Language of document : ECLI:EU:T:2020:97

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. kovo 12 d.(*)

„Valstybės pagalba – Ispanijos suteikta pagalba kai kuriems profesionalų futbolo klubams – Garantija – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Netiesioginis gavėjas – Priskyrimas valstybei – Pranašumas – Privataus investuotojo kriterijus“

Byloje T‑901/16

Elche Club de Fútbol, SAD, įsteigta Elčėje (Ispanija), atstovaujama advokatų M. Segura Catalán, M. Clayton ir J. Morant Vidal,

ieškovė,

palaikoma

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos M. García-Valdecasas Dorrego,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą G. Luengo, B. Stromsky ir P. Němečková,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2016 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/365 dėl valstybės pagalbos SA.36387 (2013/C) (ex 2013/NN) (ex 2013/CP), kurią Ispanija suteikė futbolo klubams „Valencia Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, „Hércules Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ ir „Elche Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ (OL L 55, 2017, p. 12),

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

kurį sudaro kolegijos pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai J. Schwarcz ir C. Iliopoulos,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. sausio 15 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovė Elche Club de Fútbol, SAD yra profesionalų futbolo klubas, kurio buveinė – Alikantės provincijoje (Valensijos savivaldybė, Ispanija).

2        Fundación Elche Club de Fútbol (toliau – Fundación Elche) yra ne pelno organizacija, kurios tikslas – skatinti ir vykdyti su sportu susijusią veiklą. Dauguma ieškovės direktorių valdybos narių taip pat buvo Fundación Elche valdybos nariai.

3        2011 m. vasario 17 d. Generalitat Valenciana (Valensijos regiono valdžia, Ispanija) finansų įstaiga Instituto Valenciano de Finanzas (toliau – IVF) suteikė Fundación Elche 14 mln. EUR dviejų banko paskolų, kurias suteikė Caja de Ahorros del Mediterrįneo (9 mln. EUR) ir Banco de Valencia (5 mln. EUR), garantiją. Padidinus įstatinį kapitalą, Fundación Elche turėjo 63,45 % ieškovės akcijų.

4        Garantija buvo taikoma visai pagrindinei paskolų sumai (100 %), palūkanoms ir garantija užtikrinamo sandorio išlaidoms. Kaip atlygį Fundación Elche turėjo mokėti IVF metinę 1 % garantijos priemoką. Be to, kaip priepriešinė garantija IVF buvo įkeistos Fundación Elche įgytos ieškovės akcijos. Pagrindinių paskolų trukmė buvo penkeri metai. Pagrindinių paskolų palūkanų norma buvo vienų metų euro Interbank Offered Rate (Euribor), padidinta 3,5 % marža. Taip pat taikytas 0,5 % administravimo mokestis. Buvo numatyta grąžinti garantuotas paskolas (pagrindinę sumą ir palūkanas), o grąžinimas turėjo būti finansuojamas iš lėšų, gautų pardavus Fundación Elche įsigytas ieškovės akcijas.

5        2013 m. balandžio 8 d. Europos Komisija, gavusi informacijos apie tariamą valstybės pagalbą, kurią Valensijos regiono valdžia banko paskolų garantijų forma suteikė Valencia Club de Fútbol, SAD, Hércules Club de Fútbol, SAD ir ieškovei, paprašė Ispanijos Karalystės pakomentuoti šią informaciją. Pastaroji jai atsakė 2013 m. gegužės 27 d. ir birželio 3 d.

6        2013 m. gruodžio 18 d. raštu Komisija Ispanijos Karalystei pranešė apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą. 2014 m. vasario 10 d. raštu Ispanijos Karalystė pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

7        Per formalią tyrimo procedūrą Komisija gavo pastabų ir informacijos iš Ispanijos Karalystės, IVF, Liga Nacional de Fútbol Profesional, Valencia Club de Fútbol ir Fundaciόn Valencia.

8        2016 m. liepos 4 d. Sprendime (ES) 2017/365 dėl valstybės pagalbos SA.36387 (2013/C) (ex 2013/NN) (ex 2013/CP), kurią Ispanija suteikė futbolo klubams „Valencia Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, „Hércules Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ ir „Elche Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ (OL L 55, 2017, p. 12; toliau – ginčijamas sprendimas), Komisija, be kita ko, konstatavo, kad 3 688 000 EUR valstybės garantija, kuria 2011 m. vasario 17 d. IVF užtikrino banko paskolas, suteiktas Fundación Elche ieškovės akcijoms pasirašyti, pastarajai nusprendus didinti kapitalą (toliau – nagrinėjama priemonė arba ginčijama garantija), buvo neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba (1 straipsnis). Todėl Komisija įpareigojo Ispanijos Karalystę išieškoti minėtą pagalbą iš ieškovės (2 straipsnis) „nedelsiant ir veiksmingai“ (3 straipsnis).

9        Ginčijamame sprendime Komisija, pirma, manė, kad IVF suteikiant nagrinėjamą priemonę buvo panaudoti valstybės ištekliai ir kad tai buvo Ispanijos Karalystės priemonė. Antra, Komisija teigė, kad pagalbos gavėja yra ieškovė, o ne Fundación Elche, kuris veikė kaip finansavimo įstaiga, atsižvelgiant visų pirma į priemonės tikslą palengvinti ieškovės kapitalo didinimo finansavimą. Ieškovės finansinė padėtis suteikiant priemonę buvo sunkumų patiriančios įmonės padėtis, kaip tai suprantama pagal Bendrijos Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004, p. 2; toliau – Gairės dėl sanavimo ir restruktūrizavimo) 10 dalies a punktą arba 11 dalį. Atsižvelgdama į kriterijus, apibrėžtus Komisijos pranešime dėl [SESV 107] ir [108] straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008, p. 10; toliau – Pranešimas dėl garantijų), taip pat į ieškovės finansinę padėtį ir valstybės garantijos, dėl kurios ši gavo naudos, sąlygas, Komisija padarė išvadą, jog suteiktas nepagrįstas pranašumas, iškreipęs ar galėjęs iškreipti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Be to, ieškovei tariamai suteiktą pagalbą Komisija ginčijamame sprendime kiekybiškai įvertino remdamasi orientacine norma, taikoma atsižvelgiant į jos Komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008, p. 6; toliau – Komunikatas dėl orientacinių normų), neatlikusi reikšmingų palyginimų, remiantis panašiais rinkoje įvykdytais sandoriais. Kiekybiškai vertindama ginčijamą pagalbą Komisija manė, kad ieškovės akcijų, įkeistų IVF taikant priešpriešinę garantiją, vertė buvo lygi beveik nuliui. Galiausiai ginčijamame sprendime Komisija manė, kad ginčijama pagalba buvo nesuderinama su vidaus rinka, visų pirma atsižvelgiant į Gairėse dėl sanavimo ir restruktūrizavimo nustatytus principus ir sąlygas.

 Procesas ir šalių reikalavimai

10      2016 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

11      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. vasario 21 d.) ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama visų pirma, kad ginčijamo sprendimo 2–4 straipsnių vykdymas būtų sustabdytas tiek, kiek juose Komisija nurodo susigrąžinti iš jos tariamai suteiktą pagalbą.

12      2017 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį.

13      2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido Ispanijos Karalystei įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų.

14      2017 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės dubliką.

15      2017 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos tripliką.

16      2017 m. liepos 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Ispanijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimą.

17      2017 m. liepos 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.

18      2017 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.

19      2017 m. spalio 13 d. rašte ieškovė nurodė, kad pageidauja būti išklausyta per posėdį.

20      2018 m. gegužės 15 d. Nutartimi Elche Club de Fútbol / Komisija (T‑901/16 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:268) Bendrojo Teismo pirmininkas nurodė sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą tiek, kiek tai susiję su pagalbos susigrąžinimu iš ieškovės, ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

21      2018 m. spalio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarijos raštais Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, visoms šalims pateikė klausimus raštu; šalys į juos atsakė 2018 m. lapkričio 20 ir 21 d.

22      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis su ja susijęs,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

23      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

24      Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su ieškove,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

25      Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo keturis pagrindus, grindžiamus:

–        pirmasis – vertinimo klaida ir motyvavimo stoka nustatant pagalbą ir gavėją,

–        antrasis – SESV 107 straipsnio pažeidimu ir motyvavimo stoka; šį pagrindą sudaro penkios dalys, susijusios su tuo, kad neįvykdytos sąlygos dėl priemonės priskyrimo valstybei, pranašumo buvimo, minėto pranašumo atrankinio pobūdžio, konkurencijos iškraipymo ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai,

–        trečiasis – SESV 107 straipsnio pažeidimu nustatant pagalbos dydį ir susigrąžintiną sumą,

–        ketvirtasis, pateiktas subsidiariai, – SESV 107 straipsnio pažeidimu vertinant pagalbos suderinamumą.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, grindžiamo vertinimo klaida ir motyvavimo stoka nustatant pagalbą ir gavėją

26      Ieškovė, palaikoma Ispanijos Karalystės, teigia, kad Komisija nemotyvavo ir nepagrindė pakankamai išvadą, kad ji yra ginčijamos pagalbos gavėja.

27      Pirmiausia ieškovė pažymi, kad ginčijamame sprendime Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių išsisklaidė jos sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą išreikštos abejonės dėl Fundación Elche, kaip naudos gavėjo, statuso.

28      Tada ieškovė mano, kad nenustačiusi teisinio ryšio tarp, viena vertus, Fundación Elche suteiktų ir IVF garantuotų paskolų ir, kita vertus, Fundación Elche jos akcijų įsigijimo, Komisija turėjo išnagrinėti abu sandorius atskirai, atsižvelgdama į jiems būdingus ir skirtingus požymius. Šiuo atžvilgiu iš sutartyje su Fundación Elche pateikto finansavimo tikslo aprašymo negalima daryti išvados, kad šiam fondui suteiktos paskolos ir jo įvykdytas ieškovės akcijų įsigijimas yra vienas teisinis sandoris. Ispanijos Karalystė priduria, kad ši informacija neįrodo, jog Fundación Elche siekė pagerinti ieškovės finansinę padėtį. Konkrečiai kalbant, Komisija turėjo išnagrinėti, ar Fundación Elche įvykdytas ieškovės akcijų įsigijimas yra galimai rentabilus sandoris.

29      Kadangi tai buvo du atskiri sandoriai, ieškovė teigia, jog tam, kad galėtų tvirtinti, jog pagalbą gavo ji, Komisija turėjo įrodyti, kad Fundación Elche įsigyjant jos akcijas jai buvo suteikta pagalba, o to Komisija neanalizavo ir nepaaiškino.

30      Be to, jei Komisija mano, kad pagalbos gavėja yra ieškovė, remdamasi ta pačia logika ji turėtų pripažinti, kad ieškovės kreditoriai galiausiai taip pat yra pagalbos gavėjai. Dublike ieškovė priduria, kad Komisija taip pat turėtų išnagrinėti, ar skolinantys bankai dėl pagalbos taip pat gavo naudos.

31      Be to, Komisija neįrodė, kad ieškovė ir Fundación Elche yra vienas pagalbos gavėjas ir net nesilaikė šiuo klausimu jai tenkančios pareigos motyvuoti. Šiuo atžvilgiu ekonominio vieneto sąvoka, kuria, atrodo, remiamasi ginčijamame sprendime, netaikoma ieškovės ir Fundación Elche, t. y. atskirų subjektų, turinčių skirtingus socialinius tikslus, santykiams, nes Fundación Elche nevykdė, be kita ko, ekonominės veiklos.

32      Ginčijamo sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad įmonės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas dalyvauja jos ekonominėje veikloje, nėra įvykdyti. Taigi Fundación Elche neturėjo ieškovės kontrolės, nes trumpalaikėje perspektyvoje jis norėjo perparduoti ieškovės akcijas ir grąžinti paskolas; bet kuriuo atveju ginčijamos garantijos suteikimo dieną jis neturėjo ieškovės akcijų.  Ji juo labiau neskirdavo ieškovės direktorių valdybos narių, kurie savo ruožtu kartu su Fundación Elche priimdavo sprendimus dėl pastarojo valdybos sudėties. Galiausiai Fundación Elche „neadministravo“, kaip teigia Komisija, paskolų, iš kurių buvo didinamas ieškovės kapitalas, nes jis veikė kaip paskolos gavėjas, kurį vienintelį siejo teisiniai santykiai su IVF, nes tik jam buvo suteikta garantija, iš kurios ieškovė neturėjo jokios naudos. Ši garantija, be kita ko, buvo siejama su ieškovės akcijų įkeitimu IVF naudai, o IVF turėjo teisę duoti Fundación Elche nurodymus dėl savo teisių įgyvendinimo ieškovės atžvilgiu, kad būtų apsaugoti IVF turtiniai interesai, ir iš tikrųjų juos davė. Paskesni ginčai, kilę dėl to, kad Fundación Elche iš dalies neapmokėjo paimtų paskolų, yra tiesiogiai susiję tik su Fundación Elche, o ne su ieškove. Taigi, nesant kitų duomenų, reikia pažymėti, kad ieškovė ir Fundación Elche nebuvo sudarę jokio finansinio susitarimo, kaip tai suprantama pagal ginčijamo sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus.

33      Galiausiai 2006 m. sausio 10 d. Sprendimas Cassa di Risparmio di Firenze ir kt. (C‑222/04, EU:C:2006:8), į kurį daroma nuoroda ginčijamo sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje, nėra kaip nors susijęs su nagrinėjamu atveju, nes nereikia nustatyti, ar Fundación Elche yra įmonė – o jis yra įmonė, nes vykdo ekonominę veiklą, kuri pasireiškia akcijų pirkimu, – be to, Fundación Elche neturi ieškovės kontrolės.

34      Komisija ginčija ieškovės argumentus.

35      Iš karto reikia pažymėti, jog šalys sutaria dėl to, kad nagrinėjama priemonė, kuri yra ginčijamo sprendimo dalykas – tai garantija, kurią 2011 m. vasario 17 d. IVF suteikė dėl dviejų Fundación Elche paimtų paskolų. Tačiau nesutampa jų nuomonės dėl tikrojo šios priemonės gavėjo tapatybės.

36      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pagal SESV 107 straipsnį draudžiama valstybės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, neatsižvelgiant į tai, ar su pagalba susijęs pranašumas suteikiamas tiesiogiai, ar netiesiogiai (2009 m. kovo 4 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑424/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:49, 108 punktas). Taigi nustatydama pagalbos gavėją Komisija prireikus gali atsižvelgti į priemonės suteikimo momentu siekiamą tikslą. Tokiu atveju gali būti, kad pagalbos gavėjas yra ne tas asmuo, kuris sudarė sutartį dėl garantuotos paskolos (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 3 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑457/00, EU:C:2003:387, 56 ir 57 punktus). Galiausiai, siekiant nustatyti valstybės pagalbos gavėją, reikia nustatyti įmones, kurios realiai turėjo iš jos naudos (2003 m. liepos 3 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑457/00, EU:C:2003:387, 55 punktas).

37      Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 11 ir 68 konstatuojamosiose dalyse Komisija konstatavo, kad IVF suteikta garantija, kaip matyti iš 2011 m. vasario 17 d. garantijos sutarties teksto, buvo siekiama užtikrinti dvi paskolas Fundación Elche, kurių vienintelė paskirtis – finansuoti ieškovės kapitalo didinimą. Šiuo klausimu nei ieškovė, nei Ispanijos Karalystė neginčija, kad IVF suteikta garantija turėjo būti taikoma tik tuo atveju, jei garantuotos paskolos būtų naudojamos garantijos sutartyje nurodytais tikslais, t. y. dalyvauti didinant ieškovės kapitalą.

38      Be to, neginčijama, kad dėl garantuotų paskolų gautos sumos iš tikrųjų buvo skirtos ieškovei rekapitalizuoti.

39      Iš to matyti, kad Komisija teisingai manė, jog nagrinėjamos priemonės gavėja yra ieškovė.

40      Šios išvados nepaneigia kiti ieškovės ir Ispanijos Karalystės nurodyti argumentai.

41      Pirma, aplinkybė, kad Komisija, be kita ko, neįrodė, jog valstybės pagalbos gavėjas yra Fundación Elche, neturi reikšmės. Iš tiesų, kadangi pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį draudžiama valstybės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, siekiant padaryti išvadą, kad ginčijama garantija suteikiama kitam asmeniui nei paskolos gavėjas, kuriam buvo suteikta garantija, nebūtina prieš tai konstatuoti, kad priemonė yra valstybės pagalba paskolos gavėjui (2003 m. liepos 3 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑457/00, EU:C:2003:387, 57 punktas).

42      Antra, dėl klaidos, kurią Komisija tariamai padarė nenustačiusi kitų nagrinėjamos priemonės gavėjų (skolinusių bankų ir ieškovės kreditorių), reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog yra keli pagalbos gavėjai. Bet kuriuo atveju ieškovės argumentas nereikšmingas, nes aplinkybė (darant prielaidą, kad ji įrodyta), kad kiti asmenys taip pat gavo naudos dėl nagrinėjamos priemonės, savaime neturi įtakos išvadai, jog ir ji buvo gavusi naudos dėl nagrinėjamos priemonės.

43      Trečia, ieškovės argumentus dėl ginčijamame sprendime padarytos nuorodos į 2006 m. sausio 10 d. Sprendimą Cassa di Risparmio di Firenze ir kt. (C‑222/04, EU:C:2006:8) ir jame nurodytų kriterijų taikymo taip pat reikia atmesti kaip nereikšmingus, kiek jie pateikti dėl ginčijamo sprendimo motyvo, kuris turi būti laikomas pertekliniu, nes šio sprendimo 37 punkte nurodyto motyvo pakanka pagrįsti išvadą, kad nagrinėjamos priemonės gavėja yra ieškovė.

44      Taigi reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą, kiek jis susijęs su Komisijos vertinimo pagrįstumu.

45      Be to, reikia konstatuoti, kad, kiek tai susiję su pagalbos gavėjo nustatymo klausimu, ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Išnagrinėjus įvairius ieškovės argumentus matyti, kad ginčijamas sprendimas leido jai sužinoti priimtos priemonės motyvus, o Bendrajam Teismui – vykdyti jos kontrolę. Vadinasi, pirmąjį ieškinio pagrindą, kiek jis grindžiamas SESV 296 straipsnio pažeidimu, reikia atmesti.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo SESV 107 straipsnio pažeidimu ir motyvavimo stoka

46      Šį pagrindą sudaro penkios dalys, susijusios su tuo, kad neįvykdytos sąlygos dėl nagrinėjamos priemonės priskyrimo valstybei, pranašumo buvimo, minėto pranašumo atrankinio pobūdžio, konkurencijos iškraipymo ir poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

 Dėl pirmos dalies, susijusios su SESV 107 straipsnio pažeidimu ir motyvavimo stoka priskiriant nagrinėjamą priemonę valstybei

47      Ieškovė mano, kad Komisija, remdamasi vien organizaciniais kriterijais, klaidingai nusprendė, jog IVF priimta priemonė priskirtina valstybei, ir nepakankamai paaiškino, kaip ji tokią išvadą padarė, o apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Kadangi IVF vykdo komercinę ir visuomeninio pobūdžio veiklą, Komisija turėjo įsitikinti, kad ginčijamos garantijos suteikimas nebuvo susijęs su jos veikla, vykdoma konkuruojant su privačiais ūkio subjektais, o nuoroda į 2006 m. sausio 10 d. Sprendimą Cassa di Risparmio di Firenze ir kt. (C‑222/04, EU:C:2006:8) šiuo atžvilgiu turi lemiamą reikšmę.

48      Remiantis suformuota jurisprudencija, kad pranašumas galėtų būti laikomas pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jis turi būti, pirma, tiesiogiai arba netiesiogiai suteiktas iš valstybės išteklių ir, antra, priskirtinas valstybei (žr. 2002 m. gegužės 16 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑482/99, EU:C:2002:294, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49      Šioje byloje reikia išnagrinėti, ar nagrinėjama priemonė pagrįstai galėjo būti laikoma valstybei priskirtino elgesio rezultatu.

50      Remiantis suformuota jurisprudencija, pagalbos priemonės, kurios ėmėsi valstybės įmonė, priskyrimas valstybei gali būti patvirtintas remiantis pakankamai tiksliais ir nuosekliais požymiais, kylančiais iš bylos aplinkybių ir šios priemonės priėmimo konteksto ir leidžiančiais preziumuoti, kad viešosios valdžios institucijos konkrečiai susijusios su šios priemonės priėmimu (žr. 2015 m. birželio 25 d. Sprendimo SACE ir Sace BT / Komisija, T‑305/13, EU:T:2015:435, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

51      Šiuo klausimu 2002 m. gegužės 16 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija (C‑482/99, EU:C:2002:294) 55 ir 56 punktuose yra pateiktas sąrašas neprivalomų ir neišsamių požymių, į kuriuos jurisprudencijoje buvo atsižvelgta arba į kuriuos gali būti atsižvelgta, kaip antai aplinkybė, kad pagalbą suteikusi valstybės įmonė negalėjo priimti tokio sprendimo, neatsižvelgusi į viešosios valdžios institucijų reikalavimus, kad ši įmonė buvo susijusi su valstybe organizaciniais ryšiais, kad ji turėjo atsižvelgti į tarpžinybinio komiteto nurodymus, valstybės įmonės veiklos pobūdį ir jos vykdymą rinkoje įprastomis konkurencijos su privačiais ūkio subjektais sąlygomis, šios įmonės teisinį statusą pagal tai, ar jai taikoma viešoji, ar bendroji įmonių teisė, į valdžios institucijų vykdomos jos valdymo priežiūros intensyvumą ar jos integraciją į viešosios valdžios institucijų struktūras.

52      Šioje byloje ginčijamo sprendimo 54–56 konstatuojamosiose dalyse Komisija remiasi įvairiais požymiais.

53      IVF buvo įsteigta įstatymu kaip Valensijos regiono valdžios kontroliuojamas viešosios teisės subjektas; kai kurie jos atstovai yra IVF Generalinės tarybos ir Investicijų komiteto nariai. IVF yra pavaldi Ekonomikos reikalų ministerijai.

54      Pagal įstatymą IVF turi būti svarbiausia valstybės kredito politikos veiksmų vykdytoja, padedanti Valensijos regiono valdžiai vykdyti įgaliojimus, susijusius su finansų sistema.

55      Ginčijama garantija ir jos suteikimo sąlygos atitiko biudžetus, patvirtintus atsižvelgiant į taikytinuose teisės aktuose nustatytas didžiausias įsipareigojimų ribas.

56      Iš šio sprendimo 53–55 punktuose nurodytos informacijos aišku, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisija, darydama išvadą dėl nagrinėjamos priemonės priskyrimo valstybei, rėmėsi ne vien organizaciniais ryšiais.

57      Tada, pirma, dėl IVF teisinio statuso ginčijamame sprendime nurodyta, kad tai yra pagal įstatymą įsteigtas viešosios teisės subjektas.

58      Antra, dėl IVF vykdomos veiklos pobūdžio iš įstatymo, kuriuo ji įsteigiama, teksto matyti, kad IVF vykdo bendrojo intereso užduotį – viešuoju finansavimu palaiko Valensijos regiono ekonomiką. Be to, IVF padeda Valensijos regiono valdžiai įgyvendinti vietos finansų sistemos priežiūros įgaliojimus.

59      Vadinasi, IVF veikia kaip bendrojo intereso tikslų siekiantis plėtros bankas, o ne kaip vien komercinių tikslų siekianti kredito įstaiga (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 27 d. Sprendimo Nitrogénmå vek Vegyipari / Komisija, T‑387/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:98, 63 punktą). Be to, IVF įgaliojimai dėl prudencinės priežiūros patvirtina, kad jos veikla atitinka viešosios valdžios institucijų nustatytus tikslus.

60      Trečia, be pasekmių, kurių gali kilti dėl IVF viešosios teisės suteikiamo statuso, IVF ir Valensijos regiono valdžios organizaciniai ryšiai ir jos vykdomos priežiūros intensyvumas pasireiškia tuo, kad Valensijos regiono valdžios atstovai yra įvairių IVF valdymo struktūrų nariai, taip pat IVF ryšiu su Ekonomikos reikalų ministerija.

61      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Komisija pagrįstai manė, jog ginčijama garantija priskirtina valstybei.

62      Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad IVF, konkuruodama su privačiais ūkio subjektais, taip pat vykdo komercine laikomą veiklą. Viena vertus, ieškovė pateikia tik teiginį, bet nepateikia įrodymų, kurie paneigtų įstatyme numatytą IVF bendrojo intereso uždavinių apibrėžimą, nurodytą ginčijamo sprendimo 54 konstatuojamojoje dalyje. Taigi neįrodyta, kad tam tikra IVF veiklos dalis nebuvo susijusi su jai patikėtų bendrojo intereso uždavinių įgyvendinimu, ir a fortiori, kad jos tikslas buvo visiškai komercinis. Kita vertus, vien aplinkybė, kad IVF vykdė savo veiklą konkuruodama su privačiais ūkio subjektais, neužkerta kelio priemonių, kurių IVF gali imtis, priskyrimui valstybei (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Slovėnija / Komisija, T‑507/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:35, 92 punktą).

63      Galiausiai reikia konstatuoti, kad, kiek tai susiję su nagrinėjamos priemonės priskyrimo valstybei klausimu, ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Iš tikrųjų išnagrinėjus įvairius ieškovės argumentus matyti, kad ginčijamas sprendimas leido jai sužinoti šiuo klausimu priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o Bendrajam Teismui – vykdyti jos kontrolę.

64      Taigi antrojo ieškinio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

 Dėl antros dalies, susijusios su SESV 107 straipsnio pažeidimu ir motyvavimo stoka, kiek tai susiję su pranašumo buvimu

65      Ieškovė mano, kad Komisija nepatikrino, ar šiuo atveju taikytinos Pranešime dėl garantijų nustatytos sąlygos. Apskritai ginčijamame sprendime nėra atlikta konkreti pranašumo, suteikiamo dėl nagrinėjamos priemonės, buvimo analizė.

66      Visų pirma ieškovė nurodo, kad Fundación Elche padėtis nebuvo išnagrinėta, nors jis buvo vienintelis IVF suteiktos garantijos gavėjas. Ieškovės teigimu, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Fundación Elche nevykdė ekonominės veiklos, po garantijos suteikimo nepatyrė finansinių sunkumų ir, beje, negavo jokio pranašumo.

67      Taip pat ieškovė teigia, kad Komisija nepalygino ginčijamos garantijos sąlygų su rinkoje vyraujančiomis sąlygomis ir neatsižvelgė į Fundación Elche suteiktas priešpriešines garantijas, t. y. jos akcijų įkeitimą ir šešių hektarų žemės sklypo hipoteką.

68      Galiausiai, darant prielaidą, kad ginčijamos garantijos gavėja yra ieškovė, ginčijamame sprendime pateikti duomenys apie jos ekonominę padėtį neleido jos pripažinti sunkumų patiriančia įmone ir suteikti jai CCC kredito reitingo. Šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad ginčijamame sprendime nėra remiamasi trečiojo asmens atlikta jos mokumo analize, ir kaip paneigiantį įrodymą pateikia 2010 m. spalio mėn. su Banco de Valencia sudarytą paskolos sutartį. Bet kuriuo atveju ieškovė ginčija nustatytą jos kredito reitingo ir akcijų vertės ryšį.

69      Ispanijos Karalystė pritaria ieškovės nurodytam ieškinio pagrindui ir, kiek tai susiję su jos ekonominės padėties vertinimu, priduria, kad Komisija turėjo šią padėtį įvertinti atsižvelgdama į profesionalų futbolo sektoriaus ypatumus, o tai, kad ginčijamame sprendime nebuvo atsakyta į šiuo klausimu pateiktus argumentus, Ispanijos Karalystės teigimu, yra motyvavimo stoka. Be to, Ispanijos Karalystė nurodo, kad, nepaisant to, jog nebuvo laikomasi Pranešime dėl garantijų nustatytos sąlygos, pagal kurią turi būti užtikrinama ne daugiau kaip 80 % garantuotos paskolos, IVF vykdė veiklą kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus ūkio subjektas, nes nustatydama garantijos dydį ji atsižvelgė į nemažas Fundación Elche suteiktas priešpriešines garantijas.

70      Visų pirma Komisija tvirtina, kad ieškovė remiasi klaidinga prielaida, jog nagrinėjama priemonė buvo suteikta ne jai, o Fundación Elche, ir pažymi, kad bet kuriuo atveju Fundación Elche nebuvo finansiškai pajėgus padengti įsiskolinimo, atsiradusio dėl jam suteiktų paskolų.

71      Tada Komisija nurodo, kad ginčijamame sprendime ji tinkamai išnagrinėjo, ar garantija buvo suteikta rinkos sąlygomis, remdamasi ieškovės finansine padėtimi, dėl kurios jokia finansų įstaiga be viešosios garantijos nebūtų sutikusi suteikti tokią paskolą, kokia nagrinėjama šioje byloje. Ji taip pat palygino nagrinėjamą priemonę su rinkos sąlygomis įvykdytais sandoriais, tai patvirtina ginčijamame sprendime pateikti argumentai dėl pagalbos sumos apskaičiavimo, turint omenyje, kad nei Ispanijos Karalystė, nei ieškovė per administracinį etapą netvirtino, jog pastarajai buvo suteiktos panašios paskolos. Dėl pasiūlytų priešpriešinių garantijų Komisija nurodo, kad, viena vertus, įkeistų ieškovės akcijų vertė atspindi klubo finansinę padėtį, todėl turi būti laikoma beveik nuline. Kita vertus, per administracinę procedūrą Ispanijos Karalystė neminėjo hipotekos, kuria rėmėsi ieškovė, be to, jos vertė buvo nedidelė (600 000 EUR), palyginti su Fundación Elche suteiktų paskolų suma (14 mln. EUR).

72      Be to, Komisija nurodo, kad ji teisingai kvalifikavo ieškovę kaip ginčijamos garantijos suteikimo dieną sunkumų patiriančią įmonę, nes jos finansinė padėtis pagerėjo tik priėmus nagrinėjamą priemonę. Ieškovės patirti finansiniai sunkumai pateisina aplinkybę, kad jai buvo suteiktas CCC kredito reitingas. Dėl ieškovės nurodytos Banco de Valencia be valstybės garantijos suteiktos paskolos pažymėtina, kad ji nėra panaši, be kita ko, atsižvelgiant į jos trukmę ir sutarties dėl jos sudarymo datą.

73      Galiausiai, atsakydama į Ispanijos Karalystės pateiktus argumentus, Komisija pažymi, kad įmonės sunkumai turi būti vertinami objektyviai atsižvelgiant į konkrečią nagrinėjamos įmonės padėtį, nes nei Ispanijos Karalystė, nei ieškovė neįrodė, kad futbolo klubams turi būti taikomas kitas metodas. Dėl Ispanijos Karalystės argumento, kad, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes, ginčijama garantija galėjo būti užtikrinama daugiau kaip 80 % garantuotos paskolos, Komisija tvirtina, kad aplinkybes, kuriomis buvo pasiūlytos priešpriešinės garantijos, visų pirma jų nepakankamumas, neleidžia nukrypti nuo šios Pranešime dėl garantijų nustatytos sąlygos, juo labiau kad tokiu atveju minėtame pranešime reikalaujama iš anksto pranešti jai apie priemonę.

74      Šią dalį dėl pranašumo buvimo sudaro trys argumentai, susiję, pirma, su tuo, kad nebuvo atsižvelgta į Fundación Elche, antra, su tuo, kad nebuvo išnagrinėtos, viena vertus, ginčijamos garantijos sąlygos ir mainais už ją pateikti užstatai, o kita vertus, sąlygos, kuriomis rinkoje buvo vykdomi panašūs sandoriai, trečia, su tuo, kad ieškovės finansinė padėtis ginčijamos garantijos suteikimo dieną buvo įvertinta neteisingai. Bendrasis Teismas išnagrinės trečiąjį prieštaravimą prieš antrąjį, nes ginčijamas sprendimas iš dalies grindžiamas išankstiniu ieškovės finansinių sunkumų konstatavimu, paskui remiantis juo padarytos antrajame prieštaravime ginčijamos išvados.

–       Dėl antros dalies priimtinumo, kiek tai susiję su pareigos motyvuoti pažeidimu

75      Atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą Komisija užginčijo šios dalies priimtinumą, kiek tai susiję su pareigos motyvuoti pažeidimu.

76      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ieškovės argumentai, susiję su motyvavimo stoka ar nepakankamumu, jos rašytiniuose dokumentuose neatskiriami nuo argumentų, susijusių su ginčijamame sprendime nurodytų motyvų pagrįstumu.

77      Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, nes šis susijęs su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės (2001 m. kovo 22 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑17/99, EU:C:2001:178, 35 punktas ir 2005 m. sausio 18 d. Sprendimo Confédération Nationale du Crédit Mutuel / Komisija, T‑93/02, EU:T:2005:11, 67 punktas).

78      Be to, iš ieškinio (konkrečiai iš šios ieškinio dalies antraščių) matyti, kad Komisija neatliko analizės, o su šia dalimi susijusiuose argumentuose kalbama arba apie analizės ar patikrinimo neatlikimą, arba apie tariamai klaidingus Komisijos vertinimus. Reikia pažymėti, kad visi šie samprotavimai yra susiję su ginčijamo sprendimo pagrįstumu, o ne motyvavimu. Galiausiai tam tikrais atvejais ieškinyje daroma nuoroda į motyvavimo stoką ar nepakankamą motyvavimą, tačiau jie nuolat siejami su samprotavimais dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo.

79      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsniu ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio 1 dalimi, ieškinyje turi būti pateikta pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši informacija turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus – be jokios kitos papildomos informacijos, kuria galima būtų pasiremti. Taigi ieškinyje turi būti išsamiai išplėtotas pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys, todėl abstraktus išdėstymas neatitinka Procedūros reglamento reikalavimų (2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo British Telecommunications ir BT Pension Scheme Trustees / Komisija, T‑226/09 ir T‑230/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:466, 232 punktas ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Gold East Paper ir Gold Huasheng Paper / Taryba, T‑444/11, EU:T:2014:773, 93 punktas).

80      Atsižvelgiant į šio sprendimo 75–79 punktuose primintus principus ir informaciją, nagrinėjant šią pagrindo dalį reikia atmesti kaip nepriimtinus argumentus dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo ir išnagrinėti tuos, kurie iš esmės susiję su nustatant pranašumą Komisijos padaryta vertinimo klaida.

81      Be to, Komisija nepažeidė pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su pranašumo buvimu. Iš tikrųjų toliau pateikti argumentai patvirtina, pirma, kad ieškovė galėjo ginčyti ginčijamo sprendimo motyvų pagrįstumą, ir, antra, kad Bendrasis Teismas galėjo vykdyti kontrolę šiuo klausimu.

–       Dėl prieštaravimo, susijusio su tuo, kad nagrinėjant pranašumo buvimą nebuvo atsižvelgta į „Fundación Elche“ padėtį

82      Pirmiausia primintina, kad atsakydamas dėl pirmojo ieškinio pagrindo Bendrasis Teismas konstatavo, jog Komisija nepadarė vertinimo klaidų, kai ginčijamame sprendime kvalifikavo ieškovę kaip nagrinėjamos priemonės gavėją. Todėl ieškovės argumentai, kuriais ginčijamas pranašumo suteikimas Fundación Elche, kiek jie grindžiami prielaida, kad minėtas fondas yra vienintelis ginčijamos garantijos gavėjas, turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

83      Vis dėlto pateikdama šį prieštaravimą ieškovė taip pat nurodo, kad IVF suteikė garantiją Fundación Elche, o tai pateisina šio fondo finansinės padėties nagrinėjimą siekiant įvertinti pranašumo buvimą.

84      Šiuo klausimu, priešingai, nei teigia Komisija (žr. šio sprendimo 70 punktą), darytina išvada, kad aplinkybė, jog ieškovė yra nagrinėjamos priemonės gavėja, kaip tai suprantama pagal valstybės pagalbą reglamentuojančius teisės aktus, kaip patvirtinta nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą, nepriklauso nuo to, kad Fundación Elche yra viena iš su IVF sudarytos garantijos sutarties šalių ir minėtoje sutartyje nurodytas kaip naudos gavėjas, kaip tai matyti iš šio sprendimo 3 punkto. Kitaip tariant, tai, kad Fundación Elche nebuvo kvalifikuotas kaip tikrasis nagrinėjamos priemonės gavėjas, neturi įtakos aplinkybei, jog pagal 2011 m. vasario 17 d. su IVF sudarytą sutartį jis dėl ginčijamos garantijos gauna naudos.

85      Iš to matyti, kad Fundación Elche turi IVF atsakyti už paskolų, grindžiamų garantijos sutartimi, nemokėjimo ir skolinančių bankų rėmimosi garantija pasekmes. Be to, reikia pažymėti, kad tokią faktinę padėtį patvirtina ieškovės rašytiniuose dokumentuose minėtas ieškinys dėl išieškojimo, kurį IVF vėliau pareiškė Fundación Elche, reikalaudama grąžinti sumas, kurias pervedė skolinusiems bankams, prašiusiems įvykdyti garantiją po to, kai Fundación Elche iš dalies nesumokėjo garantuotų paskolų.

86      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Fundación Elche ekonominė ir finansinė padėtis iš principo yra svarbus požymis vertinant valstybinio garanto prisiimtą riziką ir kartu garantijos priemoką, kurios tokiomis aplinkybėmis reikalautų privatus ūkio subjektas.

87      Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją Komisija privalo atlikti bendrą vertinimą, atsižvelgdama į visas byloje svarbias aplinkybes, jai leidžiančias nustatyti, ar dėl nagrinėjamos priemonės suteiktas pranašumas (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 73 punktą ir 2009 m. gruodžio 15 d. Sprendimo EDF / Komisija, T‑156/04, EU:T:2009:505, 221 punktą).

88      Taigi Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar informacija, į kurią kaip teigiama nebuvo atsižvelgta per administracinę procedūrą, yra svarbi šioje byloje, ir, jei taip, ar Komisija į ją atsižvelgė (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 77 punktą).

89      Pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 84–86 punktų, Fundación Elche ekonominė ir finansinė padėtis iš principo yra svarbi aplinkybė vertinant, ar egzistuoja pranašumas, kylantis iš ginčijamos garantijos suteikimo sąlygų.

90      Savo procesiniuose dokumentuose Komisija teigia, kad Fundación Elche bet kuriuo atveju nebuvo finansiškai pajėgus padengti įsipareigojimo, atsiradusio dėl jam suteiktų paskolų, atsižvelgiant, be kita ko, į nepakankamą jo turto vertę.

91      Jei ši aplinkybė būtų įrodyta, pati tikimybė, kad paskolos gavėjas, šiuo atveju Fundación Elche, dėl savo finansinės padėties gali neįvykdyti įsipareigojimų, yra svarbi aplinkybė, kurią Komisija privalėjo išnagrinėti (šiuo klausimu žr. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktį), nes paties sprendimo turi pakakti ir jo motyvai negali išplaukti iš vėliau pateiktų paaiškinimų, kai dėl atitinkamo sprendimo Sąjungos teisme jau yra pareikštas ieškinys (2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Wabco Europe ir kt. / Komisija, T‑380/10, EU:T:2013:449, 107 punktas). Be to, atsakant į Komisijos argumentą dėl Fundación Elche turtinės padėties reikia pažymėti, kad šio fondo nuosavas kapitalas, nors ir ribotas, vis dėlto ginčijamos garantijos suteikimo dieną buvo teigiamas, t. y. 1,4 mln. EUR, kitaip nei ieškovės tuo pačiu metu (ginčijamo sprendimo 20 ir 22 konstatuojamosios dalys).

92      Antra, įrodžius Fundación Elche ekonominės ir finansinės padėties svarbą reikia išnagrinėti, ar Komisija į tai atsižvelgė, vertindama pranašumo buvimą.

93      Visų pirma ginčijamo sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje, esančioje jo 2 punkte, kuriame aprašomos priemonės ir pagalbos gavėjai, nagrinėjama priemonė apibrėžiama nurodant šio sprendimo 3 ir 11 punktuose išdėstytą informaciją, tada 22 konstatuojamojoje dalyje pateikiami pagrindiniai Fundación Elche finansiniai duomenys nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn., nurodant jo ir ieškovės kapitalo ir organizacinius ryšius (21 konstatuojamoji dalis). Paskui, atlikus analizę ginčijamo sprendimo 63 ir 66–69 konstatuojamosiose dalyse, daroma išvada, kad nagrinėjamos priemonės gavėjas yra ne Fundación Elche, o ieškovė. Padarius tokią išvadą 70–88 konstatuojamosiose dalyse dėstomi argumentai susiję su pranašumo požymiais, o 91–95 konstatuojamosios dalys yra susijusios su pagalbos elemento kiekybiniu vertinimu. Šiame etape nebedaroma nuorodos į Fundación Elche ir a fortiori į jo ekonominę ir finansinę padėtį.

94      Iš ginčijamo sprendimo analizės matyti, kad apibūdinant pranašumo buvimą jame neatsižvelgiama į Fundación Elche padėtį, nes vieninteliai šiuo klausimu atliktos analizės elementai buvo pateikti anksčiau 68 konstatuojamojoje dalyje; joje konstatuota, kad po ginčijamos garantijos suteikimo Fundación Elche padėtis nepagerėjo, o ši aplinkybė kartu su tuo, jog rizika, kad minėta garantija reikės pasinaudoti, Komisijos nuomone, buvo siejama su ieškovės veiklos rezultatais, pateisina tai, kad pastaroji buvo laikoma vienintele pagalbos gavėja. Ginčijamame sprendime nieko nepasakyta apie konkrečios Fundación Elche padėties poveikį vertinant su ginčijamos garantijos suteikimu susijusią riziką.

95      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad vertindama pranašumo buvimą Komisija neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, t. y. Fundación Elche ekonominę ir finansinę padėtį, ir taip padarė akivaizdžią vertinimo klaidą (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija ir Orange, C‑486/15 P, EU:C:2016:912, 88 ir 89 punktus).

–       Dėl prieštaravimo, susijusio su klaidingu ieškovės finansinės padėties ginčijamos garantijos suteikimo dieną vertinimu

96      Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 79 konstatuojamoje dalyje Komisija, kad kvalifikuotų ieškovę kaip ginčijamos garantijos suteikimo dieną sunkumų patiriančią įmonę, rėmėsi Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punktu ir 11 dalimi.

97      Pagal Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punktą sunkumų patiriančia įmone laikoma įmonė apskritai, nepriklausomai nuo jos dydžio, jei tai yra „ribotos turtinės atsakomybės bendrovė, jei[gu] ji yra praradusi [netekusi] daugiau kaip pusę savo registruoto [įstatinio] kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitalo [prarado] per pastaruosius 12 mėnesių“. Tada 11 dalyje nustatyta, kad „net jei nėra 10 [dalyje] nurodytų aplinkybių, įmonė vis tiek gali būti laikoma patiriančia sunkumų, ypač jei[gu] jai būdingi įprasti sunkumų patiriančios įmonės bruožai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė“.

98      Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 79 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad nuo 2008 m. birželio mėn. pasibaigusių finansinių metų iki 2010 m. birželio mėn. pasibaigusių finansinių metų ieškovės apyvarta mažėjo (nuo 7,1 mln. EUR iki 4,4 mln. EUR), veiklos rezultatas prieš apmokestinimą už 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. birželio mėn. pasibaigusius finansinius metus buvo neigiamas (nuo –6,2 mln. EUR už 2006/2007 finansinius metus iki –1,1 mln. EUR už 2009/2010 finansinius metus), taip pat buvo neigiamas nuosavas kapitalas už 2009 ir 2010 m. birželio mėn. pasibaigusius finansinius metus (–10,2 mln. EUR abejais finansiniais metais). Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 20 konstatuojamosios dalies, ieškovės, kuri yra ribotos atsakomybės bendrovė, įstatinis kapitalas nuo 2008/2009 finansinių metų iki 2009/2010 finansinių metų sumažėjo daugiau kaip per pusę.

99      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad ginčijamos garantijos suteikimo dieną ieškovė buvo sunkumų patirianti įmonė, kaip tai suprantama pagal Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 10 dalies a punktą ir 11 dalį.

100    Šios išvados negali paneigti nė vienas iš ieškovės pateiktų argumentų.

101    Visų pirma, kaip teisingai nurodo Komisija, ieškovės pateikti finansiniai duomenys už 2010/2011 finansinius metus yra susiję su finansiniais metais, kurie baigėsi po to, kai 2011 m. vasario 17 d. buvo suteikta ginčijama garantija. Ieškovė nepaaiškina, kodėl jie vis dėlto yra svarbus veiksnys vertinant jos padėtį minėtos garantijos suteikimo dieną.

102    Be to, tai, kad siekiant padaryti išvadą, jog ieškovės padėtis nebuvo nepaprastai sunki („situación de crisis grave“ versijoje ispanų kalba, t. y. vienintelėje autentiškoje versijoje), kaip tai suprantama pagal Pranešimą dėl garantijų, ginčijamo sprendimo 80 konstatuojamojoje dalyje pažymima, jog 2007–2010 m. ieškovės patirti nuostoliai sumažėjo, neprieštarauja 79 konstatuojamojoje dalyje padarytai išvadai, kad ieškovės finansinė padėtis atitiko sunkumų patiriančios įmonės kriterijus, kaip tai suprantama pagal Gaires dėl sanavimo ir restruktūrizavimo. Iš tiesų, kaip Komisija patvirtino atsakydama į Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemones raštu pateiktą klausimą, 80 konstatuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis, kaip tai matyti iš toliau ginčijamame sprendime atlikto susigrąžintinos pagalbos apskaičiavimo, siekiama nustatyti, ar reikia taikyti Pranešimo dėl garantijų 2.2 punktą ir 4.1 punkto a papunktį ir išimties tvarka nuspręsti, kad ieškovė įgijo pranašumą, lygų bendrai garantuotų paskolų sumai (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Larko / Komisija, T‑423/14, šiuo metu nagrinėjamo apeliacine tvarka, EU:T:2018:57, 189 ir 190 punktus).

103    Tada dėl paskolos be garantijos, kurią ieškovė gavo iš Banco de Valencia 2010 m. spalio mėn. (žr. šio sprendimo 68 punktą), kiek ieškovė savo teiginiu siekia užginčyti, kad nagrinėjamos priemonės suteikimo dieną ji turėjo finansinių sunkumų, reikia pažymėti, kad, kaip tai daro Komisija ir šiuo klausimu jai neprieštaraujama, dėl šios paskolos ieškovės įsiskolinimai iš tikrųjų padidėjo, palyginti su jos padėtimi pasibaigus 2009/2010 finansiniams metams. Be to, reikia konstatuoti, kad minėta paskola buvo suteikta vieniems metams, t. y. gerokai trumpesniam laikotarpiui nei ginčijamų paskolų, kurios buvo suteiktos penkeriems metams, todėl bet koks jų palyginimas gali būti beprasmis, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamas jų sąlygas ir normas. Be to, ieškovė nepaaiškino, kaip trumpalaikės paskolos, suteiktos likus keliems mėnesiams iki ginčijamos garantijos suteikimo, sąlygos gali paneigti Komisijos išvadas dėl jos finansinės padėties priemonės suteikimo dieną.

104    Kiek tai susiję su tuo, kad Komisija neatsižvelgė į ieškovės gyvybingumo analizę, kurią prireikus būtų atlikusi vertinimo agentūra arba vienas iš garantuotas paskolas suteikiančių bankų, reikia konstatuoti, kad pagal Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktį, kuriuo remiasi ieškovė, analizę, padedančią „klasifikuojant paskolos gavėją pagal rizikos reitingą <…> gali atlikti tarptautiniu lygiu pripažinta vertinimo agentūra arba, jeigu įmanoma, galima naudoti pagrindinę paskolą suteik[iančio] banko vidaus reitingą“. Iš to matyti, kad Pranešime dėl garantijų Komisija nėra įpareigota ištirti tokių subjektų pateiktus vertinimus ir atsižvelgti į juos.

105    Galiausiai dėl Ispanijos Karalystės argumento, kad ieškovės ekonominę padėtį Komisija iš esmės turėtų vertinti atsižvelgdama į profesionalų futbolo sektoriaus ypatumus, pakanka pažymėti, pirma, kad Bendrasis Teismas yra pripažinęs, jog su futbolu susijusi profesionalių klubų veikla yra ekonominio pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 26 d. Sprendimo Piau / Komisija, T‑193/02, EU:T:2005:22, 69 punktą), antra, kad sunkumų patiriančios įmonės sąvoka, kaip ji apibrėžta Gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo 9 dalyje, yra objektyvi sąvoka, kuri turi būti vertinama atsižvelgiant tik į konkrečius suinteresuotosios įmonės finansinius ir ekonominius požymius (2017 m. balandžio 6 d. Sprendimo Regione autonoma della Sardegna / Komisija, T‑219/14, EU:T:2017:266, 184 punktas), nes Ispanijos Karalystės pateikti bendrojo pobūdžio samprotavimai apie aptariamo sektoriaus ypatumus negali paneigti išvadų, padarytų remiantis konkrečiai ieškovės finansiniais duomenimis.

106    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šį prieštaravimą reikia atmesti.

–       Dėl prieštaravimo, susijusio su tuo, kad nebuvo išnagrinėtos, viena vertus, ginčijamos garantijos ir mainais už ją pateiktų užstatų sąlygos ir, kita vertus, sąlygos, kuriomis rinkoje buvo vykdomi panašūs sandoriai

107    Pirmiausia dėl tariamo ginčijamos garantijos ir mainais už ją pateiktų užstatų sąlygų nenagrinėjimo visų pirma reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai pažymi Komisija, ginčijamo sprendimo 86 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog „metin[ė] <…> 1 % garantijos priemok[a], taikom[a] už nagrinėjam[ą] garantij[ą], negali būti laikom[a] pakankam[a], kad būtų padengta su garantija užtikrintomis paskolomis susijusių mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo rizika, atsižvelgiant į ieškovės sunkumus“. Darytina išvada, kad Komisija atsižvelgė į garantijos priemokų, reikalaujamų pagal Fundación Elche ir IVF sudarytas sutartis, lygį, todėl ieškovės argumentai neatitinka faktinių aplinkybių.

108    Kalbant apie 2010 m. lapkričio 10 d. IVF garantijos sertifikate numatytą specialų įpareigojimą (į kurį Komisija tariamai neatsižvelgė), pagal kurį garantuotos paskolos turi būti teikiamos sąlygomis, kurios „nežymiai skiriasi nuo sąlygų, taikomų rinkoje tokio pobūdžio sandoriams“, reikia pažymėti, kad tai yra nereikšminga aplinkybė, nes ginčijamas sprendimas negrindžiamas išvada, jog paskolą suteikę bankai, kurie skolindami atsižvelgė į IVF suteiktą garantiją, patys veikė ne rinkos sąlygomis.

109    Kiek tai susiję su pasiūlytomis priešpriešinėmis garantijomis, faktinių aplinkybių taip pat neatitinka teiginiai, kad Komisija neatsižvelgė į ieškovės akcijų įkeitimą, nes ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje aiškiai pažymėta, jog „[pagalbą gavusių klubų] akcijų, kaip paskolos vertybinių popierių [kaip paskolos užtikrinimo priemonės], vertė buvo beveik nulinė“.

110    Ieškovė taip pat nurodo tariamą klaidą, kurią ginčijamame sprendime padarė Komisija, atkreipdama dėmesį į jai suteikto kredito reitingo ir jos akcijų vertės ryšį.

111    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad darant išvadą apie nedidelę ieškovės akcijų vertę ginčijamame sprendime remiamasi tuo, jog nagrinėjamos priemonės suteikimo dieną ieškovė buvo sunkumų patirianti įmonė, neturėjusi jokio patikimo gyvybingumo plano, iš kurio būtų matyti, kad iš jos veiklos akcininkai galėtų gauti pelno.

112    Kaip matyti iš šioje dalyje pateikto trečiojo prieštaravimo nagrinėjimo šio sprendimo 96–106 punktuose, ginčijamame sprendime kvalifikuojant ieškovę kaip sunkumų patiriančią įmonę nebuvo padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų.

113    Lieka nustatyti, ar šiuo atveju Komisijos taikytas metodas, pagal kurį ieškovės akcijų „beveik nulinė“ vertė buvo nustatyta remiantis aplinkybe, kad ji patyrė sunkumų, o gyvybingumo planas nebuvo parengtas (tai nebuvo ginčijama), yra akivaizdi klaida. Šiuo tikslu Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, pateikė Komisijai klausimą, kuriame jos buvo prašoma paaiškinti vertinant ieškovės akcijų vertę taikytą metodą ir nurodyti, ar šiai vertei turėjo įtakos 2011 m. kapitalo didinimas. Dėl ieškovės kapitalo didinimo Komisija atsakė, kad nustatant akcijų vertę ginčijamos garantijos suteikimo momentu į jo poveikį negalėjo būti atsižvelgta, nes garantija buvo suteikta iki kapitalo injekcijos.

114    Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus subjekto kriterijų svarbios yra tik sprendimo įvykdyti sandorį priėmimo momentu turima informacija ir tuo metu numatomos aplinkybės (žr. 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija / Frucona Košice, C‑300/16 P, EU:C:2017:706, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

115    Kadangi ieškovės rekapitalizavimas yra ginčijamos garantijos tikslas ir siekiamas poveikis, jis yra ginčijamos garantijos suteikimo dieną numatomas parametras, į kurį IVF padėtyje atsidūręs privatus ūkio subjektas atsižvelgtų, vertindamas įkeistų akcijų vertę. Darytina išvada, kad neatsižvelgusi į jį Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

116    Be to, ieškovė teigia, kad Komisija nenagrinėjo aplinkybės, kad Fundación Elche kaip priešpriešinę garantiją suteikė IVF taip pat šešių hektarų žemės sklypo hipoteką.

117    Iš karto reikia atmesti Komisijos argumentą, kad Ispanijos Karalystė neminėjo šios hipotekos per administracinę procedūrą pateiktose pastabose. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, pirma, hipotekos egzistavimą patvirtina per administracinę procedūrą pateikti įrodymai, šiuo atveju 2011 m. vasario 17 d. Fundación Elche ir IVF sudaryta garantijos sutartis, antra, būtent Komisija turi įrodyti, jog suteikta valstybės pagalba (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Olympiaki Aeroporia Ypiresies / Komisija, T‑68/03, EU:T:2007:253, 34 punktą), trečia, Komisija privalo rūpestingai ir nešališkai vykdyti administracinę procedūrą, kad priimdama galutinį sprendimą turėtų kuo išsamesnių ir patikimesnių įrodymų (2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑559/12 P, EU:C:2014:217, 63 punktas).

118    Tada, siekiant įvertinti, ar nagrinėjama hipoteka yra svarbi aplinkybė vertinant pranašumo buvimą ir prireikus – ar Komisija į ją atsižvelgė, reikia taikyti šio sprendimo 87 ir 88 punktuose minėtą jurisprudenciją.

119    Šiuo atveju Fundación Elche suteikta hipoteka, garantiją gavusio paskolos gavėjo pateiktas užstatas, savaime yra svarbi ginčijamos garantijos savybė, kurią Komisija privalėjo išnagrinėti (šiuo klausimu žr. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktį). Beje, Komisija neginčija, kad ginčijamame sprendime visiškai neužsimenama apie šią hipoteką. Komisijos nurodyta aplinkybė, kad hipoteka įkeisto žemės sklypo vertė yra akivaizdžiai nepakankama, kad būtų laikoma 14 mln. EUR paskolų garantija, a fortiori nėra susijusi su jokiu ginčijamame sprendime pateiktu vertinimu (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 87 punktą).

120    Darytina išvada, kad vertindama pranašumo buvimą Komisija neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, t. y. Fundación Elche IVF suteiktą hipoteką, todėl padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

121    Galiausiai dėl to paties prieštaravimo, kad Komisija neatsižvelgė į sąlygas, kuriomis rinkoje buvo vykdomi panašūs sandoriai, ieškovė atkreipia dėmesį į normą, kuri, Banco de España teigimu, 2011 m. buvo taikoma sandoriams, kai trukmė yra penkeri metai arba mažiau, o paskolos suma sudaro daugiau kaip 1 mln. EUR; ši norma buvo tik šiek tiek mažesnė, nei taikyta suteikiant Fundación Elche garantuotas paskolas.

122    Vis dėlto kadangi ieškovė nepaaiškina, kodėl jos padėtis yra panaši į paskolų gavėjų, patenkančių į Banco de España statistiką, padėtį, remiantis ieškovės teiginiu, šiuo atveju neįmanoma gauti naudingos informacijos.

123    Ieškovė taip pat nurodo, kad Komisija nepatikrino, ar Fundación Elche mokėtina garantijos priemoka, lygi 1 % užtikrintos sumos, „atitinka rinkos dėsnius“. Šį argumentą reikia nagrinėti kartu su argumentais, pateiktais grindžiant trečiąjį pagrindą; remdamasi jais Komisija iš esmės padarė klaidą, kai nusprendė, kad panašių sandorių, kurie leistų nustatyti, jog egzistuoja garantijos priemokos atitikmuo, nėra.

124    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad paskolos gavėjas, kuris gauna valstybės narės valdžios institucijų garantuotą paskolą, paprastai gauna naudos, nes jo patiriamos finansinės sąnaudos yra mažesnės už tas, kurių jis patirtų, jei turėtų gauti tokį finansavimą ir tokią garantiją rinkos kaina (2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Residex Capital IV, C‑275/10, EU:C:2011:814, 39 punktas ir 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑559/12 P, EU:C:2014:217, 96 punktas).

125    Kaip priminta Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktyje, norint nustatyti tam tikrą rinkos kainą, reikėtų atsižvelgti į garantijos ir pagrindinės paskolos savybes, kurias sudaro, be kita ko, sandorio dydis ir trukmė, paskolos gavėjo pateiktas užstatas ir kita patirtis, susijusi su susigrąžinimo koeficiento įvertinimu, tikimybė, kad paskolos gavėjas gali neįvykdyti įsipareigojimų dėl savo finansinės padėties, sektorius, kuriame veikia paskolos gavėjas, ir jo perspektyvos.

126    Kai už garantiją mokama kaina yra bent tokia pati kaip atitinkamos garantijos priemokos atitikmuo finansų rinkose, tokia garantija nesudaro valstybės pagalbos (žr. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunkčio antrą pastraipą). Jeigu finansų rinkose negalima rasti jokio tinkamo garantijos priemokos atitikmens, bendrą garantuotos paskolos finansinę kainą, įskaitant paskolos palūkanų normą ir garantijos priemoką, reikia palyginti su panašios negarantuotos paskolos rinkos kaina (žr. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunkčio trečią pastraipą). Galiausiai, kai panašios negarantuotos paskolos rinkos kaina nežinoma, reikia taikyti orientacinę palūkanų normą, nustatytą pagal Komunikatą dėl orientacinių normų (žr. Pranešimo dėl garantijų 4.2 punkto antrą pastraipą).

127    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, jog ginčijamame sprendime atmetama galimybė, kad prašoma garantijos priemoka atsižvelgiama į ieškovės finansinius sunkumus ir bendrą su garantija užtikrintomis paskolomis susijusių mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo riziką (86 konstatuojamosios dalies c punktas). Ginčijamo sprendimo 85 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymi, kad sunkumų patirianti įmonė be valstybės garantijos nerastų finansų įstaigos, kuri galėtų skolinti bet kokiomis sąlygomis. Nei šiose konstatuojamosiose dalyse, nei dėstydama su pranašumo apibūdinimu susijusius argumentus (ginčijamo sprendimo 7.2 punktas) Komisija niekur nenurodo rinkos kainos, į kurią atsižvelgdama vertina nagrinėjamą priemoką. Šiame etape Komisija juo labiau nenagrinėja IVF naudai kaip priešpriešinės garantijos atlikto įkeitimo (žr. šio sprendimo 4 punktą). Apskritai Komisija tik įvertina ieškovės finansinę padėtį ir, atsižvelgdama į IVF mokamos garantijos įmokos dydį, daro išvadą, kad ji neatitinka rinkos sąlygų.

128    Bendrajame Teisme Komisija iš esmės paaiškina, kad atsižvelgiant į ieškovės, kuri yra sunkumų patirianti įmonė, padėtį ginčijamame sprendime vengiama lyginti mokėtiną garantijos priemoką ir rinkos kainą. Kitaip kalbant, buvo preziumuojama, kad garantijos priemoka neatitinka rinkos sąlygų, nes paskolos gavėjas, kuriam suteikta garantija, arba šiuo atveju pranašumo gavėjas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, yra sunkumų patirianti įmonė.

129    Kaip priminta šio sprendimo 126 punkte, Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktyje ir 4.2 punkte reikalaujama, kad pirmiausia būtų ieškoma galimos rinkos kainos, į kurią atsižvelgiant būtų lyginamos ginčijamo sandorio sąlygos. Konkrečiai dėl sunkumų patiriančių įmonių reikia pažymėti, kad Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto a papunktyje Komisija skiria sunkumų patiriančių įmonių situaciją pagal jų įsipareigojimų neįvykdymo riziką, kuri yra nevienoda. Pavyzdžiui, pranešime atvejis, kai rinkoje egzistuoja garantas, skiriamas nuo atvejo, kai jo greičiausia nėra. Taigi pripažįstama, kad rinkos kaina gali būti žinoma ir tuomet, kai garantija suteikiama sunkumų patiriančiai įmonei.

130    Šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad Komisija ginčijamo sprendimo 80 konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog ieškovės „finansinė padėtis nebuvo itin sunki, kaip nustatyta 2008 m. [Pranešimo dėl garantijų] 2.2 punkte ir 4.1 punkto a papunktyje“, o prieš tai 79 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad ji „turėjo finansinių sunkumų pagal 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 [dalies] a [punktą] ir 11 [dalį]“. Taip Komisija pritarė tokiam šio sprendimo 129 punkte pateiktam Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto a papunkčio aiškinimui, pagal kurį jame siekiama atskirti dvi sunkumų patiriančių įmonių, kaip jos suprantamos pagal Gaires dėl sanavimo ir restruktūrizavimo, pakategores pagal jų riziką neįvykdyti įsipareigojimų. Tai juo labiau matyti iš ginčijamo sprendimo versijos ispanų kalba, t. y. vienintelės autentiškos versijos; jos 80 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad nėra „sunkios krizės situacijos“ (situación de crisis grave), o būdvardis „sunki“ apibūdina terminą „krizę“ ir dar aiškiau atskiria ginčijamo sprendimo 80 konstatuojamojoje dalyje numatytą situaciją nuo situacijos, numatytos ginčijamo sprendimo 79 konstatuojamojoje dalyje, nes atsiranda kategorija sunkumų patiriančių įmonių, kaip tai suprantama pagal Gaires dėl sanavimo ir restruktūrizavimo, kurios neišgyvena sunkios krizės, kaip tai suprantama pagal Pranešimo dėl garantijų 4.1 punkto a papunktį.

131    Be to, priešingai, nei teigia Komisija, iš Pranešimo dėl garantijų 3.3 punkto nematyti, kad sunkumų patiriančiai įmonei teikiamų garantijų rinkos kainos nėra. Iš tikrųjų šis punktas susijęs su supaprastinto vertinimo sistema, kuri išimties tvarka taikoma mažoms ir vidutinėms įmonėms; jame nurodoma, kad ji netaikoma įmonėms, kurių reitingas yra CCC / CAA arba mažesnis.

132    Vadinasi, padariusi prielaidą, kad jokia finansų įstaiga negarantuotų už sunkumų patiriančią įmonę, todėl rinkoje nebuvo jokio tinkamo garantijos priemokos atitikmens, Komisija nepaisė Pranešimo dėl garantijų, kurio privalo laikytis (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Vokietija ir kt. / Kronofrance, C‑75/05 P ir C‑80/05 P, EU:C:2008:482, 60 ir 61 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Dėl tų pačių priežasčių ji nepaisė savo pareigos atlikti bendrą vertinimą atsižvelgiant į bet kokias byloje svarbias aplinkybes, leidžiančias jai nustatyti, ar ieškovė nebūtų gavusi panašių lengvatų iš privataus subjekto (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 73 punktą).

133    Nustačius šią klaidą reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje Komisija, atlikdama kiekybinį pagalbos vertinimą, atlieka išsamesnę analizę. Pavyzdžiui, ji teigia, kad panašios garantija neužtikrintos paskolos rinkos kainos nėra (žr. šio sprendimo 126 punktą), „kadangi rinkoje nustatyta nedaug panašių sandorių“, todėl „lyginimas nebus naudingas“.

134    Ieškinyje ieškovė ginčijo tai, kad Komisija nenagrinėjo rinkos sąlygų, siekdama nustatyti panašios negarantuotos paskolos rinkos kainą. Atsiliepime į ieškinį Komisija, darydama nuorodą į ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamosios dalies c punktą, tvirtina, kad, „priešingai, nei teigia ieškovė, atlikusi palyginimą su rinkos sąlygomis vykdomais sandoriais [ji] padarė išvadą, kad dėl nagrinėjamų garantijų suteikiamas pranašumas, ir tai aiškiai atsispindi pagalbos dydžio skaičiavime“.

135    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamosios dalies c punkte Komisija taiko šiuo atveju taikytiną orientacinę normą, nustatytą pagal Komunikatą dėl orientacinių normų. Kaip priminta šio sprendimo 126 punkte, rėmimasis orientacine norma yra standartinis metodas, taikomas, kai nežinoma remiantis panašiais sandoriais nustatoma rinkos kaina. Vadinasi, apskaičiuodama pagalbos sumą Komisija negali remtis šio metodo taikymu, kad galėtų teigti, jog iš tikrųjų palygino ginčijamą sandorį su rinkos sąlygomis įvykdytais sandoriais.

136    Vis dėlto Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, pateikė Komisijai klausimus apie tyrimų, kuriuos ši institucija atliko, kad padarytų išvadą dėl rinkos kainos nebuvimo, pobūdį ir apimtį. Atsakydama į juos Komisija paprasčiausia nurodė, kad per tyrimą nebuvo pateikta jokios informacijos apie panašioje situacijoje suteiktoms paskoloms taikomas palūkanų normas, ir nepateikė informacijos apie tyrimo priemones, kurių prireikus buvo imtasi.

137    Reikia priminti, kad šioje byloje taikoma pareiga įrodyti, jog tenkinamos privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymo sąlygos, tenka Komisijai; vykstant administracinei procedūrai ji turi paprašyti pateikti jai visą reikšmingą informaciją (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 33 ir 34 punktus ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija / Frucona Košice, C‑300/16 P, EU:C:2017:706, 24 punktą). Šiuo klausimu Komisija negali remtis tuo, kai jos sprendimui pagrįsti per administracinę procedūrą pateikta informacija yra neišsami, nes ji pasinaudojo ne visais jai suteiktais įgaliojimus, kad gautų reikalingos informacijos (šiuo klausimu žr. 1994 m. balandžio 13 d. Sprendimo Vokietija ir Pleuger Worthington / Komisija, C‑324/90 ir C‑342/90, EU:C:1994:129, 29 punktą). Taip yra ir tada, kai ginčijamas sprendimas grindžiamas ne tuo, kad nebuvo pateikta informacija, kurios Komisija prašė iš atitinkamos valstybės narės, o išvada, kad privatus ūkio subjektas nesielgtų taip, kaip šios valstybės narės valdžios institucijos; tokia išvada reiškia, kad Komisija turėjo visą reikšmingą informaciją, reikalingą jos sprendimui priimti (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 35 punktą).

138    Šioje byloje Bendrasis Teismas, remdamasis Komisijos atsiliepime į ieškinį ir vėliau taikant proceso organizavimo priemones pateiktais atsakymais, daro išvadą, kad per administracinę procedūrą ji neprašė Ispanijos Karalystės ar kitų šaltinių pateikti informacijos dėl paskolų, panašių į paskolas, su kuriomis susijęs ginčijamas sandoris, buvimo. Taigi Komisija negalėjo remtis tuo, kad jai nebuvo pateikta prašoma informacija, ir ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje negalėjo daryti išvados, jog „rinkoje nustatyta [tik] nedaug panašių sandorių“, todėl „lyginimas nebus naudingas“.

139    Be to, Komisija nenurodo jokios kitos per administracinę procedūrą gautos informacijos, kuri pagrįstų jos išvadą dėl panašių sandorių nebuvimo.

140    Taigi ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padaryta išvada nepakankamai pagrįsta.

141    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti antrojo ieškinio pagrindo antrai daliai, nes vertindama pranašumo buvimą Komisija padarė akivaizdžių klaidų, kiek, pirma, neatsižvelgė į Fundación Elche padėtį rinkoje, antra, neatsižvelgė į pastarosios kaip priešpriešinę garantiją suteiktą hipoteką, trečia, neatsižvelgė į ieškovės rekapitalizavimą, vertindama IVF įkeistų akcijų vertę, ketvirta, padarė prielaidą, kad jokia finansų įstaiga negarantuotų už sunkumų patiriančią įmonę, todėl rinkoje nebuvo jokio tinkamo garantijos priemokos atitikmens, penkta, nepakankamai pagrindė savo išvadą, kad rinkoje nėra tiek daug panašių sandorių, kad būtų galima nustatyti panašios negarantuotos paskolos rinkos kainą.

142    Vadinasi, reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su ieškove, ir nereikia nagrinėti likusių argumentų ir pagrindų, pateiktų grindžiant šį ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

143    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos jos pačios ir ieškovės bylinėjimosi išlaidos, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, pagal šios pateiktus reikalavimus.

144    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2016 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/365 dėl valstybės pagalbos SA.36387 (2013/C) (ex 2013/NN) (ex 2013/CP), kurią Ispanija suteikė futbolo klubams „Valencia Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, „Hércules Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“ ir „Elche Club de Fútbol Sociedad Anónima Deportiva“, tiek, kiek jis susijęs su Elche Club de Fútbol, SAD.

2.      Europos Komisija padengia savo ir Elche Club de Fútbol patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen

Schwarcz

Iliopoulos

Paskelbtas 2020 m. kovo 12 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: ispanų.