Laikina versija
BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. gegužės 29 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašai – Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašus ir palikimas juose – A. Lukašenkos režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtam Sąjungos išorės sienų kirtimui, organizavimas arba prisidėjimas prie tokių veiksmų – Nauda iš A. Lukašenkos režimo – Vertinimo klaida“
Byloje T‑116/22
Belavia – Belarusian Airlines AAT, įsteigta Minske (Baltarusija), atstovaujama avocats N. Tuominen ir M. Krestiyanova,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą A Boggio-Tomasaz ir A. Antoniadis,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas L. Truchot, teisėjai H. Kanninen (pranešėjas) ir R. Frendo,
posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,
atsižvelgęs į 2022 m. lapkričio 24 d. Nutartį Belavia / Taryba (T‑116/22 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2022:726),
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2023 m. spalio 25 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Belavia – Belarusian Airlines AAT prašo panaikinti, pirma, 2021 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2021/2125, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje (OL L 430 I, 2021, p. 16), ir 2021 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/2124, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 8a straipsnio 1 dalis (OL L 430 I, 2021, p. 1) (toliau – pirminiai aktai), ir, antra, 2023 m. vasario 24 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/421, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą (OL L 61, 2023, p. 41), ir 2023 m. vasario 24 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/419, kuriuo įgyvendinamas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 8a straipsnis (OL L 61, 2023, p. 20) (toliau – palikimo sąrašuose aktai), tiek, kiek šie aktai susiję su ieškove.
Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo
2 Ieškovė yra Minske (Baltarusija) įsteigta oro transporto bendrovė.
3 Ši byla iškelta dėl ribojamųjų priemonių, nustatytų Europos Sąjungos nuo 2004 m. atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje, kiek tai susiję su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis.
4 2006 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi [SESV 75 ir 215] straipsniais, priėmė Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 134, 2006, p. 1), kurio pavadinimas, remiantis 2011 m. birželio 20 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 588/2011 (OL L 161, 2011, p. 1) 1 straipsnio 1 dalimi, buvo pakeistas į „2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių“.
5 2012 m. spalio 15 d. Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai (OL L 285, 2012, p. 1).
6 Pagal Sprendimo 2012/642, iš dalies pakeisto 2021 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/1990 (OL L 405, 2021, p. 10), 4 straipsnio 1 dalies b punktą ir c punkto i papunktį ir Reglamento Nr. 765/2006, iš dalies pakeisto 2012 m. lapkričio 6 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1014/2012 (OL L 307, 2012, p. 1) ir 2021 m. lapkričio 15 d. Tarybos reglamentu (ES) 2021/1985 (OL L 405, 2021, p. 1), 2 straipsnio 5 ir 6 dalis, kuriose daroma nuoroda į pirmąsias nuostatas, įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai arba įstaigos, gaunantys naudos iš A. Lukašenkos režimo arba jį remiantys, taip pat fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai arba įstaigos, organizuojantys A. Lukašenkos režimo veiklą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtam Sąjungos išorės sienų kirtimui, ar prisidedantys prie šios veiklos.
7 2021 m. lapkričio 1 d. rašte, adresuotame Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai kabineto nariui, ieškovė teigė, kad teiginiai tam tikruose spaudoje paskelbtuose straipsniuose, jog ji dalyvavo „neteisėto migrantų gabenimo operacijose“ Baltarusijoje, yra klaidingi.
8 2021 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė pirminius aktus. Iš jų 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad „2021 m. spalio 21–22 d. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas, kuriose pareiškė, kad nesitaikstys su jokiu trečiųjų valstybių mėginimu naudotis migrantais kaip priemone siekiant politinių tikslų, pasmerkė visus hibridinius išpuolius prie Sąjungos sienų ir patvirtino, kad atitinkamai į juos reaguos. Ji pabrėžė, kad Sąjunga toliau kovos su Baltarusijos režimo tebevykdomu hibridiniu išpuoliu, be kita ko, skubos tvarka priimdama papildomų ribojamųjų priemonių asmenims ir teisės subjektams, laikydamasi savo laipsniško metodo“.
9 Pirminiais aktais ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į Sprendimo 2012/642 priede pateikto fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, nurodytų to sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje, sąrašo B lentelės 16 eilutę ir Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateikto fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir institucijų, nurodytų to reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, sąrašo B lentelės 16 eilutę (toliau – ginčijami sąrašai).
10 Pirminiuose aktuose, kiek tai susiję su ieškove, Taryba nurodė tokią identifikuojamąją informaciją: „[a]dresas: Nemiga g. 14A, Minskas, Baltarusija, 220004“, „[r]egistracijos data: 1996 1 4“, „[r]egistracijos numeris: 600390798“. Ribojamųjų priemonių jai nustatymą grindė šiais motyvais:
„[Ieškovė] yra valstybės valdoma nacionalinė oro transporto bendrovė. Po to, kai Sąjunga nusprendė visiems Baltarusijos oro vežėjams uždrausti naudotis Sąjungos oro erdve ir patekti į Sąjungos oro uostus, [Aliaksandras Lukašenka] pažadėjo, kad jo administracija teiks [ieškovei] visokeriopą paramą. Šiuo tikslu jis susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl planų atverti [ieškovei] naujus oro maršrutus.
[Ieškovės] vadovybė taip pat prisakė savo darbuotojams neprotestuoti prieš rinkimų pažeidimus ir masinius sulaikymus Baltarusijoje atsižvelgiant į tai, kad [ieškovė] yra valstybės valdoma įmonė.
Todėl [ieškovė] iš [A. Lukašenkos] režimo gauna naudos ir jį remia.
[Ieškovė] dalyvavo skraidinant migrantus iš Artimųjų Rytų į Baltarusiją. [Ieškovės] vykdomais skrydžiais Sąjungos išorės sieną norintys kirsti migrantai skrido į Minską iš įvairių Artimųjų Rytų šalių, visų pirma Libano, JAE ir Turkijos. Kad sudarytų tam palankesnes sąlygas, [ieškovė] atvėrė naujus oro maršrutus ir padidino skrydžių jau esančiais maršrutais skaičių. Vietos kelionių operatoriai veikė kaip tarpininkai parduodami [ieškovės] bilietus galimiems migrantams ir [taip] padėjo [ieškovei] neatkreipti į save dėmesio.
Todėl [ieškovė] prisideda prie [A. Lukašenkos] režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas.“
11 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Taryba informavo ieškovę, kad jos pavadinimas įtrauktas į ginčijamus sąrašus.
12 2021 m. gruodžio 30 d. laišku ieškovė paprašė Tarybos leisti susipažinti su informacija ir įrodymais, pagrindžiančiais jos pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus.
13 2022 m. sausio 14 d. raštu Taryba ieškovei perdavė dokumentus, juose buvo pateikti įrodymai, kuriais remtasi sprendžiant, ar įtraukti jos pavadinimą į ginčijamus sąrašus.
14 2022 m. vasario 25 d. raštu Taryba pranešė ieškovei, kad jos pavadinimas paliktas ginčijamuose sąrašuose.
15 2022 m. gruodžio 21 d. raštu Taryba pranešė ieškovei apie savo ketinimą pratęsti ribojamųjų priemonių taikymą jai, remdamasi prie minėto rašto pridėtu dokumentu.
16 2023 m. sausio 19 d. laišku ieškovė atsakė, kad Tarybos pateiktas dokumentas nepateisina jos pavadinimo palikimo ginčijamuose sąrašuose.
17 2023 m. vasario 24 d. Taryba priėmė palikimo sąrašuose aktus, jais paliko ieškovės pavadinimą ginčijamuose sąrašuose, remdamasi iš esmės tais pačiais motyvais, kaip nurodyti pirminiuose aktuose.
18 2023 m. vasario 27 d. rašte Taryba nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d. laiške pateiktos pastabos nepaneigia jos vertinimo, kad ieškovės pavadinimas turėtų būti paliktas ginčijamuose sąrašuose.
Procesas ir šalių reikalavimai
19 Patikslinusi ieškinį pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnį ir įvykus teismo posėdžiui, ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti pirminius aktus ir palikimo sąrašuose aktus, kiek jie su ja susiję,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas,
– atmesti papildomus Tarybos prašymus nurodyti, pirma, palikti galioti Įgyvendinimo sprendimo 2021/2125 padarinius, kiek jie su ja susiję, kol įsigalios dalinis Įgyvendinimo reglamento 2021/2124 panaikinimas, ir, antra, palikti galioti Sprendimo 2023/421 padarinius, kiek jie su ja susiję, kol įsigalios dalinis Įgyvendinimo reglamento 2023/419 panaikinimas.
20 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas,
– subsidiariai – jeigu Bendrasis Teismas panaikintų pirminius aktus, kiek jie siejami su ieškove, – nurodyti palikti Įgyvendinimo sprendimo 2021/2125 padarinius, kiek jie su ja susiję, kol įsigalios dalinis Įgyvendinimo reglamento 2021/2124 panaikinimas, ir, antra, jeigu Bendrasis Teismas panaikintų palikimo sąrašuose aktus, kiek jie siejami su ieškove, – nurodyti palikti Sprendimo 2023/421 padarinius tiek, kiek jie su ja susiję, kol įsigalios dalinis Įgyvendinimo reglamento 2023/419 panaikinimas.
Dėl teisės
21 Pirmiausia reikia išnagrinėti prašymą iš dalies panaikinti pirminius teisės aktus, paskui – prašymą iš dalies panaikinti palikimo sąrašuose aktus.
Dėl prašymo iš dalies panaikinti pirminius aktus
22 Grįsdama prašymą panaikinti pirminius aktus, kiek jie su ja susiję, ieškovė formaliai nurodo du pagrindus, paremtus, pirma, Tarybos padaryta akivaizdžia vertinimo klaida ir, antra, tuo, kad pirminiuose aktuose „nustatyta neteisėta sankcija, nes Tarybos pateikti įrodymai nesiekė reikalaujamo lygio“.
23 Taryba ginčija ieškovės argumentus.
24 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, pirma, abu ieškovės formaliai nurodyti pagrindai didžiąja dalimi sutampa, nes iš esmės paremti faktinių aplinkybių vertinimo klaida ir Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkto ir c punkto i papunkčio pažeidimu. Be to, per posėdį ieškovė pareiškė iš esmės pateikusi vienintelį ieškinio pagrindą.
25 Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad abu ieškovės nurodyti ieškinio pagrindai iš esmės yra vienas ieškinio pagrindas.
26 Antra, reikia priminti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole, be kita ko, reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, kad sprendimas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos ribojamosios priemonės ir kuris konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti patikrinti motyvuose, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o yra susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime šiam sprendimui paremti, yra pagrįsti (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktas).
27 Kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens ar subjekto, pagrįstumą, o ne šie asmenys turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 121 punktas).
28 Jeigu kompetentinga Sąjungos institucija pateikia reikšmingos informacijos ar įrodymų, Sąjungos teismas, remdamasis šia informacija ar įrodymais, turi patikrinti nurodytų faktų faktinį teisingumą ir įvertinti jų įrodomąją galią, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į atitinkamo asmens ar subjekto dėl jų pateiktas pastabas (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 124 punktas).
29 Tokį vertinimą reikia atlikti nagrinėjant įrodymus ir informaciją ne atskirai, bet atsižvelgiant į su jais susijusias aplinkybes. Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jeigu Sąjungos teismui pateikia visetą pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad yra pakankamas subjekto, kuriam taikoma lėšų įšaldymo priemonė, ir režimo arba apskritai situacijų, su kuriomis kovojama, ryšys (žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Kanyama / Taryba, T‑167/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:49, 93 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
30 Be to, atsižvelgiant į nagrinėjamų ribojamųjų priemonių prevencinį pobūdį, jeigu atlikdamas skundžiamo sprendimo teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas mano, kad bent vienas iš nurodytų motyvų yra pakankamai tikslus ir konkretus, kad jis pagrįstas ir pats savaime yra pakankamas pagrindas šiam sprendimui paremti, aplinkybė, kad kiti iš šių motyvų tokie nėra, negali pateisinti šio sprendimo panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 130 punktą ir 2021 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Assi / Taryba, T‑256/19, EU:T:2021:818, 168 punktą).
31 Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad tikslinga pirmiausia išnagrinėti pirminių aktų motyvus, nurodytus šio sprendimo 10 punkte cituojamose ketvirtoje ir penktoje pastraipose, iš kurių matyti, kad ieškovė dalyvavo gabenant trečiųjų šalių piliečius iš Artimųjų Rytų į Baltarusiją, kad trečiųjų šalių piliečiai, norintys kirsti Sąjungos išorės sienas, atvyko į Minską ieškovės vykdomais skrydžiais iš tam tikrų Artimųjų Rytų šalių, visų pirma iš Libano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Turkijos, kad siekdama sudaryti tam sąlygas ieškovė atvėrė naujus oro maršrutus ir padidino skrydžių esamais maršrutais skaičių, kad vietos kelionių organizatoriai veikė kaip tarpininkai, parduodami ieškovės lėktuvų bilietus trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems kirsti šias išorės sienas, taip padėdami ieškovei neatkreipti į save dėmesio, ir kad taip ieškovė prisideda prie A. Lukašenkos režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas.
32 Šie pagrindai paremti Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje, į kurį daroma nuoroda Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 6 dalies a punkto i papunktyje, numatytu kriterijumi.
33 Grįsdama savo teiginius Taryba, pirma, remiasi ginčijamų faktinių aplinkybių kontekstu.
34 Šiuo klausimu Taryba remiasi 2021 m. spalio 21 d. interneto svetainėje wyborcza.pl paskelbtu straipsniu ir 2021 m. rugpjūčio 14 d. interneto svetainėje spiegel.de paskelbtu straipsniu, iš kurių iš esmės matyti, kad Baltarusijos valdžios institucijos, reaguodamos į tam tikras priemones, kurių Sąjunga ėmėsi prieš Baltarusiją, 2021 m. skatino trečiųjų šalių piliečių judėjimą į Baltarusiją oro transportu, kad jie iš šios šalies būtų nukreipti prie Sąjungos išorės sienų. Ji taip pat remiasi 2021 m. spalio 26 d. Twitter socialiniame tinkle paskelbtu pranešimu, kad Baltarusijos ambasada Sirijoje sudarė sąrašą kelionių agentūrų, turinčių išimtinę teisę išduoti vizas arabų šalių piliečiams Minsko oro uosto uždaroje zonoje.
35 Ieškovė neginčija Tarybos nurodytų aplinkybių buvimo.
36 Antra, Taryba pateikė šiuos dokumentus:
– 2021 m. liepos 7 d. interneto svetainėje reuters.com paskelbtą straipsnį, iš kurio, be kita ko, matyti, kad Lietuvos vyriausybės pareigūnas spaudos agentūrai Reuters perdavė keturių įlaipinimo kortelių į ieškovės vykdytą skrydį iš Stambulo (Turkija) į Minską, kurias turėjo į Lietuvos teritoriją patekęs trečiosios šalies pilietis, kopijas,
– 2021 m. lapkričio 10 d. interneto svetainėje lemonde.fr paskelbtą straipsnį, pagal kurį, be kita ko, 2021 m. lapkričio mėn. Beiruto (Libanas) oro uoste buvo keli trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys keliauti ieškovės vykdomu skrydžiu į Minską; kad vienas iš šių asmenų pareiškė, jog gavo vizą iš Baltarusijos garbės konsulo, kad jo kelionė atrodytų „teisėta“, ir kad jis ketino patekti į „Europos tvirtovę“; kad kitas iš šių asmenų nurodė, jog norėjo pasinaudoti Baltarusijoje „atsivėrusiu keliu“, kad galėtų nuvykti į Vokietiją; kad nuo 2021 m. lapkričio mėn. ieškovė per savaitę vykdė du tiesioginius skrydžius iš Beiruto į Minską, o anksčiau tik vieną skrydį per savaitę; kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovės gabenamų keleivių skaičius labai išaugo ir kad, „nors neįmanoma rezervuoti skrydžio [ieškovės] interneto svetainėje, už jos lėktuvų užpildymą atsakingi vietos kelionių organizatoriai“,
– 2021 m. lapkričio 9 d. interneto svetainėje dw.com paskelbtą straipsnį, iš kurio, be kita ko, matyti, kad, pirma, Bagdade (Irakas) įsikūręs kelionių organizatorius pareiškė, jog „[ieškovė] vykdo tiesioginius skrydžius į Minską iš Stambulo, Dubajaus [(Jungtiniai Arabų Emyratai)] ir kitur“, kad „reikia [tik] ten nuvykti“ ir kad „tai [yra] šiek tiek brangiau, bet vis tiek įmanoma“, ir, antra, kad ieškovės eksploatuojami lėktuvai buvo naudojami „migrantams prie Sąjungos sienos pervežti“,
– 2021 m. rugpjūčio 23 d. interneto svetainėje reform.by paskelbtą straipsnį, pagal kurį „orlaiviai iš Stambulo kasdien skraido į Minską – vykdomi keturi skrydžiai per dieną“, „du iš jų vykdomi [ieškovės], daugiausia Embraer E195 (125 vietų) orlaiviais, bet birželio mėn. skrydžiai buvo atliekami apie 150–190 vietų Boeing orlaiviais“,
– tris ištraukas iš interneto svetainėje flightradar24.com paskelbtos informacijos, iš kurių matyti, kad pagrindinis oro maršrutas iš Arbilio (Irakas) tarptautinio oro uosto yra į Stambulą, kuriuo atliekami 23 skrydžiai per savaitę, kad pagrindinis oro maršrutas iš Bagdado tarptautinio oro uosto yra į Stambulą – juo atliekami 28 skrydžiai per savaitę ir kad ieškovė vykdo du skrydžius per dieną iš Stambulo į Minską,
– 2021 m. spalio 11 d. interneto svetainėje belsat.eu paskelbtą straipsnį, kuriame, be kita ko, teigiama, kad žurnalistas „[Stambulo oro uoste] pastebėjo apie 50 keleivių iš Artimųjų Rytų“, kurie „laukdami skrydžio registravosi atskiroje eilėje priešais [ieškovės] registracijos langelį“.
37 Pirma, viena vertus, reikia pažymėti, kad šiuose dokumentuose – interneto svetainėse lemonde.fr, dw.com, belsat.eu ir reuters.com paskelbtuose straipsniuose – informacija apie tai, kad trečiųjų šalių piliečiai galėjo Beirute, Dubajuje ir Stambule įlipti į lėktuvus, kuriais ieškovė vykdė skrydžius į Minską, sutampa.
38 Tiesa, Taryba neginčija ieškovės tvirtinimo, kad ji niekada nevykdė skrydžių į Afganistaną, Iraną, Iraką, Mianmarą, Pakistaną ir Siriją arba iš jų. Be to, kaip pažymi ieškovė, kadangi Taryba ginčijamuose motyvuose nurodė ieškovės skrydžius iš įvairių Artimųjų Rytų šalių, „visų pirma“ Libano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Turkijos, atsiliepime į ieškinį ji negali pagrįstai teigti, kad įtraukdama ieškovės pavadinimą į ginčijamus sąrašus rėmėsi „tik“ skrydžiais iš šių trijų trečiųjų šalių.
39 Vis dėlto ginčijamuose motyvuose vartojamas žodis „visų pirma“ turi būti suprantamas taip, kad Taryba šalis, iš kurių buvo vykdomi ieškovės skrydžiai, išvardijo neišsamiai. Kadangi nustatyta, kad į Minską buvo vykdomi skrydžiai iš Libano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Turkijos, nebūtina analizuoti, ar yra faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė vykdė skrydžius iš kitų trečiųjų šalių.
40 Taigi Taryba nepadarė klaidos, kai bent jau konstatavo, kad trečiųjų šalių piliečiai atvyko į Minską ieškovės vykdomais skrydžiais iš Libano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Turkijos.
41 Kita vertus, pagal interneto svetainėse lemonde.fr ir dw.com paskelbtus straipsnius, trečiųjų šalių piliečiai skrido ieškovės vykdomais skrydžiais, kad vėliau iš Baltarusijos kirstų Sąjungos išorės sienas, o pagal interneto svetainėje reuters.com paskelbtą straipsnį, į valstybės narės teritoriją atvykęs trečiosios šalies pilietis buvo rastas su ieškovės įlaipinimo kortelėmis. Be to, iš interneto svetainėje lemonde.fr paskelbto straipsnio matyti, kad trečiosios šalies pilietis, ketinantis įlipinti į lėktuvą, kuriuo ieškovė vykdė skrydį iš Beiruto į Minską, pareiškė norintis „patekti į „Europos tvirtovę“, kad „[Baltarusijoje jo laukia] tinklai“ ir kad buvo kalbama apie „mirtis prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos“, o kitas trečiosios šalies pilietis nurodė, kad „net įvertinęs pavojų“ ketina vykti į Vokietiją, nes „Baltarusija ne geranoriškai atveria savo duris“ ir „atsivėrė naujas kelias“.
42 Ši informacija patvirtina Tarybos teiginį, kad trečiųjų šalių piliečiai skrido ieškovės vykdomais skrydžiais į Minską, ketindami kirsti tam tikrų valstybių narių sienas nesilaikydami atitinkamų teisės aktų.
43 Antra, iš interneto svetainėje lemonde.fr paskelbto straipsnio matyti, kad 2021 m. ieškovė padidino skrydžių iš Beiruto skaičių. Be to, interneto svetainėje flightradar24.com paskelbtos informacijos ištraukos ir interneto svetainėje reform.by paskelbtas straipsnis rodo, kad ieškovė vykdė du skrydžius per dieną Stambulo–Minsko maršrutu. Galiausiai iš minėto straipsnio matyti, kad ieškovė padidino tą maršrutą aptarnaujančių lėktuvų pajėgumus.
44 Trečia, interneto svetainėje lemonde.fr paskelbtame straipsnyje nurodyta, kad „nuo [2020 m.] rugpjūčio mėn. [ieškovės] gabenamų keleivių skaičius labai išaugo“, kad šiomis aplinkybėmis „[ieškovė] buvo maža“ ir kad „nors [nebuvo] įmanoma rezervuoti skrydžio [ieškovės] interneto svetainėje, už jos lėktuvų užpildymą [buvo] atsakingi vietos kelionių organizatoriai“.
45 Iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 36–44 punktuose, matyti, kad priimdama pirminius aktus Taryba turėjo pakankamai tikslių, konkrečių ir nuoseklių įrodymų, atsižvelgiant į šio sprendimo 34 punkte aprašytas aplinkybes leidžiančių nustatyti, kad trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys kirsti Sąjungos išorės sienas nesilaikydami taikomų teisės aktų, atvyko į Minską ieškovės vykdomais skrydžiais iš Libano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Turkijos, kad ieškovė, siekdama tam sudaryti sąlygas, padidino skrydžių skaičių esamais maršrutais ir kad vietos kelionių organizatoriai, parduodami ieškovės lėktuvų bilietus minėtiems asmenims, atliko tarpininkų vaidmenį, taip padėdami ieškovei išlikti nepastebėtai.
46 Ginčydama visetą Tarybos pateiktų įrodymų, ieškovė teigia, kad kitos oro transporto bendrovės vykdo skrydžius tarp Jungtinių Arabų Emyratų bei Turkijos ir Baltarusijos, kad nuo 2021 m. spalio iki gruodžio mėn. jos pergabeno daug žmonių iš Minsko į trečiąsias šalis, kai „migrantų krizė pradėjo mažėti, nes migrantai pradėjo grįžti į savo šalis“, ir kad, palyginti su kitomis oro transporto bendrovėmis, ji tiesiogiai negabena daug keleivių, visų pirma dėl to, kad jos eksploatuojamų lėktuvų didžiausi pajėgumai yra mažesni nei šių kitų bendrovių eksploatuojamų lėktuvų. Ji taip pat teigia, kad nors ji yra vienintelė oro transporto bendrovė, aptarnaujanti maršrutą tarp Beiruto ir Minsko, tai yra sezoninis skrydis, į kurį bilietus parduoda trečioji šalis, kad 2021 m. keleivių, kurie skrido šiuo maršrutu, skaičius buvo nereikšmingas, palyginti su kitais maršrutais iš trečiųjų šalių, išskyrus Libaną, arba į jas, ir kad 2021 m. maršrutu Beirutas–Minskas ji vežė mažiau keleivių nei 2018 m. ir 2019 m. Grįsdama savo teiginius ieškovė remiasi iš Baltarusijos aviacijos departamento gautais duomenimis.
47 Nė vienam iš šių argumentų negalima pritarti.
48 Tiesa, kad iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog 2021 m. ji pervežė mažiau keleivių nei kitos dvi oro transporto bendrovės, kurios, kaip ji, skraidė maršrutais tarp Stambulo ir Minsko bei Dubajaus ir Minsko, kad kitos oro transporto bendrovės 2021 m. pabaigoje pervežė daug žmonių iš Minsko į Bagdadą, Arbilį ir Damaską (Sirija) ir kad asmenų, kuriuos ji gabeno maršrutu tarp Beiruto ir Minsko, skaičius yra mažesnis nei asmenų, gabentų kitais maršrutais iš arba į kitas trečiąsias šalis, išskyrus Libaną, apie kuriuos ji pateikė duomenis.
49 Vis dėlto šios aplinkybės neįrodo, kad gabendama keleivius iš Libano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Turkijos į Baltarusiją, ieškovė neprisidėjo prie A. Lukašenkos režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas.
50 Be to, remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, 2021 m. keleivių, kuriuos ji gabeno iš Stambulo į Minską, skaičius iš esmės padidėjo – nuo 2 978 keleivių gegužės mėn. iki 6 975 keleivių spalio mėn., o keleivių, kuriuos gabeno iš Beiruto į Minską, skaičius gerokai padidėjo – nuo 187 keleivių birželio mėn. iki 1 681 keleivių rugsėjo mėn., o tai patvirtina Tarybos teiginius.
51 Taip pat negalima pritarti ieškovės argumentams, kad, pirma, kitos jos nurodytos oro transporto bendrovės taip pat turi būti laikomos atsakingomis už A. Lukašenkos režimo veiksmus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, ir, antra, aplinkybė, kad vienos iš šių oro transporto bendrovių pavadinimas buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus, o vėliau išbrauktas iš jų, pateisina jos pavadinimo išbraukimą iš sąrašo.
52 Šiuo klausimu pakanka priminti, kad aplinkybė, jog buvo ar galėjo būti konstatuota kitų oro transporto bendrovių atsakomybė, savaime neužkerta kelio konstatuoti pačios ieškovės atsakomybės, atsižvelgiant į jos pačios veiklą gabenant keleivius į Baltarusiją (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Ipatau / Taryba, T‑646/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:800, 116 punktą ir 2023 m. birželio 7 d. Sprendimo Skryba / Taryba, T‑581/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:321, 57 punktą).
53 Ieškovė taip pat tvirtina, kad negavo vyriausybės nurodymų vykdyti skrydžius, kuriais būtų sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, kad jos skrydžiai į Libaną, Jungtinius Arabų Emyratus ir Turkiją nebuvo užsakyti Baltarusijos valstybės ir kad jie yra pelningi.
54 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Taryba ginčijamuose motyvuose nenurodė, kad būta Baltarusijos vyriausybės nurodymų, kad Baltarusijos valstybė užsakė tam tikrus skrydžius ar kad tie skrydžiai nebuvo pelningi.
55 Be to, viena vertus, kaip pažymi Taryba, dėl to, kad ieškovė visiškai priklauso Baltarusijos valstybei, o to šalys neginčija, argumentas, kad jos veiklą galima apibrėžti neatsižvelgiant į Baltarusijos vyriausybės valią, nesant jį galinčių patvirtinti įrodymų, tampa neįtikinamas.
56 Kita vertus, pagal šio sprendimo 34 punkte minėtus straipsnius, paskelbtus interneto svetainėse wyborcza.pl ir spiegel.de, Baltarusijos valdžios institucijos skatino keleivių srautų į Baltarusiją didėjimą, imdamosi priemonių, kad trečiųjų šalių piliečiams būtų išduota daug turistinių vizų, be kita ko, suteikdamos specialias teises kelionių agentūroms – kai kurias iš jų kontroliavo Baltarusijos valstybė. Šiuose straipsniuose, kaip ir šio sprendimo 36 punkte nurodytame interneto svetainėje lemonde.fr paskelbtame straipsnyje, nurodyta, kad šiomis aplinkybėmis trečiųjų šalių piliečiai mokėjo dideles sumas, kad galėtų lėktuvu atvykti į Baltarusiją. Be to, iš to straipsnio matyti, kad „šitaip daugybė subjektų praturtėj[o] iš [trečiųjų šalių piliečių] geresnio gyvenimo vilčių“, visų pirma oro transporto bendrovės, dalis kurių, siekdamos patenkinti išaugusią oro transporto paslaugų iš trečiųjų šalių į Baltarusiją paklausą, padidino savo gabenimo pajėgumus arba planavo naujus oro maršrutus.
57 Taigi iš bylos medžiagoje pateiktų įrodymų matyti, kad A. Lukašenkos režimas trečiųjų šalių piliečių gabenimą į Baltarusiją oro transportu organizavo ne užsakomaisiais skrydžiais, o skatindamas Baltarusijos vizų išdavimą, kad dėl šios priemonės padidėjo oro transporto paslaugų į Baltarusiją paklausa ir oro transporto bendrovės pelnėsi iš tenkinant šią paklausą organizuotų komercinių skrydžių. Vadinasi, ieškovės teiginiai, kad jos skrydžių į Libaną, Jungtinius Arabų Emyratus ir Turkiją neužsakė Baltarusijos valstybė ir jos pačios transporto veikla buvo pelninga, net darant prielaidą, kad įrodyti, negali patvirtinti, kad šie skrydžiai ir operacijos nebuvo Lukašenkos režimo veiklos, padedančios neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, dalis.
58 Be to, ieškovė teigia, kad registruodama keleivius laikėsi atitinkamų teisės aktų, visų pirma kiek tai susiję su pareiga turėti vizą.
59 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 56 punkto, A. Lukašenkos režimo veiksmai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, apėmė vizų išdavimą trečiųjų šalių piliečiams, kad jie galėtų atvykti į Baltarusijos teritoriją. Šio sprendimo 36 punkte nurodytame interneto svetainėje lemonde.fr paskelbtame straipsnyje teigiama, kad trečiosios šalies pilietis, ketinantis įlipti į ieškovės lėktuvą, skrendantį iš Beiruto, ir kirsti išorės sienas, nurodė turintis vizą, kad jo kelionė atrodytų „teisėta“.
60 Darytina išvada, jog tai, kad ieškovė atliko reikalaujamus patikrinimus registruodama keleivius, be kita ko, kiek tai susiję su pareiga turėti vizą, nepaneigia jos dalyvavimo atliekant Lukašenkos režimo inspiruotus veiksmus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas.
61 Ieškovė taip pat tvirtina, kad nevykdo kitos veiklos, išskyrus skrydžių eksploataciją, ir kad „savo šalies oro uostuose nedalyvavo tokioje veikloje, kaip organizuotas didelių tariamų migrantų grupių surinkimas“.
62 Kadangi šie argumentai nesusiję su įrodymais, kuriais Taryba rėmėsi prieš ieškovę, jie turi būti atmesti kaip nereikšmingi.
63 Tiesa, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, reikia pažymėti, kad iš Tarybos pateiktų dokumentų nematyti, jog, kaip nurodyta ginčijamuose motyvuose, ieškovė atvėrė naujus oro maršrutus, kad sudarytų palankesnes sąlygas gabenti trečiųjų šalių piliečius į Baltarusiją.
64 Vis dėlto šio teiginio nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, kad pirminiai aktai turi būti panaikinti, nes Taryba pateikė įrodymų dėl šio sprendimo 45 punkte nurodytų teiginių dėl faktinių aplinkybių pagrįstumo, o jų pakanka įrodyti, kad ieškovė prisidėjo prie A. Lukašenkos režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje numatytą kriterijų.
65 Be to, Bendrasis Teismas mano, kad Tarybos motyvai, kuriais ji grindžia savo vertinimą, kad ieškovė prisidėjo prie A. Lukašenkos režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, yra pakankamai tikslūs ir konkretūs ir juose nėra faktinių aplinkybių ar teisės vertinimo klaidų, todėl savaime yra pakankamas pagrindas pateisinti ieškovės pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus.
66 Taigi, remiantis šio sprendimo 30 punkte nurodyta jurisprudencija, vienintelį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą, nesant reikalo nagrinėti ieškovės argumentų dėl kitų motyvų, pateisinančių pirminius aktus, nes aplinkybė, kad jie nepagrįsti, negali lemti tų aktų panaikinimo.
67 Darytina išvada, kad prašymas iš dalies panaikinti pirminius aktus turi būti atmestas.
Dėl prašymo iš dalies panaikinti palikimo sąrašuose aktus
68 Pareiškimu dėl ieškinio patikslinimo, pateiktu pagal Procedūros reglamento 86 straipsnį, ieškovė prašo panaikinti palikimo sąrašuose aktus, kiek jie su ja susiję, ir pakartoja vienintelį pagrindą, kuriuo iš esmės remiamasi ieškinyje.
69 Pastabose dėl pareiškimo patikslinti ieškinį Taryba visų pirma teigia, kad atsižvelgė į ieškovės pastabas prieš priimdama palikimo sąrašuose aktus. Be to, ji mano įrodžiusi ieškovei taikytų ribojamųjų priemonių pagrįstumą atsiliepime į ieškinį ir triplike ir tai, kad jos vertinimą patvirtina papildomi įrodymai, pridėti prie jos bylos priimant palikimo sąrašuose aktus. Galiausiai ji tvirtina, kad ieškovės argumentai, susiję su kitų dviejų oro transporto bendrovių padėtimi, neįrodo palikimo sąrašuose aktų neteisėtumo.
70 Šioje byloje Bendrasis Teismas mano, kad reikia išnagrinėti palikimo sąrašuose aktų motyvus ketvirtoje ir penktoje pastraipose, kad ieškovė prisideda prie Lukašenkos režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, paskui motyvus, nurodytus pirmoje ir trečioje pastraipose, kad ieškovė gauna naudos iš A. Lukašenkos režimo.
Dėl vertinimo, kad ieškovė prisideda prie A. Lukašenkos režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas
71 Palikimo sąrašuose aktų motyvų ketvirtoje ir penktoje pastraipose Taryba paliko nepakeistus argumentus, pateiktus šio sprendimo 31 punkte nurodytose pirminių aktų motyvų ketvirtoje ir penktoje pastraipose.
72 Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ir per teismo posėdį ieškovė priekaištavo Tarybai dėl to, kad atlikdama reguliarią Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių peržiūrą ši neatsižvelgė į jos pateiktus įrodymus ir priėmė palikimo sąrašuose aktus.
73 Ieškovė rėmėsi 2023 m. sausio 19 d. Tarybai adresuotu laišku, kuriame, be kita ko, teigė, kad „migracijos krizė, kiek tai susiję su [Sąjungos] ir Baltarusijos siena, nebeegzistuoja“. Ji pridūrė, kad 2021 m. lapkričio mėn. Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijos uždraudė oro transporto bendrovėms, vykdančioms skrydžius iš Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų, gabenti tam tikrų Artimųjų Rytų ir Azijos trečiųjų šalių piliečius į Minską, ir kad ji pati nutraukė skrydžius Beirutas–Minskas maršrutu. Jos teigimu, asmenų iš minėtų trečiųjų šalių, galėjusių keliauti į Baltarusiją oro transportu, skaičius gerokai sumažėjo, o nuo 2022 m. trečiųjų šalių piliečiai, bandantys kirsti Sąjungos išorės sienas iš Baltarusijos, nebekeliavo oro transportu.
74 Pastabose dėl pareiškimo patikslinti ieškinį Taryba rėmėsi „šaltiniais, patvirtinančiais, kad ieškovė ir toliau vykdo skrydžius iš Stambulo, kuris yra populiariausia skrydžių iš Arbilio kryptis, į Minską“.
75 Per posėdį Taryba patikslino, kad išnagrinėjo ieškovės pateiktus įrodymus prieš priimdama palikimo sąrašuose aktus. Ji nurodė, jog atsižvelgė į tai, kad ieškovė nustojo vykdyti skrydžius iš Libano ir kad Turkijos valdžios institucijos ėmėsi priemonių, tačiau iš kitų jos turimų duomenų matyti, kad ieškovė toliau vykdė skrydžius iš Stambulo oro uosto, kuris buvo jungiamasis centras asmenims, norintiems vykti į Minską ir kirsti Sąjungos išorės sienas, ir kad ieškovė neskaidriai pardavinėjo bilietus per tarpininkus. Taip pat ji teigė, kad palikimo sąrašuose aktų priėmimą pateisino ne ieškovės vykdomi skrydžiai iš Dubajaus ir Beiruto, bet skrydžiai iš Stambulo.
76 Svarbu priminti, kad ribojamosios priemonės yra apsauginio pobūdžio ir iš esmės laikinos, o jų galiojimas visada siejamas su faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis jos nustatytos, tęsimusi ir būtinybe jas toliau taikyti, siekiant įgyvendinti jomis siekiamą tikslą. Taigi, periodiškai persvarstydama šias ribojamąsias priemones, Taryba turi iš naujo įvertinti padėtį ir parengti tokių priemonių poveikio vertinimą, kad nustatytų, ar jos leido pasiekti pirminiu atitinkamų asmenų asmenvardžių ir subjektų pavadinimų įtraukimu į ginčijamą sąrašą siektus tikslus arba ar vis dar galima daryti tokią pačią išvadą dėl tų asmenų ir subjektų (žr. 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Ilunga Luyoyo / Taryba, T‑108/21, EU:T:2022:253, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
77 Siekiant pateisinti asmens pavardės ar pavadinimo palikimą nagrinėjamuose sąrašuose, Tarybai nedraudžiama remtis tais pačiais įrodymais, kurie pateisino pradinį atitinkamo asmens pavardės ar pavadinimo įtraukimą į tuos sąrašus, pakartotinį įtraukimą ar palikimą juose, jeigu, pirma, įtraukimo į sąrašą motyvai liko tie patys ir, antra, aplinkybės nepasikeitė taip, kad šie įrodymai tapo nebeaktualūs. Šios aplinkybės apima ne tik situaciją šalyje, kuriai buvo nustatyta ribojamųjų priemonių sistema, bet ir konkrečią atitinkamo asmens padėtį (žr. 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
78 Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad per teismo posėdį Taryba pareiškė, jog, atsižvelgiant į informaciją, kuri jai buvo žinoma priimant palikimo sąrašuose aktus, vertinimas, kad ieškovė prisidėjo prie A. Lukašenkos režimo veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, nebegalėjo būti pateisinamas aplinkybe, kad ieškovė vykdė skrydžius iš Libano ir Jungtinių Arabų Emyratų. Be to, dėl ieškovės skrydžių maršrutu Stambulas–Minskas Taryba nurodė, kad minėtas vertinimas grindžiamas maršruto tarp Arbilio ir Stambulo buvimu ir neskaidria ieškovės bilietų pardavimo sistema.
79 Taip Taryba netiesiogiai pripažįsta, kad pirminių aktų priėmimą pateisinę įrodymai šiuo klausimu tapo nebeaktualūs.
80 Taigi, remiantis šio sprendimo 77 punkte nurodyta jurisprudencija, Taryba padarė vertinimo klaidą, kai pateisino palikimo sąrašuose aktus tais pačiais motyvais, kuriais pagrįsti pirminiai aktai, pagal kuriuos „[ieškovės] vykdomais skrydžiais Sąjungos išorės sieną norintys kirsti migrantai skrido į Minską iš įvairių Artimųjų Rytų šalių, visų pirma Libano, [Jungtinių Arabų Emyratų] ir Turkijos“.
81 Antra, kiek tai susiję su ieškovės vykdomais skrydžiais maršrutu Stambulas–Minskas, Taryba per posėdį rėmėsi interneto svetainėje flightradar24.com paskelbta informacija, su kuria susipažino 2022 m. lapkričio 23 d.
82 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad interneto svetainėje flightradar24.com paskelbta informacija visiškai nepatvirtina Tarybos nurodytos tariamai neskaidrios ieškovės bilietų platinimo sistemos. Be to, minėta informacija geriausiu atveju įrodo, kad skrydžiai oro maršrutu iš Arbilio į Stambulą buvo vykdomi ir kad ieškovė toliau vykdė skrydžius maršrutu iš Stambulo į Minską ir atgal. Vien šios aplinkybės nepakanka įrodyti, kad ieškovė dalyvavo trečiųjų šalių piliečių, norinčių kirsti Sąjungos išorės sienas, gabenimo veikloje, nes Taryba, be kita ko, pripažįsta, kad nuo 2021 m. spalio mėn. skrydžius iš Turkijos vykdančioms oro transporto bendrovėms buvo uždrausta į Minską vežti tam tikrų trečiųjų šalių piliečius iš Artimųjų Rytų ir Azijos.
83 Taigi Taryba nepateikė pakankamai įrodymų, kad palikimo sąrašuose aktų priėmimo dieną ieškovė dalyvavo atliekant A. Lukašenkos režimo inspiruotus veiksmus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, nes vykdė skrydžius maršrutu Stambulas–Minskas.
84 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nurodant motyvą, pagal kurį ieškovė prisideda prie A. Lukašenkos režimo veiksmų, sudarančių palankesnes sąlygas neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, padaryta vertinimo klaida.
Dėl vertinimo, kad ieškovė gauna naudos iš A. Lukašenkos režimo
85 Iš palikimo sąrašuose aktų motyvų pirmos ir trečios pastraipų matyti, kad ieškovė yra nacionalinė valstybės oro transporto bendrovė, kad prezidentas A. Lukašenka pažadėjo, kad jo administracija suteiks ieškovei visą galimą paramą po to, kai Sąjunga nusprendė visiems Baltarusijos oro vežėjams uždrausti skristi virš Sąjungos oro erdvės ir patekti į Sąjungos oro uostus, kad šiuo tikslu jis susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atverti naujus oro maršrutus ieškovei, todėl ši gauna naudos iš A. Lukašenkos režimo.
86 Šie motyvai grindžiami „naudos“ iš A. Lukašenkos režimo kriterijumi, įtvirtintu Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkte, į kurį daroma nuoroda Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 5 dalyje, patikslinant, kad iš Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, jog šis įtraukimo į sąrašus kriterijus skiriasi nuo „paramos“ A. Lukašenkos režimui kriterijaus (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo BelTechExport / Taryba, T‑765/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:669, 92 punktą; 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo MAZ-upravljajusaja kompanija holdinga Belavtomaz / Taryba, T‑532/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:656, 44 punktą ir 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo Belaz-upravljajusaja kompanija holdinga Belaz Holding / Taryba, T‑533/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:657, 40 punktą).
87 Grįsdama savo teiginius Taryba atsiliepime į ieškinį ir triplike remiasi šiais dokumentais:
– 2021 m. birželio 1 d. interneto svetainėje belta.by paskelbtu straipsniu, iš kurio matyti, kad tą pačią dieną per susitikimą dėl bendradarbiavimo su Rusija prezidentas A. Lukašenka apgailestavo, kad „Vakarai“ „nustatė ryšį tarp [ieškovės] ir incidento“, pareiškė, kad Baltarusijos valstybė teiks ieškovei visą galimą paramą, ir nurodė, kad Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija planuoja ieškovei atverti naujus oro maršrutus į kelis Rusijos miestus,
– 2021 m. birželio 1 d. interneto svetainėje tass.com paskelbtu straipsniu, iš kurio matyti, kad, remiantis žiniasklaidos priemonės „SB Belarus Today“ pateikta informacija, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos prezidentai pavedė savo transporto ministrams nustatyti, į kuriuos Rusijos miestus ieškovė galėtų vykdyti skrydžius.
88 Iš interneto svetainėse belta.by ir tass.com paskelbtų straipsnių matyti, kad, Prezidento A. Lukašenkos teigimu, „mums labai svarbu užtikrinti darbą mūsų lakūnams ir naudoti orlaivius, kuriuos sunkmečiu buvo taip sunku įsigyti“, „iš esmės atnaujinome oro laivyną“, „[mūsų] lakūnai yra kompetentingi“, „pažadėjau, kad [ieškovės] neapleisime“ ir „[mes] remsime šią įmonę, kad ir kiek tai kainuotų, tai mūsų garbės reikalas“.
89 Žinoma, interneto svetainėse belta.by ir tass.com paskelbtuose straipsniuose aiškiai nenurodyta, kad, kaip ginčijamuose motyvuose teigia Taryba, nagrinėjami Prezidento A. Lukašenkos pareiškimai buvo išsakyti reaguojant į Sąjungos sprendimą visiems Baltarusijos oro vežėjams uždrausti skristi virš jos oro erdvės ir patekti į jos teritorijoje esančius oro uostus. Vis dėlto, kaip Taryba nurodė per posėdį, o ieškovė to neginčijo, pirmajame straipsnyje esanti informacija apie tai, kad „Vakarai“ „nustatė ryšį tarp [ieškovo] ir incidento“, turi būti suprantama kaip nuoroda į tai, kad 2021 m. birželio 4 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/908, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/642/BUSP (OL L 197 I, 2021, p. 3), reaguodama į priverstinį Ryanair lėktuvo nusileidimą Minske (Baltarusija) 2021 m. gegužės 23 d., Sąjunga priėmė priemonę, pagal kurią valstybės narės atsisako leisti visiems Baltarusijos oro vežėjų eksploatuojamiems orlaiviams nutūpti ir pakilti savo teritorijoje ir skristi virš jos.
90 Ieškovė pripažįsta, pirma, kad yra Baltarusijos valstybei priklausanti oro transporto bendrovė, ir, antra, šio sprendimo 88 ir 89 punktuose minėtų viešų prezidento A. Lukašenkos pareiškimų buvimą. Ji taip pat neginčija, kad Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos prezidentai pavedė savo transporto ministrams nustatyti, į kuriuos Rusijos miestus ji galėtų vykdyti skrydžius. Į šią informaciją, patvirtinančią konkrečią prezidento A. Lukašenkos paramą ieškovei, nacionalinei valstybės oro transporto bendrovei, negalima neatsižvelgti bendrai vertinant įvairius svarbius veiksnius, galinčius pagrįsti, kad ieškovė būtų pripažinta subjektu, gaunančiu naudą iš prezidento A. Lukašenkos režimo (šiuo klausimu žr. sprendimo Dana Astra / Taryba, T‑239/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:364, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
91 Vis dėlto ieškovė tvirtina, kad 88 ir 89 punktuose minėti vieši prezidento A. Lukašenkos pareiškimai neturėjo jai jokių komercinių ar finansinių pasekmių, ypač dėl to, kad po šio susitikimo jai nebuvo skirta jokių naujų maršrutų į Rusiją. Vienintelis naujas maršrutas, t. y. maršrutas tarp Minsko ir Ufos (Rusija), buvo atvertas po to, kai 2021 m. pavasarį Sąjunga nustatė skrydžių apribojimus, o sprendimas dėl šio maršruto buvo priimtas ir paskelbtas prieš prezidento A. Lukašenkos ir Rusijos Federacijos prezidento susitikimą.
92 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pastabose dėl pareiškimo patikslinti ieškinį Taryba nurodo tam tikrus dokumentus, pridėtus prie bylos priimant palikimo sąrašuose aktus, būtent:
– 2022 m. rugpjūčio 10 d. interneto svetainėje neg.by paskelbtą straipsnį, iš kurio matyti, kad ieškovė padidino skrydžių iš Minsko į tam tikrus Rusijos miestus skaičių dėl skrydžių į Maskvoje (Rusija) esantį Vnukovo oro uostą,
– 2022 m. liepos 15 d. interneto svetainėje mir24.tv paskelbtą straipsnį, kuriame nurodyta, kad ieškovė atvėrė oro maršrutą iš Minsko į Vnukovo oro uostą ir iš jo,
– 2022 m. liepos 15 d. interneto svetainėje eng.belta.by paskelbtą straipsnį, iš kurio matyti, kad ieškovė nuo tos pačios datos atnaujino reguliarius skrydžius maršrutu iš Minsko į Vnukovo oro uostą ir iš jo,
– 2022 m. lapkričio 5 d. interneto svetainėje sb.by paskelbtą straipsnį, kuriame pranešta, kad Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija išplėtojo bendradarbiavimą civilinės aviacijos srityje, kai Sąjunga ėmėsi priemonių uždaryti savo oro erdvę, kad šiomis aplinkybėmis Baltarusijos oro transporto bendrovės „perorientavo savo veiklą į rytus ir pietus“, visų pirma ieškovė, kuri nuo šiol vykdo reguliarius skrydžius į tam tikras šalis, įskaitant Rusiją, ir kad „Rusijos ir Baltarusijos oro vežėjai reguliariai atveria naujus tarptautinius ir nacionalinius maršrutus ir plėtoja bendradarbiavimą“.
93 Pirma, interneto svetainėse mir24.tv ir eng.belta.by paskelbtuose straipsniuose informacija apie tai, kad ieškovė nuo 2022 m. liepos 15 d. pradėjo vykdyti skrydžius į Vnukovo oro uostą, sutampa. Šios aplinkybės prieštarauja ieškovės teiginiams, kad, Sąjungai nusprendus uždrausti skraidyti jos oro erdvėje, vienintelis maršrutas į Rusiją buvo iš Minsko į Ufą ir iš jos.
94 Žinoma, ieškovė teigė, kad nusprendė skrydžius į Vnukovo oro uostą vykdyti dėl padidėjusio į Maskvą norinčių skristi keleivių skaičiaus, ir rėmėsi 2021 m. liepos 5 d. laišku, kuriuo minėto oro uosto valdytojas paragino ieškovės generalinį direktorių atverti naują maršrutą iš Minsko.
95 Vis dėlto reikia pažymėti, pirma, kad 2021 m. liepos 5 d. Vnukovo oro uosto valdytojo laiškas nėra vienareikšmis, kalbant apie motyvus, dėl kurių buvo atvertas maršrutas į minėtą oro uostą. Šiame laiške valdytojas nurodo „dviprasmišką geopolitinę situaciją“, kuri, jo nuomone, galėtų apriboti ieškovės veiklą, tačiau taip pat leistų gerokai padidinti keleivių skaičių maršrutu Minskas–Maskva.
96 Be to, kadangi Vnukovo oro uosto valdytojo laiškas ieškovei buvo išsiųstas praėjus maždaug mėnesiui po prezidento A. Lukašenkos viešų pareiškimų, kad Baltarusijos valstybė suteiks ieškovei visokeriopą paramą, Bendrasis Teismas mano, kad toks trumpas laiko tarpas patvirtina Tarybos nuomonę, jog šis maršrutas, atvertas 2022 m. liepos 15 d., įvyko po šių pareiškimų ir kad dėl to prezidento A. Lukašenkos pažadas paremti ieškovę iš tiesų buvo įvykdytas. Ieškovės argumentas, kad ji į Vnukovo oro uostą skrydžius vykdė iki 2011 m. ir kad, griežtai vertinant, tai nebuvo „naujas maršrutas“, negali paneigti šios išvados. Iš tiesų tai, kad ieškovė nevykdė skrydžių oro maršrutu Minskas–Vnukovo oro uostas nuo 2011 m., o pradėjo jį vykdyti gavusi kvietimą netrukus po minėtų viešų prezidento A. Lukašenkos pareiškimų, veikiau patvirtina Tarybos teiginius.
97 Darytina išvada, kad ieškovės pateiktų argumentų nepakanka Tarybos pateiktiems įrodymams paneigti.
98 Antra, reikia pažymėti, kad interneto svetainėse neg.by ir sb.by paskelbtuose straipsniuose nurodyta, jog ieškovės vykdomų skrydžių į Rusiją skaičius išaugo ir kad po Sąjungos oro erdvės uždarymo Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos orlaiviams užsimezgė glaudus bendradarbiavimas tarp Baltarusijos ir Rusijos ūkio subjektų, veikiančių oro transporto sektoriuje.
99 Taigi įrodymai, kuriais remiasi Taryba, sudaro pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų visetą, kad būtų galima konstatuoti, jog, priešingai, nei teigia ieškovė, ji gavo konkrečios naudos iš prezidento A. Lukašenkos viešų pareiškimų, kad Baltarusijos valstybė suteiks jai visokeriopą paramą.
100 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad ieškovė yra nacionalinė valstybės oro transporto bendrovė, kad prezidentas A. Lukašenka pažadėjo, kad jo administracija suteiks ieškovei visą galimą paramą Sąjungai nusprendus visiems Baltarusijos oro vežėjams nustatyti draudimą skraidyti virš Sąjungos oro erdvės ir patekti į Sąjungos oro uostus, ir kad šiuo tikslu jis susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atverti ieškovei naujus oro maršrutus.
101 Be to, kadangi Taryba pateikė įrodymų, kad ieškovė gavo konkrečios naudos iš prezidento A. Lukašenkos viešų pareiškimų, kad Baltarusijos valstybė suteiks jai visokeriopą paramą, ieškovė nepagrįstai teigia, jog šie pareiškimai neleidžia įrodyti, kad ji gauna naudos iš A. Lukašenkos režimo, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2012/642 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą kriterijų.
102 Motyvai, kad ieškovė gauna naudos iš A. Lukašenkos režimo, yra pakankamai tikslūs ir konkretūs ir juose nėra faktinių aplinkybių vertinimo ar teisės klaidų, todėl savaime yra pakankamas pagrindas pateisinti ieškovės pavadinimo palikimą ginčijamuose sąrašuose.
103 Taigi, remiantis šio sprendimo 30 punkte nurodyta jurisprudencija, vienintelį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą, nesant reikalo nagrinėti ieškovės argumentų dėl palikimo sąrašuose aktų motyvų, iš kurių matyti, kad ji palaiko A. Lukašenkos režimą, nes aplinkybė, kad jie nepagrįsti, negali lemti šių aktų panaikinimo.
104 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti prašymą iš dalies panaikinti palikimo sąrašuose aktus, taigi ir visą šį ieškinį kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
105 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Tarybos pateiktus reikalavimus, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Belavia – Belarusian Airlines AAT bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
Paskelbtas 2024 m. gegužės 29 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.