Sujungtos bylos T‑115/09 ir T‑116/09
Electrolux AB ir
Whirlpool Europe BV
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba — Restruktūrizavimo pagalba didelių elektrinių buitinių prietaisų gamintojui, apie kurią pranešė Prancūzijos Respublika — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su bendrąja rinka įvykdžius tam tikras sąlygas — Akivaizdžios vertinimo klaidos — Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“
Sprendimo santrauka
1. Valstybių teikiama pagalba — Draudimas — Nukrypti leidžiančios nuostatos — Komisijos diskrecija — Galimybė priimti gaires — Teisminė kontrolė — Ribos
(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas)
2. Valstybių teikiama pagalba — Draudimas — Nukrypti leidžiančios nuostatos — Pagalba, kurią galima laikyti suderinama su bendrąja rinka — Pagalba sunkumų patiriančiai įmonei restruktūrizuoti — Sąlygos — Kompensuojamosios priemonės, skirtos neleisti atsirasti pernelyg dideliems konkurencijos iškraipymams — Atsižvelgimas į gerokai ankstesnį įmonės filialo perleidimą — Akivaizdi vertinimo klaida
(EB 87 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimas 2004/C 244/02)
3. Valstybių teikiama pagalba — Draudimas — Nukrypti leidžiančios nuostatos — Pagalba, kurią galima laikyti suderinama su bendrąja rinka — Pagalba sunkumų patiriančiai įmonei restruktūrizuoti — Sąlygos — Atsižvelgimas į ankstesnės pagalbos ir naujos pagalbos bendrą poveikį — Neatsižvelgimas — Akivaizdi vertinimo klaida
(EB 87 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimas 2004/C 244/02)
1. Taikydama EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija turi didelius vertinimo įgaliojimus, kurių įgyvendinimas apima kompleksinius ekonominės ir socialinės sistemų vertinimus, privalomus atlikti Bendrijoje. Be to, Komisija gali nusistatyti savo vertinimo įgaliojimų įgyvendinimo gaires ir priimti aktus, kaip antai gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, jei šiuose aktuose nustatomos orientacinės taisyklės, kurių turi laikytis ši institucija, ir jos nenukrypsta nuo Sutarties normų.
Komisijos vertinimo įgaliojimų taikant EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą atžvilgiu taikoma teisminė kontrolė skirta tik įvertinti, ar laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, patikrinti nurodytų faktinių aplinkybių tikslumą ir nustatyti, ar yra teisės klaida, akivaizdi faktinių aplinkybių vertinimo klaida arba piktnaudžiavimas įgaliojimais. Be to, Bendrasis Teismas taip pat turi patikrinti, ar Komisija laikėsi pačios nustatytų šiose gairėse išvardytų reikalavimų. Tačiau Sąjungos teismas neturi vietoj Komisijos atlikti tyrimo, kurio ši neatliko, ar bandyti nuspėti, kokias išvadas remdamasi tokiu tyrimu ji būtų padariusi.
(žr. 37, 38, 40–42 punktus)
2. Kalbant apie kompensuojamųjų priemonių priėmimą skiriant restruktūrizavimo pagalbą, pažymėtina, kad gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 38–40 punktais siekiama išvengti „nederamų konkurencijos iškraipymų“. Remiantis šiomis nuostatomis pirmiausia kompensuojamosios priemonės turi būti priimtos siekiant apriboti restruktūrizavimo pagalbos skyrimo neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai (gairių 38 punktas). Antra, šios priemonės turi būti „tinkamos“, t. y. jos neturi pabloginti rinkos struktūros (gairių 39 punktas). Trečia, jos turi būti „proporcingos“ iškreipiančiam pagalbos poveikiui. Šiuo atžvilgiu, pirma, priemonės turi būti įgyvendinamos tokioje rinkoje ar rinkose, kur po restruktūrizavimo atitinkama įmonė užims didelę dalį. Antra, nors šios priemonės gali būti priimtos prieš skiriant pagalbą arba ją paskyrus, bet kuriuo atveju jos turi būti restruktūrizavimo plano dalis. Trečia, tai neturi būti paprasčiausias nurašymas arba nuostolingos veiklos nutraukimas, nes tai neleis sumažinti pajėgumų arba atitinkamos įmonės dalies rinkoje (gairių 40 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas apie restruktūrizavimo pagalbą buvo įvykdytas praėjus beveik trejiems su puse metų po šio perleidimo, kuriuo nebuvo ir negalėjo būti (net minimaliai) sušvelninti konkurencijos iškraipymai, atsiradę suteikus planuojamą teikti pagalbą, ir, be to, perleidimas neturėjo „realaus poveikio“ pagrindinėje rinkos dalyje, kur veikė įmonė pagalbos gavėja, Komisija, nusprendusi, kad, įmonės filialo pardavimas sudarė kompensuojamąją priemonę, kaip ji suprantama gairių 38–40 punktuose, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
(žr. 44, 51, 53, 55 punktus)
3. Iš Sprendimo Deggendorf (C‑355/95 P, Rink. p. I‑2549) ir gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 23 punkto matyti, kad tirdama restruktūrizavimo pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka Komisija iš principo turi išnagrinėti šios pagalbos ir anksčiau suteiktos pagalbos, kuri dar nebuvo išieškota, bendrą poveikį. Tokį tyrimą pagrindžia tai, kad nauda, gauta suteikus ankstesnę nesuderinamą su bendrąja rinka pagalbą, kuri dar nebuvo išieškota, ir toliau daro poveikį konkurencijai.
Tuo atveju, jei Komisija mano, jog planuojama teikti pagalba gali būti skirta tik su sąlyga, kad viena ar kelios anksčiau suteiktos pagalbos būtų išieškotos, ji neturi tirti šių pagalbų bendro poveikio konkurencijai. Ši sąlyga leidžia išvengti, kad planuojamos teikti pagalbos ir anksčiau suteiktos pagalbos teikiama nauda darys bendrą poveikį, nes anksčiau suteikus pagalbą atsiradęs neigiamas poveikis konkurencijai būtų panaikintas išieškojus šios pagalbos sumas su palūkanomis. Iš tiesų išieškojus pagalbos sumas su palūkanomis galima panaikinti nepagrįstai suteiktą naudą, kurią sudaro nesumokėtos palūkanos, kurias pagalbos gavėjui būtų tekę sumokėti nuo suderinamos pagalbos sumos, jeigu jis, laukdamas, kol bus priimtas Komisijos sprendimas, šią sumą būtų skolinęsis rinkoje, ir jo konkurencinės padėties kitų rinkos ūkio subjektų atžvilgiu pagerinimas pažeidimo laikotarpiu.
Atvirkščiai, kai Komisija nesieja nagrinėjamos pagalbos suteikimo su nesuderinamos pagalbos išieškojimu, ji privalo išnagrinėti šių dviejų pagalbų bendrą poveikį. To neatlikusi, kai nagrinėja konkurencijos iškraipymą, ji padaro akivaizdžią vertinimo klaidą.
(žr. 66, 67, 71, 72 punktus)