2014 m. rugpjūčio 28 d. Intel Corporation pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. birželio 12 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-286/09 Intel Corporation / Europos Komisija

(Byla C-413/14 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Intel Corporation, atstovaujama QC D. M. Beard, solisitorių A. N. Parr ir R. W. Mackenzie

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Association for Competitive Technology, Inc., Union fédérale des consommateurs – Que choisir (UFC – Que choisir)

Apeliantės reikalavimai

Visiškai arba iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą.

Visiškai arba iš dalies pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu.

Panaikinti arba iš esmės sumažinti skirtą baudą.

Šių reikalavimų nepatenkinus, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo teisinius argumentus.

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šiame teisme ir Bendrajame Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą, kurį sudaro trys dalys, apeliantė tvirtina, kad vertindamas jos elgesio teisėtumą pagal EB 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį, Bendrasis Teismas taikė neteisingus teisinius kriterijus:

Bendrasis Teismas klaidingai priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu elgesiu iš esmės buvo galima riboti konkurenciją, todėl jis gali būti pripažintas pažeidžiančiu EB 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį ir nėra reikalo svarstyti visų reikšmingų konkretaus atvejo faktų ir aplinkybių.

Bendrasis Teismas klaidingai priėjo prie išvados, kad siekiant nustatyti EB 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimą, gebėjimas riboti konkurenciją gali būti vertinamas remiantis abstrakčiais samprotavimais, o ne tikėtinu ar faktiniu poveikiu.

Prieidamas prie alternatyvios išvados Bendrasis Teismas klaidingai manė, kad nagrinėjamu elgesiu buvo galima riboti konkurenciją, nes Bendrasis Teismas klaidingai atsižvelgė į veiksnius, kurie negali patvirtinti tokio gebėjimo, tačiau neatsižvelgė į įvairius reikšmingus veiksnius, į kuriuos reikėjo atsižvelgti, kaip antai, į rinkoje taikytos praktikos aprėptį, tariamų praktikų trukmę, aktualius rinkos duomenis, patvirtinančius staigų kainų kritimą ir stūmimo iš rinkos nebuvimą, ir į išvadas, kurios teisingai turėjo būti padarytos pagal tiek pat produktyvaus konkurento kriterijų, Komisijos taikytą per administracinę procedūrą.

Nurodydama antrąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad per pastarųjų dvejų metų tariamo pažeidimo laikotarpį buvo daromas pažeidimas, nes elgesio rinkoje aprėptis per tuos metus būtų paveikusi tik 3,5 % atitinkamos rinkos.

Nurodydama trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas jos elgesį HP ir Lenovo atžvilgiu klaidingai kvalifikavo kaip „išimtines nuolaidas“, nors jis sudarė tik 28 % ir 42 % (arba mažiau) atitinkamo produkto bendros pirkimo apimties, tenkančios kiekvienam klientui, taigi toli gražu ne „visą arba praktišką visą“ jų paklausą.

Nurodydama ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė veiksmingos teisminės gynybos ir teisingo bylos nagrinėjimo principus, kiek tai susiję su penkias valandas trukusiu Komisijos ir svarbaus Dell vadovybės nario pokalbiu su tyrimo esme objektyvų ryšį turinčiais klausimais, per kurį svarbus Dell vadovybės narys pateikė labai išsamių paaiškinimų. Bendrasis Teismas klaidingai priėjo prie išvados, kad Komisijai pakako vien atskleisti per pokalbį aptartų temų sąrašą, užuot užfiksavus arba apibendrinus informaciją, kurią pašnekovas suteikė tomis temomis. Bendrasis Teismas taip pat klaidingai priėjo prie išvados, kad apeliantei tenka pareiga pateikti prima facie įrodymus, jog Komisija neužfiksavo kaltę paneigiančių įrodymų; iš tiesų, apeliantė privalėjo tik parodyti, kad neatmestina, jog medžiaga galėtų būti panaudota jos gynybai, tokią pareigą ji šiuo atveju aiškiai įvykdė.

Nurodydama penktąjį apeliacinio skundo pagrindą, kurį sudaro trys dalys, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas neteisingai nustatė, jog Bendrija turi jurisdikciją dėl Intel susitarimų su Lenovo 2006 m. ir 2007 m.:

Bendrasis Teismas klaidingai priėjo prie išvados, kad šis elgesys buvo „įgyvendintas“ EEE, nes Intel pagal tuos susitarimus nepardavė Lenovo jokių produktų EEE.

Bendrasis Teismas klaidingai prie išvados, kad „kvalifikuoto poveikio“ kriterijus yra tinkamas pagrindas Bendrijos jurisdikcijai dėl nagrinėjamo elgesio pagrįsti.

Bendrasis Teismas klaidingai taikė „kvalifikuoto poveikio“ kriterijų, nes nebuvo galima numatyti, kad Intel susitarimai su Lenovo dėl x86 CPUs tiekimo Kinijai turės greitą ir didelį poveikį EEE.

Nurodydama šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą, kurį sudaro dvi dalys, apeliantė tvirtina, kad apskaičiuodamas baudą Bendrasis Teismas padarė įvairių klaidų:

Bauda buvo akivaizdžiai neproporcinga.

2006 m. Komisijos baudų nustatymo metodo gaires taikydamas iki tos datos pasireiškusiam elgesiui, Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinius ES teisės principus.