Byla C‑117/20
bpost SA
prieš
Autorité belge de la concurrence
(Cour d’appel de Bruxelles prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2022 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – Pašto paslaugos – Universaliųjų paslaugų teikėjo patvirtinta tarifų sistema – Nacionalinės pašto sektoriaus reguliavimo institucijos skirta bauda – Nacionalinės konkurencijos institucijos skirta bauda – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 50 straipsnis – Non bis in idem principas – To paties pažeidimo buvimas – 52 straipsnio 1 dalis – Non bis in idem principo apribojimai – Kumuliacinis persekiojimo ir sankcijų taikymas – Sąlygos – Bendrojo intereso tikslo siekimas – Proporcingumas“
1. Pagrindinės teisės – „Non bis in idem“ principas – Įtvirtinimas tiek Pagrindinių teisių chartijoje, tiek Europos žmogaus teisių konvencijos papildomame protokole Nr. 7 – Vienoda reikšmė ir apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis ir 52 straipsnio 3 dalis)
(žr. 22, 23 punktus)
2. Pagrindinės teisės – „Non bis in idem“ principas – Taikymo sąlygos – Baudžiamojo pobūdžio persekiojimo ir sankcijų kumuliacinis taikymas – Baudžiamojo pobūdžio vertinimo kriterijai – Teisinis pažeidimo kvalifikavimas vidaus teisėje, pažeidimo pobūdis ir skirtos sankcijos griežtumo laipsnis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis)
(žr. 24–27 punktus)
3. Pagrindinės teisės – „Non bis in idem“ principas – Taikymo sąlygos – Ankstesnio galutinio sprendimo egzistavimas – Vertinimo kriterijai – Galutinis sprendimas, priimtas įvertinus bylą iš esmės
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis)
(žr. 29, 30 punktus)
4. Pagrindinės teisės – „Non bis in idem“ principas – Taikymo sąlygos – To paties pažeidimo buvimas – Vertinimo kriterijus – Faktinių aplinkybių tapatumas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis)
(žr. 33–38 punktus)
5. Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Naudojimosi Chartijoje įtvirtintomis teisėmis ir laisvėmis apribojimas – „Non bis in idem“ principo apribojimai – Sąlygos – Šio principo esminio turinio paisymas – Vertinimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis)
(žr. 43 punktą)
6. Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Naudojimosi Chartijoje įtvirtintomis teisėmis ir laisvėmis apribojimas – „Non bis in idem“ principo apribojimai – Sąlygos – Bendrojo intereso tikslo siekimas – Persekiojimo ir sankcijų pagal sektorių teisės aktus ir konkurencijos teisę kumuliacinis taikymas – Teisės aktai, kuriais siekiama skirtingų teisėtų tikslų
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis)
(žr. 44–47 punktus)
7. Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Naudojimosi Chartijoje įtvirtintomis teisėmis ir laisvėmis apribojimas – „Non bis in idem“ principo apribojimai – Sąlygos – Proporcingumo principo paisymas – Persekiojimo ir sankcijų pagal sektorių teisės aktus ir konkurencijos teisę kumuliacinis taikymas – Persekiojimo ir sankcijų kumuliacinio taikymo tinkamumas, proporcingumas ir būtinumas – Vertinimas – Kriterijai
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis)
(žr. 48–57 punktus)
Santrauka
Ilgą laiką pašto paslaugas Belgijoje teikianti bendrovė bpost SA 2010 m. nustatė naują tarifų sistemą.
2011 m. liepos 20 d. sprendimu Belgijos pašto sektoriaus reguliavimo institucija(1) nurodė bpost sumokėti 2,3 mln. EUR baudą už taikomų sektorių teisės aktų pažeidimą, nes ši nauja sistema pagrįsta nepateisinamu skirtingu požiūriu į tarpininkus ir tiesioginius klientus.
Cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) panaikino šį sprendimą, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjama tarifų politika nebuvo diskriminacinė. Šis galutiniu tapęs sprendimas priimtas išnagrinėjus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, dėl kurio buvo priimtas 2015 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas bpost(2).
2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu Belgijos konkurencijos institucija konstatavo, kad bpost piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, o tai draudžiama pagal Konkurencijos apsaugos įstatymą(3) ir SESV 102 straipsnį. Šį piktnaudžiavimą sudarė tai, kad nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. liepos mėn. bpost sukūrė ir taikė naują tarifų sistemą. Taigi Belgijos konkurencijos institucija skyrė bpost 37 399 786 EUR baudą, apskaičiuotą atsižvelgiant į anksčiau pašto sektoriaus reguliavimo institucijos paskirtą baudą.
Šį sprendimą cour d’appel de Bruxelles taip pat panaikino dėl jo prieštaravimo ne bis in idem principui. Šis teismas nusprendė, kad pašto sektoriaus reguliavimo institucijos ir konkurencijos institucijos vykdytos procedūros buvo susijusios su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.
Vis dėlto cour de cassation (Kasacinis teismas, Belgija) panaikino šį sprendimą ir grąžino bylą cour d’appel de Bruxelles.
Nagrinėdamas šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą cour d’appel de Bruxelles nusprendė pateikti Teisingumo Teismui du prejudicinius klausimus, kuriais iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsnyje įtvirtintą ne bis in idem principą draudžiama pašto paslaugų teikėjui skirti baudą už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą, jeigu dėl tų pačių faktinių aplinkybių dėl šio paslaugų teikėjo jau yra priimtas galutinis sprendimas, susijęs su pašto sektoriaus teisės aktų pažeidimu.
Atsakydama į šiuos klausimus Teisingumo Teismo didžioji kolegija apibrėžia tiek Chartijos 50 straipsnyje įtvirtinto ne bis in idem suteikiamos apsaugos apimtį, tiek jos ribas.
Teisingumo Teismo vertinimas
Teisingumo Teismas pirmiausia primena, kad pagal Chartijos 50 straipsnyje įtvirtintą ne bis in idem principą draudžiama už tą pačią veiką ir tam pačiam asmeniui kumuliatyviai taikyti baudžiamojo pobūdžio persekiojimą ir sankcijas, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.
Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patvirtino procedūrų, kurias prieš bpost pradėjo atitinkamai Belgijos pašto sektoriaus reguliavimo institucija ir Belgijos konkurencijos institucija, baudžiamąjį pobūdį, Teisingumo Teismas pažymi, kad ne bis in idem principo taikymui reikia dviejų sąlygų: pirma, turi būti priimtas ankstesnis galutinis sprendimas (bis sąlyga) ir, antra, ankstesnis sprendimas ir vėlesnis persekiojimas ar sprendimai turi būti susiję su tomis pačiomis veikomis (idem sąlyga).
Kadangi Belgijos pašto sektoriaus reguliavimo tarnybos sprendimas buvo panaikintas res judicata galią turinčiu teismo sprendimu, kuriuo bpost buvo išteisinta dėl jai iškeltos bylos pagal pašto sektoriaus teisės aktus, atrodo, kad tos institucijos pradėta procedūra buvo užbaigta galutiniu sprendimu, todėl bis sąlyga šiuo atveju yra įvykdyta.
Kalbant apie idem sąlygą, pažymėtina, kad svarbus kriterijus vertinant, ar padarytas tas pats pažeidimas, yra faktinių aplinkybių identiškumas, nesvarbu, kaip jos teisiškai kvalifikuojamos pagal nacionalinę teisę ir koks teisinis interesas yra saugomas. Šiuo atžvilgiu faktų identiškumas turi būti suprantamas kaip konkrečių aplinkybių, atsiradusių dėl įvykių, kurie iš esmės yra tokie patys, nes juose dalyvauja tas pats asmuo ir jie neatskiriamai tarpusavyje susiję laiko ir erdvės atžvilgiu, visuma.
Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar faktinės aplinkybės, dėl kurių bpost atžvilgiu buvo vykdomos dvi procedūros, pradėtos atitinkamai pagal pašto sektoriaus teisės aktus ir konkurencijos teisę, yra identiškos. Jei taip būtų, dviejų bpost atžvilgiu vykdomų dviejų procedūrų kumuliacinis taikymas reikštų Chartijos 50 straipsnyje įtvirtinto ne bis in idem principo apribojimą.
Vis dėlto toks ne bis in idem principo apribojimas gali būti pateisinamas remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi. Pagal šią nuostatą bet koks Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Be to, minėtoje nuostatoje patikslinta, kad, remiantis proporcingumo principu, šių teisių ir laisvių apribojimai galimi tik tuo atveju, jeigu jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymi, kad įstatyme numatyta galimybė kumuliatyviai taikyti dviejų skirtingų nacionalinių institucijų vykdomą persekiojimą ir jų skiriamas sankcijas atitinka esminį Chartijos 50 straipsnio turinį, su sąlyga, kad nacionalinės teisės aktai neleidžia persekioti ir bausti už tas pačias veikas pripažįstant tą patį pažeidimą ar siekiant to paties tikslo, o tik numato galimybę kumuliatyviai taikyti persekiojimą ir sankcijas pagal skirtingus teisės aktus.
Dėl klausimo, ar tokia kumuliacija gali atitikti Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą, Teisingumo Teismas konstatuoja, kad dviem grupėmis teisės aktų, kuriais remiantis buvo persekiojama bpost, siekiama skirtingų teisėtų tikslų. Iš tiesų pašto sektoriaus teisės aktais siekiama liberalizuoti pašto paslaugų vidaus rinką, o taisyklėmis, susijusiomis su konkurencijos apsauga, siekiama užtikrinti neiškreiptą konkurenciją vidaus rinkoje. Taigi, norint, kad pašto paslaugų vidaus rinkos liberalizavimo procesas tęstųsi ir kartu būtų užtikrintas tinkamas jos veikimas, yra teisėta, kad valstybė narė baudžia tiek už sektorių teisės aktų, kuriais siekiama liberalizuoti atitinkamą rinką, tiek už nacionalinių ir Sąjungos taisyklių, susijusių su konkurencija, pažeidimus.
Kalbant apie proporcingumo principo laikymąsi, pažymėtina, kad pagal šį principą reikalaujama, kad nacionalinės teisės aktuose numatyta persekiojimo ir sankcijų kumuliacija neviršytų to, kas tinkama ir būtina įgyvendinant teisėtus tikslus, kurių siekiama šiais teisės aktais, o tuo atveju, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, turi būti taikoma mažiausiai ribojanti priemonė ir šios priemonės sukeliami nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams.
Šiuo aspektu Teisingumo Teismas pabrėžia, jog į tai, kad dviem procedūromis siekiama skirtingų bendrojo intereso tikslų, kuriuos teisėta saugoti kartu, gali būti atsižvelgta vertinant kumuliacinio persekiojimo ir sankcijų taikymo proporcingumą, kaip į tokį kumuliacinį taikymą pateisinantį veiksnį, su sąlyga, kad šios procedūros yra papildomos, o papildomą naštą, kurią reiškia ši kumuliacija, galima pateisinti dviem siekiamais tikslais.
Kalbant apie tokio kumuliatyvaus persekiojimo ir sankcijų taikymo būtinumą, reikia įvertinti, ar atitinkamiems asmenims dėl tokios kumuliacijos atsirandanti našta neviršija to, kas būtina, ir ar skirtų sankcijų visuma atitinka padarytų pažeidimų sunkumą. Šiuo tikslu reikia išnagrinėti, ar yra nustatytos aiškios ir tikslios taisyklės, leidžiančios numatyti veiksmus ir neveikimą, kurie gali būti persekiojimo ir sankcijų kumuliacijos objektas ir dėl kurių abi kompetentingos institucijos gali derinti veiksmus, ar abi procedūros buvo vykdomos pakankamai koordinuotai ir panašiu laiku ir ar skirtų sankcijų visuma atitinka padarytų pažeidimų sunkumą.
Taigi galimam sankcijų kumuliacijos pateisinimui yra taikomos sąlygos, kurias įvykdžius, nepakenkiant pačiam „bis“ egzistavimui, be kita ko, apribojamas nagrinėjamų procedūrų funkcinis skirtumas, taigi konkretus poveikis atitinkamiems asmenims, kurį lemia tai, kad šios jų atžvilgiu vykdomos procedūros yra kumuliacinės.