2021 m. gegužės 18 d. Bundesarbeitsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CM / TimePartner Personalmanagement GmbH
(Byla C-311/21)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesarbeitsgericht
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: CM
Kita kasacinio proceso šalis: TimePartner Personalmanagement GmbH
Prejudiciniai klausimai
1. Kaip reikia apibrėžti „bendros laikinųjų darbuotojų apsaugos sąlygų“ sąvoką, vartojamą Direktyvos 2008/104/EB1 5 straipsnio 3 dalyje, ar ji, be kita ko, apima daugiau nei nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus privalomus visų darbuotojų apsaugos reikalavimus?
2. Kokios sąlygos ir kriterijai turi būti įvykdyti norint daryti prielaidą, kad nuo Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vienodo požiūrio principo nukrypstančios kolektyvinės sutarties nuostatos, reglamentuojančios laikinųjų darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas, buvo priimtos laikantis bendros laikinųjų darbuotojų apsaugos sąlygų?
a) Ar bendros apsaugos sąlygų laikymasis – abstrakčiai – patikrinamas pagal į kolektyvinės sutarties taikymo sritį patenkančių laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas, ar būtinas lyginamasis kolektyvinėje darbo sutartyje nustatytų darbo sąlygų ir įmonėje, į kurią dirbti paskiriami laikinieji darbuotojai (įmonė laikinojo darbo naudotoja), esančių darbo sąlygų vertinimas?
b) Ar tuo atveju, kai darbo užmokesčio atžvilgiu nukrypstama nuo vienodo požiūrio principo, pagal Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 3 dalyje numatytas bendros apsaugos sąlygas reikalaujama, kad tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbuotojo būtų sudaryta neterminuota darbo sutartis?
3. Ar nacionalinės teisės aktų leidėjas socialiniams partneriams privalo nustatyti bendros laikinųjų darbuotojų apsaugos sąlygų laikymosi, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 3 dalį, sąlygas ir kriterijus, jeigu jis suteikia jiems galimybę sudaryti kolektyvines sutartis, kuriose yra nuo vienodo požiūrio principo nukrypstančių nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas, o nacionalinėje kolektyvinių sutarčių sistemoje numatyti reikalavimai, leidžiantys tikėtis protingos pusiausvyros tarp kolektyvinės sutarties šalių interesų (vadinamoji kolektyvinių sutarčių teisėtumo garantija)?
4. Jeigu į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:
a) Ar bendros laikinųjų darbuotojų apsaugos sąlygų yra laikomasi, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 3 dalį, jeigu yra priimti teisės aktai, kaip antai nuo 2017 m. balandžio 1 d. galiojančios redakcijos Arbeitnehmerüberlassungsgesetz (Darbuotojų paskyrimo dirbti įstatymas), kuriame numatyta laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio žemutinė riba, maksimali paskyrimo dirbti į tą pačią įmonę laikinojo darbo naudotoją trukmė, nukrypimo nuo vienodo požiūrio principo, kiek tai susiję su darbo užmokesčiu, apribojimas laiko atžvilgiu, nuo vienodo požiūrio principo nukrypstančių kolektyvinės sutarties nuostatų, taikomų laikiniesiems darbuotojams, kurie per pastaruosius šešis mėnesius iki paskyrimo dirbti į įmonę laikinojo darbo naudotoją pasitraukė iš jos arba iš kito darbdavio, kuris kartu su įmone laikinojo darbo naudotoja sudaro grupę, kaip ji suprantama pagal Aktiengesetz (Akcinių bendrovių įstatymas) 18 straipsnį, negaliojimas bei įmonės laikinojo darbo naudotojos įpareigojimas suteikti laikinajam darbuotojui prieigą prie kolektyvinės infrastruktūros ir paslaugų (pavyzdžiui, vaikų priežiūros paslaugų, valgyklos ir transporto paslaugų) iš principo tokiomis pat sąlygomis kaip ir nuolatiniams darbuotojams?
b) Jei atsakymas būtų teigiamas:
Ar tai taikoma ir tuo atveju, kai atitinkamuose teisės aktuose, kaip antai iki 2017 m. kovo 31 d. galiojusios redakcijos Arbeitnehmerüberlassungsgesetz, nukrypimas nuo vienodo požiūrio principo, kiek tai susiję su darbo užmokesčiu, nėra apribotas laiko atžvilgiu, o reikalavimas, kad paskyrimas dirbti būtų „laikinas“, laiko požiūriu nėra sukonkretintas?
5. Jeigu į trečiąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:
Ar tuo atveju, kai kolektyvinėje sutartyje yra nuo vienodo požiūrio principo nukrypstančių nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 3 dalį, nacionaliniai teismai turi teisę neribotai tikrinti, ar šie nukrypimai atitinka bendros laikinųjų darbuotojų apsaugos sąlygas, ar pagal Pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį ir (arba) atsižvelgiant į Direktyvos 2008/104 19 konstatuojamojoje dalyje minimą „socialinių partnerių autonomiją“ yra reikalaujama kolektyvinės sutarties šalims bendros laikinųjų darbuotojų apsaugos sąlygų klausimu suteikti diskreciją, kurią teismai gali vertinti tik ribotai, ir, jei taip, kokio masto yra ši diskrecija?
____________
1 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008, p. 9).