Language of document : ECLI:EU:T:2021:846

BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. gruodžio 1 d.(*)

„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato informacinių technologijų platformų specifikacijos, plėtros, techninės priežiūros ir paramos paslaugos – Dalyvio pasiūlymo atmetimas ir sutarties sudarymas su kitu dalyviu – Pareiga motyvuoti – Neįprastai mažos kainos pasiūlymas“

Byloje T‑546/20

Sopra Steria Benelux, įsteigta Ikselyje (Belgija),

Unisys Belgium, įsteigta Machelene (Belgija),

atstovaujamos advokatų L. Masson ir G. Tilman,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą L. André ir M. Ilkova,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2020 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimą, kuriuo, pirma, atmestas Sopra Steria Benelux ir Unisys Belgium bendras pasiūlymas dėl pirkimo dalies A, pateiktas vykstant konkursui TAXUD/2019/OP/0006 dėl paslaugų, susijusių su Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato informacinių platformų specifikacija, plėtra, technine priežiūra ir trečiojo lygio parama, ir, antra, sutartį nuspręsta sudaryti su kitu pasiūlymą pateikusiu konsorciumu,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas D. Spielmann, teisėjai U. Öberg ir R. Mastroianni (pranešėjas),

posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. spalio 5 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2019 m. gruodžio 6 d. Europos Komisija Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL 2019/S 236-577462) paskelbė skelbimą apie pirkimą vykdant konkursą TAXUD/2019/OP/0006 dėl paslaugų, susijusių su Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato informacinių platformų specifikacija, plėtra, technine priežiūra ir trečiojo lygio parama. Minėtą pirkimą sudarė dvi dalys: A dalis „CCN/CSI platformos vystymo paslaugos“ ir B dalis „SPEED2(ng), CDCO/TSOAP ir SSV platformų vystymo paslaugos“; sutarties sudarymo kriterijus – geriausias kainos ir kokybės santykis, techninė kokybė ir kaina atitinkamai sudarė 70 % ir 30 % vertinant pasiūlymus. Dėl kiekvienos iš šių dviejų dalių Komisija turėjo sudaryti preliminariąją sutartį 36 mėnesiams (ji galėjo būti pratęsiama tris kartus paeiliui einantiems 12 mėnesių laikotarpiams) su dalyviu, pasiūliusiu geriausią kainos ir kokybės santykį, su sąlyga, kad jis atitiks tam tikrus minimalius tinkamumo, nepašalinimo, pajėgumo ir pasiūlymo atitikties kriterijus.

2        2020 m. vasario 27 d. ieškovės Sopra Steria Benelux (toliau – Sopra) ir Unisys Belgium pateikė bendrą pasiūlymą Sopra vadovaujamo konsorciumo vardu. Vienintelį kitą pasiūlymą dėl pirkimo dalies A per nustatytus terminus pateikė konsorciumas ARHS-IBM, kurį sudarė ARHS Developments SA ir International Business Machines of Belgium SA.

3        2020 m. liepos 2 d. raštu Komisija informavo ieškoves apie sprendimą atmesti jų pasiūlymą dėl pirkimo dalies A, motyvuodama tuo, kad jis nebuvo ekonomiškai naudingiausias, ir apie sprendimą sutartį sudaryti su kitu dalyviu (toliau kartu – ginčijamas sprendimas). Ji pridėjo jų pasiūlymo vertinimo ataskaitos ištrauką su joje nurodytais konsorciumui skirtais balais ir jas informavo, kad joms gali būti pranešta: laimėjusio pasiūlymo charakteristikos ir santykiniai pranašumai, sutarties vertė ir laimėtojo pavadinimas, jeigu jos raštu to paprašytų. Tą pačią dieną ieškovės pateikė tokį prašymą.

4        Iš vertinimo ataskaitos ištraukos matyti, kad ieškovių pasiūlymui iš viso buvo skirta iš 90,81 balo; šis balas paskirstytas taip:

Dalyvis

Kaina

Kokybinis įvertinimas

Finansinis įvertinimas

Bendras įvertinimas

Konsorciumas Sopra ir Unisys Belgium

21 699 281,86 EUR

70,00

20,81

90,81


5        2020 m. liepos 3 d. raštu Komisija ieškovėms pranešė, kad nuspręsta sutartį sudaryti su konsorciumu ARHS-IBM, ir joms išsiuntė jo pasiūlymo vertinimo ataskaitos ištrauką su balais, kurie buvo skirti šiam pasiūlymui, ir paaiškinimais.

6        Iš tos vertinimo atskaitos ištraukos matyti, kad laimėjusiam pasiūlymui skirtas bendras balas buvo 98,53; šis balas buvo paskirstytas taip:

Dalyvis

Kaina

Kokybinis įvertinimas

Finansinis įvertinimas

Bendras įvertinimas

ARHS-IBM

15 054 925,60 EUR

68,53

30,00

98,53


7        2020 m. liepos 10 d. raštu ieškovės ginčijo konkurso rezultatą, be to, atsižvelgdamos į laimėjusiame pasiūlyme nurodytą kainą, suabejojo tuo, ar kaina, gerokai mažesnė už tą, kurią jos pasiūlė ir laikė pagrįsta ir atitinkančia rinkos sąlygas, galėjo būti gyvybinga ir nekelti „socialinio dempingo“ rizikos. Taigi jos paprašė perkančiosios organizacijos, be kita ko, patvirtinti, kad ji patikrino, jog konkurso laimėtojo pasiūlymas nekėlė tokios rizikos.

8        2020 m. liepos 20 d. raštu Komisija atsakė, be kita ko, kad išsami finansinė laimėjusio pasiūlymo analizė parodė, jog jis atitinka šalių, iš kurių kontrahentai ir jų subrangovai teiks prašomas paslaugas, rinkos sąlygas.

 Procesas ir šalių reikalavimai

9        2020 m. rugsėjo 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovių ieškinį.

10      2020 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį.

11      2020 m. gruodžio 21 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnio 1 dalį, nusprendė, kad nereikia antrą kartą keistis pareiškimais ir atsiliepimais.

12      2021 m. sausio 15 d. rašytinė proceso dalis buvo baigta.

13      Bendrojo Teismo kanceliarija 2021 m. vasario 9 d. gavo ieškovių prašymą surengti teismo posėdį.

14      2021 m. birželio 15 d. ieškovės pateikė pasiūlymą pateikti naują įrodymą pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį.

15      2021 m. liepos 2 d. Komisija pateikė savo poziciją dėl šio pasiūlymo.

16      Per 2021 m. spalio 5 d. vykusį posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

17      Ieškovės iš esmės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

18      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

19      Grįsdamos savo ieškinį ieškovės nurodo du pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 329, 2019, p. 97), I priedo 23 punkto pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida. Antrasis pagrindas susijęs su nepakankamu motyvavimu.

20      Nurodydamos antrąjį ieškinio pagrindą, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, ieškovės iš esmės tvirtina, kad perkančioji organizacija neatsižvelgė į didelį jų ir laimėtojo pasiūlytos kainos skirtumą, kuris turėjo būti laikomas požymiu, galinčiu sukelti įtarimų dėl laimėtojo pasiūlytos neįprastai mažos kainos, ir kad ji nepakankamai motyvavo, kodėl nusprendė, kad laimėjusiame pasiūlyme nurodyta kaina nebuvo neįprastai maža.

21      Jos konkrečiai teigia, kad ginčijamame sprendime (kartu su vertinimo komisijos ataskaitos ištraukomis) pateikta nepakankamai motyvų, kiek tai susiję su klausimu, ar buvo požymių, kad pirkimo dalies A atveju laimėjusiame pasiūlyme nurodyta kaina buvo pernelyg maža.

22      Ieškovės mano, kad 2020 m. liepos 2 d. Komisijos rašte niekaip nepagrįsti perkančiosios organizacijos atlikti pasirinkimai. Jų teigimu, 2020 m. liepos 3 d. Komisijos rašte taip pat nepateikta daugiau paaiškinimų ar motyvų, kuriais būtų pagrįsti atlikti pasirinkimai priimant sprendimą sudaryti sutartį. Galiausiai ieškovės tvirtina, kad 2020 m. liepos 20 d. rašte, kuriuo buvo patenkintas aiškus jų prašymas, Komisija tik nurodė, jog išsamus finansinis laimėjusio pasiūlymo įvertinimas parodė, kad šis pasiūlymas atitiko šalių, iš kurių kontrahentai ir jų subrangovai teiks savo paslaugas, rinkos sąlygas. Vis dėlto toks tvirtinimas rodo, kad Komisija prima facie turėjo abejonių dėl to, ar konsorciumo ARHS-IBM pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina buvo normali, o tai yra nesuderinama su sprendimo, kuriuo šis pasiūlymas buvo priimtas, motyvų lakoniškumu.

23      Taigi ieškovės kaltina Komisiją dėl to, kad ji nepaaiškino, kodėl laimėjusio pasiūlymo kainą laikė normalia, ir dėl to, kad, pirma, neišdėstė argumentų, kuriais remdamasi padarė išvadą, kad, atsižvelgiant visų pirma į finansines pasiūlymo charakteristikas, jis atitiko, be kita ko, šalių, kuriose paslaugos turėjo būti teikiamos, teisės aktus dėl darbuotojų užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, saugos ir sveikatos darbe normų laikymosi, ir, antra, nenurodė, ar patikrino, kad pasiūlyta kaina apėmė visas sąnaudas, kurias lemia techniniai laimėjusio pasiūlymo aspektai.

24      Taigi Komisija netinkamai motyvavo savo vertinimą dėl galimų neįprastai mažos kainos pasiūlymo pasekmių, kurias ieškovės aiškiai nurodė 2020 m. liepos 10 d. rašte, t. y. socialinio dempingo riziką ir riziką paslaugų teikimo tęstinumui.

25      Komisija nesutinka su ieškovių argumentais.

26      Jos teigimu, specialios taisyklės, susijusios su pareiga motyvuoti, kai pateikti neįprastai mažos kainos pasiūlymai, taikomos, tik jei kyla abejonių dėl to, ar pasiūlyta kaina yra normali, o nagrinėjamu atveju taip nebuvo, todėl taikoma tik bendra pareiga motyvuoti.

27      Nagrinėjamu atveju Komisija teigia, kad 2020 m. liepos 3 d. rašte pateikė ieškovėms prašomą informaciją. Vertinimo ataskaitoje nėra jokios užuominos apie neįprastai mažą laimėjusio pasiūlymo kainą, nes nagrinėjant šį pasiūlymą nenustatyta jokių tokios kainos požymių.

28      Komisija primena, kad 2020 m. liepos 20 d. rašte ji atsakė į ieškovių klausimus, susijusius, be kita ko, su socialinio dempingo rizika, patikslindama, kad kiekvienas pasiūlymas buvo labai išsamiai išnagrinėtas, ir prima facie susidarė įspūdis, kad pasiūlymai atitiko šalių, iš kurių jie bus vykdomi, rinkos sąlygas.

29      Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad, priešingai, nei teigia ieškovės, aplinkybė, jog ji patikslino, kad buvo atlikta „išsami analizė“, visiškai nereiškia, kad ji prima facie turėjo abejonių dėl to, ar konsorciumo ARHS-IBM pasiūlyta kaina buvo normali. Kiekvienas pasiūlymas iš tikrųjų yra nuodugnaus vertinimo objektas ir perkančioji organizacija privalo prima facie patikrinti požymius, kurie galėtų atskleisti, kad pasiūlymas neatitinka rinkos sąlygų. Būtent šiuo aspektu turi būti suprantami 2020 m. liepos 20 d. rašte pateikti motyvai.

30      Todėl Komisija mano, kad įvykdė savo bendrąją pareigą motyvuoti, nes konkretūs įpareigojimai, kuriais remiasi ieškovės, taikomi tik tuo atveju, jei kiltų abejonių dėl to, ar pasiūlyta kaina yra normali, o šiuo atveju nekilo tokių abejonių.

31      Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti tiek iš ieškinio, tiek iš ieškovių kalbų, šiuo ieškinio pagrindu, susijusiu su motyvavimo stoka, ieškovės iš esmės nurodo nepakankamą ginčijamo sprendimo motyvavimą, kiek tai susiję su galbūt neįprastai maža laimėjusio pasiūlymo kaina.

32      Visų pirma reikia priminti, kad perkančioji organizacija turi didelę diskreciją nuspręsti, į kuriuos duomenis atsižvelgti priimant sprendimą organizuoti pirkimą konkurso būdu. Todėl atliekant tokios diskrecijos įgyvendinimo teisminę kontrolę turi būti patikrinama tik tai, ar buvo laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar nurodytos faktinės aplinkybės yra tikslios faktiniu požiūriu ir ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais (žr. 2017 m. vasario 2 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑74/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:55, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33      Pagal suformuotą jurisprudenciją, kai Komisija turi didelę diskreciją, Europos Sąjungos teisės sistemos suteiktų garantijų užtikrinimas per administracines procedūras yra dar svarbesnis. Prie šių garantijų priskirtina, visų pirma, kompetentingos institucijos pareiga pakankamai motyvuoti savo sprendimus. Tik taip Sąjungos teismas gali patikrinti, ar įvykdytos faktinės ir teisinės sąlygos, nuo kurių priklauso naudojimasis diskrecija (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktą; 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑465/04, nepaskelbtas Rink, EU:T:2008:324, 54 punktą ir 2017 m. vasario 2 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑74/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:55, 36 punktą).

34      Remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktu, administracija privalo motyvuoti savo sprendimus. Ši pareiga motyvuoti reiškia, kad pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą akto rengėjas privalo aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti to akto priėmimo motyvus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priemonės priėmimo priežastis ir apginti savo teises, o Sąjungos teismas galėtų vykdyti kontrolę (2003 m. vasario 25 d. Sprendimo Strabag Benelux / Taryba, T‑183/00, EU:T:2003:36, 55 punktas; 2013 m. balandžio 24 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑32/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:213, 37 punktas ir 2019 m. gegužės 16 d. Sprendimo Transtec / Komisija, T‑228/18, EU:T:2019:336, 91 punktas).

35      Taigi administracijos pareiga motyvuoti savo sprendimus apskritai yra ne tik administracijos veiksmų skaidrumo išraiška, bet taip pat turi leisti asmeniui susipažinus su visa informacija nuspręsti, ar jam naudinga kreiptis į teismą. Taigi yra glaudus ryšys tarp, pirma, pareigos motyvuoti ir pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir, antra, Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Kitaip tariant, pareiga motyvuoti padeda užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 10 d. Sprendimo Sviluppo Globale / Komisija, T‑183/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:534, 40 punktą ir 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36      Tuo remiantis darytina išvada, kad klausimas, ar buvo laikomasi pareigos nurodyti motyvus, iš principo turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią ieškovės turėjo pateikdamos ieškinį, o ne kai ieškinys buvo pateiktas. Taigi motyvai negali būti pirmą kartą ir a posteriori nurodyti teisme, ir tik išimtinėmis aplinkybėmis teismas gali atsižvelgti į vykstant procesui pateiktus įrodymus (žr. 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 74 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37      Be to, reikalavimas motyvuoti turi būti įvertintas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, visų pirma atitinkamo akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas aktas, ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes tai, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnyje numatytus reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į jo kontekstą bei visas teisės normas, reglamentuojančias atitinkamą sritį (žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 116 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Finansiniame reglamente ir jo I priede įtvirtintose Sąjungos viešuosius pirkimus reglamentuojančiose normose aiškiai nurodyta perkančiosios organizacijos pareiga motyvuoti. Konkrečiai Finansinio reglamento 170 straipsnyje ir jo I priedo 31 punkte numatyta, kad motyvai pralaimėjusiems dalyviams pateikiami dviem etapais.

39      Visų pirma perkančioji organizacija visiems pralaimėjusiems konkurso dalyviams praneša, kad jų pasiūlymai atmesti, ir nurodo atmetimo motyvus. Tada pagal Finansinio reglamento 170 straipsnio 3 dalį ir šio reglamento I priedo 31.2 punktą, jeigu pralaimėjęs konkurso dalyvis nėra patekęs į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, jo pasiūlymas atitinka atrankos kriterijus ir jis raštu pateikia prašymą, perkančioji organizacija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per penkiolika dienų nuo šio prašymo gavimo praneša, kokios yra konkursą laimėjusios paraiškos charakteristikos ir santykiniai pranašumai, sumokėta kaina arba sutarties vertė, taip pat laimėtojo, su kuriuo sudaroma sutartis, pavadinimas.

40      Šis motyvų atskleidimas dviem etapais atitinka motyvavimo pareigos paskirtį, kuri, kaip konkrečiai nurodyta šio sprendimo 34 ir 35 punktuose, yra užtikrinti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priemonės priėmimo priežastis ir apginti savo teises, o Sąjungos teismas galėtų vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41      Kadangi akto motyvavimo pareiga priklauso, kaip buvo priminta šio sprendimo 37 punkte, nuo faktinių ir teisinių aplinkybių, kurioms esant tas aktas buvo priimtas, nagrinėjamu atveju taip pat reikia atsižvelgti į teisės normas, kuriose reglamentuoti neįprastai mažos kainos pasiūlymai.

42      Šiomis aplinkybėmis Finansinio reglamento I priedo 23.1 punkte numatyta, kad „jei dėl konkrečios sutarties pateiktame pasiūlyme yra nurodyta neįprastai maža kaina ar neįprastai mažos sąnaudos, perkančioji organizacija raštu paprašo pateikti išsamesnės informacijos apie, jos nuomone, svarbias kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir suteikia konkurso dalyviui galimybę pateikti pastabas.“

43      Finansinio reglamento I priedo 23.2 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija „atmeta pasiūlymą tik tuo atveju, jei pateiktais įrodymais nėra tinkamai paaiškinama, kodėl pasiūlyme nurodyta maža kaina ar sąnaudos“. Be to, ji „atmeta pasiūlymą, jei yra nustačiusi, kad jame nurodyta kaina yra neįprastai maža dėl to, kad pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės srityse taikytinų pareigų“.

44      Sąvoka „neįprastai mažos kainos pasiūlymas“ neapibrėžta Finansinio reglamento nuostatose. Vis dėlto buvo nuspręsta, kad neįprastai maža pasiūlymo kaina turi būti vertinama atsižvelgiant į pasiūlymo sudėtį ir aptariamą paslaugą (žr. 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45      Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti pasiūlymo rimtumą kyla, jeigu iš pat pradžių yra abejonių dėl pasiūlymo patikimumo, nes Finansinio reglamento I priedo 23.1 punkto pagrindinis tikslas – suteikti konkurso dalyviui galimybę nebūti pašalintam iš konkurso, kol nepasinaudojo galimybe pagrįsti savo pasiūlymo turinį, kai jame nurodyta kaina pasirodo neįprastai maža. Taigi tik tuo atveju, kai kyla tokių abejonių, vertinimo komisija privalo paprašyti pateikti reikiamus patikslinimus apie pasiūlymo sudėtį ir tik paskui, jei reikia, tą pasiūlymą atmesti. Atvirkščiai, jeigu pasiūlymas neatrodo neįprastai mažos kainos, kaip tai suprantama pagal minėtą 23.1 punktą, šis punktas netaikomas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2005 m. liepos 6 d. Sprendimo TQ3 Travel Solutions Belgium / Komisija, T‑148/04, EU:T:2005:274, 49 ir 50 punktus; 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Computer Resources International (Luxembourg) / Komisija, T‑422/11, EU:T:2014:927, 57 punktą ir 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 85 punktą).

46      Kaip matyti iš jurisprudencijos, tokių abejonių gali, be kita ko, kilti, jei nėra aišku, pirma, ar pasiūlyme laikomasi šalies, kurioje paslaugos turėtų būti teikiamos, teisės aktų dėl darbuotojų užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, saugos ir sveikatos darbe normų laikymosi, taip pat dempingo, ir, antra, ar į siūlomą kainą įtraukos visos sąnaudos, kurias lemia techniniai pasiūlymo aspektai (žr. 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 86 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47      Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vertinimą, ar yra neįprastai mažos kainos pasiūlymų, perkančioji organizacija atlieka dviem etapais.

48      Pirmiausia perkančioji organizacija įvertina, ar pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos „atrodo“ neįprastai mažos. Veiksmažodžio „atrodyti“ vartojimas Finansinio reglamento I priedo 23.1 punkte reiškia, kad perkančioji organizacija prima facie įvertina, ar pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, o ne savo iniciatyva atlieka išsamią kiekvieno pasiūlymo sudėties analizę, kad nustatytų, jog jis nėra neįprastai mažos kainos pasiūlymas. Taigi per šį pirmąjį etapą perkančioji organizacija turi tik nustatyti, ar pateiktuose pasiūlymuose yra požymis, galintis sukelti įtarimą, kad juose nurodyta kaina yra neįprastai maža. Taip yra būtent tuo atveju, kai pateiktame pasiūlyme siūloma kaina yra gerokai mažesnė už kituose pateiktuose pasiūlymuose nurodytą kainą arba už įprastinę rinkos kainą. Jeigu pateiktuose pasiūlymuose nėra tokio požymio ir neatrodo, kad juose nurodyta kaina gali būti neįprastai maža, perkančioji organizacija gali tęsti šių pasiūlymų vertinimą ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 88 punktą).

49      Tada, jeigu yra požymių, galinčių sukelti įtarimą, kad pasiūlyme nurodyta kaina gali būti neįprastai maža, perkančioji organizacija vis dėlto turi patikrinti šio pasiūlymo sudėtį ir įsitikinti, kad jame nurodyta kaina nėra neįprastai maža. Atlikdama tokį patikrinimą, perkančioji organizacija privalo nagrinėjamą pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui suteikti galimybę paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis mano, kad jo pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža. Tada perkančioji organizacija turi įvertinti pateiktus paaiškinimus ir nustatyti, ar aptariamame pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, ir, jeigu taip yra, ji privalo atmesti pasiūlymą (2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 89 punktas).

50      Bendrasis Teismas jau turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl perkančiajai organizacijai tenkančios pareigos motyvuoti nelaimėjusiam dalyviui, kai pasiūlymų vertinimo etape jai kilo abejonių dėl pateikto pasiūlymo neįprastai mažos kainos ir kai, išklausiusi atitinkamą konkurso dalyvį ir atlikusi išsamesnę analizę, nusprendė, kad šio pasiūlymo kaina nebuvo neįprastai maža. Konkrečiai kalbant, jis nusprendė, jog tam, kad pateiktų pakankamus motyvus, kad laimėjusio pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, perkančioji organizacija turėjo pateikti argumentus, iš kurių matyti, viena vertus, kad ji padarė išvadą, kad iš esmės dėl finansinių charakteristikų toks pasiūlymas atitiko, be kita ko, valstybės, kurioje paslaugos turės būti teikiamos, teisės aktus dėl darbuotojų užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir saugos bei sveikatos darbe normų laikymosi, ir, antra vertus, ji patikrino, ar į siūlomą kainą įtrauktos visos sąnaudos, kurias lemia techniniai šio pasiūlymo aspektai (2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Belgium ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 91 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

51      Dėl perkančiajai organizacijai tenkančios pareigos motyvuoti tuo atveju, kai ji mano, kad laimėjusiame pasiūlyme pateikta kaina neatrodo neįprastai maža, apimties pažymėtina, jog remiantis šio sprendimo 42–45 punktuose primintomis neįprastai mažų kainų pasiūlymus reglamentuojančiomis taisyklėmis ir būtent aplinkybe, jog perkančioji organizacija visų pirma atlieka tik prima facie vertinimą, ar pasiūlyme nurodyta kaina nėra neįprastai maža, darytina išvada, kad jos pareigos motyvuoti apimtis yra siaura. Iš tiesų, jeigu perkančioji organizacija būtų įpareigota išsamiai nurodyti, dėl kokių priežasčių jai neatrodo, jog pasiūlyme pateikta kaina yra neįprastai maža, būtų neatsižvelgta į skirtumą tarp dviejų Finansinio reglamento I priedo 23 punkte numatytos analizės etapų (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 92 punktą).

52      Konkrečiai kalbant, kai perkančioji organizacija pripažįsta kurį nors pasiūlymą laimėjusiu, ji neprivalo, atsakydama į bet kokį pagal Finansinio reglamento 170 straipsnio 3 dalį jai pateiktą prašymą motyvuoti, tiesiogiai nurodyti priežasčių, dėl kurių jos pripažintas laimėjusiu pasiūlymas jai nepasirodė neįprastai mažos kainos. Jeigu šį pasiūlymą perkančioji organizacija pripažįsta laimėjusiu, netiesiogiai, tačiau neišvengiamai galima daryti išvadą, kad ji nusprendė, jog nebuvo neįprastai mažos kainos pasiūlymo požymių. Vis dėlto tokie motyvai turi būti nurodyti nelaimėjusiam dalyviui, kuris to aiškiai prašo (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, T‑392/15, EU:T:2017:462, 93 punktą).

53      Iš tiesų, reikalavimas, kad perkančioji organizacija, nelaimėjusio dalyvio paprašyta, pagrįstų faktą, kad laimėjusio pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, leidžia paisyti Finansinio reglamento 170 straipsnio 3 dalies ir šio reglamento I priedo 31.2 punkto nuostatų, nes tokie motyvai suteikia nelaimėjusiam dalyviui informacijos apie svarbų laimėjusio pasiūlymo charakteristikų ir santykinių pranašumų aspektą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2013 m. spalio 15 d. Sprendimo European Dynamics Belgium ir kt. / EMA, T‑638/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:530, 66 punktą ir 2017 m. vasario 2 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑74/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:55, 51 punktą).

54      Be to, kaip matyti iš jurisprudencijos, nepakanka, kad perkančioji organizacija tik konstatuotų, kad vykdant sutarties sudarymo procedūrą laimėjęs pasiūlymas nėra neįprastai mažos kainos, ar tik nurodytų, jog buvo nuspręsta, jog šio pasiūlymo kaina nebuvo įprastai maža (šiuo klausimu žr. 2017 m. vasario 2 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑74/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:55, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55      Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad 2020 m. liepos 2 ir 3 d. raštuose (žr. šio sprendimo 3 ir 5 punktus) Komisija, remdamasi Finansinio reglamento 170 straipsniu ir šio reglamento I priedo 31 punktu, iš pradžių tik informavo ieškoves, kad jų pasiūlymas buvo atmestas, pridėdama vertinimo komisijos ataskaitos ištrauką, susijusią su jų pasiūlymu, o vėliau, gavusi ieškovių raštu pateiktą prašymą, tik pranešė joms laimėtojo pavadinimą ir pateikė kitą minėtos ataskaitos ištrauką, iš kurios turėjo būti aišku, kokios yra laimėjusio pasiūlymo charakteristikos ir santykiniai pranašumai. Iš pastarosios ištraukos matyti, kad, be kainos, finansinio įvertinimo ir jo kokybės / kainos santykio, kurį išreiškė galutinis balas, ieškovėms nurodytos laimėjusio pasiūlymo detalės buvo susijusios tik su šio pasiūlymo techniniais aspektais. Konkrečiai kalbant, šiame etape nurodytos detalės niekaip nebuvo susijusios su laimėjusio pasiūlymo kainos nagrinėjimu atsižvelgiant į galimą neįprastai mažą jo kainą.

56      2020 m. liepos 10 d. rašte (žr. šio sprendimo 7 punktą) ieškovės paprašė Komisijos patvirtinti, be kita ko, kad ji patikrino, ar, atsižvelgiant į laimėjusio pasiūlymo kainą, jis nekelia „socialinio dempingo“ rizikos, ir tvirtino, kad jų pasiūlymo kaina buvo reali ir konkurencinga atsižvelgiant į rinkos sąlygas, jų patirtį kaip šalių, su kuriomis Komisija jau buvo sudariusi sutartis, taip pat nurodė riziką dėl sutarties vykdymo, kuri kiltų dėl pasiūlymo, kurio kaina buvo daug mažesnė už jų pasiūlytą kainą.

57      Tiesa, ieškovės aiškiai nesirėmė sąvoka „neįprastai mažos kainos pasiūlymas“. Vis dėlto, kaip ieškovės tvirtino ieškinyje, o Komisija atsiliepime į ieškinį ir atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą to aspekto neginčijo, jos aiškiai nurodė galimas neįprastai mažos kainos pasiūlymo pateikimo pasekmes, t. y. socialinio dempingo riziką, nes toks pasiūlymas galėtų pažeisti šalių, kuriose turėjo būti teikiamos paslaugos, teisės aktus dėl darbuotojų užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir saugos bei sveikatos darbe, ir paslaugų teikimo tęstinumo riziką.

58      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija savo 2020 m. liepos 20 d. rašte tik atsakė, jog išsami finansinė konkurso laimėtojo pasiūlymo analizė parodė, kad pasiūlymas atitiko šalių, iš kurių kontrahentai ir jų subrangovai teiktų prašomas paslaugas, rinkos sąlygas.

59      Iš 2020 m. liepos 2 d. Komisijos rašto matyti, kad ieškovių sudaryto konsorciumo pateiktas bendras pasiūlymas dėl pirkimo dalies A nelaimėjo, nes nelaikytas ekonomiškai naudingiausiu. Iš dviejų vertinimo komisijos ataskaitos ištraukų matyti, kad Komisija informavo ieškoves (žr. šio sprendimo 4 ir 6 punktus), jog buvo mažesnis nei 7,72 balo skirtumas tarp bendro balo, kurį surinko jų pasiūlymas, ir tokio laimėjusiam pasiūlymui skirto balo. Tai taip pat reiškia, kad šį skirtumą bet kuriuo atvejui lėmė didelis skirtumas, t. y. 6 644 356,26 EUR, egzistavęs tarp ieškovių ir konkurso laimėtojo pasiūlytų kainų, o tai lėmė 9,19 balo skirtumą ieškovių nenaudai finansinio įvertinimo atveju, nors vertinant kokybę jų pasiūlymui buvo skirta 1,47 balo daugiau nei laimėjusiam pasiūlymui.

60      Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovių sudarytas konsorciumas ir konkurso laimėtojas vieninteliai pateikė pasiūlymą dėl pirkimo dalies A ir kad buvo tik vienas lyginamasis aspektas, t. y. ieškovių pasiūlyta kaina, leidžiantis nustatyti, ar buvo požymis, kad laimėjusio pasiūlymo kaina galėjo būti laikoma neįprastai maža, Komisija negalėjo tik nurodyti, kad laimėjęs pasiūlymas atitiko šalių, iš kurių kontrahentai ir subrangovai teiks paslaugas, rinkos sąlygas. Iš tiesų, kadangi kainos kriterijus buvo lemiamas nustatant pasiūlymų eiliškumą ir kadangi laimėjusio pasiūlymo kaina buvo vienintelis jį apibūdinantis santykinis pranašumas, Komisija tam, kad tinkamai atsakytų į ieškovių užklausą, turėjo bent pateikti informaciją apie procentinę sutarties dalį, kuri bus perduota vykdyti subrangovams, taip pat apie šalis, iš kurių nagrinėjamos paslaugos bus teikiamos (tai ji nurodė savo atsiliepime į ieškinį ir per teismo posėdį), nes tokia informacija būtų leidusi ieškovėms geriau suprasti priežastis, dėl kurių egzistavo dviejuose pasiūlymuose nurodytų kainų skirtumas. Tokia informacija joms taip pat būtų leidusi turėti pakankamai duomenų, leidžiančių suprasti, kodėl Komisija nusprendė, kad laimėjusio pasiūlymo kaina nepasirodė neįprastai maža, ir dėl to galbūt ginčyti šio vertinimo pagrįstumą.

61      Kadangi 2020 m. liepos 20 d. rašte Komisija pagrindimą pateikė tik teigdama, kad laimėjusio pasiūlymo kaina nebuvo neįprastai maža, ji nesilaikė nagrinėjamu atveju jai tenkančios pareigos motyvuoti.

62      Šios išvados negali paneigti, pirma, Komisijos argumentas, kad yra konkrečios taisyklės dėl motyvavimo pareigos apimties, kai daroma prielaida dėl neįprastai mažos kainos pasiūlymų egzistavimo, kurios taikomos tik tuo atveju, jei kyla abejonių dėl laimėjusio pasiūlymo kainos normalumo, o šiuo atveju taip nebuvo.

63      Šis argumentas grindžiamas klaidingu 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Trasys International ir Axianseu – Digital Solutions / EASA (T‑741/17, EU:T:2019:572) 49 punkto aiškinimu, kuriuo remiasi Komisija; jame konkrečiai nurodyta, kad esant požymių, keliančių įtarimų dėl galimo neįprastai mažos kainos pasiūlymų egzistavimo, perkančioji organizacija privalo nelaimėjusiam konkurso dalyviui, pateikusiam aiškų prašymą, nurodyti motyvus, kurie padėtų suprasti, kodėl jos pasirinktas pasiūlymas jai nepasirodė neįprastai mažos kainos.

64      Kaip matyti iš šio 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Trasys International ir Axianseu – Digital Solutions / EASA (T‑741/17, EU:T:2019:572) punkto, byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, taikytos gairės, kurias Bendrasis Teismas pateikė 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (T‑392/15, EU:T:2017:462) 93 punkte (į jį daroma aiški nuoroda šiame punkte); remiantis tomis gairėmis nelaimėjusiam dalyviui, pateikusiam aiškų prašymą, turi būti nurodyti motyvai, dėl kurių perkančioji organizacija nusprendė, kad pasiūlymo kaina nebuvo neįprastai maža (šiuo klausimu taip pat žr. 2017 m. vasario 2 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑74/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:55, 49 punktą).

65      Taigi reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Komisija, Bendrojo Teismo tariamai pateiktas patikslinimas būtent 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Trasys International ir Axianseu – Digital Solutions / EASA (T‑741/17, EU:T:2019:572) 49 punkte turi būti aiškinamas atsižvelgiant į konkrečias tos bylos, kurioje priimtas tas sprendimas, aplinkybes, kai buvo nustatyta, kad kilo abejonių dėl kelių dalyvių pasiūlytų kainų (žr., be kita ko, minėto sprendimo 47 punktą), ir negalima paneigti principo, kad apie motyvus, dėl kurių perkančioji organizacija nusprendė, kad laimėjęs pasiūlymas nėra neįprastai mažos kainos ir kurie yra jo charakteristikų ir santykinių pranašumų vertinimo dalis, turi būti pranešta nelaimėjusiam dalyviui, kuris to aiškiai prašo (žr. šio sprendimo 52–53 punktus).

66      Atsižvelgiant į šio sprendimo 56 ir 57 punktuose išdėstytus argumentus, nustatyta, kad ieškovės prašė tokios informacijos.

67      Antra, Komisija iš esmės teigia, kad Finansiniame reglamente nenumatyta jokia perkančiosios organizacijos pareiga nelaimėjusiam dalyviui, kuris to prašo, nurodyti priežastis, dėl kurių ji nusprendė, kad laimėjusio pasiūlymo kaina nebuvo neįprastai maža, juo labiau kad pagal minėto reglamento I priedo 23.1 punktą analizė šiuo klausimu atliekama tik tada, kai pasiūlyme nurodyta kaina atrodo neįprastai maža.

68      Vis dėlto negalima sutikti su tuo, kad perkančioji organizacija vien dėl to, kad remiasi šia nuostata, įvykdo Finansinio reglamento 170 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą pranešti nelaimėjusiam konkurso dalyviui, kuris to prašo, apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir pranašumus, kurie neginčijamai priskirtini prie priežasčių, dėl kurių šio pasiūlymo kaina nepasirodė neįprastai maža. Taigi Komisija negalėjo tik konstatuoti, kad ji nemanė, jog laimėjusio pasiūlymo kaina buvo neįprastai maža, ir nenurodyti ieškovėms, kurios to aiškiai prašė, motyvų, kuriais remdamasi ji padarė tokią išvadą, kaip matyti iš šio sprendimo 53 punkte nurodytos jurisprudencijos.

69      Žinoma, vykstant procesui Komisija pateikė tam tikrų paaiškinimų, kad iš esmės didelę dalį laimėjusiame pasiūlyme numatytų paslaugų teiktų subrangovai, daugiausia Graikijoje ir Rumunijoje, todėl darbo užmokesčio skirtumai, susiję su paslaugų teikimo vieta, paaiškina esminį pateiktų pasiūlymų kainų skirtumą. Vis dėlto, nepaisant to, ar šie paaiškinimai yra pagrįsti, negalima į juos atsižvelgti. Iš tiesų iš šio sprendimo 36 punkte primintos jurisprudencijos matyti, kad galima atsižvelgti tik į informaciją, kurią ieškovės gavo prieš pareikšdamos šį ieškinį, nes motyvai iš principo negali būti pirmą kartą ir a posteriori nurodyti teisme.

70      Atsižvelgiant į Komisijos 2020 m. liepos 20 d. rašte pateiktus motyvus ir į ankstesniuose jos raštuose ir prie jų pridėtose vertinimo komisijos ataskaitos ištraukose pateiktą informaciją, negalima teigti, kad ieškovės galėjo susipažinti su visa informacija, susijusia su konsorciumo ARHS-IBM pasiūlymo sudėtimi, leidusia Komisijai nuspręsti, kad šio pasiūlymo kaina nebuvo neįprastai maža.

71      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti pagrįstu šį ieškinio pagrindą, iš esmės susijusį su nepakankamai motyvuotomis priežastimis, dėl kurių perkančioji organizacija konkurso laimėtojo pasiūlymo kainos nelaikė neįprastai maža, ir atitinkamai panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti su jo vidiniu teisėtumu susijusio ieškinio pirmojo pagrindo, kuriame teigiama, kad perkančioji organizacija iš esmės neteisingai nusprendė, kad minėta kaina nebuvo neįprastai maža (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2012 m. spalio 10 d. Sprendimo Sviluppo Globale / Komisija, T‑183/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:534, 46 punktą ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Trasys International ir Axianseu – Digital Solutions / EASA, T‑741/17, EU:T:2019:572, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ir nuspręsti dėl ieškovių pasiūlymo pateikti įrodymą bei jo priimtinumo, kurį ginčija Komisija.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

72      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovių bylinėjimosi išlaidas pagal šių reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2020 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimą, kuriuo, pirma, atmestas Sopra Steria Benelux ir Unisys Belgium bendras pasiūlymas, pateiktas vykstant konkursui TAXUD/2019/OP/0006 dėl paslaugų, susijusių su Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato informacinių platformų specifikacija, plėtra, technine priežiūra ir trečiojo lygio parama, ir, antra, sutartį nuspręsta sudaryti su kitu pasiūlymą pateikusiu konsorciumu, kiek tai susiję su pirkimo dalimi A.

2.      Komisija padengia savo ir Sopra Steria Benelux ir Unisys Belgium bylinėjimosi išlaidas.

Spielmann

Öberg

Mastroianni

Paskelbta 2021 m. gruodžio 1 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.