PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKO NUTARTIS

2007 m. liepos 19 d.(*)

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Prašymas sustabdyti vykdymą – Direktyva 91/414/EEB – Priimtinumas – Fumus boni juris – Skuba – Interesų palyginimas“

Byloje T‑31/07 R

Du Pont de Nemours (France) SAS, įsteigta Piuto (Prancūzija),

Du Pont Portugal – Serviços, Sociedada Unipessoal L^da, įsteigta Lisabonoje (Portugalija),

Du Pont Ibérica SL, įsteigta Barselonoje (Ispanija),

Du Pont de Nemours (Belgium) BVBA, įsteigta Mechelene (Belgija),

Du Pont de Nemours Italiana Srl, įsteigta Milane (Italija),

Du Pont De Nemours (Nederland) BV, įsteigta Dordrechte (Nyderlandai),

Du Pont de Nemours (Deutschland) GmbH, įsteigta Bad Homburge, (Vokietija),

DuPont CZ s.r.o., įsteigta Prahoje (Čekijos Respublika),

DuPont Magyarország Kereskedelmi kft, įsteigta Budaerše (Vengrija),

DuPont Poland sp. z o.o., įsteigta Varšuvoje (Lenkija),

DuPont Romania Srl, įsteigta Bukarešte (Rumunija),

DuPont (UK) Ltd, įsteigta Herts (Jungtinė Karalystė),

Dy-Pont Agkro Ellas AE, įsteigta Halandri (Graikija),

DuPont International Operations SARL, įsteigta Grand Saconnex (Šveicarija),

DuPont Solutions (France) SAS, įsteigta Piuto,

atstovaujamos advokatų D. Waelbroeck ir N. Rampal,

ieškovės,

prieš

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujamą L. Parpala ir B. Doherty,

atsakovę,

dėl prašymo sustabdyti tam tikrų 2006 m. gruodžio 11 d. Komisijos direktyvos 2006/133/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąją medžiagą flusilazolą (OL L 349, p. 27), nuostatų vykdymą

EUROPOS BENDRIJŲ

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS

priima šią

Nutartį

 Teisinis pagrindas

1        1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, p. 1) nustato, be kita ko, Bendrijos tvarką, taikomą augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką registracijai ir tokios registracijos panaikinimui.

2        Direktyvos 91/414 4 straipsnio 1 dalies a punktas numato, jog „valstybės narės užtikrina, kad augalų apsaugos produktas nebūtų registruojamas, kol jo veikliosios medžiagos neįrašytos į I priedo sąrašą“.

3        Veikliosioms medžiagoms, neįrašytoms į Direktyvos 91/414 I priedo sąrašą, tam tikromis sąlygomis taikoma pereinamojo laikotarpio leidžianti nukrypti tvarka. Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalis taip pat nurodo, kad: „valstybė narė gali per 12 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą įregistruoti ir pateikti į vidaus rinką augalų apsaugos produktus, savo sudėtyje turinčius veikliųjų medžiagų, neįrašytų į I priedą, kurios jau dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos yra rinkoje.“

4        1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3600/92, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, p. 10), įtvirtina kai kurių medžiagų įvertinimo procedūrą dėl jų galimo įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą. Tarp šių medžiagų yra flusilazolas.

5        Reglamentu Nr. 3600/92 įtvirtinta procedūra yra pradedama gamintojo, norinčio, kad veiklioji medžiaga būtų įtraukta į Direktyvos (91/414) I priedą, pranešimu apie suinteresuotumą Komisijai.

6        Po pranešimų apie suinteresuotumą įvertinimo Reglamento Nr. 3600/92 5 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad kiekvienai atitinkamai veikliajai medžiagai paskiriama valstybė narė ataskaitos rengėja. Pagal 1994 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 933/94, nustatantį augalų apsaugos priemonių veikliąsias medžiagas ir skiriantį ataskaitų rengėjas valstybes nares Komisijos reglamentui (EEB) Nr. 3600/92 įgyvendinti (OL L 107, p. 8), šioje byloje Airija buvo paskirta valstybe nare ataskaitos rengėja apie flusilazolą (toliau – valstybė narė ataskaitos rengėja).

7        Paskyrus valstybę narę ataskaitos rengėją kiekvienas pranešėjas pagal Reglamento Nr. 3600/92 6 straipsnio 1 dalį turi pateikti jai „dokumentų rinkinio santrauką“ ir „pilną dokumentų rinkinį“, kurie yra nurodyti to paties reglamento 6 straipsnio 2 ir 3 dalyje.

8        Direktyvos 91/414, iš dalies pakeistos 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, p. 1), 19 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau – komitetas).

9        Reglamento Nr. 3600/92 7 straipsnio 3a dalis, įterpta 1997 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1199/97, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 3600/92 (OL L 170, p. 19), numato, kad komitetui atlikus dokumentų rinkinio santraukos ir valstybės narės ataskaitos rengėjos parengtos ataskaitos patikrinimą, kuris numatytas minėto reglamento 7 straipsnio 3 dalyje, Komisija komitetui gali pateikti direktyvos, pagal kurią veiklioji medžiaga būtų įtraukta į Direktyvos 91/414 I priedą, projektą arba sprendimo, kuriuo panaikinamos registracijos dėl veikliosios medžiagos turinčių augalų apsaugos produktų pateikimo, projektą, arba sprendimo, numatančio tokį panaikinimą, kartu paliekant galimybę iš naujo peržiūrėti veikliosios medžiagos įtraukimą į šios direktyvos I priedą, pateikus papildomų bandymų rezultatus arba papildomos informacijos, projektą, arba galiausiai sprendimo atidėti veikliosios medžiagos įtraukimą, kol bus pateikti papildomų bandymų rezultatai arba papildoma informacija, projektą.

10      Direktyvos 91/414 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina:

„1. Atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, veiklioji medžiaga gali būti įrašyta į I priedą pradiniam laikotarpiui, neviršijančiam 10 metų, jeigu tikimasi, kad augalų apsaugos produktai, savo sudėtyje turintys veikliosios medžiagos, atitinka šias sąlygas:

a)      jų likučiai, atsirandantys po naudojimo pagal gerą augalų apsaugos  praktiką, neturi jokio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvulių sveikatai ar  požeminiam vandeniui arba jokios nepriimtinos įtakos aplinkai ir minėti  likučiai, jeigu jie yra toksikologiškai ar ekotoksikologiškai svarbūs, gali  būti nustatyti bendrai taikomais metodais;

b)      jų naudojimas pagal gerą augalų apsaugos praktiką neturi kenksmingo poveikio žmogaus ar gyvulių sveikatai arba nedaro jokios nepriimtinos įtakos aplinkai pagal 4 straipsnio 1 dalies b punkto iv ir v papunkčių nuostatas“.

11      Direktyvos 91/414 5 straipsnio 5 dalis nurodo:

„Paprašius medžiagos įrašymas į I priedą gali būti pratęsiamas vienam ar daugiau laikotarpių, neviršijančių 10 metų; toks įrašymas bet kuriuo metu gali būti peržiūrimas, jeigu yra požymių, kad nesilaikoma 1 ir 2 straipsnio dalyje minėtų kriterijų. Pratęsti turi būti numatyta tokiam laikotarpiui, kuris būtinas iš anksto pateiktai paraiškai peržiūrėti ir bet kuriuo atveju ne mažiau kaip dvejiems metams iki galiojimo pabaigos ir pagal 6 straipsnio 4 dalį nustatytai būtinai informacijai pateikti“.

12      Direktyvos 91/414 6 straipsnio 1 dalis numato:

„1. Sprendimas dėl veikliosios medžiagos įrašymo į I priedą priimamas 19 straipsnyje nustatyta.

Šia tvarka taip pat priimami sprendimai:

–        bet kurios įrašymo sąlygos,

–        prireikus I priedo pakeitimai,

–        dėl veikliosios medžiagos išbraukimo iš I priedo, jeigu tokia medžiaga daugiau nebeatitinka 5 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.“

13      Priėmus sprendimą arba direktyvą pagal Reglamento Nr. 3600/92 7 straipsnio 3a dalį nebetaikoma Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalyje numatyta pereinamojo laikotarpio leidžianti nukrypti tvarka.

14      2006 m. gruodžio 11 d. Komisijos direktyva 2006/133/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąją medžiagą flusilazolą (OL L 349, p. 27, toliau – ginčijama direktyva), kuri įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d., iš dalies keičia Direktyvos 91/414 I priedą ir įtraukia veikliąją medžiagą flusilazolą.

15      Ginčijamos direktyvos 1 straipsnis numato:

         „Direktyvos 91/414/EEB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.“

16      Ginčijamos direktyvos priedo specialiųjų nuostatų A dalyje nurodoma:

„Galima naudoti tik kaip fungicidą šioms kultūroms:

–        javams (išskyrus ryžius),

–        kukurūzams,

–        rapsų sėkloms,

–        cukriniams runkeliams,

neviršijant 200 g veikliosios medžiagos vienam hektarui vienam kartui.

Šiais atvejais negalima naudoti:

–        purškiant iš lėktuvo,

–        tiek mėgėjams, tiek profesionaliems naudotojams naudojant ant nugaros nešiojamą arba rankinį purškiklį,

–        privačiuose soduose.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos visos tinkamos pavojų mažinančios priemonės <...>“

17      Ginčijamos direktyvos 2 straipsnis įtvirtina:

„Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2007 m. liepos 1 dienos.

<...>“

18      Ginčijamos direktyvos 3 straipsnis nurodo:

„1. Vadovaudamosi Direktyva 91/414 <...> valstybės narės, jei būtina, iki 2007 m. birželio 30 d. iš dalies keičia arba panaikina galiojančias augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos flusilazolo, registracijas. Iki tos dienos jos ypač tikrina, ar laikomasi tos direktyvos I priede nurodytų reikalavimų, susijusių su flusilazolu, išskyrus su šia medžiaga susijusius reikalavimus, apibrėžtus įrašo B dalyje, ir ar registracijos savininkas turi arba gali naudotis visu dokumentų rinkiniu, atitinkančiu tos direktyvos II priedo reikalavimus, pagal 13 straipsnyje išdėstytas sąlygas.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės iš naujo, pagal Direktyvos 91/414 <...> VI priede numatytus vienodus principus, vadovaudamosi tos direktyvos III priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu, ir atsižvelgdamos į jos I priedo įrašo B dalį, susijusią su flusilazolu, įvertina kiekvieną leistiną augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje yra flusilazolo. Remdamosi tuo vertinimu, jos nustato, ar produktas atitinka Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies b–e punktuose išdėstytus reikalavimus.

Tai nusprendusios, valstybės narės, jei būtina, iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje yra flusilazolo, registraciją iki 2008 m. birželio 30 dienos.“

 Pagrindinės bylos aplinkybės

19      Flusilazolas yra daugiau nei 20 metų Europos Bendrijoje naudojamas ir pardavinėjamas fungicidas.

20      Augalų apsaugos produktų, kuriuose yra flusilazolo, pateikimo į rinką leidimai penkiolikoje valstybių narių buvo registruoti 26 rūšių kultūroms.

21      Taigi ši veiklioji medžiaga rinkoje buvo jau tuo metu, kai 1993 m. liepos 25 d. įsigaliojo Direktyva 91/414.

22      Ieškovės verčiasi flusilazolo ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra flusilazolo, gamyba ir prekyba.

23      1993 m. liepos 23 d. Du Pont de Nemours(France) SA (toliau – pranešimo autorė) valstybei narei ataskaitos rengėjai pranešė apie savo ketinimą siekti, kad flusilazolas būtų įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą.

24      1996 m. liepos mėn. valstybė narė ataskaitos rengėja pateikė Komisijai vertinimo ataskaitos projektą, siūlydama 10 metų laikotarpiui įtraukti flusilazolą į Direktyvos 91/414 I priedą.

25      1996 m. spalio 17 d. Komisija perdavė peržiūrėti vertinimo ataskaitos projektą visoms valstybėms narėms, o vėliau pradėjo išsamiai konsultuotis su įvairių valstybių narių ekspertais.

26      1997 m. balandžio 14 d. užbaigta ataskaita buvo perduota valstybėms narėms ir pranešimo autorei, kad jos galėtų pateikti pastabas ir papildomą informaciją. Vėliau pranešimo autorės buvo paprašyta pateikti papildomus duomenis.

27      Galutinį įvairių bylos dokumentų vertinimą komitetas atliko 1997 m. gruodžio mėn. – 2001 m. sausio mėn. laikotarpiu, o jų patvirtinimas buvo numatytas per 2001 m. gruodžio 7 d. turėjusį įvykti komiteto susirinkimą.

28      2001 m. lapkričio 8 d. peržiūros ataskaitos projekte Komisija padarė išvadą, jog flusilazolas atitinka Direktyvoje 91/414 nustatytus saugumo reikalavimus, tačiau būtini papildomi tyrimai šiai išvadai patvirtinti.

29      2003 m. rugsėjo mėn. atlikus reikalingus tyrimus valstybė narė ataskaitos rengėja nusprendė, kad flusilazolas yra nepavojingas ir gali būti įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą.

30      2004 m. spalio mėn. pradžioje Komisija patvirtino pasiūlymą įtraukti flusilazolą į Direktyvos 91/414 I priedą. Tačiau 2004 m. spalio 8 d. Komisija nusprendė nepateikti šio pasiūlymo komiteto balsavimui.

31      2005 m. balandžio mėn. komiteto darbo grupė svarstė naują pasiūlymą ir rekomendavo įtraukti flusilazolą į Direktyvos 91/414 I priedą septynerių metų laikotarpiui, nustatant pareigą atlikti testus pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtas bandymų atlikimo gaires, siekiant labiau ištobulinti vertinimą, leidžiantį nustatyti galimą endokrininės sistemos veiklą trikdantį poveikį.

32      Kadangi naujas pasiūlymas nebuvo pateiktas komiteto balsavimui, 2005 m. rugpjūčio mėn. Komisija pranešimo autorę informavo apie galimą sprendimo neįtraukti flusilazolo Direktyvos 91/414 I priedą priėmimą.

33      2005 m. rugpjūčio 10 d. valstybė narė ataskaitos rengėja informavo Komisiją apie tai, kad nepritaria tokiems veiksmams.

34      2005 m. spalio 20 d. laišku Komisija informavo pranešimo autorę apie tai, kad jei flusilazolas būtų įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą, jį būtų galima naudoti tik toms kultūroms, kurios buvo iš tikrųjų įvertintos atliekant mokslinius bandymus.

35      2006 m. kovo 3 d. komitetas nesurinko pakankamai balsų, kad patvirtintų naują Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama įtraukti flusilazolą į Direktyvos 91/414 I priedą, kad jis būtų naudojamas tik javams, rapsų sėkloms ir cukriniams runkeliams.

36      2006 m. birželio 25 d., remdamasi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23), ir negavusi komiteto pritarimo, Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą įtraukti flusilazolą į Direktyvos 91/414 I priedą septynerių metų laikotarpiui ribotam jo naudojimui javams, rapsų sėkloms, kukurūzams ir cukriniams runkeliams. Tačiau kvalifikuota balsų dauguma, būtina tam, kad Taryba priimtų šį pasiūlymą, nebuvo surinkta.

37      Taigi 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisija pateikė Tarybai pakeistą projektą, numatantį įtraukti flusilazolą į Direktyvos 91/414 I priedą 18 mėnesių laikotarpiui.

38      Tarybai nepriėmus sprendimo, 2006 m. gruodžio 11 d. Komisija pagal Sprendimo 1999/468 5 straipsnio 6 dalies trečiąją pastraipą ginčijamą direktyvą priėmė vadovaudamasi savo paskutiniu pasiūlymu, t. y. numatydama įtraukti flusilazolą į Direktyvos 91/414 I priedą 18 mėnesių laikotarpiui, apribodama jo naudojimą javams (išskyrus ryžius), rapsų sėkloms, kukurūzams ir cukriniams runkeliams (toliau – ginčijami apribojimai).

 Procesas ir šalių reikalavimai

39      2007 m. vasario 12 d. ieškovės pateikė, pirma, EB 230 straipsnio ketvirtąja pastraipa grindžiamą ieškinį dėl dalinio ginčijamos direktyvos panaikinimo ir, antra, EB 288 straipsniu grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo.

40      Tą pačią dieną ieškovės pateikė EB 242 ir 243 straipsniais grindžiamą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamos, pirma, sustabdyti kai kurių ginčijamos direktyvos nuostatų vykdymą ir, antra, nurodyti taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones.

41      2007 m. vasario 28 d. Komisija pateikė savo pastabas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o 2007 m. kovo 15 d. ieškovės pateikė savo galutines pastabas.

42      2007 m. balandžio 23 d. buvo išklausyti žodiniai šalių paaiškinimai.

43      Savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės Pirmosios instancijos teismo pirmininko prašo:

–        nurodyti Komisijai imtis tinkamų priemonių, kad iki sprendimo priėmimo pagrindinėje byloje būtų atidėta:

–        laikotarpio, kuriam flusilazolas įtraukiamas į Direktyvos 91/414 I priedą, pasibaigimo data, kuri šiuo metu ginčijamos direktyvos priede nustatyta 2008 m. birželio 30 dieną,

–        data, iki kurios valstybės narės turi pakeisti arba atsiimti, iš naujo atlikusios vertinimą, produktų, kuriuose yra flusilazolo, pateikimo į rinką leidimus ir kuri ginčijamos direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta taip pat 2008 m. birželio 30 diena,

–        nurodyti Komisijai imtis tinkamų priemonių, kad iki sprendimo priėmimo pagrindinėje byloje būtų atidėtas ginčijamos direktyvos priede įtvirtintų specialių nuostatų A dalyje esantis apribojimas, nurodantis, kokioms kultūroms valstybės narės gali leisti naudoti flusilazolą remdamosi jo įtraukimu į Direktyvos 91/414, kuri turi būti perkelta į nacionalinę teisę vėliausiai iki 2007 m. birželio 30 d., I priedą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

44      Komisija reikalauja, kad, pirma, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų pripažintas nepriimtinas arba nepagrįstas ir, antra, iš ieškovių būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

 Dėl teisės

45      Remiantis susijusiomis EB 242 ir 243 straipsnių nuostatomis bei EB 225 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jei Pirmosios instancijos teismas mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis gali sustabdyti ginčijamo akto taikymą ar nustatyti laikinąsias apsaugos priemones.

46      Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodytas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikalingas skubus sprendimas ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, visų pirma patvirtinantys (fumus boni juris) prašomų priemonių reikalingumą. Šios sąlygos yra kumuliacinės, nes prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestini, jei nėra įvykdyta bent viena sąlyga (1996 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties SCK ir FNK prieš Komisiją, C‑268/96 P(R), Rink. p. I‑4971, 30 punktas). Teisėjas, turintis teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prireikus taip pat turi palyginti šalių interesus šioje byloje (2001 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Austrija prieš Tarybą, C‑445/00 R, Rink. p. I‑1461, 73 punktas).

47      Be to, nagrinėdamas visas aplinkybes, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir, atsižvelgdamas į bylos ypatumus, gali savo nuožiūra nustatyti būdą, kaip ir kokia tvarka šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, nes jokia Bendrijos teisės norma jam iš anksto nenustato analizės tvarkos, pagal kurią reikėtų vertinti būtinumą priimti laikiną sprendimą (Teisingumo Teismo pirmininko 1995 m. liepos 19 d. Nutarties Komisija prieš Atlantic Container Line ir kt., C‑149/95 P(R), Rink. p. I‑2165, 23 punktas ir 1998 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Emesa Sugar prieš Komisiją, C‑364/98 P(R), Rink. p. II‑8815, 44 punktas).

 Šalių argumentai

 Dėl priimtinumo

48      Komisijos nuomone, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepriimtinas.

49      Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad, viena vertus, ieškinys pagrindinėje byloje, prie kurio pridedamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepriimtinas, nes, pirma, ieškovės prašo panaikinti bendro pobūdžio teisės aktą, šiuo atveju direktyvą, kai nė viena iš jų nėra su ja konkrečiai susijusi, ir, antra, reikalavimai pagrindinėje byloje, kuriais siekiama panaikinti ginčijamus apribojimus, yra nepriimtini tiek, kiek minėti apribojimai buvo suformuluoti kaip visuma ir nėra atskiriami nuo likusios direktyvos dalies.

50      Kita vertus, Komisija tvirtina, kad reikalavimai, kuriais siekiama, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas jai nurodytų priimti tam tikras priemones, yra nepriimtini dėl to, kad, pirma, Pirmosios instancijos teismas neturi įgaliojimų duoti nurodymų ieškinių dėl panaikinimo, pareikštų remiantis EB 230 straipsniu, atveju ir, antra, toks nurodymas būtų neveiksmingas tiek, kiek juo siekiama pakeisti galiojantį teisės aktą, nes Komisija neturi įgaliojimų priimti pakeitimo neįsikišant į teisėkūros procesą kitoms šalims, galinčioms tam paprieštarauti.

51      Atvirkščiai, ieškovių nuomone, ieškinys pagrindinėje byloje, kaip ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra priimtini.

 Dėl fumus boni juris

52      Ieškovės tvirtina, jog ginčijama direktyva yra neteisėta dėl to, kad ja įtvirtinus ginčijamus apribojimus remiantis flusilazolo pavojingumo, o ne jo rizikos įvertinimu, minėta direktyva neatitiko Direktyvos 91/414, pagal kurią visos veikliosios medžiagos turi būti vertinamos remiantis rizikos įvertinimu.

53      Ieškovių nuomone, flusilazolo poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai buvo įvertintas pagal taikytinas nuostatas. Į visus turimus įrodymus, susijusius su galimu susirūpinimu dėl jam būdingo toksinio poveikio, įskaitant endokrininių sutrikimų riziką, turėjo būti atsižvelgta per vertinimo procedūrą. Per šią procedūrą pranešimo autorė įrodė, kad flusilazolas buvo naudojamas iš tikrųjų, o 2004 m. Komisijos peržiūros ataskaitos projekte buvo priimta flusilazolo saugumo atžvilgiu palanki išvada su tam tikromis išlygomis.

54      Ieškovių nuomone, vien įvairių valstybių narių išreikštas susirūpinimas dėl pavojingų flusilazolo savybių nepateisina nei jo uždraudimo nuo 2008 m. birželio 30 d., nei visų leidimų naudoti šią veikliąją medžiagą kitaip, nei leista ginčijamoje direktyvoje, išankstinio atšaukimo nuo 2007 m. birželio 30 dienos.

55      Antra, ginčijama direktyva pažeidžia atsargumo principą, kurio taikymas gali būti grindžiamas tik rizikos, o ne pavojaus įvertinimu.

56      Trečia, ginčijama direktyva pažeidžia proporcingumo principą, nes, pirma, Komisija niekada nebuvo priėmusi tokių apribojimų esant panašiai situacijai, antra, ginčijama direktyva trukdo valstybėms narėms priimti bet kokį su rizikos valdymu susijusį sprendimą būtent dėl kitokio flusilazolo panaudojimo, kuris būtų leistinas, ir, trečia, galėjo būti priimtos kitos mažiau ribojančios priemonės.

57      Ketvirta, Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, nes kitos veikliosios medžiagos, kurių toksiškumas yra daug akivaizdesnis nei flusilazolo, buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414 I priedą be jokių apribojimų.

58      Penkta, priimdama ginčijamą direktyvą Komisija pažeidė savo gero administravimo pareigą, ieškovių teisę būti išklausytoms, teisinio saugumo principą, teisėtų lūkesčių principą bei jai tenkančią pareigą motyvuoti.

59      Šešta, ginčijamai direktyvai būdinga akivaizdi vertinimo klaida, nes ginčijami apribojimai grindžiami kai kurių valstybių narių nurodytais susirūpinimais, kurie nėra patvirtinti dokumentais.

60      Pagaliau ginčijama direktyva yra piktnaudžiavimo įgaliojimais rezultatas.

61      Tačiau, Komisijos nuomone, ginčijama direktyva yra teisėta.

62      Pirmiausia Komisija primena, kad tik ji gali priimti sprendimą dėl flusilazolo saugumo, laikydamasi Direktyvoje 91/414 numatytos procedūros. Šiuo atveju per šią procedūrą kilo dvejonių dėl flusilazolo poveikio endokrininei sistemai. Pasinaudojusi savo diskrecija Komisija galėjo nuspręsti leisti juo prekiauti tik tam tikromis ribojančiomis sąlygomis.

63      Antra, ginčijami ribojimai pateisina Komisijos susirūpinimą taikyti atsargumo principą, kuris galėtų būti grindžiamas ne tik rizikos įvertinimu, bet ir jos valdymu.

64      Trečia, Pirmosios instancijos teismo kompetencija vertinti tokį teisės aktą, kaip antai ginčijama direktyva, yra ribota, nes pastaroji yra sudėtingų vertinimų, susijusių su techniniais klausimais, rezultatas.

65      Dėl ieškovių nurodytų argumentų Komisija atsikerta, jog, pirma, kalbant apie flusilazolo naudojimo ribojimą, panašius ribojimus ji priėmė ir kitais atvejais, kai vertinamos medžiagos kėlė dvejonių dėl jų pavojingumo. Šiuo atveju minėtą ribojimą pateisina endokrininių sutrikimų rizika, patvirtinta Komisijos, kuri, remdamasi direktyvos 5 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi, nusprendė leisti tik tokį naudojimą, kurio atžvilgiu iš tikrųjų buvo atlikti moksliniai bandymai.

66      Antra, kalbant apie ribojimą dėl flusilazolo įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą 18 mėnesių laikotarpiui, juo siekiama įpareigoti valstybes nares pirmiausia susirūpinti flusilazolu dėl jo specifinio pavojingumo.

67      Trečia, kalbant apie gero administravimo principą, Komisijos nuomone, juo negalima remtis atskirai nuo kitos teisės pažeidimo.

68      Ketvirta, kalbant apie teisę būti išklausytam, ieškovės neįrodė, kad joms buvo trukdoma pateikti argumentus per vertinimo procedūrą.

69      Penkta, kalbant apie teisinio saugumo principą, ieškovės nenurodė, kaip jis buvo pažeistas.

70      Šešta, kalbant apie teisėtų lūkesčių apsaugos principą, Komisija iš esmės tvirtina, kad ieškovės nenurodė aplinkybių, kuriomis jos grindė savo lūkesčius.

71      Septinta, kalbant apie vienodo vertinimo principą, Komisijos nuomone, kiekviena veiklioji medžiaga turi būti vertinama neatsižvelgiant į kitas veikliąsias medžiagas, ir jei veiklioji medžiaga yra leistina, gali būti priimamos rizikos sumažinimo priemonės.

72      Aštunta, kalbant apie pareigos motyvuoti pažeidimą, Komisija primena, kad ginčijamos direktyvos 6 ir 8 konstatuojamosios dalys įtvirtina priežastis, dėl kurių ji priėmė ginčijamus apribojimus.

73      Devinta, dėl kaltinimo, kad ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, Komisija nurodo, jog ši klaida nebuvo įrodyta.

74      Pagaliau dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais Komisija teigia, jog ieškovės nenurodė, koks yra Komisijos siekiamas neteisėtas tikslas.

 Dėl skubos

75      Ieškovės tvirtina, jog jų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubu patenkinti, kad jos išvengtų didelės ir nepataisomos žalos, kuri nėra vien finansinė. Konkrečiai jos nurodo, kad ši žala pirmiausia pasireikš nepataisomu jų dalies Europos fungicidų, kurių pagrindas yra triazoliai, rinkoje praradimu, antra, jų pramoninės zonos, esančios Sernėje (Prancūzija), uždarymu ir trečia, žala, kurią patirs flusilazolą naudojantys žemdirbiai bei visas Europos žemės ūkis.

76      Kalbant apie pirmiausia ieškovių nurodytus nuostolius, susijusius su nepataisomu jų dalies Europos fungicidų, kurių pagrindas yra triazoliai, rinkoje praradimu, ieškovės iš esmės tvirtina, kad, pirma, nurodyta žala yra neišvengiama, nes ginčijama direktyva, kuria iš esmės draudžiama prekyba flusilazolu, nuo 2008 m. birželio 30 d. sąlygotų jų komercinės veiklos, kurios dabartinė neto vertė vertinama maždaug 84 milijonais eurų ir kuri apskaičiuota remiantis pajamomis, kurias ieškovės būtų galėjusios gauti iš prekybos flusilazolu 2007–2017 m. laikotarpiu, praradimą.

77      Antra, ieškovių nuomone, ši žala yra nepataisoma dėl to, kad, pirma, jos neturi pakaitalų, galinčių pakeisti flusilazolą fungicidų, kurių pagrindas yra triazolai, rinkoje, ir, antra, ieškovių konkurentės toje pačioje rinkoje, o būtent Bayer CropScience, BASF ir Syngenta, lengvai užims jų dalis rinkoje. Iš tikrųjų ieškovės užima maždaug (konfidencialu)(1) rinkos dalį, o Bayer CropScience, BASF ir Syngenta rinkos dalys siekia atitinkamai (konfidencialu). Trečia, ginčijamos direktyvos sąlygojamu laikinu draudimu naudoti flusilazolą būtų pakenkta jo įvaizdžiui ir pirkėjai vėliau nebenorėtų jo užsisakyti. Ketvirta, oficialūs techniniai konsultantai valstybėse narėse pašalintų flusilazolą iš rekomendacinių programų ir todėl po tam tikro jo nebuvimo laikotarpio būtų ypač sunku – arba netgi neįmanoma – vėl jį įtraukti į šias programas. Penkta, jautrumas visuomenės sveikatos klausimams, kurį įrodo ieškovių klientai ir verslo partneriai, sąlygotų pasitikėjimo nagrinėjamu produktu praradimą. Šešta, taip pat būtų pakenkta ieškovių įvaizdžiui nagrinėjamame pramonės sektoriuje.

78      Kalbant apie antrąjį ieškovių nurodytą nuostolį, susijusį su pramoninės zonos, esančios Sernėje, kurioje jos sutelkusios visą flusilazolo gamybą Europos rinkai, uždarymu, ieškovės iš esmės nurodo, kad tokios zonos, kurios (konfidencialu) gamybos skirta Europos rinkai, uždarymas sąlygotų, pirma, 40 darbo vietų pačioje zonoje praradimą, antra, maždaug dvylikos darbo vietų įmonėse, apdirbančiose flusilazolą, praradimą, trečia, jei gamykla turėtų būti pertvarkyta, vėlesnio pertvarkymo galimybės nebuvimą tuo atveju, jei Pirmosios instancijos teismas turėtų panaikinti ginčijamą direktyvą, ketvirta, didelį poveikį pirminių žaliavų tiekėjams ir, penkta, labai sumažėjusias investicijas tyrimams ir vystymui.

79      Kalbant apie trečiąjį ieškovių nurodytą nuostolį, susijusį su žala, kurią patirtų flusilazolą naudojantys žemdirbiai ir bendrai Europos žemės ūkis, ieškovės pirmiausia nurodo, jog šiuo metu, be flusilazolo, nėra jokio kito techninio tirpalo vynmedžių ligoms gydyti, be to, nėra jokio kito registruoto produkto, galinčio kontroliuoti phomopsis saulėgrąžose, ir pagaliau flusilazolas yra vienintelis produktas linų bei kanapių ligoms gydyti. Be to, kalbant apie kitas kultūras, pašalinus flusilazolą išaugtų kultūrų apsaugos nuo grybelinių ligų sąnaudos. Nuostolius, kuriuos patirtų Europos žemdirbiai, ieškovės prilygina maždaug 90 milijonų eurų.

80      Komisijos nuomone, ieškovės neįrodė, kad skubu patenkinti jų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

81      Komisija pateikia tam tikrus paaiškinimus nurodydama, pirma, kad ieškovių nurodyti nuostoliai yra finansiniai, todėl jie negali būti laikomi nepataisomais. Antra, jos nepateikė dokumentų iš nepriklausomo šaltinio, kad įrodytų savo tvirtinimus. Trečia, ieškovės turėjo pateikti įrodymus, leidžiančius nustatyti kiekvienos iš jų galimą patirti žalą. Ketvirta, kadangi neįmanoma sužinoti, koks reglamentavimas bus taikomas flusilazolui nuo 2008 m. birželio 30 d., reikia vertinti tik tas pasekmes, kurios dėl draudimo 18 mėnesių prekiauti flusilazolu galėtų daryti įtaką ieškovėms, o ne tas, kurios atsirastų jį visiškai uždraudus. Be to, kadangi ginčijamoje direktyvoje nustatytas laikotarpis atsargų realizavimui pratęsiamas iki 2007 m. birželio 30 d., jo poveikio vertinimas turėtų būti atliekamas tik laikotarpio nuo 2007 m. birželio 30 d. iki 2008 m. birželio 30 d. atžvilgiu. Penkta, ieškovių nurodyti nuostoliai nėra neišvengiami. Šešta, ieškovėms nepavyko įrodyti, kad nuo 2008 m. birželio 30 d. leidimas prekiauti flusilazolu negalės būti atnaujinamas.

82      Dėl ieškovių nurodytų nuostolių Komisija tvirtina, kiek tai susiję su ieškovių komercinės veiklos praradimu, jog komercinės veiklos dabartinės neto vertės apskaičiavimo kriterijus, susijęs su pajamomis, kurias ieškovės būtų galėjusios gauti iš prekybos flusilazolu 2007–2017 m., yra netinkamas. Pirma, jis grindžiamas klaidinga prielaida, jog flusilazolo įtraukimas nebus atnaujintas pasibaigus ginčijamoje direktyvoje nustatytam 18 mėnesių laikotarpiui, nes neįmanoma numatyti, koks reglamentavimas bus taikomas flusilazolui pasibaigus šiam laikotarpiui. Antra, skaičiuojant atsižvelgiama į žalą, kuri iš esmės kils pasibaigus pagrindiniam procesui. Trečia, už kiekvienus metus nuo 2007 m. iki 2017 m. ieškovės kaip išlaidas atskaito dideles sumas, kurios siekia nuo (konfidencialu) iki (konfidencialu). Šiuo klausimu Komisija mano, jog jeigu flusilazolu neprekiaujama, negali būti su flusilazolo prekyba, administravimu arba platinimu susijusių išlaidų.

83      Dėl nurodyto ieškovių dalių fungicidų triazolių rinkoje praradimo Komisija tvirtina, jog toks praradimas leidžia daryti prielaidą, kad flusilazolo įtraukimas nebus atnaujintas pasibaigus ginčijamoje direktyvoje nustatytam 18 mėnesių terminui, o to negalima įrodyti.

84      Antra, net ir darant prielaidą, kad prekyba flusilazolu bus visiškai uždrausta nuo 2008 m. birželio 30 d., ieškovės turėjo įrodyti, jog dėl to jos atsidurtų situacijoje, galinčioje sukelti pavojų pačiam jų egzistavimui arba nepataisomai pakeisti jų užimamas rinkos dalis. O būtent jos turėjo įrodyti, kad struktūrinės arba teisinės kliūtys joms sutrukdytų sugrįžti į rinką, jeigu Pirmosios instancijos teismas galiausiai turėtų panaikinti ginčijamą direktyvą.

85      Trečia, kalbant apie ieškovių argumentus, kad, pirma, tiekėjai ėmėsi kitų priemonių ir todėl nebesugrįžtų pas ieškoves ir, antra, oficialūs techniniai konsultantai nebeįtrauktų flusilazolo į savo rekomendacines programas, nes toks sprendimas taptų neatšaukiamas, Komisija mano, jog nei vienas, nei kitas nėra paremtas faktinėmis aplinkybėmis.

86      Ketvirta, dėl galimybės pakeisti flusilazolą Komisija nurodo, jog, pirma, fungicidai – tebukonazolis ir prokvinazidas – kuriais ieškovės taip pat prekiauja, gali pakeisti flusilazolą ir, antra, net jeigu ieškovės neturi savo pakaitalų, jos gali sudaryti komercinius susitarimus dėl kitų gamintojų produktų platinimo.

87      Penkta, dėl ieškovių tvirtinimo, kad jos nebegalės sugrįžti į rinką, net jeigu ginčijama direktyva bus panaikinta, nes vartotojai susirūpinę dėl produkto poveikio visuomenės sveikatai, Komisija nurodo, jog, pirma, jeigu ginčijama direktyva turi būti panaikinta, ieškovės gali surengti informacinę kampaniją, siekdamos įtikinti savo klientus sugrįžti prie jų produkto, ir, antra, jos nepateikė įrodymų, leidžiančių nustatyti priežastį, dėl kurios būtų neįmanoma, esant tokiai situacijai, jų įtikinti vėl pirkti flusilazolą.

88      Šešta, Komisijos nuomone, ieškovės nepateikia jokio įrodymo, galinčio patvirtinti, kad jų konkurentai užimtų jų rinkos dalis ir kad toks rinkos dalių praradimas yra nepataisomas.

89      Dėl pramoninės zonos, esančios Sernėje, uždarymo Komisija nurodo, kad ieškovės, pirma, nepateikia įrodymų, leidžiančių nustatyti, jog pardavimas ne Bendrijos teritorijoje yra nepakankamas, kad būtų išvengta šios zonos uždarymo, ir, antra, nurodo nuostolius, kuriuos iš tikrųjų patirtų tretieji asmenys ir kurių tiesiogiai nepatirtų ieškovės.

90      Dėl žalos Europos žemės ūkiui Komisija nurodo, jog, pirma, ji nebuvo teisiškai rodyta ir, antra, tai nėra žala, kurią tiesiogiai patirtų ieškovės.

91      Pagaliau dėl galimybės, kad nurodyta žala kelia pavojų pačiam ieškovių egzistavimui, Komisija nurodo, jog, pirma, įmonių grupės, kuriai priklauso ieškovės, patronuojanti bendrovė yra didelė įmonė, užregistravusi pajamas, kurios 2006 m. siekė iki 27,4 milijardo JAV dolerių, antra, nurodytas 84 milijonų eurų praradimas atitinka maždaug 0,22 % vien šios patronuojančios bendrovės biržos kapitalizacijos ir, trečia, nurodytas praradimas sudaro tik 0,108 % arba maždaug vieną tūkstantąją dalį minėtos įmonių grupės metinių pajamų.

92      Savo 2007 m. kovo 15 d. galutinėse pastabose ieškovės atsako į Komisijos argumentus.

93      Pirma, ieškovės dar kartą pabrėžia, jog ginčijama direktyva uždraudžia prekybą flusilazolu nuo 2008 m. birželio 30 dienos. Iš tikrųjų, kadangi pratęsimo galimybė yra tik hipotetinė, ji negali leisti atmesti skubos, nes prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti vertinamas remiantis jo pateikimo momentu esančia situacija.

94      Iš tikrųjų nuo 2008 m. birželio 30 d. arba pasibaigus ginčijamoje direktyvoje nustatytam 18 mėnesių laikotarpiui prekyba flusilazolu, remiantis minėta direktyva, bus uždrausta.

95      Šiuo atžvilgiu ieškovės iš esmės pirmiausia tvirtina, kad nors Komisija nurodo, jog procedūra, leidžianti pratęsti flusilazolo įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą laikotarpį, turi būti labai greita, ji nepateikia jokio įrodymo, leidžiančio padaryti išvadą, jog galutinį flusilazolo vertinimą galima atlikti per keletą mėnesių, kai, pirma, iki šiol tokiam vertinimui atlikti nepakako ir kelerių metų ir, antra, prašymas pratęsti paprastai turi būti pateikiamas prieš mažiausiai dvejus metus iki atitinkamos medžiagos leidimo galiojimo pasibaigimo. Antra, Komisija nepaaiškino, kaip situacija gali pasikeisti per 18 mėnesių, kurių metu flusilazolą vis dar galima iš dalies parduoti tik tokiam naudojimui, kuris yra leistinas. Trečia, Komisijos argumentas, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra priešlaikinis, grindžiamas idėja, jog Komisija iš esmės gali priimti savo pirminį sprendimą pakeičiantį sprendimą, lemia tai, kad toks prašymas iš tikrųjų visada turėtų būti laikomas priešlaikiniu ir todėl neturėtų būti patenkintas, nes kitu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra liktų be objekto. Ketvirta, bet koks sprendimas, priimamas pasibaigus 18 mėnesių laikotarpiui, būtų pavėluotas, siekiant išvengti ginčijamų apribojimų neigiamų pasekmių.

96      Dėl savo rinkos dalių praradimo ieškovės pateikia tam tikrus išankstinius paaiškinimus, tvirtindamos, kad, remiantis Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo praktika, skubos sąlyga, kuri būtina laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimui, nereikalauja įrodyti ieškovo išnykimo pavojaus. Ieškovių nuomone, tam, kad būtų patenkinta skubos sąlyga, pakanka įrodyti, jog joms kyla grėsmė nesugrąžinamai prarasti savo rinkos dalis.

97      Dėl nurodomų nuostolių nepataisomumo ieškovės nurodo, kad, pirma, abu Komisijos nurodyti produktai negali būti laikomi pakaitalais, nes ieškovės tebukonazolu prekiauja pagal licenciją, kuri nesuteikia galimybės jo pardavinėti JAV, o prokvinazidu prekiaujama pagal licenciją, kuri leidžia jį parduoti naudoti tik kitoms kultūroms ir gydyti kitas ligas nei tos, kurioms parduodamas flusilazolas. Antra, tam, kad ieškovės galėtų prekiauti nauja medžiaga, joms reikia mažiausiai dešimt metų tokios medžiagos vystymui būtinoms studijoms, tyrimams ir administraciniams formalumams atlikti. Trečia, tokie Komisijos įsivaizduojami alternatyvūs sprendimai kaip paralelinis importas, su kitais gamintojais sudarytos platinimo sutartys ir prekyba plataus naudojimo produktais praktikoje yra sunkiai įgyvendinami, nes konkuruojantis gamintojas nemato prasmės ekonominiu požiūriu leisti ieškovėms išlikti šioje rinkoje, paralelinis importas įmanomas tik mažomis apimtimis, kurių nepakaktų ieškovių išlaidoms padengti, pagaliau ieškovės nebūtų aktyvios plataus naudojimo produktų rinkoje ir bet kuriuo atveju plataus naudojimo produkto vystymui taip pat reikėtų kelerių metų. Ketvirta, leidimo prekiauti flusilazolu atšaukimas nesugrąžinamai pakeistų rinkos struktūrą, nes, kaip tai patvirtino daugelis platintojų, faktas, kad leidimas buvo atšauktas tam tikro produkto atžvilgiu, nepataisomai pakenkia pastarojo įvaizdžiui, o vartotojų inercija sąlygoja tai, jog jie dar kartą nekeičia produkto kitu produktu, kurio ką tik atsisakė.

98      Galiausiai dėl leidimo prekiauti flusilazolu atšaukimo būtų uždaryta Sernėje esanti gamykla, kurios (konfidencialu) gamybos yra skirta Europos rinkai. Iš tikrųjų gamyba būtų nutraukiama devyniems mėnesiams, o tai sąlygotų (konfidencialu) išlaidas, nes vienas gamybos sustabdymo mėnuo kainuotų (konfidencialu). Be to, planuojama, kad kaina už parduotą produktų, kurių pagrindas yra flusilazolas, kilogramą padidės (konfidencialu), o tą sąlygos pirminių žaliavų kainos už kilogramą didėjimas, kurį lems sumažėjusios tiekimo apimtys. Fiksuotos flusilazolo gamybos sąnaudos 2006 m., kurios siekia iš viso (konfidencialu), turės būti paskirstytos likusiam flusilazolo kiekiui, kurio gamybos sąnaudos už galutinio produkto litrą atitinkamai padidės (konfidencialu).

99      Per posėdį Komisija atsikirto, kad, kalbant apie ginčijamos direktyvos poveikį, ieškovės nepateikė įrodymų, leidžiančių nustatyti, jog šia direktyva iš tikrųjų uždraudžiama prekyba flusilazolu nuo 2008 m. birželio 30 d., ir net jeigu turi būti priimamas sprendimas, draudžiantis prekybą flusilazolu, nacionalinių leidimų atšaukimą lemtų šis sprendimas, o ne ginčijama direktyva, nes ieškovių nurodyti nuostoliai yra tik hipotetiniai.

100    Dėl ieškovių nurodytų nepataisomų nuostolių Komisija nurodo, jog ieškovių argumentavimas yra prieštaringas, nes tuo pačiu metu jos remiasi ir unikaliu flusilazolo savybių pobūdžiu, kad įrodytų galimybės jį pakeisti kitais produktais nebuvimą, ir keleto pakaitalų egzistavimu, kad įrodytų, jog vartotojai nebegrįš prie flusilazolo, jeigu Pirmosios instancijos teismas turės panaikinti ginčijamą direktyvą.

101    Dėl nurodyto rimto žalos pobūdžio Komisija tvirtina, kad ieškovės negali nurodyti vien rinkos dalių praradimo, bet privalo įrodyti, jog dėl tokio praradimo jos patirtų didelę žalą, atsižvelgiant į grupės, su kuria jos susijusios savo akcijomis, dydį.

 Dėl interesų palyginimo

102    Ieškovės nurodo, jog interesų palyginimas joms yra palankus, nes prašomomis laikinosiomis priemonėmis siekiama tik išsaugoti dabartinę situaciją, o flusilazolas yra labai svarbus Bendrijos žemdirbiams ir leidžia jiems konkuruoti su kitais pasaulio žemdirbiais.

103    Be to, per posėdį ieškovės prašė, kad žala, kurią gali patirti darbuotojai, nuo flusilazolo gamybos priklausančios įmonės, šią veikliąją medžiagą naudojantys žemdirbiai ir bendrai Europos žemės ūkis, kuriuos jos nurodė savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų vertinama remiantis interesų palyginimu.

104    Komisijos nuomone, interesų palyginimas lemia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimą nes, pirma, ginčijami apribojimai suvokiami kaip visuma ir negali būti atskirti nuo likusios ginčijamos direktyvos dalies nepakenkiant reglamentavimo tikslui, t. y. visuomenės sveikatos apsaugai ir, antra, jeigu ginčijami apribojimai būtų laikinai pašalinti, susilpnėtų sveikatos ir aplinkos apsauga.

 Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo vertinimas

 Dėl priimtinumo

105    Primintina, kad Procedūros reglamento 104 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa nustato, jog prašymas sustabdyti bet kurios institucijos priimto akto vykdymą, pateiktas pagal EB 242 straipsnį, yra priimtinas tik tada, kai prašymą pateikusi šalis tą aktą užginčija ieškiniu Pirmosios instancijos teisme.

106    Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nors pagrindinio ieškinio priimtinumo problema neturi iš esmės būti nagrinėjama taikant procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių baiminantis, jog nebūtų iš anksto nusprendžiama bylos esmė, tam, kad prašymas dėl akto vykdymo laikino sustabdymo būtų pripažintas priimtinas, ieškovė turi įrodyti kai kurių aplinkybių egzistavimą, leidžiantį prima facie daryti išvadą dėl ieškinio priimtinumo tuo pagrindu, kuris nurodomas jos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant išvengti, kad ta procedūra būtų sustabdytas vykdymas akto, kurį panaikinti Teisingumo Teismas vėliau atsisakytų, ieškinį pripažinęs nepriimtiną nagrinėdamas jį iš esmės (1999 m. lapkričio 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Pfizer Animal Health prieš Tarybą, C‑329/99 P(R), Rink. p. I‑8343, 89 punktas; 2004 m. liepos 7 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Região autónoma dos Açores prieš Tarybą, T‑37/04 R, Rink. p. II‑2153, 108 punktas).

107    Toks pagrindinio ieškinio priimtinumo nagrinėjimas turi būti glaustas, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros skubumą (2000 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Federación de Cofradías de Pescadores de Guipúzcoa ir kt. prieš Tarybą, C‑300/00 P(R), Rink. p. I‑8797, 35 punktas; 106 punkte minėtos nutarties Região autónoma dos Açores prieš Tarybą 109 punktas).

108    Galiausiai prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pagrindinio ieškinio priimtinumas gali būti vertinamas tik prima facie, siekiant nustatyti, ar ieškovas nurodė pakankamai aplinkybių, kurios pateisina a priori išvadą, kad pagrindinio ieškinio priimtinumas nėra neįmanomas. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi paskelbti šį prašymą nepriimtinu, tik jei pagrindinio ieškinio priimtinumas būtų visiškai neįmanomas. Jei per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą būtų nusprendžiama dėl priimtinumo, kuris prima facie nėra visiškai neįmanomas, tai iš anksto nulemtų Pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindinėje byloje (2001 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Petrolessence ir SG2R prieš Komisiją , T‑342/00 R, Rink. p. II‑67, 17 punktas; 2001 m. gruodžio 19 d. Nutarties Gibraltaro vyriausybė prieš Komisiją, T‑195/01 R ir T‑207/01 R, Rink. p. II‑3915, 47 punktas ir 106 punkte minėtos nutarties Região autónoma dos Açores prieš Tarybą 110 punktas).

109    Šiuo atveju ieškovės savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prideda prie ieškinio dėl panaikinimo, kurio priimtinumą Komisija ginčija.

110    Todėl reikia patikrinti, ar ieškovių pateikti įrodymai iš pirmo žvilgsnio leidžia daryti išvadą, kad ieškinio pagrindinėje byloje priimtinumas nėra akivaizdžiai neįmanomas.

111    Komisija ginčija aplinkybę, kad ieškovės yra konkrečiai susijusios su ginčijama direktyva.

112    Šiuo atžvilgiu, viena vertus, reikia nurodyti, kad per posėdį ieškovės pateikė dokumentą, iš kurio matyti, jog tuo laikotarpiu Du Pont de Nemours (France) SA, kuri Reglamente Nr. 933/94 nurodyta kaip pranešimo autorė, pakeitė savo pavadinimą ir nuo šiol vadinasi Du Pont de Nemours (France) SAS. Todėl pirmoji ieškovė turi būti laikoma pranešimo autore. Be to, ji dalyvavo vertinimo procedūroje ir šiuo pagrindu pasinaudojo procedūrinėmis garantijomis. Tokiomis aplinkybėmis iš pirmo žvilgsnio negalima atmesti to, kad ginčijama direktyva konkrečiai susijusi su pirmąja ieškove ir kad jos pateiktas ieškinys pagrindinėje byloje yra priimtinas (šiuo klausimu žr. 2002 m. rugsėjo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą, T‑13/99, Rink. p. II‑3305, 99–105 punktus ir Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alpharma prieš Tarybą, T‑70/99, Rink. p. II‑3495, 91–96 punktus).

113    Kita vertus, reikia priminti, jog remiantis nusistovėjusia teismų praktika nustatant ieškinio, kurį pateikė keli ieškovai, priimtinumą ir tai, ar ieškinys priimtinas vieno iš jų atžvilgiu, nebūtina nagrinėti kitų ieškovų teisių pareikšti ieškinį (šiuo klausimu žr. 1993 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo CIRFS ir kt. prieš Komisiją, C‑313/90, Rink. p. I‑1125, 31 punktą; 2002 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Diputación Foral de Álava ir kt. prieš Komisiją, T‑127/99, T‑129/99 ir T‑148/99, Rink. p. II‑1275, 52 punktą bei 2003 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Verband der freien Rohrwerke ir kt. prieš Komisiją, T‑374/00, Rink. p. II‑2275, 57 punktą).

114    Dėl ieškinyje pagrindinėje byloje pateiktų reikalavimų iš dalies panaikinti ginčijamą direktyvą priimtinumo reikia priminti, jog pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Bendrijos teisės akto dalies panaikinimas galimas, tik jei prašomą panaikinti nuostatą galima atskirti nuo likusios akto dalies. Teisingumo Teismas pakartotinai nusprendė, jog šis atskyrimo reikalavimas netenkinamas, kai teisės akto panaikinimas iš dalies lemia šio teisės akto pakeitimą iš esmės (2006 m. kovo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C‑36/04, Rink. p. I‑2981, 12 ir 13 punktai; taip pat šiuo klausimu žr. 1998 m. kovo 31 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija ir kt. prieš Komisiją, C‑68/94 ir C‑30/95, Rink. p. I‑1375, 257 punktą).

115    Taigi pakanka konstatuoti, jog Komisija tik nurodo, kad ginčijami apribojimai negali būti atskirti nuo likusios ginčijamos direktyvos dalies, tačiau nepateikia įrodymų, leidžiančių iš pirmo žvilgsnio daryti išvadą, jog prašomas dalinis panaikinimas iš esmės pakeistų minėtą direktyvą.

116    Šiuo atveju ieškovės nurodo, jog ieškiniu jos siekia ne panaikinti ginčijamą direktyvą, priimtą siekiant įtraukti flusilazolą į Direktyvos 91/414 I priedą, bet įtraukti šią medžiagą be ginčijamų apribojimų, kuriuos juos laiko moksliškai nepagrįstais ir neteisėtais.

117    Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju ieškinio pagrindinėje byloje priimtinumas gali būti vertinamas tik iš pirmo žvilgsnio, nes šių veiksmų tikslas – patikrinti, ar ieškovės pateikė pakankamai įrodymų, kurie iš pirmo žvilgsnio leidžia daryti išvadą, jog ieškinio pagrindinėje byloje priimtinumas nėra neįmanomas. Taigi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas šį prašymą pripažinti nepriimtiną turi tik tuo atveju, jei ieškinio pagrindinėje byloje priimtinumas yra visiškai neįmanomas.

118    Todėl Komisijos tvirtinimai neleidžia laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui nuspręsti, ar ginčijamos nuostatos gali būti atskirtos nuo kitų ginčijamos direktyvos nuostatų ta prasme, kad reikalavimų, pateikiamų ieškinyje pagrindinėje byloje, priimtinumas iš pirmo žvilgsnio negali būti atmestas.

119    Be to, reikia priminti, jog Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad klausimas, ar dalinis panaikinimas iš esmės pakeičia skundžiamą teisės aktą, yra objektyvusis, o ne subjektyvusis kriterijus, kuris susijęs su valdžios institucijų, priėmusių ginčijamą aktą, politine valia (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑239/01, Rink. p. I‑10333, 37 punktą).

120    Todėl į politinį tikslą, kurio Komisija siekia priimdama direktyvą, įtraukiančią flusilazolą į Direktyvos 91/414 I priedą, ir numatydama tam tikrus šio įtraukimo apribojimus, neturi būti atsižvelgiama vertinant, ar ginčijamos direktyvos dalinis panaikinimas iš esmės pakeis skundžiamą teisės aktą.

121    Be to, bet kuriuo atveju reikia nurodyti, kad iki 2007 m. birželio 30 d. flusilazolas buvo leistina medžiaga. Ginčijama direktyva leidžia šią medžiagą naudoti tam tikrą laikotarpį ir numato tam tikrus naudojimo apribojimus. Taigi, jeigu ieškovės galėjo prašyti tik viso teisės akto, kaip tvirtina Komisija, o ne tik ginčijamų apribojimų, panaikinimo, toks ieškinys sąlygotų flusilazolo uždraudimą, nes ieškovės nebegalėtų naudotis jo įtraukimu į Direktyvos 91/414 I priedą. Toks ieškinys ieškovėms būtų akivaizdžiai nenaudingas.

122    Taigi, jeigu Komisijos argumentavimas būtų patvirtintas, ieškovės negalėtų prašyti nei viso, nei dalinio teisės akto panaikinimo ir todėl negalėtų apsisaugoti nuo ginčijamos direktyvos sukeliamos didelės ir nepataisomos žalos. Todėl Komisijos argumentavimui šioje stadijoje negalima pritarti.

123    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, jog iš pirmo žvilgsnio nėra įrodymų, leidžiančių šiuo atveju nustatyti, kad ieškinio pagrindinėje byloje priimtinumas yra akivaizdžiai neįmanomas.

124    Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimtinumo, kurį Komisija ginčija remdamasi tuo, jog juo siekiama, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas pateiktų Komisijai nurodymus, reikia pažymėti, jog iš tikrųjų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės siekia atidėti tam tikrų ginčijamos direktyvos nuostatų vykdymą.

125    Bet kuriuo atveju ieškovės savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia ne tik EB 242 straipsniu, bet ir EB 243 straipsniu.

126    Taigi pagal EB 243 straipsnį laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali nustatyti bet kurias būtinas tokias priemones. Konkrečiai kalbant, jis gali pateikti atitinkamus laikinus nurodymus Komisijai (šiuo klausimu žr. 1983 m. rugpjūčio 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Muratori prieš Komisiją, 118/83 R, Rink. p. 2583, 53 punktą).

127    Taigi remiantis šalių nurodytomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra priimtinas.

 Dėl fumus boni juris

128    Reikia konstatuoti, jog bent jau keli ieškovių nurodyti pagrindai iš pirmo žvilgsnio atrodo tinkami ir bet kuriuo atveju nėra visiškai nepagrįsti. Taip yra būtent pirmojo ir antrojo pagrindų atveju.

129    Šie du ieškovių nurodyti pagrindai grindžiami vienodu argumentavimu, kuris iš esmės paremtas rizikos ir pavojingumo sąvokų skirtumu.

130    Pirmosios instancijos teismas jau turėjo galimybę patikslinti, kalbant apie panašų sektorių, kuris taip pat priskiriamas bendrajai žemės ūkio politikai EB 37 straipsnio prasme, jog sąvoka „rizika“ atitinka neigiamo poveikio, kuris atsiranda naudojant tam tikrą produktą arba metodą, tikimybę teisiškai saugomam turtui. Sąvoka „pavojingumas“ bendrai vartojama plačiąja prasme ir apibūdina visus produktus arba metodus, galinčius daryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (112 punkte minėto sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą 147 punktas).

131    Be to, Pirmosios instancijos teismas patikslino, jog rizikos vertinimu siekiama nustatyti tam tikro produkto arba metodo neigiamo poveikio žmogaus sveikatai tikimybę arba tokio galimo poveikio stiprumą (šiuo klausimu žr. 112 punkte minėto sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą 148 punktą).

132    Pirmajame pagrinde ieškovės teigia, jog Direktyva 91/414 įtvirtinta vertinimo procedūra, kaip matyti iš jos 5 straipsnio, paremta rizikos vertinimu. Iš tikrųjų visi fitosanitariniai produktai, kuriems taikomas aptariamas reglamentavimas, yra nepavojingi ir aptariamu teisės aktu siekiama valdyti su tokių produktų prekyba susijusią riziką.

133    Taigi, kaip nurodo ieškovės, pagal Direktyvos 91/414 5 straipsnį veikliosios medžiagos įtraukimas į šios direktyvos I priedą negalimas, išskyrus tuos atvejus, kai, atsižvelgiant į esamas mokslines ir technines žinias, galima numatyti, kad bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra nagrinėjamos veikliosios medžiagos, yra saugus. Kitaip tariant, net jeigu viena medžiaga yra pavojinga, iš pirmo žvilgsnio ji visada gali būti įtraukta į Direktyvos 91/414 I priedą, jeigu laikantis atitinkamų naudojimo instrukcijų ji atitinka teisiniu požiūriu priimtiną rizikos standartą.

134    Atrodo, jog Komisija neginčija, kad Direktyva 91/414 reikalauja atlikti rizikos, susijusios su medžiagų, kuriomis prekiauti turi būti gautas leidimas, įvertinimą. Iš tikrųjų ji tvirtina, kad ginčijama direktyva, kuri grindžiama Direktyva 91/414, paremta rizikos įvertinimu, kaip tai matyti iš mokslinių bandymų, atliktų tiriant flusilazolą.

135    Be to, antrajame pagrinde ieškovės tvirtina, jog atsargumo principas, kuriuo šiuo atveju remiasi pati Komisija, taip pat grindžiamas rizikos, o ne pavojingumo įvertinimu.

136    Ieškovės remiasi Pirmosios instancijos teismo praktika, pagal kurią atsargumo principas gali būti taikomas tik tokiose situacijose, kuriose kyla rizika ypač žmogaus sveikatai ir kurios, nebūdamos pagrįstos paprastomis mokslinėmis prielaidomis, dar negalėjo būti visiškai įrodytos (112 punkte minėto sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą 146 punktas).

137    Šiuo atžvilgiu, kaip teisingai nurodė Komisija, reikia priminti, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kai Bendrijos institucija, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti sudėtingus vertinimus, ji naudojasi didele diskrecija, kuriai taikoma ribota teisminė kontrolė, reiškianti, kad Bendrijos teismas negali pakeisti šios institucijos atlikto faktinių aplinkybių vertinimo savuoju. Todėl tokiu atveju Bendrijos teismas nagrinėja tik šios valdžios institucijos išvadą dėl faktinių aplinkybių ir teisinį vertinimą, o būtent klausimą, ar jos veiksmuose nėra akivaizdžios klaidos, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar ši valdžios institucija akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų (2001 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Cambridge Healthcare Supplies, C‑471/00 P(R), Rink. p. I‑2865, 96 punktas).

138    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog tam, kad Pirmosios instancijos teismas įvertintų du nagrinėjamus pagrindus, jo turi būti prašoma priimti sprendimą dėl klausimo, ar priimdama ginčijamą direktyvą Komisija peržengė savo diskrecijos ribas.

139    Taigi šiuo atžvilgiu ieškovės primena, jog pirmiausia Komisija, remdamasi moksliniais tyrimais, kuriuos pačios Komisijos prašymu pateikė pranešimo autorė, padarė išvadą, kad flusilazolas yra saugus ir gali būti įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą dešimties metų laikotarpiui, net jeigu tokiam įtraukimui būtų nustatyti tam tikri apribojimai. Po to, kai komitetas išnagrinėjo pirminį Komisijos projektą, jis keletą kartų buvo keičiamas iki Komisija priėmė galutinį variantą. Komisija šiuos pakeitimus pagrindė nurodydama galimo endokrininės sistemos veiklą trikdančio flusilazolo poveikio riziką.

140    Taigi, kaip nurodo ieškovės, toks pagrindimas iš pirmo žvilgsnio paneigia iki šiol atliktą rizikos įvertinimą.

141    Be to, Komisijos atlikto ataskaitos patikrinimo rezultatų bei įvairių papildomų tyrimų paneigimas iš pirmo žvilgsnio kyla tik dėl susirūpinimo, kurį tam tikros valstybės narės išreiškė komitete, kaip tai matyti iš ginčijamos direktyvos septintos konstatuojamosios dalies, ir priežastys, dėl kurių Komisija tvirtino, kad šis susirūpinimas turi būti paremtas įrodymais, kuriuos ji sukaupė per daugelį ankstesnių patikrinimo metų, nėra aiškiai nustatytos.

142    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti prielaidą, kad Komisija iš tikrųjų suklydo grįsdama ginčijamą direktyvą pavojingumo įvertinimu ir todėl ji pažeidė Direktyvą 91/414 bei atsargumo principą, taigi negalima paneigti, jog tokia klaida galėjo daryti įtaką ginčijamos direktyvos teisėtumui.

143    Iš to išplaukia, kad abu ieškovės nurodyti pagrindai, iš esmės susiję su, pirma, Direktyvos 91/414 pažeidimu dėl to, kad ginčijama direktyva nepagrįsta rizikos įvertinimu, ir, antra, atsargumo principo pažeidimu, nes dėl jų sudėtingumo reikalaujama išsamaus patikrinimo, kurio negali atlikti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, iš pirmo žvilgsnio negali būti laikomi visiškai nepagrįstais. Kadangi su fumus boni juris susijusi sąlyga yra įvykdyta, atrodo pateisinama tai, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas toliau nagrinėja kitas laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo sąlygas.

 Dėl skubos

144    Pagal nusistovėjusią Pirmosios instancijos teismo praktiką prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skuba turi būti vertinama atsižvelgiant į laikino sprendimo būtinybę, kad šalis, pateikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvengtų rimtos ir nepataisomos žalos (žr. 106 punkte minėtos nutarties Pfizer Animal Health prieš Tarybą 94 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Kadangi žala priklauso nuo keleto veiksnių egzistavimo, pakanka, kad jos atsiradimas būtų nuspėjamas su pakankamu tikimybės laipsniu (2004 m. sausio 16 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Arizona Chemical ir kt. prieš Komisiją, T‑369/03 R, Rink. p. II‑205, 71 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1993 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo nutarties Vokietija prieš Tarybą, C‑280/93 R, Rink. p. I‑3667, 32–34 punktus bei 1999 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties HFB ir kt. prieš Komisiją, C‑335/99 P(R), Rink. p. I‑8705, 67 punktą).

145    Vis dėlto ieškovas privalo įrodyti faktus, kuriais tariamai grindžiamas rimtos ir nepataisomos žalos atsiradimas (144 punkte minėtos nutarties Arizona Chemical ir kt. prieš Komisiją 72 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 144 punkte minėtos nutarties HFB ir kt. prieš Komisiją 67 punktą).

146    Šiuo atveju ieškovės nurodė trejopą žalą, kurią sudaro, pirma, jų rinkos dalių nagrinėjamoje rinkoje praradimas, antra, jų pramoninės zonos, esančios Sernėje, uždarymas ir, trečia, žala, kurią patiria flusilazolą naudojantys žemdirbiai bei visas Europos žemės ūkis.

147    Pirmiausia reikia konstatuoti, kad į nurodytą rimtą ir nepataisomą žalą, kurios siekiama išvengti prašoma laikinąja apsaugos priemone, atlikdamas su skuba susijusios sąlygos patikrinimą laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali atsižvelgti tik tiek, kiek ji gali būti padaryta laikinosios apsaugos priemonės prašančios šalies interesams. Iš to išplaukia, kad į nuostolius, kuriuos dėl skundžiamo teisės akto gali patirti kita nei laikinosios apsaugos priemonės taikymo prašanti šalis, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus gali atsižvelgti tik palygindamas esamus interesus (2006 m. rugpjūčio 2 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Aughinish Alumina prieš Komisiją, T‑69/06 R, Rink. p. II‑0000, 80 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1999 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties PfizerAnimal Health prieš Tarybą, T‑13/99 R, Rink. p. II‑1961, 136 punktą ir 2006 m. vasario 1 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Endesa prieš Komisiją, T‑417/05 R, Rink. p. II‑0000, 64 punktą).

148    Todėl į ieškovių argumentus, pateiktus siekiant įrodyti trečiosios žalos, kurią gali patirti flusilazolą naudojantys žemdirbiai bei visas Europos žemės ūkis, egzistavimą turi būti atsižvelgiama tik palyginant interesus.

149    Iš to matyti, jog reikia išnagrinėti tariamai patirtą žalą, kylančią dėl pramoninės zonos, esančios Sernėje, uždarymo ir dėl ieškovių rinkos dalių nagrinėjamose rinkose praradimo.

150    Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia atmesti Komisijos argumentą, kuriuo siekiama, pirma, patvirtinti, kad ieškovių pateiktas ginčijamos direktyvos nuostatų aiškinimas, jog po 2008 m. birželio 30 d. flusilazolas bus uždraustas, yra klaidingas, antra, užginčyti nurodytos žalos neišvengiamumą, nes šiuo metu negalima žinoti, ar po 2008 m. birželio 30 d. flusilazolas bus visiškai uždraustas, nes Komisija gali pasiūlyti pakeisti galiojančius teisės aktus, trečia, patvirtinti, jog žala paaiškės tik priėmus sprendimą pagrindinėje byloje, ir pagaliau, ketvirta, patvirtinti, kad žalos dydis turėtų būti vertinamas tik atsižvelgiant į jos pasekmes laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 30 d. iki 2008 m. birželio 30 dienos.

151    Iš tikrųjų, kaip teisingai tvirtina ieškovės, pagal dabar galiojančius teisės aktus flusilazolas iš dalies uždraudžiamas nuo 2007 m. birželio 30 d., o visiškai uždraudžiamas – nuo 2008 m. birželio 30 dienos. Taigi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi nuspręsti atsižvelgdamas į šį draudimą, o ne į hipotetinį teisės aktų pakeitimą, kurį galbūt pasiūlys Komisija. Nurodyta žala iš tikrųjų yra neišvengiama ta prasme, kad po 2007 m. birželio 30 d. ieškovės nebeturės galimybės realizuoti savo prekių atsargų kitoms nei ginčijamoje direktyvoje nurodytos kultūroms ir žala atsiras nuo 2007 m. liepos 1 d., t. y. daug anksčiau nei bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.

152    Be to, reikia pažymėti, jog ieškovių argumentai dėl praktinės galimybės pakeisti teisės aktus iki 2008 m. birželio 30 d. nebuvimo, atsižvelgiant į būtinybę pateikti paraišką pratęsti per dvejų metų laikotarpį iki flusilazolo įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą pasibaigimo, ko neįmanoma padaryti dėl ginčijamoje direktyvoje nustatytų terminų, iš pirmo žvilgsnio negali būti atmesti.

153    Iš tikrųjų šiuo klausimu Komisijos pateikti paaiškinimai, kiek tai susiję su Direktyvos 91/414 5 straipsnio 5 dalies apimtimi, kuriais siekiama atskirti teisinę situaciją, reglamentuojamą pirmuoju šios nuostatos sakiniu, nuo teisinės situacijos, reglamentuojamos antruoju šios nuostatos sakiniu, ir patvirtinti, jog dvejų metų terminas šiuo atveju netaikomas, atrodo labai neaiškūs ir neįtikinantys.

154    Iš tikrųjų Komisija nurodo, jog, kaip tai patvirtina ginčijamos direktyvos vienuolikta konstatuojamoji dalis, niekas neprieštarauja tam, kad paraišką dėl pratęsimo pateiktų ieškovės ar bet kuri kita suinteresuotoji šalis. Ji nurodo, jog Direktyvos 91/414 5 straipsnio 5 dalies pirmasis sakinys įtvirtina bendrąjį įgaliojimą pratęsti įtraukimų galiojimą ir jis užbaigiamas nacionalinės valdžios institucijoms suteikta galimybe juos patikrinti, būtent ar yra saugumo problemų, o antrasis sakinys papildo šią nuostatą ir yra skirtas medžiagoms, kurių atžvilgiu atliekamas patikrinimas iš naujo ir kurių įtraukimas gali pasibaigti tokiam patikrinimui dar nepasibaigus. Komisijos nuomone, veikliosios medžiagos patikrinimas iš naujo turi būti atliekamas viešosios valdžios institucijų, o ne ūkio subjekto iniciatyva, todėl Direktyvos 91/414 5 straipsnio 5 dalies antrasis sakinys netaikomas, jei gali būti pateikiama paraiška pratęsti įtraukimą.

155    Taigi iš pirmo žvilgsnio panašu, kad prašymas, apie kurį kalbama Direktyvos 91/414 5 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje, neturi būti atskiriamas nuo antrajame sakinyje nurodomo prašymo. Atrodo, kad patikrinimo iš naujo galimybė iš tikrųjų būdinga paraiškai dėl pratęsimo šios direktyvos 6 straipsnyje numatytų procedūrinių taisyklių prasme. Panašu, kad Direktyvos 91/414 6 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa iš tikrųjų pirmiausia numato, jog šios taisyklės taikomos minėtos direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje numatytoms paraiškoms pratęsti.

156    Taigi iš pirmo žvilgsnio panašu, kad Direktyvos 91/414 5 straipsnio 5 dalyje nurodytas dvejų metų terminas taikomas esant tokio įtraukimo kaip šiuo atveju nagrinėjamas pratęsimas galimybei.

157    Taigi būtina konstatuoti, jog šio mažiausiai dvejų metų termino paraiškai dėl pratęsimo pateikti šiuo atveju neturėtų būti laikomasi atsižvelgiant į ginčijamos direktyvos įsigaliojimo datą, t. y. 2007 m. sausio 1 d., ir ginčijamoje direktyvoje numatytą flusilazolo įtraukimo į Direktyvos 91/414 I priedą pasibaigimo datą, t. y. 2008 m. birželio 30 dieną.

158    Be to, reikia nurodyti, kad ginčijamos direktyvos 3 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa numato, jog valstybės narės iš naujo pagal Direktyvos 91/414 VI priede numatytus vienodus principus, vadovaudamosi tos direktyvos III priedo reikalavimus atitinkančiais dokumentais ir atsižvelgdamos į jos I priedo įrašo B dalį, susijusią su flusilazolu, įvertina kiekvieną leistiną augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje yra flusilazolo.

159    Taigi reikia konstatuoti, jog įvertinimas iš naujo atliekamas tik Direktyvos 91/414 leidžiamų produktų atžvilgiu.

160    Todėl iš pirmo žvilgsnio vertinimas iš naujo neturėtų išplėsti Direktyvoje 91/414 leidžiamų naudojimų sąrašo, priešingai nei tvirtina Komisija, tačiau galėtų pašalinti naujus apribojimus, pavyzdžiui, visišką fitosanitarinių produktų, kurių pagrindas yra flusilazolas, uždraudimą.

161    Remiantis tokia glausta egzistuojančių teisės aktų analize iš pirmo žvilgsnio negalima atmesti ieškovių argumentų pagrįstumo ir joms gręsiančios žalos neišvengiamumo.

 Dėl pramoninės zonos, esančios Sernėje, uždarymo

162    Ieškovės tvirtina, kad ginčijamos direktyvos priėmimas tiek, kiek ji joms uždraudžia prekiauti flusilazolu, sąlygoja pramoninės zonos, esančios Sernėje, uždarymą.

163    Šiuo atžvilgiu ieškovės nurodo, jog jos turi tris pramonines zonas Europoje, iš kurių viena yra Sernėje. Sernėje esanti zona yra vienintelė, kurioje ieškovės gamina flusilazolą. (konfidencialu) flusilazolo gamyba Sernėje esančioje zonoje skirta prekybai Bendrijos viduje.

164    Vis dėlto būtina konstatuoti, kad iš ieškovių rašytinių dokumentų matyti, jog Sernėje esančioje zonoje gaminamos ir kitos medžiagos. Žinoma, (konfidencialu) gamybos praradimas negalėtų būti laikomas esančiu nedidelės apimties, net ir darant prielaidą, kaip tai nurodo Komisija, kad ieškovėms atviros kitos, ne Bendrijos viduje esančios rinkos. Tačiau ieškovės nepateikė įrodymų, leidžiančių įvertinti tokio praradimo poveikį visai nagrinėjamos pramoninės zonos gamybai, ir pateikė tik įrodymus su flusilazolo gamyba susijusios komercinės veiklos atžvilgiu.

165    Tokiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, jog teisiškai ieškovės neįrodė, kad flusilazolo gamybos Sernėje esančioje zonoje (konfidencialu) praradimas, kurį sąlygoja iš ginčijamos direktyvos išplaukiantis draudimas prekiauti flusilazolu, lemia šios zonos uždarymą.

166    Net ir darant prielaidą, kad ieškovėms pavyko įrodyti, jog ginčijamos direktyvos priėmimas lemtų pramoninės zonos, esančios Sernėje, uždarymą, būtina konstatuoti, kad jos nepateikė įrodymų, leidžiančių nustatyti, jog dėl šio uždarymo jos patirtų rimtą ir nepataisomą žalą.

167    Iš tikrųjų ieškovės tvirtina, kad pramoninės zonos, esančios Sernėje, uždarymas sąlygotų, pirma, 40 darbo vietų pačioje zonoje praradimą, antra, maždaug dvylikos darbo vietų įmonėse, apdirbančiose flusilazolą, praradimą, trečia, jei gamyklą reikėtų pertvarkyti, vėlesnio pertvarkymo galimybės nebuvimą, jeigu Pirmosios instancijos teismas turėtų panaikinti ginčijamą direktyvą, ketvirta, didelį poveikį pirminių žaliavų tiekėjams ir, penkta, investicijų tyrimams ir vystymui didelį sumažėjimą.

168    Taigi atsižvelgiant į 147 punkte minėtą Pirmosios instancijos teismo praktiką reikia konstatuoti, jog pirma, į 40 darbo vietų pačioje Sernėje esančioje zonoje praradimą, antra, į maždaug dvylikos darbo vietų įmonėse, apdirbančiose flusilazolą, praradimą, trečia, jei gamyklą reikėtų pertvarkyti, į vėlesnio pertvarkymo galimybės nebuvimą, jeigu Pirmosios instancijos teismas turėtų panaikinti ginčijamą direktyvą, ketvirta, į didelį poveikį pirminių žaliavų tiekėjams ir, penkta, į investicijų tyrimams ir vystymui didelį sumažėjimą gali būti atsižvelgta tik palyginant interesus.

169    Tačiau bet kuriuo atveju reikia nurodyti, jog jeigu šie sunkumai neišvengiamai pakenkia ieškovių gamybai arba flusilazolo gamybos ciklui, į juos gali būti atsižvelgiama nagrinėjant su skuba susijusią sąlygą.

170    Tačiau teisiškai iš ieškovių pateiktų rašytinių dokumentų nematyti, kad taip buvo šiuo atveju. Iš tikrųjų jos nurodo tik išlaidų padidėjimą tuo atveju, jeigu Sernėje esanti gamykla turėtų gaminti flusilazolą tik eksportui į trečiąsias valstybes, bet nenurodo, jog nėra techninės galimybės pradėti gaminti šios medžiagos iš naujo tuo atveju, jei būtų priimtas jų ieškinį pagrindinėje byloje patenkinantis sprendimas.

171    Taigi į visa tai nereikia atsižvelgti vertinant skubą.

172    Be kita ko, reikia konstatuoti, jog ieškovės nepateikė jokio įrodymo, leidžiančio patvirtinti jų teiginius dėl investicijų tyrimams ir vystymui didelio sumažėjimo bei vėlesnio pertvarkymo galimybės nebuvimo, jeigu Pirmosios instancijos teismas turėtų panaikinti ginčijamą direktyvą.

173    Iš to išplaukia, jog ieškovėms nepavyko įrodyti, kad dėl galimo zonos, esančios Sernėje, uždarymo jos patirtų rimtą ir nepataisomą žalą.

 Dėl žalos, susijusios su nurodytu rinkos dalių praradimu

174    Iš nusistovėjusios Bendrijos teismų praktikos išplaukia, kad finansinė žala, išskyrus išimtines aplinkybes, negali būti laikoma nepataisoma ar sunkiai pataisoma, jei ją galima atlyginti vėliau sumokant piniginę kompensaciją (1984 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutarties De Compte prieš Parlamentą, 141/84 R, Rink. p. 2575, 4 punktas ir 2003 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Solvay Pharmaceuticals prieš Tarybą, T‑392/02 R, Rink. p. II‑1825, 106 punktas; taip pat žr. šiuo klausimu 137 punkte minėtos nutarties Komisija prieš Cambridge Healthcare Supplies 113 punktą).

175    Taikant šį principą prašomas vykdymo atidėjimas pateisinamas tik paaiškėjus, kad nesant tokios priemonės ieškovė atsidurtų tokioje situacijoje, kuri keltų grėsmę pačiam jos egzistavimui arba nepataisomai pakeistų jos rinkos dalis (šiuo klausimu žr. 147 punkte minėtos nutarties Pfizer Animal Health prieš Tarybą 138 punktą ir 174 punkte minėtos nutarties SolvayPharmaceuticals prieš Tarybą 107 punktą).

176    Šioje byloje ieškovės nenurodo, kad ginčijama direktyva kelia grėsmę pačiam jų egzistavimui. Tačiau jos tvirtina, kad ginčijama direktyva sąlygoja nepataisomą jų rinkos dalių pasikeitimą.

177    Todėl remiantis nusistovėjusia Bendrijos teismų praktika reikia patikrinti, ar ieškovių nurodytas rinkos dalių praradimas teisiškai yra įrodytas ir ar įrodyta, kad toks praradimas yra nepataisomas.

178    Reikia konstatuoti, jog Komisija neginčija, kad nuo 2007 m. birželio 30 d. ginčijama direktyva trukdys ieškovei pardavinėti flusilazolą naudoti kitoms nei minėtoje direktyvoje išvardytos kultūroms, o nuo 2008 m. birželio 30 d. visoms kultūroms, jeigu per tą laikotarpį nebus pakeisti galiojantys teisės aktai.

179    Kalbant apie nepataisomą ieškovių rinkos dalių Europos fungicidų, kurių pagrindas yra triazoliai, rinkoje praradimą, ieškovės nurodo, jog jos neturi pakaitalo, kuriuo būtų galima pakeisti flusilazolą fungicidų, kurių pagrindas yra triazoliai, rinkoje.

180    Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad ieškovės pateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima padaryti išvadą, jog abu Komisijos nurodyti pakaitalai negali būti pagrįstai laikomi alternatyva flusilazolui Europos fungicidų, kurių pagrindas yra triazoliai, rinkoje. Iš tikrųjų pasirodo, kad tebukonazolis yra medžiaga (konfidencialu), skirta kovai su sojų rūdimis, o prokvinazidas buvo išrastas kovai su įvairiomis ligomis ir neleidžiamas arba kol kas neleidžiamas naudoti daugelyje valstybių narių. Todėl reikia pripažinti, jog ieškovės teisingai tvirtina, kad flusilazolas yra vienintelė medžiaga jų produktų asortimente, priskiriama fungicidų, kurių pagrindas yra triazoliai, grupei, ir kad jos negamina jokio flusilazolą galinčio pakeisti fungicido, kuris galėtų būti naudojamas kultūroms arba kovai su ligomis, šiuo metu gydomoms minėta medžiaga.

181    Būtų nepagrįsta reikalauti, kaip nurodo Komisija, kad ieškovės sudarytų komercinius susitarimus dėl kitų gamintojų produktų platinimo, nes siekdamos išvengti savo rinkos dalių praradimo ieškovės taptų priklausomos nuo konkurentų valios.

182    Konkurencinė situacija, kurią apibūdina ieškovės ir kurios Komisija iš tikrųjų neginčija, leidžia atsirasti didelei konkurencijai tarp šioje rinkoje veikiančių skirtingų įmonių ir neleidžia atmesti galimybės, kad ieškovių konkurentės, kaip antai Bayer CropScience, BASF ir Syngenta, užims jų dalis rinkoje.

183    Iš tikrųjų ieškovėms priklauso rinkos dalis, siekianti maždaug (konfidencialu), o BASF, de Bayer de CropScience ir de Syngenta priklausančios rinkos dalys siekia atitinkamai (konfidencialu) ir (konfidencialu).

184    Taigi, kaip patvirtina ieškovių pateikti įrodymai, net jeigu flusilazolas atitinka konkretų techninį poreikį ir užima didelę rinkos dalį tam tikrų kultūrų atžvilgiu arba tam tikrose valstybėse, neginčijama, jog daugelis šių trijų įmonių parduodamų produktų, kurių pagrindas yra triazoliai, su juo tiesiogiai konkuruoja šiuose sektoriuose ir galėtų jį nedelsiant pakeisti.

185    Todėl reikia konstatuoti, kad ieškovės teisingai tvirtina, jog jų atžvilgiu po ginčijamų apribojimų įsigaliojimo egzistuoja ypač didelė jų dalių rinkoje praradimo rizika.

186    Be to, kaip tą patvirtina ieškovių platintojų laiškai, kuriuos ieškovės pateikė savo rašytinių dokumentų priede, labai tikėtina, jog ieškovių produktų uždraudimas pakenks flusilazolo įvaizdžiui ypač dėl to, kad rinkoje yra kitų konkuruojančių produktų, ir negalima atmesti galimybės, kad tai gali lemti pirkėjų nutolimą.

187    Kaip tą patvirtina ir ieškovių platintojų laiškai, oficialūs techniniai konsultantai valstybėse narėse neišvengiamai pašalintų flusilazolą iš rekomendacinių programų, nes ši medžiaga būtų uždrausta, todėl labai tikėtina, kad po tam tikro nebuvimo laikotarpio būtų labai sunku jį iš naujo įtraukti į šias programas.

188    Akivaizdu, kaip matyti iš laiškų ir dmrkynetec Ltd ataskaitos, kuriuos savo rašytinių dokumentų priede taip pat pateikė ieškovės, kad produktų galutinių vartotojų, t. y. žemdirbių, klientų ir ieškovių komercinių partnerių, jautrumas visuomenės sveikatos klausimams sąlygoja pastarųjų pasitikėjimo flusilazolu praradimą. Todėl reikia pripažinti, jog ieškovių teiginiai, kuriais siekiama įrodyti, kad bus ypač sunku atstatyti šį pasitikėjimą po tam tikro flusilazolo draudimo laikotarpio (be to, negalima atmesti galimybės, jog jis tęsis keletą metų), yra pakankamai tikėtini.

189    Galiausiai negalima atmesti galimybės, kad ieškovių įvaizdžiui nagrinėjamame pramonės sektoriuje, kuriam būdinga didelė konkurencija tarp didelių riboto skaičiaus įmonių, taip pat būtų pakenkta.

190    Aišku, šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kaip teisingai tvirtina Komisija, kad jeigu Pirmosios instancijos teismas turėtų panaikinti ginčijamą direktyvą, ieškovės galėtų surengti spaudos ir reklamos kampaniją, kad atkovotų prarastas rinkos dalis.

191    Tačiau reikia konstatuoti, jog reklaminės kampanijos rengimas praėjus keleriems metams po flusilazolo dingimo nesuteikia ieškovėms jokios garantijos, kad jos sugebės, nors ir iš dalies, susigrąžinti prarastas rinkos dalis, kaip tą patvirtina ir ieškovių pateikta dmrkynetec gamybos ataskaita.

192    Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad, priešingai nei tvirtina Komisija, visuomenės sveikatos problemų, kurias sąlygoja flusilazolo naudojimas nuo jo prekybos pradžios, nebuvimas pats savaime vykdant tokią kampaniją neleidžia panaikinti galimo šią veikliąją medžiagą uždraudžiančios priemonės neigiamo poveikio.

193    Be to, reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia Pirmosios instancijos teismo praktika, jeigu teisės akto, kurio atžvilgiu pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, vykdymas gali negrąžinamai pakeisti rinką, kurioje jau veikia ieškovas, žala, kurią jis galėtų patirti, kad ir finansinio pobūdžio, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju gali būti laikoma nepataisoma (žr. 2001 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Comafrica ir Dole Fresh Fruit Europe prieš Komisiją, T‑139/01 R, Rink. p. II‑2415, 94 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

194    Labai tikėtina, kad šiuo atveju nagrinėjama rinka turėtų negrąžinamai pasikeisti.

195    Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad bent dalis žalos, kurią ieškovės patirs atsižvelgiant į jų rinkos dalių praradimą, gali būti nepataisoma.

196    Kalbant apie žalos, susijusios su rinkos dalių praradimu, rimtumą reikia priminti, jog jeigu prašymą pateikęs asmuo yra įmonė, turtinį žalos rimtumą reikia vertinti atsižvelgiant į tokios įmonės dydį (2005 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Deloitte Business Advisory prieš Komisiją, T‑195/05 R, Rink. p. II‑3485, 156 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1990 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Comos Tank ir kt. prieš Komisiją, C‑51/90 R ir C‑59/90 R, Rink. p. I‑2167, 26 ir 31 punktus bei 2004 m. gruodžio 22 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Microsoft prieš Komisiją, T‑201/04 R, Rink. p. II‑4463, 257 punktą). Be to, ieškovo turtinė situacija gali būti vertinama atsižvelgiant į įmonių grupės, su kuria jis susijęs savo akcijomis, požymius (174 punkte minėtos nutarties Solvay Pharmaceuticals prieš Tarybą 108 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1995 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Transacciones Marítimas ir kt. prieš Komisiją, C‑12/95 P, Rink. p. I‑467, 12 punktą bei 1998 m. balandžio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Camar prieš Komisiją ir Tarybą, C‑43/98 P(R), Rink. p. I‑1815, 36 punktą).

197    Šiuo atveju Komisija nurodo, kad atsižvelgiant į įmonių grupę, kuriai priklauso ieškovės, rinkos dalių praradimas, kurį jos patirtų, darytų tik labai nedidelę įtaką jų apyvartai. Šiuo klausimu Komisija pateikia tam tikrus argumentus siekdama įrodyti, jog finansiniai nuostoliai, kuriuos gali patirti minėta grupė, jokiu būdu nesukels pavojaus jos nagrinėjamam egzistavimui.

198    Reikia pažymėti, kad ieškovės nenurodo, jog jų egzistavimui pakenktų ginčijama direktyva. Tačiau jos tvirtina, jog vien rinkos dalių praradimas, jį įrodžius, teismų praktikos požiūriu sudaro rimtą ir nepataisomą žalą, todėl nereikia analizuoti, kiek rinkos dalių praradimas gali daryti įtaką įmonių grupei, kuriai jos priklauso.

199    Reikia priminti, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės pateisinamos tik paaiškėjus, kad nesant tokių priemonių ieškovės atsidurtų situacijoje, galinčioje sukelti pavojų pačiam jų egzistavimui arba nepataisomai pakeisti jų rinkos dalis (žr. šiuo klausimu 147 punkte minėtos 1999 m. birželio 30 d. Nutarties Pfizer Animal Health prieš Tarybą 138 punktą ir 174 punkte minėtos nutarties Solvay Pharmaceuticals prieš Tarybą 107 punktą).

200    Todėl, kai ieškovės remiasi rinkos dalių praradimo rizika, nereikalaujama įrodyti, jog jų egzistavimas yra pavojuje.

201    Vis dėlto ieškovės turi įrodyti, kad jų nurodyta atsiradusi žala yra rimta.

202    Aišku, šiuo atveju ieškovių komercinės veiklos, susijusios su prekyba flusilazolu, praradimo finansinis poveikis negali būti laikomas galinčiu sukelti pavojų pačios grupės, kuriai jos priklauso, egzistavimui. Tačiau nepataisomo rinkos dalių praradimo rimtumo vertinimas neturėtų būti grindžiamas, kaip tai nurodo Komisija, vien komercinės veiklos, kuria rinkos dalys buvo užimtos, buhalterine verte ir tokios vertės praradimu grupės atžvilgiu.

203    Iš tikrųjų primintina, jog atsižvelgimas į grupės požymius skatina įvertinti visas faktines bylos aplinkybes (šiuo klausimu žr. 147 punkte minėtos nutarties Aughinish Alumina prieš Komisiją 69–78 punktus).

204    Be to, iš nusistovėjusios Pirmosios instancijos teismo praktikos matyti, jog laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, atsižvelgdamas į svarbias kiekvienos bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar skubus teisės akto, kurio vykdymą prašoma atidėti, vykdymas gali sąlygoti rimtą ir neišvengiamą žalą ieškovui, kurios nebūtų galima atlyginti jokiu vėlesniu sprendimu (2002 m. gegužės 7 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Yusuf ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, T‑306/01 R, Rink. p. II‑2387, 93 punktas ir 2003 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Sison prieš Tarybą, T‑47/03 R, Rink. p. II‑2047, 30 punktas).

205    Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ieškovės rinkoje veikia daugiau nei 20 metų ir naudojasi augalų apsaugos produktų, kuriuose yra flusilazolo, pateikimo į rinką leidimais, kurie penkiolikoje valstybių narių buvo įregistruoti naudoti 26 rūšių kultūroms. Be to, neginčijama, kad kiti ieškovių pardavinėjami produktai turi gerą komercinį vardą, kuriam galėtų labai pakenkti visiškas flusilazolo uždraudimas nuo 2008 m. birželio 30 dienos. Ieškovių rinkos dalių, kurias jos užėmė, praktinės patirties, investicijų tyrimams ir vystymui bei klientų, per daugelį metų įgytų rinkoje, kuriai būdinga didelė konkurencija, praradimas, atsižvelgiant į šias aplinkybes, turi būti laikomas galinčiu sąlygoti rimtą žalą. Aplinkybės, jog toks praradimas turėtų tik nedidelę įtaką grupės apyvartai, nepakanka paneigti, kad minėta žala yra rimta.

 Dėl interesų palyginimo

206    Kai nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, dėl kurio sprendimo prašymą pateikęs asmuo gali patirti rimtą ir nepataisomą žalą, vertina skirtingus nagrinėjamus interesus, jis privalo išnagrinėti, ar bylą iš esmės nagrinėjančio teismo galimas ginčijamo sprendimo panaikinimas leistų pakeisti situaciją, susidariusią dėl jo skubaus vykdymo ir, atvirkščiai, ar šio sprendimo vykdymo sustabdymas sudarytų kliūčių jo visiškam poveikiui, jei ieškinys pagrindinėje byloje būtų atmestas (2006 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Globe prieš Komisiją, T‑114/06 R, Rink. p. II‑2627, 147 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2003 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Belgija ir Forum 187 prieš Komisiją, C‑182/03 R ir C‑217/03 R, Rink. p. I‑6887, 142 punktą).

207    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, jog iš esmės su visuomenės sveikatos apsauga susiję reikalavimai turi neginčijamai nusverti ekonominius motyvus (žr. 1999 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Alpharma prieš Tarybą, T‑70/99 R, Rink. p. II‑2027, 152 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

208    Šiuo atveju Komisijos priežastys, pateiktos ginčijamos direktyvos priėmimui pateisinti, grindžiamos galimu endokrininės sistemos veiklą trikdančiu flusilazolo poveikiu. Tačiau reikia konstatuoti, jog pati Komisija per visą vertinimo procedūrą laikėsi nuomonės, kad, remiantis atliktais moksliniais bandymais ir Komisijos prašymu pranešimo autorės pateikta informacija bei tyrimais, flusilazolas yra saugus.

209    Iš tikrųjų remdamasi šiuo įvertinimu Komisija pasiūlė įtraukti flusilazolą į Direktyvos 91/414 I priedą. Komitetui pateiktos pirminės priemonės numatė apriboti įtraukimo laikotarpį septyneriems metams, kad valstybės narės iš pradžių iš naujo patikrintų rinkoje jau esančius augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra flusilazolo.

210    Kaip matyti iš ginčijamos direktyvos aštuntos konstatuojamosios dalies, tik po patikrinimo komitete ir Taryboje Komisija, remdamasi tam tikrų valstybių narių išreikštu susirūpinimu, pakeitė savo pasiūlymą tvirtindama, kad siekiant pavojų sumažinti iki tokio lygio, kuris galėtų būti laikomas priimtinu ir atitiktų aukštą Bendrijoje užtikrinamą apsaugos lygį, būtina numatyti papildomus apribojimus.

211    Todėl, be keleto pirminiame pasiūlyme pateikiamų apribojimų, Komisija sumažino iš pradžių nustatytą 7 metų įtraukimo laikotarpį iki 18 mėnesių laikotarpio.

212    Kadangi per nustatytą terminą komiteto pirmininkas nepareiškė nuomonės, Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą, apimantį ginčijamus apribojimus. Pasibaigus Direktyvoje 91/414 nustatytam laikotarpiui, Taryba nei priėmė pasiūlytą įgyvendinimo aktą, nei prieštaravo įgyvendinimo priemonių pasiūlymui. Taigi Komisija galėjo priimti pasiūlymą su ginčijamais apribojimais.

213    Tokioms aplinkybėmis reikia nurodyti, jog flusilazolas yra daugiau nei 20 metų ieškovių gaminamas ir parduodamas produktas.

214    Remiantis šalių pateiktais rašytiniais dokumentais nebuvo nustatyta, kad jo naudojimas buvo žalingas visuomenės sveikatai.

215    Flusilazolo vertinimas vykdomas daugiau nei 13 metų, per kuriuos Komisijos pozicija, kiek tai susiję su šios medžiagos nekenksmingumu, buvo pastovi, ir tik po to, kai Komisija pasiūlė jį 10 metų laikotarpiui įtraukti į Direktyvos 91/414 I priedą ir komitete kilo diskusijos, Komisija pasiūlė apriboti šį įtraukimo laikotarpį 7 metams, galiausiai jį sumažindama iki 18 mėnesių.

216    Pagaliau flusilazolas buvo pripažintas pakankamai saugus, kad jį būtų leidžiama naudoti tam tikroms kultūroms, ir panašu, jog draudimas jį naudoti kitoms kultūroms išplaukė iš tam tikrų valstybių narių išreikšto susirūpinimo.

217    Taip pat reikia pažymėti, jog su išlyga dėl to, kas buvo išdėstyta 160 punkte, Komisija neatmeta galimybės, jog flusilazolo įtraukimas į Direktyvos 91/414 I priedą ateityje gali būti išplėstas kitų kultūrų atžvilgiu.

218    Todėl, kadangi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas nepakeičia Komisijos vertinant sudėtingus techninius paaiškinimus, reikia konstatuoti, jog ieškovės prašo tik išsaugoti jau daugelį metų egzistuojančią situaciją.

219    Būtina konstatuoti, jog šioje stadijoje paaiškėja, kad Komisija negalėjo tinkamai atlikti visų reikalaujamų įvertinimų per jai tam skirtą penkiolikos metų laikotarpį, sąlygojusį, ieškovių nenaudai, nevisišką įvertinimą, ir kad nors flusilazolo poveikis tam tikroms kultūroms vis dar nežinomas, fitosanitariniai produktai, kuriuose naudojama ši veiklioji medžiaga, daugiau nei penkiolika metų vis dėlto buvo leidžiami valstybėse narėse ir iš pirmo žvilgsnio jokios draudimo ar apsaugos priemonės nebuvo laikomos būtinomis ieškovių produktų atžvilgiu.

220    Iš to išplaukia, kad priemonė, kuria siekiama atidėti ginčijamų apribojimų vykdymą iki bus priimtas sprendimas dėl ieškinio pagrindinėje byloje, šiuo atveju neatrodo labiau kenksminga sveikatai nei priemonių, priimtų tiek Bendrijos, tiek ir nacionaliniu lygiu, nebuvimas daugiau nei penkiolika metų, ypač kai nebuvo paskelbta apie jokį kenksmingą flusilazolo poveikį ir kai valstybė narė pranešimo rengėja bei patikrinimo iš naujo komitetas nustatė jo saugų naudojimą.

221    Be to, reikia priminti, kad Direktyvos 91/414 4 straipsnio 5 dalis leidžia bet kuriuo momentu iš naujo patikrinti leidimus, suteiktus augalų apsaugos produktams, jeigu yra priežasčių, leidžiančių manyti, jog nebevykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai, tarp jų reikalavimas, kad, atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, šie produktai nedaro tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba požeminiam vandeniui ir nepageidaujamos įtakos aplinkai.

222    Direktyvos 91/414 11 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu valstybė narė turi pagrįstų priežasčių manyti, jog produktas, kuris yra registruotas arba turi būti registruotas pagal 10 straipsnį, kelia pavojų žmonių ar gyvulių sveikatai arba aplinkai, ji gali laikinai apriboti arba uždrausti jį naudoti ir (arba) pardavinėti savo teritorijoje. Ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie tokį veiksmą ir nurodo tokio sprendimo priežastis.

223    Taigi atrodo, kad prireikus apsaugos priemonių galima imtis pagal Direktyvą 91/414, jeigu ginčijamų apribojimų vykdymas sustabdomas iki sprendimo priėmimo pagrindinėje byloje.

224    Be to, ginčijamos direktyvos vykdymas gali labai aiškiai pažeisti ne tik ieškovių, bet ir trečiųjų asmenų interesus. Net jeigu iš pirmo žvilgsnio ieškovėms nepavyko įrodyti, kaip buvo nuspręsta 162–173 punktuose, kad ginčijama direktyva gali lemti jų pramoninės zonos, esančios Sernėje, uždarymą, galima pagrįstai tikėtis, kad nepataisomo ieškovėms priklausančių rinkos dalių praradimo pasekmės bus didelės. Negalima atmesti galimo darbo vietų skaičiaus pačioje pramoninėje zonoje sumažėjimo ir poveikio flusilazolą apdirbančioms įmonėms.

225    Be to, ieškovės tvirtina, kad bus paveikti flusilazolą naudojantys žemdirbiai ir bendrai Europos žemės ūkis, ypač dėl to, kad, pirma, šiuo metu, be flusilazolo, nėra jokio kito techninio sprendimo vynmedžių ligoms gydyti, antra, nėra jokio kito registruoto produkto, galinčio kontroliuoti phomopsis saulėgrąžose, ir pagaliau flusilazolas yra vienintelis produktas linų bei kanapių ligoms gydyti.

226    Tačiau Komisija šiuos argumentus ginčija tik nurodydama, jog jie prieštarauja argumentams, kuriuos ieškovės pateikė ginčydamos flusilazolo pakeičiamumą kitais konkuruojančiais produktais.

227    Šiuo klausimu pakanka nurodyti, kad aplinkybė, jog flusilazolui būdingos ypatingos savybės tam tikrų kultūrų atžvilgiu, aiškiai nepaneigia to, kad, kalbant apie kitas kultūras, jį galima pakeisti kitomis fungicidų, kurių pagrindas yra triazoliai, rinkoje esančiomis medžiagomis. Todėl Komisijos argumentavimui negali būti pritarta.

228    Taigi reikia daryti išvadą, jog šiuo atveju interesų palyginimas yra palankus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu.

229    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, jog šiuo atveju yra įvykdytos sąlygos taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

230    Todėl iki sprendimo pagrindinėje byloje paskelbimo dienos reikia atidėti, pirma, laikotarpio, kuriam flusilazolas įtraukiamas į Direktyvos 91/414 I priedą, pasibaigimo datą, kuri šiuo metu ginčijamos direktyvos priede nustatyta 2008 m. birželio 30 d., ir datą, iki kurios iš naujo atlikusios vertinimą valstybės narės turi pakeisti arba atsiimti produktų, kuriuose yra flusilazolo, pateikimo į rinką leidimus ir kuri ginčijamos direktyvos 3 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta 2008 m. birželio 30 d., antra, ginčijamos direktyvos priede įtvirtintų specialiųjų nuostatų A dalyje esančio apribojimo, nurodančio, kokioms kultūroms valstybės narės gali leisti naudoti flusilazolą, t. y. javams (išskyrus ryžius), rapsų sėkloms, kukurūzams ir cukriniams runkeliams, vykdymą.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS

nutaria:

1.      Laikotarpio, kuriam flusilazolas įtraukiamas į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką I priedą, pasibaigimo data, kuri 2006 m. gruodžio 11 d. Komisijos direktyvos 2006/133/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 91/414, įtraukiant veikliąją medžiagą flusilazolą, priede nustatyta 2008 m. birželio 30 d., atidedama iki bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.

2.      Data, iki kurios iš naujo atlikusios vertinimą valstybės narės turi prireikus pakeisti arba atsiimti produktų, kuriuose yra flusilazolo, pateikimo į rinką leidimus ir kuri Direktyvos 2006/133 3 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta 2008 m. birželio 30 d., atidedama iki bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.

3.      Direktyvos 2006/133 priedo specialiųjų nuostatų A dalyje nustatyto apribojimo, kuris nurodo kultūrų rūšis, kurioms valstybės narės gali leisti naudoti flusilazolą, t. y. javus (išskyrus ryžius), rapsų sėklas, kukurūzus ir cukrinius runkelius, vykdymas atidedamas iki bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.

4.      Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Priimta 2007 m. liepos 19 d. Liuksemburge.

Kancleris       Pirmininkas

E. Coulon       B. Vesterdorf

* Proceso kalba: anglų.

1 – Konfidencialūs duomenys neskelbiami.