BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. liepos 26 d.(*)
„Arbitražinė išlyga – Bendroji mokslo tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) – Projektas aDvanced sOcial enGineering And vulNerability Assessment Framework (Dogana) – Subsidijų susitarimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Galutinė audito atskaita – Debeto aviza – Aktas, dėl kurio negali būti pareikštas ieškinys – Tik su sutartimi susiję ir nuo jų neatskiriami aktai – Nepriimtinumas – Atsakovo nustatymas – Jurisdikcijos nebuvimas – Išlaidos personalui – Atsižvelgiant į komercinius tikslus skaičiuojamos premijos – Neatitiktis reikalavimams – Teisėti lūkesčiai“
Byloje T‑222/22
Engineering – Ingegneria Informatica SpA, įsteigta Romoje (Italija), atstovaujama advokatų S. Villata, L. Montevecchi ir C. Oncia,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą M. Ilkova ir S. Romoli,
ir
Europos mokslo tyrimų vykdomąją įstaigą (REA), atstovaujamą S. Payan‑Lagrou ir V. Canetti, padedamų advokato D. Gullo,
atsakoves,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė K. Kowalik‑Bańczyk (pranešėja), teisėjai E. Buttigieg ir B. Ricziová,
posėdžio sekretorius V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, visų pirma į:
– atskiru dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2022 m. liepos 6 d., pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnį Komisijos pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą,
– 2022 m. rugpjūčio 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarijos gautas ieškovės pateiktas pastabas dėl to prieštaravimo,
atsižvelgęs į tai, kad per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, ieškovė ir REA nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 ir 272 straipsniais grindžiamu ieškiniu ieškovė Engineering – Ingegneria Informatica SpA iš esmės prašo, viena vertus, panaikinti kelis Europos Komisijos ir Europos mokslo tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) aktus dėl subsidijų susitarimo Nr. 653618 (toliau – subsidijų susitarimas), susijusio su projektu aDvanced sOcial enGineering And vulNerability Assessment Framework (Dogana) (Pažangiausios socialinės inžinerijos ir pažeidžiamumo vertinimo planas) (toliau – projektas), vykdymo ir, kita vertus, remiantis tuo susitarimu konstatuoti tam tikrų išlaidų tinkamumą finansuoti, taip pat dėl tos priežasties pripažinti, kad Komisija ir REA neturi teisės tęsti su tomis sąnaudomis susijusių sumų grąžinimą.
Ginčo aplinkybės
2 Ieškovė yra bendrovė vykdanti mokslo tyrimų ir plėtros veiklą technologijų srityje.
3 REA yra vykdomoji įstaiga, kuri valdo Europos Sąjungos veiksmus mokslo tyrimų srityje. Remiantis 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003, nustatančio vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, 2003, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 235), 4 straipsnio 2 dalimi, ji turi juridinio asmens statusą, kiekvienoje valstybėje narėje jai taikomas didžiausias teisnumas ir ji gali būti teismo proceso šalis.
Subsidijų susitarimas
4 2015 m. balandžio 28 d. Engineering International Belgium SA, veikianti kaip koordinatorė, ir kiti gavėjai sudarė subsidijų susitarimą su REA pagal bendrąją mokslo tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – bendroji programa „Horizontas 2020“). Remiantis 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. kovo mėn. pasirašytais dviem papildymais, ieškovė tapo gavėja nuo 2017 m. liepos 5 d. ir pakeitė Engineering International Belgium kaip koordinatorę nuo 2017 m. gruodžio 15 d.
5 Subsidijų susitarimo 2 straipsnyje numatyta skirti subsidiją projektui (toliau – subsidija). Remiantis to susitarimo 3 straipsniu, ši projektas turėjo būti pradėtas vykdyti 2015 m. rugsėjo 1 d. ir trukti 36 mėnesius.
6 Remiantis subsidijų susitarimo 5.2 straipsniu, subsidija dengia 70 % reikalavimus atitinkančių gavėjų, kurie yra pelno siekiantys teisės subjektai, išlaidų. Reikalavimus atitinkančios išlaidos apima, konkrečiai kalbant, pirma, „tiesiogines išlaidas personalui“ ir, antra, „netiesiogines išlaidas“, apskaičiuojamas pagal nustatytą fiksuotą dydį. „Tiesioginės išlaidos personalui“ skirstomos į dvi kategorijas, t. y. viena vertus, į „realiai patirtas išlaidas“ arba „realiąsias išlaidas“ ir, kita vertus, „vienetines išlaidas“, kurios nustatomos pagal vieneto kainą, apskaičiuojamą remiantis įprasta gavėjo sąnaudų apskaitos praktika.
7 Remiantis subsidijų susitarimo 6.1 straipsnio a punkto iv papunkčiu, realiosios išlaidos atitinka reikalavimus su sąlyga, be kita ko, kad jos „patirtos dėl [projekto] ir reikalingos jam vykdyti“.
8 Subsidijų susitarimo 6.2 straipsnio A.1 punkte nustatyta, kad „išlaidos personalui atitinka reikalavimus, jei[gu] jos susijusios su darbuotojais, dirbančiais subsidijos gavėjui pagal darbo sutartį (arba jai prilygstantį įdarbinimo dokumentą) ir priskirtais įgyvendinti [projektą]. Tame pačiame straipsnyje pažymėta, kad išlaidos personalui „turi apimti tik atlyginimus <…>, socialinio draudimo įmokas, mokesčius ir kitas į atlygį įtrauktas išlaidas, jei taip nustatyta nacionalinės teisės aktuose arba darbo sutartyje (arba jai prilygstančiame įdarbinimo dokumente).
9 Subsidijų susitarimo 6.5 straipsnyje apibrėžiamos iš išvardijamos reikalavimų neatitinkančios išlaidos. Būtent to straipsnio a punkte nurodytos „išlaidos, kurios neatitinka [to susitarimo] 6.1–6.4 straipsniuose nustatytų reikalavimų“, ir, konkrečiai kalbant, a punkto i papunktyje – „išlaidos, susijusios su investuoto kapitalo grąža“.
10 Subsidijų susitarimo 6.6 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimų neatitinkančios deklaruotos išlaidos nedengiamos.
11 Remiantis subsidijų susitarimo 22.1.3 straipsniu, REA arba Komisija gali atlikti tinkamos projekto įgyvendinimo ir tame susitarime nustatytų įsipareigojimų laikymosi auditą. Tada parengiamas audito ataskaitos projektas, paskui audito ataskaita, kurie teikiami koordinatoriui arba suinteresuotajam subsidijos gavėjui.
12 Subsidijų susitarimo 22.5.1 straipsnyje numatyta, kad remiantis per auditą išdėstytasis konstatavimais gali būti, be kita ko, atmestos reikalavimų neatitinkančios išlaidos. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad, kai atliekant auditą nustatomos sisteminės ar besikartojančios klaidos, jos gali sukelti pasekmių kitomis panašiomis sąlygomis skiriamoms subsidijoms, joms pritaikant konstatavimus, pateiktus dėl audituotos subsidijos.
13 Subsidijų susitarimo 42.1 straipsnyje nustatyta, kad REA atmeta visas reikalavimų neatitinkančias sąnaudas būtent po atlikto audito.
14 Subsidijų susitarimo 44.1 straipsnyje numatyta, kad REA išsireikalauja visas sumas, kurios buvo išmokėtos, tačiau neturėjo būti mokamos pagal tą susitarimą. To paties susitarimo 44.1.3 straipsnyje, kuris taikomas sumų susigrąžinimui po likučio išmokėjimo, iš esmės nustatyta, kad REA siunčia gavėjui išankstinį informacinį raštą, paskui patvirtinimo raštą ir debeto avizą. Negavusi mokėjimo REA gali ją įskaityti, pradėti teisminį persekiojimą arba priimti privaloma tvarka vykdomą sprendimą pagal SESV 299 straipsnį.
15 Subsidijų susitarimo 57.1 straipsnyje nustatyta, kad jį reglamentuoja taikytina Sąjungos teisė, papildyta, jei reikia, Belgijos teise.
16 Subsidijų susitarimo 57.2 straipsnyje nustatyta, kad Bendrasis Teismas arba apeliacijos atveju Teisingumo Teismas vieninteliai turi jurisdikciją nagrinėti ginčus dėl šio susitarimo aiškinimo, taikymo arba galiojimo, kaip nustatyta SESV 272 straipsnyje.
17 Vykdydama subsidijų susitarimą ieškovė iš REA gavo 240 171,21 euro dydžio subsidiją remiantis deklaruota reikalavimus atitinkančia 343 101,72 euro išlaidų sumą ir taikant 70 % išlaidų dengimo normą.
Audito procedūra
18 2021 m. Komisija atliko pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ trijų su ieškove sudarytų subsidijų susitarimų, įskaitant šioje byloje nagrinėjamą subsidijų susitarimą, auditą. Kiek tai susiję su tuo susitarimu, auditas apėmė laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
19 2021 m. birželio 30 d. Komisija pateikė ieškovei audito ataskaitos projektą.
20 2021 m. gruodžio 21 d. raštu (toliau – užbaigimo raštas) ir tos pačios dienos galutine audito ataskaita Komisija informavo ieškovę apie galutinius audito rezultatus.
21 Per audito procedūrą Komisija atliko įvairių patikslinimų, susijusių su reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis pagal subsidijų susitarimą.
22 Konkrečiai kalbant, Komisija nusprendė, kad tam tikros premijos ar komisiniai (toliau – ginčijamos premijos), išmokėti dviem ieškovės darbuotojams (toliau – du aptariami darbuotojai) ir jos deklaruoti kaip išlaidos personalui, buvo susijusios su skirtingų komercinių tikslų pasiekimu. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad tas premijas atitinkančios išlaidos buvo patirtos ne pagal projektą ir nebuvo reikalingos tam projektui įgyvendinti, todėl neatitiko subsidijų susitarimo 6.1 straipsnio a punkte nustatytų atitikties reikalavimams sąlygų, išaiškintų pavyzdiniame anotuotame bendrosios programos „Horizontas 2020“ subsidijų susitarime (toliau – anotuotas pavyzdinis subsidijų susitarimas). Taigi Komisija nusprendė, kad ginčijamos premijos, kurių dydis 14 758,03 euro, neatitinka reikalavimų, todėl pritaikė tikslinimą.
23 Dėl tos priežasties Komisija, atsižvelgusi į įvairius REA arba ieškovės naudai pritaikytus patikslinimus, bendrą pagal subsidijų susitarimą reikalavimus atitinkančių sąnaudų dydį sumažino 12 927,34 euro.
24 Beje, Komisija nusprendė, kad tam tikros atliekant auditą nustatytos klaidos galėjo būti sisteminės ar pasikartojančios. Todėl ji pradėjo per auditą pateiktų konstatavimų pritaikymo kitoms subsidijoms procedūrą, kaip nustatyta subsidijų susitarimo 22.5.1 straipsnyje.
25 Vis dėlto 2022 m. vasario 21 d. raštu (toliau – tikslinamasis raštas) Komisija informavo ieškovę, kad per auditą pateiktus konstatavimus pritaikė tik dabartinėms subsidijoms ir neatsižvelgė į neaudituotus laikotarpius ar subsidijas. Ji pažymėjo, kad šį per auditą pateiktų konstatavimų pritaikymo procedūros ribojimą buvo leista taikyti išimties tvarka, nes per ankstesnius auditus nebuvo nustatyta komerciniais tikslais grindžiamų ginčijamų premijų neatitikties reikalavimams atvejų.
Susigrąžinimo procedūra
26 2022 m. sausio 17 d. „išankstiniu informaciniu raštu“ REA informavo ieškovę, kad remdamasi Komisijos atliktu auditu ir atsižvelgdama į 70 % dydžio išlaidų dengimo normą ji ketina susigrąžinti 9 049,14 euro.
27 Ieškovei skirtu 2022 m. vasario 23 d. raštu (toliau – patvirtinimo raštas) REA patvirtino susigrąžinanti 9 049,14 euro. Prie to rašto buvo pridėta tą pačią dieną dėl tokios pačios sumos REA išduota debeto aviza (toliau – debeto aviza).
Šalių reikalavimai
28 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– Komisijos ir REA priimtus aktus, konkrečiai kalbant, užbaigimo raštą, galutinę audito ataskaitą, patvirtinimo raštą ir debeto avizą, pripažinti „niekiniais, neteisėtais, panaikintais ir nesukeliančiais pasekmių“,
– į reikalavimus atitinkančias išlaidas neįtrauktas sumas pripažinti atitinkančiomis reikalavimus, pripažinti jos teisę į tai, kad į šias sumas būtų atsižvelgta skaičiuojant subsidijos dydį, ir konstatuoti, kad Komisija neturi teisės susigrąžinti tų sumų,
– priteisti iš Komisijos ir REA bylinėjimosi išlaidas.
29 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, kiek jis su ja susijęs,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
30 REA Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip visiškai arba iš dalies nepriimtiną arba, jei tokio sprendimo nebūtų priimta, kaip visiškai nepagrįstą, kiek jis su ja susijęs,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio dalyko ir apimties
31 Remiantis visų ieškovės raštų formuluote ir turiniu, būtent ieškinio pavadinimu ir dublike pateiktais paaiškinimais, tai pat aplinkybe, kad Komisija atliko auditą, o REA vykdė susigrąžinimo procedūrą, galima teigti, kad ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– viena vertus, pirmuoju reikalavimu, grindžiamu SESV 263 straipsniu, panaikinti jos atžvilgiu Komisijos ir REA priimtus aktus, konkrečiai kalbant, užbaigimo raštą, galutinę audito ataskaitą, patvirtinimo raštą ir debeto avizą, kiek tie aktai susiję su subsidijų susitarimo vykdymu,
– kita vertus, antruoju reikalavimu, grindžiamu SESV 272 straipsniu, konstatuoti, kad ginčijamos premijos atitinka reikalavimus, ir dėl tos priežasties, – kad Komisija, o vėliau REA, neturi teisės tęsti su tomis premijomis susijusių sumų susigrąžinimo.
Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos ir ieškinio priimtinumo
Dėl pagal SESV 263 straipsnį pareikštų reikalavimų
32 Remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsniu Komisija pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, jame, be kita ko, teigė, kad ieškovės reikalavimai panaikinti yra nepriimtini. Ji iš esmės teigė, pirma, kad tie reikalavimai pateikti dėl aktų, kurie susiję su sutartimi ir kurie nesukelia nei privalomų teisinių pasekmių, nei reikalauja įgyvendinti viešosios valdžios prerogatyvas. Be to, kai kuriuos iš tų aktų, būtent patvirtinimo raštą ir debeto avizą, priėmė REA, todėl Komisija negali būti atsakovė, kiek tai su jais susiję. Antra, ieškinys neatitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d ir e punktų reikalavimų, nes jame aiškiai neišdėstytas ieškinio teisinis pagrindas ir nepateiktos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių ginčijami aktai turi būti pripažinti „niekiniais, neteisėtais, panaikintais ir nesukeliančiais pasekmių“.
33 Nereikšdama formalaus nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį REA taip pat teigia, kad reikalavimai dėl panaikinimo yra nepriimtini dėl priežasčių, kurios yra panašios į išdėstytąsias Komisijos. Ji be kita ko iš esmės teigia, viena vertus, kad ieškovė prašo panaikinti sutartinio, o ne administracinio pobūdžio aktus, ir, kita vertus, kad dėl to, jog pareiškime nenurodyti pagrindai ieškiniui dėl panaikinimo pagrįsti, tas ieškinys neatitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto reikalavimų.
34 Ieškovė ginčija Komisijos ir REA argumentus ir teigia, kad jos reikalavimai dėl panaikinimo yra priimtini.
35 Reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį paprastai galima teikti dėl visų aktų, kuriuos priima Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, nepaisant tų aktų pobūdžio ar formos, kuriais sukeliama privalomųjų teisinių pasekmių, darančių įtaką ieškovo interesams ir iš esmės keičiančių jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas; taip pat žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo ADR Center / Komisija, C‑584/17 P, EU:C:2020:576, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Šiuo atveju aktai, kuriuos galima ginčyti, iš esmės yra tik priemonės, kuriomis galutinai nustatoma Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo pozicija pasibaigus administracinei procedūrai ir kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių, išskyrus būtent tarpines priemones, kurių tikslas yra parengti galutinį sprendimą ir kurios nesukelia tokių padarinių (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 10 punktas ir 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 42 punktas).
37 Be to, kai sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė yra įsipareigojusi Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar organams, su ieškiniu pagal SESV 263 straipsnį į Sąjungos teismus galima kreiptis tik tuomet, jei ginčijamu aktu siekiama privalomų teisinių pasekmių, nesusijusių su šalis siejančiais sutartiniais santykiais ir lemiančių susitariančiajai institucijai, įstaigai ar organui, kaip administracinei institucijai, suteiktų viešosios valdžios prerogatyvų įgyvendinimą (2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro / Komisija, C‑506/13 P, EU:C:2015:562, 20 punktas; 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Alfamicro / Komisija, C‑14/18 P, EU:C:2019:159, 50 punktas ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo ADR Center / Komisija, C‑584/17 P, EU:C:2020:576, 65 punktas).
38 Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad visi įvairūs ginčijami aktai susiję su subsidijų susitarimu, nuo kurio jie yra neatsiejami.
39 Iš tiesų, viena vertus, Komisijos priimti aktai, būtent užbaigimo raštas ir galutinė audito ataskaita, grindžiami subsidijų susitarimo 22.1.3 ir 22.5.1 straipsniais, kuriuose nustatyta, kad ši institucija gali atlikti auditą, kurio išvadomis remiantis gali būti neįskaitytos reikalavimų neatitinkančios išlaidos (žr. šio sprendimo 11 ir 12 punktus).
40 Kita vertus, REA priimti aktai, būtent patvirtinimo raštas ir debeto aviza, grindžiami subsidijų susitarimo 42.1 ir 44 straipsniais, kuriuose nustatyta, kad, atlikus auditą, ši institucija neįskaito reikalavimų neatitinkančių išlaidų ir reikalauja gavėjo sugrąžinti visas nepagrįstai išmokėtas sumas (žr. šio sprendimo 13 ir 14 punktus).
41 Antra, joks bylos medžiagos dokumentas neleidžia daryti išvados, kad Komisija ir REA veikė naudodamosi viešosios valdžios prerogatyvomis.
42 Iš tiesų, viena vertus, Komisijos priimti aktai, būtent užbaigimo raštas ir galutinė audito ataskaita, neįpareigoja ir net neragina ieškovės grąžinti kokią nors sumą, taip pat nepakeičia jos teisinės padėties.
43 Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, remiantis Komisijos priimtų aktų formuluotėmis ir kontekstu negalima teigti, kad ši institucija siekė įpareigoti REA atsižvelgti į galutinės audito ataskaitos išvadas ir uždrausti jos nesilaikyti. Taigi galutinėje audito ataskaitoje nustatyta, kad jos tikslas yra išreikšti „nepriklausomą nuomonę“ dėl subsidijuotų išlaidų realumo ir atitikties reikalavimams. Užbaigimo rašte pažymėta, kad juo ieškovė tik informuojama apie audito rezultatus ir kad tame rašte neišdėstoma galutinė pozicija dėl audito finansinių pasekmių, nes REA dar turi išanalizuoti tas pasekmes ir apie tai informuoti ieškovę.
44 Tuo remiantis darytina išvada, kad Komisijos priimti aktai, būtent užbaigimo raštas ir galutinė audito ataskaita, yra parengiamieji aktai, kurie ieškovei arba REA savaime nesukelia jokių privalomų teisinių pasekmių (pagal analogiją žr. 2010 m. vasario 8 d. Nutarties Alisei / Komisija, T‑481/08, EU:T:2010:32, 67 ir 75 punktus; 2016 m. birželio 9 d. Nutarties IREPA / Komisija ir Audito Rūmai, T‑825/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:345, 30 punktą). A fortiori priėmus šiuos aktus neįgyvendinamos viešosios valdžios prerogatyvos.
45 Kita vertus, REA priimtais aktais, būtent patvirtinimo raštu ir debeto aviza, ieškovė tik raginama sumokėti 9 049,14 euro ir informuojama, kad, jeigu nebus atliktas mokėjimas, agentūra pradės šios sumos susigrąžinimo procedūrą, pavyzdžiui, ją įskaitydama arba priimdama privaloma tvarka vykdomą sprendimą pagal SESV 299 straipsnį.
46 Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo, kad debeto aviza arba raginimas įvykdyti pareigą, kuriuose nurodytas įvykdymo terminas ir skolinio reikalavimo mokėjimo sąlygos, negali būti prilyginti vykdomajam raštui, net jeigu juose nurodoma apie jų privalomą vykdymą pagal SESV 299 straipsnį kaip vieną iš galimų susigrąžinimo būdų, jei skolininkas neįvykdytų įsipareigojimo iki nustatyto termino pabaigos. Be to, debeto aviza ar raginimu įvykdyti pareigą nesiekiama sukelti teisinių pasekmių, kurias lemia naudojimasis viešosios valdžios prerogatyvomis (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro / Komisija, C‑506/13 P, EU:C:2015:562, 23 ir 24 punktus; 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Alfamicro / Komisija, C‑14/18 P, EU:C:2019:159, 52 punktą ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo ADR Center / Komisija, C‑584/17 P, EU:C:2020:576, 66 punktą).
47 Tuo remiantis darytina išvada, kad REA priimti aktai, būtent patvirtinimo raštas ir debeto aviza, juo labiau nereiškia naudojimosi viešosios valdžios prerogatyvomis.
48 Tokiomis aplinkybėmis dėl ginčijamų aktų negali būti reiškiama ieškinio dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.
49 Taigi ieškovės reikalavimai panaikinti turi būti atmesti kaip nepriimtini, remiantis nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu ir imperatyviu nepriimtinumo pagrindu, kuriuos šiuo klausimu atitinkamai pareiškė Komisija ir REA. Tokiomis aplinkybėmis nereikia nagrinėti šių institucijų argumentų, kad ieškovės reikalavimai, be kita ko, neatitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d ir e punktuose nustatytų sąlygų.
Dėl reikalavimų, pareikštų Komisijai pagal SESV 272 straipsnį
50 Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnį pareikštame nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisija teigia, kad jai pareikšti reikalavimai pagal SESV 272 straipsnį yra „nepriimtini“. Iš tiesų, kadangi nėra subsidijų susitarimo šalis, ji negali būti atsakovė.
51 Ieškovė ginčija Komisijos argumentus ir teigia, kad Komisija gali būti patraukta atsakomybėn pagal SESV 272 straipsnį.
52 Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal SESV 272 straipsnį pareikšto ieškinio šalys gali būti tik sutarties, kurioje nustatyta arbitražinė išlyga, šalys (šiuo klausimu žr. 1976 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Pellegrini / Komisija ir Flexon-Italia, 23/76, EU:C:1976:174, 31 punktą ir 2021 m. birželio 16 d. Nutarties Green Power Technologies / Komisija ir Entreprise commune ECSEL, T‑533/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:375, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
53 Šiuo atveju neginčijama, kad subsidijų susitarime yra arbitražinė išlyga, pagal kurią jurisdikcija suteikiama Bendrajam Teismui (žr. šio sprendimo 16 punkte minėto susitarimo 57.2 straipsnį).
54 Vis dėlto subsidijų susitarimą pasirašė tik ieškovė ir REA, kuri turi skirtingą teisinį subjektiškumą nei Sąjunga (žr. šio sprendimo 3 punktą). Dėl tos priežasties REA yra vienintelė ieškovės kontrahentė, ir Komisija negali būti laikoma šio susitarimo šalimi.
55 Šios išvados negalima paneigti aplinkybe, kad REA priėmė aktus, būtent patvirtinimo raštą ir debeto avizą, remdamasi Komisijos priimtais raštais, t. y. užbaigimo raštu ir galutine audito ataskaita. Iš tiesų subsidijų susitarimo nuostatos, kuriose nustatyta, kad Komisija gali atlikti auditą (žr. šio sprendimo 11 punkte aptartą subsidijų susitarimo 22.1.3 straipsnį) ir kad REA paskui gali atsižvelgti į to audito išvadas, būtent neįtraukdama reikalavimų neatitinkančių išlaidų (žr. šio sprendimo 12 ir 13 punktuose aptartus subsidijų susitarimo 22.5.1 ir 42.1 straipsnius), yra standartinės nuostatos, paprastai įtraukiamos į subsidijų susitarimus, ir jomis nei siekiama, nei įmanoma suteikti Komisijai subsidijų susitarimo šalies statusą (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 16 d. Nutarties Green Power Technologies / Komisija ir Entreprise commune ECSEL, T‑533/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:375, 44 ir 45 punktus).
56 Tuo remiantis darytina išvada, kad dėl to, jog Komisija nėra subsidijų susitarimo šalis, Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimą dėl ieškovės pateiktų prieš tą instituciją nukreiptų reikalavimų pagal SESV 272 straipsnį (šiuo klausimu žr. 1976 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Pellegrini / Komisija ir Flexon-Italia, 23/76, EU:C:1976:174, 31 punktą ir 2021 m. birželio 16 d. Nutarties Green Power Technologies / Komisija ir Entreprise commune ECSEL, T‑533/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:375, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
57 Dėl to pagal SESV 272 straipsnį ieškovės pateikti reikalavimai Komisijai turi būti atmesti kaip pateikti teismui, kuris neturi jurisdikcijos jų nagrinėti.
58 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys gali būti nagrinėjamas iš esmės tiek, kiek jis pareikštas pagal SESV 272 ir nukreiptas prieš REA.
Dėl reikalavimų, pareikštų REA pagal SESV 272 straipsnį, pagrįstumo
59 Grįsdama reikalavimus, pareikštus REA pagal SESV 272 straipsnį, ieškovė formaliai pateikia tris pagrindus, iš kurių atitinkamai pirmasis pareikštas dėl to, kad ginčijamos premijos nėra komercinės, antrasis – kad pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, o trečiasis – kad subsidijų susitarimas aiškinamas klaidingai.
60 Atsižvelgiant į šių trijų pagrindų turinį, pirmiausia reikia kartu išnagrinėti pirmąjį ir trečiąjį pagrindus, kurie abu iš esmės pateikti dėl subsidijų susitarimo pažeidimo, paskui – antrąjį pagrindą, pateiktą dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo.
Dėl pirmojo ir trečiojo pagrindų, pateiktų dėl subsidijų susitarimo pažeidimo
61 Dėstydama pirmąjį ir trečiąjį pagrindus ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamos premijos buvo išmokėtos vykdant projektą ir kad jos buvo reikalingos jį įgyvendinant, todėl atitinka subsidijų susitarimo 6.1 straipsnio a punkto iv papunkčio atitikties reikalavimams sąlygas, aiškinamas atsižvelgiant į anotuotą pavyzdinį subsidijų susitarimą.
62 REA ginčija ieškovės argumentus.
– Bendrosios pastabos
63 Pirma, remiantis kartu aiškinamomis šio sprendimo 7 ir 8 punktuose nurodytomis subsidijų susitarimo 6.1. straipsnio a punkto iv papunkčio ir 6.2 straipsnio A.1 punkto nuostatomis galima teigti, kad realiosios ir netiesioginės išlaidos personalui atitinka reikalavimus, jei, be kita ko, jos „patirtos dėl [projekto] ir yra „reikalingos jam vykdyti“.
64 Antra, ieškovė ir REA taip pat remiasi anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime esančiais paaiškinimais dėl išlaidų personalui atitikties reikalavimams sąlygų. Bylos aplinkybėms taikomos 2015 m. kovo 30 d. redakcijos (žr. pavyzdinio susitarimo 46 puslapį) dokumente, kuriame pateiktas Komisijos parengto subsidijų susitarimo bendrojo pavyzdžio (toliau – subsidijų susitarimo bendrasis pavyzdys) 6 straipsnio komentaras, pažymėta:
„<…> Dividendų mokėjimas darbuotojams (pelno paskirstymas) neatitinka reikalavimų pagal [subsidijų susitarimo bendrojo pavyzdžio] 6.5 straipsnio a punkto i papunktį. (Vis dėlto [atlyginimo] priedai, grindžiami bendrais organizacijos finansiniais pasiekimais (pvz., pelningumu arba viršpelniu) gali būti leidžiami kaip kintantys priedai, jei atitinka toliau nustatytas sąlygas.)
Pavyzdžiai (priimtini):
Jeigu bendrovės pelnas metų pabaigoje yra daugiau kaip X [eurų] (arba daugiau kaip X %), kiekvienas darbuotojas gaus z % dydžio nuo bazinio atlyginimo priedą (arba x [eurų] fiksuoto dydžio priedą, kaip dalį algos neatskaičius mokesčių).
Pavyzdžiai (nepriimtini):
Jeigu bendrovės pelnas metų pabaigoje yra daugiau kaip X [eurų] (arba daugiau kaip X %), z % to pelno bus paskirstyta darbuotojams išmokant papildomą atlyginimą.
Bet kokia atlyginimo dalis, skaičiuojama atsižvelgiant į komercinius tikslus (pavyzdžiui, x [eurų] už pardavimo tikslo įvykdymą, x % nuo pardavimo) arba į pritrauktų lėšų tikslus (pavyzdžiui, x [eurų] premija už gautą išorės finansavimo projektą, x % nuo gauto išorės finansavimo), reikalavimų neatitinka. To priežastis yra tai, kad [šios išlaidos] nėra nei patirtos dėl [projekto], nei reikalingos jam vykdyti.
Pavyzdys (neatitiktis reikalavimams dėl sąsajos, siekiant pritraukti lėšų): premija, išmokama kaip atlygis už gautą konkrečią subsidiją, neatitinka reikalavimų. <…>“
65 Reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta įžanginėje pastaboje, anotuotu pavyzdiniu subsidijų susitarimu siekiama paaiškinti subsidijų susitarimo bendrąjį pavyzdį ir sudaryti sąlygas naudotojams suprasti ir aiškinti remiantis šiuo pavyzdžiu parengtus subsidijų susitarimus. Nors ir nėra privalomas, šis dokumentas, kuris yra paskelbtas ir su kuriuo gali susipažinti visos sutarties šalys, susijęs su subsidijų susitarimo sudarymo kontekstu, todėl Bendrasis Teismas, aiškindamas tą susitarimą, privalo į jį atsižvelgti (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Alfamicro / Komisija, T‑831/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:804, 68 ir 104 punktus ir 2022 m. liepos 13 d. Sprendimo VeriGraft / Eismea, T‑457/20, EU:T:2022:457, 109 punktą).
66 Trečia, ieškovės patirtų išlaidų atitikties reikalavimams įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuoja subsidijų susitarimui taikoma materialinė teisė, t. y. Sąjungos teisė, papildoma, jei reikia, Belgijos teise (žr. šio sprendimo 15 punktą). Nesant Sąjungos teisės nuostatos, reglamentuojančios sutarčių vykdymą, reikia taikyti senojo Belgijos civilinio kodekso 1315 straipsnį, kuris ratione temporis taikomas bylos faktinėms aplinkybėmis. Tame straipsnyje nustatyta, kad tas, kuris reikalauja vykdyti įsipareigojimą, privalo jį įrodyti, ir, atvirkščiai, tas, kuris teigia neturintis skolos, turi įrodyti sumokėjimą arba faktą, dėl kurio jo įsipareigojimas išnyko. Tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovė, kuri deklaravo išlaidas, kad gautų Sąjungos finansinę paramą, privalo pateikti įrodymų, kad tos išlaidos atitinka subsidijų sutartyje numatytas atitikties reikalavimams sąlygas (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 16 d. Sprendimo Isotis / Komisija, T‑59/11, EU:T:2014:679, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Sieć Badawcza Łukasiewicz – Port Polski Ośrodek Rozwoju Technologii / Komisija, T‑4/20, EU:T:2022:242, 113 ir 114 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
– Ieškovės sukurtos premijų sistemos aprašymas
67 Ieškovė sukūrė darbuotojams mokamų premijų sistemą.
68 Ieškovės vidaus dokumentuose apskritai nustatyta, kad premijų dydis priklauso nuo įvairių tikslų ar pasiekimų, pavyzdžiui: i) konkretaus užsakymo maržos; ii) paramos maržos; iii) naujų užsakymų gavimo; iv) vidutinio inkasavimo laiko; v) konkrečiam užsakymui darbuotojo skirtų dienų skaičiaus; vi) sąskaitų faktūrų, kurias reikia išrašyti; vii) iš konkretaus užsakymo gautų pajamų; ir viii) bendrojo likutinio pertekliaus (toliau atitinkamai „tikslas i“, „tikslas ii“, „tikslas iii“, „tikslas vi“, „tikslas v“, „tikslas vi“, „tikslas vii“, „tikslas viii“).
69 Praktikoje šie tikslai susiję arba su konkrečiu užsakymu (tikslai i, v ir vii), arba su ieškovės padalinio referencinei zonai metine veikla (tikslai ii–iv ir vi), arba su bendrais finansiniais ieškovės ar jos grupės pasiekimais (tikslas viii). Jie laikomi pasiektais, kai pasiekiama ribinė vertė (mažiausia arba didžiausia).
70 Premijų principas ir dydis nustatomi pagal skyrimo ir skaičiavimo taisykles, išdėstytas individualiuose skatinimo planuose, dėl kurių susitarė ieškovė ir jos darbuotojai. Šiuose skatinimo planuose paprastai numatyta, kad premija skiriama, kai pasiekiami tikslai i–vii, ir kad tos premijos dydis neatskaičius mokesčių apskaičiuojamas atsižvelgiant į pasiektus su konkrečiu tikslu susijusius rezultatus. Prireikus už skirtingus tikslus, į kuriuos atsižvelgiama, skirtos premijos yra sumuojamos ir gaunama bendra premija. Tuo atveju, kai „vėluojama sutvarkyti neatitiktis“, taikoma nuobauda. Galiausiai taikomas su tikslu viii susijęs dauginimo koeficientas, kad būtų suderinta bendra premija ir taip gauta darbuotojui mokėtina premija, kuri vis dėlto negali viršyti nustatyto maksimalaus dydžio.
71 Konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su subsidijų susitarime numatytu projektu, dviejų suinteresuotų darbuotojų pasirašyti skatinimo planai buvo pridėti prie bylos dokumentų. Tuose skatinimo planuose numatyta, kad šiems dviem darbuotojams mokamų premijų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant, pirma, į konkretaus užsakymo maržą (tikslas i, tik vienam iš dviejų darbuotojų), antra, į paramos maržą (tikslas ii) ir, trečia, į bendrąjį likutinį perteklių (tikslas viii). Beje, šiems dviem darbuotojams skiriamų premijų dydis negali viršyti atitinkamai 9 450 eurų ir 20 250 eurų per metus.
– Ginčijamų premijų atitiktis arba neatitiktis reikalavimams
72 Per audito ir susigrąžinimo procedūrą Komisija ir REA iš esmės nusprendė, kad ginčijamos premijos buvo susijusios su komercinių tikslų pasiekimu ir kad dėl šios priežasties jos nelaikomos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis (žr. šio sprendimo 22 punktą).
73 Bendrajame Teisme REA patikslina savo poziciją ir paaiškina, be kita ko, kad šio sprendimo 68 punkte išvardyti tikslai, būtent tie, kurie susiję su konkrečiu užsakymu (tikslas i) ir paramos marža (tikslas ii), atitinka akivaizdžiai komercinės veiklos vykdymą. Ji taip pat pažymi, kad ginčijamų premijų dydis nustatomas tiesiogiai proporcingai komerciniams tikslams. Taigi, pavyzdžiui, su pasiektomis maržomis susijusios premijos bus skirtos, jei bus viršyta referencinė maržos vertė ir pasiektos maržos padaugintos iš dauginimo koeficiento. Remdamasi anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime pateiktais išaiškinimais REA daro išvadą, kad, atsižvelgiant į ginčijamų premijų savybes, jos yra komercinio pobūdžio ir dėl to nelaikomos išlaidomis, patirtomis dėl projekto, ir nėra reikalingos jam vykdyti, todėl netenkina atitikties reikalavimams sąlygų, nustatytų subsidijų susitarimo 6.1 straipsnio a punkto iv papunktyje.
74 Ieškovė pripažįsta, kad, remiantis anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime pateiktais išaiškinimais, bet koks atlygis, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į komercinius tikslus, neatitinka reikalavimų. Ji taip pat neginčija REA konstatavimo, kad ginčijamos premijos siejamos su tam tikrų tikslų pasiekimu ir yra jam proporcingos (žr. šio sprendimo 73 punktą).
75 Vis dėlto ieškovė neigia, kad ginčijamos premijos yra komercinės. Ji iš esmės teigia, kad, nepaisant to, jog ginčijamos premijos klaidingai kvalifikuojamos kaip „komisiniai“, jos susijusios su bendrais ekonominiais ir kolektyviniais įmonės ar bent jos padalinio lygmeniu nustatytais tikslais, o ne su individualių kiekvienam darbuotojui nustatytų komercinių tikslų (būtent pardavimo) pasiekimu. Taigi tos premijos yra „bendrais organizacijos finansiniais pasiekimais grindžiami priedai“ ir dėl to atitinka reikalavimus, remiantis anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime pateiktais išaiškinimais.
76 Beje, ieškovė teigia, kad nustatytas didžiausias galimas ginčijamų premijų dydis, todėl tos premijos negali būti prilygintos reikalavimų neatitinkantiems „dividendams“, kaip tai suprantama remiantis anotuotu pavyzdiniu subsidijų susitarimu.
77 Prieš konkrečiai nagrinėjant, ar ginčijamos premijos atitiko reikalavimus, ir prieš nagrinėjant ieškovės argumentus reikia išaiškinti subsidijų susitarimo 6.1 straipsnio a punkto iv papunktį, atsižvelgiant į paaiškinimus, pateiktus anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime.
78 Iš pradžių reikia pažymėti, kad, remiantis šalių nurodyta ir šio sprendimo 64 punkte pateikta anotuoto pavyzdinio subsidijų susitarimo ištrauka, kaip reikalavimų neatitinkančios neįtrauktos dvi skirtingų išlaidų kategorijos, t. y. viena vertus, darbuotojams mokami dividendai bei paskirstytasis pelnas, ir, kita vertus, atlyginimų priedai, apskaičiuojami atsižvelgiant į komercinius tikslus arba lėšų pritraukimo tikslus. Iš tiesų šios dvi išlaidų kategorijos negali būti kvalifikuojamos kaip „išlaidos, patirtos dėl [konkretaus projekto] ir reikalingos jam vykdyti“, kaip tai suprantama pagal subsidijų susitarimo bendrojo pavyzdžio 6.1 straipsnio a punkto iv papunktį.
79 Be to, reikia pateikti toliau išdėstytus paaiškinimus.
80 Pirma, dėl dividendų ir paskirstyto pelno mokėjimo darbuotojams reikia pažymėti, kad anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime nurodyta, jog bendrais organizacijos finansiniais pasiekimais grindžiami kintami ar fiksuoto dydžio atlyginimo priedai vis dėlto gali atitikti reikalavimus, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos.
81 Šiuo atveju pirmoji sąlyga susijusi su atlyginimo priedo skaičiavimo tvarka. Anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime pateiktuose pavyzdžiuose nurodyta, kad atlyginimo priedas gali būti fiksuoto dydžio arba tam tikra procentinė dalis nuo bazinio atlyginimo. Atvirkščiai, tas priedas negali būti tam tikra procentinė dalis nuo bendrovės pelno, nes tokiu atveju ji prilygtų dividendų paskirstymui.
82 Antroji sąlyga susijusi su atlyginimo priedų, apskaičiuotų atsižvelgiant į komercinius tikslus ir lėšų pritraukimo tikslus, neįtraukimu (žr. šio sprendimo 83 punktą). Tuo remiantis darytina išvada, kad, kaip iš esmės ir pagrįstai pažymi REA, bendrais organizacijos finansiniais pasiekimais grindžiamas atlyginimo priedas neatitinka reikalavimų, jeigu jis taip pat neatsiejamai grindžiamas komerciniais arba lėšų pritraukimo tikslais.
83 Antra, dėl atlyginimo priedų, skaičiuojamų atsižvelgiant į komercinius arba lėšų pritraukimo tikslus, reikia pažymėti, kad anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime iš esmės pažymėta, kad už tokių tikslų pasiekimą skirtos fiksuoto arba kintamo dydžio premijos neatitinka reikalavimų. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai premijos išmokamos kaip fiksuotas dydis, priklausantis arba nuo pasiekto pardavimo ar lėšų pritraukimo tikslo, arba kaip tam tikra procentinė dalis nuo pardavimo ar nuo pritrauktų lėšų.
84 Šiuo klausimu anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime nenustatyta, kad tik darbuotojo lygmeniu nustatyti tikslai gali būti kvalifikuojami kaip komerciniai arba lėšų pritraukimo tikslai, todėl visos organizacijos arba jos padalinio lygmeniu nustatyti tikslai iš esmės negali būti laikomi komerciniais arba lėšų pritraukimo tikslais. Tuo remiantis darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, visos organizacijos (arba a fortiori jos padalinio) lygmeniu nustatytais tikslais grindžiami atlyginimo priedai nebūtinai atitinka reikalavimus. Taigi anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime numatyti reikalavimus atitinkantys atlyginimo priedai visų pirma privalo būti nustatyti visos organizacijos lygmeniu, paskui – pagrįsti tos bendrais organizacijos finansiniais pasiekimais ir galiausiai – nebūti susiję su komerciniais ar lėšų pritraukimo tikslais.
85 Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus turi būti aiškinamos subsidijų susitarimo nuostatos ir vertinama, ar ginčijamos premijos atitiko reikalavimus.
86 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovės sukurta premijų sistema grindžiama dviem tikslų rūšimis.
87 Pirma, septyni pirmi šio sprendimo 68 punkte išvardyti tikslai apibrėžiami arba remiantis konkrečiu užsakymu, arba ieškovės padalinio metine veikla. Taip yra konkrečiai tuo atveju, kai kalbama apie konkretaus užsakymo maržą (tikslas i) ir paramos maržą (tikslas ii), kurios nurodytos abiejų suinteresuotųjų darbuotojų skatinimo planuose, nes pirmoji iš šių maržų susijusi su konkrečiu užsakymu, o antroji – su ieškovės padalinio metine veikla (žr. šio sprendimo 69 punktą). Taigi šie du skirtingi tikslai yra komerciniai ir nėra susiję su ieškovės bendrais finansiniais pasiekimais.
88 Be to, pagal pirmus septynis tikslus skiriamos premijos siejamos su tų tikslų pasiekimu ir yra jam proporcingos. Konkrečiai kalbant, su konkretaus užsakymo marža ir su paramos marža susijusios premijos, nurodytos abiejų suinteresuotų darbuotojų skatinimo planuose, yra tiesiogiai proporcingos pasiektoms maržoms (žr. šio sprendimo 73 ir 74 punktus).
89 Tuo remiantis darytina išvada, kad pagal pirmus septynis tikslus skiriamos premijos yra komercinės tiek dėl jų tikslo, tiek dėl apskaičiavimo tvarkos.
90 Antra, šio sprendimo 68 punkte nurodytas aštuntasis ir paskutinis pagrindas, t. y. bendrasis likutinis perteklius, kuris taip pat aiškiai nurodytas abiejų suinteresuotųjų darbuotojų skatinimo planuose, tikrai yra susijęs su ieškovės ir kitų jos grupės bendrovių bendrais finansiniais pasiekimais.
91 Vis dėlto net neatsižvelgiant į klausimą, ar priimtina vertinti kitų ieškovės grupės bendrovių bendrus finansinius pasiekimus, reikia konstatuoti, kad į bendrąjį likutinį perteklių neatsižvelgiama apskaičiuojant atskirai paimtą fiksuoto dydžio arba tam tikros procentinės dalies nuo bazinio atlygimo dydžio premiją, laikantis anotuoto pavyzdinio subsidijų susitarimo. Iš tiesų šis tikslas naudojamas tik siekiant suderinti pagal pirmuosius septynis tikslus skirtų premijų dydį (žr. šio sprendimo 70 punktą). Tačiau tų premijų principas ir dydis priklauso nuo pasiektų komercinių tikslų (žr. šio sprendimo 89 punktą).
92 Tokiomis aplinkybėmis teigtina, kad ieškovės darbuotojams išmokėtos premijos iš esmės yra grindžiamos komerciniais tikslais ir kad dėl to su šioms premijoms susijusios išlaidos nėra nei patirtos dėl projekto, nei reikalingos tam projektui vykdyti. Taigi tokios premijos neatitinka subsidijų susitarimo 6.1 straipsnio a punkto iv papunktyje nustatytų sąlygų.
93 Šios išvados nepaneigia šio sprendimo 75 ir 76 punktuose apibendrinti ieškovės argumentai.
94 Pirma, ieškovė remiasi tuo, kad šio sprendimo 68 punkte išvardyti tikslai susiję ne su darbuotojo individualia veikla, o su įmonės arba vieno iš jos padalinių pasiektais kolektyviniais rezultatais.
95 Remiantis šio sprendimo 84 punkte išdėstytais principais šiuo klausimu vis dėlto galima teigti, kad net jeigu šio sprendimo 68 punkte išvardyti tikslai nesusiję su darbuotojo individualia veikla, organizacijos arba jos padalinio lygmeniu nustatyti tikslai gali būti komerciniai. Taip yra pirmųjų septynių tikslų atveju (žr. šio sprendimo 87 punktą).
96 Antra, ieškovė teigia, kad šio sprendimo 68 punkte išvardyti tikslai yra ne „komerciniai“, o „ekonominiai“, nes neapima prekių ar paslaugų „pardavimo“ veiklos.
97 Vis dėlto ieškovė nepateikia jokio įtikinamo paaiškinimo, leidžiančio „komercinio tikslo“ sąvoką apriboti tik „pardavimo“ veikla, apibrėžti atskirą „ekonominio tikslo“ sąvoką ir pripažinti premijas „ekonominiais tikslais“ nesusijusias su bendrais organizacijos finansiniais pasiekimais. Konkrečiai kalbant, reikia pažymėti, kad anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime nekalbama apie tokius „ekonominius tikslus“. Tame dokumente, viena vertus, tik nurodyta viena reikalavimus atitinkančių, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, premijų kategorija, t. y. premijų, grindžiamų bendrais organizacijos finansiniais pasiekimais, ir, kita vertus, dvi visomis aplinkybėmis reikalavimų neatitinkančių premijų kategorijos, t. y. premijos, skaičiuojamos atsižvelgiant į komercinius tikslus ir premijos, skaičiuojamos atsižvelgiant į lėšų pritraukimo tikslus.
98 Trečia, ieškovė remiasi aplinkybe, kad nustatyta darbuotojui mokamos premijos viršutinė riba.
99 Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymi REA, minima viršutinė riba neturi įtakos premijos atitikčiai reikalavimams. Iš tiesų, atsižvelgiant į komercinius tikslus, apskaičiuotas atlyginimo priedas iš esmės neatitinka reikalavimų ir tai nepriklauso nuo jo apskaičiavimo tvarkos, nuo to, ar jis fiksuoto ar kintamo dydžio, taip pat nuo to, ar nustatyta to priedo viršutinė riba.
100 Ketvirta, ieškovė teigia, kad ginčijamos premijos negali būti prilygintos dividendams, kuriuos išmokant darbuotojai gauna organizacijos pelno dalį.
101 Šis argumentas yra nereikšmingas. Iš tiesų, atsižvelgiant į komercinius tikslus, apskaičiuojamas atlyginimo priedas, kokį ieškovė išmokėjo savo darbuotojams, iš esmės neatitinka reikalavimų, net jeigu tas priedas neturi, be kita ko, dividendams būdingų savybių.
102 Penkta, ieškovė remiasi nepriklausomos audito bendrovės pateikta pažyma, kurioje daroma išvada, kad ieškovės išmokėtos premijos darbuotojams atitinka reikalavimus.
103 Vis dėlto, viena vertus, ta pažyma negali būti laikoma nešališku ir nepriklausomu vertinimu, nes ji parengta ieškovės prašymu. Tuo remiantis darytina išvada, kad ji neturi neginčytinos įrodomosios vertės (pagal analogiją žr. 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens / Komisija, T‑110/07, EU:T:2011:68, 137 punktą). Kita vertus, toje pažymoje tik trumpai išanalizuota ieškovės sukurta premijų sistema ir nesiremiama jokiomis papildomomis teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, palyginti su jau išanalizuotomis šiame sprendime.
104 Esant tokioms sąlygoms, ieškovė nepagrindžia ginčijamų premijų atitikties reikalavimams.
105 Taigi pirmąjį ir trečiąjį pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.
106 Tokiomis aplinkybėmis nereikia nagrinėti REA pateiktų nepriimtinumo pagrindų, grindžiamų, viena vertus, tuo, kad ieškinys neatitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto reikalavimų, kiek tai susiję su trečiuoju pagrindu, ir, kita vertus, tuo, kad šio sprendimo 96 punkte apibendrintas ieškovės argumentas yra naujas pagrindas, pirmą kartą pateiktas dubliko stadijoje.
Dėl antrojo pagrindo, pateikto dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo
107 Dėstydama antrąjį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad Komisijos ir REA neigimas, jog ginčijamos premijos atitinka reikalavimus, yra teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas. Iš tiesų Komisija kelis kartu yra pripažinusi reikalavimus atitinkančių išlaidų nustatymo metodo pagrįstumą ir neprieštaravusi, kad ginčijamos premijos būtų laikomos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis.
108 REA ginčija ieškovės argumentus.
109 Iš pradžių reikia priminti, kad, kai Sąjungos institucijos, įstaigos ar organai vykdo sutartį, joms ir toliau taikomi įpareigojimai pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir bendruosius Sąjungos teisės principus (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo ADR Center / Komisija, C‑584/17 P, EU:C:2020:576, 86 punktą). Taigi, jei šalys nusprendžia sutartimi pagal arbitražinę išlygą suteikti Sąjungos teismui jurisdikciją nagrinėti su šia sutartimi susijusius ginčus, tas teismas turi jurisdikciją nagrinėti ir galimus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ar bendrųjų Sąjungos teisės principų pažeidimus, nesvarbu, kokia taikytina teisė nurodyta toje sutartyje (2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Inclusion Alliance for Europe / Komisija, C‑378/16 P, EU:C:2020:575, 81 punktas).
110 Tuo remiantis darytina išvada, kad pagal SESV 272 straipsnį pateiktiems reikalavimams pagrįsti remdamasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu ieškovė iš tikrųjų remiasi taisykle, kurios Sąjungos institucija pagal sutartį privalo laikytis.
111 Be to, pagal Belgijos teisę, kuri šioje byloje taikoma subsidiariai (žr. šio sprendimo 15 ir 66 punktus), sutarčių teisėje galima remtis tam tikrais teisėtais lūkesčiais, nes jie padeda sutarties šalims laikytis pareigos ją sąžiningai vykdyti (šiuo klausimu žr. 2015 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Synergy Hellas / Komisija, T‑106/13, EU:T:2015:860, 72 ir 73 punktus ir 2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Meta Group / Komisija, T‑744/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:304, 193 ir 194 punktus).
112 Reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu reiškia, kad suinteresuotajam asmeniui kompetentingos Sąjungos institucijos suteikė tikslių, nesąlyginių ir nuoseklių garantijų, kildinamų iš patvirtintų ir patikimų šaltinių. Taigi niekas negali remtis šio principo pažeidimu, jei tokių garantijų nebuvo suteikta (žr. 2011 m. kovo 17 d. Sprendimo AJD Tuna, C‑221/09, EU:C:2011:153, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo ADR Center / Komisija, C‑584/17 P, EU:C:2020:576, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
113 Šioje byloje siekdama įrodyti teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimą ieškovė remiasi Komisijos priimtomis trimis pozicijomis, kurias reikia išnagrinėti paeiliui chronologine tvarka.
114 Pirma, ieškovė teigia, kad, kiek tai susiję su Mokslo tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąja bendrąja programa (2007–2013 m.) (toliau – septintoji bendroji programa) Komisija patvirtino metodiką, taikomą apskaičiuojant išlaidas personalui, ir jos paprašė pranešti apie bet kokį padarytą tos metodikos pakeitimą.
115 Šiuo klausimu neginčijama, kad 2011 m. kovo 17 d. ieškovė pateikė Komisijai sertifikavimo formą, kurioje aprašoma metodika, naudojama išlaidoms jos personalui apskaičiuoti (toliau – metodikos sertifikatas). Tame dokumente remiamasi kintamo dydžio premijų, skiriamų pagal „skatinamuosius raštus“ ir nustatomų atsižvelgiant, viena vertus, į darbuotojo individualius pasiekimus ir, kita vertus, į įmonės ir jos padalinio, kuriame tas darbuotojas dirba, pasiekimus, sistema.
116 2011 m. liepos 1 d. raštu Komisija patvirtino metodikos sertifikatą (toliau – raštas, kuriuo patvirtintas metodikos sertifikatas). Tame rašte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu patvirtinta metodika būtų keičiama, ieškovė privalėtų pranešti Komisijai apie padarytus pakeitimus ir pateikti naują metodikos sertifikatą.
117 Vis dėlto, pirma, reikia pasekti REA pavyzdžiu ir pažymėti, kad metodikos sertifikatas susijęs su septintąja bendrąja programa. Nepaisant tam tikrų panašumų ir tęstinumo, septintoji bendroji programa skiriasi nuo bendrosios programos „Horizontas 2020“, kuri ją pakeitė ir pagal kurią vykdomas projektas. Beje, rašte, kuriuo patvirtintas metodikos sertifikatas, nurodyta, kad tas sertifikatas galioja tiek, kiek trunka septintoji bendroji programa, ir jame nenumatyta galimo to galiojimo pratęsimo pagal vėlesnę bendrąją programą. Be to, anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime (žr. Pavyzdinio susitarimo 155 puslapį) aiškiai nurodyta, kad pagal septintąją bendrąją programą patvirtintas metodikos sertifikatas negalioja bendrajai programai „Horizontas 2020“.
118 Antra, rašto, kuriuo patvirtintas metodikos sertifikatas, galiojimo apimtis pagal septintąją bendrąją programą yra ribota. Iš tiesų, viena vertus, tame rašte tik nurodyta, kad pagal jį ieškovė atleidžiama nuo pareigos pateikti tarpinius sertifikatus dėl finansinių ataskaitų, kai ji teikia tarpinių mokėjimų prašymus. Kita vertus, anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime nurodyta, kad tvirtinimas susijęs su įprasta išlaidų apskaitos praktika ir kad dėl tokio patvirtinimo Komisija nekelia klausimų dėl deklaruotų vienetinių išlaidų. Tačiau subsidijų sutarties 5.2 straipsnio nuostatose, kurių santrauka pateikta šio sprendimo 6 punkte, nurodyta, kad „vienetinės išlaidos“ yra išlaidų personalui kategorija, nesusijusi su „realiosiomis išlaidomis“, prie kurių priskiriamos ginčijamos premijos. Beje, to susitarimo 6.1 straipsnio a punkto i papunktyje nustatyta sąlyga taikoma „realiosiomis išlaidoms“, o ne „vienetinėms išlaidoms“.
119 Trečia, priešingai, nei teigia ieškovė, raštas, kuriuo patvirtintas metodikos sertifikatas, neįpareigoja išlaikyti nepakitusios išlaidų struktūros, kad būtų galima užtikrinti jų atitiktį reikalavimams. Iš tiesų remiantis tiek to rašto formuluotėmis, tiek anotuotame pavyzdiniame subsidijų susitarime pateiktais paaiškinimais galima teigti, kad pagal tą raštą ieškovės reikalaujama tik deklaruoti Komisijai padarytus metodikos pakeitimus ir, jei reikia, pateikti naują metodikos sertifikatą.
120 Dėl to raštas, kuriuo patvirtintas metodikos sertifikatas, nesuteikia jokios tikslios ir besąlyginės garantijos, kad ieškovės išmokamos premijos darbuotojams, kaip antai ginčijamos premijos, atitiks reikalavimus pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ ir būtent pagal subsidijų susitarimą.
121 Antra, ieškovė teigia, kad per ankstesnį projektų Festival, PATHway ir WeLive auditą (toliau – FPW auditas) Komisija sutiko jos darbuotojams išmokėtas premijas pripažinti reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis.
122 Šiuo klausimu neginčijama, kad galutinėje audito ataskaitoje, kuria užbaigiamas FPW auditas (toliau – FPW audito ataskaita), 2018 m. kovo 18 d. Komisija nurodė, pirma, kad ieškovės darbuotojų skatinimo planuose numatytos premijos „grindžiamos bendrais organizacijos finansiniais pasiekimais, atitinka įprastą atlyginimo už nacionalinius projektus praktiką, taigi atitinka reikalavimus kaip bazinis atlyginimas“, paskui, kad ji „galėjo patvirtinti kintamo dydžio priedų tikslumą, objektyvumą ir egzistavimą“, ir galiausiai, kad „yra pakankamai įrodymų, jog būtų galima patvirtinti išlaidų [tiems priedams] atitiktį reikalavimams“.
123 Vis dėlto, pirma, reikia pasekti REA pavyzdžiu ir pažymėti, kad FPW auditas susijęs su kitais projektais, nei vykdomas pagal subsidijų susitarimą.
124 Antra, remiantis bylos medžiaga negalima teigti, kad vykdydama FPW auditą Komisija atliko nuodugnią ir išsamią ieškovės sukurtos premijų sistemos analizę, atsižvelgusi į visas atitinkamiems projektams taikomame subsidijų susitarime nustatytas atitikties reikalavimams sąlygas. Atvirkščiai, FPW audito ataskaitoje tik labai abstrakčiai patvirtinama tuo metu nagrinėtų premijų atitiktis reikalavimams ir apgailestaujama, kad ieškovės ir darbuotojų suderėtų skatinimo planų tie darbuotojai nebuvo pasirašę.
125 Trečia, FPW audito ataskaitoje Komisijai aiškiai nurodė, kad tai yra „išimtinė ataskaita“ ir kad „ji savaime negali įprastai sukelti teisėtų lūkesčių dėl deklaruotų išlaidų ir taikytų skaičiavimo metodų tinkamumo“. Ji taip pat paaiškino, kad „bet kokio audito paskirtis iš esmės yra neišsamus patikrinimas, grindžiamas reprezentatyviais duomenimis ir pavyzdžiais“, kad „tam tikra rizika neaptikti <…> būdinga visiems auditams“ ir kad dėl tos priežasties „audito ataskaitos negali sukurti lūkesčių dėl deklaruotų išlaidų ir taikomų skaičiavimo metodų tinkamumo“. Taigi tokių išlygų dėl FPW audito ataskaitos pakanka, kad kiltų neaiškumas, kliudantis atsirasti bent kokiems tos ataskaitos turiniu grindžiamiems teisėtiems lūkesčiams (pagal analogiją žr. 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Sieć Badawcza Łukasiewicz – Port Polski Ośrodek Rozwoju Technologii / Komisija, T‑4/20, EU:T:2022:242, 141 punktą).
126 Dėl tos priežasties FPW audito ataskaita nesuteikia tikslios ir besąlyginės garantijos dėl ieškovės mokamų premijų darbuotojams, kaip antai ginčijamų premijų, atitikties reikalavimams.
127 Trečia, ieškovė pažymi, kad tikslinamajame rašte Komisija nesutiko audito konstatavimų taikyti visiems subsidijų susitarimams, nes per ankstesnius auditus nebuvo aptikta komerciniais tikslais grindžiamų ginčijamų premijų neatitikties reikalavimams (žr. šio sprendimo 25 punktą). Pasak ieškovės, šis audito konstatavimų taikymo išplėtimo ribojimas, viena vertus, yra nepakankamas ir, kita vertus, atskleidžia, kad Komisija suvokė, jog akivaizdžiai pažeidžia jos interesus ir teisėtus lūkesčius.
128 Šiuo klausimu, viena vertus, reikia pažymėti, kad ieškovės argumentas dėl neva nepakankamo audito konstatavimų taikymo išplėtimo ribojimo yra visiškai nereikšmingas nagrinėjant šią bylą. Iš tiesų ginčijamų premijų neatitiktis reikalavimams buvo atskleista per pačią audito procedūrą, o ne išplėtus to audito konstatavimų taikymą.
129 Kita vertus, REA pagrįstai teigia, kad ieškovei palankus Komisijos sprendimas riboti audito konstatavimų taikymo išplėtimą priskiriamas tos institucijos turimai diskrecijai pagal subsidijų susitarimo 22.5.1 straipsnį, todėl nagrinėjant šį pagrindą negalima daryti jokios išvados remiantis tuo sprendimu. Reikia pridurti, kad dėl to, jog tikslinamasis raštas parengtas pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, jis bet kuriuo atveju negali būti laikomas laiku suteikta garantija dėl ginčijamų premijų atitikties reikalavimams.
130 Tokiomis sąlygomis ieškovė nepagrindžia teiginio, kad Komisija jai suteikė tikslias besąlygines ir nuoseklias garantijas dėl ginčijamų premijų atitikties reikalavimams. Todėl pagal šio sprendimo 112 punkte primintą jurisprudenciją ji negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu.
131 Taigi antrąjį pagrindą reikia atmesti.
132 Tuo remiantis darytina išvada, kad pagal SESV 272 straipsnį ieškovės pateikti prieš REA nukreipti reikalavimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
133 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
134 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
135 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Komisijos bei REA bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Engineering – Ingegneria Informatica SpA padengia bylinėjimosi išlaidas.
Kowalik-Bańczyk | Buttigieg | Ricziová |
Paskelbta 2023 m. liepos 26 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.