2021 m. sausio 26 d. Rechtbank Den Haag, zittingsplaats 's-Hertogenbosch (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X / Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid
(Byla C-39/21)
Proceso kalba: nyderlandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Rechtbank Den Haag, zittingsplaats 's-Hertogenbosch
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjas: X
Atsakovas: Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid
Prejudiciniai klausimai
1. Ar, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, siejamą su jos 6 ir 53 straipsniais, ir remiantis Grąžinimo direktyvos1 15 straipsnio 2 dalies b punktu, Priėmimo direktyvos2 9 straipsnio 3 dalimi ir Dublino reglamento3 28 straipsnio 4 dalimi, teismo procesas, per kurį galima apskųsti institucijų nurodymą sulaikyti asmenį siekiant išsiųsti jį iš šalies, valstybėse narėse gali būti toks, kad teismui draudžiama ex officio ištirti ir įvertinti visus sulaikymo teisėtumo aspektus ir, ex officio konstatavus, kad sulaikymas neteisėtas, tuoj pat jį nutraukti ir nurodyti užsienietį nedelsiant paleisti? Jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tokią nacionalinės teisės normą laiko nesuderinama su Sąjungos teise: ar tai taip pat reiškia, kad teismas, kuriam užsienietis pateikė prašymą jį paleisti, visuomet privalo ex officio aktyviai ir kruopščiai ištirti ir įvertinti visus reikšmingus faktus ir sulaikymo teisėtumo aspektus?
2. Ar, atsižvelgiant į Chartijos 24 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su Grąžinimo direktyvos 3 straipsnio 9 punktu, Priėmimo direktyvos 21 straipsniu ir Dublino reglamento 6 straipsniu, į I klausimą reikia atsakyti kitaip, jei institucijų nurodymu sulaikytas užsienietis yra nepilnametis?
3. Ar teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kuri garantuojama pagal Chartijos 47 straipsnį, siejamą su jos 6 ir 53 straipsniais, ir remiantis Grąžinimo direktyvos 15 straipsnio 2 dalies b punktu, Priėmimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalimi ir Dublino reglamento 28 straipsnio 4 dalimi, reiškia, kad bet kurios instancijos teismas, kuriam užsienietis pateikė prašymą nutraukti jo sulaikymą siekiant išsiųsti iš šalies ir jį paleisti, bet kokį sprendimą dėl šio prašymo turi pagrįstai motyvuoti iš esmės, kai kitais aspektais teisine gynyba buvo pasinaudota taip, kaip numatyta šioje valstybėje narėje? Jei Teisingumo Teismas mano, kad nacionalinė teisinė praktika, kai antrosios, taigi paskutinės instancijos teismas gali priimti sprendimą jo nemotyvuodamas iš esmės, atsižvelgdamas į tai, kaip ši teisinė gynyba šioje valstybėje narėje vykdoma kitais aspektais, yra nesuderinama su Sąjungos teise: ar tai reiškia, kad – atsižvelgiant į pažeidžiamą užsieniečio padėtį, didelę su užsieniečių teise susijusių procedūrų svarbą ir konstatavimą, jog per šias procedūras (teisinės apsaugos aspektu nukrypstančias nuo visų kitų administracinių procedūrų) užsieniečiui numatytos tokios pat mažos procesinės garantijos kaip ir per sulaikymo procedūrą – tokia antrosios, taigi paskutinės instancijos prieglobsčio ir įprastas užsieniečių bylas nagrinėjančio teismo teisė taip pat laikytina nesuderinama su Sąjungos teise? Ar, atsižvelgiant į Chartijos 24 straipsnio 2 dalį, į šį klausimą reikia atsakyti kitaip, jei užsienietis, skundžiantis su užsieniečių teisėmis susijusį institucijų sprendimą, yra nepilnametis?
____________
1 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008, p. 98).
2 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013, p. 96).
3 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013, p. 31).