EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. sausio 16 d. (*)
„Pareigūnai – Pensijos – Teisės į pensiją, įgytos prieš pradedant tarnybą Bendrijose – Pervedimas į Bendrijos sistemą – Prašymo dėl pervedimo atsiėmimas siekiant pasinaudoti palankesnėmis nuostatomis“
Byloje F‑92/05
dėl Emmanuel Genette, Europos Bendrijų Komisijos pareigūno, gyvenančio Gorze (Prancūzija), atstovaujamo advokato M.-A. Lucas,
ieškovo,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą V. Joris ir D. Martin, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge
atsakovę,
palaikomą
Belgijos Karalystės, atstovaujamos L. Van den Broeck, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
įstojusios į bylą šalies,
pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikšto ieškinio,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kreppel, teisėjai H. Tagaras ir S. Gervasoni (pranešėjas),
kanclerė W. Hakenberg,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. rugsėjo 20 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2005 m. rugsėjo 26 d. faksu (ieškinio originalas buvo pateiktas rugsėjo 28 d.), E. Genette prašo panaikinti 2005 m. sausio 25 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą neleisti jam atsiimti 2001 m. pateiktą prašymą dėl jo Belgijos pensijų sistemose įgytų teisių į pensiją pervedimo ir pateikti naują prašymą dėl šių teisių pervedimo.
Teisinis pagrindas
2 Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas), iš dalies pakeitusio šiuos nuostatus (OL L 124, p. 1) (toliau – 2004 m. kovo 22 d. Reglamentas), įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta:
„Pareigūnas, kuris tarnybą Bendrijose pradeda:
– nutraukęs tarnybą valstybės administracijoje, nacionalinėje arba tarptautinėje organizacijoje, arba
– užsiėmęs veikla pagal darbo sutartį arba savarankiškai,
po paskyrimo į nuolatinę tarnybą turi teisę, kad būtų sumokėtas Bendrijoms ištarnauto laiko pensijos, į kurią pareigūnas įgyja teisę dėl tokios tarnybos arba veiklos, aktuarinis ekvivalentas arba grąžinamųjų įmokų nustatyta suma.
Tokiu atveju institucija, kurioje tarnauja pareigūnas, atsižvelgdama į jo lygį paskiriant į nuolatinę tarnybą, nustato, kiek pensijų draudimo stažo metų jam bus priskaičiuota atsižvelgiant į jos taikomą pensijų sistemą už ankstesnį darbo stažą remiantis aktuarinio ekvivalento arba grąžinamųjų įmokų nustatytomis sumomis“. (Pataisytas vertimas)
3 PTN redakcijos, galiojusios priėmus 2004 m. kovo 22 d. Reglamentą, kuris pagal jo 2 straipsnį įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d., VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta:
„Pareigūnas, kuris tarnybą Bendrijose pradeda:
– nutraukęs tarnybą valstybės administracijoje, nacionalinėje arba tarptautinėje organizacijoje, arba
– užsiėmęs veikla pagal darbo sutartį arba savarankiškai,
po paskyrimo į nuolatinę tarnybą, tačiau prieš jam įgyjant teisę gauti ištarnauto laiko pensiją, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 77 straipsnyje, turi teisę, kad būtų sumokėta Bendrijoms pensijos, į kurią tokioje tarnyboje ar užsiimant tokia veikla buvo įgyta teisė, kapitalo vertė, perskaičiuota faktinio pervedimo dieną.
Tokiu atveju institucija, kurioje dirba pareigūnas, atsižvelgdama į jo bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo dėl pervedimo dieną, pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas nustato, kiek pensijų draudimo stažo metų jam bus priskaičiuota pagal Bendrijos pensijų sistemą už ankstesnį jo darbo stažą, remiantis pervestu kapitalu, atėmus sumą, atitinkančią kapitalo vertės pasikeitimą per laikotarpį nuo prašymo atlikti pervedimą pateikimo dienos iki faktinės pervedimo dienos.
Pareigūnai tokia tvarka gali pasinaudoti tik kartą kiekvienoje valstybėje narėje ir atitinkamame pensijų fonde.“ (Pataisytas vertimas)
4 Pagal 2004 m. kovo 22 d. Reglamentu į PTN įtrauktą 107a straipsnį „pereinamojo laikotarpio nuostatos“ pateikiamos PTN XIII priede. Pagal šio priedo 26 straipsnio 3 dalį:
„Pareigūnai, kurie pateikė prašymą dėl pervedimo per nustatytą terminą, tačiau nepriėmė jiems pateikto pasiūlymo, kurie nepateikė prašymo dėl pervedimo per anksčiau nustatytą terminą ar kurių prašymas buvo atmestas dėl to, kad buvo pateiktas po to termino, vis dar turi galimybę pirmą kartą ar iš naujo pateikti tokį prašymą ne vėliau kaip iki 2004 m. spalio 31 dienos.“
5 1991 m. gegužės 21 d. Belgijos įstatymo, įtvirtinančio tam tikrą ryšį tarp Belgijos ir tarptautinės viešosios teisės reglamentuojamų institucijų pensijų sistemų, paskelbto 1991 m. birželio 20 d. Moniteur belge, p. 13871 (toliau – 1991 m. Įstatymas), 3 straipsnyje numatyta, kad „kiekvienas pareigūnas, institucijos sutikimu, turi teisę pateikti prašymą, kad būtų sumokėta institucijai senatvės pensijos suma, susijusi su prieš pradedant tarnybą įgytu pensijų draudimo stažu ir ankstesne tarnyba“. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį pareigūnui pateikus prašymą pervesti Belgijos pensijų sistemoje įgytas teises į pensiją ir jį patenkinus, Bendrijos institucija perima pareigūno teises. Atsižvelgus į tokį įtvirtintą teisių perėmimo mechanizmą iš Belgijos pensijų sistemos neatliekamas joks mokėjimas institucijai, kol suinteresuotasis pareigūnas neįgyja teisės gauti Bendrijos pensijos. 1991 m. Įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad „iki 11 straipsnyje nurodyto teisių faktinio perėmimo, pareigūnas, institucijos sutikimu, gali atsiimti prašymą dėl pervedimo. Toks atsiėmimas yra galutinis.“
6 2003 m. vasario 10 d. Belgijos įstatymas, reglamentuojantis teisių į pensiją pervedimą tarp Belgijos ir tarptautinės viešosios teisės reglamentuojamų institucijų pensijų sistemų, paskelbtas 2003 m. kovo 27 d. Moniteur belge, p. 14747 (toliau – 2003 m. Įstatymas), pakeitė Belgijos teisės aktus dėl Belgijos sistemose įgytų teisių į pensiją pervedimo į Bendrijos pensijų sistemą. Šis įstatymas, kuris, remiantis jo 29 straipsniu taikomas po 2002 m. sausio 1 d. pateiktiems prašymams dėl pervedimo, įtvirtina į Belgijos pensijų sistemą mokamų grąžinamųjų įmokų nustatytos sumos kartu su jas sudarančiomis palūkanomis sistemą. Jo 4 straipsnyje nurodyta, kad „pareigūnas ar laikinasis tarnautojas, turintis teisę į vieną ar kelias 3 straipsnio 1 (dalies) 1–4°punktuose nurodytas pensijas, pradėjęs tarnybą institucijoje, jos sutikimu, gali pateikti prašymą dėl jo apdraudimo šiose pensijų sistemose prieš pradedant tarnybą institucijoje 7 straipsnio pagrindu nustatytų sumų pervedimo į šią instituciją ar jos pensijų fondą <...>“. Remiantis šiais naujais teisės aktais, pervedant teises į pensiją į Bendrijos sistemą nedelsiant sumokamas kapitalas. 2003 m. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „prašymas dėl pervedimo tampa neatšaukiamu tą dieną, kai (nacionalinė pensijų) tarnyba gauna galutinį institucijos patvirtinimą, kad pareigūnas ar laikinasis tarnautojas pateikė prašymą dėl pervedimo“.
7 2006 m. liepos 20 d. Belgijos įstatymas, paskelbtas 2006 m. liepos 26 d. Moniteur belge, p. 36940 (toliau – 2006 m. Įstatymas), kuriame numatytos įvairios nuostatos, pakeitė 1991 m. Įstatymo 9 straipsnį atgaline data nuo 2004 m. gegužės 1 dienos. Šiame straipsnyje nurodyta, kad „iki 11 straipsnyje nurodyto teisių faktinio perėmimo pareigūnas, nutraukęs tarnybą institucijoje ir neturintis teisės pasinaudoti ištarnauto laiko pensija, gali, institucijos sutikimu, atsiimti prašymą dėl pervedimo. Toks atsiėmimas yra galutinis“.
Faktinės bylos aplinkybės
8 Prieš pradėdamas 2000 m. balandžio 1 d. tarnybą Komisijoje, priskyrus jį B 5 lygiui ir suteikus 3 pakopą, 1968 m. gimęs ieškovas dirbo privačiame Belgijos sektoriuje. Nuo 1992 m. iki 1996 m. jis dirbo savarankiškai, o nuo 1996 m. iki 2000 m. – pagal darbo sutartį.
9 Dirbdamas jis pirmiausia buvo apdraustas Nacionalinėje savarankiškai dirbančių darbuotojų socialinės apsaugos įstaigoje (toliau – INASTI), vėliau – Nacionalinėje pensijų kasoje (toliau – ONP), t. y. pensijų sistemose, kurioms jis mokėjo įmokas; taigi šiose įstaigose jis įgijo teises į pensiją.
10 2001 m. sausio 1 d. paskirtas į nuolatinę tarnybą Bendrijos pareigūnu ieškovas 2001 m. liepos 13 d. raštu Komisijai pateikė prašymą dėl teisių, įgytų Belgijos savarankiškai ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų sistemose, pervedimo į Bendrijos pensijų sistemą. Šis prašymas buvo pateiktas PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bei minėto 1991 m. Įstatymo 3 straipsnio pagrindu.
11 2002 m. birželio 11 d. Komisijos Administracijos ir personalo generalinio direktorato B direktorato Pensijų ir ryšių su buvusiais pareigūnais skyrius ieškovui rašte nurodė papildomus pensijos draudimo stažo metus, kurie jam bus priskaičiuoti Bendrijos sistemoje, Komisijai atlikus skaičiavimus remiantis Belgijos savarankiškai dirbančių asmenų sistemoje įgytos nacionalinės pensijos aktuariniu ekvivalentu. Jeigu ieškovas išeitų į pensiją sulaukęs 65 metų amžiaus, INASTI apskaičiuotos metinės 1 431,29 eurų pensijos aktuarinis ekvivalentas sudarytų 8 139,33 eurų ir papildomas pensijų draudimo stažas, priskaičiuotas Bendrijos sistemoje, būtų vieneri metai ir devyniolika dienų. Taip pat Komisija jį informavo, kad pagal 1991 m. Įstatymo 11 straipsnį ji perima teises į jo Belgijoje įgytas teises į pensiją nuo Bendrijos pensijos mokėjimo dienos.
12 2002 m. rugpjūčio 26 d. ieškovą tas pats skyrius analogiškame rašte, susijusiame su jo dirbant pagal darbo sutartį įgytomis teisėmis į pensiją, informavo, kad sulaukus 65 metų amžiaus ONP apskaičiuotos metinės 1 952,48 eurų pensijos aktuarinis ekvivalentas sudarytų 11 102,79 eurų ir kad papildomas pensijų draudimo stažas Bendrijos sistemoje būtų vieneri metai, penki mėnesiai ir penkios dienos.
13 Šiuose raštuose ieškovui buvo nurodyta, kad sutikus su raštuose pateiktais pasiūlymais prašymo dėl pervedimo nebus galima atšaukti. Vis dėlto juose buvo nurodyta, kad išimtinėmis aplinkybėmis prašymą dėl pervedimo galima atšaukti nutraukus tarnybą Komisijoje prieš įvykdant PTN 77 straipsnyje nustatytas Bendrijos pensijos gavimo sąlygas.
14 2002 m. liepos 17 d. ir rugpjūčio 29 d. ieškovas išreiškė sutikimą su 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. Komisijos pateiktais pasiūlymais.
15 Kaip buvo nurodyta 6 punkte, 2003 m. Įstatymas pakeitė prašymų dėl Belgijos pensijų sistemoje įgytų teisių į pensiją pervedimo į Bendrijas, pateiktų po 2002 m. sausio 1 d., sąlygas.
16 Šiek tiek anksčiau nei 2004 m. spalio mėn. ieškovas sužinojo, kad 2003 m. tarnybą Komisijoje pradėjusiam pažįstamam asmeniui, kuris, kaip ir jis, pagal PTN redakciją, galiojusią iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, pateikė prašymą pervesti jo teises į pensiją, įgytas pagal darbo sutartį dirbančių asmenų Belgijos pensijų sistemoje, į Bendrijos sistemą, buvo leista iš Belgijos pervesti kapitalą, atitinkantį panašius į jo turimus draudimo metus ir darbo užmokestį, dėl ko šiam pažįstamam asmeniui Bendrijos sistemoje buvo suteiktas daug didesnis papildomas pensijų draudimo stažas nei tas, į kurį turėjo teisę ieškovas.
17 Remdamasis PTN 90 straipsnio 1 dalimi, ieškovas 2004 m. spalio 31 d. pateikė Komisijai prašymą siekdamas, kad ši:
– nuspręstų jam leisti, kaip tai numato 1991 m. Įstatymo 9 straipsnis, atsiimti šio įstatymo pagrindu 2001 m. liepos 13 d. pateiktą prašymą dėl jo savarankiškai ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų Belgijos pensijų sistemose įgytų teisių į pensiją pervedimo į Bendrijos sistemą,
– nuspręstų jam leisti, kaip tai numato 2003 m. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, pateikti prašymą dėl jo teisių į pensiją pervedimo šio įstatymo pagrindu.
18 2005 m. vasario 2 d. ieškovui buvo pranešta apie 2005 m. sausio 25 d. Pensijų skyriaus vedėjo priimtą sprendimą atmesti jo 2004 m. spalio 31 d. prašymą (toliau – ginčijamas sprendimas), kuris išdėstytas taip:
19 „<...> Jūs prašote <...> leisti, pirma, atsiimti (PTN) VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies pagrindu pateiktą prašymą dėl teisių į pensiją, įgytų Belgijos sistemose INASTI ir ONP, pervedimo, kurį šios sistemos jau įvykdė pagal 1991 m. Įstatymo nuostatas, ir, antra, pateikti naują prašymą, kurį šios sistemos turėtų vykdyti, remdamosi 2003 m. Įstatymo nuostatomis.
20 Komisijos administracijos 2002 m. birželio 11 d. ir 2002 m. rugpjūčio 26 d. pasiūlymuose, pateiktuose INASTI ir ONP pranešus pervestinos pensijos dydį, buvo aiškiai nurodyta, kad pervedimas yra neatšaukiamas atitinkamai tarnybai gavus Jūsų sutikimą su šiais pasiūlymais. Kadangi Jūs su tuo sutikote, Jūsų teisės buvo pervestos, ir (Paskyrimų tarnyba) galutinai išnagrinėjo ONP bei INASTI bylas.
21 Nors 1991 m. Įstatyme numatyta galimybė „atsiimti prašymą, institucijos sutikimu“ (1991 m. Įstatymo 9 straipsnis), vis dėlto praktikoje ši institucijų galimybė numatyta tik išimtiniais atvejais, kurie buvo nurodyti suinteresuotajam pareigūnui adresuotame pasiūlymų rašte: „Išimtinėmis aplinkybėmis prašymą dėl pervedimo galima atšaukti suinteresuotajam asmeniui nutraukus tarnybą prieš įvykdant PTN 77 straipsnyje nustatytas Bendrijos pensijos gavimo sąlygas“. Nekalbama apie galimybę atsiimti prašymą, bet apie operacijos atšaukimą labai išimtiniu atveju.
22 Be to, 1989 m. lapkričio 9 d. Sprendime sujungtose bylose 75/88, 146/88 ir 147/88 Europos Bendrijų Teisingumo Teismas aiškiai atskyrė dvi skirtingas teisės sistemas, kurioms priskiriami atitinkami sprendimai: sprendimas dėl pervestinos sumos apskaičiavimo ir sprendimas dėl šio aktyvo pavertimo pensijų draudimo stažu, kiekvienam jų taikant atitinkamai sistemai būdingą teismo kontrolę. Iš to išplaukia, kad Belgijos įstatyme numatyta teorinė prašymo dėl pervedimo atsiėmimo galimybė yra neveiksminga, jeigu tai nenumatyta Bendrijos teisės aktuose. Būtent taip ir yra.
23 Tokiomis aplinkybėmis neįmanoma Jums leisti atsiimti jau išnagrinėtą prašymą ir pateikti naują prašymą dėl pervedimo, nes pervedimas yra tinkamai įvykdytas.“
24 2005 m. balandžio 22 d. ieškovas per savo atstovą dėl ginčijamo sprendimo Komisijai pateikė skundą PTN 90 straipsnio 2 dalies pagrindu.
25 2005 m. birželio 10 d. Administracijos ir personalo generalinio direktorato generalinis direktorius Paskyrimų tarnybos vardu priėmė sprendimą, „atsakydamas į gausius pareigūnų prašymus ir skundus, pateiktus dėl teisių į pensiją pervedimo iš Belgijos pensijų sistemos į Bendrijos sistemą“, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2005 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku ir faksu (toliau – 2005 m. birželio 10 d. Sprendimas).
Procesas ir šalių reikalavimai
26 Šis ieškinys iš pradžių buvo įregistruotas Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje numeriu T‑361/05.
27 Remdamasis 2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimo 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiančio Europos Sąjungos tarnautojų teismą (OL L 333, 2004, p. 7), 3 straipsnio 3 dalimi, 2005 m. gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismas nutartimi šią bylą perdavė Tarnautojų teismui. Ieškinys Tarnautojų teismo kanceliarijoje buvo įregistruotas Nr. F‑92/05.
28 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismas gavo 2006 m. gegužės 8 d., Belgijos Karalystė pateikė prašymą įstoti į bylą palaikyti atsakovės reikalavimus. Remdamasis Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento, mutatis mutandis taikomo Tarnautojų teismui pagal Sprendimo 2004/752 3 straipsnio 4 dalį iki Tarnautojų teismo procedūros reglamento įsigaliojimo, 115 straipsnio 1 dalimi ir 116 straipsnio 6 dalimi, Tarnautojų teismo pirmininkas 2006 m. birželio 29 d. Nutartimi posėdyje patenkino šį prašymą įstoti į bylą. Belgijos Karalystei buvo perduotas teismo posėdžio pranešimas.
29 Taikydamas Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Tarnautojų teismas paprašė Komisijos pateikti jam ieškovo teisių į pensiją pervedimo metu ir šiuo metu galiojančias PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, atitinkamai priimtas 1993 m. ir 2004 m., o šalių ir įstojusios į bylą šalies – atsakyti į klausimus raštu. Šie prašymai buvo patenkinti.
30 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– panaikinti 2005 m. birželio 10 d. Sprendimą,
– priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
31 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priimti tinkamą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
32 Belgijos Karalystė, palaikydama Komisiją, Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio priimtinumo
Šalių argumentai
33 Komisija prieštarauja ieškinio priimtinumui remdamasi tuo, kad atsižvelgiant į PTN 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą ieškinys buvo pareikštas pavėluotai. Ji tvirtina, kad ieškovas suklydo nuspręsdamas, jog terminas pareikšti ieškinį dėl 2005 m. birželio 10 d. Sprendimo prasidėjo tik 2005 m. rugpjūčio 18 d., t. y. kai Paskyrimų tarnyba laišku patvirtino jo skundo atmetimą. Todėl ieškinys buvo pareikštas pavėluotai ir jį reikia atmesti kaip nepriimtiną.
Tarnautojų teismo vertinimas
34 2005 m. balandžio 22 d. ieškovas dėl ginčijamo sprendimo pateikė skundą. Paskyrimų tarnyba šį skundą atmetė 2005 m. birželio 10 d. Sprendimu, apie kurį suinteresuotajam pareigūnui buvo pranešta 2005 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku ir faksu. 2005 m. rugpjūčio 25 d. laiške Paskyrimų tarnyba tik patvirtino, kad „(jos) nuomone“, ji „visiškai“ atsakė į ieškovo skundą 2005 m. birželio 10 d. Sprendimu. Todėl Komisija teisingai nurodė, kad remiantis PTN 91 straipsnio 3 dalimi trijų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti, per kurį buvo galima pareikšti ieškinį dėl 2005 m. sausio 25 d. Sprendimo, prasidėjo nuo pranešimo apie skundo atmetimą dienos, t. y. nuo 2005 m. birželio 14 dienos.
35 Taigi trijų mėnesių terminas baigėsi 2005 m. rugsėjo 14 dieną. Vis dėlto, atsižvelgus į Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalyje numatytą termino dėl nuotolių pratęsimą dešimčiai dienų, šiuo atveju terminas ieškiniui pareikšti turėjo baigtis rugsėjo 24 d. vidurnaktį.
36 To paties reglamento 101 straipsnio 2 dalies pirmojoje įtraukoje numatyta, kad „jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba oficialiosios šventės dieną, jis pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos“. 2005 m. rugsėjo 24 d. buvo šeštadienis. Pagal minėtas nuostatas šiuo atveju terminas turėjo būti pratęstas iki pirmadienio, įskaitytinai iki 2005 m. rugsėjo 26 dienos.
37 Todėl šis 2005 m. rugsėjo 26 d. pareikštas ieškinys, kuris tą pačią dieną faksu perduotas Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai, buvo pareikštas per ieškinio pareiškimui nustatytą terminą. Iš to išplaukia, kad prieštaravimą dėl ieškinio priimtinumo, grindžiamą teisės pareikšti ieškinį praleidus terminą praradimu, reikia atmesti.
Dėl reikalavimų panaikinti 2005 m. birželio 10 d. Sprendimą
38 Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką pareiškus reikalavimus dėl skundo atmetimo siekiama kreiptis į teismą dėl užginčyto akto, todėl jie nėra savarankiški (1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, Rink. p. 23, 8 punktas). Taigi reikia pripažinti, kad minėtais reikalavimais, pateiktais dėl 2005 m. birželio 10 d. atmesto skundo, siekiama tik ginčijamo sprendimo panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Theodorakis prieš Tarybą, T‑310/02, Rink.VT p. I‑A‑95 ir II‑427, 19 punktą).
Dėl reikalavimų, pareikštų dėl ginčijamo sprendimo, kuriuo ieškovui neleista atsiimti prašymo dėl teisių į pensiją, įgytų savarankiškai ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų Belgijos pensijų sistemose, pervedimo į Bendrijos sistemą
1. Dėl reikalavimų aiškinimo
– Šalių argumentai
39 Komisija mano, kad ieškovas iš tikrųjų ginčija 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus, kuriais ji nustatė pensijų draudimo stažo metus, kurie bus priskaičiuoti Bendrijos sistemoje už suinteresuotojo pareigūno savarankiškai ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų Belgijos sistemose įgytas teises į pensiją.
40 Ieškovas teigia, kad nors jis siekia, jog Komisija atšauktų 2002 m. birželio 11 d. ir 26 d. sprendimus bei juos pakeistų naujais, vis dėlto jis prašo ne juos panaikinti, o kad jam Komisija leistų atsiimti 2001 m. pateiktą prašymą dėl Belgijos sistemose įgytų teisių į pensiją pervedimo.
41 Net Komisijai patenkinus jo prašymą, 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimai išliktų galioti, ir tik įvykdžiusi keletą papildomų sąlygų Komisija galėtų šiuos sprendimus pakeisti. Toks rezultatas iš tiesų galėtų būti pasiektas, tik jeigu pareiškus ieškinį Belgijos teisme Belgijos valdžios institucijos, pirma, pripažintų, kad ieškovas 1991 m. Įstatymo pagrindu gali atsiimti 2001 m. liepos 13 d. pateiktą prašymą dėl pervedimo, ir, antra, jog galima pateikti naują prašymą dėl pervedimo 2003 m. Įstatymo pagrindu, bei galiausiai priimtų naujus sprendimus dėl į Bendrijos pensijų sistemą pervestinų sumų, kurias Komisija turi priskaičiuoti pagal PTN redakcijos, galiojusios po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, kad pakeistų sprendimus dėl papildomų Bendrijos sistemoje pripažintinų ieškovo pensijų draudimo stažo metų.
– Tarnautojų teismo vertinimas
42 Minėtų reikalavimų aiškinimas susijęs su klausimu, ar ieškovo prašymas leisti atsiimti prašymą dėl teisių į pensiją pervedimo yra atskiras prašymas nuo prašymo atšaukti sprendimus, nustatančius metų, kurie priskaičiuojami Bendrijos pensijų sistemoje apskaičiuojant anksčiau įgytas teises į pensiją, skaičių.
43 Pirmiausia reikia priminti teisių į pensiją pervedimo į Bendrijos pensijų sistemą sąlygas.
44 Iš 1981 m. spalio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Belgiją (137/80, Rink. p. 2393, 13 punktas) matyti, kad pareigūnui po jo paskyrimo į nuolatinę tarnybą PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalimi suteikiant teisę pervesti į Bendrijos sistemą už anksčiau vykdytas funkcijas administracijoje, nacionalinėje ar tarptautinėje organizacijoje ar įmonėje įgytų teisių į pensiją aktuarinį ekvivalentą arba grąžinamųjų įmokų nustatytą sumą, siekiama suteikti teisę, kurią jis gali laisvai įgyvendinti.
45 Todėl kai PTN redakcijos, galiojusios iki ir po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies pagrindu pateiktas prašymas atitinka nustatytus reikalavimus, pensijų sistemos valdymo įstaiga, kurioje ieškovas prieš tai įgijo teises į pensiją, o vėliau – Bendrijos institucija – paeiliui privalo pirmiausia apskaičiuoti įgytas teises į pensiją, o vėliau, atsižvelgdamos į šias teises, nustatyti metų skaičių už ankstesnį tarnybos laikotarpį, kuris bus priskaičiuotas Bendrijos pensijų sistemoje.
46 Todėl teisių į pensiją pervedimą reikia nagrinėti kaip operaciją, kurią sudaro du vienas po kito, pareigūno prašymu ir vykdant susijusią kompetenciją, priimami vienašaliai sprendimai, kuriuos iš pradžių priima nacionalinė pensijų sistemos valdymo įstaiga, o vėliau Bendrijos institucija.
47 Todėl Belgijos sistemose įgytų teisių į pensiją pervedimo galimo panaikinimo sąlygos yra sąlygos, kuriomis galima atšaukti minėtus pervedimo operaciją sudarančius sprendimus.
48 1991 m. Įstatymas, kuriuo remdamasis ieškovas 2001 m. liepos 13 d. pateikė prašymą pervesti Belgijos sistemose įgytas teises į pensiją, numato Bendrijos institucijos teisių perėmimo mechanizmą Belgijoje įgytų teisių į pensiją atžvilgiu nuo tos dienos, kurią atsiranda teisė į Bendrijos pensiją. Jo 9 straipsnyje nurodyta, kad „iki 11 straipsnyje nurodyto teisių faktinio perėmimo pareigūnas <...> gali, institucijos sutikimu, atsiimti prašymą dėl pervedimo. Toks atsiėmimas yra galutinis“.
49 Iš minėtų 1991 m. Įstatymo nuostatų formuluotės galima suprasti, kad ieškovas Komisijai pateikė prašymą leisti atsiimti prašymą dėl pervedimo. Kadangi šios nuostatos numato, kad iki faktinio teisių perėmimo suinteresuotasis pareigūnas turi teisę prašyti, jog Belgijos pensijų sistemų valdymo įstaigos atšauktų priimtus sprendimus dėl pervedimo, teisių pervedimas visiškai panaikinamas, jeigu taip pat atšaukiamas ir institucijos sprendimas, nustatantis papildomų metų skaičiaus pridėjimą Bendrijos sistemoje. Todėl minėtose 1991 m. Įstatymo nuostatose nurodytas institucijos sutikimas yra susijęs su institucijos sprendimo, priimto pervedant teises į pensiją, atšaukimu.
50 Iš to išplaukia, jog minėtus reikalavimus, kaip tvirtina Komisija, reikia aiškinti taip, kad siekiama panaikinti Komisijos atsisakymą atšaukti 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus, priimtus dėl suinteresuotojo pareigūno dviejose Belgijos sistemose įgytų teisių į pensiją pervedimo į Bendrijos sistemą.
2. Dėl reikalavimų priimtinumo
– Šalių argumentai
51 Komisija tvirtina, kad jos 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimai yra galutiniai, todėl jų nebegalima užginčyti.
52 Ieškovas klaidingai teigė, kad šie du sprendimai yra tarpiniai, nes pagal 1991 m. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį galutinis institucijos priskaičiuotas papildomų metų skaičius apskaičiuojant jo pensiją priklauso nuo amžiaus, turėto pradėjus gauti pensiją, ir tą dieną galiojančio vartotojų kainų indekso. 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimai yra galutiniai, nes juose patvirtinamas ieškovo sutikimas su Komisijos pasiūlymais, susijusiais su jo teisių į pensiją pervedimu ir su prie jų pridėtais skaičiavimais. Tai, kad papildomų metų skaičius, priskaičiuotinas faktiškai apskaičiuojant pensiją, kaip akivaizdu, galėjo būti nustatytas tik suinteresuotajam pareigūnui pasiekus amžių, kai jis faktiškai išeina į pensiją, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės.
53 Kadangi ieškovas akivaizdžiai sutiko su Komisijos pasiūlymais, dėl šio sutikimo jie tapo galutiniais.
54 Tik paaiškėjus naujam faktui galima užginčyti galutinį sprendimą su sąlyga, kad juo buvo remtasi per protingą terminą. Taigi, net jeigu 2003 m. Įstatymo, paskelbto 2003 m. kovo 27 d. Moniteur belge, įsigaliojimą būtų galima pripažinti nauju faktu teismų praktikos prasme, ieškovo 2004 m. sausio 31 d. prašymas buvo pateiktas viršijant protingą terminą. Dėl subjektyvaus ieškovo tvirtinimo, kad taikomas nevienodas požiūris į pareigūnus, atsiradęs įsigaliojus 2003 m. Įstatymui, reikia nurodyti, kad tai nėra naujas, nuo šio įstatymo įsigaliojimo nepriklausantis faktas.
– Tarnautojų teismo vertinimas
55 Iš to, kas buvo nurodyta 45–47 punktuose, matyti, jog 2002 m. birželio 10 d. ir rugpjūčio 26 d. raštų negalima pripažinti Komisijos pasiūlymu ieškovui sudaryti sutartį arba sutartimi. Tai yra pareigūno prašymu Komisijos, vykdant susijusią kompetenciją, parengti vienašalių sprendimų projektai, kurie tampa tikrais institucijos sprendimais ir įsigalioja tik suinteresuotajam pareigūnui patvirtinus prašymus dėl pervedimo. Šiuo atveju ieškovas šiuos prašymus patvirtino 2002 m. liepos 17 d. ir rugpjūčio 29 dienomis. Šių aktų netipinė rengimo ir įsigaliojimo tvarka, priklausanti nuo suinteresuotojo asmens sutikimo, nekeičia jų vienašalio pobūdžio. Kalbant apie vienašalius sprendimus, reikia nurodyti, kad jų galutinis pobūdis neišplaukia iš akivaizdaus ieškovo sutikimo, kurio vėliau negalima užginčyti. 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimai tapo galutiniais ne dėl ieškovo išreikšto sutikimo su Komisijos pateiktais pasiūlymais.
56 Vienašaliai institucijos sprendimai dėl pareigūnų tampa galutiniais ir jų negalima užginčyti teisme pasibaigus PTN 90 ir 91 straipsniuose nustatytiems terminams skundui pateikti bei ieškiniui pareikšti. Tačiau ieškovas 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus užginčijo tik 2004 m. spalio 31 d. pateikęs Komisijai prašymą, viršydamas šiuos nustatytus terminus.
57 Ieškovas negali pagrįstai tvirtinti, kad šie sprendimai, kuriuose aiškiai neįtvirtinta visa informacija, reikalinga galutinai apskaičiuoti jo papildomas teises į pensiją, tėra vien rekomenduojamieji arba tarpiniai ir kad pasibaigus terminui pareikšti ieškinį jie netampa galutiniais. Iš tiesų jais buvo siekiama nustatyti ieškovo Belgijoje įgytų teisių priskaičiavimo Bendrijos pensijų sistemoje, atsižvelgus į visą žinomą informaciją, tvarką.
58 Iš to, kas pirmiau išdėstyta, išplaukia, kad 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimai, atsižvelgiant į juose esančią informaciją, tapo galutiniais pasibaigus terminui pareikšti dėl jų ieškinį.
59 Taigi pagal Bendrijos teismo praktiką PTN 90 ir 91 straipsniuose įtvirtintais terminais siekiama užtikrinti teisinių situacijų saugumą, jie yra viešosios tvarkos išlyga ir privalomi šalims bei teismui. Todėl pateikęs Paskyrimų tarnybai prašymą pagal PTN 90 straipsnio 1 dalį pasibaigus terminui pareikšti ieškinį, pareigūnas negali atkurti savo naudai teisės pareikšti ieškinį dėl galutiniu tapusio sprendimo (1994 m. rugsėjo 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Carrer ir kt. prieš Teisingumo Teismą, T‑495/93, Rink. VT p. I‑A‑201 ir II‑651, 20 punktas ir 1998 m. liepos 14 d. Sprendimo Lebedef ir kt. prieš Komisiją, T‑42/97, Rink. VT p. I‑A‑371 ir II‑1071, 25 punktas).
60 Vis dėlto naujas faktas gali pateisinti prašymo iš naujo išnagrinėti tokį sprendimą pateikimą (ypač žr. 1985 m. rugsėjo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Valentini prieš Komisiją, 231/84, Rink. p. 3027, 14 punktą).
61 Pagal teismų praktikoje nustatytus reikalavimus atitinkamas naujas faktas turi iš esmės pakeisti asmens, prašančio išnagrinėti galutinį sprendimą iš naujo, situaciją (šiuo klausimu žr. 1986 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Becker prieš Komisiją, 232/85, Rink. p. 3401, 10 punktą; 2001 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Inpesca prieš Komisiją, T‑186/98, Rink. p. II‑557, 51 punktą).
62 Be to, tam, kad galėtų naudingai remtis nauju faktu, pareigūnas privalo pateikti administracinį skundą per protingą terminą. Pareigūno interesas, reikalaujant jo administracinę situaciją pritaikyti prie naujų teisės aktų, iš tiesų turi būti suderinamas su teisinio saugumo reikalavimu (1998 m. kovo 25 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Koopman prieš Komisiją, T‑202/97, Rink. VT p. I‑A‑163 ir II‑511, 24 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2001 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dunnett ir kt. prieš EIB, T‑192/99, Rink. p. II‑813, 52 punktą).
63 Todėl pirma reikia išnagrinėti, ar ieškovo pateikta jo reikalavimus pagrindžianti informacija yra naujas faktas, pateisinantis 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimų nagrinėjimą iš naujo, ir, antra, įvertinti, ar prašymas išnagrinėti šiuos sprendimus iš naujo buvo pateiktas per protingą terminą.
Dėl naujo fakto
64 Šiuo atveju 2003 m. Įstatymo įsigaliojimas atgaline data nuo 2002 m. sausio 1 d. iš esmės pakeitė Belgijos pensijų sistemoje įgytų teisių į pensiją pervedimo į Europos Bendrijos sistemą sąlygas.
65 Iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateiktiems prašymams dėl pervedimo taikomas 1991 m. Įstatymas grindžiamas tuo, kad institucija perima teises į suinteresuotojo asmens Belgijos pensijų sistemose įgytas teises į pensiją, ir faktiškai šis perėmimas įvyksta tik pradėjus suinteresuotajam asmeniui mokėti pensiją. Toks teisių perėmimas nereiškia, kad į Bendrijos pensijų sistemą pervedamas pareigūno anksčiau Belgijoje įgytas teises į pensiją atitinkantis kapitalas. Nuo to momento, kai pareigūnas pradeda gauti Bendrijos pensiją, už jo Belgijoje įgytas teises į pensiją kompetentingos Belgijos institucijos į Bendrijos sistemą moka mėnesines įmokas taip pat, kaip būtų mokamos pareigūnui nesant teisių perėmimo.
66 2003 m. Įstatymas įtvirtino visiškai kitokį pervedimo mechanizmą. Pirmiausia, Belgijoje įgytų teisių į pensiją pervedimas nedelsiant vykdomas sumokant kapitalą į Bendrijos sistemą. Antra, 2003 m. Įstatymas pakeičia Belgijai būdingą teisių perėmimo sui generis mechanizmą PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas atitinkančiu mechanizmu, t. y. grąžinamųjų įmokų nustatytos sumos pensijos pervedimu. Galiausiai buvo pakeistas pervedamų teisių apskaičiavimo būdas. Iš tiesų teisių perėmimas grindžiamas teisių į pensiją sumos aktuarinio ekvivalento apskaičiavimu, o grąžinamųjų įmokų nustatytos sumos pensijos pervedimas yra į Belgijos pensijos sistemą sumokėtų įmokų kartu su jas sudarančiomis palūkanomis pervedimas į Bendrijos pensijų sistemą.
67 Šiomis aplinkybėmis šalys sutaria, kad Belgijos teisės aktų pakeitimas bendrai turėjo įtakos atitinkamo asmens teisių į pensiją pervestinai didesnei sumai, palyginti su suma, kuri buvo apskaičiuota taikant 1991 m. Įstatymą. Atsakymuose į Tarnautojų teismo pateiktus klausimus raštu Belgijos vyriausybė minėjo konkrečius atvejus, kuomet 2003 m. Įstatyme įtvirtintos sąlygos buvo nepalankesnės nei įtvirtintosios 1991 m. Įstatyme. Vis dėlto šių išlygų nepakanka užginčyti daugeliu atveju palankesnio naujojo Belgijos teisės akto, būtent ieškovo atveju. Ieškovas posėdyje teigė, o tam nebuvo prieštarauta, kad jeigu būtų taikomas naujas pervedimas 2003 m. Įstatyme numatytomis sąlygomis, jo Belgijoje įgytų pervestinų teisių suma padidėtų 300 %.
68 Taigi, nors 2003 m. Įstatymas iš esmės pakeitė Belgijoje įgytų teisių į pensiją pervedimo į Bendrijos sistemą sąlygas, vis dėlto Belgijos vyriausybė atsakymuose raštu į Tarnautojų teismo klausimus tvirtino, kad šis įstatymas, kuris taikomas tik po 2002 m. sausio 1 d. pateiktiems prašymams dėl pervedimo, visiškai nepakeitė Bendrijos pareigūnų ar laikinųjų tarnautojų, kurie, kaip ir ieškovas, pateikė prašymą pervesti savo teises iki šios datos, padėties ir kad todėl šio įstatymo negalima pripažinti nauju faktu, kuriuo galėtų remtis pareigūnai ar laikinieji tarnautojai.
69 Vis dėlto iš Teisingumo Teismo praktikos, būtent iš 1982 m. spalio 6 d. Sprendimų Williams prieš Audito Rūmus (9/81, Rink. p. 3301, 14 punktas) ir 2001 m. sausio 11 d. Gevaert prieš Komisiją(C‑389/98 P, Rink. p. I‑65, 49 punktas), priimtų dėl bendrųjų sprendimų, keičiančių asmenų priskyrimo lygiui taisykles, matyti, kad naujo teisės akto priėmimas yra naujas faktas, įskaitant ir pareigūnų, kuriems jie netaikomi, atžvilgiu, jeigu dėl šių teisės aktų nepagrįstai taikomas nevienodas požiūris į pastaruosius ir į asmenis, kuriems šie sprendimai yra taikomi.
70 Toks ieškovui naujas faktas yra paeiliui įsigalioję 2003 m. Įstatymas ir PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalis.
71 Pagal PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalyje numatytas pereinamojo laikotarpio priemones per šešis mėnesius nuo PTN įsigaliojimo dienos teisė pateikti prašymą dėl pervedimo arba naują prašymą dėl pervedimo suteikiama trijų kategorijų pareigūnams: pareigūnams, kurie pateikė prašymą dėl pervedimo per anksčiau nustatytą terminą, tačiau nepriėmė jiems pateikto pasiūlymo; pareigūnams kurie nepateikė prašymo dėl pervedimo per anksčiau nustatytą terminą; ar kurių prašymas buvo atmestas dėl to, kad buvo pateiktas po to termino.
72 Šios nuostatos leidžia pareigūnams, galėjusiems pasinaudoti tik 1991 m. Įstatymo sąlygomis, pagal PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį įgijusiems teisę į teisių pervedimą po paskyrimo į nuolatinę tarnybą, pasinaudoti palankesnėmis 2003 m. Įstatyme numatytomis sąlygomis. Taigi teisių į pensiją pervedimo sąlygų atžvilgiu taikomas nevienodas požiūris į pareigūnus, įgijusius teises į pensiją Belgijoje, ir į pareigūnus, tuo pačiu metu pradėjusius tarnybą Bendrijose, nes vieni įgijo teisę į pensijų pervedimą, o kiti – ne.
73 Taigi, pirma, šiuo atžvilgiu ieškovo padėtis iš esmės nesiskiria nuo PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigūnų padėties. Iš tiesų, jeigu ieškovui būtų taikomas 1991 m. Įstatyme numatytas teisių perėmimo mechanizmas, jis, kaip ir trys minėtos pareigūnų kategorijos, negalėtų pasinaudoti teisių į pensiją pervedimu pagal PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo įgyvendinta nė viena konkreti šioje nuostatoje įtvirtinta tvarka.
74 Tiek pagal šiuo metu galiojančią, tiek pagal ankstesnę redakciją šios nuostatos pareigūnui suteikia teisę į tai, kad jo anksčiau kitose pensijų sistemose įgytas teises į pensiją atitinkantis kapitalas būtų sumokėtas į Bendrijos sistemą. Tačiau, kaip buvo nurodyta 66 punkte, 1991 m. Įstatyme numatytas teisių perėmimo mechanizmas nenumatė šio kapitalo sumokėjimo. Būtent 2003 m. Įstatymas pirmą kartą leido pareigūnams, įgijusiems teises į pensiją Belgijoje, pasinaudoti teise, kuri jiems pripažįstama PTN redakcijos, galiojusios iki ir po 2004 m. kovo 22 d. reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis.
75 Prašymo dėl teisių į pensiją pervedimo pateikimo dieną ieškovas siekė, kad pagal tuo metu taikomą 1991 m. Įstatymą Komisija perimtų teises į jo Belgijoje įgytas teises į pensiją. Iš 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendimų matyti, kad ieškovo prašymui dėl pervedimo buvo taikomas 1991 m. Įstatymu įtvirtintas teisių perėmimo mechanizmas, o ne PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
76 Vis dėlto, kaip aiškiai matyti iš PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalies teksto, šios nuostatos buvo taip išdėstytos siekiant, kad pareigūnai, kurių teisės į pensiją dar nebuvo pervestos, PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis galėtų prašyti taikyti naujas atitinkamas nuostatas. Taigi ieškovas PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalimi siekiamo tikslo atžvilgiu yra panašioje situacijoje kaip šioje dalyje išvardytieji pareigūnai.
77 Kadangi ieškovas negalėjo pasinaudoti PTN numatyta teise PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis, leidžiama iškelti klausimą, ar jam netaikoma PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalis. PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kad ji netaikoma ieškovui, iš tikrųjų Belgijoje įgytų teisių į pensiją pervedimo atžvilgiu galėtų sukurti nevienodą požiūrį, kuris, atsižvelgiant į PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, yra nepateisinamas.
78 Antra, toks nevienodas požiūris yra sunkiai pateisinamas ypač todėl, kad pagal PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalį teisės į pensiją nepervedamos pavėluotai pateikus prašymą dėl pervedimo, t. y. dėl prašymą pateikusio asmens nerūpestingumo. Kaip pripažino Komisijos atstovas posėdyje, pareigūnui, paskirtam į nuolatinę tarnybą tą pačią dieną kaip ir ieškovas, ir kuris yra mažiau rūpestingas nei ieškovas, pavėluotai pateikusiam prašymą dėl pervedimo 1991 m. Įstatymo pagrindu, skirtingai nei ieškovui, būtų suteikta dar viena pervedimo galimybė taikant palankesnę 2003 m. Įstatyme numatytą tvarką. Be to, PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalimi siekiama leisti pareigūnams, kurių prašymas dėl pervedimo buvo galutinai atmestas PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies pagrindu (šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Drabbe prieš Komisiją, T‑27/99, Rink. VT p. I‑A‑213 ir II‑955), pateikti naują prašymą remiantis pakeistomis 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nors ieškovo byla dar nebuvo nagrinėta PTN redakcijos, galiojusios iki ir po 2004 m. gegužės 1 d., 11 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
79 Trečia, sunku pripažinti, kad po atitinkamų pareigūnų paskyrimo į nuolatinę tarnybą atliktas pasirinkimas pateikti ar ne prašymą dėl pervedimo pateisintų vėliau taikomą nevienodą požiūrį, kurio buvo neįmanoma numatyti renkantis.
80 Iš tiesų PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalis dviem atžvilgiais pakeitė pareigūnų, pasirinkusių nepateikti prašymo dėl pervedimo ar nepatvirtinti savo prašymo, situaciją, turėdama įtakos šio pasirinkimo pasekmėms. Viena vertus, šis straipsnis šiems pareigūnams leidžia dar sykį grįžti prie po paskyrimo į nuolatinę tarnybą atlikto pasirinkimo, tapusio galutiniu remiantis PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalimi (žr. minėtą sprendimą Drabbe prieš Komisiją). Kita vertus, PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalis šiems pareigūnams aiškiai suteikia galimybę pervesti savo Belgijoje įgytas teises į pensiją 2003 m. Įstatyme numatytomis palankesnėmis sąlygomis.
81 Taigi taip iš esmės pakeitusios vieną iš dviejų pareigūnui PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalimi suteiktų pasirinkimų, kurį pareigūnas gali padaryti po paskyrimo į nuolatinę tarnybą, t. y. pasirinkimo nepervesti šių teisių, teisines pasekmes, kartu skaitomos 2003 m. Įstatymo ir PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos faktiškai pakeitė pačias šio pasirinkimo sąlygas.
82 Be to, toks pakeitimas buvo padarytas atgaline data, todėl pareigūnai, prieš tai pasirinkę pateikti prašymą dėl teisių į pensiją pervedimo, to negalėjo numatyti. Taigi tą dieną, kurią buvo pasirinkta pateikti prašymą dėl teisių į pensiją pervedimo, ieškovas negalėjo žinoti, jog vėliau priimtose PTN nuostatose vėl bus kalbama apie tai, kad teisių nepervedimas yra galutinis ar kad a fortiori pareigūnai, nepervedę Belgijoje įgytų teisių į pensiją, įgis teisę pateikti prašymą dėl pervedimo palankesnėmis sąlygomis.
83 Bendrijos teismų įtvirtinti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principai reikalauja, kad Bendrijos teisės aktai nekeltų abejonių ir asmenys galėtų numanyti jų taikymą (1996 m. vasario 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Duff ir kt., C‑63/93, Rink. p. I‑569, 20 punktas; 2000 m. gegužės 18 d. Sprendimo Rombi ir Arkopharma, C‑107/97, Rink. p. I‑3367, 66 punktas; 1999 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Partex prieš Komisiją, T‑182/96, Rink. p. II‑2673, 191 punktas). Šie principai draudžia, kad pareigūnui nebūtų taikomi palankesni teisės aktai remiantis jo pasirinkimu, kurio pasekmių rinkdamasis jis negalėjo numatyti.
84 Pirmesniuose penkiuose punktuose pateikti argumentai, atsižvelgus į teisėtų lūkesčių principą, gali sukelti abejonių dėl iš PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalies kylančio nevienodo požiūrio, taikomo ieškovo ir kitų šioje nuostatoje išvardytų pareigūnų atžvilgiu, teisėtumo.
85 Iš to, kas pirmiau išdėstyta, išplaukia, kad paeiliui įsigaliojus 2003 m. Įstatymui ir PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 daliai ieškovo padėtis Belgijoje įgytų teisių į pensiją pervedimo atžvilgiu buvo pakeista, ir tai yra naujas faktas, pagrindžiantis 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimų nagrinėjimą iš naujo.
86 Be to, Komisija 2005 m. kovo 11 d. kovo 17 d. savaitraštyje „Commission en direct“ Nr. 357 pranešime personalui pati nurodė, kad įsigaliojus 2003 m. Įstatymui Belgijos valdžios institucijos galėtų nuspręsti peržiūrėti pareigūnų, pateikusių prašymus dėl teisių į pensiją pervedimo 1991 m. Įstatymo pagrindu, sumų apskaičiavimą, taip pat pažymėjo, kad tokiu atveju bus automatiškai peržiūrėtos jų bylos.
Dėl protingo termino
87 Atsakovė tvirtina, kad prašymas išnagrinėti iš naujo 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus nebuvo pateiktas per protingą terminą, skaičiuojamą nuo 2003 m. Įstatymo paskelbimo.
88 Vis dėlto pirmiau buvo nurodyta, kad naujas faktas, pateisinantis 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimų nagrinėjimą iš naujo, išplaukė iš paeiliui įsigaliojusių 2003 m. Įstatymo ir PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalies. Todėl protingas terminas, per kurį ieškovas galėjo pagrįstai remtis nauju faktu, turėjo būti pradėtas skaičiuoti tik nuo PTN įsigaliojimo, t. y. nuo 2004 m. gegužės 1 dienos.
89 Vis dėlto reikia išnagrinėti, ar ieškovas, 2004 m. spalio 31 d. pateikęs prašymą iš naujo išnagrinėti 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus, t. y. praėjus tiksliai šešiems mėnesiams po PTN įsigaliojimo, neviršijo protingo termino, reikalingo prašymui parengti ir jį pateikti Paskyrimų tarnybai.
90 Ieškovo rūpestingumą reikia vertinti nuo tos dienos, kurią jis galėjo tiksliai sužinoti apie naują faktą, kuriuo remiasi. Šiuo atžvilgiu turi būti pripažinta, kad pareigūnams palankesnės 2003 m. Įstatymu įtvirtintos grąžinamųjų įmokų nustatytos sumos pensijos sistemos sąlygos, palyginti su 1991 m. Įstatymu įtvirtinta teisių perėjimo sistema, aiškiai neišplaukia iš 2003 m. Įstatymo teksto. Be to, kaip pripažino Komisija minėtame pranešime personalui, Belgijos teisės aktų pakeitimai tik „bendrai“ turėjo įtakos atitinkamo asmens pervestinų teisių į pensiją sumos padidėjimui. Taigi dėl sudėtingų pervestinų teisių į pensiją apskaičiavimo taisyklių pareigūnas sunkiai galėjo nustatyti, ar jo teisinei padėčiai naujieji Belgijos teisės aktai padarė palankų poveikį, ar atvirkščiai. Šiuo atžvilgiu ieškovas teigia, o tam griežtai neprieštaraujama, kad grąžinamųjų įmokų nustatytos sumos pensijos sistemos pranašumu jis įsitikino tik pasibaigus keliems įvykiams, t. y. palyginęs jam 1991 m. Įstatymo pagrindu ir jo kolegai 2003 m. Įstatymo pagrindu pripažintą papildomą pensijų draudimo stažą, pateikęs prašymą profesinei sąjungai suteikti informacijos dėl šio nevienodo požiūrio priežasčių ir teisėtumo bei vienam profesinės sąjungos patarėjui šiuo klausimu atlikus teisinę analizę, kuri jam buvo pateikta 2004 m. spalio 20 dieną.
91 Ypač reikia pabrėžti, kad ieškovas prašymą išnagrinėti iš naujo 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus pateikė 2004 m. spalio 31 d., t. y. per šešis mėnesius, kuriuos remiantis PTN XIII priedo 26 straipsnio 3 dalimi teisės aktų leidėjas suteikė pareigūnams teisę pateikti prašymą dėl teisių į pensijų pervedimo, jeigu jie to nėra padarę. Kadangi ieškovas pateikė prašymą per šiuo straipsniu pareigūnams, kurių atžvilgiu jis tvirtina patyręs diskriminaciją, nustatytą terminą, negalima tvirtinti, kad grįsdamas savo prašymą išnagrinėti iš naujo jis šiuo straipsniu pasinaudojo per neprotingą terminą.
92 Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad 2004 m. spalio 31 d. Komisijai pateiktas prašymas panaikinti 2002 m. birželio 11 d ir rugpjūčio 26 d. sprendimus buvo pagrįstas nauju esminiu faktu ir jis buvo pateiktas per protingą terminą, skaičiuojamą nuo to momento, kai ieškovas tiksliai sužinojo apie šį faktą.
93 Todėl reikalavimai dėl Komisijos atsisakymo iš naujo nagrinėti galutinius sprendimus panaikinimo yra priimtini.
3. Dėl esmės
94 Grįsdamas reikalavimus dėl panaikinimo ieškovas nurodo septynis pagrindus:
– pirmasis pagrindas susijęs su teisės klaida, padaryta motyvuojant ginčijamą sprendimą, kad pervedimas yra neatšaukiamas dėl paties suinteresuotojo asmens sutikimo,
– antrasis pagrindas susijęs su teisės klaida, padaryta motyvuojant ginčijamą sprendimą, kad teisių į pensiją pervedimas yra neatšaukiamas, nes jis jau buvo įvykdytas, ir INASTI bei ONP buvo galutinai išnagrinėję ieškovo bylas,
– trečiasis pagrindas susijęs su teisės klaida, padaryta motyvuojant ginčijamą sprendimą, kad teisių į pensiją pervedimas negali būti panaikintas, nesant to leidžiančios daryti Bendrijos teisės nuostatos,
– ketvirtasis pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamas sprendimas pažeidė ieškovo teisę užginčyti Belgijos teisme Belgijos valdžios institucijų 1991 m. Įstatymo pagrindu priimtų sprendimų suderinamumą su Bendrijos teise ir taip buvo pažeistas teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas,
– penktasis pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamas sprendimas pažeidė PTN 24 straipsnyje įtvirtintą pareigą suteikti pagalbą, kurią, ieškovo manymu, ex officio šiuo atveju turėjo įgyvendinti Komisija,
– šeštasis ir septintasis pagrindai susiję su 1991 m. Įstatymo prieštaravimu Bendrijos teisei, t. y. PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 daliai ir vienodo požiūrio principui.
95 Iš atsakymo į skundą matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis dviem teisiniais motyvais: pirma, kad ieškovo teisių į pensiją pervedimas yra neatšaukiamas dėl jo paties aiškaus sutikimo su Komisijos pateiktais pasiūlymais, ir, antra, jog nėra Bendrijos teisės nuostatos, leidžiančios jam atšaukti šį pervedimą.
96 Būtent todėl pirmiausia reikia išnagrinėti su šiais dviem motyvais susijusius pirmąjį ir trečiąjį pagrindus.
Dėl pagrindo, susijusio su teisės klaida, padaryta motyvuojant ginčijamą sprendimą, kad pervedimas yra neatšaukiamas dėl paties suinteresuotojo asmens pritarimo
– Šalių argumentai
97 Ieškovas teigia, kad nei PTN redakcijos, galiojusios ieškovo teisių į pensiją pervedimo dieną, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrosios įgyvendinimo nuostatos, paskelbtos 1993 m. balandžio 16 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 789, nei šiuo metu galiojančios bendrosios įgyvendinimo nuostatos, paskelbtos 2004 m. birželio 9 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 60, nenumato, kad pervedimas tampa galutiniu ir neatšaukiamu suinteresuotajam asmeniui sutikus su papildomu pensijų draudimo stažu, kurį institucija siūlo remdamasi nacionalinių valdžios institucijų patvirtinta pervestina suma.
98 Todėl Komisijos 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. pasiūlymai prieštarauja PTN redakcijos, galiojusios ieškovo teisių į pensiją pervedimo dieną, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrosioms įgyvendinimo nuostatoms, nes juose buvo numatyta, kad „administracijai gavus Jūsų sutikimą, prašymas dėl teisių į pensiją pervedimo yra neatšaukiamas“.
99 Todėl ginčijamame sprendime šiais pasiūlymais negalima remtis prieš ieškovą.
100 Net jeigu būtų daroma prielaida, kad tuo metu Bendrijos teisės aktai numatė pervedimo neatšaukiamumą suinteresuotajam asmeniui sutikus su Komisijos pasiūlymais, tokie teisės aktai prieštarautų PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 daliai ir vienodo požiūrio principui.
101 Todėl Paskyrimų tarnyba, atsisakiusi atsiimti 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus tuo pagrindu, kad ieškovui sutikus jie tapo neatšaukiami, ginčijamame sprendime padarė teisės klaidą.
102 Komisija pabrėžia, kad ieškovas aiškiai sutiko su jam pateiktais pasiūlymais ir kad dėl šio aiškaus sutikimo jie tapo galutiniais. Jeigu šie sprendimai nebūtų galutiniai ir pareigūnas bet kuriuo momentu turėtų teisę užginčyti savo aiškiai išreikštą sutikimą, tai visiškai iškreiptų PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procedūros esmę ir apimtį ir paneigtų bet kokią teisinę pareigūno laisvai išreikšto sutikimo reikšmę.
– Tarnautojų teismo vertinimas
103 Kaip buvo nurodyta 46–48 punktuose ir 56 punkte, 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus, kuriuos ieškovas prašo atšaukti, reikia nagrinėti kaip vienašalius sprendimus, įsigaliojusius ieškovui jiems pritarus 2002 m. liepos 17 d. ir rugpjūčio 29 dienomis.
104 Iš esmės vienašaliai sprendimai tampa galutiniais pasibaigus PTN 90 ir 91 straipsniuose įtvirtintiems terminams.
105 Nuo šių nuostatų galima nukrypti, tik jeigu yra speciali teisės nuostata, numatanti konkrečias sąlygas, kuriomis institucijos pagal PTN redakcijos, galiojusios iki ir po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį priimti sprendimai tampa galutiniais.
106 Atsakydama į Tarnautojų teismo klausimus Komisija nenurodė, kuriuo tekstu vadovaudamasi ji galėjo nuspręsti, jog 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimai tapo galutiniais po to, kai ieškovas jiems aiškiai pritarė.
107 Aišku, kad 2002 m. taikomų PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalies bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 1 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog „pareigūnui sutikus, pasirinkimas tampa galutiniu ir neatšaukiamu <...> “.
108 Vis dėlto bendrosios įgyvendinimo nuostatos nebuvo taikomos, kai teisės į pensiją, kaip buvo šiuo atveju, pervedamos į Bendrijos sistemą; atvirkščiai, jos taikytos, kai Bendrijos sistemoje įgytos teisės į pensiją pervedamos į kitą pensijų sistemą. Priešingai, svarbu, kad PTN redakcijos, galiojusios ieškovo teisių į pensiją pervedimo metu, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrosiose įgyvendinimo nuostatose nebuvo minimas pareigūno sutikimas su institucijos pateiktais pasiūlymais ir tai, kad a fortiori toks sutikimas tampa galutiniu.
109 Iš to, kas pirmiau išdėstyta, išplaukia, kad nors ieškovas 2002 m. liepos 17 d. ir rugpjūčio 29 d. aiškiai sutiko su vienašaliais 2002 m. birželio 10 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimais ir dėl to jie įsigaliojo, vis dėl to jie netapo galutiniais.
110 Todėl Paskyrimų tarnyba, atsisakiusi atsiimti 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus tuo pagrindu, kad ieškovui pritarus jie tapo galutiniai, ginčijamame sprendime padarė teisė klaidą.
Dėl pagrindo, susijusio su teisės klaida, padaryta motyvuojant ginčijamą sprendimą, kad teisių į pensiją pervedimas negalėjo būti panaikintas, nesant to leidžiančios daryti Bendrijos teisės nuostatos
– Šalių argumentai
111 Ieškovas teigia, kad, skirtingai nei ginčijamame sprendime nurodė Pensijų skyriaus vadovas, galimybė atsiimti prašymą pervesti teises į pensiją institucijos sutikimu išplaukia ne vien iš 1991 m. Įstatymo 9 straipsnio, bet ir iš Bendrijos teisės.
112 2004 m. spalio 31 d. pateikto prašymo pagrindu laikytinas ne 1991 m. Įstatymo 9 straipsnis ar 2003 m. Įstatymo 4 straipsnis, o PTN 90 straipsnio 1 dalis, suteikianti teisę pareigūnui kreiptis į Paskyrimų tarnybą prašant jo atžvilgiu priimti sprendimą.
113 Iš tikrųjų 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendime Chvatal ir kt. prieš Teisingumo Teismą (T‑154/96, Rink. VT p. I‑A‑527 ir II‑1579, 52 punktas) Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad visų PTN išvardytų asmenų naudojimasis PTN 90 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreiptis į Paskyrimų tarnybą prašant jų atžvilgiu priimti sprendimą nepriklauso nuo jau egzistuojančio teisinio pagrindo, kuris leistų administracijai priimti prašomą sprendimą, ir tai padaryti nekliudo aplinkybė, jog administracija neturi jokios sprendimo priėmimo diskrecijos.
114 Galiausiai Komisija tvirtino, kad jos įgaliojimai leisti atsiimti prašymą dėl teisių pervedimo grindžiami PTN redakcijos, galiojusios iki ir po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalimi, nepažeidžiant jos teisės prieštarauti tokiam atsiėmimui dėl privalomų teisinio saugumo priežasčių, taip pat dėl gero administravimo ir biudžeto valdymo priežasčių, kurių šiuo atveju akivaizdžiai nebuvo.
115 Komisija tvirtina, kad ji negalėjo atsiimti 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimų, nes Bendrijos teisė nenumato prašymo dėl teisių į pensiją pervedimo atsiėmimo. Priešingai nei teigia ieškovas, PTN redakcijos, galiojusios iki ir po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalis nesuteikia institucijoms įgaliojimų atšaukti teisių į pensiją pervedimo.
116 Nei remiantis ankstesniu, nei dabar galiojančiu PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies tekstu pareigūnui neleidžiama pateikti kelių prašymų dėl teisių, įgytų nacionalinėje sistemoje, pervedimo atsižvelgiant į atitinkamoje valstybėje narėje pakeistus teisės aktus. Iš tikrųjų PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą dėl pervedimo galima pateikti po paskyrimo į nuolatinę tarnybą. PTN redakcijos, galiojusios nuo 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje patvirtintas sprendimo dėl pateikto prašymo dėl pervedimo galutinumas, nurodžius, kad „pareigūnai tokia tvarka gali pasinaudoti tik kartą“.
117 Tokį prašymų dėl teisių, įgytų nacionalinėje sistemoje, pervedimo, pateiktų praėjus tam tikram terminui po atitinkamo pareigūno paskyrimo į nuolatinę tarnybą, nepriimtinumo aiškinimas pateisinamas Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo praktikoje. Jeigu pareigūnas bet kuriuo karjeros momentu galėtų atsiimti prašymą dėl pervedimo, ši teismų praktika nebūtų naudinga. Pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs minėtame sprendime Drabbe prieš Komisiją (74 punktas), kad prašymas dėl pervedimo teisėtai galėtų būti pateiktas per trumpą laikotarpį po paskyrimo į nuolatinę tarnybą, pripažino, kad toks prašymas pagal PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį gali būti pateiktas tik po paskyrimo į nuolatinę tarnybą ir kad todėl kartą patvirtintas prašymas dėl pervedimo tampa galutiniu.
– Tarnautojų teismo vertinimas
118 Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar galima, kaip tvirtina atsakovė, PTN redakcijos, galiojusios iki ir po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį aiškinti taip, kad ji nenumato teisių į pensiją pervedimo atšaukimo.
119 Pirmosios instancijos teismas minėtame sprendime Drabbe prieš Komisiją nusprendė, kad pagal ieškovo teisės pervesti teises į pensiją įgijimo metu galiojusią šių nuostatų redakciją pervesti anksčiau įgytas teises į pensiją pareigūnui buvo leista tik po jo paskyrimo į nuolatinę tarnybą. PTN redakcijos, galiojusios po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, susijusioje su teise pervesti į Bendrijas anksčiau įgytas teises į pensiją, nurodyta, kad „pareigūnai tokia tvarka gali pasinaudoti tik kartą kiekvienoje valstybėje narėje ir atitinkamame pensijų fonde“.
120 Pirma, nors pagal minėtoje teismų praktikoje išaiškintos PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį pareigūno teisė pateikti prašymą dėl teisių į pensiją pervedimo laiko atžvilgiu apribojama paskyrimo į nuolatinę tarnybą momentu, tačiau, atvirkščiai, nėra jokių apribojimų pateikti prašymą atšaukti teisių į pensiją pervedimą.
121 Antra, jeigu 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimai būtų atšaukti, naujas prašymas dėl pervedimo galėtų būti pateiktas per nustatytą dešimties metų terminą bei laikantis PTN redakcijos, galiojusios po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų. Todėl PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, būtent numatančios, kad prašymą dėl pervedimo galima pateikti tik po paskyrimo į nuolatinę tarnybą, nekliudo pateikti prašymo dėl pervedimo po jų pakeitimo.
122 Trečia, iš to, jog PTN redakcijos, galiojusios po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos pareigūnui teise pateikti prašymą dėl anksčiau įgytų teisių į pensiją pervedimo leidžia pasinaudoti tik vieną kartą, negalima daryti išvados, jog šios nuostatos draudžia atsiimti prašymą dėl pervedimo. Iš tiesų, viena vertus, galimybės pateikti antrą prašymą dėl pervedimo negalima painioti su galimybe atsiimti pirmąjį prašymą. Kita vertus, minėtos nuostatos, įsigaliojusios 2004 m. gegužės 1 d., iki šios dienos pateiktiems prašymams netaikomos, todėl nedraudžia tuo atveju, kai prašymas atsiimtas, jo autoriui pateikti prašymą laikantis tuo metu galiojančių sąlygų.
123 Galiausiai iš pačių 2006 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimų tekstų matyti, kad jie grindžiami teisių į pensiją priskaičiavimo Bendrijos pensijų sistemoje mechanizmu, kuris skiriasi nuo PTN redakcijos, galiojusios iki 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatyto šių teisų į pensiją pervedimo mechanizmo. Net jeigu būtų daroma prielaida, kad PTN nuostatas galima aiškinti kaip draudžiančias atšaukti pervedimą, šios nuostatos negalėtų reglamentuoti sprendimo, priimto remiantis iš 1991 m. Įstatymo išplaukiančiu sui generis teisių perėmimo mechanizmu, kuris taikomas ieškovui 2002 m., atšaukimo sąlygų.
124 Iš to, kas išdėstyta pirmiau, išplaukia, kad PTN redakcijos, galiojusios iki ir po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies nei jokios kitos PTN nuostatos negalima aiškinti kaip draudžiančios atšaukti 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus.
125 Bendrijos teisėje nesant specialios nuostatos, reglamentuojančios 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimų atšaukimą, jų atšaukimo sąlygas reglamentuoja bendrosios Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintos teises suteikiantiems individualiems sprendimams nustatytos sąlygos. Tokių sprendimų, jeigu jie yra teisėti, autorius negali vienašališkai panaikinti (1957 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Algera ir kt. prieš EAPB Bendrąją asamblėją, 7/56, 3/57‑7/57, Rink. p. 81, 114 ir 115 punktai). Reikalingumas išsaugoti taip sukurtos situacijos stabilumą draudžia administracijai atšaukti savo sprendimą.
126 Vis dėlto tokiu draudimu, kuriuo siekiama apsaugoti teisių gavėjo teises, dėl savo tikslo negalima remtis prieš šį asmenį. Gavėjo prašymu, administracinė institucija, priėmusi teises suteikiantį sprendimą, gali jį panaikinti, pakeisdama palankesniu prašymą pateikusiam asmeniui sprendimu, su sąlyga, kad toks atšaukimas nepažeidžia trečiųjų šalių teisių. Iš tiesų administracinio akto atšaukimas iš esmės leistinas tik griežtai laikantis teisinio saugumo principo reikalavimų.
127 Šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar Komisijos 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimų atšaukimas gali daryti poveikį Belgijos pensijų sistemos teisėms.
128 Pirma, 1991 m. Įstatyme įtvirtinto teisių perėmimo mechanizmo ypatumas yra tas, kad pervedant šiose sistemose pareigūno įgytas teises į Bendrijos pensijų sistemą nepakeičiamos Belgijos pensijų sistemos teisės ir pareigos. Iš tiesų atliekant pervedimą iš šių sistemų į Bendrijos pensijų sistemą nepervedama jokia suma. Šios sistemos išlieka pareigūno teisių į pensiją skolininkėmis ir privalo, kaip ir anksčiau, mokėti pensiją kas mėnesį nuo tos dienos, kurią pareigūnas pradėjo gauti Bendrijos pensiją. Vienintelis pakeitimas susijęs su pareigūno ir institucijos, kuri pareigūnui Bendrijos sistemoje suteikia jo teisių į Belgijos pensiją aktuarinį ekvivalentą, o už tai perima teises į jo pensiją, kurias pareigūnas įgijo Belgijos pensijų sistemose, santykiais.
129 Kadangi teisėms, įgytoms pagal Belgijos pensijų sistemą, nedaro poveikio teisių į pensiją pervedimas remiantis teisių perėmimo mechanizmu, to negali daryti ir šiam pervedimui užtikrinti priimtų sprendimų atšaukimas.
130 Antra, ginčijamo sprendimo priėmimo dieną 1991 m. Įstatymo 9 straipsnis Bendrijos pareigūnui leido, nenustačius kitų sąlygų, tik gauti institucijos sutikimą atsiimti savo prašymą dėl pervedimo iki faktinio teisių perėmimo. Kadangi 1991 m. Įstatymas pripažino pareigūno teisę atsiimti prašymą dėl pervedimo iki faktinio teisių perėmimo, Komisija negali pagrįstai tvirtinti, kad sprendimų, priimtų pagal šį įstatymą, atšaukimas iki teisių perėmimo daro poveikį Belgijos pensijų sistemos teisėms. Be to, kaip buvo nurodyta ankstesniame punkte, yra neabejotina, kad dėl to, jog teisių į pensiją pervedimo į Bendrijos sistemą pagal teisių perėmimo mechanizmą pasekmė nėra nedelstinas pensijos ar ją atitinkančio kapitalo mokėjimas, 1991 m. Įstatymas pareigūnui suteikė plačią teisę atsiimti prašymą.
131 Belgijos Karalystė posėdyje ir savo atsakymuose raštu į Tarnautojų teismo klausimus teigė, kad Belgijos teisės aktų leidėjas 1991 m. Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą galimybę atsiimti nustatė tik siekdamas leisti pareigūnui, nutraukusiam tarnybą Bendrijose, prieš pradedant naudotis teise į ištarnauto laiko pensiją pagal Bendrijos sistemą išsaugoti savo Belgijos sistemoje įgytas teises į pensiją. 2006 m. Įstatymo 194 straipsniu padarytas 9 straipsnio pakeitimas, įsigaliojęs atgaline data nuo 2004 m. gegužės 1 d., patvirtino, kad toks buvo 1991 m. teisės aktų leidėjo ketinimas. Vis dėlto tokiam argumentui negalima pritarti. Iš tiesų tokio aiškinimo negalima pagrįsti pirminės 1991 m. Įstatymo redakcijos 9 straipsniu. Be to, Belgijos Karalystės nurodyta aplinkybė, jog Komisija Belgijos valdžios institucijoms siūlė rengiant 1991 m. Įstatymą apriboti galimybę atšaukti prašymą dėl pervedimo, numatant ją tik tarnybos nutraukimo atžvilgiu, verčia pripažinti, kad Belgijos teisės aktų leidėjas sąmoningai šį pasiūlymą atmetė pačiame 1991 m. Įstatymo 9 straipsnio tekste, leisdamas pareigūnams atsiimti prašymus dėl pervedimo gavus tik institucijos sutikimą. Be to, Belgijos teisės aktų leidėjas, apribojęs atgaline data 2006 m. gegužės 1 d. Įstatymo 194 straipsnio taikymą, netiesiogiai pripažino, kad šis straipsnis buvo ne aiškinamasis, o pakeičiantis, ir kad dėl to ankstesnė 1991 m. Įstatymo 9 straipsnio redakcija neapribojo atšaukimo vien atveju, kai pareigūnas negalėjo pasinaudoti Bendrijoje ištarnauto laiko pensija.
132 Trečia, net jeigu vertinant, ar ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Belgijos pensijų sistemos teisėms galėjo būti padarytas poveikis atsiėmus 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus, reikėtų atsižvelgti į naują 1991 m. Įstatymo 9 straipsnio redakciją, reikia pripažinti, nepažeidžiant galimybės ginčyti kompetentinguose teismuose 2006 m. Įstatymo 194 straipsnio nuostatų, kad naujos redakcijos 1991 m. Įstatymo 9 straipsnis, kaip nurodo Belgijos vyriausybė, neleidžia ieškovui atšaukti sprendimų, kuriais Belgijos sistemose buvo nustatyta pervestinų teisių į pensiją suma.
133 Iš to, kas pirmiau išdėstyta, išplaukia, kad vien 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimų atšaukimas negali daryti poveikio Belgijos pensijų sistemų teisėms ir kad dėl to Komisija, priešingai nei ji tvirtina, neprivalėjo atmesti šių sprendimų adresato prašymo juos atšaukti.
134 Tokiomis aplinkybėmis bendrosios taikytinos administracinių aktų atšaukimo taisyklės nedraudžia Komisijai atšaukti šių sprendimų.
135 Todėl nusprendusi, kad nesant aiškių įgaliojimus suteikiančių Bendrijos teisės nuostatų ji negalėjo atšaukti 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimų adresato prašymu, Komisija pažeidė kompetencijos taikymo sritį, nustatytą PTN redakcijos, galiojusios iki ir po 2004 m. kovo 22 d. Reglamento įsigaliojimo, VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, ir ginčijamame sprendime padarė teisės klaidą.
136 Iš to, kas pirmiau išdėstyta, išplaukia, kad atsisakymą atšaukti 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus, kuriuo Komisija rėmėsi prieš ieškovą ginčijamame sprendime, reikia panaikinti, nesant reikalo priimti sprendimo dėl kitų ieškinio pagrindų, nes šis atsisakymas grindžiamas dviem motyvais, kuriuose padarytos teisės klaidos.
Dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Komisijos atsisakymą leisti ieškovui pateikti naują prašymą dėl pervedimo
137 Ieškovas dėl minėto sprendimo nepateikė jokio specialaus pagrindo, todėl reikia pripažinti, kad jis šio sprendimo panaikinimo siekė tik kaip iš atsisakymo atšaukti 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus panaikinimo išplaukiančios pasekmės.
138 Komisija atmetė ieškovo prašymą leisti pateikti naują prašymą dėl teisių į pensiją pervedimo, remdamasi tais pačiais motyvais, pagal kuriuos ji atmetė jo prašymą atšaukti 2002 m. birželio 11 d. ir rugpjūčio 26 d. sprendimus. Iš šio sprendimo matyti, kad motyvuojant padaryta teisės klaidų. Todėl Komisijos atsisakymą leisti ieškovui pateikti naują prašymą dėl pervedimo taip pat reikia panaikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
139 Kaip Tarnautojų teismas nusprendė 2006 m. balandžio 26 d. Sprendime Falcione prieš Komisiją (F‑16/05, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 77–86 punktai), iki Tarnautojų teismo procedūros reglamento įsigaliojimo, būtent jo nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų, reikia taikyti tik Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamentą.
140 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir ieškovo išlaidas pagal šio pateiktus reikalavimus.
141 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Belgijos Karalystė, kaip įstojusi į bylą šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2005 m. sausio 25 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą.
2. Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos padengti savo ir E. Genette bylinėjimosi išlaidas.
3. Belgijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2007 m. sausio 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.