2010 m. rugsėjo 14 d. pareikštas ieškinys byloje Vengrija prieš Komisiją

(Byla T-407/10)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Vengrijos Respublika, atstovaujama M. Fehér ir K. Szíjjártó

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2010 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimo, susijusio su dideliu projektu "Geležinkelio linijos Budapeštas-Kelenföld Székesfehérvár-Boba pirmosios atkarpos modernizavimo pirmas etapas", esančio Transporto veiklos programos dalimi, 1 straipsnio 3 ir 4 dalis bei II priedą, kuriuose numatyta iš Europos regionų plėtros fondų ir Sanglaudos fondų suteikti struktūrinę paramą Vengrijoje, nes pagal šias nuostatas maksimali suma, kurios dalis gali būti bendrai finansuojama, nustatoma taip, kad į ją nepatenka tam tikros apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu tinkamos finansuoti išlaidos;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė iš dalies ginčija 2010 m. liepos 8 d. priimtą Komisijos sprendimą (pranešta dokumentu Nr. C (2010) 4593), kuriuo patvirtinamas didelio projekto "Geležinkelio linijos Budapeštas-Kelenföld Székesfehérvár-Boba pirmosios atkarpos modernizavimo pirmas etapas" finansavimas pagal Transporto veiklos programą, kuri bendrai finansuojama iš Europos regionų plėtros fondų (ERPF) ir Sanglaudos fondų "Konvergencijos" tikslu. Šiuo sprendimu šiam dideliam projektui Komisija leido sumokėti išmoką iš Europos regionų plėtros fondų ir Sanglaudos fondų. Be to, Komisijos nuomone, kompensuojamas pridėtinės vertės mokestis negalėjo būti įtrauktas į maksimalią sumą, kurios kaip prioritetinė veiklos programos dalis gali būti pagal šį didelį projektą bendrai finansuojama.

Ieškinio pagrinduose ieškovė nurodo, kad priėmusi ginčijamą sprendimą Komisija pažeidė susijusias Europos Sąjungos teisės nuostatas, konkrečiai kalbant, Reglamento (EB) Nr. 1083/2006¹ 56 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1084/2006² 3 straipsnį.

Ieškovės nuomone, Reglamento (EB) Nr. 1084/2006 3 straipsnio e punkte konkrečiai įtvirtinama, kad pridėtinės vertės mokestis, kuris gali būti susigrąžintas, negali būti finansuojamas iš Sanglaudos fondo. Todėl ieškovės nuomone iš šios nuostatos darytina aiški išvada, kad pridėtinės vertės mokestis, kuris negali būti susigrąžintas, gali būti finansuojamas. Atsižvelgus į aplinkybę, kad pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, susijusią su pridėtinės vertės mokesčiu, didelio projekto, dėl kurio priimtas sprendimas, naudos gavėjas (Nemzeti Infrastruktúra Fejlesztő Zártkörűen Működő Részvénytarsaság - Nacionalinė infrastruktūros plėtros įmonė, toliau - NIE) nėra apmokestinamasis asmuo, todėl jis negali pareikalauti sugrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, todėl ieškovas nesutinka, kad ginčijamame sprendime Komisija neįtraukė dėl šio mokesčio susidariusių išlaidų.

Be to, ieškovė skundžiasi, kad, atsižvelgus į tai, jog Komisija nelaiko tinkamomis finansuoti išlaidų, kurios Reglamentu Nr. 1084/2006 neįtraukiamos į tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą, nors šios srities nacionaliniuose teisės aktuose aiškiai nurodoma, jog jos yra tinkamos finansuoti išlaidos, todėl ginčijamu sprendimu Komisija pažeidė valstybės narės teises, priklausančias jai pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsnio 4 dalį.

Taip pat ieškovė nurodo, kad Komisijos teiginys, jog naudos gavėjo sumokėtas pridėtinės vertės mokestis galės būti "susigrąžintas" iš pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto už rinkliavą, kurią naudos gavėjas gaus už pastatytos infrastruktūros valdymą, reiškia labai plačiai aiškinti "pridėtinės vertės mokesčio, kuris gali būti susigrąžintas" terminą pagal Reglamento (EB) Nr. 1084/2006 3 straipsnio e punktą, kas nėra leidžiama pagal šios nuostatos formuluotę ir, be to, pažeidžia Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojamas pridėtinės vertės mokestis. Ieškovės teigimu, infrastruktūrą kuriantis naudos gavėjas ir sukūrus infrastruktūrą ją eksploatuojantys organizmai yra nepriklausomi vienas nuo kito ir susiję vienas su kitu tik netiesiogiai pagal atitinkamas teisines nuostatas, o ne dėl numatytos atlikti bendros ekonominės veiklos. Dėl to ieškovė nurodo, kad iš tikrųjų naudos gavėjui teks galiausiai padengti pridėtinės vertės mokestį už pirkimus.

Galiausiai ieškovė nurodo, kad nei pagal Reglamentą Nr. 1083/2006, nei pagal Reglamentą Nr. 1084/2006 neleidžiama jų aiškinti taip, kad Komisija, vertindama tinkamas finansuoti išlaidas, įskaitant ir tinkamą finansuoti pridėtinės vertės mokestį, savo sprendimą gali pagrįsti ta aplinkybe, kad valstybė narė galėjo surasti kitokį teisinį sprendimą dėl projekto organizavimo ir infrastruktūros eksploatavimo. Ieškovės nuomone, nacionalinių infrastruktūrų administracinis valdymas ir susijusios viešosios paslaugos iš esmės yra valstybių narių kompetencijoje. Šiuo požiūriu ieškovė nurodo, kad, jei jie tenkina Sąjungos teisės aktų reikalavimus, Komisija privalo priimti valstybės narės pasirinktą sprendimą kartu su naudos gavėjo, kaip apmokestinamo arba neapmokestinamo asmens, statusu susijusiu tinkamų finansuoti išlaidų vertinimu.

____________

¹ - 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, p. 25).

² - 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiantis Sanglaudos fondą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1164/94 (OL L 210, p. 79).