Byla T‑556/22
House Foods Group, Inc.
prieš
Bendrijos augalų veislių tarnybą
2024 m. vasario 28 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
„Augalų veislės – Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimas veislei SK20 – Apeliacinei tarybai pateiktos apeliacijos nepriimtinumas – Suinteresuotumo kreiptis į teismą nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 2100/94 81 straipsnio 1 dalis“
Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas kreiptis į teismą – Atsiradusio ir egzistuojančio suinteresuotumo būtinybė – Ieškinys, dėl kurio ieškovas gali gauti naudos – Ieškinys dėl sprendimo suteikti augalų veislei apsaugą – Ieškinys, kurį pareiškėjas pateikė siekdamas pakeisti oficialų saugomos veislės aprašymą – Pakeitimas, neturintis įtakos suteiktos apsaugos apimčiai – Suinteresuotumo kreiptis į teismą nebuvimas – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 2100/94 11 konstatuojamoji dalis, 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 7 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 81 straipsnio 1 dalis).
(žr. 24, 25, 33–40 punktus)
Santrauka
Sprendimu Bendrasis Teismas atmetė House Foods Group, Inc. pareikštą ieškinį dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos apeliacinės tarybos (BAVT) sprendimo (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo. Bendrasis Teismas nusprendė, kad pareiškėja dėl augalų veislės nėra suinteresuotas BAVT sprendimo, kuriuo jos veislei suteikta apsauga, panaikinimu dėl to, kad į oficialų veislės aprašymą neįtraukta jo nurodyta papildoma savybė.
2017 m. ieškovė pateikė BAVT(1) paraišką suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje svogūnų veislei SK20. Prie paraiškos pridėtame techniniame klausimyne ieškovė kaip papildomą požymį, galintį padėti atskirti veislę SK20, nurodė „labai mažus ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekius“.
2021 m. gegužės 3 d. sprendimu BAVT suteikė apsaugą prašomai apsaugoti veislei. Vis dėlto oficialiame SK20 veislės aprašyme nebuvo nagrinėjamo papildomo požymio, nes BAVT manė, kad techninės ekspertizės rezultatas(2) buvo lemiamas remiantis taikomame techniniame protokole nurodytais standartiniais požymiais, todėl nebuvo būtina atsižvelgti į papildomą požymį, kurį ieškovė nurodė atlikdama techninę ekspertizę.
Ginčijamu sprendimu BAVT Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją, kurioje ieškovė prašė į oficialų veislės aprašymą įtraukti mažus ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekius. Apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes neginčijo sprendimo suteikti SK20 veislei augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje.
Bendrojo Teismo vertinimas
Spręsdamas dėl ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar prie sprendimo suteikti apsaugą pridėtas pakeistas saugomos veislės aprašymas gali jai suteikti naudos.
Pirmiausia Bendrasis Teismas nurodė, kad prašomai apsaugoti veislei suteikiant augalų veislių teisinę apsaugą reikia išsamiai vertinti ne visus požymius, o tik tuos, kurie svarbūs jos galimybei būti apsaugotai ir ypač išskirtinumui nustatyti(3). Taigi technine ekspertize siekiama tik nustatyti, ar prašoma apsaugoti veislė yra pakankamai išskirtinė, vienoda ir stabili, palyginti su kitomis visuotinai žinomomis veislėmis. Vis dėlto ja nesiekiama vertinti nei visų apsaugoti prašomos veislės požymių, nei šių požymių naudingumo ar komercinės vertės.
Ekspertizės tarnybos parengtame oficialiame veislės apraše yra tik pastabų, pateiktų atliekant techninę ekspertizę, santrauka ir aprašomos tik tam tikros specifinės savybės, kurių pakanka veislės išskirtinumui įrodyti.
Paskui Bendrasis Teismas priminė: tam, kad veislė galėtų būti apsaugota, užtenka, kad ji aiškiai išsiskirtų bent vienu savo genotipo lemiamu požymiu(4). Taigi, net jei ieškovės reikalaujamas papildomas požymis būtų įtrauktas į oficialų SK20 veislės aprašą, tai neturėtų jokios įtakos suteiktai šios veislės apsaugai. Iš tiesų nauja veislė, kuriai būtų būdingi tokie patys maži ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekiai, vis dėlto galėtų būti apsaugota, jei turėtų vieną ar kelis kitus požymius, dėl kurių aiškiai skirtųsi nuo ieškovės veislės.
Galiausiai Bendrasis Teismas konstatavo, kad papildomo požymio įtraukimas į saugomos veislės aprašą negali suteikti jokios naudos ieškovei, nes apsauga taikoma pačiai augalinei medžiagai, apibrėžtai visais dėl jos genotipo atsirandančiais požymiais, neatsižvelgiant į tai, ar jie nurodyti oficialiame veislės apraše(5).
Taigi, darydamas išvadą, kad papildomo požymio įtraukimas į oficialų veislės aprašymą niekaip nepakeistų SK20 veislės apsaugos apimties, Bendrasis Teismas patvirtino, kad Apeliacinė taryba pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neturėjo suinteresuotumo pareikšti ieškinį.