Bylos T‑494/08–T‑500/08 ir T‑509/08

Ryanair Ltd

prieš

Europos Komisiją

„Susipažinimas su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai, susiję su valstybės pagalbos kontrolės procedūra – Netiesioginiai atsisakymai leisti susipažinti su dokumentais – Tiesioginiai atsisakymai leisti susipažinti su dokumentais – Išimtis, susijusi su inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga – Pareiga atlikti konkretų ir individualų nagrinėjimą“

Sprendimo santrauka

1.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Terminas, nustatytas atsakymui dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais pateikti – Pratęsimas – Sąlygos

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys, pareikštas dėl Komisijos netiesioginio sprendimo atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais – Sprendimas, atšauktas dėl Komisijos vėliau priimto tiesioginio sprendimo – Ieškovas, papildomai pateikęs ieškinį dėl pastarojo sprendimo – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme netekimas

(EB 230 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)

3.      Institucijų aktai – Galiojimo prezumpcija – Neegzistuojantis aktas – Sąvoka

4.      Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga – Apimtis

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka)

5.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pagrindas, susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu – Pagrindas, susijęs su motyvavimo netikslumu – Atskyrimas

(EB 253 straipsnis)

1.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 8 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas yra imperatyvus ir negali būti pratęstas nesilaikant sąlygų, numatytų šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje, priešingu atveju šis straipsnis taptų visiškai neveiksmingas, nes prašymą pateikęs asmuo tiksliai nežinotų, nuo kurios datos jis gali pateikti ieškinį ar skundą, numatytą šio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje.

(žr. 39 punktą)

2.      Fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei ieškovas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Šis suinteresuotumas pareikšti ieškinį, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, turi egzistuoti jį pareiškiant, nes kitaip ieškinys būtų nepriimtinas. Be to, suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o tai reiškia, jog ieškinys dėl savo rezultato turi būti naudingas jį pareiškusiai šaliai. Jeigu ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį nelieka vykstant procesui, Bendrojo Teismo sprendimas dėl bylos esmės negali būti jam naudingas.

Kalbant apie prašymą panaikinti netiesioginius atmetimo sprendimus, priimtus vykstant leidimo visuomenei susipažinti su Komisijos dokumentais procedūrai, kurią reglamentuoja Reglamentas Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, ir Komisijos faktiškai atšauktus vėliau priimant tiesioginius atmetimo sprendimus, pažymėtina, kad toks ieškinys nepriimtinas tiek, kiek ieškovas nėra suinteresuotas pareikšti ieškinį dėl šių netiesioginių sprendimų dėl prieš pareiškiant šį ieškinį priimtų tiesioginių sprendimų, kuriuos jis parašo panaikinti papildomai. Galbūt panaikinus netiesioginius sprendimus dėl formos trūkumų galėtų tik būti priimti nauji sprendimai, kurių turinys identiškas tiesioginiams sprendimams. Be to, ieškinio dėl netiesioginių sprendimų nagrinėjimas negali būti pateisinamas nei tikslu išvengti neteisėtumo, kuriuo kaltinama, pasikartojimo, nei tikslu palengvinti galimus ieškinius dėl nuostolių atlyginimo, nes šie tikslai gali būti pasiekti nagrinėjant ieškinį dėl tiesioginių sprendimų.

(žr. 41–48 punktus)

3.      Kaip neegzistuojantį galima kvalifikuoti tik tokį aktą, kuriame yra labai didelių ir akivaizdžių trūkumų. Pasekmių sunkumas, susijęs su konstatavimu, kad institucijų aktas neegzistuoja, reiškia, jog dėl teisinio saugumo priežasčių toks konstatavimas galimas tik kraštutiniais atvejais.

(žr. 49 punktą)

4.      Aiškinant Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą išimtį reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad vykstant valstybės pagalbos kontrolės procedūroms suinteresuotieji asmenys, kiti nei atitinkama valstybė narė, neturi teisės susipažinti su Komisijos administracinės bylos dokumentais, ir dėl to pripažinti egzistuojant bendrąją prezumpciją, kad administracinės bylos dokumentų atskleidimas iš principo kelia grėsmę tyrimų veiklos tikslų apsaugai.

Taigi Komisija, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka, gali neleisti susipažinti su visais valstybės pagalbos kontrolės procedūros dokumentais, prieš tai jų neišnagrinėjusi konkrečiai ir individualiai.

Ši bendroji prezumpcija neatima iš minėtų suinteresuotųjų asmenų teisės įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma arba kad egzistuoja dokumento atskleidimą pateisinantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytas viršesnis viešasis interesas.

(žr. 70–72 punktus)

5.      EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės pagrindžiamuosius motyvus ir ginti savo teises, o teismas – vykdyti kontrolę. Tačiau motyvuojant nebūtina nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių. Nustatant, ar akto motyvavimas atitinka šiuos reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo formuluotę, bet ir kontekstą bei visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės normas.

Be to, pareigos motyvuoti nesilaikymas yra ieškinio pagrindas, susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu, kuris savaime skiriasi nuo kito ieškinio pagrindo, grindžiamo sprendimo motyvų netikslumu, kuris tikrinamas vertinant sprendimo pagrįstumą.

(žr. 96–97 punktus)