinklus paslaugos, importo ir eksporto paslaugos, reklama, pardavimo skatinimas ir išskirtinės komercinės teisės, susiję su txakoli“;
– 41 klasė: „Švietimo, laisvalaikio ir kultūrinė veikla, susijusi su txakoli“;
– 42 klasė: „Mokslo ir technologijų, pramoninių tyrimų ir kokybės kontrolės paslaugų teikimas, susijęs su txakoli gamyba“.
4 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai), registracijos paraišką atmetė.
5 2009 m. vasario 4 d. ieškovės dėl šio sprendimo pateikė apeliaciją VRDT pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai).
6 2009 m. birželio 4 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją, remdamasi tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis ir neturi skiriamojo požymio atitinkamos prekės ir paslaugų atžvilgiu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus.
7 Dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto atmetimo pagrindo Apeliacinė taryba nurodė, kad žodis „txakoli“ (ispanų k. „chacolí“) yra Real Academia Española išleistame žodyne „Diccionario de la Lengua española“ ir jame apibrėžiamas kaip „lengvas, šiek tiek rūgštus vynas, gaminamas Baskų krašte, Kantabrijoje ir Čilėje“. Remdamasi tuo, ji padarė išvadą, jog atitinkama visuomenė šį žodį supras ne kaip prekių ženklą, o kaip konkrečios vyno rūšies nuorodą.
8 Be to, nors ir nutarė, kad šis žodis atitinka tradicinius terminus „chacolí“ arba „txakolina“ ir pagal Ispanijos bei Europos Sąjungos teisės aktus (visų pirma 2002 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 753/2002, nustatančio tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles (OL L 118, p. 1), III priedą) yra skirtas išimtinai žymėti vyną, saugomą kilmės vietos nuorodų, kurių reguliavimo tarybos yra ieškovės, Apeliacinė taryba taip pat nusprendė, kad, kaip ir bet kokio kito tradicinio termino, šio termino vartojimas negali būti monopolizuotas įregistravus individualų ar kolektyvinį prekių ženklą, nes jis skirtas laisvai naudoti visoms šios rūšies vyną gaminančioms įmonėms, turinčioms ar ateityje galinčioms turėti teisę naudoti šį tradicinį terminą.
9 Dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatyto atmetimo pagrindo Apeliacinė taryba nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neišvengiamai neturi skiriamojo požymio žymimų prekės ir paslaugų atžvilgiu, nes jį sudaro vien konkrečios vyno rūšies, nurodytos registracijos paraiškoje ir su kuria susijusios nagrinėjamos paslaugos, tradicinis terminas.
Šalių reikalavimai
10 Ieškovės Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
11 VRDT Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
12 Ieškovės iš esmės pateikia du pagrindus, susijusius, pirma, su Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir, antra, su minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Jos taip pat remiasi tam tikrais politinio pobūdžio pareiškimais, kurie, jų manymu, pagrindžia jų reikalavimus, ir kai kuriais argumentais dėl nediskriminavimo principo.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalies pažeidimu
Šalių argumentai
13 Ieškovės pripažįsta, kad žodis „txakoli“ yra apibūdinamasis pavadinimas, kaip tai suprantam pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, kaip ir visi Reglamentu Nr. 753/2002 saugomi papildomi tradiciniai terminai, tačiau tvirtina, kad šioje nuostatoje numatytas absoliutus atmetimo pagrindas nagrinėjamu atveju netaikomas. Taigi, jos teigia, kad žodis „txakoli“ iš esmės yra nuoroda, kuria prekyboje gali būti nurodoma geografinė nagrinėjamos prekės ar paslaugų kilmės vieta, ir todėl gali būti įregistruotas remiantis Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad, nukrypstant nuo šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto, tokie žymenys arba nuorodos gali būti Bendrijos kolektyviniai prekių ženklai.
14 Šiuo klausimu ieškovės, be kita ko, tvirtina: kadangi papildomi tradiciniai terminai „chacolí“ arba „txakolina“ ir „txakoli“ Reglamentu Nr. 753/2002 ir Ispanijos teisės aktais pripažįstami vien vynams, turintiems kilmės vietos nuorodas, kurių reguliavimo tarybos jos yra, žodis „txakoli“ gali nurodyti tik šiuos vynus ir jo negali naudoti vyndariai, veikiantys už geografinių teritorijų, su kuriomis susijusios minėtos kilmės vietos nuorodos, ribų. Jos konkrečiai teigia, jog tam, kad žodis būtų pripažintas kaip tradicinis terminas, svarbu yra tai, kad jis kartu su vynų geografine nuoroda būtų susietas su juo žymimų vynų savybių kilme. Ieškovės priduria, kad atitinkamai visuomenei žodis „txakoli“ dėl jo kilmės ir rašybos asocijuojasi su Baskų kraštu (Ispanija) ir todėl ji laiko jį geografinės kilmės rodikliu.
15 Be to, jos nurodo kai kuriuos, jų teigimu, panašius įregistruotus prekių ženklus.
16 VRDT ginčija šiuos argumentus.
Teismo vertinimas
17 Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte sakoma, kad neregistruojami „prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms“.
18 Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu siekiama bendro intereso tikslo, reikalaujančio, kad prekių ir paslaugų, kurioms prašoma registracijos, savybes apibūdinantys žymenys ir nuorodos galėtų būti laisvai naudojami visų (2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Wrigley, C‑191/01 P, Rink. p. I‑12447, 31 punktas ir 2009 m. kovo 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo allsafe Jungfalk prieš VRDT (ALLSAFE), T‑343/07, neskelbiamas Rinkinyje, 20 punktas).
19 Taigi, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti žymenys ir nuorodos yra tik tie žymenys ir nuorodos, kurie atitinkamos visuomenės požiūriu gali būti įprastai naudojami, tiesiogiai arba paminint vieną iš pagrindinių jų savybių, žymėti prekes arba paslaugas, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą (minėto Sprendimo ALLSAFE 21 punktas). Taip yra tuo atveju, kai atitinkama visuomenės dalis įžvelgia tiesioginį ir konkretų ryšį tarp nagrinėjamo žodinio žymens ir juo žymimų prekių bei paslaugų (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lissotschenko ir Hentze prieš VRDT (LIMO), T‑311/02, Rink. p. II‑2957, 30 punktą ir 2004 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Geddes prieš VRDT (NURSERYROOM), T‑173/03, Rink. p. II‑4165, 20 punktą).
20 Vadinasi, apibūdinamasis pobūdis turi būti vertinamas atsižvelgiant, pirma, į prekes ir paslaugas, kurioms prašoma registracijos, ir, antra, į tai, kaip jas suvokia atitinkama visuomenė (pagal analogiją žr. 2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rewe‑Zentral prieš VRDT (LITE), T‑79/00, Rink. p. II‑705, 27 punktą ir 2002 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bosch prieš VRDT (Kit Pro ir Kit Super Pro), T‑79/01 ir T‑86/01, Rink. p. II‑4881, 20 punktą).
21 Be to, Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnyje numatyta:
„1. Bendrijos kolektyvinis ženklas yra Bendrijos prekių ženklas, kurio paraiškoje buvo nurodyta, kad jis yra toks, ir dėl kurio galima ženklo savininke esančios asociacijos narių prekes arba paslaugas atskirti nuo kitoms įmonėms priklausančių prekių arba paslaugų <...>.
2. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal 1 dalį Bendrijos kolektyviniais ženklais gali būti žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmės vietą <...>“.
22 Nagrinėjamu atveju patvirtindama eksperto vertinimą Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkamos visuomenės, t. y. paprasto baskų ir Ispanijos vartotojo, požiūriu žodis „txakoli“ žymi vyno rūšį, kuriai prašoma įregistruoti prekių ženklą ir kurią nurodo aptariamos tarnybos, todėl jam taikytinas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas atmetimo pagrindas.
23 Pirmiausia pasakytina, kad nors ieškovės ir neginčija Apeliacinės tarybos pasirinkto atitinkamos visuomenės apibrėžimo, reikia manyti, jog nėra priežasties atitinkama visuomene laikyti vien baskų ir Ispanijos vartotoją, nes žodis „txakoli“ arba „chacolí“ žymi vyno rūšį, kuriai prašyta įregistruoti prekių ženklą (žr. šio sprendimo 3 punktą), ir nėra jo vertimo į kitas Sąjungos kalbas. Tačiau ši pastaba neturi įtakos Apeliacinės tarybos atliktam vertinimui.
24 Ieškovės nurodo, kad žodis „txakoli“ iš esmės yra nuoroda, kuria prekyboje gali būti nurodoma geografinė prekės ar paslaugų, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą, kilmės vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, nes, pirma, jis yra papildomas tradicinis terminas, saugomas Reglamentu Nr. 753/2002 ir dėl to išimtinai skirtas žymėti vynus, paženklintus jų kilmės vietos nuorodomis, ir, antra, jis yra baskų kilmės ir užrašytas baskų kalba.
25 Reikia pažymėti, kad laikotarpiu nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos iki ieškinio pareiškimo dienos Reglamentas Nr. 753/2002, kuriuo remiasi ieškovės, buvo panaikintas 2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu (OL L 193, p. 60). Kaip ir Reglamentu Nr. 753/2002, Reglamentu Nr. 607/2009 pripažįstami terminai „chacolí“ ir „txakolina“ vynams, turintiems kilmės vietos nuorodas, kurių reguliavimo tarybos yra ieškovės. Tačiau pagal naująjį pagrindų reglamentą, būtent iš dalies pakeistą 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, p. 1), sąvoka „papildomas tradicinis terminas“ nebevartojama.
26 Pirma, dėl ieškovių argumentų, kuriais siekiama įrodyti, jog žodis „txakoli“ yra geografinė nuoroda, reikia pažymėti, kad net jei manytume, kaip teigia ieškovė, jog šis žodis yra ekvivalentiškas žodžiams „chacolí“ ir „txakolina“, jis, kaip ir šiedu žodžiai, tėra papildomas tradicinis terminas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 753/2002 23 straipsnį, o ne saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda. Saugomos kilmės vietos nuorodos, pripažįstamos vynuogininkystės teisės aktuose, yra šios – „txakoli de Álava“, „txakoli de Bizkaia“ bei „txakoli de Getaria“, ir jose greta žodžio „txakoli“ pateikiamas provincijos arba konkrečios vietovės pavadinimas, nurodantis konkrečią nagrinėjamo vyno geografinę kilmę, kaip tai leidžiama pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, p. 1) – pagrindų reglamento, galiojusio iki Reglamento Nr. 1234/2007 ir kuriuo buvo pagrįstas Reglamentas Nr. 753/2002, – 52 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kurioje buvo numatyta, jog valstybės narės gali leisti, kad kartu su konkretaus regiono pavadinimu vyno pavadinime būtų pateikiama informacija, be kita ko, apie jo rūšį.
27 Reglamente Nr. 1493/1999 buvo aiškiai skiriamos geografinės nuorodos plačiąja prasme ir tradiciniai terminai, nes jo 47 straipsnio 2 dalies e punkte buvo nurodyta, kad taisyklės dėl tam tikrų produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, aprašymo, pavadinimo ir pateikimo bei dėl tam tikrų nuorodų ir terminų apsaugos apima, be kita ko, nuostatas, reglamentuojančias geografinių nuorodų ir tradicinių terminų vartojimą.
28 Iš pastarųjų nuostatų Reglamento Nr. 753/2002 23 straipsnyje apibrėžta, kad kiti tradiciniai terminai – „tai papildomi terminai, tradiciškai vartojami valstybėje narėje gamintojoje, apibūdinantys [stalo vynų su geografine nuoroda ir vynų rūšių, pagamintų konkrečiuose regionuose] gamybos ar brandinimo būdą arba jų kokybę, spalvą, vietovės tipą arba konkretų įvykį, susijusį su konkretaus vyno istorija, ir nustatyti valstybės narės teisės aktuose vynams, kilusiems iš jos teritorijos, apibūdinti“. Taigi, papildomi tradiciniai terminai, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 753/2002, buvo žodžiai, žymintys tam tikrus vynui, gamybos vietai ar jo istorijai, o ne jo geografinei kilmei, būdingus elementus.
29 Šią išvadą patvirtina tai, kad daugelis Reglamentu Nr. 753/2002, o dabar – Reglamentu Nr. 607/2009 saugomų tradicinių terminų yra susieti su nemažu skaičiumi kilmės vietos nuorodų, apimančių kartais visą valstybę narę ar net kelias valstybes nares, todėl negalima manyti, kad dėl žodžio kvalifikavimo kaip „papildomo tradicinio termino“ jis tampa geografine nuoroda, ir juo labiau manyti, kad šis kvalifikavimas tik patvirtina, jog žodis jau pats savaime buvo vynų geografinės kilmės nuoroda.
30 Be to, priešingai nei tvirtina ieškovės, Reglamente Nr. 753/2002 nebuvo numatyta, jog tam, kad žodis būtų pripažintas tradiciniu terminu, jis kartu su vynų geografine nuoroda turi būti susietas su juo žymimų vynų savybės kilme.
31 Žinoma, pirmosios Reglamento Nr. 753/2002 redakcijos 24 straipsnio 6 dalyje buvo nurodyta, kad „tradiciniai terminai“ turi reikšti, jog vynai yra kilę iš tos vietos, kurią nurodo juos žyminti geografinė nuoroda, jeigu atitinkama savybė, kurią jie nurodo, iš esmės gali būti priskiriama tai geografinei kilmei. Tačiau 2004 m. vasario 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 316/2004, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 753/2002 (OL L 55, p. 16), 1 straipsnio 4 dalimi minėta straipsnio dalis, greta kitų, buvo išbraukta nuo 2004 m. vasario 1 d. Iš Reglamento Nr. 316/2004 2 ir 3 konstatuojamųjų dalių matyti, jog ši dalis išbraukta atsiliepiant į kai kurių trečiųjų valstybių išsakytą kritiką dėl to, kad pagal šią nuostatą teisė naudoti tam tikrus „tradicinius terminus“, būtent terminus, esančius sąraše, kuriame buvo ir terminai „chacolí“ bei „txakolina“, suteikta vien Europos Sąjungos vynams žymėti.
32 Italijos pateiktas ieškinys dėl Reglamento Nr. 316/2004, kuriame ši teigė, jog „tradiciniai terminai“ kartu su geografinėmis nuorodomis tėra viena visuma, buvo atmestas 2006 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Italija prieš Komisiją (T‑226/04, neskelbiamas Rinkinyje).
33 Atsižvelgiant į šiuos elementus, reikia konstatuoti, kad nors ieškovių nurodytuose vynininkystės teisės aktuose žodžiai „chacolí“ bei „txakolina“ ar net žodis „txakoli“ siejami su vynais, turinčiais kilmės vietos nuorodas, kurių reguliavimo tarybos yra ieškovės, juose šie žodžiai laikomi tik vynų savybės nuoroda, o ne jų geografinės kilmės nuoroda, nepaisant tariamai egzistuojančio ryšio tarp šių žodžių, ypač žodžio „txakoli“, ir Baskų krašto.
34 Todėl reikia atmesti ieškovių argumentus, kad šis žodis „iš esmės“ yra geografinė nuoroda.
35 Bet kuriuo atveju reikia pastebėti: kadangi Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto atmetimo pagrindo išimtis, ji neturi būti aiškinama plačiai ir apimti žymenis, kurie tik iš esmės yra geografinės nuorodos (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Olesen prieš Komisiją, T‑190/03, Rink. VT p. I‑A‑181 ir II‑805, 47 punktą).
36 Be to, pažymėtina, kad labai specifinės vyno rinkos atveju, nagrinėjant ieškovių VRDT pateiktą registracijos paraišką, pripažinti, jog įprastai vartojamas žodis „txakoli“ atitinkamos visuomenės požiūriu nurodo ar gali nurodyti Baskų kraštą kaip aptariamo vyno geografinę kilmę, reikštų, kad kėsinamasi į valdžios institucijų, dalyvaujančių naujų saugomų kilmės vietos nuorodų ar geografinių nuorodų, kuriose yra šis žodis (arba jo atitikmenys „chacolí“ ar „txakolina“), kūrimo ar su šiais terminais susijusių pavadinimų skaičiaus didinimo procedūrose, kompetencijos sritį.
37 Tačiau šios valdžios institucijos, įgyvendindamos savo diskreciją ir išnagrinėjusios visas reikšmingas aplinkybes, pvz., kokias šioje byloje aptarė šalys, turi nustatyti, ar žodis „txakoli“ turi būti saugomas kaip aptariamo vyno geografinės kilmės nuoroda, ir tai jos turi atlikti pagal Reglamente Nr. 1234/2007 tam numatytą specialią procedūrą, kurioje, be kita ko, numatytos konkrečios suinteresuotų asmenų teisės ir kuri reiškia galimybę užginčyti Sąjungos teisme galutinį Komisijos sprendimą šiuo klausimu.
38 Antra, dėl ieškovių nurodomų įregistruotų prekių ženklų reikia priminti, kad iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, jog sprendimai, kuriuos pagal Reglamentą Nr. 40/94 turi priimti VRDT apeliacinės tarybos dėl žymens registravimo kaip Bendrijos prekių ženklo, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl minėtų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik šiuo reglamentu, o ne ankstesne jų praktika (2007 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alcon prieš VRDT, C‑412/05 P, Rink. p. I‑3569, 65 punktas ir 2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sadas prieš VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR ET FELICIE), T‑346/04, Rink. p. II‑4891, 71 punktas).
39 Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad ieškovių nurodomi prekių ženklai neturi reikšmės šioje byloje, nes tai – individualūs prekių ženklai, kuriems netaikytinas 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas atmetimo pagrindas, o ne pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį įregistruoti apibūdinamieji kolektyviniai prekių ženklai. Konkrečiau tariant, pirmieji du yra vaizdiniai prekių ženklai, kuriuose, be ieškovių nurodytų žodžių „zumo“ ir „don sabor mosto“, yra labai išskirtinių vaizdinių aspektų. Dėl žodinio prekių ženklo MOSTO – „mosto“ ispanų kalboje reiškia vynuogių misą, – pasakytina, kad, kitaip nei teigia ieškovės, šis prekių ženklas nebuvo įregistruotas vynuogių misai.
40 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai nepritaikė Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalies, kad galėtų netaikyti šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto atmetimo pagrindo.
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
Šalių argumentai
41 Ieškovės teigia, jog tam, kad tradicinis terminas būtų saugomas Reglamentu Nr. 753/2002, jis turi priminti geografinę nuorodą, remiantis kuria galima būtų jį susieti su tam tikru regionu, ir tvirtina, kad skiriamasis žodžio „txacoli“ požymis kyla iš jo tiesioginio ryšio su Baskų kraštu, o šį ryšį įrodo aplinkybė, kad jis naudotinas tik kilmės vietos nuorodose, kurių reguliavimo tarybos jos yra. Jos priduria, kad išimtinės teisės naudoti žodį „txacoli“ kyla iš to, kad šiame reglamente jis kvalifikuojamas kaip „tradicinis terminas“, susijęs su jų kilmės vietos nuorodomis.
42 Vien kaip pavyzdį jos nurodo, kad jų poziciją patvirtina 2007 m. birželio 4 d. Baskų krašto Tribunal Superior de Justicia (Aukštesniojo teisingumo teismo) sprendimas dėl baskų gamintojui, kuris šį žodį naudojo savo vynams nurodyti, paskirtos baudos teisėtumo; minėtas teismas nusprendė, jog žodžio „txacoli“ negali naudoti ūkio subjektai, neturintys teisės naudoti vienos iš ieškovių kilmės vietos nuorodų, ir kad kartu su šiomis nuorodomis jis buvo susijęs su juo apibūdinamų savybių kilme.
43 Remdamosi nacionalinės teisės normomis, reglamentuojančiomis kilmės vietos nuorodas, kurių reguliavimo tarybos jos yra, ieškovės tvirtina, kad žodžiai „chacolí“, „txakoli“ arba „txakolina“ yra savaime specifiniai ir, kadangi tiksliai apibrėžti minėtose teisės normose, turi reputaciją ir skiriamąjį požymį, kuriuos įgijo dėl šiomis kilmės vietos nuorodomis besinaudojančių vyndarių ir gamintojų pastangų.
44 VRDT ginčija šiuos argumentus.
Teismo vertinimas
45 Reikia konstatuoti, kad ieškovės iš esmės tik pakartoja argumentus, kuriuos nurodė grįsdamos pirmąjį pagrindą ir kurie ankstesniuose punktuose buvo atmesti.
46 Dėl jų argumento, jog išimtinė teisė naudoti žodį „txacoli“ kyla iš to, kad Reglamente Nr. 753/2002 jis kvalifikuojamas kaip „tradicinis terminas“, reikia pastebėti, kad net ir tarus, jog tokios išimtinės teisės iš tiesų yra, – o tai, be kita ko, pripažino Apeliacinė taryba, nors VRDT nesutinka su šia nuomone, – jos nėra svarbios nagrinėjant registracijos paraišką, kurią ieškovės pateikė VRDT ir dėl kurios priimtas ginčijamas sprendimas. Kitomis Sąjungos teisės nuostatomis suteiktos išimtinės teisės negali automatiškai reikšti, kad nagrinėjamas žymuo turi būti įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas. Tokia registracija prekių ženklo savininkui suteikiamos specialios teisės, tarp jų – galimybė naudotis išimtinėmis teisėmis neribotą laiką (su sąlyga, kad bus įvykdyti prekių ženklo atnaujinimo formalumai (žr. Reglamento Nr. 207/2009 46 straipsnį)), kurios nekyla iš kitų teisės normų, kaip antai susijusių su žemės ūkio politika.
47 Dėl 2007 m. birželio 4 d. Tribunal Superior de Justicia sprendimo pasakytina, kad, ieškovių teigimu, jis nurodytas tik kaip pavyzdys. Šiaip ar taip, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nacionalinių teismų praktika tėra nieko nelemianti aplinkybė, į kurią gali būti atsižvelgiama tik registruojant Bendrijos prekių ženklą (žr. 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Henkel prieš VRDT (Raudonos ir baltos spalvų apvali tabletė), T‑337/99, Rink. p. II‑2597, 58 punktą; taip pat šiuo klausimu žr. 2006 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Develey prieš VRDT (Plastikinio butelio forma), T‑129/04, Rink. p. II‑811, 32 punktą). Tačiau iš to, kas išnagrinėta, matyti, kad argumentai, kuriuos ieškovės grindžia minėtu teismo sprendimu, yra arba nepagrįsti, arba nereikšmingi.
48 Galiausiai dėl argumento, jog žodžiai „chacolí“, „txakoli“ arba „txakolina“ yra savaime specifiniai ir turi skiriamąjį požymį bei reputaciją, pasakytina, kad šių sąlygų buvo reikalaujama pagal Reglamento Nr. 753/2002 24 straipsnio 5 dalį tam, kad žodis galėtų būti kvalifikuotas kaip “tradicinis terminas“, ir todėl jos taikomos visiems šiems terminams. Tačiau atsižvelgiant į atitinkamus reglamentų Nr. 753/2002 ir Nr. 207/2009 tikslus riekia nuspręsti, kad skiriamasis požymis, nurodytas pirmajame reglamente, buvo susijęs su žodžio gebėjimu identifikuoti konkrečią nagrinėjamo vyno savybę, o ne gebėjimu atskirti vienos įmonės prekes ir paslaugas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų, kaip tai suprantama pagal antrojo reglamento 4 straipsnį. Taigi, šioje byloje nėra svarbus žodžio skiriamojo požymio ir reputacijos pripažinimas, kvalifikuojant jį kaip „tradicinį terminą“.
49 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
Dėl argumentų, susijusių tam tikrais politinio pobūdžio pareiškimais, ir argumentų dėl nediskriminavimo principo
Šalių argumentai
50 Ieškovės Teismui pateikė oficialius Baskų krašto autonominės srities parlamento, Juntas Generales de Álava ir Ispanijos parlamento komiteto pareiškimus, kuriuose teigiama, kad jie palaiko ieškovių reikalavimus dėl išimtinio žodžių „txakoli“ ir „chacolí“ vartojimo jų teritorijoje. Jos tvirtina, kad šiais pareiškimais siekiama sustiprinti žodį „txakoli“, ir reikalauja išimtinės teisės jį naudoti.
51 Be to, ieškovės teigia, kad ginčijamu sprendimu neigiama faktinė ir teisinė realybė, kurioje joms užtikrinama apsauga vartojant žodį „txakoli“ kaip vieną iš Baskų krašto rodiklių, ir taip sukuriama ryški ir nepagrįsta diskriminacija, palyginti su kitais vynais ir kitomis Ispanijos bei Sąjungos geografinėmis teritorijomis. Be to, pasibaigus žodinei proceso daliai jos pateikė Teismui dokumentus, susijusius su Europos Parlamento pateiktu klausimu ir Komisijos atsakymu į jį, kurie, jų manymu, parodo, kad joms bus neįmanoma ginti savo interesų prieš gamintojus, naudojančius žodį „chacolí“, jeigu prašomas įregistruoti prekių ženklas nebus įregistruotas.
52 VRDT ginčija šiuos argumentus.
Teismo vertinimas
53 Pirma, reikia pabrėžti, kad įvairios VRDT instancijos ir Teismas sprendimus priima visiškai nepriklausomai nuo politinių institucijų priimtų pozicijų.
54 Antra, reikia konstatuoti, kad atsisakymas registruoti prašomą prekių ženklą neturi poveikio išimtinei teisei naudoti žodžius „chacolí“, „txakolina“ ir net „txakoli“, kurią pagal vynininkystės teisės aktus šiuo metu turi ieškovės, ir todėl nesuteikia teisės šį žodį naudoti kitiems operatoriams, neturintiems tokios teisės pagal šiuos teisės aktus, ir netrukdo ieškovėms reikalauti, kad būtų laikomasi šių teisės aktų. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, Teismas nutarė, kad nėra reikalo iš naujo pradėti žodinės proceso dalies ir prie bylos medžiagos pridėti šio sprendimo 51 punkte minėtus dokumentus, ieškovių pateiktus pasibaigus šiai daliai.
55 Trečia, pažymėtina, kad ieškovės nepatikslina savo argumento, susijusio su diskriminacijos buvimu, ir nenurodo, kokiems „kitiems vynams ar geografiniams regionams“, tariamai esantiems tokioje pačioje padėtyje, yra įregistruotas prekių ženklas, sudarytas iš žodžio, kuris yra „papildomas tradicinis terminas“, o ne saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda. Ypač dėl ieškovių teiginio, jog visi tradiciniai terminai yra apibūdinamieji žodžiai, kuriuos naudoti galima tik tam tikrose kilmės vietos nuorodose, reikia pastebėti, kad ši aplinkybė nėra svarbi sprendžiant ginčą šioje byloje, nes ši išimtinė naudojimo teisė kyla vien iš vynininkystės teisės aktų, o ieškovės siekia pasinaudoti dar ir Bendrijos prekių ženklo registracijos suteikiamomis išimtinėmis tiesėmis.
56 Kadangi dėl to turi būti atmesti ir šie ieškovių argumentai, ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Álava, Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Bizkaia ir Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Getaria padengia bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2011 m. gegužės 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.