2023 m. rugpjūčio 28 d. Tribunale civile di Padova (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AR / Ministero dell’Istruzione e del Merito
(Byla C-543/23, Gnattai1 )
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunale civile di Padova
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: AR
Atsakovė: Ministero dell’Istruzione e del Merito
Prejudiciniai klausimai
1. Ar 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl terminuotų darbo sutarčių, išdėstyto 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB1 priede, 4 punkto 1 dalis ir galiojančios [Sąjungos] teisės bendrasis nediskriminavimo įdarbinimo sąlygų srityje principas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja nacionalinės teisės norma, kaip antai įtvirtinta Įstatyminio dekreto Nr. 297/94 485 straipsnyje, kurioje pagal Suprema Corte di Cassazione (Aukščiausiasis Kasacinis Teismas, Italija) pateiktą jos išaiškinimą (žr. Aukščiausiojo Kasacinio Teismo darbo bylų skyriaus sprendimus Nr. 32386/2019, Nr. 33134/2019 ir Nr. 33137/2019) numatyta, kad darbuotojams, pagal terminuotą darbo sutartį dirbantiems Įstatyme Nr. 62/2000 nurodytose valstybinėms mokykloms lygiavertėse mokyklose, karjeros atkūrimo tikslais taikomos mažiau palankios sąlygos, palyginti su nuolatiniais Ministero dell’Istruzione e del Merito (Švietimo ir mokslo ministerija, Italija) darbuotojais, vien dėl to, kad jie nelaimėjo viešojo konkurso arba dėl to, kad dirbo mokytojais teisiškai pripažintose valstybinėms mokykloms lygiavertėse mokyklose, neatsižvelgiant į tai, kad jose pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys mokytojai yra panašioje padėtyje, kaip ir valstybinėse mokyklose pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantys mokytojai, kiek tai susiję su darbo pobūdžiu ir tobulinimosi bei darbo sąlygomis, atlieka tas pačias užduotis ir turi tokius pačius drausminius, pedagoginius, metodinius-didaktinius, organizacinius ir ryšių palaikymo bei mokslinių tyrimų įgūdžius, įgytus kaupiant pedagoginę patirtį, kuri pagal tą patį nacionalinės teisės aktą pripažįstama identiška įdarbinant neterminuotam laikui pagal nuolatinius mokytojų rezervo sąrašus, kurie šiuo metu yra išnaudojami (žr. Dekreto įstatymo Nr. 255/2001 2 straipsnio 2 dalį)?
2. Ar, atsižvelgiant į Direktyvos 1999/70 taikymo sritį, galiojančios [Sąjungos] teisės bendrieji lygybės, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo įdarbinimo srityje principai, įtvirtinti, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje (svarbūs atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnį), 1961 m. birželio 18 d. patvirtintoje Europos socialinėje chartijoje, SESV 157 straipsnyje ir direktyvose 2000/43/EB1 bei 2000/78/EB2 , turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja teisės norma, kaip antai įtvirtinta Įstatyminio dekreto Nr. 297/94 485 straipsnyje, pagal kurią, atkuriant karjerą, darbo užmokesčio tikslais turi būti atsižvelgiama tik į pedagoginę tarnybą, eitą pačioje ministerijoje arba valstybės pripažintose, valstybinėms mokykloms prilygintose, subsidijuojamose ar pagalbinėse, suaugusiųjų mokyklose ir mergaičių internatuose, mažiau palankiai vertinant ir diskriminuojant, kai atkuriama karjera (vykdoma po to, kai neterminuotam laikui įdarbina Švietimo ir mokslo ministerija), lygiavertėse mokyklose pagal terminuotas sutartis dirbusius mokytojus, kurių atveju nepripažįstamas su darbo stažu siejamas papildomas darbo užmokestis, kuris, priešingai, yra skiriamas mokytojams, kurie pagal terminuotą sutartį dirba valstybinėse, savivaldybių, valstybės pripažintose, valstybinėms mokykloms prilygintose, subsidijuojamose ar pagalbinėse, suaugusiųjų mokyklose ir mergaičių internatuose ir kurie, kiek tai susiję su darbo pobūdžiu, funkcijomis, tarnyba ir profesinėmis pareigomis, taip pat tobulinimosi ir darbo sąlygomis, yra panašioje padėtyje, kaip ir Įstatyme Nr. 62/2000 nurodytų valstybinėms mokykloms lygiaverčių mokyklų mokytojai, atlieka tas pačias užduotis ir, kaupdami pedagoginę patirtį, įgyja tokius pačius drausminius, pedagoginius, metodinius-didaktinius, organizacinius ir ryšių palaikymo bei mokslinių tyrimų įgūdžius, kaip ir valstybinėms mokykloms lygiaverčių mokyklų mokytojai?
3. Ar 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl terminuotų darbo sutarčių, išdėstyto Direktyvos 1999/70 priede, 4 punkte vartojama sąvoka „panašus nuolatinis darbuotojas“ ir galiojančios [Sąjungos] teisės bendrieji lygybės, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo įdarbinimo srityje principai, įtvirtinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose, turi būti aiškinami taip, kad, pripažįstant priedus už darbo stažą, pagal laikiną darbo sutartį valstybinėms mokykloms lygiavertėse mokyklose eita tarnyba turi būti prilyginama tarnybai valstybinėse mokyklose, valstybės pripažintose mokyklose, valstybinėms prilygintose mokyklose, suaugusiųjų mokyklose, subsidijuojamose ar pagalbinėse mokyklose ir mergaičių internatuose, kai tokie mokytojai atlieka tokias pačias užduotis, turi tas pačias profesines pareigas ir tokius pačius drausminius, pedagoginius, metodologinius-didaktinius, organizacinius ir ryšių palaikymo bei mokslinių tyrimų įgūdžius?
4. Ar tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Įstatyminio dekreto Nr. 297/94 485 straipsnis prieštarauja [Sąjungos] teisei, pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją nacionalinis teismas privalo nebetaikyti Sąjungos teisės neatitinkančio vidaus teisės šaltinio?
____________
1 Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.
1 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368).
1 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000, p. 22; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 20 sk., 1 t., p. 23).
1 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).