TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. gruodžio 23 d.(*)
„Direktyva 2003/6 – Prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija – Viešai neatskleistos informacijos naudojimas – Sankcijos – Sąlygos“
Byloje C‑45/08
dėl Hof van beroep te Brussel (Belgija) 2008 m. vasario 1 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2008 m. vasario 8 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Spector Photo Group NV,
Chris Van Raemdonck
prieš
Commissie voor het Bank-, Financie- en Assurantiewezen (CBFA),
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro trečiosios kolegijos pirmininko pareigas einantis antrosios kolegijos pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai P. Lindh (pranešėja), A. Rosas, U. Lõhmus ir A. Ó Caoimh,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. birželio 11 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Spector Photo Group NV ir C. Van Raemdonck, atstovaujamų advocaten K. Van den Broeck, W. Henckens ir W. Devroe,
– Commissie voor het Bank-, Financie- en Assurantiewezen (CBFA), atstovaujamos advocaten J. Cerfontaine, F. Deruyck ir H. Gilliams,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑C. Halleux, padedamo advocaat J. Meyers,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma ir J. Möller,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir J.‑C. Gracia,
– Airijos, atstovaujamos D. O’Hagan, padedamo BL J. Newman,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos R. Adam, padedamo avvocato dello Stato P. Gentili,
– Kipro vyriausybės, atstovaujamos D. Lysandrou,
– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes ir C. Guerra Santos,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Ossowski, padedamo baristerio A. Henshaw,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos P. Dejmek ir W. Roels,
susipažinęs su 2009 m. rugsėjo 10 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL L 96, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 367) 2 ir 14 straipsnių išaiškinimu.
2 Šis prašymas buvo pateiktas sprendžiant ginčą tarp Spector Photo Group NV (toliau – Spector) bei vieno iš jos vadovų C. Van Raemdonck ir Commissie voor het Bank-, Financie- en Assurantiewezen (Bankų, finansų ir draudimo sektorių priežiūros komisija, toliau – CBFA), nes ši pirmiesiems skyrė baudas už prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija.
Teisinis pagrindas
Bendrijos teisė
3 1989 m. lapkričio 13 d. Tarybos direktyvos 89/592/EEB, derinančios taisykles dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija (OL L 334, p. 30), 2 straipsnio 1 dalyje prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, buvo apibrėžta taip:
„1. Kiekviena valstybė narė asmenims, kurie žino viešai neatskleistą informaciją:
– dėl savo narystės emitento administracijos, valdymo ar stebėtojų organuose,
– dėl to, kad jis valdo dalį emitento kapitalo,
arba
– dėl to, kad gali sužinoti tokią informaciją eidamas savo tarnybines ar profesines pareigas,
draudžia pasinaudoti šia informacija žinant visus faktus savo sąskaita ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar parduodant emitento ar emitentų perleidžiamus vertybinius popierius, su kuriais ta informacija yra susijusi.“
4 Direktyva 89/592 buvo panaikinta 2003 m. balandžio 12 d. įsigaliojus Direktyvai 2003/6. Šios direktyvos 2 straipsnyje nurodyta:
„1. Valstybės narės draudžia bet kuriam antroje pastraipoje nurodytam asmeniui, kuris žino viešai neatskleistą informaciją, panaudoti tą informaciją savo sąskaita ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar parduodant finansines priemones, kurias ta informacija liečia [su kuriomis ta informacija yra susijusi].
Pirmoji pastraipa taikoma bet kuriam asmeniui, kuris žino tą informaciją:
a) dėl savo narystės emitento administracijos, valdymo ar stebėtojų organuose arba
b) dėl to, kad jis valdo dalį emitento kapitalo, arba
c) dėl to, kad gali naudotis tokia informacija, atlikdamas savo tarnybines ar profesines arba kitas pareigas, arba
d) dėl savo nusikalstamos veiklos.
2. Jeigu straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, toje straipsnio dalyje numatytas draudimas taikomas ir fiziniams asmenims, kurie dalyvauja priimant sprendimą vykdyti sandorį to juridinio asmens sąskaita.
3. Šis straipsnis netaikomas sandoriams, atliekamiems vykdant įsipareigojimą įsigyti ar parduoti finansinių priemonių, kurių terminas suėjo, jeigu tas įsipareigojimas numatytas sutartyje, sudarytoje prieš tai, kai nurodytas asmuo sužino viešai neatskleistą informaciją.“
5 Tačiau Direktyvos 2003/6 8 straipsnyje nurodyta, kad šis draudimas netaikomas sandoriams, kuriais bendrovės išperka nuosavas akcijas. Šio 8 straipsnio įgyvendinimo sąlygos buvo paaiškintos 2003 m. gruodžio 23 d. įsigaliojusiame 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2273/2003, įgyvendinančiame Direktyvą 2003/6 dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui (OL L 336, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 6 t., p. 342).
6 Direktyvos 2003/6 14 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Nepažeidžiant valstybės narės teisės taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinės teisės aktus, užtikrina, kad [būtų] galima imtis atitinkamų administracinių priemonių arba taikyti administracines sankcijas atsakingiems asmenims, jeigu nesilaikoma šios direktyvos įgyvendinimo nuostatų. Valstybės narės užtikrina, kad tos priemonės būtų veiksmingos, adekvačios ir atgrasančios.“
7 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyva 2003/124/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl viešai neatskleistos informacijos ir viešo jos atskleidimo bei manipuliavimo rinka apibrėžimo (OL L 339, p. 70; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 6 t., p. 348), papildo Direktyvą 2003/6, detaliau apibrėždama viešai neatskleistos informacijos viešo atskleidimo ir manipuliavimo rinka sąvokas.
Nacionalinė teisė
8 2002 m. rugpjūčio 2 d. Finansų sektoriaus priežiūros ir finansinių paslaugų įstatymo (Moniteur belge, 2002 m. rugsėjo 4 d., p. 39121, toliau – pirminės redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:
„Draudžiama bet kuriam asmeniui:
1°) disponuojančiam viešai neatskleista informacija:
a) šia informacija naudotis, savo ar kitų asmenų sąskaita tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar parduodant finansines priemones, su kuriomis ši informacija susijusi, ar susijusias finansines priemones arba bandant tai padaryti;
<...>.“
9 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymo, iš dalies pakeisto 2003 m. gruodžio 22 d. Programiniu įstatymu (Moniteur belge, 2003 m. gruodžio 31 d., p. 62160, toliau – pakeistos redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymas), 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Draudžiama bet kuriam asmeniui:
1°) disponuojančiam viešai neatskleista informacija, apie kurią jis žino ar turėtų žinoti, kad tai yra viešai neatskleista informacija:
a) savo ar kitų asmenų sąskaita tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar parduoti finansines priemones, su kuriomis ši informacija susijusi, ar susijusias finansines priemones arba bandyti tai padaryti;
<...>“
10 Ši nuostata taikoma tik aplinkybėms, susiklosčiusioms po 2003 m. gruodžio 31 dienos.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
11 Spector yra pagal Belgijos teisę įsteigta bendrovė, kurios akcijos kotiruojamos biržoje. Vykdydama savo darbuotojų skatinimo politiką, ji siūlo akcijų opcionų programą, suteikiančią jos darbuotojams galimybę įsigyti akcijų. Siekdama įvykdyti įsipareigojimus tuo atveju, jei šiais opcionais būtų pasinaudota, Spector numatė pirmiausia panaudoti savo turimas akcijas, o prireikus rinkoje įsigyti likusį reikalingą kiekį. Taip per 2002 m. Spector turėjo rinkoje įsigyti daugiau nei 45 000 akcijų.
12 Remdamasi tuo metu galiojusiais Belgijos teisės aktais, 2003 m. gegužės 21 d. Spector informavo Euronext Brussels apie ketinimą vykdant savo akcijų opcionų programą įsigyti tam tikrą kiekį nuosavų akcijų.
13 Nuo 2003 m. gegužės 28 d. iki rugpjūčio 30 d. Spector įsigijo iš viso 27 773 akcijas. Pirmiausia vienas po kito buvo įvykdyti keturi sandoriai, per kuriuos įsigyta po 2 000 akcijų. Vėliau, 2003 m. rugpjūčio 11 ir 13 d., C. Van Raemdonck pateikė du pavedimus, pagal kuriuos Spector įsigijo 19 773 akcijas už vidutinę 9,97 EUR kainą, o kaina nagrinėjamame opcione buvo 10,45 EUR.
14 Paskui Spector paskelbė tam tikrą informaciją apie savo veiklos rezultatus ir prekybos politiką. Tai padarius, šios bendrovės akcijų kursas pakilo. 2003 m. gruodžio 31 d. jis siekė 12,50 EUR.
15 2006 m. lapkričio 28 d. Sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) remiantis 2003 m. rugpjūčio 11 ir 13 d. pavedimais atliktus pirkimus CBFA pripažino prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, kurią draudžia pirminės redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis. CBFA skyrė 80 000 EUR baudą Spector, o 20 000 EUR baudą – C. Van Raemdonck, kurie dėl šio sprendimo pareiškė ieškinį Hof van beroep te Brussel.
16 Šiame ginče pareiškėjai pagrindinėje byloje pateikė tris grupes argumentų, kurie paskatino pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą ir kurie susiję su naujojo švelnesnio įstatymo taikymu atgaline data (taikymas atgaline data in mitius), prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, sudėties požymiais ir sankcijos už pažeidimą, kuriuo jie kaltinami, proporcingumu.
17 Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pareiškėjai pagrindinėje byloje pirmiausia priekaištauja dėl to, kad CBFA pažeidė švelnesnio įstatymo taikymo atgaline data principą. Jie iš esmės tvirtina, kad pakeistos redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos neatitinka Direktyvos 2003/6 2 straipsnyje įtvirtintos prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, apibrėžties ir dėl to netaikytinos. Dėl to jie mano, kad šių nuostatų nesuderinamumas su Direktyva 2003/6 lėmė teisinį vakuumą, analogišką švelnesniam baudžiamajam įstatymui, prieštaraudami tam, kad CBFA taikytų pirminės redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį.
18 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad CBFA taikė pakeistos redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, nors inkriminuojamos aplinkybės vyko prieš įsigaliojant šiai nuostatai 2004 m. sausio 1 dieną. Jis mano, kad yra įmanoma, jog ši nuostata sugriežtino prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, sąvoką. Iš tiesų prekybai vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, konstatuoti minėto 25 straipsnio 1 dalis nuo šiol reikalauja ne viešai neatskleistos informacijos „panaudojimo“, o numato, kad pakanka tik ją „turėti“.
19 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar valstybės narės prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, sudedamąsias dalis gali apibrėžti griežčiau nei nurodyta Direktyvos 2003/6 2 straipsnyje, taip pat dėl viešai neatskleistos informacijos „panaudojimo“ sąvokos aiškinimo šios nuostatos prasme.
20 Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pareiškėjai pagrindinėje byloje taip pat teigia, kad, atsižvelgiant į pirminės redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju nėra prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, elementų. CBFA nenustatė, kad akcijos pagrindinėje byloje buvo nupirktos dėl to, kad atitinkama bendrovė netrukus turėjo paskelbti rezultatus.
21 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl įrodymo, leidžiančio nustatyti, kad viešai neatskleista informacija buvo „panaudota“ Direktyvos 2003/6 2 straipsnio prasme, pobūdžio.
22 Remiantis prašymu priimti prejudicinį sprendimą, pareiškėjai pagrindinėje byloje tvirtina, kad skirtos sankcijos yra neproporcingos, palyginti su pažeidimo sunkumu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl kriterijų, leidžiančių įvertinti sankcijos proporcingumą.
23 Tokiomis aplinkybėmis Hof van beroep te Brussel nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar Direktyvos [2003/6] nuostatos, visų pirma jos 2 straipsnis, išskyrus nuostatas, aiškiai paliekančias valstybėms narėms priemonių perkėlimo laisvę, reiškia visišką suderinimą, ar jomis siekiama tik minimalaus suderinimo?
2. Ar Direktyvos [2003/6] 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad vien tai, jog asmuo šios direktyvos 2 straipsnio [1 dalies] pirmosios pastraipos prasme disponuoja viešai neatskleista informacija ir savo ar kitų asmenų sąskaita įsigyja ar perleidžia finansines priemones, su kuriomis susijusi ši viešai neatskleista informacija, arba bando tai padaryti, kartu reiškia, kad šis asmuo panaudoja šią viešai neatskleistą informaciją?
3. Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar turi būti daroma prielaida, kad Direktyvos [2003/6] 2 straipsniui taikyti reikalingas sąmoningas sprendimas panaudoti viešai neatskleistą informaciją?
Jeigu toks sprendimas gali būti ir nerašytinis, ar reikalaujama, kad sprendimas panaudoti tokią informaciją išplauktų iš aplinkybių, kurios negali būti aiškinamos kitaip, ar pakanka to, kad šias aplinkybes galima taip aiškinti?
4. Jeigu nustatant administraciniame procese skirtinos sankcijos Direktyvos [2003/6] 14 straipsnio prasme proporcingumą turi būti atsižvelgiama į gautą pelną, ar būtinas pripažinimas, kad viešai neatskleista informacija laikytinos informacijos paskelbimas iš tiesų reikšmingai paveikė finansinės priemonės kursą?
Jeigu taip, koks turi būti mažiausias kurso pokytis, kad jis galėtų būti laikomas reikšmingu?
5. Neatsižvelgiant į tai, ar kurso pokytis po informacijos paskelbimo turi būti reikšmingas: į kokį laikotarpį po informacijos tapimo vieša reikia atsižvelgti, siekiant nustatyti kurso pokyčio dydį, ir kuriuo laiko momentu reikia remtis apskaičiuojant gautą turtinę naudą, norint nustatyti tinkamą sankciją?
6. Ar vertinant sankcijos proporcingumą Direktyvos [2003/6] 14 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, jei valstybė narė, be administracinės sankcijos, yra numačiusi galimybę skirti baudžiamąją sankciją, vertinant sankcijos proporcingumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad baudžiamajame procese gali būti skirta piniginė bauda ir (arba) į tos baudos dydį?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl priimtinumo
24 CBFA ir Vokietijos bei Belgijos vyriausybėms kyla abejonių dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo. Jos iš esmės tvirtina, kad pateikti klausimai yra hipotetinio pobūdžio, nes susiję su pakeistos redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies atitiktimi, nors skundžiamas sprendimas grindžiamas ne šia nuostata, o pirminės redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymo 25 straipsniu.
25 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad vykstant EB 234 straipsnyje numatytai procedūrai tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai yra susiję su Bendrijos teisės išaiškinimu (žr., be kita ko, 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Lucchini, C‑119/05, Rink. p. I‑6199, 43 punktą ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Magoora, C‑414/07, Rink p. I‑0000, 22 punktą).
26 Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Bendrijos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neturi tikrinti, taikoma svarbumo prezumpcija. Nacionalinio teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gali atmesti, tik jei akivaizdu, jog prašymas išaiškinti Bendrijos teisę visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema hipotetinė arba kai Teisingumo Teismui nežinomos faktinės ar teisinės aplinkybės, kad jis galėtų naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo van der Weerd ir kt., C‑222/05–C‑225/05, Rink. p. I‑4233, 22 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
27 Teisingai, kaip savo išvados 19 punkte pažymėjo generalinė advokatė, kad Direktyvos 2003/6 išaiškinimo, siekiant įvertinti pakeistos redakcijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymo 25 straipsnio atitiktį Bendrijos teisei, reikšmingumas atrodo labai diskutuotinas, nes skundžiamas sprendimas negrindžiamas šia nuostata.
28 Tačiau šioje byloje nematyti, kad prašomas Direktyvos 2003/6 išaiškinimas būtų akivaizdžiai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku. Pagrindinėje byloje nagrinėjami faktai susiklostė po šios direktyvos įsigaliojimo, ir už juos buvo skirtos sankcijos remiantis nacionalinės teisės aktais, draudžiančiais prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija. Be to, būtina faktinė ir teisinė informacija, kad Teisingumo Teismas naudingai atsakytų į jam užduotus klausimus, pateikta sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodyti tekstai, kuriuos prašoma išaiškinti.
29 Iš to išplaukia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
Dėl bylos esmės
Dėl antrojo ir trečiojo klausimų
30 Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu ir pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia Teisingumo Teismo dėl Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje vartojamos „viešai neatskleistos informacijos panaudojimo“ sąvokos prasmės. Šioje nuostatoje numatyta, kad valstybės narės draudžia bet kuriam šios dalies antrojoje pastraipoje nurodytam asmeniui (toliau – pirmasis viešai neatskleistą informaciją žinantis asmuo), kuris „žino viešai neatskleistą informaciją, panaudoti ją savo ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar parduodant finansines priemones, su kuriomis ta informacija yra susijusi“, arba bandyti atlikti tokį prekybos sandorį. Tiksliau sakant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia nustatyti, ar tam, kad prekyba vertybiniais popieriais būtų laikoma draudžiama prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, pakanka, jog pirmasis viešai neatskleistą informaciją žinantis asmuo rinkoje įvykdytų prekybos finansinėmis priemonėmis, su kuriomis ši informacija yra susijusi, sandorį, ar, be to, reikia nustatyti, kad šis asmuo „panaudojo“ šią informaciją „žinodamas visus faktus“.
31 Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje draudžiama prekyba vertybiniais popieriais neapibrėžiama kaip prekyba, kuri turi būti vykdoma „žinant visus faktus“, o tik apsiribojama draudimu pirmiesiems viešai neatskleistą informaciją žinantiems asmenims panaudoti ją rinkoje vykdant prekybą finansinėmis priemonėmis. Šiame straipsnyje apibrėžiama draudžiamos prekybos sudėtis, aiškiai nurodant dvi požymių kategorijas, t. y. pirma, asmenys, kurie gali patekti į jo taikymo sritį, ir, antra, faktinius veiksmus, kurie sudaro šią prekybą.
32 Tačiau šioje nuostatoje aiškiai nenumatomos subjektyvios sąlygos, susijusios su ketinimu, kuris paskatino šiuos faktinius veiksmus. Taigi Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje nepaaiškinama, ar pirmasis viešai neatskleistą informaciją žinantis asmuo turėjo veikti spekuliacijos tikslais, turėjo ketinimų sukčiauti arba turėjo veikti tyčia ar aplaidžiai. Šiame straipsnyje aiškiai nesakoma, jog būtinas įrodymas, kad viešai neatskleista informacija nulėmė sprendimą atlikti nagrinėjamą prekybos sandorį, ir taip pat aiškiai nenumatoma, jog pirmasis viešai neatskleistą informaciją žinantis asmuo turėjo žinoti, kad jo turima informacija yra viešai neatskleista.
33 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad rengdamas Direktyvą 2003/6 Bendrijos teisės aktų leidėjas ketino užpildyti tam tikras spragas, nustatytas galiojant Direktyvai 89/592. Direktyvos 89/592 2 straipsnio 1 dalimi buvo siekiama „asmenims, kurie žino viešai neatskleistą informaciją,“ uždrausti vykdyti atitinkamų vertybinių popierių sandorius rinkoje, „pasinaudojant šia informacija ir žinant visus faktus“. Šią nuostatą perkėlus į vidaus teisę paaiškėjo, kad valstybės narės aiškina ją su tam tikrais niuansais, nes „pasinaudojimo žinant visus faktus“ sąvoka kai kurių valstybių nacionalinėje teisėje buvo prilyginta subjektyviajam sudėties požymiui.
34 Tokiomis aplinkybėmis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) pasiūlymas (2001/0118(COD)), kurį Europos Bendrijų Komisija pateikė 2001 m. gegužės 31 d., buvo paremtas Direktyvos 89/592 2 straipsnio 1 dalies tekstu, išbraukus iš jo frazę „žinant visus faktus“ dėl to, kad „dėl savo atliekamų funkcijų [pirmieji viešai neatskleistą informaciją žinantys asmenys] kiekvieną dieną gali susipažinti su viešai neatskleista informacija ir suvokia, kad informacija, kurią jie gauna, yra konfidenciali“. Be to, vėlesni parengiamieji darbai, kuriuos savo išvados 58 punkte mini generalinė advokatė, rodo, kad Parlamentas, remdamasis Komisijos siūlomu objektyviu požiūriu į prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, sąvoką, norėjo pakeisti veiksmažodį „išnaudoti“ (pranc. k. „exploiter“) veiksmažodžiu „panaudoti“ (pranc. k. „utiliser“) tam, kad prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, sąvokos apibrėžime neliktų jokio tikslingumo ar tyčios elemento.
35 Tai rodo, kad Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje objektyviai apibrėžiama prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, apibrėžime aiškiai nenurodant ją skatinančių ketinimų, ir visa tai tam, kad būtų pasiektas vienodas valstybių narių teisės suderinimas.
36 Tai, kad Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje aiškiai nenurodytas subjektyvus požymis, pirmiausia paaiškinama ypatingu prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, pobūdžiu, kuris leidžia preziumuoti šį subjektyvų požymį, jeigu yra visi šioje nuostatoje įtvirtinti sudėties požymiai. Visų pirma pasitikėjimo ryšys, siejantis 2 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytus pirmuosius viešai neatskleistą informaciją žinančius asmenis su finansinių priemonių, su kuriomis susijusi viešai neatskleista informacija, emitentais, reiškia ypatingą pirmųjų atsakomybę šiuo atžvilgiu. Toliau būtinas prekybos sandorio vykdymas rinkoje, išplaukiantis iš sprendimų grandinės, esančios sudėtingame kontekste, iš principo leidžiančiame atmesti galimybę, kad jį vykdęs asmuo galėjo veikti nesuvokdamas savo elgesio. Galiausiai, kai toks prekybos sandoris įvykdomas jo vykdytojui žinant viešai neatskleistą informaciją, ši informacija iš principo turi būti laikoma integruota į to asmens sprendimų priėmimo procesą.
37 Antra, tai, kad Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje tarp prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, sudėties aiškiai nenurodomi subjektyvūs požymiai, paaiškinama Direktyvos 2003/6 tikslu, kuris, kaip, be kita ko, nurodyta jos antroje ir dvyliktoje konstatuojamosiose dalyse, yra užtikrinti Bendrijos finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą tomis rinkomis. Bendrijos teisės aktų leidėjas pasirinko prevencinį ir administracinių sankcijų už prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, mechanizmą, kurio veiksmingumas būtų sumažintas, jeigu jis priklausytų nuo reikalavimo visą laiką ieškoti subjektyviojo sudėties požymio. Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 55 punkte, prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimas gali būti veiksmingas bei tvariai skatins visų rinkos subjektų pagarbą teisės normai, tik jeigu jis sudarys galimybę veiksmingai persekioti pažeidimus. Taigi veiksmingas prekybos sandorių draudimo įgyvendinimas grindžiamas paprasta struktūra, apribojant galimybę gintis remiantis subjektyviais argumentais, siekiant ne tik veiksmingai persekioti už šio draudimo pažeidimus, bet ir vykdyti veiksmingą šių pažeidimų prevenciją.
38 Taigi esant visiems Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, sudėties požymiams, galima preziumuoti sandorio vykdytojo tyčią.
39 Tačiau tokia prezumpcija negali pažeisti pagrindinių teisių ir visų pirma nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto, be kita ko, 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 2 dalyje.
40 Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką pagrindinės teisės yra sudedamoji bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas, dalis (2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink. p. I‑6351, 283 punktas).
41 Iš Teisingumo Teismo praktikos taip pat išplaukia, kad pagarba žmogaus teisėms yra Bendrijos aktų teisėtumo sąlyga ir kad Bendrijoje neleidžiamos su pagarba joms nesuderinamos priemonės (minėto sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją 284 punktas).
42 Teisinga, kad Direktyvos 2003/6 14 straipsnio 1 dalis neįpareigoja valstybių narių numatyti baudžiamąsias sankcijas prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, vykdytojams, o tik apsiriboja nurodymu, jog šios valstybės turi užtikrinti, kad „būtų galima imtis atitinkamų administracinių priemonių arba taikyti administracines sankcijas atsakingiems asmenims, jeigu nesilaikoma šios direktyvos įgyvendinimo nuostatų“, nes valstybės narės, be to, turi užtikrinti, kad šios priemonės būtų „veiksmingos, adekvačios ir atgrasančios“. Tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį ir į už juos galimų sankcijų griežtumo laipsnį, tokios sankcijos EŽTK taikymo tikslais gali būti pripažįstamos baudžiamosiomis sankcijomis (pagal analogiją žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hüls prieš Komisiją, C‑199/92 P, Rink. p. I‑4287, 150 punktą ir 1976 m. birželio 8 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimo Engel ir kiti prieš Nyderlandus, A serija, Nr. 22, 82 punktą; 1984 m. vasario 21 d. EŽTT sprendimo Öztürk prieš Vokietiją, A serija, Nr. 73, 53 punktą ir 1987 m. rugpjūčio 25 d. EŽTT sprendimo Lutz prieš Vokietiją, A serija, Nr. 123, 54 punktą).
43 Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką bet kurioje teisės sistemoje žinomos faktų ar teisės prezumpcijos ir EŽTK iš principo joms aiškiai nedaro kliūčių, bet baudžiamosios teisės srityje ji įpareigoja susitariančiąsias šalis šiuo atžvilgiu neperžengti tam tikrų ribų. Taigi nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam EŽTK 6 straipsnio 2 dalyje, yra svarbios faktų ar teisės prezumpcijos, sutinkamos baudžiamuosiuose įstatymuose. Jis nurodo valstybėms narėms tokioms prezumpcijoms nubrėžti protingas ribas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir apsaugant teises į gynybą (žr. 1988 m. spalio 7 d. EŽTT sprendimo Salabiaku prieš Prancūziją, A serija, Nr. 141‑A, 28 punktą ir 1992 m. rugsėjo 25 d. EŽTT sprendimo Pham Hoang prieš Prancūziją, A serija, Nr. 243, 33 punktą).
44 Reikia manyti, kad nekaltumo prezumpcijos principas nedraudžia Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje numatytos prezumpcijos, pagal kurią prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, vykdytojų tyčia implicitiškai kildinama iš objektyvių šio pažeidimo sudėties požymių, nes ši prezumpcija nuginčijama ir užtikrinamos teisės į gynybą.
45 Taigi veiksmingos ir vienodos prevencinės ir sankcijų už prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, tvarkos nustatymas siekiant teisėto tikslo apsaugoti finansų rinkų vientisumą galėjo paskatinti Bendrijos teisės aktų leidėją pasirinkti objektyvų draudžiamos prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, sudėties apibrėžimą. Tai, kad Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje aiškiai nenumatyta subjektyvių požymių, nereiškia, kad šią nuostatą reikia aiškinti taip, jog bet kuriam pirmajam viešai neatskleistą informaciją žinančiam asmeniui, kuris vykdo prekybos sandorį, automatiškai taikomas prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimas.
46 Iš tiesų, kaip pažymėjo visų pirma Italijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, toks platus Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalies aiškinimas kartu reikštų pavojų, kad šio draudimo taikymo sritis bus išplėsta labiau nei tai tinkama ir būtina šios direktyvos tikslams pasiekti. Praktiškai tokio aiškinimo pasekmė galėtų būti tam tikrų prekybos sandorių, kurie nebūtinai pažeidžia šia direktyva saugomus interesus, uždraudimas. Todėl būtina atskirti „viešai neatskleistos informacijos panaudojimą“, kuris gali pažeisti šiuos interesus, nuo tokios informacijos panaudojimo, kuris šių interesų negali pažeisti.
47 Tam reikia remtis Direktyvos 2003/6 tikslais. Kaip matyti iš jos pavadinimo, ja siekiama kovoti su piktnaudžiavimu rinka. Jos antroje ir dvyliktoje konstatuojamosiose dalyse nurodoma, kad ji, kaip ir Direktyva 89/592, uždraudžia prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, siekdama apsaugoti finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, t. y. pasitikėjimą, kuris grindžiamas visų pirma tuo, kad jie bus vienodai vertinami ir saugomi nuo neteisėto viešai neatskleistos informacijos panaudojimo (pagal analogiją žr. 2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Grøngaard ir Bang, C‑384/02, Rink. p. I‑9939, 22 ir 33 punktus).
48 Taigi Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimu siekiama užtikrinti akcijų biržos sandorio šalių lygybę, išvengiant to, kad viena iš jų, žinanti viešai neatskleistą informaciją ir dėl to esanti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais investuotojais, iš to gautų naudos šios informacijos nežinančių asmenų sąskaita (pagal analogiją žr. 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimo Georgakis, C‑391/04, Rink. p. I‑3741, 38 punktą).
49 Todėl aiškinamajame memorandume, pridėtame prie pasiūlymo, kuriuo remiantis buvo priimta Direktyva 2003/6, Komisija nurodė, kad „piktnaudžiavimas rinka gali būti tais atvejais, kai investuotojai į nepalankesnę padėtį tiesiogiai ar netiesiogiai pateko dėl kitų asmenų, kurie <...> savo ar trečiųjų asmenų naudai panaudojo informaciją, kuri nėra vieša <...>. Toks elgesys gali sudaryti klaidingą įvaizdį apie prekybą finansinėmis priemonėmis ir pažeisti bendrąjį principą, pagal kurį visi investuotojai turi būti vertinami vienodai <...> teisės susipažinti su informacija atžvilgiu. Pirmieji viešai neatskleistą informaciją žinantys asmenys žino konfidencialią informaciją. Remiantis šia informacija sudaryti sandoriai jiems suteikia nepateisinamą ekonominę naudą šios informacijos neturinčių asmenų sąskaita.“ Taigi direktyvos pasiūlymas buvo grindžiamas siekiu uždrausti viešai neatskleistą informaciją žinantiems asmenims gauti naudą iš viešai neatskleistos informacijos, vykdant prekybos sandorius kitų rinkos dalyvių, neturinčių tokios informacijos, nenaudai.
50 Todėl yra glaudus ryšys tarp prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimo ir viešai neatskleistos informacijos sąvokos, kuri Direktyvos 2003/6 1 straipsnyje apibrėžiama kaip „viešai nepaskelbta tiksli informacija“, susijusi su finansinių priemonių emitentais arba su finansinėmis priemonėmis ir kurios „viešas paskelbimas gali turėti didelės įtakos tų finansinių priemonių kainai arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai“.
51 Tam, kad būtų sustiprintas teisinis rinkų dalyvių saugumas, Direktyvoje 2003/124 buvo patikslintas dviejų pagrindinių viešai neatskleistos informacijos sudėties elementų, t. y. šios informacijos tikslumas ir jos galimas poveikis akcijų kursui, apibrėžimas. Taigi šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „informacija turi būti laikoma tikslia, jeigu ji nurodo aplinkybes, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti, arba įvykį, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti, ir jeigu ji pakankamai konkreti, kad galima būtų padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių ar susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai“. Šio 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad informacija, galinti reikšmingai paveikti tų finansinių priemonių kainą, yra informacija, „kuria protingas investuotojas greičiausiai pasinaudotų iš dalies pagrįsdamas savo investicinius sprendimus“.
52 Dėl savo neviešumo, tikslumo ir galėjimo reikšmingai paveikti atitinkamų finansinių priemonių kainą viešai neatskleista informacija suteikia ją žinančiam asmeniui privalumą, palyginti su visais kitais rinkos dalyviais, neturinčiais šios informacijos. Iš tiesų tokia informacija leidžia šiam viešai neatskleistą informaciją žinančiam asmeniui, kai jis, remdamasis šia informacija, įvykdo prekybos sandorį, tikėtis gauti ekonominės naudos nepatiriant tos pačios rizikos kaip kiti rinkos dalyviai. Taigi esminis prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, požymis yra tai, kad nepagrįstai įgyjamas privalumas, kurį suteikia informacija, trečiųjų asmenų, kurie tokios informacijos neturi, sąskaita ir dėl to pažeidžiamas finansų rinkų vientisumas bei susilpninamas investuotojų pasitikėjimas.
53 Todėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimas taikomas, kai pirmasis asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją, neteisėtai pasinaudoja privalumu, kurį jam ši informacija suteikia, kai remdamasis ja įvykdo prekybos sandorį.
54 Iš to išplaukia, kad tai, jog pirmasis asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją, įvykdo prekybos finansinėmis priemonėmis, su kuriomis ši informacija susijusi, sandorį, reiškia, jog šis asmuo „panaudojo tą informaciją“ Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalies prasme, su sąlyga, kad nepažeidžiama teisė į gynybą ir visų pirma teisė nuginčyti šią prezumpciją.
55 Tačiau, siekiant neišplėsti Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo daugiau nei tinkama ir būtina šios direktyvos tikslams pasiekti, kai kuriais atvejais gali reikėti atlikti išsamų faktinių aplinkybių patikrinimą, leidžiantį įsitikinti, kad viešai neatskleistos informacijos panaudojimas iš tiesų yra neteisėtas, kurį siekiama uždrausti šia direktyva dėl finansų rinkų vientisumo ir investuotojų pasitikėjimo.
56 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Direktyvos 2003/6 preambulėje pateikti kelių situacijų pavyzdžiai, kai aplinkybė, jog pirmasis viešai neatskleistą informaciją žinantis asmuo įvykdo prekybos sandorį, savaime neturėtų būti „viešai neatskleistos informacijos panaudojimas“ šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies prasme.
57 Taigi Direktyvos 2003/6 aštuonioliktoje konstatuojamojoje dalyje primenama, kad pasinaudojimas viešai neatskleista informacija „gali apimti tokius atvejus, kai asmuo, kuris žino ar turėtų žinoti, kad gauta informacija yra viešai neatskleista informacija, įsigyja arba parduoda finansines priemones“. Šis atvejis iš tiesų aiškiai nurodytas šios direktyvos 4 straipsnyje, kuriame prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimas išplečiamas bet kurio asmens, kuris žino ar turėtų žinoti, jog jo turima informacija yra viešai neatskleista, atžvilgiu. Vis dėlto kyla grėsmė, kad automatinis šių kriterijų taikymas dirbantiesiems finansų rinkose, kurie privalo turėti viešai neatskleistą informaciją, susijusią su trečiųjų asmenų vykdomais prekybos sandoriais, galėtų reikšti, jog jiems uždraudžiama vykdyti šią teisėtą ir geram finansų rinkų veikimui naudingą veiklą. Šiuo atžvilgiu minėtos direktyvos aštuonioliktoje konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad įvertinti, ką žino ar turėtų žinoti protingas asmuo, turi kompetentingos institucijos, „atsižvelgdamos į aplinkybes“.
58 Be to, šioje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, jog tai, kad rinkos formuotojai, institucijos, įgaliotos veikti kaip sutarties šalys, ir vykdyti pavedimus trečiųjų asmenų vardu įgaliotieji asmenys, kurie žino prekybos informaciją, tik vykdo prekybos sandorius teisėtai ir pagal jiems taikomas taisykles, „savaime nelaikoma prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija“.
59 Direktyvos 2003/6 dvidešimt devintoje konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad galimybė susipažinti su kitos bendrovės viešai neatskleista informacija ir pasinaudojimas ja, teikiant pasiūlymą perimti jos akcijų paketą arba siūlant susijungti, „nelaikoma prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija“. Iš tiesų sandoris, kurio esmę sudaro tai, kad įmonė, gavusi viešai neatskleistos informacijos apie konkrečią bendrovę, vėliau pateikia viešą pasiūlymą įsigyti šios kapitalo didesniu nei rinkos kursu, iš principo negali būti laikoma draudžiama prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, nes ji nepažeidžia šia direktyva saugomų interesų.
60 Direktyvos 2003/6 trisdešimtoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog prieš atliekant prekybos sandorį pirmiausia reikia priimti atitinkamą sprendimą, tokio sandorio įvykdymas „savaime nereiškia, kad vyksta prekyba, pasinaudojant viešai neatskleista informacija“. Jeigu būtų kitaip, šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalis galėtų, be kita ko, reikšti, kad asmeniui, kuris nusprendė pradėti viešą pirkimo sandorį, uždraudžiama vykdyti šį sprendimą, nes tai yra viešai neatskleista informacija. Tačiau toks rezultatas ne tik viršytų tai, kas gali būti laikoma tinkamu ir būtinu šios direktyvos tikslams pasiekti, bet, neleidžiant pateikti viešų įsigijimo pasiūlymų, net ir galėtų neigiamai paveikti gerą finansų rinkų veikimą.
61 Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad į klausimą, ar pirmasis asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją, „panaudoja tą informaciją“ Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti atsakyta atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą – apsaugoti finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, t. y. pasitikėjimą, kuris visų pirma grindžiamas tuo, kad jie bus vienodai vertinami ir saugomi nuo neteisėto viešai neatskleistos informacijos panaudojimo. Tik šiam tikslui prieštaraujantis panaudojimas yra draudžiama prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija.
62 Todėl į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog tai, kad šios dalies antrojoje pastraipoje nurodytas asmuo, kuris žino viešai neatskleistą informaciją, savo ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyja ar parduoda finansines priemones, su kuriomis ta informacija yra susijusi, arba bando tai padaryti, reiškia, jog šis asmuo „panaudojo tą informaciją“ šios nuostatos prasme, su sąlyga, kad nepažeidžiama teisė į gynybą ir visų pirma teisė nuginčyti šią prezumpciją. Klausimas, ar minėtas asmuo pažeidė prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimą, turi būti analizuojamas atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą – apsaugoti finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kuris visų pirma grindžiamas tuo, kad jie bus vienodai vertinami ir saugomi nuo neteisėto viešai neatskleistos informacijos panaudojimo.
Dėl pirmojo klausimo
63 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Direktyva 2003/6 reiškia visišką prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimo suderinimą, ir dėl to valstybės narės negali jo apibrėžti griežčiau nei numatyta šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje.
64 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šis klausimas buvo pateiktas tam atvejui, jei šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalis draustų manyti, jog tai, kad pirmasis asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją, įvykdo prekybos finansinėmis priemonėmis, su kuriomis ši informacija yra susijusi, sandorį, gali reikšti, jog šis asmuo „panaudojo tą informaciją“ šios nuostatos prasme. Taigi, atsižvelgiant į atsakymus, pateiktus į antrąjį ir trečiąjį prejudicinius klausimus, reikia konstatuoti, kad situacija, kuria remiamasi šiame klausime, nesusiklosto. Todėl nėra reikalo atsakyti į šį klausimą.
Dėl ketvirtojo ir penktojo klausimų
65 Šiais dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar, laikantis proporcingumo principo, skiriant sankciją už prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, būtina atsižvelgti į gautą pelną, ir, jeigu atsakymas būtų teigiamas, kuriuo laiko momentu šis pelnas turi būti įvertintas.
66 Be to, minėtas teismas klausia, ar turi būti laikoma, kad viešai neatskleistos informacijos paskelbimas paveikė atitinkamos finansinės priemonės kursą, ir, jeigu taip, kokia yra riba, nuo kurios šis poveikis gali būti laikomas reikšmingu.
67 Atsakant į šį klausimą pažymėtina, kad informacijos galėjimas reikšmingai paveikti su ja susijusių finansinių priemonių kursą yra vienas iš viešai neatskleistos informacijos sąvokai būdingų požymių.
68 Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 51 punkte, Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai „viešai neatskleistos informacijos“ sąvokai visų pirma būdinga tai, kad jeigu ši informacija būtų paskelbta viešai, ji „galėtų turėti didelės įtakos tų finansinių priemonių kainai arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai“, nes pati ši sąvoka Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 2 dalyje buvo paaiškinta kaip reiškianti „informaciją, kuria protingas investuotojas greičiausiai pasinaudotų iš dalies pagrįsdamas savo investicinius sprendimus“.
69 Remiantis Direktyvos 2003/6 tikslu, šis galėjimas reikšmingai paveikti kursą a priori turi būti vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamos informacijos turinį ir jos kontekstą. Todėl siekiant nustatyti, ar informacija yra viešai neatskleista, nebūtina išnagrinėti, ar jos paskelbimas iš tiesų reikšmingai paveikė su ja susijusių finansinių priemonių kursą.
70 Kalbant apie pirmą šių klausimų dalį primintina, kad Direktyvos 2003/6 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinės teisės aktus, užtikrina, kad būtų galima imtis atitinkamų administracinių priemonių arba taikyti administracines sankcijas atsakingiems asmenims, jeigu nesilaikoma šios direktyvos įgyvendinimo nuostatų. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turi užtikrinti, kad tos priemonės būtų veiksmingos, adekvačios ir atgrasančios.
71 Konstatuotina, kad Direktyvos 2003/6 14 straipsnio 1 dalyje nenustatomas joks kriterijus veiksmingam, adekvačiam ir atgrasančiam sankcijos pobūdžiui įvertinti. Šiuos kriterijus turi nustatyti nacionalinės teisės aktai.
72 Tačiau reikia priminti, kad Direktyvos 2003/6 trisdešimt aštuntoje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, jog sankcijos turėtų būti pakankamai atgrasančios ir proporcingos pažeidimo sunkumui ir gautam pelnui bei nuosekliai taikomos.
73 Todėl į ketvirtąjį ir penktąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/6 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog iš prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, gauta turtinė nauda gali būti svarbus kriterijus siekiant nustatyti veiksmingą, adekvačią ir atgrasančią sankciją. Šios turtinės naudos apskaičiavimo metodą ir visų pirma datą ar laikotarpį, į kuriuos reikia atsižvelgti, turi nustatyti nacionalinė teisė.
Dėl šeštojo klausimo
74 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2003/6 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jeigu valstybė narė, be šioje nuostatoje nurodytų administracinių sankcijų, yra numačiusi galimybę skirti baudžiamojo pobūdžio piniginę sankciją, administracinės sankcijos nustatymo etape reikia atsižvelgti į vėlesnės piniginės baudžiamosios sankcijos galimybę ir (arba) dydį.
75 Remiantis Direktyvos 2003/6 14 straipsnio 1 dalimi, iš valstybių narių reikalaujama, kad administracinės priemonės arba sankcijos, kurias jos skiria atsakingiems asmenims už piktnaudžiavimą rinka, pavyzdžiui, prekybą vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, būtų veiksmingos, adekvačios ir atgrasančios, nepažeidžiant valstybių narių teisės skirti baudžiamąsias sankcijas.
76 Ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad ja kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms nustatoma pareiga administracinio pobūdžio piniginės sankcijos nustatymo etape atsižvelgti į galimos vėlesnės baudžiamojo pobūdžio piniginės sankcijos skyrimo galimybę. Direktyvoje 2003/6 numatytų administracinių sankcijų veiksmingo, adekvataus ir atgrasančio pobūdžio vertinimas negali priklausyti nuo hipotetinės vėlesnės baudžiamosios sankcijos.
77 Todėl į šeštąjį klausimą reikia atsakyti, jog Direktyvos 2003/6 14 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jeigu valstybė narė, be šioje nuostatoje nurodytų administracinių sankcijų, yra numačiusi galimybę skirti baudžiamojo pobūdžio piniginę sankciją, siekiant įvertinti veiksmingą, adekvatų ir atgrasantį administracinės sankcijos pobūdį nereikia atsižvelgti į galimos vėlesnės baudžiamosios sankcijos galimybę ir (arba) dydį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
78 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog tai, kad šios dalies antrojoje pastraipoje nurodytas asmuo, kuris žino viešai neatskleistą informaciją, savo ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyja ar parduoda finansines priemones, su kuriomis ta informacija susijusi, arba bando tai padaryti, reiškia, jog šis asmuo „panaudojo tą informaciją“ šios nuostatos prasme, su sąlyga, kad nepažeidžiama teisė į gynybą ir visų pirma teisė nuginčyti šią prezumpciją. Klausimas, ar minėtas asmuo pažeidė prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimą, turi būti analizuojamas atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą – apsaugoti finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kuris visų pirma grindžiamas tuo, kad jie bus vienodai vertinami ir saugomi nuo neteisėto viešai neatskleistos informacijos panaudojimo.
2. Direktyvos 2003/6 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad iš prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, gauta turtinė nauda gali būti svarbus kriterijus siekiant nustatyti veiksmingą, adekvačią ir atgrasančią sankciją. Šios turtinės naudos apskaičiavimo metodą ir visų pirma datą ar laikotarpį, į kuriuos reikia atsižvelgti, turi nustatyti nacionalinė teisė.
3. Direktyvos 2003/6 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jeigu valstybė narė, be šioje nuostatoje nurodytų administracinių sankcijų, yra numačiusi galimybę skirti baudžiamojo pobūdžio piniginę sankciją, siekiant įvertinti veiksmingą, adekvatų ir atgrasantį administracinės sankcijos pobūdį nereikia atsižvelgti į galimos vėlesnės baudžiamosios sankcijos galimybę ir (arba) dydį.
Parašai.