Byla C‑205/20
NE
prieš
Bezirkshauptmannschaft Hartberg-Fürstenfeld
(Landesverwaltungsgericht Steiermark prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2022 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvė teikti paslaugas – Darbuotojų komandiravimas – Direktyva 2014/67/ES – 20 straipsnis – Sankcijos – Proporcingumas – Tiesioginis veikimas – Sąjungos teisės viršenybės principas“
1. Laisvė teikti paslaugas – Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje – Direktyva 2014/67 – Administraciniai reikalavimai ir kontrolės priemonės – Darbo teisėje nustatytos pareigos deklaruoti darbuotojus ir saugoti darbo užmokesčio dokumentus – Sankcijos nevykdymo atveju – Šios direktyvos 20 straipsnyje numatytas proporcingų sankcijų reikalavimas – Tiesioginis veikimas
(EB 288 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67 20 straipsnis)
(žr. 17–19, 22–24, 27–29, 32 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Europos Sąjungos teisė – Tiesioginis veikimas – Viršenybė – Nacionalinių valdžios institucijų pareigos – Laisvė teikti paslaugas – Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje – Direktyva 2014/67 – Administraciniai reikalavimai ir kontrolės priemonės – Darbo teisėje nustatytos pareigos deklaruoti darbuotojus ir saugoti darbo užmokesčio dokumentus – Sankcijos nevykdymo atveju – Šios direktyvos 20 straipsnyje numatytas proporcingų sankcijų reikalavimas – Šiam reikalavimui iš dalies prieštaraujantys nacionalinės teisės aktai – Pareiga netaikyti tokių teisės aktų tik tiek, kiek tai būtina, kad būtų galima skirti proporcingas sankcijas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67 20 straipsnis)
(žr. 35–37, 39–42, 44, 51, 52, 56, 57 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
Santrauka
Darbuotojų komandiravimas: nacionalinis teismas turi įsitikinti, kad sankcijos už administracinių pareigų pažeidimą yra proporcingos
Nacionalinis teismas gali taikyti direktyvai dėl darbuotojų komandiravimo prieštaraujančią nacionalinę sankcijų sistemą, jeigu jis užtikrina, kad sankcijos yra proporcingos
Slovakijoje įsteigta bendrovė CONVOI s. r. o., atstovaujama NE, komandiravo pagal sutartį dirbančius darbuotojus į Fiurstenfelde (Austrija) įsteigtą bendrovę. 2018 m. birželio mėn. priimtu sprendimu, remdamasi per prieš kelis mėnesius atliktą patikrinimą padarytomis išvadomis, Bezirkshauptmannschaft Hartberg-Fürstenfeld (Hartbergo-Fürstenfeldo teritorinė administracinė institucija, Austrija) skyrė NE 54 000 eurų baudą už Austrijos darbo teisės aktuose numatytų kelių pareigų, susijusių visų pirma su darbo užmokesčio dokumentų saugojimu bei pateikimu ir su socialine apsauga, neįvykdymą. NE šį sprendimą apskundė Landesverwaltungsgericht Steiermark (Štirijos federalinės žemės administracinis teismas, Austrija).
2018 m. spalio mėn. abejodamas dėl sankcijų, kaip antai numatytų nagrinėjamuose Austrijos teisės aktuose, atitikties Sąjungos teisei, visų pirma Direktyvos 2014/67(1) 20 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, šis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. 2019 m. gruodžio 19 d. Nutartyje Bezirkshauptmannschaft Hartberg-Fürstenfeld(2) Teisingumo Teismas kelis Austrijos sankcijų, daugiausiai taikomų už administracinių pareigų saugoti dokumentus, susijusius su darbuotojų komandiravimu, pažeidimą, sistemos elementus pripažino neproporcingais.
Pažymėjęs, kad priėmus šią nutartį nacionalinės teisės aktų leidėjas nepakeitė nagrinėjamų teisės aktų, ir atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo išvadas, padarytas 2018 m. spalio 4 d. Sprendime Link Logistik N&N(3), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą, siekdamas sužinoti, ar galima šių teisės aktų netaikyti, o jei taip, tai kiek. Iš tiesų tame 2018 m. spalio 4 d. Sprendime Link Logistik N&N Teisingumo Teismas pripažino, kad Sąjungos teisės nuostata, panaši į Direktyvos 2014/67(4) 20 straipsnį, nėra tiesiogiai veikianti.
Savo sprendime Teisingumo Teismo didžioji kolegija išsakė nuomonę, pirma, dėl to, ar sankcijų proporcingumo reikalavimas yra tiesioginio veikimo. Antra, jis patikslino nacionaliniam teismui, nagrinėjančiam bylą, kurioje jis turi taikyti nacionalines taisykles, pagal kurias numatomos neproporcingos sankcijos, tenkančių pareigų apimtį.
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirmiausia Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 2014/67 20 straipsnis tiek, kiek pagal jį reikalaujama, kad jame numatytos sankcijos būtų proporcingos, yra tiesiogiai veikiantis, todėl asmenys gali juo remtis nacionaliniuose teismuose prieš valstybę narę, kuri netinkamai perkėlė jį į nacionalinę teisę. Visų pirma siekdamas pripažinti, kad minėtoje nuostatoje įtvirtintas sankcijų proporcingumo reikalavimas yra besąlyginis, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šios nuostatos tekste šis reikalavimas išdėstytas nenustatant jokių apribojimų. Be to, draudimo skirti neproporcingas sankcijas, kuris išplaukia iš šio reikalavimo, taikymui nereikia priimti jokio Sąjungos institucijų akto ir pagal šią nuostatą valstybėms narėms jokiu būdu nesuteikiama teisės nustatyti sąlygas ar apriboti šio draudimo taikymo sritį. Tai, kad šios direktyvos 20 straipsnis turi būti perkeltas į nacionalinę teisę, nesudaro pagrindo abejoti šiame straipsnyje nustatyto sankcijų proporcingumo reikalavimo besąlyginiu pobūdžiu. Tada, tam, kad pripažintų, kad Direktyvos 2014/67 20 straipsnyje nustatytas sankcijų proporcingumo reikalavimas yra pakankamai tikslus, Teisingumo Teismas konstatavo, kad šia nuostata valstybėms narėms paliktą tam tikrą diskreciją nustatyti sankcijų, taikytinų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, sistemą riboja minėtoje nuostatoje nustatytas bendras ir nedviprasmiškai suformuluotas draudimas numatyti neproporcingas sankcijas. Taigi tokios diskrecijos egzistavimas nereiškia, kad negalima atlikti šios nuostatos perkėlimo į nacionalinę teisę teisminės kontrolės.
Antra, Teisingumo Teismas nurodė, kad pagal Sąjungos teisės viršenybės principą nacionalinės valdžios institucijos įpareigojamos netaikyti nacionalinės teisės aktų, kurių tam tikros nuostatos prieštarauja Direktyvos 2014/67 20 straipsnyje numatytam sankcijų proporcingumo reikalavimui, tik tiek, kiek tai būtina siekiant skirti proporcingas sankcijas. Primindamas, kad nors nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, yra tinkami siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti, jie viršija tai, kas būtina šiems tikslams pasiekti, dėl įvairių jiems būdingų ypatybių(5). Vis dėlto, atskirai paėmus, tokios ypatybės nebūtinai pažeidžia šį reikalavimą. Taigi, siekiant užtikrinti visišką Direktyvos 2014/67 20 straipsnyje nustatyto sankcijų proporcingumo reikalavimo veiksmingumą, nacionalinis teismas, nagrinėjantis skundą dėl tokios sankcijos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, privalo netaikyti tų nacionalinės teisės aktų nuostatų, kurios lemia neproporcingas sankcijas, kad būtų užtikrintas proporcingų, o kartu veiksmingų ir atgrasančių, sankcijų skyrimas. Tai, kad paskirta sankcija bus švelnesnė už numatytąją taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, negali būti laikoma teisinio saugumo, nullum crimen, nulla poena sine lege ir baudžiamojo įstatymo negaliojimo atgal principų pažeidimu, nes sankcija bus paskirta pagal šiuos teisės aktus. Be to, kadangi Direktyvos 2014/67 20 straipsnyje nustatytas proporcingumo reikalavimas reiškia sankcijų apribojimą, kurio turi laikytis visos nacionalinės institucijos, atsakingos už šio reikalavimo taikymą, kai įgyvendina savo įgaliojimus, ir kartu pagal jį šioms institucijoms leidžiama skirti skirtingas sankcijas atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, remiantis taikytinais nacionalinės teisės aktais, toks reikalavimas negali būti laikomas pažeidžiančiu vienodo požiūrio principą.