2021 m. liepos 10 d. pareikštas ieškinys byloje Ferriere Nord / Komisija

(Byla T-414/21)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Ferriere Nord SpA (Ozopas, Italija), atstovaujama advokatų W. Viscardini, G. Donà ir B. Comparini

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

1) a) (remiantis SESV 266 straipsnio antra pastraipa, 268 straipsniu ir 340 straipsnio antra pastraipa) įpareigoti Europos Sąjungą, atstovaujamą Europos Komisijos, sumokėti 1 096 814,68 EUR (arba, alternatyviai, kitą sumą, kurią Bendrasis Teismas prireikus nustatytų taikydamas kitokią palūkanų normą nei nurodyta toliau) – sumą, kuri gaunama taikant 2010 m. kovo 9 d. galiojusią Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normą (1 %) refinansavimo operacijoms, padidintą 3,5 procentinio punkto, už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2017 m. spalio 25 d. (atėmus 129 847,10 EUR, kurie jau sumokėti kaip „priskaičiuotos“ palūkanos) – kaip Ferriere Nord S.p.A. patirtos žalos atlyginimą dėl to, kad (pažeidžiant SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą) nebuvo sumokėtos palūkanos, mokėtinos už baudą (skirtą Europos Komisijos 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimu C(2009) 7492 final ir 2009 m. gruodžio 8 d. Sprendimu C(2009) 9912  final), kurią ieškovė laikinai sumokėjo 2010 m. kovo 9 d., o Europos Komisija grąžino 2017 m. spalio 25 d., Teisingumo Teismui priėmus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje C-88/15 P,

todėl

1) b) įpareigoti Europos Sąjungą, atstovaujamą Europos Komisijos, sumokėti papildomą sumą kaip pirma a punkte nurodytos žalos atlyginimo sumos kapitalizaciją nuo 2017 m. spalio 25 d. (arba, alternatyviai, nuo kitos Bendrojo Teismo nustatytos datos) iki visiško faktinio atsiskaitymo dienos, apskaičiuotą taikant palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintą 3,5 procentinio punkto (arba, alternatyviai, taikant kitą palūkanų normą, kurią gali nustatyti Bendrasis Teismas),

2) (remiantis SESV 263 straipsniu) panaikinti 2021 m. balandžio 30 d. Europos Komisijos (Biudžeto generalinis direktoratas) raštą Ares(2021)2904048,

3) bet kuriuo atveju priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais: 1) žalos atlyginimas ir 2) ginčijamo rašto panaikinimas.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Komisijos elgesio neteisėtumu, nes buvo pažeista SESV 266 straipsnio pirma pastraipa (taip pat Reglamento Nr. 1268/2012¹ 83 straipsnis ir (arba) galimai Reglamento Nr. 2342/2002² 86 straipsnis).

Šiuo klausimu nurodoma, kad, siekdama visiškai gyvendinti (kaip tai suprantama pagal SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą) 2017 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-88/15 P (kuriuo buvo panaikintas 2009 m. pagal SESV 101 straipsnį priimtas sprendimas), Komisija privalėjo bendrovei Ferriere Nord grąžinti ne tik 2010 m. laikinai sumokėtą baudą, bet ir su tuo susijusias palūkanas, kurios turi būti skaičiuojamos pagal Reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą normą, t. y. normą, kurią ECB taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms ir kuri galiojo mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmąją kalendorinę dieną, padidinus ją 3,5 procentinio punkto. Iš tiesų Komisija 2017 m. spalio 25 d. pervedė – kaip palūkanas – tik „priskaičiuotas“ palūkanas, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio 4 dalį, kaip pelną, gautą iš banko sąskaitos, kurioje laikinai buvo laikoma baudos suma. Palūkanų nesumokėjimas reiškia Sąjungos pirminės teisės (SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos) pažeidimą, dėl kurio kyla deliktinė Komisijos atsakomybė. Žalos atlyginimo suma, kuri mokėtina dėl pirma nurodytų priežasčių, vėliau turi būti kapitalizuota nuo dienos, kurią buvo sumokėtos tik „priskaičiuotos“ palūkanos, iki faktinio sumokėjimo dienos.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas Statuto 46 straipsnio, taigi ir SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos (taip pat Reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio ir (arba) galimai Reglamento Nr. 2342/2002 86 straipsnio) pažeidimu.

–    Šiuo klausimu nurodoma, kad 2021 m. balandžio 30 d. rašte Komisija pareiškė negalinti (nenorinti) tenkinti bendrovės Ferriere Nord pagal Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnį pateikto prašymo atlyginti žalą ikiteismine tvarka, nes yra suėjęs jame nustatytas penkerių metų senaties terminas, kadangi, šios institucijos nuomone, aplinkybė, dėl kurios kilo jos deliktinė atsakomybė (taigi ir senaties termino eigos pradžia), yra 2010 m. įvykęs laikinasis baudos sumokėjimas. Vis dėlto Ferriere Nord teigia, kad aplinkybė, dėl kurios kilo deliktinė atsakomybė, yra tai, kad 2017 m. spalio 25 d. – kai, vykdant 2017 m. sprendimą, bauda buvo grąžinta – Komisija nesumokėjo Reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnyje numatytų palūkanų ir apsiribojo tik „priskaičiuotų“ palūkanų pagal minėto reglamento 90 straipsnį sumokėjimu. Toks SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimas reiškia neteisėtą Komisijos elgesį ir lemia jos deliktinę atsakomybę, todėl Statuto 46 straipsnyje nustatyto penkerių metų senaties termino eiga prasideda nuo šio pažeidimo momento.

____________

¹ 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1).

² 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145).