Language of document : ECLI:EU:T:2021:902

BENDROJO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. gruodžio 15 d.(*)

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) – Reglamentas (ES) Nr. 1290/2013 – Mokslinio projekto „iBorderCtrl: Intelligent Portable Border Control System“ dokumentai – Išimtis, susijusi su trečiojo asmens komercinių interesų apsauga – Atsisakymas iš dalies suteikti prieigą – Viršesnis viešasis interesas“

Byloje T‑158/19

Patrick Breyer, gyvenantis Kylyje (Vokietija), atstovaujamas avocat J. Breyer,

ieškovas,

prieš

Europos mokslinių tyrimų vykdomąją įstaigą (REA), atstovaujamą S. Payan-Lagrou ir V. Canetti, padedamų avocats R. van der Hout ir C. Wagner,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2019 m. sausio 17 d. REA sprendimą [ARES (2019) 266593] dėl galimybės iš dalies susipažinti su dokumentais

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. Kornezov, teisėjai E. Buttigieg (pranešėjas) ir G. Hesse,

posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. vasario 5 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

1        2016 m. balandžio 19 d. Europos mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA) su konsorciumo nariais sudarė dotacijos susitarimą Nr. 700626 (toliau – dotacijos susitarimas) dėl projekto „iBorderCtrl: Intelligent Portable Control System“ (toliau – projektas „iBorderCtrl“) finansavimo pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“) 36 mėnesių laikotarpiu, pradedant nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.

2        REA projektą „iBorderCtrl“ apibūdina kaip skirtą naujoms technologijoms išbandyti įgyvendinant kontroliuojamojo sienų valdymo scenarijus („controlled border management scenarios“); šios technologijos galėtų padidinti Europos Sąjungos išorės sienų valdymo veiksmingumą, užtikrinti greitesnį teisėtai keliaujančių asmenų patikrinimą ir greičiau nustatyti neteisėtos veiklos atvejus. Vis dėlto REA pažymi, kad projektas neapima technologijų, kuriomis būtų siekiama veiksmingai įdiegti funkcinę sistemą su tikrais klientais, kūrimo.

3        Finansuojant ir įgyvendinant projektą REA iš konsorciumo narių pagal dotacijos susitarimą gavo tam tikrų dokumentų apie įvairius projekto „iBorderCtrl“ vystymo etapus.

4        2018 m. lapkričio 5 d. ieškovas Patrick Breyer, remdamasis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), pateikė Europos Komisijai prašymą dėl galimybės susipažinti su įvairiais dokumentais (toliau – pirminis prašymas), t. y. susijusiais su projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimu ir parengtais įgyvendinant šį projektą. Prašymas tą pačią dieną buvo užregistruotas numeriu ARES (2018) 5639117 ir 2018 m. lapkričio 7 d. perduotas REA.

5        2018 m. lapkričio 23 d. raštu (toliau – pirminis sprendimas) REA informavo ieškovą, kad vienas iš prašomų dokumentų yra viešai prieinamas, kad jam suteikta galimybė iš dalies susipažinti su kitu prašomu dokumentu ir kad atmetė jo prašymą leisti susipažinti su kitais įgyvendinant projektą parengtais dokumentais, motyvuodama tuo, kad taikomos išimtys, susijusios su asmens privatumu ir neliečiamumu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą, nes prašomuose dokumentuose yra projekte dalyvaujančių neviešų asmenų duomenų, ir su konsorciumo narių komercinių interesų apsauga, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

6        2018 m. lapkričio 26 d. ieškovas pateikė Komisijai kartotinį prašymą dėl galimybės susipažinti su dokumentais (toliau – kartotinis prašymas) – jis užregistruotas numeriu ARES (2018) 6073379 – ir sutiko, kad nagrinėjamuose dokumentuose būtų uždengtos projekte dalyvaujančių fizinių asmenų pavardės.

7        2019 m. sausio 17 d. sprendimu [ARES (2019) 266593] REA suteikė ieškovui galimybę iš dalies susipažinti su kitais prašomais dokumentais ir atmetė jo prašymą leisti susipažinti su likusiais dokumentais, remdamasi konsorciumo narių komercinių interesų apsauga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, ir nurodydama, be kita ko, 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013, p. 81), 3 straipsnį ir dotacijos susitarimą (toliau – ginčijamas sprendimas).

8        Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinama REA pozicija dėl įvairių prašomų dokumentų, parengtų įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“ (toliau – prašomi dokumentai):

Dokumentai / rezultatai

REA pozicija

Konfidenciali informacija

D 1.1 Pirmoji patarėjo etikos klausimais ataskaita (Ethics advisor’s first report)

Neleista susipažinti

Per projektą sukurtų įrankių, techninių komponentų ir metodų etinis ir teisinis vertinimas

D 1.2 Profiliavimo etika, asmenų stigmatizavimo rizika ir padarinių švelninimo planas (Ethics of profiling, the risk of stigmatization of individuals and mitigation plan)

Neleista susipažinti

Per projektą sukurtų įrankių, technologinių komponentų ir metodų etinis ir teisinis vertinimas

D 1.3 Patarėjas etikos klausimais (Ethics Advisor)

Neleista susipažinti

Patarėjo etikos klausimais duomenys

D 2.1 Reikalavimų analizės ataskaita (Requirement Analysis Report)

Neleista susipažinti

Technologiniai sprendiniai ir sistemos bendros architektūros aprašymas

D 2.2 Bazinė architektūra ir komponentų specifikacija (Reference Architecture and components specification)

Neleista susipažinti

Technologiniai sprendiniai ir sistemos bendros architektūros aprašymas

D 2.3 ES masto teisinių ir etinių aspektų patikros ataskaita (ES wide legal and ethical review report)

Neleista susipažinti

Per projektą sukurtų įrankių, technologinių komponentų ir metodų etinis ir teisinis vertinimas

D 3.1 Duomenų rinkimo prietaisai – specifikacijos (Data Collection Devices – specifications)

Neleista susipažinti

Užjuodintose dokumento dalyse buvo informacijos, turinčios įtakos komerciniams interesams

D 7.3 Sklaidos ir komunikacijos planas (Dissemination and communications plan)

Neleista susipažinti

Užjuodintose dokumento dalyse buvo informacijos, turinčios įtakos komerciniams interesams

D 7.6 Metinė komunikacijos ataskaita, įskaitant komunikacijos įrangą (Yearly communication report including communication material)

Pastaba: dokumentas viešai prieinamas

Nėra

D 7.8 2-asis sklaidos ir komunikacijos planas 2 (Dissemination and communications plan 2)

Neleista susipažinti

Užjuodintose dokumento dalyse buvo informacijos, turinčios įtakos komerciniams interesams

D 8.1 Kokybės valdymo planas (Quality Management Plan)

Neleista susipažinti

Konfidenciali konsorciumo informacija apie projekto valdymą, techninių priemonių planavimą iki rezultatų pateikimo

D 8.3 Periodinė pažangos ataskaita (Periodic Progress Report)

Neleista susipažinti

Techninės pažangos įvairiose darbo srityse aprašymas

D 8.4 Metinė ataskaita (Annual Report)

Neleista susipažinti

Techninės pažangos įvairiose darbo srityse aprašymas

D 8.5 2-oji periodinė pažangos ataskaita (Periodic Progress Report 2)

Neleista susipažinti

Techninės pažangos įvairiose darbo srityse aprašymas

D 8.7 2-oji metinė ataskaita (Annual Report 2)

Neleista susipažinti

Techninės pažangos įvairiose darbo srityse aprašymas


II.    Procesas ir šalių reikalavimai

9        2019 m. kovo 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį, jame Komisija formaliai buvo nurodyta kaip atsakovė.

10      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. birželio 18 d.) Komisija pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje Bendrasis Teismas konstatavo, kad REA, o ne Komisija laikytina šalimi, kuriai pareikštas šis ieškinys, todėl nebuvo pagrindo priimti sprendimo dėl Komisijos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.

11      2020 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo laišką, kuriame ieškovas pateikė naujų pasiūlymų dėl įrodymų ir naujų įrodymų. Pastabas šiuo klausimu REA pateikė per nustatytą terminą.

12      Taikydamas proceso organizavimo priemonę, 2020 m. lapkričio 17 d. priimtą pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, Bendrasis Teismas paprašė ieškovo pateikti pirminio sprendimo 1 priedą ir atsakyti į rašytinį klausimą. Ieškovas neįvykdė prašymo per nustatytą terminą. Nors minėto termino nesilaikyta, Bendrojo Teismo dešimtosios kolegijos pirmininkas 2021 m. gruodžio 10 d. sprendime pagal Procedūros reglamento 62 straipsnį nusprendė, kad pasirengimas nagrinėti šią bylą bus palengvintas prie bylos medžiagos pridėjus pavėluotai pateiktus dokumentus. Taigi ieškovo atsakymas ir prašomas dokumentas buvo pridėti prie bylos medžiagos.

13      2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio c punktą, Bendrasis Teismas nurodė REA pateikti dotacijos susitarimo kopijas ir visų su kartotiniu prašymu susijusių dokumentų, su kuriais visiškai ar iš dalies atsisakyta leisti susipažinti, konfidencialias versijas. REA šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą. Pagal Procedūros reglamento 104 straipsnį šie dokumentai ieškovui nebuvo perduoti.

14      2021 m. vasario 17 d. buvo baigta žodinė proceso dalis.

15      2021 m. kovo 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo laišką, kuriuo ieškovas pateikė dokumentus. 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi Bendrasis Teismas nusprendė pagal Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalies a punktą atnaujinti žodinę proceso dalį, o tos pačios dienos sprendimu nusprendė prie bylos medžiagos pridėti ieškovo 2021 m. kovo 23 d. pateiktus dokumentus ir paprašyti REA pateikti dėl jų pastabas. REA pastabas pateikė per nustatytą terminą.

16      2021 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo sprendimu žodinė proceso dalis buvo vėl užbaigta.

17      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš REA bylinėjimosi išlaidas.

18      REA Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su naujų pasiūlymų pateikti įrodymus ir naujų įrodymų pateikimu.

III. Dėl teisės

19      Grįsdamas ieškinį ieškovas nurodo du pagrindus, grindžiamus, pirma, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos ir paskutinės sakinio dalies pažeidimu ir, antra, to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

20      Kadangi antrasis pagrindas susijęs su pačia prašymo suteikti prieigą aprėptimi, jį reikia nagrinėti pirmiausia.

A.      Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies pažeidimu

21      Ieškovas teigia, kad REA pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, nes pirminis sprendimas ir ginčijamas sprendimas buvo priimti tik dėl prašomų dokumentų, parengtų įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“, neįtraukiant su pačiu nagrinėjamo projekto patvirtinimu susijusių dokumentų, kurie vis dėlto taip pat buvo nurodyti prašyme suteikti prieigą.

22      Šiuo klausimu ieškovas patikslina, kad kartotiniame prašyme buvo aiški nuoroda į pirminį prašymą, kuriame jis nurodė nagrinėjamo projekto patvirtinimo dokumentus, todėl kartotiniame prašyme nebereikėjo iš naujo išvardyti kiekvieno dokumento, su kuriuo prašyta leisti susipažinti. Kadangi prašymas suteikti prieigą nebuvo iš dalies atsiimtas, REA, ieškovo nuomone, negalėjo daryti prielaidos, kad kartotinis prašymas apima nebe visus pirminiame prašyme nurodytus dokumentus.

23      REA pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį ginčijamas sprendimas apėmė visus dokumentus, su kuriais ieškovas prašė leisti susipažinti kartotiniame prašyme. Kadangi kartotiniame prašyme nebuvo nurodyti nagrinėjamo projekto patvirtinimo dokumentai, kurie nebuvo paminėti ar įvardyti dar pirminiame sprendime arba nurodyti jo motyvuose, ir tie dokumentai net netiesiogiai nebuvo paminėti kartotinio prašymo motyvuose, REA preziumavo, kad jie nebuvo kartotinio prašymo dalykas. Jei ieškovas norėjo šiuos dokumentus įtraukti į kartotinį prašymą, jis turėjo aiškiai tą nurodyti savo kartotiniame prašyme. Tačiau niekas netrukdo ieškovui ateityje pateikti prašymą leisti susipažinti su šiais dokumentais.

24      Antrajame pagrinde ieškovas iš esmės teigia, kad REA išsamiai neišnagrinėjo prašymo suteikti prieigą, nes nepareiškė nuomonės dėl prašymo, kiek jis pateiktas dėl projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentų.

25      Šalys neginčija, kad pirminiame prašyme ieškovas pageidavo, kad jam būtų leista susipažinti, be kita ko, su visais projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentais. Taip pat neginčijama, kad šie dokumentai nebuvo paminėti pirminiame sprendime. Jų nėra tarp dokumentų, išvardytų pirminio sprendimo A dalyje kaip patenkančių į pirminio prašymo taikymo sritį. Be to, pirminio sprendimo B dalyje, skirtoje prašymui suteikti prieigą nagrinėti, REA nurodė mananti, kad pirminis prašymas apėmė būtent jo 1 priede išvardytus dokumentus. Tačiau projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentai tame priede nebuvo paminėti. Be to, pirminio sprendimo motyvuose šie dokumentai nebuvo nurodyti, o tai REA aiškiai pripažino. Tame sprendime sistemingai nurodomi prašomi dokumentai, prieš tai apibrėžti tame pačiame sprendime, bet „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentai prie jų nebuvo priskirti.

26      Šiuo klausimu primintina, kad Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama, kaip matyti iš jo 4 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio, užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais, o galimybė pasinaudoti ta teise pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį nesiejama su reikalavimu nurodyti prašymo priežastis.

27      Kai Sąjungos institucijos, įstaigos arba organo prašoma atskleisti dokumentą, jie kiekvienu atveju turi įvertinti, ar šiam dokumentui taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje išvardytos visuomenės teisės susipažinti su institucijų dokumentais išimtys (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 35 punktą).

28      Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1049/2001 13 konstatuojamosios dalies teksto, siekiant visiškai užtikrinti visuomenės teisę susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais, numatyta taikyti dviejų lygių administracinę procedūrą kartu su galimybe pareikšti teisme ieškinį arba su skundu kreiptis į Europos ombudsmeną.

29      Jurisprudencijoje taip pat numatyta, kad Reglamento Nr. 1049/2001 7 ir 8 straipsniais, kuriuose numatyta dvipakopė procedūra, siekiama leisti, pirma, greitai ir supaprastintai išnagrinėti prašymus leisti susipažinti su atitinkamų institucijų dokumentais ir, antra, pirmiausia draugiškai spręsti galinčius kilti nesutarimus (2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑362/08 P, EU:C:2010:40, 53 punktas).

30      Iš šio sprendimo 25–29 punktų matyti, kad atitinkama institucija, įstaiga arba organas privalo išsamiai išnagrinėti visus dokumentus, dėl kurių pateiktas prašymas atskleisti. Toks reikalavimas iš principo taikomas ne tik nagrinėjant kartotinį prašymą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį, bet ir nagrinėjant pirminį prašymą, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 7 straipsnį (2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑300/10, EU:T:2012:247, 69 punktas).

31      Iš šio sprendimo 25 punkte akcentuotų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju REA nepriėmė sprendimo dėl pirminio prašymo suteikti prieigą, kiek jis pateiktas dėl projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentų, ir taip pažeidė pareigą išsamiai išnagrinėti tą prašymą. Toks jos neveikimas akivaizdžiai pažeidžia šio sprendimo 29 punkte primintus Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiamus tikslus greitai ir supaprastintai išnagrinėti prašymus suteikti prieigą ir draugiškai spręsti ginčus (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑300/10, EU:T:2012:247, 73 punktą).

32      REA tvirtina, kad būtent ieškovas kartotiniame prašyme turėjo aiškiai nurodyti projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentus, nes priešingu atveju ji galėjo preziumuoti, kad šių dokumentų minėtas prašymas neapima.

33      Šiuo klausimu pažymėtina, kad kartotiniame prašyme suteikti prieigą ieškovas aiškiai nurodė, kad tai yra pirminio prašymo suteikti prieigą tąsa. Iš jokios kartotinio prašymo dalies nematyti, kad ieškovas būtų atsiėmęs prašymą leisti susipažinti su projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentais. Ieškovo ketinimą pakartotinai teikti prašymą leisti susipažinti su visais pirminiame prašyme nurodytais dokumentais taip pat parodo jo nurodyta aplinkybė, kad po pirminio sprendimo jis aiškiai sutiko padaryti kitų nuolaidų, t. y. sutikti, kad nagrinėjamuose dokumentuose esantys asmens duomenys būtų uždengti. Šiomis aplinkybėmis REA negalėjo preziumuoti, kad kartotiniame prašyme ieškovas nebeprašo leisti susipažinti su projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentais.

34      Taip pat negalima pritarti REA argumentui, kurį nurodydama ji iš esmės teigia, kad ieškovas, pateikdamas kartotinį prašymą, turėjo aiškiai ginčyti tai, kad pirminiame sprendime nebuvo priimtas sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieigą, kiek jis pateiktas dėl projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentų. Tai, kad pirminiame sprendime ji nepriėmė sprendimo dėl dalies pirminio prašymo, faktiškai lėmė tai, kad antrasis procedūros etapas, kiek tai susiję su dokumentais, dėl kurių nebuvo priimtas sprendimas, nebuvo pradėtas. Priešingas požiūris, kuriuo vadovavosi REA, prieštarautų Reglamento Nr. 1049/2001 7 ir 8 straipsniuose nurodytiems tikslams, primintiems šio sprendimo 29 punkte.

35      Galiausiai teisinga tai, kad, kaip teigia REA, asmuo gali pateikti naują prašymą suteikti prieigą prie dokumentų, su kuriais prieš tai jam nebuvo leista susipažinti, ir kad toks prašymas įpareigoja atitinkamą instituciją išnagrinėti, ar ankstesnis atsisakymas suteikti prieigą tebėra pateisinamas, atsižvelgiant į per tą laiką pasikeitusią teisinę ar faktinę padėtį (šiuo klausimu žr. 2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑362/08 P, EU:C:2010:40, 56 ir 57 punktus).

36      Vis dėlto, kaip išplaukia iš jurisprudencijos, sprendimo nepriėmimas dėl vienos prašymo suteikti prieigą dalies negali būti prilyginamas atsisakymui suteikti prieigą (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 122 ir 123 punktus). Todėl tokia galimybė pateikti naują prašymą dėl prieigos suteikimo negali būti pasitelkiama siekiant ištaisyti trūkumą, pasireiškiantį tuo, kad atitinkama institucija išsamiai neišnagrinėjo pirmojo prašymo suteikti prieigą, arba kaip argumentas, siekiant iš prašymo teikėjo atimti galimybę pareikšti ieškinį, kurią jis turi pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 3 dalį (šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:455, 40 punktą).

37      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia pritarti antrajam ieškinio pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek REA nepriėmė sprendimo dėl ieškovo prašymo, kiek juo siekta galimybės susipažinti su projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentais.

B.      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos ir 4 straipsnio 2 dalies paskutinės sakinio dalies pažeidimu

38      Pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys: pirmoji grindžiama tuo, kad nebuvo pakenkta komercinių interesų apsaugai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, o antroji – tuo, kad egzistavo viršesnis viešasis interesas, reikalaujantis nagrinėjamų dokumentų atskleidimo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies sakinio paskutinę dalį.

39      Pirmiausia reikia išnagrinėti naujų įrodymų ir naujų pasiūlymų pateikti įrodymus, kuriuos ieškovas išdėstė savo 2020 m. birželio 20 d. laiške, priimtinumą, kurį ginčija REA, ir ieškovo teiginį, kad REA turėjo jam galimybę bent iš dalies suteikti susipažinti su prašomais dokumentais.

1.      Dėl naujų įrodymų ir naujų pasiūlymų pateikti įrodymus priimtinumo

40      Laiške, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. birželio 20 d., ieškovas pateikė kelias ištraukas iš interneto svetainių kaip naujus įrodymus ir pateikė naujų pasiūlymų pateikti įrodymus – nuorodas į šias interneto svetaines. 2020 m. liepos 9 d. pastabose šiuo klausimu REA teigia, kad, pirma, šie įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų yra nepriimtini, nes buvo pateikti pavėluotai, o ieškovas tinkamai nepagrindė vėlavimo. Antra, REA nesutinka su faktų, kuriuos ieškovas pasiūlė remdamasis šiais įrodymais, pateikimo būdu.

41      Remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, pagrindinės šalys išimties tvarka dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimat sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas. Vis dėlto iš jurisprudencijos matyti, kad, pateikiant paneigiamuosius įrodymus ir papildant anksčiau pateiktus pasiūlymus dėl įrodymų kitai šaliai triplike pateikus paneigiamuosius įrodymus, netaikoma toje nuostatoje įtvirtinta teisės praradimo taisyklė. Ši nuostata reglamentuoja naujų įrodymų pateikimą ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į to reglamento 92 straipsnio 7 dalį, kurioje aiškiai nustatyta, kad galima pateikti paneigiamųjų įrodymų arba papildyti anksčiau pateiktus pasiūlymus dėl įrodymų (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 21 d. Sprendimo M / Teisingumo Teismas, T‑172/01, EU:T:2004:108, 44 punktą; pagal analogiją taip pat žr. 2018 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Servier ir kt. / Komisija, T‑691/14, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2018:922, 1460 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, jau buvo nuspręsta, kad šalies pavėluotai pateikti įrodymai ar pasiūlymai pateikti įrodymų gali būti pagrįsti, be kita ko, jeigu kitos šalies pavėluotai pateikti įrodymai pateisina bylos medžiagos papildymą, kad būtų užtikrintas rungimosi principo laikymasis (2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Gaki-Kakouri / Teisingumo Teismas, C‑243/04 P, EU:C:2005:238, 32 punktas).

42      Nagrinėjamu atveju 2020 m. birželio 20 d. ieškovo laiške nurodytų įrodymų ir pasiūlymų pateikti įrodymų negalima pripažinti nepriimtinais motyvuojant tuo, kad jie triplike nurodyti pažeidžiant Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį. Kaip ieškovas pažymi savo 2020 m. birželio 20 d. laiške, šiais įrodymais ir pasiūlymais pateikti įrodymų siekiama atsakyti į REA tripliko 17 punkte išdėstytą argumentą, kad tik sienų apsaugos pareigūnai ir su projektu „iBorderCtrl“ dirbantys asmenys galėjo dalyvauti atliekant šio projekto bandymus.

43      Šios išvados negali paneigti argumentas, kurį REA grindžia tuo, kad ieškovas jau dublike teigė, jog kiekvienas dalyvis galėjo dalyvauti bandymuose, todėl jis jau šiame etape galėjo pateikti įrodymų arba pasiūlymų pateikti šį teiginį patvirtinančių įrodymų.

44      Iš tiesų REA tripliko 17 punkte išreikšta pozicija neišplaukia iš pirminio sprendimo, ginčijamo sprendimo ar atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovas, apie ją sužinojęs tik iš tripliko, neprivalėjo pagrįsti dublike išdėstyto argumento priešingais įrodymais.

45      Taigi Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės praradimo taisyklė netaikoma ieškovo 2020 m. birželio 20 d. laiške nurodytiems įrodymams ir pasiūlymams pateikti įrodymų, todėl jie yra priimtini.

2.      Dėl argumento, grindžiamo dalinės prieigos nesuteikimu, priimtinumo

46      REA teigia, kad pirmojo pagrindo dalykas, kaip jis suformuluotas ieškinyje, apsiriboja vien Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimu. Taigi pirmą kartą dublike nurodytas argumentas, grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies nesilaikymu, nes REA bent jau iš dalies nesuteikė galimybės susipažinti su prašomais dokumentais, yra nepriimtinas.

47      Anot ieškovo, argumentas, kad REA turėjo perduoti bent dalį prašomų dokumentų, nėra naujas. Pirma, nebūtina, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalis būtų „atskirai paminėta“, nes pati REA nagrinėjamus dokumentus, kurių tam tikros dalys buvo uždengtos. Antra, klausimas dėl bent dalinio prašomų dokumentų atskleidimo buvo iškeltas jau ieškinyje.

48      Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors argumento priimtinumui užtikrinti nebūtina aiškiai nurodyti nuostatos, kurios pažeidimu remiamasi, vis dėlto iš ieškinyje išdėstytų motyvų turi aiškiai išplaukti, kad ieškovas ketino remtis tokiu pažeidimu.

49      Nagrinėjamu atveju, kaip teigia ieškovas, įvairios ieškinio dalys turi būti suprantamos kaip implicitiškai, bet neišvengiamai suponuojančios Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimą.

50      Ieškinio 26 punkte ieškovas teigė, kad skirtingos dokumentų dalys, su kuriomis jis prašė leisti susipažinti, galėjo būti atskleistos nepakenkiant konsorciumo komerciniams interesams. Be to, ieškinio 28 punkte, remdamasis jurisprudencija ir teigdamas, kad REA išsamiai neišnagrinėjo prašomų dokumentų, kad patikrintų, kiek juose buvo naujos esminės dar nežinomos informacijos, ieškovas implicitiškai, bet neišvengiamai nurodė REA pareigą išnagrinėti, ar galimybė iš dalies susipažinti su šiais dokumentais galėjo būti suteikta dėl to, kad juose buvo viešai prieinamos informacijos, kurioje nėra surinkta tokių duomenų, saugotinų pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

51      Šiomis aplinkybėmis laikytina, kad dublike išsamiau išdėstytais motyvais išplečiamas ieškinyje nurodytas argumentas, grindžiamas atsisakymu suteikti galimybę bent iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais. Taigi REA argumentas, kad šis argumentas nepriimtinas, turi būti atmestas.

3.      Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos nekenkimu komercinių interesų apsaugai

52      Argumentuodamos pirmojo pagrindo pirmą dalį, šalys nesutaria, be kita ko, dėl Reglamento Nr. 1290/2013, dotacijos susitarimo sąlygų ir SESV 339 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju; šį klausimą reikia išnagrinėti pirmiausia.

a)      Dėl Reglamento Nr. 1290/2013, dotacijos susitarimo sąlygų ir SESV 339 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje

53      Ieškovas teigia, kad ginčijamo sprendimo teisėtumo patikros teisinis pagrindas turi būti Reglamentas Nr. 1049/2001, o ne Reglamentas Nr. 1290/2013, dotacijos susitarimo sąlygos arba SESV 339 straipsnis, kuriais REA taip pat rėmėsi ginčijamame sprendime grįsdama atsisakymą suteikti prieigą. Anot ieškovo, bet kuriuo atveju Reglamentas Nr. 1290/2013 negali būti viršesnis už Reglamentą Nr. 1049/2001 ir nuo šio reglamento taikymo negalima nukrypti sutartimi, kaip antai dotacijos susitarimu.

54      REA teigimu, ieškovas klaidingai tvirtina, kad nei Reglamentas Nr. 1290/2013, nei SESV 339 straipsnis nėra reikšmingi vertinant jo prašymą leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais. Anot REA, nors naujausios Reglamento Nr. 1290/2013 nuostatos nebuvo expressis verbis pripažintos specialesnėmis nuostatomis Reglamento Nr. 1049/2001 atžvilgiu, abiejų reglamentų turi būti laikomasi ir jie turi būti derinami nuosekliai taikant, nes Reglamentas Nr. 1290/2013, konkrečiai kalbant, jo 3 straipsnis, šiuo klausimu suteikia papildomą ir didesnę galimybės susipažinti su dokumentais, kuriems taikoma ši nuostata, apsaugą. Be to, dotacijos susitarime yra nuostatų dėl konfidencialumo ir galimybės susipažinti su dokumentais, parengtais įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnį. Pavyzdžiui, pagal dotacijos susitarimo 36.1 straipsnį prašomi dokumentai, kurie buvo pripažinti „konfidencialiais“, negali būti atskleisti.

55      Siekiant išnagrinėti šį klausimą reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalį nuostatos, reglamentuojančios visuomenės galimybę susipažinti su REA dokumentais, taikomos visiems šios agentūros turimiems dokumentams, t. y. visiems jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje dokumentams, susijusiems su visomis jos veiklos sritimis. Be to, nors minėtu reglamentu siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais, šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, grindžiami viešojo arba privataus intereso pagrindais (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 88 punktą ir 2018 m. vasario 5 d. Sprendimo Pari Pharma / EMA, T‑235/15, EU:T:2018:65 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56      Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatyta išimčių sistema pagrįsta konkrečioje situacijoje tarpusavyje prieštaraujančių interesų pasvėrimu, t. y. viena vertus, interesų, kuriuos atitiktų atitinkamų dokumentų atskleidimas, ir, kita vertus, interesų, kuriems šis atskleidimas pakenktų. Sprendimas dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais priklauso nuo to, kokie interesai yra viršesni konkrečiu atveju (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57      Nors atitinkama Sąjungos institucija, įstaiga ar organas privalo pateikti paaiškinimus, kaip galimybė susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimties saugomam interesui, Teisingumo Teismas konstatavo, kad atitinkamai Sąjungos institucijai, įstaigai ar organui šiuo klausimu iš principo leidžiama remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes panašūs bendro pobūdžio pagrindai gali būti taikomi prašymams atskleisti tokio paties pobūdžio dokumentus (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 64 ir 65 punktus).

58      Ginčijamame sprendime siekdama pagrįsti dalinį atsisakymą leisti susipažinti su prašomais dokumentais REA rėmėsi konsorciumo narių komercinių interesų apsauga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, tačiau manė, kad ta nuostata turi būti aiškinama laikantis Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnyje ir „iBorderCtrl“ projekto dotacijos susitarimo 36 straipsnyje įtvirtintų konfidencialumo nuostatų. Remdamasi Sąjungos teismų jurisprudencija REA vadovavosi nuostata, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 ir Reglamentas Nr. 1290/2013 turi būti taikomi taip, kad būtų užtikrintas tarpusavyje suderinamas ir nuoseklus abiejų minėtų reglamentų taikymas.

59      Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnyje „Konfidencialumas“ numatyta, kad, laikantis įgyvendinimo susitarimuose, sprendimuose ar sutartyse nustatytų sąlygų ir deramai atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus dėl įslaptintos informacijos apsaugos ir prieigos prie jos, duomenys, žinios ir informacija, kuri vykdant priemonę perduota kaip konfidenciali, laikomi konfidencialiais. REA pagal projektą „iBorderCtrl“ pateiktų dokumentų konfidencialumui, be kita ko, taikomos sąlygos, apibrėžtos dotacijos susitarime, kurio 36.1 straipsnyje numatyta, kad vykdant priemones ir ketverius metus nuo to momento, kai baigėsi 36 mėnesių laikotarpis, skaičiuojamas nuo priemonių pradžios, šalys turi užtikrinti visų duomenų, dokumentų ar kitos medžiagos, kuri jų atskleidimo metu laikoma konfidencialia, konfidencialumą. Šis terminas nebuvo pasibaigęs ieškovui pateikiant pirminį prašymą.

60      Nagrinėjamame ieškinyje REA teigia, kad dokumentai, kurie pagal dotacijos susitarimo 36.1 straipsnį laikomi „konfidencialiais“, negalėjo būti atskleisti tretiesiems asmenims, nes Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnyje įtvirtintas specialus tikslas – apriboti trečiųjų asmenų galimybę susipažinti su dokumentais, kuriems taikoma ši nuostata. Anot REA, kai taikoma apsauga pagal Reglamentą Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarimą, turi būti užtikrinta tokia numatyta „papildoma“ arba „sustiprinta“ apsauga, priešingu atveju kyla pavojus finansuojamų projektų sėkmei, grindžiamai mokslininkų tyrėjų pasirengimu dalyvauti projektuose, nes toks pasirengimas gali būti susilpnintas, jeigu pateikti dokumentai, kuriuose dažnai yra naujoviškų sprendimų ir jautrios komercinės informacijos, galėtų būti atskleisti pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Reglamento Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarimo, kuriais reglamentuojama tokia „papildoma“ apsauga, idėja ir nuostatos netektų prasmės, jeigu visuomenė būtų turėjusi galimybę susipažinti su konfidencialiais laikomais projekto dokumentais. Taigi REA teigia „preziumavusi“, kad konsorciumo dokumentuose, kurie laikyti konfidencialiais pagal dotacijos susitarimo 36.1 straipsnį, buvo jautrios informacijos, kurią atskleidus būtų pakenkta konsorciumo narių komerciniams interesams.

61      Tokiais argumentais REA implicitiškai, bet neišvengiamai pasisako už tai, kad būtų taikoma bendroji prezumpcija, pagal kurią dokumentai, projekto dalyvio, vykdant tam tikrą priemonę, REA perduoti kaip konfidencialūs, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnį ir dotacijos susitarimo 36.1 straipsnį, neturėtų būti atskleisti trečiajam asmeniui, nesant reikalo konkrečiai išnagrinėti, ar šiems dokumentams taikoma viena iš Reglamente Nr. 1049/2001 numatytų skaidrumo principo išimčių.

62      Be to, remdamasi jurisprudencija dėl bendrųjų neatskleidimo prezumpcijų, REA prašo Bendrojo Teismo išnagrinėti, ar šiuo atveju taikoma tokia Reglamentu Nr. 1290/2013 pagrįsta bendroji prezumpcija.

63      Šiuo klausimu primintina, kad Sąjungos institucija, įstaiga ar organas, kuriam pateiktas prašymas leisti susipažinti su dokumentais, gali pasirinkti, ar taikyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

64      Taigi, net darant prielaidą, kad šioje byloje buvo taikoma tokia bendroji prezumpcija, konstatuotina, kad ginčijamame sprendime REA ne atsakė į prašymą leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais, remdamasi tokia bendrąja konfidencialumo prezumpcija, o konkrečiai ir individualiai išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant, be kita ko, į šiems dokumentams Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnyje ir dotacijos susitarimo 36.1 straipsnyje numatytą apsaugą, jiems turėjo būti taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodyta išimtis. Be to, tiek savo rašytinėse pastabose, tiek per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą REA aiškiai pripažino, kad konkrečiai ir individualiai išnagrinėjo galimybę leisti susipažinti su prašomais dokumentais.

65      Todėl visi argumentai, kuriuos pasitelkdama REA implicitiškai, bet neišvengiamai teigia, kad egzistuoja bendroji prašomų dokumentų neatskleidimo prezumpcija, grindžiama jų konfidencialumu pagal Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnį ir dotacijos susitarimo 36.1 straipsnį, yra neveiksmingi.

66      Vis dėlto tokia išvada nereiškia, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, nagrinėjamu atveju taikytinas tik Reglamentas Nr. 1049/2001. Iš jurisprudencijos išplaukia, kad tais atvejais, kai reglamentuose nėra nuostatų, kuriose būtų aiškiai numatyta vienos iš jų viršenybė prieš kitą, reikia užtikrinti tarpusavyje suderinamą ir nuoseklų abiejų minėtų reglamentų taikymą (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67      Nagrinėjamu atveju Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnyje ir dotacijos susitarimo 36.1 straipsnyje nustatyta ir įgyvendinama informacijos ir dokumentų, susijusių su nagrinėjamu projektu ir minėto susitarimo I priede identifikuotų kaip „konfidencialūs“, konfidencialumo taisyklė. Nors minėtame reglamente ir dotacijos susitarime nustatytos tam tikros išimtys, be kita ko, susijusios su informacijos teikimu Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms pagal šio reglamento 4 straipsnį ir minėto susitarimo 36.1 straipsnį arba susijusios su pareiga dėl rezultatų sklaidos pagal to paties reglamento 43 straipsnio 2 dalį ir dotacijos susitarimo 29.1 ir 29.2 straipsnius, vis dėlto juose toliau išlaikomas informacijos konfidencialumo plačiosios visuomenės atžvilgiu principo taikymas dotacijos susitarime nustatytu laikotarpiu.

68      Be to, kaip matyti iš dotacijos susitarimo 38.2.1 straipsnio, REA teisė naudoti dotacijos gavėjų medžiagą, dokumentus ir informaciją apima galimybės suteikti prieigą suteikimą gavus individualius prašymus pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Vis dėlto pagal šią nuostatą tokia teisė neturi poveikio, be kita ko, dotacijos susitarimo 36 straipsnyje numatytiems konfidencialumo įpareigojimams, kurie ir toliau taikomi.

69      Darytina išvada, kad REA ginčijamame sprendime teisingai atsižvelgė į konfidencialumo apsaugą, prašomiems dokumentams numatytą pagal Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnį ir dotacijos susitarimo 36.1 straipsnį, kai konkrečiai ir individualiai išnagrinėjo prašomus dokumentus atsižvelgdama į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodytą išimtį.

70      Priešingai, nei teigia ieškovas, dotacijos susitarimo 36.1 straipsnio e punktas, pagal kurį konfidencialumo pareigos, užtikrinamos pagal Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnį, iš esmės nebetaikomos, jeigu atskleisti informaciją reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, negali būti aiškinamas taip, kad iš Reglamento Nr. 1049/2001 kylantis galimybės susipažinti su dokumentais principas būtinai yra viršesnis prieš Reglamente Nr. 1290/2013 nustatytą dokumentų konfidencialumo apsaugą. Jeigu pritartume ieškovo teiginiui, taptų neveiksminga šio reglamento 3 straipsnyje numatyta bendroji pareiga užtikrinti konfidencialų dokumentų, kuriems toks statusas pripažintas, tvarkymą, kurio pagal to paties reglamento 18 straipsnio 3 dalį dotacijos susitarime turi būti paisoma nustatant šalių teises ir pareigas. Dotacijos susitarimo 36.1 straipsnio e punktas visgi atspindi būtinybę, kaip priminta šios sprendimo 66 punkte, užtikrinti tarpusavyje suderinamą ir nuoseklų reglamentų Nr. 1290/2013 ir Nr. 1049/2001 taikymą.

71      Taigi tai, kad dokumentus, kuriuos REA pateikė projekto dalyviai, kaip šiuo atveju konsorciumo nariai, susitarimo šalys pripažino konfidencialiais, REA, nagrinėdama trečiojo asmens prašymą leisti susipažinti su šiais dokumentais, suvokia kaip požymį, kad jų turinys yra jautrus to dalyvio interesų požiūriu. Tačiau to, kad REA perduoti dokumentai įgyvendinant projektą buvo kvalifikuoti kaip konfidencialūs, negali pakakti siekiant pateisinti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodytos išimties taikymą ir, konkrečiai ir individualiai nagrinėjant prašymą leisti susipažinti su „konfidencialiais“ pripažintais dokumentais, neatleidžia REA nuo pareigos patikrinti, ar jiems ši išimtis taikoma visiškai ar iš dalies (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2012 m. gegužės 4 d. Sprendimo In ’t Veld / Taryba, T‑529/09, EU:T:2012:215, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72      Be to, Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo atliekamo išsamaus bet kokio trečiojo asmens prašymo leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 nagrinėjimo, o ypač šio reglamento 4 straipsnyje nurodytų išimčių taikymo paskirtis – užtikrinti pusiausvyrą tarp, viena vertus, visuomenės teisės susipažinti su šiais dokumentais ir, kita vertus, atitinkamų asmenų teisėtų interesų apsaugos, todėl nėra pagrįstas REA nuogąstavimas, kad taikant Reglamentą Nr. 1049/2001 jai su konfidencialumo žyma perduotiems dokumentams mokslininkai tyrėjai bus atgrasyti nuo dalyvavimo įgyvendinant pagal Reglamentą Nr. 1290/2013 finansuojamus veiksmus, nes baiminsis konfidencialios informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims.

73      Galiausiai, priešingai, nei teigia ieškovas, REA taip pat teisingai išnagrinėjo, ar prašomuose dokumentuose esanti informacija apima, be kita ko, informaciją, kuriai gali būti taikoma profesinės paslapties apsauga, kaip tai suprantama pagal SESV 339 straipsnį, kad prireikus atsisakytų ją atskleisti pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

74      Taigi pirmąjį ieškinio pagrindą reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos paaiškinimus.

b)      Dėl išimties, susijusios su trečiųjų asmenų komercinių interesų apsauga, ir galimybės suteikti bent dalinę prieigą taikymo nagrinėjamu atveju

75      Ieškovas tvirtina, kad, priešingai, nei ginčijamame sprendime nurodė REA, prašomi dokumentai galėjo būti atskleisti visiškai arba iš dalies, nepažeidžiant konsorciumo narių komercinių interesų.

76      REA teigia ginčijamame sprendime individualiai patikrinusi visus atitinkamus dokumentus ir paaiškino, kad juose buvo konsorciumo narių vidinės informacijos, susijusios su intelektine nuosavybe, vykdomais moksliniais tyrimais, praktine patirtimi, metodais, konsorciumo technikomis ir strategijomis, kurią atskleidus būtų pakenkta jo komerciniams interesams, nes būtų suteikta nauda potencialiems konsorciumo narių konkurentams. Taip ji veikė pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, taikytiną jurisprudenciją ir Reglamento Nr. 1290/2013 III antraštinę dalį ir tinkamai atsižvelgė į informacijos, kuri jai buvo pateikta įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“, konfidencialumo apsaugą, išplaukiančią iš pastarojo reglamento 3 straipsnio. Anot jos, ieškovas neįrodė, kad jos vertinimas buvo neteisingas.

77      Pirmiausia primintina, kad pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal įprastą teisėkūros procedūrą nustatytų principų ir sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais. Teisė susipažinti su dokumentais įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje.

78      Kaip nurodyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamoje dalyje ir 1 straipsnyje, juo siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais (žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

79      Vis dėlto kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principui taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo arba privačiojo intereso pagrindais. Reglamente Nr. 1049/2001, būtent jo 11 konstatuojamojoje dalyje ir 4 straipsnyje, numatyta išimčių sistema, kuria institucijos ir organai įpareigojami neatskleisti dokumentų, kai juos atskleidus būtų pakenkta kuriam nors iš šių interesų (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 40 punktą ir 2017 m. sausio 13 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑189/14, EU:T:2017:4, 51 punktą).

80      Kadangi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimtys nukrypsta nuo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo, jas reikia aiškinti ir taikyti siaurai (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 75 punktą).

81      Kaip matyti iš šio sprendimo 56 punkte primintos jurisprudencijos, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatyta išimčių sistema pagrįsta konkrečioje situacijoje tarpusavyje prieštaraujančių interesų pasvėrimu, t. y. viena vertus, interesų, kuriuos atitiktų atitinkamų dokumentų atskleidimas, ir, kita vertus, interesų, kuriems šis atskleidimas pakenktų. Sprendimas dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais priklauso nuo to, kokie interesai yra viršesni konkrečiu atveju (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

82      Norint pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su dokumentu, iš principo neužtenka, kad šis dokumentas būtų susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nurodyta veikla ar interesu: atitinkama institucija iš esmės taip pat turi paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su šiuo dokumentu gali konkrečiai ir realiai pakenkti šiame straipsnyje numatytos išimties saugomam interesui (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

83      Dėl „komercinių interesų“ sąvokos iš jurisprudencijos matyti, kad negalima visos su bendrove ir jos verslo santykiais susijusios informacijos laikyti patenkančia į apsaugos, kuri pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką turi būti užtikrinama komerciniams interesams, taikymo sritį, nes priešingu atveju bendrojo principo, kuriuo siekiama suteikti visuomenei kuo platesnes galimybes susipažinti su institucijų turimais dokumentais, taikymas taptų neveiksmingas (žr. 2017 m. sausio 13 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑189/14, EU:T:2017:4, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

84      Taigi, norint taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytą išimtį, būtina įrodyti, kad dokumentuose, dėl kurių vyksta ginčas, yra elementų, kuriuos atskleidus gali būti padaryta žala juridinio asmens komerciniams interesams. Taip yra būtent tada, kai prašomuose dokumentuose pateikiama jautri komercinė informacija, ypač susijusi su atitinkamų įmonių verslo strategijomis, jų verslo ryšiais ir darbo metodais, arba kai juose yra duomenų apie pačią įmonę, parodančių jos kompetenciją (2014 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, T‑516/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:759, 82–84 punktai; taip pat žr. 2017 m. sausio 13 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑189/14, EU:T:2017:4, 56 punktą).

85      Remiantis jurisprudencija, dalinė prieiga prie Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų dokumentų turi būti tikrinama vadovaujantis proporcingumo principu (šiuo klausimu žr. 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Taryba / Hautala, C‑353/99 P, EU:C:2001:661, 27 ir 28 punktus).

86      Iš pačios Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies formuluotės matyti, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ar organai privalo išnagrinėti, ar reikia suteikti galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais, nurodytais prašyme dėl prieigos, apribojant galimą atsisakymą tik duomenimis, patenkančiais į šiame straipsnyje numatytas išimtis. Institucija turi suteikti tokią dalinę prieigą, jeigu tuomet, kai atsisako suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, jos siekiamas tikslas gali būti pasiektas uždengiant tik tas dalis, kurios gali pakenkti saugomam visuomenės interesui (2007 m. balandžio 25 d. WWF European Policy Programme / Taryba, T‑264/04, EU:T:2007:114, 50 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Taryba / Hautala, C‑353/99 P, EU:C:2001:661, 29 punktą).

87      Iš principo Sąjungos institucija, įstaiga ar organas turi išnagrinėti, pirma, ar dokumentas, dėl kurio pateiktas prašymas suteikti galimybę susipažinti, patenka į vienos iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių taikymo sritį, antra, ar tokio dokumento atskleidimas konkrečiai ir realiai pažeistų saugomą interesą ir, trečia, atsakius teigiamai, ar reikia apsaugoti visą dokumentą (2008 m. sausio 30 d. Sprendimo Terezakis / Komisija, T‑380/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:19, 88 punktas ir 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑300/10, EU:T:2012:247, 93 punktas).

88      Ginčijamame sprendime siekdama pagrįsti atsisakymą leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais REA rėmėsi konsorciumo narių komercinių interesų apsauga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, tačiau, kaip buvo priminta šio sprendimo 58 ir 73 punktuose, manė, kad ta nuostata turi būti aiškinama laikantis Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnyje ir „iBorderCtrl“ projekto dotacijos susitarimo 36 straipsnyje įtvirtintų konfidencialumo nuostatų ir atsižvelgiant į apsaugą, SESV 339 straipsnyje suteiktą informacijai, kuriai pagal jos pobūdį taikoma profesinė paslaptis.

89      Šiuo klausimu ginčijamame sprendime nurodyta, kad nagrinėjama informacija yra konsorciumo viešai neatskleistos žinios („inside knowledge“) ir atspindi specialią intelektinę nuosavybę, vykdomus tyrimus, praktinę patirtį, konsorciumo metodiką, technikas ir strategijas. Šios informacijos paskelbimas paveiktų konsorciumo konkurencinę padėtį rinkoje ir savo ruožtu stipriai pakenktų jo komerciniams interesams, įskaitant intelektinės nuosavybės klausimus, suteikiant pranašumą potencialiems nagrinėjamo projekto konkurentams, kurie nepagrįstai gautų toliau nurodytą naudą. Pirma, konkurentai galėtų iš anksto numatyti konsorciumo narių strategijas ir trūkumus, be kita ko, dalyvaudami viešųjų pirkimų konkursuose. Antra, jie galėtų nukopijuoti arba naudoti konsorciumo intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį, metodus, technikas ir strategijas, kad pagerintų savo konkuruojančias prekes ar paslaugas arba pasinaudotų nesąžiningu pranašumu paduodami paraiškas dėl savo prekių ar paslaugų patentų, patvirtinimų ar leidimų. Trečia, atskleidimas pažeistų konsorciumo narių galimybes gauti finansavimą iš investuotojų labai konkurencingoje aplinkoje, kur tik konfidencialumas leidžia išsaugoti nagrinėjamos informacijos komercinę vertę. Ketvirta, atsižvelgiant į jautrų šios informacijos pobūdį, jos atskleidimas galėtų pakenkti konsorciumo narių ir su jais susijusių asmenų reputacijai.

90      Tuo vadovaudamasi REA padarė išvadą, kad esama pavojaus, jog leidus susipažinti su prašomais dokumentais bus pakenkta konsorciumo komerciniams interesams, įskaitant intelektinės nuosavybės klausimus.

91      Remdamasi šiais argumentais, REA ginčijamame sprendime leido iš dalies susipažinti su dokumentais D 3.1, D 7.3 ir D 7.8 ir atsisakė leisti visa apimtimi susipažinti su kitais prašomais dokumentais, parengtais įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“, kaip tai matyti iš šio sprendimo 8 punkto.

92      Todėl reikia patikrinti, ar, kaip teigia ieškovas, REA klaidingai manė, kad prašomuose dokumentuose, vertinamuose individualiai ir konkrečiai, yra informacijos, galinčios pateisinti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos išimties taikymą, todėl egzistuoja reali, o ne hipotetinė rizika, kad jų atskleidimas iš tikrųjų pakenktų konsorciumo narių komerciniams interesams, ir prireikus – ar buvo galima suteikti dalinę ar visišką prieigą. Šią analizę reikia atlikti atsižvelgiant į šio sprendimo 64, 69 ir 73 punktuose padarytas išvadas.

93      Grįsdamas savo teiginius ieškovas nurodo įvairius kompleksinio pobūdžio ir konkretesnius argumentus dėl kiekvieno iš šių dokumentų ar tokio paties pobūdžio dokumentų individualaus vertinimo.

1)      Dėl kompleksinio pobūdžio argumentų

94      Visų pirma, kiek tai susiję su kompleksinio pobūdžio argumentais, ieškovas teigia, pirma, kad REA padarė klaidą, kalbėdama apie „konsorciumo“ interesus: jis neegzistuoja kaip juridinis asmuo ir daug jo narių taip pat yra mokslo institucijos ar universitetai, „a priori“ neturintys komercinių interesų.

95      Darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovas, nagrinėjant, ar taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtis, turi būti vadovaujamasi ne konsorciumo, o individualiais arba kolektyviniais jo narių komerciniais interesais, pažymėtina, jog, nepaisant kelių nuorodų į konsorciumo komercinius interesus, REA ginčijamame sprendime išnagrinėjo, ar atskleidus nagrinėjamus dokumentus nukentėtų minėto konsorciumo narių interesai. Bet kuriuo atveju pasakytina, kad ieškovas remdamasis savo argumentu nepadaro jokių išvadų dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo. Be to, jis klaidingai teigia, kad mokslo įstaigos ar universitetai negali vykdyti veiklos, susijusios su komerciniais interesais (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Agapiou Joséphidès / Komisija ir EACEA, T‑439/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:442, 124–128 punktus).

96      Antra, pažymėtina, kad nei dokumento parengimo momentas, kuriuo remiasi ieškovas tvirtindamas, kad projekto pradžioje parengtuose dokumentuose negali būti komercinių paslapčių, nei jiems parengti reikalingas laikas, į kurį atkreipė dėmesį REA, nėra reikšmingi nustatant, ar dokumente, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, yra informacijos, susijusios su įmonės komerciniais interesais. Taigi šie šalių argumentai yra neveiksmingi.

97      Trečia, ieškovas teigia, kad iš viešųjų lėšų finansuojamų tyrimų rezultatai turi teikti naudą visuomenei, įskaitant konsorciumo komercinių narių konkurentus, nes, be kita ko, veiksminga konkurencija dėl geriausių technologijų yra naudinga visuomenei, jeigu Sąjunga kada nors nuspręstų naudoti tokią technologiją ir dėl jos rengti viešojo pirkimo konkursus.

98      Šiuo aspektu konstatuotina, kad klausimą, ar konsorciumo narių komerciniai interesai, visų pirma susiję su projekto rezultatais, yra saugotini, be kita ko, atsižvelgiant į galimą konkurentų ir visuomenės suinteresuotumą bendrai susipažinti su iš Sąjungos biudžeto finansuojamais projektais, apima vertinimas, ar egzistuoja viršesnis viešasis interesas atskleisti prašomus dokumentus, nors gali būti teisėtų komercinių interesų, todėl jis prireikus bus nagrinėjamas analizuojant pirmojo pagrindo antrą dalį.

99      Be to, pasak ieškovo, REA teiginys, kad kurtina sistema „komercinę vertę“ turėtų tik jeigu jos veikimo būdas išliktų slaptas, yra neteisingas tiek dėl saugumo priežasčių, nes informacijos technologija gali būti naudojama pakankamai saugiai tik tada, kai jos veikimo būdas ir kodai yra prieinami visuomenei ir dėl to ji gali būti viešai kontroliuojama ir išbandoma atsižvelgiant į jos trūkumus, tiek dėl komercinių priežasčių, nes turi būti galima nepriklausomiems (pavyzdžiui, mokslo) subjektams kontroliuoti ir patvirtinti technologijos veikimo būdą dar prieš viešajai įstaigai išleidžiant pinigus jai įsigyti.

100    Jeigu šiuos ieškovo argumentus reikia suprasti taip, kad jis iš esmės teigia, jog konsorciumo nariai neturi saugotinų komercinių interesų, susijusių su projektu, kaip antai „iBorderCtrl“, pažymėtina, kaip tvirtino ir REA, kad pagal Reglamento Nr. 1290/2013 41 straipsnį, patenkantį į šio reglamento III antraštinę dalį, kurioje įtvirtintos rezultatų panaudojimą ir sklaidą reglamentuojančios taisyklės, projekto „rezultatai“ yra arba juos pasiekusių projekto dalyvių nuosavybė, arba bendra projektų dalyvių nuosavybė. Be to, to paties reglamento 42 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai rezultatai gali būti panaudojami pramoninėje ar komercinėje veikloje, dalyvis, kuriam tie rezultatai priklauso, ištiria jų apsaugos galimybes ir, jeigu pagal aplinkybes tai įmanoma, tikslinga ir pagrįsta, tinkamai apsaugo juos deramai atsižvelgdamas į savo ir kitų priemonių įgyvendinimo dalyvių teisėtus interesus, ypač komercinius interesus.

101    Tai reiškia, kad projektų rezultatai, kurie yra projekto dalyvių nuosavybė, gali jiems turėti komercinę ir finansinę vertę, todėl gali būti saugomas jų pramoninis ir komercinis naudojimas. Taigi tokio projekto dalyviai, kaip šiuo atveju konsorciumo nariai, gali turėti teisėtų komercinių interesų, susijusių su minėto projekto rezultatais, kuriems gali būti taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodyta išimtis.

102    Šiame kontekste ieškovas taip pat klaidingai teigia, kad pagal Reglamento Nr. 1290/2013 41 straipsnį suteikiama apsauga apima tik nuosavybę į pagamintus „materialius“ daiktus. Iš Reglamento Nr. 1290/2013 2 straipsnio 1 dalies 19 punkto matyti, kad „rezultatai“ – tai vykdant veiksmą [priemonę] sukurti bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialūs ar nematerialūs veiksmo [priemonės] rezultatai, pavyzdžiui, duomenys, žinios ar informacija, kuriuos galima saugoti arba ne, taip pat visos su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teises.

103    Šiame kontekste ieškovo išvesta analogija su rinkos išimtinumu, dešimties metų laikotarpiu užkertančiu kelią galimybei pateikti rinkai kitus vaistus, apie kurį kalbama 2018 m. vasario 5 d. Sprendime PTC Therapeutics International / EMA (T‑718/15, EU:T:2018:66, 91 punktas), negali paneigti šios išvados. Viena vertus, iš šio sprendimo 100 ir 102 punktų matyti, kad vykdant tam tikrą priemonę gali būti gauta tiek saugotinų, tiek nesaugotinų rezultatų arba kad, atsižvelgiant į aplinkybes, yra nepagrįsta ar nepateisinama užtikrinti jų apsaugą. Kita vertus, dėl projekto rezultatų, saugotinų visų pirma intelektinės ar pramoninės nuosavybės teisių, kaip antai patentų, nors šios teisės, priešingai, nei iš esmės teigia REA, pagal savo pobūdį skirtos rezultatams apsaugoti nuo nepateisinamo pramoninio ir komercinio naudojimo, o ypač nuo prekybos panašiais produktais, pasakytina, kad dėl šios aplinkybės sprendimas neleisti susipažinti su prašomais dokumentais, grindžiamas išimtimi, kuria saugomi teisėti komerciniai interesai, apimantys, be kita ko, intelektinės nuosavybės teises, savaime netampa nepagrįstas.

104    Todėl šį ieškovo argumentą reikia atmesti.

2)      Dėl individualaus nagrinėjamų dokumentų vertinimo

105    Kaip priminta šio sprendimo 91 punkte, ginčijamu sprendimu REA suteikė galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais D 3.1, D 7.3 ir D 7.8 ir atsisakė suteikti galimybę visa apimtimi susipažinti su kitais prašomais dokumentais.

106    Iš pradžių reikia patikslinti ieškovo teiginių, kuriais ginčijamas atsisakymas leisti susipažinti su prašomais dokumentais, aprėptį. Pirma, dėl dokumento D 7.6 pažymėtina, kaip konstatavo ir pati REA, kad ji atsakė į pirminį prašymą, kiek jame kalbama apie galimybę susipažinti su šiuo dokumentu, kad jis buvo prieinamas visuomenei, o to ieškovas šiame ieškinyje neginčija. Iš to darytina išvada, kad ši ginčas neapima dokumento D 7.6. Antra, kadangi ieškovas kartotiniame prašyme sutiko, kad projekte dalyvaujančių asmenų duomenys būtų uždengti, ir, be to, nepateikė jokio argumento, kuriuo šiame ieškinyje ginčytų šią aplinkybę, darytina išvada, kad atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais neginčijamas tiek, kiek tai susiję su šiais duomenimis.

107    Antra, pažymėtina, kad visi prašomi dokumentai, išskyrus dokumentus D 3.1 ir D 8.7, dotacijos susitarimo I priede yra pripažinti konfidencialiais su nuoroda „konfidenciali informacija, skirta konsorciumo nariams (įskaitant Komisijos ir (arba) REA tarnybas)“ [„confidential, only for members of the consortium (including the Commission Services and/or REA Services“].

108    Dėl dokumentų D 3.1 ir D 8.7 pažymėtina, kad vykstant projektui dokumento statusas gali keistis, o tam, atsižvelgiant į tai, kad dėl „konfidencialaus“ arba „viešo“ dokumento statuso buvo sprendžiama pasirašant susitarimą (šiuo atveju – dotacijos susitarimo I priede), reikia pakeisti dotacijos susitarimą pagal jo 55 straipsnį. Taigi dokumentas D 3.1 dotacijos susitarime buvo priskirtas prie dokumentų, kurių „jautrus“ pobūdis turėjo būti vertinamas prieš juos atskleidžiant pagal konsorciumo vidaus mechanizmą. Pirminio prašymo suteikti prieigą pateikimo momentu vyko jo statuso pakeitimo į „konfidencialų“ procedūra. Dokumentas D 8.7 savo ruožtu konfidencialiu pripažintas jo pristatymo momentu, kaip tai matyti iš jo pirmame puslapyje padarytos žymos.

109    Nagrinėdama ieškovo prašymą suteikti prieigą, REA turėjo teisę atsižvelgti į šio sprendimo 107 ir 108 punktuose nurodytas aplinkybes (žr. šio sprendimo 69 punktą).

i)      Dėl dokumentų D 1.1 (Pirmoji patarėjo etikos klausimais ataskaita), D 1.2 (Profiliavimo etika, asmenų stigmatizavimo rizika ir padarinių švelninimo planas) ir D 2.3 (ES masto teisinių ir etinių aspektų patikros ataskaita)

110    Ieškovas tvirtina, kad teisėta komercinių interesų apsauga negali būti išplėsta taip, kad apimtų su įmone nesusijusią informaciją, nesudarančią „komercinės paslapties“, kaip šiuo atveju, be kita ko, etinis vertinimas ir teisinio pagrindo analizė, kuri konkrečiai neliečia tam tikros technologijos, o tik aptaria bendrus etinio ir teisinio vertinimo klausimus, kylančius nepriklausomai nuo konkrečios sistemos koncepcijos ir konkretaus konsorciumo projekto. Anot ieškovo, REA klaidingai teigia, kad visa konsorciumo partnerių konkurentams naudinga informacija yra komercinė paslaptis ir turi būti saugoma. Jis pažymi, kad konsorciumą sudarančių įmonių konkurentai dalyvavo testuojant šio konsorciumo sukurtą sistemą.

111    Taigi dokumentų D 1.1, D 1.2 ir D 2.3, kurie, ieškovo teigimu, neatspindi mokslinės praktinės patirties ir kuriuose nėra informacijos apie gamybos ir analizės metodus, atskleidimas negali pakenkti konsorciumo narių komerciniams interesams. Bet kuriuo atveju, net jeigu šiuose dokumentuose būtų informacijos apie konsorciumo narių mokslinę praktinę patirtį, juos buvo galima atskleisti ištraukomis.

112    REA teigia, kad dokumentuose D 1.1, D 1.2 ir D 2.3 pateikti etiniai ir teisiniai vertinimai yra specialiai pritaikyti projektui „iBorderCtrl“, nes juose aptariama ir analizuojama, kaip projekto metodikoje konkrečiai atsižvelgta į įvairius susirūpinimą keliančius klausimus. Juose taip pat išdėstytos apsaugos priemonės dėl projekto rizikos ir nustatytų konkrečių reikalavimų. Be to, dokumente D 2.3 esančios informacijos rinkinys yra „intelektinis darbas“, su kuriuo negali susipažinti konsorciumui nepriklausantys asmenys, taigi jame išdėstyta specifinė konsorciumo narių praktinė patirtis. Dokumentuose D 1.1 ir D 1.2 pateiktuose etiniuose vertinimuose yra jautrios informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti konsorciumo narių, partnerių ir su projektu susijusių asmenų reputacijai. Todėl atskleidus šią informaciją būtų pakenkta konsorciumo narių komerciniams interesams, o konkurentams – suteikta nepagrįsta nauda.

113    Susipažinęs su dokumentais D 1.1, D 1.2 ir D 2.3, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, juose, be kita ko, pateikti etiniai ir teisiniai įrankių, technologinių komponentų ir įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“ sukurtų metodų vertinimai.

114    Dokumente D 1.1 faktiškai aprašoma, kaip pažymi REA, kaip kuriant įvairias technologinius komponentus ir metodus, išvystytus įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“, reikia konkrečiai atsižvelgti į dokumentuose D 1.2 ir D 2.3 nustatytus etinius ir teisinius susirūpinimą keliančius klausimus tiek mokslinių tyrimų, tiek galimo naudojimo etapu, siekiant užtikrinti nurodytų etikos principų ir pagrindinių teisių laikymąsi. Dokumente suformuluotose rekomendacijose pateikiamos nuorodos į praktinės patirties elementus, metodiką, technikas ir strategijas, konsorciumo narių sukurtas projekto poreikiams, arba informacija, leidžianti juos identifikuoti.

115    Dokumente D 1.2, kuriame nurodyta, kad jis susijęs ir iš dalies sutampa su teisine ataskaita, t. y. dokumentu D 2.3, pristatoma, kaip pažymi REA, metodika, pagal kurią projekte „iBorderCtrl“ konkrečiai aptariami šie aspektai: tiek individų, tiek asmenų grupių profiliavimas ir stigmatizavimo rizika, IT įrankių klaidingų pranešimų („false positive“, „false negatives“) problematikos analizė ir pirmasis projekto rizikos ir atitinkamų apsaugos priemonių aprašymas. Šiam specifiniam projekto patikrinimui naudojama informacija apie įgyvendinant projektą sukurtus technologinius komponentus ir metodus ir jame atitinkamai pateikiamos nuorodos į praktinės patirties elementus, metodiką, technikas ir strategijas, konsorciumo narių sukurtas projekto poreikiams, arba informacija, leidžianti juos identifikuoti.

116    Projekte dalyvaujančio universiteto parengtame dokumente D 2.3 išsamiai paaiškinta, kaip Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimai įgyvendinami įvairiose vykdant projektą sukurtų technologijų posritėse. Taigi ši analizė, kurioje išsamiai nagrinėjama projekto „iBorderCtrl“ infrastruktūra, iš dalies apima būtent šiame projekte naudojamas technologijas, funkcijas ir įrankius ir leidžia nustatyti strategiją, kurios laikomasi atsižvelgiant į nustatytą reguliavimo tvarką.

117    Tad šio sprendimo 114–116 punktuose nurodyta informacija patenka į konsorciumo narių komercinių interesų sritį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką. REA nepadarė klaidos, kai ginčijamame sprendime laikėsi nuomonės, kad tos informacijos atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti konsorciumo narių komerciniams interesams, įskaitant intelektinę nuosavybę, nes tai leistų konkurentams nepagrįstai gauti naudos iš jų praktinės komercinę vertę turinčios patirties.

118    Vis dėlto iš dokumentų D 1.1, D 1.2 ir D 2.3 matyti, kad juose taip pat yra kitos informacijos nei projekto „iBorderCtrl“ konkretaus teisinio ir etinio poveikio vertinimas arba konkrečiai numatyti sprendimai tobulinant technologijas ar jo funkcijas.

119    Be to, tuose dokumentuose aprašoma Sąjungos politika jos sienų kontrolės srityje ir su šia politika susijusi Sąjungos teisinė padėtis, taip pat pokyčiai, susiję su šios kontrolės stiprinimo taikant naujoviškas technologines priemones tikslingumu. Juose taip pat išsamiai apibendrintas atitinkamas teisinis reguliavimas pagal tarptautinę, Sąjungos ir nacionalinę teisę, visų pirma susijęs su asmens duomenų apsauga, teisės principais ir pagrindinėmis teisėmis. Ši informacija, grindžiama, be kita ko, viešai prieinamais šaltiniais, identifikuojamais pagal nuorodas į interneto tinklalapius, apima ne įrankius ar technologijas, konkrečiai naudojamus įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“, o, kaip teigia ieškovas, bendrus klausimus dėl naujoviškas technologines priemones, kaip antai „automatinį apgaulės atpažinimą“ arba automatizuotą „rizikos vertinimą“, naudojančios sistemos etinio ir teisinio vertinimo, kurių gali kilti nepriklausomai nuo konkrečios sistemos ir konsorciumo narių parengto projekto koncepcijos.

120    Be to, nors REA teigia patikrinusi, ar nagrinėjamuose dokumentuose yra viešai prieinamos informacijos, ginčijamame sprendime ji nenurodė, kad šio sprendimo 119 punkte minima informacija turėjo papildomos vertės, palyginti su viešai prieinama informacija, kuria ji grindžiama, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją, suformuotą 2017 m. sausio 13 d. Sprendime Deza / ECHA (T‑189/14, EU:T:2017:4, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

121    Ji šioje instancijoje tik tvirtina, kad dokumente D 2.3 surinkta informacija yra „intelektinis darbas“, su kuriuo negali susipažinti konsorciumui nepriklausantys asmenys, ir kad jame išdėstyta specifinė jo narių praktinė patirtis. Reikia pripažinti, kad nors viešai prieinamos informacijos sisteminimo darbas gali turėti tam tikrą komercinę vertę, dar reikia įrodyti, kad minėtos informacijos sisteminimą papildo vertinimai, kurie vestų prie naujų mokslinių išvadų arba samprotavimų, susijusių su novatoriška strategija, galinčia suteikti įmonei komercinį pranašumą jos konkurentų atžvilgiu, ir kurie dėl šios aplinkybės akivaizdžiai būtų konfidencialūs (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 13 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑189/14, EU:T:2017:4, 67 punktą). Vis dėlto REA neįrodė, kad šis intelektinis informacijos rinkimo darbas turi papildomą vertę, palyginti su viešai prieinama informacija, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 120 punkte primintą jurisprudenciją, ir kad vien šios informacijos rinkimo užduotis reikalauja specifinės konsorciumų praktinės patirties, kurią apima jų komercinis interesas, saugotinas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 13 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑189/14, EU:T:2017:4, 65 punktą).

122    Taigi konstatuotina, kad REA padarė klaidą, kai ginčijamame sprendime laikėsi nuomonės, jog atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su šio sprendimo 119 punkte nurodytuose dokumentuose D 1.1, D 1.2 ir D 2.3 pateikta informacija buvo pateisinamas konsorciumo narių komercinių interesų apsauga.

123    Ginčijamame sprendime išdėstytas REA argumentas, kad konsorciumo narių konkurentai gali gauti naudos iš šių dokumentų atskleidimo, be kita ko, panašiuose vystomuose projektuose galėdami numatyti su nagrinėjamu projektu susijusius trūkumus ir strategiją arba pasinaudoti praktine patirtimi, negali pateisinti atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su šio sprendimo 119 punkte nurodyta informacija. Iš tiesų ši informacija neapima konsorciumo narių praktinės patirties ar ekspertinių žinių ir, kadangi nėra susijusi su konkrečiu teisės ir etikos principų taikymu nagrinėjamam projektui, nėra jautri komercinė informacija, todėl jos atskleidimas negali suteikti naudos konsorciumo narių konkurentams. Taigi šiai informacijai netaikoma komercinių interesų apsauga, užtikrinama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

124    Be to, konstatuotina, kad, kaip teigia ir ieškovas, REA nepaaiškina, kaip dokumentų D 1.1, D 1.2 ir D 2.3 atskleidimas, visų pirma, kiek tai susiję su šio sprendimo 119 punkte nurodyta informacija, galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti konsorciumo narių reputacijai. Bet kuriuo atveju, jeigu REA argumentą reikia suprasti taip, kad aplinkybė, jog nagrinėjamas projektas kelia etinio ir teisinio pobūdžio problemų, savaime gali pakenkti konsorciumą sudariusių narių reputacijai, šiam argumentui negalima pritarti. Iš projekto „iBorderCtrl“ dalyko ir tikslo, kurie yra viešai žinomi, galima daryti išvadą, kaip nurodo ieškovas, remdamasis minėtam projektui skirtoje interneto svetainėje pateikta informacija, kad jis grindžiamas naujoviškų technologinių priemonių, paremtų, be kita ko, informacijos rinkimu, naudojimu, todėl aplinkybė, kad sistema, pavyzdžiui, „iBorderCtrl“, kaip ir bet kuri kita tokiomis naujoviškomis priemonėmis paremta sistema, gali kelti tam tikrų teisinių ir etinių problemų, nereiškia komercinės paslapties ar komerciniu požiūriu jautrios informacijos.

125    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad REA klydo manydama, jog visa dokumentuose D 1.1, D 1.2 ir D 2.3 esanti informacija pateko į konsorciumo narių komercinių interesų sritį, ir atsisakydama suteikti galimybę su jais visais susipažinti. Taigi šis argumentas yra iš dalies pagrįstas.

ii)    Dėl dokumento D 1.3 (Patarėjas etikos klausimais)

126    Ieškovo teigimu, prašomo dokumento D 1.3 dėl išorės patarėjo etikos klausimais paskyrimo nuasmenintos versijos paskelbimas, pašalinus asmens duomenis, negalėjo pakenkti konsorciumo narių komerciniams interesams.

127    REA tvirtina, kad dokumente D 1.3 esančių duomenų, kurie gali būti naudojami siekiant identifikuoti patarėją etikos klausimais ir kurių buvo beveik visame dokumente, pavyzdžiui, išsamus jo ekspertinių žinių apibūdinimas arba gyvenimo aprašymas, atskleidimas gali pakenkti jo nepriklausomumui ir komerciniams interesams.

128    Šiuo klausimu pažymėtina, kad REA ginčijamame sprendime nurodė, jog dokumente D 1.3, kaip ir dokumentuose D 1.1, D 1.2 ir D 2.3, buvo pateikti vykdant projektą sukurti įrankių, technologinių komponentų ir metodikos etiniai ir teisiniai vertinimai. Vis dėlto iš to dokumento akivaizdžiai matyti, kad taip nėra. Kaip šioje byloje nurodo REA, dokumente D 1.3 pateiktas išsamus išorės patarėjo etikos klausimais gyvenimo aprašymas ir jo laiškas dėl sutikimo su konsorciumo jam pavestomis užduotimis.

129    Ginčijamame sprendime nenurodyta jokių kitų atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentu D 1.3 motyvų, o ypač motyvų, pagrindžiančių teiginį, kad minėto dokumento atskleidimas be asmens duomenų, su kuriuo ieškovas sutiko kartotiniame prašyme, neįmanomas. REA nagrinėjamu klausimu šioje instancijoje pateiktas motyvas, kad duomenų, leidžiančių identifikuoti patarėją etikos klausimais, atskleidimas pažeistų jo nepriklausomumą ir komercinius interesus, ginčijamame sprendime nenurodytas, tame sprendime kalbama tik apie konsorciumo narių komercinius interesus. Tačiau, kaip matyti iš dokumento D 1.3, minėtas patarėjas etikos klausimais nedirba nė pas vieną konsorciumo subjektą ir yra nuo jų nepriklausomas asmuo. Taigi jo komerciniai interesai negali būti painiojami su konsorciumo narių interesais.

130    Be to, svarbu pažymėti, kad ginčijamame sprendime, atsakant į kartotinį prašymą, kuriame ieškovas sutiko, kad asmens duomenys prašomuose dokumentuose būtų uždengti, nenurodyta, kad visam dokumentui D 1.3 taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta išimtis. Ginčijamame sprendime remiamasi tik šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtimi. Be to, ginčijamame sprendime taip pat visiškai neužsiminta apie tai, kad neįmanoma suteikti dalinės prieigos, nes pašalinus asmens duomenis dokumentas ieškovui bus visiškai nenaudingas. Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad tai pasakytina apie visą patarėjo etikos klausimais gyvenimo aprašyme esančią informaciją, REA visų pirma nepaaiškina, kaip tokia aplinkybė taikytina kitai dokumente D 1.3 pateiktai informacijai, ypač užduočių, kurias konsorciumo nariai pavedė patarėjui etikos klausimais, apibūdinimui.

131    Darytina išvada, kad ginčijamame sprendime nurodyti motyvai neleidžia pagrįsti atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentu D 1.3 vien Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka. Taigi šis argumentas yra pagrįstas.

iii) Dėl dokumento D 2.1 (Reikalavimų analizės ataskaita)

132    Ieškovas tvirtina, kad dokumente D 2.1 aprašytos pasienio stebėjimo valstybėse narėse procedūros ir jų reikalavimai yra ne komercinės paslaptys, o viešas klausimas. REA komercine paslaptimi klaidingai laiko bet kokią informaciją, kuri galėtų būti naudinga komercinę veiklą vykdančių konsorciumo partnerių konkurentams, bet neteigia, kad ši analizė atspindi tam tikro asmens mokslinę praktinę patirtį ar kad joje yra informacijos apie gamybos ir analizės metodus, kurių paskelbimas neišvengiamai keltų didelę grėsmę konsorciumo nario interesams. Bet kuriuo atveju tai pateisintų tik atitinkamų teksto dalių uždengimą.

133    REA teigia, kad 2016 m. parengtame dokumente D 2.1 išsamiai aprašytos sienų stebėjimo procedūros bandomosiose valstybėse narėse ir apibendrinami reikalavimai naudotojams iki jų atvykimo į Sąjungos teritoriją ir asmenų patikrinimo bei sienų kontrolės etapai. Jame išdėstytas tyrimo vertinimo metodas ir išvados. Surinkta informacija apima konkrečią konsorciumo narių mokslinę praktinę patirtį. Konkurentai gautų naudos iš tokios informacijos atskleidimo ir dėl to, kad sužinotų, kokį metodą taiko vienas iš konsorciumo narių. Priešingai, nei teigia ieškovas, pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 suteikiama apsauga apima ne tik „komercines paslaptis“.

134    Susipažinęs su nagrinėjamu dokumentu, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, jame, be kita ko, pristatomi technologiniai sprendimai (pavyzdžiui, biometrinės identifikavimo technologijos) ir apibrėžiama bendra projekto „iBorderCtrl“ architektūra, taip išdėstant įvairių modulių bendrą struktūrą, įskaitant aparatinės ir programinės įrangos, sudarančios galutinę integruotą sistemą, funkcijas.

135    Ši informacija sudaro konsorciumo narių praktinę patirtį ir yra susijusi su projekto poreikiams jų parengta metodika, technikomis ir strategijomis. REA nepadarė klaidos, kai ginčijamame sprendime laikėsi nuomonės, kad tokios informacijos atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti konsorciumo narių komerciniams interesams, nes leistų konkurentams nepagrįstai gauti naudos iš jų praktinės komercinę vertę turinčios patirties.

136    Vis dėlto skaitant šį dokumentą paaiškėja, kad jame yra ir kitos informacijos, ne tik susijusios su projekto „iBorderCtrl“ metodika, technikomis ir specifinėmis strategijomis.

137    Kaip matyti iš paties dokumento, jame pateikta analizė atliekama trimis etapais, kurių pirmasis – koncepcijų, kuriomis grindžiamas sienų valdymas, aprašymas ir analizė, taip pat apžvelgiamos galutinių naudotojų operatyvinės problemos jų geografinėje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, išsamiai aprašytos visų pirma valstybių, susijusių su tiriamuoju projekto etapu, sienų stebėjimo procedūros. Kaip teigia ieškovas, šios procedūros ir jų reikalavimai yra ne konsorciumo narių komercinės paslaptys, o viešas klausimas. Antrąjį etapą sudaro įvairių technologijų pažangos laipsnio apžvalga, kuri apima, kaip leidžia manyti šios dokumento dalies pavadinimas, dabartinės technologijų plėtros projektui aktualiose srityse situacijos pristatymą.

138    Nors šios analizės yra preliminarūs etapai siekiant išnagrinėti konkrečius reikalavimus dėl projekto „iBorderCtrl“, atsižvelgiant, be kita ko, į taip nustatytas koncepcijas ir lyginant su jau egzistuojančiomis technologijomis, ir neginčijamai yra šios sistemos architektūros, jos metodikos ir įrankių, nurodytų šio sprendimo 134 ir 135 punktuose, analizės prielaida, vis dėlto didelėje šių tyrimų dalyje nėra informacijos, sudarančios pačią konsorciumo narių praktinę patirtį, viešai neatskleistas jų žinias arba ekspertines žinias. Vien tai, kad šie duomenys galbūt leistų nustatyti, kokių anksčiau buvo technologijų, į kurių taikymą arba plėtojimą atsižvelgta svarstant sistemos koncepciją projekte „iBorderCtrl“, savaime negali įrodyti, kad ši informacija sudaro konsorciumo narių praktinę patirtį. Be to, ieškovas nurodo, kad projekte taikytą „metodą“ galima išvesti iš viešai prieinamos informacijos, o REA tai pripažino, patvirtindama, kad iš konsorciumo pranešime apie sistemos veikimą viešai prieinamos informacijos buvo galima suprasti, kaip turėtų veikti bandomoji sistema.

139    Tai, kad dokumente D 2.1 pateikta informacija, nurodyta šio sprendimo 137 punkte, nepriskiriama prie konsorciumo narių mokslinės patirties ar viešai neatskleistų jų žinių, patvirtina aplinkybė, kad šios tyrimų dalys grindžiamos viešai prieinamais šaltiniais, įskaitant akademinius leidinius ir internete platinamą informaciją, išvardytais dokumento dalyje „Nuorodos“.

140    Be to, tiesa, kaip teigia REA, tai, kad tyrimų arba taip gautų duomenų vertinimo metodikos rengimas ir iš jų padarytos išvados, kiek tai susiję su projekto „iBorderCtrl“ vystymu, apima konkrečią konsorciumo narių praktinę patirtį. Vis dėlto taip nėra šio sprendimo 137 punkte nurodytos informacijos atveju, nes ginčijamame sprendime nebuvo nurodyta ir iš paties dokumento neišplaukia jokia konkreti jos rinkimo metodika. Šiame procese REA tvirtino, kad dokumente D 2.1 esančios informacijos rinkinys apėmė konkrečią konsorciumo narių praktinę patirtį. Nors tiesa, kad, kaip priminta šio sprendimo 121 punkte, viešai prieinamos informacijos sisteminimo darbai gali turėti tam tikros komercinės vertės, REA neįrodė, kad nagrinėjamu atveju viešai prieinamos informacijos rinkinys turi pridėtinės vertės, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 120 punkte primintą jurisprudenciją, ir kad paprasta šios informacijos rinkimo užduotis reikalauja konkrečių konsorciumo narių praktinių žinių, priskiriamų prie jų komercinio intereso, saugotino pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

141    Galiausiai konstatuotina, kad, kaip pažymi pati REA, suteikus galimybę iš dalies susipažinti su dokumentu D 3.1 ieškovui buvo atskleista panašaus pobūdžio informacija, t. y. informacija, bendrai apibūdinanti anksčiau egzistavusias technikas ir technologijas (pavyzdžiui, biometrinius daviklius), siejamas su duomenų rinkimo prietaisais.

142    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad REA klydo manydama, jog visa dokumente D 2.1 esanti informacija pateko į konsorciumo narių komercinių interesų sritį, ir atsisakydama suteikti galimybę susipažinti su visu šiuo dokumentu. Taigi šis argumentas yra iš dalies pagrįstas.

iv)    Dėl dokumento D 2.2 (Bazinė architektūra ir komponentų specifikacija)

143    Anot ieškovo, ginčijamas sprendimas nepagrįstas, kiek jis susijęs su atsisakymu atskleisti dokumentą D 2.2, nes iš dokumento „techninio pobūdžio“ negalima daryti išvados, kad jame neišvengiamai yra „jautrios informacijos“. REA nenurodė jokios faktinės aplinkybės, iš kurios būtų matyti, kad šio dokumento atskleidimas pakenktų konsorciumo narių komerciniams interesams.

144    REA pažymi, kad dokumente D 2.2 išsamiai aprašoma, kaip techniniai reikalavimai įgyvendinami septyniose vykdant projektą sukurtose technologijose. Be to, išsamiai pristatyta bendra aparatinės ir programinės įrangos funkcinė architektūra. Galiausiai būsimų bandymo procedūrų tikslais buvo nustatyti naudojimo skirtingų kategorijų keliaujantiems asmenims atvejai. Dėl dokumento techninio pobūdžio jame yra jautrios informacijos, nes tokios informacijos neturintys konkurentai gautų naudos iš jos atskleidimo. Nors ieškovas teisingai konstatuoja, kad iš konsorciumo pranešime apie sistemos veikimą viešai prieinamos informacijos buvo galima suprasti, kaip turėtų veikti bandomoji sistema, vis dėlto ši informacija neapima techninių reikalavimų, įskaitant specifikacijas ir susijusią architektūrą bei metodikas, kurie priskiriami prie komercinių interesų.

145    Susipažinęs su nagrinėjamu dokumentu, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad jame, kaip ir dokumente D 2.1, pristatomi, kaip ginčijamame sprendime pažymėjo REA, technologiniai sprendimai ir apibrėžiama bendra projekto „iBorderCtrl“ architektūra, taip išdėstant įvairių modulių bendrą struktūrą, įskaitant aparatinės ir programinės įrangos, sudarančios galutinę integruotą sistemą, funkcijas.

146    Ši informacija sudaro konsorciumo narių praktinę patirtį ir yra susijusi su projekto poreikiams jų parengta metodika, technikomis ir strategijomis. Taigi REA nepadarė klaidos, kai ginčijamame sprendime laikėsi nuomonės, kad tokios informacijos atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti konsorciumo narių komerciniams interesams, nes leistų konkurentams nepagrįstai gauti naudos iš jų praktinės komercinę vertę turinčios patirties.

147    Vis dėlto iš minėto dokumento išplaukia, kad atliekant jame aprašytą patikrinimą buvo atsižvelgta į analizes, atliktas dokumente D 2.1 išdėstytos ataskaitos tikslais, ir į tam tikrus teisinius vertinimus, kurie buvo dokumento D 2.3 dalykas. Todėl atsisakymas suteikti galimybę iš dalies susipažinti su šio sprendimo 137 ir 119 punktuose nurodytuose dokumentuose D 2.1 ir D 2.3 esančia informacija, kuri buvo pakartota arba apibendrinta dokumento D 2.2 tikslais, arba su tokios pačios apimties arba tokio paties pobūdžio informacija yra nepateisinamas konsorciumo narių komercinių interesų apsauga. Taigi šis argumentas yra iš dalies pagrįstas.

v)      Dėl dokumento D 3.1 (Duomenų rinkimo prietaisai – specifikacijos)

148    Dokumentas D 3.1 buvo atskleistas tiek, kiek jame bendrai aprašytos technikos ir technologijos (pavyzdžiui, biometrinių daviklių), siejamos su duomenų rinkimo prietaisais (žr. šio sprendimo 141 punktą). Uždengus tam tikras dalis, jis buvo pateiktas ieškovui.

149    Anot ieškovo, ginčijamas sprendimas nepagrįstas, kiek jis susijęs su atsisakymu atskleisti visą dokumentą D 3.1, nes iš dokumento „techninio pobūdžio“ negalima daryti išvados, kad jame neišvengiamai yra „jautrios informacijos“. REA nenurodė jokios faktinės aplinkybės, iš kurios būtų matyti, kad šio dokumento atskleidimas pakenktų konsorciumo narių komerciniams interesams.

150    REA teigia, kad nebuvo suteikta galimybė susipažinti su dokumento D 3.1 dalimis, kuriose išsamiai aprašytos projekte naudojamos technikos ir technologijos, nes dėl savo techninio pobūdžio jos apėmė jautrią informaciją, kurią atskleidus tokios informacijos neturintys konkurentai gautų naudos.

151    Susipažinęs su neatskleistomis dokumento D 3.1 dalimis, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad jose, kaip teigė REA, išsamiai aprašytos įvairios technikos ir technologijos. Vis dėlto, pirma, kaip teigia ieškovas, daugiau ar mažiau techninis nagrinėjamos informacijos pobūdis, kuriuo REA rėmėsi siekdama pagrįsti atsisakymą suteikti galimybę su ja susipažinti, pats savaime nėra lemiamas vertinant, ar ji patenka į komercinių interesų sritį, kaip tai suprantami pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

152    Antra, iš dokumento D 3.1 uždengtose dalyse esančios informacijos neišplaukia, kad, priešingai, nei teigia REA, visos jame aprašytos technikos ir technologijos tikrai buvo naudojamos vykdant projektą „iBorderCtrl“. Iš tiesų jose yra aprašytos rinkoje esančios technikos ir technologijos, kurios gali būti potencialiai naudingos „iBorderCtrl“ sistemos architektūroje. Be to, uždengtose dalyse taip pat pateiktos rekomendacijos dėl esamų technologijų ir technikų, kurios atsižvelgiant į nagrinėjamus techninius reikalavimus būtų optimalios „iBorderCtrl“ sistemos architektūroje, pasirinkimo. Pastarieji vertinimai atspindi konsorciumo narių praktinę patirtį, nes, kaip nurodyta dokumente, be kita ko, jų patirtis derinama su surinkta vieša informacija arba vertinimo kriterijai yra specialiai parengti narių, todėl jų atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti konsorciumo narių komerciniams interesams, tačiau taip nėra kalbant apie objektyvius rinkoje esančių technikų ir technologijų apibūdinimus.

153    Be to, šie aprašymai bent jau iš dalies grindžiami viešai prieinamais šaltiniais, be kita ko, moksliniais leidiniais arba internete paskelbta informacija. REA neteigia, kad šios viešai prieinamos informacijos rinkinys turi pridėtinę vertę, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 120 ir 121 punktuose primintą jurisprudenciją.

154    Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad REA klydo manydama, jog visa uždengtose dokumento D 3.1 dalyse esanti informacija pateko konsorciumo narių komercinių interesų sritį, ir atsisakydama suteikti galimybę su ja susipažinti. Taigi šis argumentas, kuriuo ieškovas ginčija atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su uždengtomis dokumento D 3.1 dalimis, yra iš dalies pagrįstas.

vi)    Dėl dokumentų D 7.3 (Sklaidos ir komunikacijų planas) ir D 7.8 (2-asis sklaidos ir komunikacijos planas)

155    Ginčijamame sprendime buvo suteikta galimybė iš dalies susipažinti su dokumentais D 7.3 ir D 7.8, taigi ieškovui buvo perduotos jų versijos, kuriose uždengtos tam tikros dalys.

156    Pirmiausia pažymėtina, kad 2021 m. kovo 23 d. laišku ieškovas informavo Bendrąjį Teismą, kad savo paties priemonėmis „atidengė“ uždengtas dokumento 7.3 vietas, toks dokumentas buvo pridėtas prie jo laiško. Remdamasis taip gautu tekstu, jis pateikė tam tikras pastabas, kad pagrįstų pirmąjį ieškinio pagrindą, ir pakartojo savo argumentą, kad bet kuriuo atveju egzistuoja viršesnis viešasis interesas visiškai atskleisti šį dokumentą.

157    2021 m. gegužės 20 d. raštu REA pateikė pastabas dėl ieškovo argumentų, kuriose ji, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovas savo interneto svetainėje išplatino visą dokumento D 7.3 dokumento versiją, gautą pačiam ieškovui atidengus minėtas uždengtas vietas.

158    Dėl aplinkybės, kad ieškovas savo priemonėmis gavo prieigą prie uždengtų dokumento D 7.3 dalių ir taip susipažino su informacija, prie kurios REA ginčijamame sprendime atsisakė suteikti prieigą, ir kad šį dokumentą išplatino savo interneto svetainėje, pažymėtina, kad tai neleidžia manyti, jos jis nėra arba nebėra suinteresuotas prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą šiuo klausimu. Taip elgdamasis ieškovas, žinoma, nesilaikė Sąjungos teisėje prieigos prie dokumentų srityje numatytų procedūrų ir nelaukė šio ginčo baigties, kad sužinotų, ar teisėtai galėjo įgyti galimybę susipažinti su visa nagrinėjamo dokumento versija. Vis dėlto vien ši aplinkybė, kad ir kokia kritikuotina būtų, nepaneigia ieškovo suinteresuotumo, kad ginčijamas sprendimas šiuo klausimu būtų panaikintas, nes informacijos, dėl kurios vyksta ginčas, atskleidimo autorė nėra REA, kuri taip pripažintų viešąjį suinteresuotumą tokios informacijos atskleidimu. Vadinasi, ieškovas turi teisę reikalauti, kad Bendrasis Teismas nuspręstų dėl šio jam nepalankaus sprendimo teisėtumo, nes REA jo formaliai neatšaukė ir, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje nurodyta išimtimi, jam tik iš dalies suteikė galimybę susipažinti su prašomu dokumentu. Ieškovo elgesys, susijęs su nagrinėjamu dokumentu, neturi reikšmės jo suinteresuotumui, kad toks sprendimas būtų panaikintas (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino-Sandberg / Parlamentas, C‑761/18 P, EU:C:2021:52, 33 ir 45–48 punktus ir 2011 m. kovo 22 d. Sprendimo Access Info Europe / Taryba, T‑233/09, EU:T:2011:105, 33–36 punktus ir ten nurodytą jurisprudenciją).

159    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors ieškovas galėjo susipažinti su informacija, su kuria REA neleido susipažinti, jis yra suinteresuotas, kad ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, nes REA atsisakė suteikti jam galimybę susipažinti su uždengtomis dokumento 7.3 dokumento dalimis.

160    Vis dėlto taip pat pabrėžtina, jog tai, kad ieškovui pavyko savo priemonėmis „atidengti“ uždengtas dokumento 7.3 vietas, neturi jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui šiuo klausimu ir Bendrojo Teismo teisminei kontrolei šiuo aspektu.

161    Ginčydamas atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su uždengtomis dokumentų D 7.3 ir D 7.8 dalimis, ieškovas tvirtina, kad teisėta komercinių interesų apsauga negali būti išplėsta tiek, kad apimtų su įmone nesusijusią informaciją, kuri nėra „komercinė paslaptis“, pavyzdžiui, komunikacijos strategija. Taigi paprastos diskusijos reklamos tikslais, įskaitant diskusijas su viešosios valdžios institucijomis ir išrinktais asmenimis, pavyzdžiui, nurodytos uždengtose dokumentų D 7.3 ir D 7.8 dalyse, nėra komercinė paslaptis.

162    Anot REA, didžioji dokumento D 7.3, kuriuo turėjo būti nustatyta, kaip vyks projekto sklaida ir viešinimas, dalis buvo atskleista. Tik kai kurios dokumento dalys, kuriose konsorciumo nariai pateikė išsamią informaciją apie ypatingus santykius, juos siejančius su pasirinktais komerciniais ar akademiniais partneriais, buvo užjuodintos, nes jose buvo jautrios informacijos, kurią konkurentai gali panaudoti savo naudai (pavyzdžiui, užmegzdami kontaktus su šiais partneriais).

163    Kadangi dokumentas D 7.8, su kuriuo taip pat buvo suteikta galimybė iš dalies susipažinti, yra nauja po metų parengta dokumento D 7.3 versija, nagrinėjamos informacijos neatskleidimo priežastys yra tokios pačios kaip ir dokumento D 7.3 atveju.

164    Susipažinęs su uždengtomis D 7.3 ir D 7.8 dokumentų dalimis, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad, pirma, jose įtvirtinta komunikacijos su komerciniais partneriais strategija, siekiant ateityje bendradarbiauti. Tokia informacija patenka į konsorciumo narių komercinių interesų sritį, nes yra susijusi su jų komercine strategija, ir, be to, leidžia nustatyti, kokie įrankiai ar technologijos konkrečiai numatyti įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“. REA nepadarė klaidos, kai ginčijamame sprendime laikėsi nuomonės, kad tokios informacijos atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti konsorciumo narių komerciniams interesams.

165    Antra, uždengta informacija susijusi su paties projekto „iBorderCtrl“ ir jo rezultatų sklaida ir reklamavimu suinteresuotiesiems asmenims, kurie nėra potencialūs prekybos partneriai. Šiuo klausimu pažymėtina, kad REA nepaaiškina, kodėl ši uždengta dokumentų D 7.3 ir D 7.8 informacija yra „jautresnė“ nei tokio paties pobūdžio ieškovui atskleista informacija. REA taip pat nepaaiškina, kaip nagrinėjamos informacijos „jautrumas“ – darant prielaidą, kad jis įrodytas, – galėtų pateisinti tai, kad ji patenka į konsorciumo narių komercinių interesų sritį, nors pripažįsta, kad santykiai, kuriuos apima nagrinėjama reklaminė ir informacinė veikla, nesusiję su derybomis dėl licencijų pardavimo ar suteikimo. Be to, susipažinęs su aptariamomis uždengtomis dokumentų dalimis, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad atskleistose dalyse ir didžiojoje dalyje uždengtų vietų nurodyta reklamine ir informacine veikla veikiausiai siekiama to paties tikslo, t. y. kuo platesnio informacijos apie projektą ir jo siūlomų technologinių sprendimų atskleidimo. Vien aplinkybės, kurią nurodė REA, kad atsižvelgdami į taip atskleistą informaciją konkurentai gali reklamuoti savo sistemas tiems patiems suinteresuotiesiems subjektams, nepakanka padaryti išvadai, kad ši informacija patenka į konsorciumo narių komercinių interesų sritį.

166    Toliau Bendrasis Teismas konstatuoja, kad tam tikra uždengtose dokumentų D 7.3 ir D 7.8 dalyse esanti informacija yra grindžiama etiniais ir teisiniais vertinimais, suformuluotais dokumente D 1.2 ir D 2.3. Tiek, kiek tose uždengtose dalyse pakartojama arba apibendrinama šio sprendimo 119 punkte nurodyta informacija, joms negali būti taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodyta išimtis.

167    Darytina išvada, kad REA klydo manydama, jog visa uždengtose dokumentų D 7.3 ir D 7.8 dalyse esanti informacija patenka į konsorciumo narių komercinių interesų sritį, ir atsisakydama suteikti galimybę su ja susipažinti. Taigi šis argumentas, kuriuo ieškovas ginčija atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su uždengtomis dokumentų D 7.3 ir D 7.8 dalimis, yra iš dalies pagrįstas.

vii) Dėl dokumento D 8.1 (Kokybės valdymo planas)

168    Ieškovo teigimu, REA nepaaiškina, kad dokumente D 8.1 yra konsorciumo partnerio komercinių paslapčių, kad jis atspindi tam tikro asmens mokslinę praktinę patirtį arba kad jame yra informacijos apie gamybos ir analizės metodus, kurių paskelbimas neišvengiamai padarytų didelę žalą konsorciumo nario interesams. Todėl šis dokumentas turėjo būti atskleistas bent jau ištraukomis.

169    REA teigia, kad dokumente D 8.1 yra informacijos apie konsorciumo vidaus darbo organizavimą ir jo veikimo būdą vykstant projektui, t. y. visų pirma apie projekto ir atsakomybės sričių organizavimą, kokybės kontrolės procedūrą, sprendimų priėmimo procesą ir partnerių tarpusavio komunikacijos srautus. Jame taip pat patikslinti projekto valdymo IT įrankiai. Galiausiai dokumento prieduose pateikti dokumentų modeliai, kuriuos konsorciumas naudojo darbų rezultatams, tarpinėms ataskaitoms, susitikimo darbotvarkėms ir protokolams. Atskleidus šią informaciją, būtų pakenkta atitinkamų asmenų komercinių interesų apsaugai ir suteikta nauda konkurentams, norintiems ateityje įgyvendinti panašų projektą, nes jie pasinaudotų konsorciumo narių darbo rezultatais.

170    Susipažinęs su dokumentu D 8.1 Bendrasis Teismas konstatuoja, kad jame, kaip pabrėžta ginčijamame sprendime, pateikiama informacija apie projekto valdymo struktūrą ir techninės veiklos planavimą iki galutinio rezultatų pristatymo ir apibrėžtos projekto kokybės kontrolės procedūros, vaidmuo ir atsakomybė už kiekvieno technologinio elemento kūrimą.

171    Siekiant pateikti kokybės valdymo planą, nagrinėjamame dokumente išsamiai aprašyta, be kita ko, projekto kokybės valdymo struktūra ir atsakomybės paskirstymas įvairiems konsorciumo asmenims ir organams, metodikos, kriterijai ir procedūros, sukurti siekiant įvertinti projekto rezultatus įvairių jo komponentų, pavyzdžiui, pagrindinių veiklos rodiklių, požiūriu, ir rizikos valdymas. Visa ši informacija priskiriama prie konsorciumo narių praktinės patirties ir atskleidžia jų ekspertines žinias projekto kokybės valdymo klausimu. Be to, įvairių mokslinių ir technologijų pasiekimų aprašymai apima nuorodas į minėtame projekte konkrečiai numatytas technikas ir funkcijas ir taip atspindi bendrą sistemos architektūrą, kurios koncepciją sukūrė konsorciumo nariai. Taigi ši informacija priskiriama prie mokslinės praktinės patirties.

172    Darytina išvada, kad visa dokumente D 8.1 esanti informacija patenka į konsorciumo narių komercinių interesų sritį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką. REA nepadarė klaidos, kai ginčijamame sprendime laikėsi nuomonės, kad tokios informacijos atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti konsorciumo narių komerciniams interesams, nes tai leistų konkurentams nepagrįstai gauti naudos iš jų praktinės komercinę vertę turinčios patirties.

173    Todėl šį argumentą reikia atmesti.

viii) Dėl dokumentų D 8.3 (Periodinė pažangos ataskaita), D 8.4 (Metinė ataskaita), D 8.5 (2-oji periodinė pažangos ataskaita) ir D 8.7 (2-oji metinė ataskaita)

174    Anot ieškovo, REA nenurodo, jog „aprašomuosiuose“ dokumentuose D 8.3, D 8.4, D 8.5 ir D 8.7 yra konsorciumo partnerių komercinių paslapčių, kad juose atsispindi tam tikro asmens mokslinė praktinė patirtis ar kad juose yra informacijos apie gamybos ir analizės metodus, kurių paskelbimas neišvengiamai keltų didelę grėsmę konsorciumo nario interesams. Todėl minėti dokumentai turėjo būti atskleisti bent jau ištraukomis.

175    REA teigia, kad dokumentuose D 8.3, D 8.4, D 8.5 ir D 8.7 yra informacijos apie projekto įgyvendinimo pažangą pagal atitinkamas darbo dalis, o techniniai rezultatai aprašyti atsižvelgiant į konkrečius projekto veiklos rodiklius. Be to, aprašyta projekto rizika ir apsaugos priemonės ir apibendrinti būsimi techniniai etapai. Galiausiai šiuose dokumentuose pateikta labai išsami išteklių naudojimo pagal partnerius ir darbo dalis apžvalga, kurioje taip pat nurodytos užbaigtos užduotys. Trumpai tariant, šių dokumentų turinys yra techninis ir finansinis, o konkurentai gautų naudos iš galimybės su jais susipažinti, nes galėtų pasimokyti iš taikytų priemonių ir išvengti etapų, kurie pasirodė nereikšmingi ar pertekliniai, o tai jiems leistų įvertinti investicijų sąnaudas, sumažinti išlaidas ir paspartinti tyrimus arba panašios technologijos kūrimą.

176    Susipažinęs su dokumentais D 8.3, D 8.4, D 8.5 ir D 8.7, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, juose aprašoma projekto techninė pažanga pagal atitinkamas darbo dalis po 6, 12, 18 ir 24 mėnesių, atsižvelgiant į įvairius mokslinius ir technologinius minėto projekto rezultatus.

177    Siekiant pristatyti šią projekto įgyvendinimo pažangą, nagrinėjamuose dokumentuose išsamiai aprašoma konsorciumo narių parengta nagrinėjamo projekto įgyvendinimo strategija, įskaitant išsamų atitinkamu laikotarpiu atliktų užduočių aprašymą ir užduočių paskirstymą nariams, taip pat sukurtą pažangos stebėsenos metodiką, o tai priskiriama prie jų praktinės patirties. Be to, įvairių mokslinių ir technologinių rezultatų aprašymuose nurodomos šiam projektui konkrečiai numatytos technikos, įrankiai ir funkcijos, taip atspindint tokią bendrą sistemos architektūrą, kokią sukūrė konsorciumo nariai. Taigi ši informacija priskiriama prie mokslinės praktinės patirties.

178    Todėl visa dokumentuose D 8.3, D 8.4, D 8.5 ir D 8.7 esanti informacija patenka į konsorciumo narių komercinių interesų sritį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką. REA nepadarė klaidos, kai ginčijamame sprendime laikėsi nuomonės, kad tokios informacijos atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti konsorciumo narių komerciniams interesams, nes tai leistų konkurentams nepagrįstai gauti naudos iš jų praktinės komercinę vertę turinčios patirties.

179    Todėl šį argumentą reikia atmesti.

3)      Išvada dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies

180    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti pirmojo pagrindo pirmai daliai tiek, kiek ji susijusi su atsisakymu suteikti galimybę visa apimtimi susipažinti su dokumentu D 1.3, su atsisakymu suteikti galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais D 1.1, D 1.2, D 2.1, D 2.2 ir D 2.3 ir su galimybėmis plačiau susipažinti su dokumentais D 3.1, D 7.3 ir D 7.8, ir ją atmesti tiek, kiek ji susijusi su atsisakymu suteikti galimybę susipažinti su dokumentais D 8.1, D 8.3, D 8.4, D 8.5 ir D 8.7. Vis dėlto primintina, kad Bendrasis Teismas neturi vietoj REA konkrečiai nurodyti šalims dokumentų, su kuriais turėjo būti suteikta galimybė iš dalies susipažinti, nes vykdydama šį sprendimą agentūra privalo atsižvelgti į šiuo klausimu jame išdėstytus argumentus (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, T‑516/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:759, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

C.      Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, grindžiamos viršesnio visuomenės intereso, pateisinančio nagrinėjamų dokumentų atskleidimą, egzistavimu

181    Ieškovas tvirtina, kad esama daug viešųjų interesų, kad būtų atskleisti visi prašomi dokumentai. Pirmiausia reikia užtikrinti bendrą visuomenės galimybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais, finansuojamais iš viešųjų lėšų. Antra, yra mokslinis interesas, kad būtų atskleista informacija, nes tik tie tyrimų rezultatai, kuriuos galima aptarti, kritikuoti, išbandyti ir kitiems atgaminti, gali būti laikomi moksliniais. Trečia, taip pat yra viešasis interesas, kad būtų atskleista informacija, nes etikos ir pagrindinių teisių požiūriu projektas „iBorderCtrl“ yra ypač diskutuotinas. Ketvirta, kaip matyti iš daugybės reportažų apie projektą „iBorderCtrl“, yra žiniasklaidos interesas, kad dokumentai būtų atskleisti. Penkta, yra politinis ir demokratinis interesas, kad būtų atskleisti projekto „iBorderCtrl“ dokumentai, kurių praktinis panaudojimas kitame etape reikalauja sukurti tinkamą teisinį pagrindą. Šešta, yra biudžeto interesas neinvestuoti lėšų į technikos, kurios naudojimas pagal dabartinę teisinę padėtį būtų neteisėtas ir kuri dėl politinių priežasčių neturėtų būti naudojama, tyrimus.

182    Kiek tai susiję su esamų interesų pasvėrimu, ieškovas teigia, kad konsorciumo narių komerciniai interesai „nėra pakankamai svarūs“: pirma, daug informacijos apie projektą „iBorderCtrl“ visuomenei jau yra žinoma arba buvo atskleista; antra, abejotina, ar pačiuose prašomuose dokumentuose yra komercinių paslapčių, net jeigu tai būtų tik „iBorderCtrl“ sistemos sukūrimo būdas, nes projekto tikslas veikiausiai yra patikrinti ir derinti esamas technologijas, o ne kurti naują technologiją; trečia, projekto dokumentų atskleidimas nepaveiktų naudotų sistemos komponentų arba visos sistemos teisinės apsaugos, nes ji jau apsaugota patentų, o intelektinės nuosavybės teisės aktams, reglamentuojantiems programų kodus, kurie galėjo būti sukurti įgyvendinant projektą, neturi įtakos ataskaitų apie projektą atskleidimas, todėl jų atskleidimas nesumenkintų jų išradimų, net jeigu tai galėtų paveikti konkurencinę padėtį ir tam tikrų konsorciumo narių pelno perspektyvas. Visuomenės interesas užtikrinti skaidrumą „savo ruožtu yra svarus“ vertinant konfrontuojančius interesus, nes, pirma, projektas yra visiškai finansuojamas iš viešųjų lėšų ir, antra, jis ypač abejotinas, kontroversiškas ir kelia principinių klausimų dėl dirbtinio intelekto naudojimo.

183    Bet kuriuo atveju įvairūs viešieji interesai, kad būtų atskleisti dokumentai, bendrai „yra svaresni“ nei komerciniai interesai dėl konfidencialumo užtikrinimo.

184    REA nesutinka su ieškovo argumentais ir teigia, kad jis neįrodė esant viršesnio viešojo suinteresuotumo dokumentų atskleidimu.

185    Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę sakinio dalį institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų, be kita ko, fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų apsauga, „nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas“. Tai reiškia, kad Sąjungos institucijos neatsisako suteikti galimybės susipažinti su dokumentu, kai jo atskleidimą pateisina viršesnis viešasis interesas, net jeigu tai galėtų pakenkti konkretaus fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsaugai.

186    Šiomis aplinkybėmis reikia pasverti konkretų interesą, kurį reikia apsaugoti neatskleidžiant atitinkamo dokumento, ir bendrąjį interesą, kad būtų leista su šiuo dokumentu susipažinti, atsižvelgiant į didesnio skaidrumo teikiamą naudą, kaip patikslinta Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamojoje dalyje, t. y. sudaryti sąlygas piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir garantuoti didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą ir aukštesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje (žr. 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Agapiou Joséphidès / Komisija ir EACEA, T‑439/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:442, 136 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat žr. 2018 m. vasario 5 d. Sprendimo PTC Therapeutics International / EMA, T‑718/15, EU:T:2018:66, 107 punktą).

187    Prašymo teikėjas turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias viršesnį viešąjį interesą, pateisinantį atitinkamų dokumentų atskleidimą (žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑612/13 P, EU:C:2015:486, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Iš tiesų tai turi įrodyti būtent tie, kurie tvirtina, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę sakinio dalį (2014 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Spirlea / Komisija, T‑306/12, EU:T:2014:816, 97 punktas).

188    Žinoma, viršesnis viešasis interesas, galintis pateisinti dokumento atskleidimą, nebūtinai turi skirtis nuo principų, kuriais grindžiamas Reglamentas Nr. 1049/2001. Vis dėlto bendro pobūdžio pasvarstymais negalima remtis siekiant pateisinti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais, kuri reikalauja, kad skaidrumo principas konkrečioje situacijoje būtų tiek ypatingai aktualus, kad nusvertų priežastis, pateisinančias atsisakymą atskleisti nagrinėjamus dokumentus (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 92 ir 93 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑612/13 P, EU:C:2015:486, 92 ir 93 punktus).

189    Kartotiniame prašyme ieškovas rėmėsi viršesniu viešuoju interesu, pateisinančiu prašomų dokumentų atskleidimą, t. y. pirma, teisėtu visuomenės interesu turėti galimybę susipažinti su viešosiomis lėšomis finansuojamų tyrimų rezultatais ir, antra, visuomenės teise žinoti, ar projekto, galimai apimančio neetinius arba neteisėtus piliečių teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymus, vystymas yra finansuojamas iš viešųjų lėšų, kad būtų galima pradėti viešą ir demokratišką faktais paremtą diskusiją apie naujų kontroversiškų masinės kontrolės sistemų, kaip siūloma projekte „iBorderCtrl“, įvedimą.

190    Atsakydama į šį argumentą REA ginčijamame sprendime nurodo, kad viešąjį suinteresuotumą nagrinėjamo projekto rezultatų atskleidimu užtikrina darni visuma strategijų ir įrankių, skirtų skleisti galutiniams projekto rezultatams paprastai rengiant REA tvirtinamas santraukas, kuriose paisoma konsorciumo intelektinės nuosavybės teisių ir kitų suinteresuotųjų asmenų komercinių interesų, taip pat, kiek tai susiję su nagrinėjamo projekto teisinio ir etinio vertinimo dokumentais, kuriuose konkrečiai aptariama techninė ir mokslinė pažanga, metodai ir projekto rezultatai. Be to, projektas „iBorderCtrl“ yra einamasis mokslinių tyrimų projektas, kuriuo siekiama išbandyti naujas technologijas Sąjungos sienų kontrolės srityje, o ne tiesiogiai jas įgyvendinti vietoje, beje, turint omenyje tai, kad projekte buvo tinkamai atsižvelgta į abejones pagrindinių teisių apsaugos klausimais. Ginčijamame sprendime REA daro išvadą, kad viešieji interesai, kuriais remiasi ieškovas, nėra viršesni už trečiųjų asmenų suinteresuotumą, kad būtų apsaugoti jų komerciniai interesai.

191    Pirmiausia pažymėtina, kad pirmojo pagrindo antros dalies analizė apima tik tuos prašomus dokumentus arba jų dalis, dėl kurių REA teisingai nusprendė, kad jiems, kaip nurodyta šio sprendimo 180 punkte pakartotoje išvadoje, taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodyta išimtis.

192    Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors, kaip teisingai teigia ieškovas, egzistuoja viešasis suinteresuotumas projektų, finansuojamų iš Sąjungos lėšų, rezultatų sklaida, vis dėlto Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė taisykles, siekdamas užtikrinti pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamų projektų rezultatų sklaidą.

193    Kaip pažymi REA, Reglamente Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarime numatytas subalansuotas požiūris, kuriuo vadovaujantis siekiama atsižvelgti, viena vertus, į visuomenės, mokslo ir žiniasklaidos suinteresuotumą rezultatų atskleidimu ir, kita vertus, į konsorciumo narių suinteresuotumą jų komercinių interesų apsauga, taip pat ir intelektinės nuosavybės srityje.

194    Iš tiesų, Reglamento Nr. 1290/2013 43 straipsnio 2 dalyje, kuria, beje, remiasi ieškovas, ir dotacijos susitarimo 29.1 straipsnyje numatyta dalyvių pareiga tinkamomis priemonėmis, įskaitant, pavyzdžiui, mokslinius leidinius, vykdyti projekto rezultatų sklaidą, laikantis galimų, be kita ko, su intelektinės nuosavybės apsauga, saugumo taisyklėmis ar teisėtais interesais susijusių apribojimų. Be to, dotacijos susitarimo 29.2 straipsnyje nustatyta, kad turi būti užtikrinta laisva prieiga prie kitų specialistų recenzuotų rezultatų mokslo publikacijų. Dotacijos susitarimo 38.2.1 straipsnyje taip pat numatyta, kad REA, paisydama informacijos konfidencialumo, savo informavimo ir viešinimo veiklai gali naudoti su vykdoma priemone susijusią informaciją apie dokumentus, visų pirma paskelbti numatytas santraukas, ir visuomenei skirtas paslaugas.

195    Be to, Pagal dotacijos susitarimo 20.3 straipsnio a punkto iii papunktį ir 20.4 straipsnio a punktą dalyviai kartu su periodinėmis techninėmis ir finansinėmis ataskaitomis turi pateikti REA santraukas, kuriose, be kita ko, apžvelgiami rezultatai ir jų sklaida ir kurias ji turėtų paskelbti.

196    Reglamento Nr. 1290/2013 4 straipsnyje ir dotacijos susitarimo 36.1 straipsnyje numatyta, kad juose nustatytomis sąlygomis Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai ir valstybės narės gali susipažinti su informacija apie Sąjungos finansavimą gavusių dalyvių pasiektus rezultatus. Be to, Reglamento Nr. 1290/2013 49 straipsnyje toms pačioms institucijoms, įstaigoms ir organams ir valstybėms narėms Sąjungos politikos ar programų plėtojimo, įgyvendinimo ir stebėsenos tikslais užtikrinamos prieigos prie Sąjungos finansavimą gavusių dalyvių sukurtų rezultatų teisės.

197    Tai reiškia, kad viešasis interesas dėl tyrimų, pagal programą „Horizontas 2020“ finansuotų iš viešųjų lėšų, sklaidos užtikrinamas atitinkamomis Reglamento Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarimo nuostatomis. Ieškovas neįrodė, kad ši rezultatų sklaidos sistema negali visiškai patenkinti mokslo, žiniasklaidos ir visuomenės apskritai intereso turėti galimybę susipažinti su Sąjungos finansuojamų projektų rezultatais ir todėl būtina atskleisti, be kita ko, prašomuose dokumentuose esančią informaciją, net jei toks atskleidimas pakenktų pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką saugomų konsorciumo narių teisėtiems komerciniams interesams.

198    Antra, dėl ieškovo teiginio, kad pareiga atskleisti visus prašomus dokumentus kyla iš kontroversiško nagrinėjamo projekto vertinimo etiniu ir pagrindinių teisių požiūriu, pažymėtina, kad pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamiems mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams taikomose reikšmingose nuostatose, visų pirma 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013, p. 104), 19 straipsnyje, Reglamento Nr. 1290/2013 14 straipsnyje, siejamame su jo 9 konstatuojamąja dalimi, ir dotacijos susitarimo 34 straipsnyje, siekiama įpareigoti dalyvius paisyti pagrindinių teisių ir principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, o Komisiją – prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisių ir principų, o tą, beje, atspindi aplinkybė, kad teisiniai ir etiniai projekto „iBorderCtrl“ vertinimai (nes juos tikrina nepriklausomas patarėjas etikos klausimais) yra specialiai įtraukti į privalomuosius šio projekto vystymo etapus.

199    Kaip pažymėjo REA, o ieškovas šiuo klausimu jai neprieštaravo, nagrinėjamas projektas buvo einamasis mokslinių tyrimų projektas, kurio vienintelis tikslas – išbandyti technologijas. Ieškovas netvirtina, kad įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“ nebuvo paisoma bandomuosiuose testuose dalyvavusių asmenų pagrindinių teisių. Viešasis interesas, kuriuo remiasi ieškovas, iš tikrųjų susijęs su galimu būsimu sistemų, grindžiamų įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“ sukurtomis technikomis ir technologijomis, taikymu realiomis sąlygomis. Toks interesas bus patenkintas, jeigu rezultatų sklaida bus vykdoma Reglamente Nr. 1290/2013 nustatytomis ir dotacijos susitarime patikslintomis sąlygomis (žr. šio sprendimo 194–196 punktus).

200    Be to, Bendrasis Teismas, kaip ir ieškovas, mano, kad egzistuoja visuomenės interesas dalyvauti viešoje faktais paremtoje ir demokratinėje diskusijoje apie tai, ar tokios kontrolės technologijos, kaip nagrinėjamos šioje byloje, yra pageidautinos ir ar jos turi būti finansuojamos iš viešųjų lėšų, ir kad šio intereso turi būti tinkamai paisoma. Atsižvelgiant į tai, kad projektas „iBorderCtrl“ vis dėlto yra dar tik einamasis mokslinių tyrimų projektas, visiškai tikėtina, kad įvyks tokia vieša faktais paremta diskusija dėl įvairių aspektų, dėl kurių atliekami aptariami moksliniai tyrimai, remiantis šių tyrimų rezultatais, paskelbtais pagal Reglamente Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarime nustatytas taisykles, primintas šio sprendimo 194–196 punktuose.

201    Galiausiai šiomis aplinkybėmis primintina, kad pagal jurisprudenciją viešasis interesas dėl skaidrumo nėra toks svarus, kai kalbama apie atitinkamos institucijos administracinę veiklą, kuriai šioje byloje priskirtini prašomi dokumentai, kaip tuo atveju, kai kalbama apie jos teisėkūros veiklą (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, EU:C:2010:376, 60 punktą ir 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Beninca / Komisija, T‑561/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:558, 64 punktą).

202    Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė, jog skaidrumo principas šiuo atveju buvo toks itin aktualus, kad nusvertų teisėtą interesą užtikrinti konsorciumo narių komercinių interesų apsaugą, kiek tai susiję su šio sprendimo 180 punkte išvardytais dokumentais ar jų dalimis, dėl kurių REA galėjo pagrįstai manyti, kad jiems taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodyta išimtis. Nepadarydama klaidos REA galėjo manyti, kad viršesnio viešojo intereso dėl tokio atskleidimo egzistavimas negalėjo būti įrodytas remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, visų pirma atsižvelgiant į Reglamente Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarime nustatytą mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos ir prieigos prie jų suteikimo tvarką.

203    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja viršesnis viešasis interesas, kylantis atsižvelgiant į įvairius interesus, kuriais remiamasi atskirai arba kartu, kuris pateisintų informacijos, kuriai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtis, atskleidimą visuomenei pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę.

204    Taigi ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.

205    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek REA nepriėmė sprendimo dėl ieškovo prašymo suteikti galimybę susipažinti su projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentais ir atsisakė suteikti galimybę visa apimtimi susipažinti su dokumentu D 1.3 ir iš dalies arba plačiau susipažinti su dokumentais D 1.1, D 1.2, D 2.1, D 2.2, D 2.3, D 3.1, D 7.3 ir D 7.8, o likusią ieškinio dalį atmesti.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

206    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

207    Šioje byloje buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, kiek tai susiję su antruoju pagrindu ir didele dalimi pirmojo pagrindo pirmos dalies. Taigi į bylos aplinkybes bus tinkamai atsižvelgta nusprendus, kad ieškovas padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų, o REA – savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

208    Be to, pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas gali iš šalies, net jeigu ji laimėjo bylą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas arba jų dalį, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio, įskaitant elgesį iki proceso, ypač jeigu kita šalis išlaidų patyrė dėl nepagrįstais arba nesąžiningais pripažintų pirmosios šalies veiksmų.

209    Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 156 ir 157 punktų, ieškovas savo priemonėmis įgijo galimybę susipažinti su uždengtomis dokumento D 7.3 dalimis ir taip susipažino su informacija, su kuria jam ginčijamame sprendime nebuvo leista susipažinti, ir savo interneto svetainėje paskelbė taip gautą visą dokumento D 7.3 versiją. Taip elgdamasis ieškovas nesilaikė Sąjungos teisėje, reglamentuojančioje galimybę susipažinti su dokumentais, numatytų procedūrų, taip pat nelaukė šio ginčo baigties, kad sužinotų, ar galėjo teisėtai įgyti galimybę susipažinti su visa nagrinėjamo dokumento versija. Bendrasis Teismas mano, kad į šį ieškovo elgesį reikia atsižvelgti paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šio dokumento pateikimas 2021 m. kovo 23 d. ieškovo laišku neturi jokios reikšmės sprendimo šioje byloje priėmimui, dėl jo REA patyrė nepagrįstų išlaidų, susijusių su rašytinių pastabų parengimu dėl šio pateikimo, kurių būtų buvę galima išvengti, jeigu ieškovas būtų veikęs paisydamas šio teisminio proceso, t. y. būtų laukęs jo baigties ir, jei taikytina, jeigu būtų pagal Bendrojo Teismo sprendimą teisėtai įgijęs galimybę susipažinti su minėta informacija arba jos dalimi. Todėl pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 2 dalį iš ieškovo reikia priteisti išlaidas, susijusias su jo 2021 m. kovo 23 d. laiško pateikimu ir su 2021 m. gegužės 20 d. REA rašytinių pastabų pateikimu.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2019 m. sausio 17 d. Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) sprendimą [ARES (2019) 266593] tiek, kiek, pirma, REA nepriėmė sprendimo dėl Patrick Breyer prašymo suteikti galimybę susipažinti su projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentais ir, antra, atsisakė suteikti galimybę visa apimtimi susipažinti su dokumentu D 1.3, iš dalies susipažinti su dokumentais D 1.1, D 1.2, D 2.1, D 2.2, D 2.3 ir plačiau susipažinti su dokumentais D 3.1, D 7.3 ir D 7.8, nes šiuose dokumentuose buvo informacijos, kuriai netaikoma 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodyta išimtis.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      P. Breyer padengia savo išlaidas, susijusias su savo 2021 m. kovo 23 d. laiško pateikimu, ir REA dėl 2021 m. gegužės 20 d. pastabų pateikimo patirtas išlaidas.

4.      P. Breyer padengia pusę kitų savo išlaidų, nesusijusių su jo 2021 m. kovo 23 d. laiško pateikimu.

5.      REA padengia savo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus susijusias su 2021 m. gegužės 20 d. pastabų pateikimu, ir pusę P. Breyer patirtų išlaidų, nesusijusių su jo 2021 m. kovo 23 d. laiško pateikimu.

Kornezov

Buttigieg

Hesse

Paskelbta 2021 m. gruodžio 15 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys



*      Proceso kalba: vokiečių.