Byla C‑413/14 P
Intel Corp. Inc.
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – SESV 102 straipsnis – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Lojalumo nuolaida – Komisijos kompetencija – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 – 19 straipsnis“
Santrauka – 2017 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Teritorinė taikymo sritis – Komisijos kompetencija – Leistinumas pagal tarptautinę viešąją teisę – Veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama, įgyvendinimas arba apibrėžtas poveikis EEE – Alternatyvūs būdai – Iš karto atsirandančio, esminio ir numatomo poveikio kriterijus – Apimtis
(SESV 101 ir 102 straipsniai)
2. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Dėl perteklinio motyvo pateiktas pagrindas – Netinkamas pagrindas – Atmetimas
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos diskrecija – Teisė gauti parodymus – Parodymai, susiję su tyrimo dalyku – Skirtumas tarp formalių apklausų ir neformalių pokalbių – Neleistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 25 konstatuojamoji dalis ir 19 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnis)
4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos diskrecija – Teisė gauti parodymus – Parodymai, susiję su tyrimo dalyku – Komisijos pareiga jos pasirinkta forma užfiksuoti visas jos vykdytas apklausas visa apimtimi
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnio 1 ir 3 dalys)
5. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Sprendimo motyvai, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė – Rezoliucinė dalis, pagrįsta kitais teisiniais motyvais – Atmetimas
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su bylos medžiaga – Apimtis – Atsisakymas pateikti dokumentą – Pasekmės – Būtinybė atitinkamai įmonei tenkančios įrodinėjimo pareigos lygmeniu atskirti kaltę patvirtinančius ir ją paneigiančius dokumentus
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis)
7. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Piktnaudžiavimas siekiant išstumti konkurentą – Sąvoka – Kainų diskriminacija – Elgesys, kuris pats savaime negali rodyti, kad piktnaudžiaujama siekiant išstumti konkurentą
(SESV 102 straipsnis)
8. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už išimtinumą arba lojalumą – Galimybė riboti konkurenciją ir išstūmimo poveikis – Tokio pat produktyvaus konkurento analizė – Vertinimo kriterijai
(SESV 102 straipsnis)
9. Apeliacinis skundas – Pagrįstu laikomas apeliacinis skundas – Apeliacinės instancijos teismo atliekamas ginčo nagrinėjimas iš esmės – Sąlyga – Bylos stadija, kurioje galima priimti sprendimą – Nebuvimas – Bylos grąžinimas Bendrajam Teismui
(Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirma pastraipa)
1. SESV 101 ir 102 straipsniuose įtvirtintomis Sąjungos konkurencijos taisyklėmis siekiama aprėpti įmonių kolektyvinius ar vienašalius veiksmus, kuriais ribojama konkurencija vidaus rinkoje. Pagal SESV 101 straipsnį draudžiami susitarimai ar veiksmai, kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, o pagal SESV 102 straipsnį draudžiamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje. Kalbant apie SESV 101 straipsnio taikymą pažymėtina, jog tai, kad susitarime dalyvaujanti įmonė yra trečiojoje šalyje, netrukdo taikyti šios nuostatos, jei toks susitarimas sukelia pasekmių vidaus rinkoje. Be to, siekiant pateisinti įgyvendinimo kriterijaus taikymą pažymėtina, kad jeigu konkurencijos teisėje nustatytų draudimų taikymas priklausytų nuo kartelio sudarymo vietos, įmonėms tikrai būtų suteikta galimybė nesunkiai išvengti minėtų draudimų. Apibrėžto poveikio kriterijumi siekiama to paties tikslo, būtent – aprėpti veiksmus, kurie, nors ir nebuvo atliekami Sąjungos teritorijoje, bet jų antikonkurencinis poveikis gali pasireikšti Sąjungos rinkoje. Taigi, apibrėžto poveikio kriterijus gali būti Komisijos kompetencijos pagrindas.
Apibrėžto poveikio kriterijus leidžia pateisinti Sąjungos konkurencijos teisės taikymą atsižvelgiant į viešąją tarptautinę teisę, jeigu galima numatyti, kad aptariamas elgesys iš karto padarys Sąjungoje esminį poveikį.
Nustatant, ar Komisija turi kompetenciją kiekvienu konkrečiu atveju taikyti Sąjungos konkurencijos teisę, reikia atsižvelgti būtent į nagrinėjamos įmonės ar įmonių elgesį. Pakanka atsižvelgti į galimą elgesio poveikį konkurencijai, kad su numatomumo reikalavimu susijusi sąlyga būtų tenkinama. Viena vertus, kadangi dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesys kompiuterių gamintojos atžvilgiu buvo dalis bendros strategijos, kuria siekta, kad nė vienas kompiuterių gamintojo nešiojamas kompiuteris su įmontuotu konkurento produktu nebūtų prieinamas rinkoje, įskaitant Europos ekonominę erdvę (EEE), dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesys galėjo padaryti iš karto atsirandantį poveikį EEE. Kita vertus, esant tokiai šios įmonės kompiuterių gamintojos atžvilgiu įgyvendinamai strategijai, kuria siekta užkirsti konkurento prieigą prie svarbiausių pardavimo kanalų, vertinant, ar elgesio poveikis Sąjungos ir EEE rinkoms yra esminis, reikėjo atsižvelgti į bendrą įmonės elgesį.
Taikant kitokį požiūrį bendras antikonkurencinis elgesys, galintis daryti poveikį rinkos struktūrai EEE, būtų dirbtinai išskaidytas į kelis atskirus veiksmus, ir taip galėtų būti išvengta Sąjungos kompetencijos taikymo.
(žr. 42–46, 49–52, 55–57 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 63, 64, 105, 106 punktus)
3. Kalbant apie administracinę procedūrą konkurencijos srityje pažymėtina, kad iš paties Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalies teksto matyti, kad ji turi būti taikoma bet kokiam pokalbiui, per kurį siekiama surinkti su tiriamuoju objektu susijusios informacijos. Šio reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje šiuo klausimu paaiškinama, kad juo siekiama padidinti Komisijos tyrimo įgaliojimus, be kita ko, suteikiant jai teisę apklausti bet kurį asmenį, galintį turėti naudingos informacijos, ir užfiksuoti jo parodymus.
Kaip patvirtina Reglamento Nr. 1/2003 parengiamieji dokumentai, šio reglamento 19 straipsnio 1 dalis yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija, atlikdama tyrimą, turi teisę apklausti asmenį.
Iš šios nuostatos formuluotės ar jos siekiamo tikslo nematyti, kad teisės aktų leidėjas būtų norėjęs atskirti dvi su tiriamuoju objektu susijusias pokalbių kategorijas arba pašalinti tam tikrus pokalbius iš minėtos nuostatos taikymo srities.
Taigi Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad, kiek tai susiję su apklausomis, kurias Komisija vykdo atlikdama tyrimą, reikia skirti formalias apklausas, kurioms taikoma Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius tvarkos 3 straipsnis, ir neformalius pokalbius, kurie nepatenka į šių nuostatų taikymo sritį.
(žr. 84–88 punktus)
4. Vykstant administracinei procedūrai konkurencijos srityje Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius tvarkos 3 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad Komisija taip pat informuoja apklausiamą asmenį apie savo ketinimus įrašyti apklausą, turi būti suprantama ne taip, kad apklausos fiksavimas yra neprivalomojo pobūdžio, o taip, kad Komisija privalo įspėti atitinkamą asmenį apie numatytą apklausos fiksavimą. Reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad Komisija gali įrašyti apklausiamų asmenų pareiškimus bet kokia forma, reiškia, kad jei Komisija, gavusi apklausiamojo asmens sutikimą, nusprendžia atlikti apklausą pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalį, ji privalo užfiksuoti visą pokalbį, nesvarbu, kokią fiksavimo formą ji pasirinks.
Taigi Komisijai nustatyta pareiga bet kuria jos pasirinkta forma fiksuoti visus savo pokalbius pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, vykdomus siekiant surinkti su jos tiriamu objektu susijusios informacijos.
(žr. 89–91 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 94 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 96–101 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 133–137 punktus)
8. Konkurencijos srityje SESV 102 straipsniu visiškai nesiekiama kliudyti įmonei užimti dominuojančią padėtį rinkoje dėl savo nuopelnų. Šia nuostata taip pat nesiekiama užtikrinti, kad mažiau produktyvūs nei dominuojančią padėtį užimanti įmonė konkurentai liktų rinkoje. Taigi bet kokiu konkurento išstūmimu nebūtinai daroma žala konkurencijai. Iš esmės konkurencija pagal nuopelnus gali lemti rinkos išnykimą ar susilpninti konkurentus, kurie mažiau produktyvūs, todėl mažiau patrauklūs vartotojams, be kita ko, kainų, pasirinkimo, kokybės ar naujovių atžvilgiu. Vis dėlto dominuojančią padėtį užimanti įmonė turi ypatingą pareigą savo elgesiu nepažeisti veiksmingos ir neiškraipytos konkurencijos vidaus rinkoje. Būtent todėl pagal SESV 102 straipsnį dominuojančiai įmonei, be kita ko, draudžiama imtis veiksmų, kurie turi jos konkurentų, laikomų tokiais pat produktyviais kaip ir ji, išstūmimo iš rinkos poveikį, ir taip sustiprinti savo dominuojančią padėtį pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo konkurencijos remiantis nuopelnais priemonių. Atsižvelgiant į tai, ne kiekviena konkurencija pagal kainas gali būti laikoma teisėta. Šiuo klausimu jau nuspręsta, kad jei rinkoje dominuojančią padėtį užimanti įmonė susaisto pirkėjus, nors ir jų pačių prašymu, pareiga ar pažadu išimtinai tik iš jos pirkti visą arba didžiąją dalį jiems reikalingos produkcijos, tai laikoma piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi pagal SESV 102 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar pareiga paprasčiausiai nustatyta be nieko, ar už jos laikymąsi taikomos nuolaidos. Taip pat yra ir tuo atveju, kai tokia įmonė, nesusiedama pirkėjų formaliu įsipareigojimu, taiko pagal su pirkėjais sudarytas sutartis arba vienašališkai nuolaidų už lojalumą sistemą, t. y. nuolaidas, susietas su sąlyga, kad klientas, neatsižvelgiant, beje, į jo pirkimų dydį, įsigytų visą arba didžiąją dalį reikiamos produkcijos išimtinai iš dominuojančią padėtį rinkoje užimančios įmonės.
Vis dėlto ši jurisprudencija turi būti patikslinta tuo atveju, kai atitinkama įmonė per administracinę procedūrą, remdamasi patvirtinančiais įrodymais, teigia, kad jos elgesys negalėjo riboti konkurencijos ir juo labiau daryti jai inkriminuojamą išstūmimo poveikį. Tokiu atveju Komisija ne tik privalo išnagrinėti, pirma, įmonės dominuojančios padėties stiprumą atitinkamoje rinkoje ir, antra, kokioje rinkos dalyje buvo vykdomi ginčijami veiksmai, taip pat nagrinėjamų nuolaidų suteikimo sąlygas ir tvarką, jų trukmę ir dydį, bet taip pat turi įvertinti, ar galėjo egzistuoti strategija, pagal kurią siekta išstumti bent jau tokius pačius produktyvius konkurentus.
Išstūmimo galimybės nagrinėjimas taip pat svarbus vertinant klausimą, ar nuolaidų sistema, kuriai iš principo taikomas SESV 102 straipsnyje nustatytas draudimas, gali būti objektyviai pateisinama. Be to, konkurentų išstūmimo poveikį, kurį turi nuolaidų sistema ir kuris yra nepalankus konkurencijai, gali kompensuoti ar net viršyti efektyvumo nauda, kuri suteikiama vartotojui. Toks konkurencijai palankaus ir nepalankaus ginčijamų veiksmų poveikio suderinimas Komisijos sprendime gali būti atliktas tik išanalizavus bent jau tokių pačių produktyvių konkurentų išstūmimo galimybę, kuri būdinga aptariamiems veiksmams. Jei sprendime, kuriame konstatuojama, kad nuolaidų sistema yra piktnaudžiaujama, Komisija atlieka tokią analizę, Bendrasis Teismas turi išnagrinėti visus dominuojančią padėtį užimančios įmonės argumentus, kuriais siekiama užginčyti Komisijos išvadų dėl atitinkamos nuolaidų sistemos galimybės išstumti konkurentus pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju nors Komisija ginčijamame sprendime pabrėžė, kad aptariamos nuolaidos dėl savo pobūdžio gali riboti konkurenciją, todėl nebuvo būtina nagrinėti visų bylos aplinkybių ir taikyti AEC kriterijaus („as efficient competitor test“) norint konstatuoti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, vis dėlto šiame ginčijame sprendime ji išsamiai išnagrinėjo šias aplinkybes ir detaliai išdėstė taikant AEC kriterijų atliktą analizę, kurią atlikusi padarė išvadą, jog toks pat produktyvus konkurentas turėjo taikyti nekonkurencingas kainas, todėl dėl aptariamos nuolaidų sistemos toks konkurentas galėjo būti išstumtas iš rinkos.
Darytina išvada, kad ginčijamame sprendime AEC kriterijus vaidino svarbų vaidmenį Komisijai vertinant nuolaidų sistemos galėjimą daryti išstūmimo poveikį tokiems patiems produktyviems konkurentams.
Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas privalėjo išnagrinėti visus dominuojančią padėtį užimančios įmonės argumentus dėl šio kriterijaus.
Tačiau jis nusprendė, kad nebūtina nagrinėti, ar Komisija pritaikė AEC kriterijų pagal taikytinas taisykles ir ar nepadarė klaidų, taip pat kad nebūtina nagrinėti klausimo, ar ieškovės pasiūlyti alternatyvūs apskaičiavimai buvo atlikti teisingai.
Taigi, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Komisijos pritaikyto AEC kriterijaus svarbą ir atitinkamai neatsakė į dominuojančią padėtį užimančios įmonės dėl šio kriterijaus išsakytą kritiką.
Vadinasi, Bendrasis Teismas, analizuodamas ginčijamų nuolaidų galimybę riboti konkurenciją, nepagrįstai neatsižvelgė į dominuojančią padėtį užimančios įmonės argumentus dėl klaidų, kurias Komisija tariamai padarė taikydama AEC kriterijų.
(žr. 133–147 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 148–150 punktus)