Language of document : ECLI:EU:T:2021:410

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. liepos 7 d.(*)

„Deliktinė atsakomybė – Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės – Asmenų ir subjektų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašas – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas“

Byloje T‑692/15 RENV

HTTS Hanseatic Trade Trust & Shipping GmbH, įsteigta Hamburge (Vokietija), atstovaujama advokato M. Schlingmann,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.‑P. Hix ir M. Bishop,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos R. Tricot, C. Hödlmayr, J. Roberti di Sarsina ir M. Kellerbauer,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 268 ir 340 straipsniais grindžiamo prašymo atlyginti žalą, kurią ieškovė patyrė dėl to, kad jos pavadinimas pagal 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, 2010, p. 25), buvo įtrauktas į 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, 2007, p. 1) V priedą ir pagal 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1), buvo įtrauktas į Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai M. Jaeger ir O. Porchia (pranešėja),

posėdžio sekretorius B. Lefebvre, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. lapkričio 20 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės ir procesas iki bylos grąžinimo

1        Ieškovė HTTS Hanseatic Trade Trust & Shipping GmbH yra pagal Vokietijos teisę įsteigta bendrovė, veikianti kaip laivybos agentė ir techninė laivų valdytoja; 2009 m. ją įsteigė Naser Bateni.

2        Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant paveikti Irano Islamo Respubliką, kad ji nutrauktų branduolinę veiklą, keliančią branduolinių ginklų platinimo riziką, ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo veiklą. Joje nagrinėjamos būtent priemonės, taikomos laivybos kompanijai Islamic Republic of Iran Shipping Lines (toliau – IRISL) ir fiziniams ar juridiniams asmenims, galimai susijusiems su šia kompanija, tarp kurių, Europos Sąjungos Tarybos teigimu, yra IRISL Europe, ieškovė ir dvi kitos laivybos kompanijos – Hafize Darya Shipping Lines (toliau – HDSL) ir Safiran Pyam Darya Shipping Lines (toliau – SAPID).

3        2010 m. liepos 26 d. Sprendimu 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, 2010, p. 39), Taryba įtraukė ieškovės pavadinimą į to sprendimo II priede pateiktą subjektų, dalyvaujančių platinant branduolinius ginklus, sąrašą. Taigi 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis (OL L 103, 2007, p. 25), ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, 2007, p. 1) V priede pateiktą sąrašą. Sprendimas 2010/413 ir Įgyvendinimo reglamentas Nr. 668/2010, kiek jie susiję su ieškovės pavadinimo įtraukimu į sąrašą pirmą kartą (toliau – pirmasis įtraukimas į sąrašą), buvo pagrįsti tuo, kad ši bendrovė „[v]eikia HDSL vardu Europoje“. Dėl šio įtraukimo į sąrašą nebuvo pareikšta ieškinio dėl panaikinimo.

4        2010 m. spalio 25 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1). Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede pateiktas asmenų, subjektų ir organizacijų, kurių turtas įšaldytas pagal šio reglamento 16 straipsnio 2 dalį, sąrašas. Iš nagrinėjamo reglamento, kuriuo ieškovė įtraukta į šį sąrašą (toliau – antrasis įtraukimas į sąrašą), matyti, kad dėl šios bendrovės nurodytas motyvas buvo tai, kad ji „[n]uosavybės teise priklauso IRISL, yra jos valdoma [arba] veikia jos vardu“. Antrąjį įtraukimą į sąrašą ieškovė ginčijo Bendrajame Teisme.

5        2011 m. gruodžio 7 d. Sprendimu HTTS / Taryba (T‑562/10, EU:T:2011:716) Bendrasis Teismas panaikino antrąjį įtraukimą į sąrašą, tačiau konstatavo, kad Reglamento Nr. 961/2010, kiek jis susijęs su ieškove, padariniai lieka galioti iki 2012 m. vasario 7 d.

6        Po to, kai buvo paskelbtas 2011 m. gruodžio 7 d. Sprendimas HTTS / Taryba (T‑562/10, EU:T:2011:716), Taryba įtraukė ieškovės pavadinimą į kitus sąrašus, pirma, 2012 m. sausio 23 d. Sprendimu 2012/35/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 19, 2012, p. 22), dėl šių motyvų: „[n]uosavybės teise priklauso IRISL [arba] veikia jos vardu. [Ieškovė] registruota tuo pačiu adresu kaip ir IRISL Europe GmbH Hamburge [(Vokietija)], o jos vadovas dr. Naser Ba[t]eni anksčiau dirbo IRISL“. Todėl 2012 m. sausio 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 54/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 19, 2012, p. 1), ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede esantį sąrašą.

7        Antra, ieškovės pavadinimas įtrauktas į 2012 m. kovo 23 d. Reglamente (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 88, 2012, p. 1), esantį sąrašą. Šį įtraukimą į sąrašą ieškovė ginčijo Bendrajame Teisme ir jis buvo panaikintas 2013 m. birželio 12 d. Sprendimu HTTS / Taryba (T‑128/12 ir T‑182/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:312).

8        Galiausiai, trečia, 2013 m. lapkričio 15 d. ieškovės pavadinimas Sprendimu 2013/661/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 306, 2013, p. 18), ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1154/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 (OL L 306, 2013, p. 3), vėl buvo įtrauktas į sąrašus. Šį įtraukimą ieškovė ginčijo Bendrajame Teisme ir jis buvo panaikintas 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimu HTTS ir Bateni / Taryba (T‑45/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:650).

9        Per tą laiką 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453) Bendrasis Teismas panaikino IRISL ir kitų laivybos kompanijų, tarp jų HDSL ir SAPID, pavadinimų įtraukimą į sąrašus, motyvuodamas tuo, kad Tarybos nurodytos aplinkybės nepateisina IRISL pavadinimo įtraukimo į sąrašą, taigi jomis negalima pateisinti ribojamųjų priemonių nustatymo ir tolesnio taikymo kitoms laivybos kompanijoms, kurios į sąrašus įtrauktos dėl savo ryšių su IRISL.

10      2015 m. liepos 23 d. laišku ieškovė pateikė Tarybai prašymą atlyginti žalą, kurią teigė patyrusi dėl to, kad jos pavadinimas pirmą kartą ir vėliau pakartotinai buvo įtrauktas į sąrašus asmenų, susijusių su IRISL veikla. 2015 m. spalio 16 d. laišku Taryba atmetė šį prašymą.

11      2015 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį; ieškovė prašė:

–        priteisti iš Tarybos sumokėti jai 2 513 221,50 euro turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl jos pavadinimo įtraukimo į Reglamento Nr. 423/2007 V priede ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede esančius asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašus (toliau – ginčijami sąrašai), atlyginimą,

–        priteisti iš Tarybos sumokėti palūkanas už praleistą terminą, kurias Europos Centrinis Bankas (ECB) taiko savo pagrindiniams refinansavimo sandoriams, padidinus jas 2 procentiniais punktais, nuo 2015 m. spalio 17 d.,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

12      Bendrojo Teismo kanceliarija šį ieškinį įregistravo numeriu T‑692/15.

13      Taryba prašė atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

14      2016 m. balandžio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Europos Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 144 straipsnio 4 dalį.

15      Apie rašytinės proceso dalies užbaigimą šalims pranešta 2016 m. rugpjūčio 30 d. Per tris savaites nuo šio pranešimo (šis terminas nustatytas Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalyje) šalys nepateikė prašymo surengti teismo posėdį.

16      2016 m. spalio 5 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui, posėdžiaujančiam trečiojoje kolegijoje.

17      2017 m. birželio 8 d. sprendimu, apie kurį šalims pranešta kitą dieną, Bendrasis Teismas, manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė priimti sprendimą dėl ieškinio, nerengdamas žodinės proceso dalies, kaip nurodyta Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalyje, nes nė viena iš šalių to neprašė.

18      Vis dėlto 2017 m. birželio 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu dokumentu ieškovė paprašė surengti teismo posėdį visų pirma dėl to, kad paskelbtas 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402), ir prašė Bendrojo Teismo pritaikyti proceso organizavimo priemonę bei išklausyti jos direktorių ir vienintelį narį N. Bateni dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

19      2017 m. birželio 20 d. sprendimu Bendrasis Teismas patvirtino savo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą. Dėl ieškovės prašymo surengti teismo posėdį Bendrasis Teismas, pirma, nusprendė, kad šis prašymas pateiktas nesilaikant nustatyto termino, ir, antra, konstatavo, kad nėra naujų aplinkybių, kuriomis būtų galima pateisinti teismo posėdžio surengimą. Šiuo aspektu jis teigė, kad 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimu Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402) tik patvirtinamas 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986), todėl juo negalima pateisinti žodinės proceso dalies pradėjimo. Bendrasis Teismas taip pat nepatenkino prašymo pritaikyti proceso organizavimo priemonę – išklausyti N. Bateni, motyvuodamas tuo, kad, kaip jis mano, bylos medžiagoje ir jurisprudencijoje, susijusioje su žalos, patirtos dėl neteisėtos ribojamosios priemonės, vertinimu, jau yra pakankamai informacijos.

20      2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimu HTTS / Taryba (T‑692/15, EU:T:2017:890, toliau – pradinis sprendimas) Bendrasis Teismas atmetė ieškovės pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidas. Jis atmetė jos pateiktus pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus, t. y. atitinkamai pagrindą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu, ir pagrindą, grindžiamą įtraukimo į ginčijamus sąrašus materialinių sąlygų pažeidimu.

21      2018 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo ieškovės apeliacinį skundą dėl pradinio sprendimo; šis apeliacinis skundas įregistruotas numeriu C‑123/18 P. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimu HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694) Teisingumo Teismas panaikino pradinį sprendimą ir, taikydamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, grąžino bylą Bendrajam Teismui ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

22      Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pradinio sprendimo 49 ir 50 punktuose konstatavo, jog Taryba gali remtis visomis reikšmingomis aplinkybėmis, į kurias nebuvo atsižvelgta įtraukiant ieškovę į ginčijamus sąrašus, ir būtent to sprendimo 60 punkte pripažino, jog iš jo 59 punkte nurodytų aplinkybių matyti, kad Taryba nepadarė pakankamai akivaizdaus Sąjungos teisės normos pažeidimo, atlikdama ieškovės ir IRISL komercinių ryšių vertinimą, nes, kaip matyti iš sprendimo dėl apeliacinio skundo 51 ir 56–86 punktų, ieškovės pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus dieną Tarybai nebuvo žinoma informacija, įrodanti, kad ieškovė yra „bendrovė, nuosavybės teise priklausanti IRISL arba jos kontroliuojama“.

 Procesas ir šalių reikalavimai grąžinus bylą

23      Bendrajam Teismui grąžinta byla jo kanceliarijoje buvo užregistruota numeriu T‑692/15 RENV ir 2019 m. rugsėjo 19 d. pagal Procedūros reglamento 216 straipsnio 1 dalį paskirta pirmajai kolegijai.

24      Šalių buvo paprašyta pagal Procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalį pateikti pastabas dėl sprendimo dėl apeliacinio skundo poveikio šiame procese. Jos pateikė pastabas per nustatytą terminą.

25      2019 m. lapkričio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės pastabas dėl sprendimo dėl apeliacinio skundo poveikio šioje byloje. Ji toliau palaiko pradiniame ieškinyje pateiktus reikalavimus, kuriais siekia, kad iš Tarybos būtų priteista jai atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

26      2019 m. lapkričio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Tarybos pastabas, jose Bendrojo Teismo prašoma:

–        atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip visiškai nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme nagrinėjant bylas T‑692/15 ir T‑692/15 RENV ir per apeliacinį procesą Teisingumo Teisme nagrinėjant bylą C‑123/18 P.

27      2019 m. lapkričio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos pastabas, jose Bendrojo Teismo prašoma:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

28      Ieškovė ir Taryba atitinkamai 2020 m. sausio 29 d. ir 30 d. paprašė surengti teismo posėdį.

29      Teisėjos pranešėjos siūlymu Bendrasis Teismas patenkino šiuos prašymus ir pradėjo žodinę proceso dalį.

30      2020 m. birželio 30 d. sprendimu pirmosios kolegijos pirmininkas, išklausęs šalis, nusprendė pagal Procedūros reglamento 68 straipsnio 1 dalį sujungti šią bylą su byla Bateni / Taryba (T‑455/17), kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis.

31      Po to, kai teismo posėdžiai kelis kartus buvo atidėti dėl COVID-19 sukeltos sveikatos krizės, šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2020 m. lapkričio 20 d. posėdį; jis, ieškovei sutikus, vyko per vaizdo konferenciją.

 Dėl teisės

 Dėl nepriimtinumo pagrindo, grindžiamo ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo senatimi

32      Per pradinį procesą pateiktame triplike Taryba remiasi ieškinio daliniu nepriimtinumu dėl to, kad baigėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje numatytas senaties terminas.

33      Šiuo klausimu Taryba teigia, kad 2015 m. lapkričio 25 d. ieškovės pareikštas ieškinys grindžiamas daugiau nei penkerius metus anksčiau priimtais aktais, t. y. 2010 m. liepos 26 d. priimtu Reglamentu Nr. 668/2010 ir 2010 m. spalio 25 d. priimtu Reglamentu Nr. 961/2010.

34      Bet kuriuo atveju Taryba teigia, kad ieškinys yra iš dalies nepriimtinas, nes pasibaigė senaties terminas, per kurį ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl žalos, patirtos iki 2010 m. lapkričio 25 d., t. y. penkerius metus iki pareiškiant ieškinį Bendrajame Teisme 2015 m. lapkričio 25 d., atlyginimo.

35      Be to, 2019 m. lapkričio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktose pastabose Taryba palaiko šį argumentą ir teigia, kad „2019 m. rugsėjo 10 d. teismo sprendimas neturi jokios įtakos [jos] argumentui, kad Bendrasis Teismas iš dalies neturi jurisdikcijos, nes kai kurioms teisėms, kuriomis remiamasi ieškinyje, jau suėjo senatis“.

36      Per teismo posėdį ieškovė, paprašyta pareikšti nuomonę dėl šio argumento, priminė, kad prieš prasidedant teismo procesui ji prašė Tarybos atlyginti žalą per penkerius metus.

37      Pirmiausia primintina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, pagal jo 53 straipsnio pirmą pastraipą taikytino procesui Bendrajame Teisme, 46 straipsnyje numatyta, kad bylos prieš Europos Sąjungą su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti. Senaties terminas nutraukiamas, jei pradedamas procesas Teisingumo Teisme arba jei prieš iškeliant tokią bylą nukentėjusioji šalis paduoda prašymą kompetentingai Sąjungos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi būti iškelta per SESV 263 straipsnyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį, o tam tikrais atvejais taikomos SESV 265 straipsnio antros pastraipos nuostatos.

38      Be to, SESV 263 straipsnyje numatytas dviejų mėnesių terminas taikomas tuo atveju, kai prašymą pateikusiam asmeniui buvo pranešta apie sprendimą atmesti kompetentingai institucijai pateiktą prašymą, o SESV 265 straipsnio antroje pastraipoje numatytas dviejų mėnesių terminas taikomas tuomet, kai atitinkama institucija per du mėnesius nuo šio prašymo pateikimo neapibrėžė savo pozicijos (šiuo klausimu žr. 2005 m. gegužės 4 d. Nutarties Holcim (France) / Komisija, T‑86/03, EU:T:2005:157, 38 punktą ir 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Nutria / Komisija, T‑832/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:428, 36 punktą).

39      Nagrinėjamu atveju pirmasis įtraukimas į sąrašus 2010 m. liepos 27 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o 2015 m. liepos 23 d. ieškovė faksu pateikė Tarybai prašymą atlyginti žalą. Pasibaigus dviejų mėnesių terminui, kuris prilygsta implicitiniam sprendimui atmesti šį prašymą, Taryba atšaukė šį sprendimą, 2015 m. spalio 16 d. raštu atmetusi šį prašymą (pagal analogiją žr. 2019 m. birželio 11 d. Sprendimo Frank / Komisija, T‑478/16, EU:T:2019:399, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Savo ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovė pareiškė 2015 m. lapkričio 25 d., t. y. per du mėnesius nuo tada, kai gavo Tarybos raštą dėl atmetimo (šiuo klausimu žr. 1997 m. balandžio 16 d. Sprendimo Hartmann / Taryba ir Komisija, T‑20/94, EU:T:1997:55, 134 punktą).

40      Taigi nagrinėjamu atveju senaties terminas gali būti laikomas nutrūkusiu 2015 m. liepos 23 d., t. y. praėjus mažiau nei penkeriems metams po 2010 m. liepos 27 d., todėl šis ieškinys turi būti laikomas priimtinu.

 Dėl pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

41      Ieškovė iš esmės tvirtina, kad Sąjungos deliktinė atsakomybė kyla dėl to, kad jos pavadinimas įtrauktas į ginčijamus sąrašus pažeidžiant pareigą motyvuoti.

42      Primintina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antrą pastraipą, grąžinus bylą Bendrajam Teismui, Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais tam teismui yra privalomas.

43      Iš tiesų, kaip pabrėžia Taryba ir Komisija ir kaip per posėdį pripažino ieškovė, sprendimu dėl apeliacinio skundo buvo patvirtinta pradinio sprendimo 88 punkte padaryta išvada, kad pareigos motyvuoti pažeidimas iš principo negali užtraukti Sąjungos deliktinės atsakomybės, be to, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad net darant prielaidą, kad ieškovė pateikė įrodymų, leidžiančių konstatuoti Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 neteisėtumą dėl motyvų stokos, jos argumentai negalėtų būti priežastis pripažinti pakankamai akivaizdų Sąjungos teisės pažeidimą, dėl kurio gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė (šiuo klausimu žr. sprendimo dėl apeliacinio skundo 102 ir 103 punktus).

44      Dėl tų pačių priežasčių reikia atmesti ieškinio pagrindą dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.

 Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo pakankamai akivaizdžiu įtraukimo į ginčijamus sąrašus materialinių sąlygų pažeidimu

45      Grįsdama šį pagrindą ieškovė nurodo dvi argumentų grupes. Pateikdama pirmąją argumentų grupę ji tvirtina, kad Taryba, remdamasi pakankamais įrodymais, neįrodė, jog ji yra kontroliuojama IRISL. Pateikdama antrąją argumentų grupę ji teigia, kad motyvai, dėl kurių jos pavadinimas buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus, t. y. IRISL ir HDSL dalyvavimas platinant branduolinius ginklus, yra klaidingi remiantis 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453).

46      Be to, ieškovė iš esmės tvirtina, kad Įgyvendinimo reglamentas Nr. 668/2010 yra neteisėtas. Jos teigimu, nors Teisingumo Teismas nusprendė, kad panaikinus Reglamentą Nr. 961/2010, kiek jis su ja susijęs, automatiškai nepanaikinamas minėtas įgyvendinimo reglamentas, šie aktai buvo priimti remiantis nepakankamomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra niekiniai. Taigi ji mano, kad, jeigu antrojo įtraukimo į sąrašą dieną nebuvo pakankamai įrodymų, kad būtų galima įtraukti jos pavadinimą į sąrašą, tai a fortiori turėjo būti taikoma ir įtraukiant į sąrašą pirmą kartą.

47      Dėl pirmosios argumentų grupės pasakytina, kad ieškovė tvirtina, jog pirmasis ir antrasis įtraukimas į sąrašus (toliau kartu – ginčijami įtraukimai į sąrašus), atitinkamai grindžiami informacija, kad ji „veikia HDSL vardu Europoje“ ir „nuosavybės teise priklauso IRISL, yra jos valdoma [arba] veikia jos vardu“, neturėjo jokio faktinio pagrindo, nes, be kita ko, Taryba per 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo posėdį pripažino, kad patvirtindama ginčijamus įtraukimus į sąrašą ji neturėjo pradinio sprendimo 59 punkte nurodytos informacijos ir nagrinėdama bylos medžiagą šia informacija nesinaudojo.

48      Dėl antrosios argumentų grupės pasakytina, kad ieškovė tvirtina, jog Tarybos padarytas pažeidimas yra dar svarbesnis, nes jos pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvai, t. y. IRISL ir HDSL dalyvavimas platinant branduolinius ginklus, jau buvo klaidingi, atsižvelgiant į 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimą Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453), todėl atliekant ginčijamus įtraukimus į sąrašus padaryta „dviguba klaida“. Ji teigia, kad IRISL ir HDSL nedalyvavo platinant branduolinius ginklus ir kad tarp jos ir šių bendrovių nėra jokio ryšio, leidžiančio joms daryti įtaką jos ekonominiams sprendimams.

49      Taryba ir Komisija ginčija visus ieškovės pateiktus argumentus.

 Jurisprudencijos Sąjungos deliktinės atsakomybės srityje priminimas

50      Primintina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra savarankiška teisių gynimo priemonė, skirta ne konkrečiai priemonei panaikinti, o institucijos padarytos žalos atlyginimui gauti (šiuo klausimu žr. 1971 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Zuckerfabrik Schöppenstedt / Taryba, 5/71, EU:C:1971:116, 3 punktą) ir kad ieškinys dėl panaikinimo nėra išankstinė sąlyga, kad Bendrajame Teisme būtų galima pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

51      Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimas siejamas su visų sąlygų įvykdymu, t. y. padarytas pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, padaryta reali žala ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp subjektui, kuris atliko veiksmus, tenkančios pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (šiuo klausimu žr. 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, C‑221/10 P, EU:C:2012:216, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir sprendimo dėl apeliacinio skundo 32 punktą).

52      Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Fahas / Taryba, T‑49/07, EU:T:2010:499, 93 punktą ir 2012 m. vasario 17 d. Nutarties Dagher / Taryba, T‑218/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:82, 34 punktą). Vadinasi, jei bent viena iš tų sąlygų netenkinama, reikia atmesti visą ieškinį ir nereikia nagrinėti kitų sąlygų (šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 14 punktą ir 2011 m. spalio 26 d. Sprendimo Dufour / ECB, T‑436/09, EU:T:2011:634, 193 punktą).

53      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog, kad ir kaip gaila, nepakanka konstatuoti Sąjungos teisės akto neteisėtumo nagrinėjant, pavyzdžiui, ieškinį dėl panaikinimo, kad dėl to automatiškai kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė dėl vienos iš jos institucijų neteisėto elgesio. Tam, kad ši sąlyga būtų įvykdyta, pagal jurisprudenciją reikalaujama, kad ieškovas įrodytų, jog atitinkama institucija padarė ne paprastą pažeidimą, o pakankamai akivaizdų teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimą (žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54      Be to, pakankamai akivaizdaus pažeidimo reikalavimu, visų pirma ribojamųjų priemonių srityje, siekiama išvengti situacijos, kai dėl pavojaus, kad reikės atlyginti asmenų galimai patirtą žalą, atitinkamai institucijai gali būti sudaryta kliūčių visapusiškai atlikti savo funkcijas, skirtas bendrajam Sąjungos interesui užtikrinti, ir kartu neužkrauti privatiems asmenims akivaizdaus ir nepateisinamo institucijos pareigų nevykdymo turtinių ar neturtinių padarinių naštos (žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55      Didesnis tikslas išsaugoti taiką ir tarptautinį saugumą, remiantis ESS 21 straipsnyje nustatytais Sąjungos išorės veiksmų tikslais, gali pateisinti neigiamas, netgi sunkias, pasekmes tam tikriems ūkio subjektams, kylančias dėl sprendimų įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, priimtus siekiant šio pagrindinio tikslo (2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 50 punktas).

 Sprendime dėl apeliacinio skundo įtvirtintų principų priminimas

56      Sprendimo dėl apeliacinio skundo 33 punkte Teisingumo Teismas priminė, kad pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas yra tuomet, kai atitinkama institucija akivaizdžiai ir smarkiai peržengė savo diskrecijos ribas; šiuo atveju reikia, be kita ko, atsižvelgti į nagrinėtinų situacijų sudėtingumą, pažeistos normos aiškumo ir tikslumo laipsnį, taip pat diskrecijos, kurią Sąjungos institucijai suteikia pažeista norma, apimtį.

57      Pirma, šiuo aspektu sprendimo dėl apeliacinio skundo 34 punkte Teisingumo Teismas pabrėžė, kad reikalavimas nustatyti pakankamai akivaizdų Sąjungos teisės normos pažeidimą kyla iš būtinybės derinti privačių asmenų interesus būti apsaugotiems nuo institucijų neteisėtų veiksmų ir šių institucijų diskreciją, pripažintiną siekiant, kad nebūtų stabdoma jų veikla; jis nurodė, kad šis derinimas yra dar svarbesnis ribojamųjų priemonių srityje, kur dažnai būna taip, kad Tarybai, susidūrus su kliūtimis gauti informacijos, itin sunku atlikti vertinimą.

58      Antra, sprendimo dėl apeliacinio skundo 43 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad Sąjungos deliktinė atsakomybė gali kilti tik nustačius tokį pažeidimą, kokio panašiomis aplinkybėmis nebūtų padariusi įprastai apdairi ir rūpestinga administravimo institucija.

59      Trečia, sprendimo dėl apeliacinio skundo 44 ir 46 punktuose Teisingumo Teismas konstatavo, kad visos šio sprendimo 56 punkte išvardytos aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti vertinant pakankamai akivaizdų Sąjungos teisės normos pažeidimą, susijusios su atitinkamos institucijos sprendimo priėmimo ar veiksmo atlikimo data ir kad tuo remiantis darytina išvada, jog pakankamai akivaizdaus Sąjungos teisės normos pažeidimo buvimas būtinai turi būti vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis institucija veikė tą konkrečią dieną.

60      Ketvirta, sprendimo dėl apeliacinio skundo 41 punkte Teisingumo Teismas konstatavo: kadangi antrasis įtraukimas į sąrašus buvo panaikintas 2011 m. gruodžio 7 d. Sprendimu HTTS / Taryba (T‑562/10, EU:T:2011:716), ir tas sprendimas įgijo res judicata galią, Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo pirmosios sąlygos pirma dalis, t. y. Sąjungos teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas, yra įvykdyta, kiek tai susiję su Reglamentu Nr. 961/2010.

61      Penkta, sprendimo dėl apeliacinio skundo 99 ir 100 punktuose Teisingumo Teismas patikslino, kad remiantis 2011 m. gruodžio 7 d. Sprendimu HTTS / Taryba (T‑562/10, EU:T:2011:716), kuriame konstatuotas motyvų trūkumas, negalima daryti išvados, kad Įgyvendinimo reglamentas Nr. 668/2010 taip pat turi būti laikomas neteisėtu dėl to paties trūkumo ir kad ieškovė, neginčijusi pirmojo įtraukimo į sąrašus teisėtumo, ieškinyje dėl panaikinimo turėjo įrodyti šio įgyvendinimo reglamento neteisėtumą, nes iš principo preziumuojama, kad Sąjungos institucijų teisės aktai yra teisėti, todėl jie sukelia teisinių pasekmių, kol nėra pripažinti netekusiais galios, panaikinti patenkinus ieškinį dėl panaikinimo, paskelbti negaliojančiais išnagrinėjus prašymą priimti prejudicinį sprendimą arba neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

62      Šešta, konkrečiai dėl įtraukimo į sąrašus kriterijų, kurių šiurkščiu ir akivaizdžiu pažeidimu nagrinėjamu atveju remiasi ieškovė, sprendimo dėl apeliacinio skundo 69 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad sąvokos „priklausantis“ ir „j[os] kontroliuojamas“, t. y. reglamentuose Nr. 423/2007 ir Nr. 961/2010 pateikti įtraukimo į sąrašus kriterijai, kuriais remiantis įvykdyti ginčijami įtraukimai į sąrašus, vartojamos tam, kad Taryba galėtų imtis veiksmingų priemonių prieš visus asmenis, subjektus ar organizacijas, susijusius su bendrovėmis, dalyvaujančiomis platinant branduolinius ginklus. Jo teigimu, tai reiškia, kad priklausymas ar kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė. Jei šis ryšys turėtų būti nustatytas remiantis tik tuo, kad tie asmenys tiesiogiai priklauso ar yra kontroliuojami, šių priemonių galėtų būti išvengta pasinaudojus įvairiomis sutartyje numatytomis ar faktiškai turimomis kontrolės galimybėmis, kurios leistų bendrovei daryti lygiai tokią pačią įtaką kitiems subjektams kaip ir tiesioginis priklausymas ar kontrolė.

63      Taigi sprendimo dėl apeliacinio skundo 70 punkte Teisingumo Teismas patikslino, kad, kaip pradiniame sprendime priminė Bendrasis Teismas, ribojamųjų priemonių srityje sąvokos „priklausanti arba kontroliuojama bendrovė“ apimtis yra ne ta pati kaip paprastai įmonių teisėje vartojamos sąvokos, kai siekiama nustatyti bendrovės, teisiškai kontroliuojamos kito sprendimus priimančio komercinio subjekto, komercinę atsakomybę.

64      Sprendimo dėl apeliacinio skundo 75 punkte Teisingumo Teismas priėjo prie išvados, kad bendrovė gali būti kvalifikuojama kaip „priklausanti kitam subjektui arba jo kontroliuojama bendrovė“, nes šio subjekto padėtis yra tokia, kad jis gali daryti įtaką atitinkamos bendrovės sprendimams net ir tuo atveju, kai šių dviejų ūkio subjektų nesieja teisiniai, nuosavybės ar dalyvavimo valdant kapitalą ryšiai.

65      Galiausiai sprendimo dėl apeliacinio skundo 77–79 punktuose Teisingumo Teismas konstatavo, kad, siekiant nustatyti priemones, veikimas kontroliuojant asmeniui ar subjektui turi būti prilygintas veikimui tokio asmens ar subjekto vardu. Jis nurodė, kad šią išvadą patvirtina Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies d punkto tikslo analizė – šia nuostata siekiama suteikti Tarybai galimybę imtis veiksmingų priemonių prieš asmenis, dalyvaujančius platinant branduolinius ginklus, ir užkirsti kelią tam, kad tokių priemonių būtų išvengta. Be to, jis patikslino, kad šią išvadą patvirtina ir šios nuostatos konteksto analizė.

 Bendrojo Teismo vertinimas

66      Atsižvelgiant būtent į šio sprendimo 50–65 punktuose primintus principus, reikia patikrinti, ar nagrinėjamu atveju įvykdytos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, be kita ko, ar padarytas pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas.

67      Pirmiausia pažymėtina, kad, atsižvelgdamas į tai, kas priminta šio sprendimo 60 punkte, dėl antrojo įtraukimo į sąrašus, kiek jis buvo panaikintas 2011 m. gruodžio 7 d. Sprendimu HTTS / Taryba (T‑562/10, EU:T:2011:716) ir tas sprendimas įgijo res judicata galią, Teisingumo Teismas pripažino, kad Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo pirmosios sąlygos pirma dalis, t. y. Sąjungos teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas, yra įvykdyta, kiek tai susiję su Reglamentu Nr. 961/2010.

68      Vis dėlto konstatuotina, kad, kiek tai susiję su pirmuoju įtraukimu į sąrašus, kaip priminta šio sprendimo 61 punkte, iš 2011 m. gruodžio 7 d. Sprendimo HTTS / Taryba (T‑562/10, EU:T:2011:716), kuriame konstatuotas motyvų trūkumas, negalima daryti išvados, kad Įgyvendinimo reglamentas Nr. 668/2010 taip pat turi būti laikomas neteisėtu dėl to paties trūkumo ir kad ieškovė, neginčijusi pirmojo įtraukimo į sąrašus teisėtumo, ieškinyje dėl panaikinimo turėjo įrodyti šio įgyvendinimo reglamento neteisėtumą, nes iš principo preziumuojama, kad Sąjungos institucijų teisės aktai yra teisėti.

69      Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad pirmasis įtraukimas į sąrašus yra neteisėtas, dėl jo ir dėl antrojo įtraukimo į sąrašus reikia išnagrinėti, ar ieškovės nurodytos aplinkybės, primintos šio sprendimo 47 ir 48 punktuose, įrodo, kad šie įtraukimai į sąrašus yra pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas.

–       Dėl pirmosios argumentų grupės, grindžiamos tuo, kad Taryba nenurodė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių išvadą, kad ieškovė buvo kontroliuojama IRISL

70      Ieškovė iš esmės teigia, kad Taryba šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidė įtraukimo į sąrašą materialines sąlygas, kai nusprendė, kad ji yra IRISL kontroliuojama arba veikė IRISL vardu, neturėdama įrodymų šiuo klausimu.

71      Pirma, ieškovė tvirtina, kad atlikdama ginčijamus įtraukimus į sąrašus Taryba neatliko tyrimų, kad įrodytų, kaip IRISL ją kontroliuoja, neturėjo jokių įrodymų ir veikė remdamasi valstybių narių pateikta informacija. Tai Bendrasis Teismas 2013 m. birželio 12 d. Sprendime HTTS / Taryba (T‑128/12 ir T‑182/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:312) kvalifikavo kaip „akivaizdžią vertinimo klaidą“. Be to, ieškovė ginčija Tarybos veiksmus panaikinus antrąjį įtraukimą į sąrašus, t. y. tai, kad ji patvirtino naują įtraukimą į sąrašus, šiek tiek pakeitusi motyvus. Ji daro išvadą, kad Taryba šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidė savo diskrecijos ribas, taip pat materialines įtraukimo į sąrašą sąlygas.

72      Antra, remdamasi, be kita ko, 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimu Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986), ieškovė tvirtina, kad Taryba neturėjo jokios diskrecijos nustatyti ginčijamų įtraukimų į sąrašus pagrįstumo ir kad, kaip ir byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, ji padarė šiurkštų ir akivaizdų pažeidimą, kai patvirtino šiuos įtraukimus į sąrašus, neturėdama jokios informacijos ar įrodymų. Be to, ji tvirtina, kad Taryba negalėjo kaip tokių veiksmų pateisinimu remtis nei nagrinėtinų situacijų sudėtingumu, nei Sąjungos taisyklių taikymo ar aiškinimo sunkumais šioje srityje, nes, atsižvelgiant į akivaizdaus pažeidimo pobūdį, minėtas sudėtingumas ir sunkumas nebuvo jo priežastis.

73      Šiuo aspektu, vadovaujantis sprendimu dėl apeliacinio skundo, reikia patikrinti, ar ginčijamų įtraukimų į sąrašus patvirtinimo dieną, atsižvelgiant vien į Tarybos tuo konkrečiu momentu turėtus įrodymus, ši institucija padarė pakankamai akivaizdų įtraukimo į sąrašą materialinių sąlygų pažeidimą.

74      Pirma, kalbant apie ieškovės argumentą, kad Taryba ginčijamus įtraukimus į sąrašus atliko neturėdama jokių įrodymų ir remdamasi valstybių narių pateikta informacija, reikia pažymėti, kad per teismo posėdį Taryba patikslino per 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo posėdį pateikto pareiškimo, kuriame teigia, kad šių įtraukimų patvirtinimo dieną neturėjo pradinio sprendimo 59 punkte nurodytos informacijos, turinį ir patvirtino, kad neturėjo visos informacijos.

75      Konkrečiai kalbant, Taryba nurodė, kad pirmasis įtraukimas į sąrašus grindžiamas aplinkybe, jog ieškovė įsisteigusi Hamburge (Vokietija), Schottweg 7, o IRISL Europe, IRISL dukterinė bendrovė Europoje, įsisteigusi Hamburge, Schottweg 5. Pažymėtina, kad, kaip tvirtina ir Taryba, šio įtraukimo į sąrašus patvirtinimo dieną ji žinojo faktą apie ieškovės ir IRISL Europe adresą – tai matyti iš įmonių, įtrauktų į Reglamento Nr. 423/2007 V priede esantį sąrašą, iš dalies pakeistą Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 priedo III dalies 1 punkto d ir j papunkčiais, identifikuojamosios informacijos.

76      Be to, Taryba tvirtina, kad turėjo 2008 m. kovo 3 d. ir 2010 m. birželio 9 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 1803 (2008) ir 1929 (2010) dėl IRISL ir šios Saugumo Tarybos Sankcijų komiteto ataskaitą, kurioje konstatuoti trys akivaizdūs IRISL padaryti ginklų embargo, nustatyto 2007 m. kovo 24 d. Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1747 (2007), pažeidimai. Viena vertus, kaip teisingai pažymi Taryba, įrodymas, kad šiuos dokumentus ji turėjo, matyti iš to, kad jie nurodyti motyvuose, susijusiuose su IRISL įtraukimu į Sprendimo 2010/413 II priedo III dalį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 priedo III dalį.

77      Kita vertus, minėtoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komiteto ataskaitoje nustatytų trijų ginklų embargo pažeidimų tikrumas, kaip ir šios ataskaitos turinys, nebuvo ginčijamas, nes iš šios ataskaitos matyti, kad IRISL ėmėsi veiksmų, skirtų patvirtintoms priemonėms apeiti, – perdavė savo veiklą kitoms įmonėms, ir kad jos buveinė Europoje buvo šalia ieškovės buveinės. Kaip iš esmės pažymėjo Taryba, tai buvo ieškovės pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus įrodymai, nes šis įtraukimas buvo tiesioginė IRISL įtraukimo į sąrašus, o šiuo atveju – HDSL įtraukimo į sąrašus pasekmė, turint omenyje tai, kad HDSL, kurios vardu veikė ieškovė, pavadinimas buvo įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priedo III dalį ir į Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 priedo III dalį kaip IRISL vardu veikiančio subjekto.

78      Be to, svarbu pažymėti, kad ieškovė neginčijo, jog jos ir IRISL Europe geografiškai yra arti. Per teismo posėdį ji pati pripažino, kad, kiek tai susiję su šiuo artumu, ginčijamų įtraukimų į sąrašus momentu, taigi, ir pirmojo įtraukimo į sąrašus momentu, ji galėjo pasitelkti IRISL Europe darbuotojus, nes ši bendrovė suteikė jai dalį savo personalo.

79      Dėl antrojo įtraukimo į sąrašus Taryba nurodė, kad jis taip pat buvo pagrįstas tiksliomis ir neginčijamomis aplinkybėmis, kurias ieškovė pripažino dviejuose 2010 m. rugsėjo 10 ir 13 d. laiškuose, kuriuose prašė persvarstyti sprendimą įtraukti jos pavadinimą į ginčijamus sąrašus. Kaip teisingai pažymėjo Taryba, iš šių laiškų matyti, kad tuo metu, kai buvo atlikti ginčijami įtraukimai į sąrašus, ieškovė veikė kaip laivybos agentė HDSL vardu, o ši bendrovė buvo laikoma glaudžiai susijusia su IRISL, nes jos pavadinimas 2010 m. liepos 26 d. taip pat buvo įtrauktas į sąrašus subjektų, įtariamų branduolinių ginklų platinimo Irane palengvinimu, motyvuojant tuo, kad ji „[v]eikia IRISL vardu, atlikdama konteinerių operacijas, kurioms naudojami IRISL priklausantys laivai“, ir kad N. Bateni buvo IRISL direktorius iki 2008 m., t. y. prieš apsigyvendamas Europoje ir prieš įkurdamas ieškovę.

80      Be to, dėl ginčijamų įtraukimų į sąrašus reikia pridurti, kad, kaip teisingai per posėdį pažymėjo Taryba, jų patvirtinimo dieną buvo viešų informacijos šaltinių, be kita ko, 2010 m. birželio 7 d. New York Times straipsnis „Companies Linked to IRISL“, jame buvo pateiktas 66 įmonių (tarp jų buvo ieškovė ir HDSL), kurios turėjo ryšių su IRISL ir kurioms ji perdavė laivus, sąrašas.

81      Kiek tai susiję su antruoju įtraukimu į sąrašus, taip pat pažymėtina, kad šio sprendimo79 punkte minėti 2010 m. rugsėjo 10 ir 13 d. laiškai buvo skirti pačiai Tarybai, ir neginčijama, kad ji juos gavo tuo metu, kai buvo tvirtinamas šis įtraukimas į sąrašus. Be to, šie laiškai buvo paminėti 2011 m. gruodžio 7 d. Sprendime HTTS / Taryba (T‑562/10, EU:T:2011:716), todėl į juos atsižvelgė Bendrasis Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje priimtas tas sprendimas.

82      Pažymėtina, kad, nors 2011 m. gruodžio 7 d. Sprendimu HTTS / Taryba (T‑562/10, EU:T:2011:716) Bendrasis Teismas panaikino antrąjį įtraukimą į sąrašus, šio panaikinimo pasekmės buvo atidėtos, nes to sprendimo 41–43 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, jog negalima atmesti galimybės, kad iš esmės ribojamųjų priemonių nustatymas ieškovei vis dėlto gali būti pateisinamas. Taigi Bendrasis Teismas pripažino, kad net jei antrasis įtraukimas į sąrašus turėtų būti panaikintas dėl pareigos motyvuoti pažeidimo, minėto reglamento panaikinimas nedelsiant gali sukelti rimtą ir nepataisomą žalą šiame reglamente Irano Islamo Respublikai nustatytų ribojamųjų priemonių veiksmingumui, nes kyla abejonių, kad, remiantis Tarybos turimais duomenimis, ieškovės pavadinimo įtraukimas į ginčijamus sąrašus gali būti pagrįstas.

83      Dėl ieškovės argumento, grindžiamo tuo, kad 2013 m. birželio 12 d. Sprendime HTTS / Taryba (T‑128/12 ir T‑182/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:312) Bendrasis Teismas Tarybos veiksmus kvalifikavo kaip „akivaizdžią vertinimo klaidą“, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

84      Viena vertus, kaip pažymi Taryba, akivaizdžią vertinimo klaidą, kaip ieškinio dėl panaikinimo pagrindą, reikia skirti nuo akivaizdaus ir šiurkštaus diskrecijos ribų nepaisymo, kuriuo remiamasi siekiant konstatuoti pakankamai akivaizdų teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimą, nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo.

85      Tokiomis aplinkybėmis ieškovės nurodyta aplinkybė, kad 2013 m. birželio 12 d. Sprendime HTTS / Taryba (T‑128/12 ir T‑182/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:312) Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, jog 2012 m. kovo 23 d. ieškovės pavadinimo įtraukimas į Reglamente Nr. 267/2012 esantį sąrašą, grindžiamas tais pačiais motyvais, kuriais pagrįstas antrasis įtraukimas į sąrašus, neteisėtas dėl to, kad buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, neleidžia automatiškai daryti išvados, kad, kaip teigia ieškovė, Taryba padarė pakankamai akivaizdų įtraukimo į sąrašus materialinių sąlygų pažeidimą.

86      Kita vertus, bet kuriuo atveju, kaip matyti iš sprendimo dėl apeliacinio skundo 44 punkto, visi kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant pakankamai akivaizdų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą, turi būti susiję su atitinkamos institucijos sprendimo priėmimo ar veiksmo atlikimo data.

87      Taigi ieškovės argumentai, susiję su 2013 m. birželio 12 d. Sprendimu HTTS / Taryba (T‑128/12 ir T‑182/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:312) dėl jos pavadinimo įtraukimo į Reglamente Nr. 267/2012 esantį sąrašą 2012 m. kovo 23 d., t. y. jau po antrojo įtraukimo į sąrašus, negali būti laikomi įrodymais, turimais šio įtraukimo į sąrašus dieną, siekiant įvertinti, ar Taryba padarė šiurkštų ir akivaizdų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims dėl šio įtraukimo į sąrašus, pažeidimą.

88      Kalbant apie ieškovės argumentą, grindžiamą tuo, kad Tarybos elgesys šioje byloje buvo toks pat kaip ir byloje, kurioje priimtas 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986), reikia patikslinti, kad, nors tame sprendime Bendrasis Teismas pripažino, jog Taryba padarė pažeidimą, nes neturėjo diskrecijos, tai lėmė aplinkybė, kad patvirtindama nagrinėjamas priemones ji neturėjo informacijos ar įrodymų, galinčių pagrįsti šių ribojamųjų priemonių nustatymą ieškovei, taigi pažeidė pareigą, kuri jau aptariamų nuostatų priėmimo dieną kilo iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos ir dėl kurios Taryba neturi diskrecijos (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

89      O šioje byloje nekyla klausimo, ar Taryba laikėsi pareigos pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškovės pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus. Nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar patvirtindama ginčijamus įtraukimus į sąrašus remdamasi įrodymais, kuriuos turėjo minėtų įtraukimų į sąrašus patvirtinimo momentu, be kita ko, nurodytais šio sprendimo 74–81 punktuose, Taryba padarė pakankamai akivaizdų pažeidimą, dėl kurio kyla Sąjungos deliktinė atsakomybė. Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į Tarybos turimą diskreciją vertinant įrodymus, kuriais remiamasi siekiant pagrįsti ribojamąsias priemones.

90      Svarbu pažymėti, kad, nors iš 2011 m. gruodžio 7 d. Sprendimo HTTS / Taryba (T‑562/10, EU:T:2011:716) matyti, kad Bendrasis Teismas panaikino antrąjį įtraukimą į sąrašus dėl nepakankamų motyvų, akivaizdu, kad ginčijamų įtraukimų į sąrašus patvirtinimo dieną Taryba turėjo diskreciją dėl sąvokos „kitam subjektui priklausanti arba jo kontroliuojama bendrovė“, kiek tai susiję su ribojamosiomis priemonėmis.

91      Be to, nors sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas patikslino žodžių „priklausanti“ ir „[jo] kontroliuojama“ turinį, pažymėtina, kad to sprendimo 70 punkte jis patvirtino tai, ką Bendrasis Teismas priminė pradiniame sprendime, t. y. kad ribojamųjų priemonių srityje sąvokos „priklausanti arba kontroliuojama bendrovė“ apimtis yra ne ta pati kaip paprastai įmonių teisėje vartojamos sąvokos, kai siekiama nustatyti bendrovės, teisiškai kontroliuojamos kito sprendimus priimančio komercinio subjekto, komercinę atsakomybę. Kaip iš esmės matyti iš sprendimo dėl apeliacinio skundo 74 ir 75 punktų, Teisingumo Teismas teikė pirmenybę gana plačiai sąvokos „kontrolė“ apibrėžčiai, kiek tai susiję su ribojamosiomis priemonėmis, ir nepateikė griežtos žodžių „priklausanti“ ir „[jo] kontroliuojama“ apibrėžties.

92      Taigi konstatuotina, kad, kaip teigia Taryba ir Komisija, ginčijamų įtraukimų į sąrašus patvirtinimo dieną galėjo būti neaišku, koks yra tikslus sąvokos „kitam subjektui priklausanti arba jo kontroliuojama bendrovė“ turinys, todėl Taryba turėjo tam tikrą diskreciją vertinti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad ieškovė priklausė bendrovei, dalyvaujančiai Irano branduolinėje veikloje, tiesiogiai susijusiai su šia veikla arba ją remiančiai, arba buvo kontroliuojama tokios bendrovės.

93      Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, pateikdama pirmąjį argumentą, Taryba pateikė informacijos, kuri, kaip ji manė, gali įrodyti ieškovės ir IRISL ryšio pobūdį tiek pirmojo, tiek antrojo įtraukimo į sąrašus patvirtinimo dieną.

94      Taigi šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad patvirtindama ginčijamus įtraukimus į sąrašus Taryba padarė vertinimo klaidą, kai rėmėsi nurodytomis aplinkybėmis, negalima teigti, kad ši klaida buvo akivaizdi ir neatleistina ir kad panašiomis aplinkybėmis jos nebūtų padariusi įprastai apdairi ir rūpestinga administravimo institucija (pagal analogiją žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 73 punktą).

95      Vadinasi, reikia atmesti pirmąjį argumentą, grindžiamą tuo, jog Taryba nepateikė pakankamai įrodymų, kad ieškovė buvo kontroliuojama IRISL.

–       Dėl antrosios argumentų grupės, grindžiamos tuo, kad ieškovės įtraukimas į ginčijamus sąrašus, motyvuojant IRISL ir HDSL dalyvavimu platinant branduolinius ginklus, yra klaidingas

96      Viena vertus, ieškovė tvirtina, jog Tarybos padarytas pažeidimas yra dar svarbesnis, nes jos pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvai, t. y. IRISL ir HDSL dalyvavimas platinant branduolinius ginklus, jau buvo klaidingi remiantis 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453). Kita vertus, ji tvirtina, kad Įgyvendinimo reglamente Nr. 668/2010 ir Reglamente Nr. 961/2010 padaryta „dviguba klaida“, nes IRISL ir HDSL nedalyvavo platinant branduolinius ginklus ir tarp jos ir šių subjektų nebuvo jokio ryšio, leidžiančio jiems daryti įtaką jos ekonominiams sprendimams.

97      Pateikdama pirmąjį argumentą ieškovė iš esmės teigia, kad, 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453) panaikinus IRISL, SAPID ir HDSL pavadinimų įtraukimą į sąrašus, ginčijami įtraukimai į sąrašus yra neteisėti, nes iš to sprendimo matyti, kad IRISL ir HDSL nedalyvavo platinant branduolinius ginklus.

98      Šiuo klausimu pažymėtina, kad, pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 53 punkte nurodytos jurisprudencijos, vien IRISL pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus panaikinimo negalima laikyti pakankamu, siekiant įrodyti, kad ginčijami įtraukimai į sąrašus yra pakankamai akivaizdus pažeidimas, dėl kurio kyla Sąjungos atsakomybė.

99      Antra, reikia priminti, kad šioje byloje ginčijamų aktų teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jų priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes, kaip matyti iš sprendimo dėl apeliacinio skundo 46 punkto, ir kad ginčijamų įtraukimų į sąrašus momentu IRISL, SAPID ir HDSL pavadinimų įtraukimas į subjektų, kaltinamų branduolinių ginklų platinimo Irane skatinimu, sąrašus dar nebuvo panaikintas. Remiantis tuo, kas priminta šio sprendimo 61 punkte, šiems įtraukimams į sąrašus taikoma teisėtumo prezumpcija ir jie visapusiškai galiojo.

100    Bet kuriuo atveju konstatuotina, kad, kaip Teisingumo Teismas pažymėjo 2019 m. sausio 31 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (C‑225/17 P, EU:C:2019:82) 48 punkte, Rezoliucijoje 1747(2007) nustatyto ginklų embargo trijų pažeidimų tikrumas nebuvo paneigtas 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453). To sprendimo 66 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „galima pagrįstai manyti, jog tai, kad IRISL dalyvavo trijuose incidentuose, kai buvo gabenama karinė technika pažeidžiant Rezoliucijos 1747 (2007) 5 punkte nustatytą draudimą, padidina riziką, kad ji taip pat bus įtraukta į su branduolinių ginklų platinimu susijusios technikos gabenimo veiklą“.

101    Vadinasi, IRISL, SAPID ir HDSL pavadinimų įtraukimo į sąrašus panaikinimas po to, kai patvirtinti ginčijami įtraukimai į sąrašus, nereiškia, kad Taryba pažeidė įtraukimo į sąrašus materialines sąlygas ir dėl to kyla Sąjungos deliktinė atsakomybė. Taigi ieškovės pirmąjį argumentą reikia atmesti.

102    Dėl antrojo argumento, susijusio su tuo, kad IRISL ir HDSL neturi ryšio su ieškove, leidžiančio IRISL ir HDSL daryti įtaką jos ekonominiams sprendimams, pažymėtina, kad šiame argumente daroma nuoroda į kitus argumentus, jau išnagrinėtus nagrinėjant jos pateiktą pirmąją argumentų grupę, ir jį reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, nurodytų šio sprendimo 70–95 punktuose.

103    Tokiomis aplinkybėmis Tarybos negalima kaltinti, kad grįsdama ginčijamus ieškovės įtraukimus į sąrašus jos ryšiais su IRISL padarė pažeidimą, kurio panašiomis aplinkybėmis nebūtų padariusi paprastai apdairi ir rūpestinga administracija, kuriai pagal Sutartis patikėtos specifinės funkcijos, kaip antai ribojamųjų priemonių, laikomų reikalingomis įgyvendinant Sąjungos veiksmus, skirtus palaikyti taikai ir tarptautiniam saugumui, kuriems gali kelti grėsmę Irano Islamo Respublikos vykdoma branduolinių ginklų platinimo veikla, patvirtinimas (pagal analogiją žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 73 ir 74 punktus).

104    Vadinasi, turi būti atmesta ieškovės antroji argumentų grupė, grindžiama tuo, kad jos pavadinimo įtraukimas į ginčijamus sąrašus, motyvuojant IRISL ir HDSL dalyvavimu platinant branduolinius ginklus, yra klaidingas.

105    Kadangi abi ieškovės pateiktų argumentų grupės buvo atmestos, reikia atmesti visą ieškinį ir nebereikia nagrinėti, ar įvykdytos kitos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

106    Pagal Procedūros reglamento 219 straipsnį Bendrojo Teismo sprendimuose, priimamuose panaikinus jo sprendimą ir grąžinus bylą, šis teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių, pirma, su jo nagrinėtomis bylomis ir, antra, su Teisingumo Teismo nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus. Kadangi sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas panaikino pradinį sprendimą ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą, Bendrasis Teismas šioje byloje turi nuspręsti dėl visų bylinėjimosi jame išlaidų, įskaitant procesą pirmojoje instancijoje, ir dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese byloje C‑123/18 P.

107    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

108    Be to, pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 1 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia tik dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų arba kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos.

109    Galiausiai pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

110    Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese ir per procesą byloje T‑692/15, pagal šios pateiktus reikalavimus.

111    Dėl ieškovės ir Tarybos bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliaciniu procesu Teisingumo Teisme, nusprendęs, kad Teisingumo Teismas sprendimu dėl apeliacinio skundo patenkino ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, Bendrasis Teismas mano, kad teisinga nurodyti kiekvienai iš šių šalių padengti savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas per tą procesą.

112    Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      HTTS Hanseatic Trade Trust & Shipping GmbH padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas per šį procesą ir procesą byloje T692/15.

3.      Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą byloje C123/18 P.

4.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas per šį procesą, procesą byloje T692/15 ir per procesą byloje C123/18 P.

Kanninen

Jaeger

Porchia

Paskelbta 2021 m. liepos 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys



* Proceso kalba: vokiečių.