Byla T‑868/16
(Ištraukų skelbimas)
QI ir kt.
prieš
Europos Komisiją
ir
Europos Centrinį Banką
2022 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
„Deliktinė atsakomybė – Ekonominė ir pinigų politika – Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimas – Tik Eurosistemos centriniams bankams taikomas vertybinių popierių mainų susitarimas – Privataus sektoriaus dalyvavimas – Bendrų veiksmų sąlygos – Privatūs kreditoriai – Viešieji kreditoriai – Priskirtinumas – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – SESV 63 straipsnio 1 dalis – SESV 120–127 straipsniai ir 352 straipsnio 1 dalis – Teisė į nuosavybę – Vienodas vertinimas“
1. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dalykas – Prašymas atlyginti žalą, kurią sukėlė Euro grupė arba euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai – Neformalios tarpvyriausybinės institucijos – Priskirtos kompetencijos nebuvimas – Sąjungos įstaigos ar organo statuso neturėjimas – Nepriimtinumas
(ESS 13 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnio 6 dalis; SESV 137, 268 straipsniai ir 340 straipsnio antra pastraipa; Protokolo Nr. 14, pridėto prie ESS ir SESV, 1 straipsnis; Tarybos sprendimas 2009/937)
(žr. 72–77, 86 punktus)
2. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dalykas – Prašymas atlyginti žalą, sukeltą Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktais ar veiksmais po to, kai sudaryti tarpvyriausybiniai ar politiniai susitarimai dalyvaujant Europos Centriniam Bankui (ECB), Komisijai ir Euro grupei – Komisijos neveikimas kontroliuojant Euro grupėje sudarytų politinių susitarimų atitiktį Sąjungos teisei – Priimtinumas – Privalomojo pobūdžio nebuvimas – Poveikio nebuvimas
(ESS 13 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis ir 17 straipsnio 1 dalis; SESV 268 straipsnis ir 340 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 78–81, 83, 84 punktus)
3. Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Įgyvendinimas – Nacionalinėms valdžios institucijoms skirtos Europos Centrinio Banko (ECB) nuomonės dėl jo kompetencijos sričiai priskirtinų nacionalinės teisės aktų projektų – Privalomasis pobūdis – Nebuvimas
(SESV 127 straipsnio 4 dalis ir 282 straipsnio 5 dalis; Protokolo Nr. 14, pridėto prie ESS ir SESV, 1 straipsnis; Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 18 straipsnis; Tarybos sprendimas 98/415)
(žr. 82 punktą)
4. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Teisės norma, suteikianti teisių privatiems asmenims – Sąvoka – Sąjungos ekonominės ir pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo nuostatos – Valstybių narių pareiga vengti pernelyg didelio viešojo sektoriaus deficito – Tikslas išlaikyti Sąjungos ekonominį ir finansinį stabilumą – Neįtraukimas
(SESV 120–127 straipsniai, 282 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio antra pastraipa ir 352 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 3603/93 7 konstatuojamoji dalis)
(žr. 90–100, 104, 105 punktus)
5. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai aiškus Sąjungos teisės pažeidimas – Reikalavimas, kad institucijos padarytų akivaizdų ir sunkų savo diskrecijos ribų pažeidimą – Europos Centrinio Banko (ECB) aktų, priimtų vykdant savo įgaliojimus pinigų politikos srityje, vertinimas
(SESV 120–127 straipsniai ir 282 straipsnio 2 dalis; Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 18 straipsnis)
(žr. 102, 103 punktus)
6. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Teisės norma, suteikianti teisių privatiems asmenims – Sąvoka – Nuosavybės teisė – Įtraukimas
(ESS 13 straipsnio 1 dalis; SESV 340 straipsnio antra ir trečia pastraipos; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis ir 51 straipsnis)
(žr. 115–118 punktus)
7. Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nuosavybės teisė – Apribojimai – Leistinumas – Sąlygos
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis ir 52 straipsnio 1 dalis)
(žr. 119, 120 punktus)
8. Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Įgyvendinimas – Nacionalinėms valdžios institucijoms skirtos Europos Centrinio Banko (ECB) nuomonės dėl jo kompetencijos sričiai priskirtinų nacionalinės teisės aktų projektų – Valstybės narės įstatymo, kuriuo ribojama tam tikrų skolos vertybinių popierių vertė siekiant apsaugoti nacionalinę ekonomiką ir euro zoną nuo atitinkamos valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, priėmimas – Eurosistemos neįtraukimas restruktūrizuojant Graikijos valstybės skolą – Neproporcingas nuosavybės teisės apribojimas – Nebuvimas
(SESV 123 straipsnis ir 127 straipsnio 4 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis; Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 18 straipsnis)
(žr. 125, 127–136 punktus)
9. Laisvas kapitalo judėjimas – Kapitalo judėjimo apribojimai – Nacionalinės teisės aktai, kuriais ribojama atitinkamos valstybės narės išleistų ar garantuojamų skolos vertybinių popierių vertė – Pateisinimas, grindžiamas būtinybe apsaugoti nacionalinę ekonomiką ir euro zoną nuo atitinkamos valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymo rizikos – Leistinumas
(SESV 63 straipsnis)
(žr. 142–146 punktus)
10. Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Įgyvendinimas – Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimas taikant valstybės skolos vertybinių popierių išpirkimo programą – Tik Eurosistemos centriniams bankams taikomo vertybinių popierių mainų susitarimo sudarymas – Eurosistemos centrinių bankų, kaip tokių vertybinių popierių turėtojų, neįtraukimas dalyvauti – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 127 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 282 straipsnio 1 dalis; Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 18 straipsnis; Europos Centrinio Banko sprendimas 2010/281)
(žr. 168–172 punktus)
11. Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Taikymo sritis – Eurosistemos centrinių bankų atliekamo valstybės skolos vertybinių popierių pirkimo antrinėje vertybinių popierių rinkoje programa – Įtraukimas – Programa, sukelianti palankias pasekmes ekonominės politikos tikslų įgyvendinimui – Poveikio nebuvimas
(SESV 119 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 1 dalis, 127 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 282 straipsnio 1 ir 2 dalys; Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 18 straipsnis)
(žr. 173–179 punktus)
12. Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Įgyvendinimas – Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimas taikant valstybės skolos vertybinių popierių išpirkimo programą – Tik Eurosistemos centriniams bankams taikomo vertybinių popierių mainų susitarimo sudarymas – Europos investicijų banko (EIB) ir Komisijos, kaip tokių vertybinių popierių turėtojų, neįtraukimas dalyvauti – Vienodo vertinimo principo pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 309, 317 straipsniai, 321 straipsnio antra pastraipa, 322 straipsnio 1 dalies a punktas ir 340 straipsnio antra pastraipa; Protokolo Nr. 5, pridėto prie ESS ir SESV, 18 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1–3 dalys ir 26 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamentai Nr. 1605/2002 ir Nr. 480/2009)
(žr. 180–186 punktus)
Santrauka
QI ir kiti ieškovai (toliau – ieškovai) iškėlė klausimą dėl Sąjungos ir Europos Centrinio Banko (ECB) atsakomybės, pateikdami prašymą atlyginti žalą, kurią jie tariamai patyrė įgyvendinus privalomą valstybės skolos vertybinių popierių keitimą, kai 2012 m. buvo restruktūrizuojama Graikijos valstybės skola.
2012 m. vasario 2 d. Graikijos Respublika pateikė ECB prašymą pateikti nuomonę(1) dėl įstatymo, kuriame įtvirtinamos nuostatos dėl sąlygų, taikytinų Graikijos valstybės išleistiems arba garantuotiems antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams, pakeitimo sudarant sutartis su jų turėtojais, siekiant atlikti Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimą, grindžiamą, be kita ko, bendrų veiksmų sąlygų (toliau – BVS) taikymu, projekto.
ECB pateikus teigiamą nuomonę(2), 2012 m. vasario 23 d. Graikijos parlamentas priėmė Įstatymą Nr. 4050/2012(3) dėl Graikijos valstybės išleistų ar garantuojamų vertybinių popierių keitimo pritarus jų turėtojams, kuriuo nustatomas BVS mechanizmas. Siekta, kad pagal šį mechanizmą siūlomi pakeitimai taptų teisiškai įpareigojantys visiems asmenims, turintiems skolos vertybinių popierių, reglamentuojamų Graikijos teisės ir išleistų iki 2011 m. gruodžio 31 d., kurie nurodyti Graikijos Ministrų tarybos akte, patvirtinančiame siūlymus dalyvauti privatiems investuotojams (Private Sector Involvement, toliau – PSI), jei minėti pakeitimai patvirtinami vertybinių popierių turėtojų, atstovaujančių bent dviem trečdaliams nominaliosios minėtų vertybinių popierių vertės, daugumos. Kadangi kvorumas ir dauguma, būtini numatytam vertybinių popierių keitimui atlikti, buvo pasiekti, visų Graikijos skolos vertybinių popierių turėtojų, įskaitant tuos, kurie nesutiko su šiuo keitimu, vertybiniai popieriai buvo pakeisti taikant minėtą įstatymą, taigi jų vertė sumažėjo.
Nepritarę turimų vertybinių popierių mainų pasiūlymui, ieškovai, kaip Graikijos skolos vertybinių popierių turėtojai, dalyvavo restruktūrizuojant Graikijos valstybės skolą laikantis PSI ir BVS, įgyvendintų remiantis Įstatymu Nr. 4050/2012. Savo ieškinyje jie nurodė Sąjungos arba ECB atsakomybę už žalą, kurią jie tariamai patyrė dėl, pirma, jų priverstinio dalyvavimo vykdant šį restruktūrizavimą ir, antra, dėl to, kad Eurosistema ir Graikijos Respublikos viešieji kreditoriai nedalyvavo vykdant minėtą restruktūrizavimą.
Bendrasis Teismas atmetė visą ieškovų pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti Euro grupės ir euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų aktų, veiksmų ar neveikimo teisėtumo, pabrėždamas, kiek tai susiję su 2011 m. birželio 20 d. ir 2012 m. vasario 21 d. Euro grupės deklaracijomis, kad Euro grupė buvo sukurta kaip Sąjungos institucinei sistemai nepriklausantis tarpvyriausybinis organas, kuris negali būti nei prilygintas Tarybos sudėčiai, nei būti laikomas Sąjungos įstaiga ar organu. Bendrasis Teismas priminė, kad dėl Euro grupės tarpvyriausybinio pobūdžio šie argumentai mutatis mutandis taikomi euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų bendrai deklaracijai 2011 m. spalio 26 d. aukščiausiojo lygio susitikime. Taigi minėtos deklaracijos negali būti laikomos Sąjungos aktais ar jai priskirtinais aktais.
Vis dėlto Bendrasis Teismas pabrėžė, kad 2011 m. birželio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados ir 2012 m. vasario 17 d. ECB nuomonė, nors nėra teisiškai privalomos, dėl to, kad jomis Graikijos Respublikai nustatyta pareiga įgyvendinti ginčijamas priemones, gali sukelti Sąjungos arba ECB deliktinę atsakomybę pagal SESV 340 straipsnio antrą ir trečią pastraipas. Dėl galimos Sąjungos atsakomybės už Komisijai pagal ESS 17 straipsnio 1 dalį tenkančios priežiūros pareigos pažeidimą Bendrasis Teismas priminė, kad dalyvaudama Euro grupės veikloje ši institucija išsaugo Sutarčių sergėtojos vaidmenį. Tuo remiantis darytina išvada, kad dėl galimo Sąjungos neveikimo kontroliuojant euro grupėje sudarytų politinių susitarimų atitiktį Sąjungos teisei gali kilti Sąjungos deliktinės atsakomybės pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą klausimas. Antra, Bendrasis Teismas mano, kad veiksmai, dėl kurių priekaištaujama ECB, visų pirma 2012 m. vasario 15 d. keitimo susitarimo sudarymas ir įgyvendinimas, siekiant išvengti BVS taikymo Eurosistemos centrinių bankų turimiems Graikijos skolos vertybiniams popieriams, buvo vykdomi remiantis pagrindine kompetencija ir uždaviniais, jam nustatytais tam, kad būtų apibrėžta ir įgyvendinama Sąjungos pinigų politika. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nė viena nuostata, kuria ieškovai remiasi pagal SESV 120–127 straipsnius, 282 straipsnio 2 dalį ir 352 straipsnio 1 dalį, siekdami pagrįsti prieštaravimą, susijusį su tuo, kad institucijos veikė ultra vires, jiems nesuteikia konkrečių teisių, dėl kurių pažeidimo būtų galima nustatyti Sąjungos arba ECB deliktinę atsakomybę.
Trečia, Bendrasis Teismas atmetė argumentą, susijusį su pakankamai aiškiu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės į nuosavybę pažeidimu, laikydamasis nuomonės, kad, nors dėl Įstatymo Nr. 4050/2012 priėmimo ir įgyvendinimo kilo pavojus ieškovų teisei į nuosavybę, minėtas įstatymas atitiko bendrojo intereso tikslus, tarp kurių yra siekis užtikrinti visos euro zonos bankų sistemos stabilumą. Be to, Bendrojo Teismo nuomone, atsižvelgiant į nagrinėjamos nuosavybės priemonės pobūdį, Graikijos valstybės skolos krizės apimtį, stiprumą ir pavojingumą, Graikijos valstybės ir Graikijos skolos vertybinių popierių turėtojų daugumos pritarimą minėtų vertybinių popierių keitimui su vertės sumažinimu ir patirtų nuostolių dydį, nei ginčijamų Graikijos skolos priemonių vertės sumažinimas pagal ginčijamas priemones, nei Eurosistemos neįtraukimas restruktūrizuojant Graikijos valstybės skolą, atsižvelgiant į siektą tikslą, nebuvo neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią ieškovų nuosavybės teisės, garantuojamos minėtoje Chartijos nuostatoje, esmę.
Ketvirta, dėl argumento, susijusio su pakankamai aiškiu ieškovų teisių, kylančių iš SESV 63 straipsnio 1 dalies, kuria draudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai, pažeidimu, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog ginčijamos priemonės ir Eurosistemos nedalyvavimas restruktūrizuojant Graikijos valstybės skolą buvo neproporcingi. Šios priemonės leido atkurti visos euro zonos bankų stabilumą ir neįrodyta, kad jos viršijo tai, kas būtina šiam stabilumui atkurti.
Galiausiai, penkta, Bendrasis Teismas atmetė argumentą, grindžiamą pakankamai aiškiu Chartijos 20 straipsnyje numatytos teisės į vienodą vertinimą pažeidimu, pabrėždamas, kad, atsižvelgiant į ginčijamų priemonių tikslą užtikrinti Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimą, kad ji taptų tvari, ieškovai pakankamai teisiškai neįrodė, kad jų padėtis skyrėsi nuo kitų Graikijos skolos priemonių privačių turėtojų, įskaitant institucinius ar profesionaliuosius investuotojus, padėties. Atsižvelgiant į minėtą tikslą, šių asmenų situacijos a priori buvo identiškos arba panašios, nes Graikijos skolos vertybinių popierių jie įsigijo tik dėl savo privataus turtinio intereso, galbūt siekdami pelno arba spekuliaciniu tikslu, ir prisiėmė su tuo susijusią nuostolių riziką, nors žinojo apie finansų krizės situaciją, kurioje Graikijos Respublika tuo metu buvo atsidūrusi. Be to, Bendrojo Teismo nuomone, ieškovai nepagrįstai teigia, jog privačių turėtojų, investavusių į Graikijos skolos vertybinius popierius vien dėl privataus turtinio intereso, padėtis buvo panaši į Eurosistemos, įskaitant ECB, Europos investicijų banko ir Sąjungos, kaip Graikijos skolos vertybinių popierių turėtojų vien savo politikos ir viešojo intereso užduočių įgyvendinimo tikslais, padėtį.