BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. gegužės 14 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Viščiuką vaizduojančio vaizdinio Bendrijos prekių ženklo paraiška – Viščiuką vaizduojantis ankstesnis nacionalinis prekių ženklas – Santykinis atmetimo pagrindas – Prekių ir paslaugų panašumas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑249/11
Sanco, SA, įsteigta Barselonoje (Ispanija), atstovaujama advokato A. Segura Roda,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą J. Crespo Carrillo,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis:
Marsalman, SL, įsteigta Barselonoje,
dėl ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti 2011 m. vasario 17 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1073/2010‑2), susijusį su protesto procedūra tarp Sanco, SA ir Marsalman, SL,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Azizi (pranešėjas), teisėjai S. Frimodt Nielsen ir E. Buttigieg,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijoje 2011 m. gegužės 10 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijoje 2011 m. rugsėjo 14 d.,
atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsnį, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2008 m. vasario 18 d. Marsalman, SL, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 29, 35 ir 39 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:
– 29 klasė: „Viščiukai“,
– 35 klasė: „Reklamos paslaugos, komercinis atstovavimas, franšizių paslaugos, eksportas ir importas; visų rūšių maisto produktų didmeninės ir mažmeninės prekybos paslaugos ir visų rūšių maisto produktų prekybos per pasaulinius kompiuterinius tinklus paslaugos“,
– 39 klasė: „Viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugos“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2008 m. liepos 14 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 28/2008.
5 2008 m. spalio 14 d. ieškovė Sanco, SA pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.
6 Protestas buvo grindžiamas ankstesniu Ispanijoje registruotu vaizdiniu prekių ženklu, kuris atrodė taip:
7 Šiuo prekių ženklu buvo žymimos 29 ir 31 klasių prekės, kurios atitiko šį aprašymą:
– 29 klasė: „Mėsa, paukštiena ir žvėriena, mėsos ekstraktai“,
– 31 klasė: „Gyvi gyvūnai“.
8 Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai) nurodytu pagrindu.
9 2010 m. balandžio 13 d. Protestų skyrius iš dalies patenkino protestą ir prašomą prekių ženklą atsisakė įregistruoti 29 klasės „viščiukams“ ir 35 klasės „visų rūšių maisto produktų didmeninės ir mažmeninės prekybos paslaugoms ir visų rūšių maisto produktų prekybos per pasaulinius kompiuterinius tinklus paslaugoms“. Tačiau jis atmetė protestą dėl 35 klasės „reklamos paslaugų, komercinio atstovavimo, franšizių paslaugų, eksporto ir importo“ ir 39 klasės „viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugų“.
10 2010 m. birželio 14 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo, kiek juo iš dalies atmetamas ieškovės protestas.
11 2011 m. vasario 17 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė ir paliko galioti Protestų skyriaus sprendimą, kiek jame iš dalies atmetamas protestas. Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkamą visuomenę sudarė tiek plačiajai, tiek specialių žinių turinčiai visuomenei priklausantys vidutiniai vartotojai. Be to, Apeliacinė taryba manė, kad paslaugos, kurioms skirtas prašomas prekių ženklas, būtent „reklamos paslaugos, komercinis atstovavimas, franšizių paslaugos, eksportas ir importas“ ir „viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugos“ nepanašios į ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes, būtent „mėsą, paukštieną ir žvėrieną, mėsos ekstraktus“ ir „gyvus gyvūnus“. Remdamasi tuo, kad žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės ir paslaugos nepanašios, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad prašomo prekių ženklo negalima supainioti su ankstesniu vaizdiniu nacionaliniu prekių ženklu ir nėra reikalo ginčijamų žymenų lyginti.
Šalių reikalavimai
12 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir atsisakyti įregistruoti prašomą prekių ženklą visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms prašoma jį įregistruoti,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
13 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
1. Dėl prašymo panaikinti ginčijamą sprendimą
Pirminės pastabos
14 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba iš esmės nurodė: kadangi ankstesniu prekių ženklu saugomos prekės nepanašios į „reklamos paslaugas, komercinį atstovavimą, franšizių paslaugas, eksportą ir importą“ ir „viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugas“, kurioms skirtas prašomas prekių ženklas, nebuvo galimybės supainioti nagrinėjamų prekių ženklų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, ir nėra reikalo lyginti nagrinėjamų žymenų (ginčijamo sprendimo 22 ir 25 punktai). Ieškovė mano, kad ginčijamu sprendimu pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas, nes ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės ir minėtos paslaugos, kurioms skirtas prašomas prekių ženklas, yra panašios.
15 Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prašomas prekių ženklas neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurias žymi abu prekių ženklai, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kur ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas.
16 Iš to matyti, kad, nesant prekių ir paslaugų, kurios žymimos nagrinėjamais žymenimis, panašumo ar tapatumo, nėra galimybės supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C‑39/97, Rink. p. I‑5507, 22 punktą).
17 Taip pat primintina, kad galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Kaip pripažinta, galimybė supainioti turi būti įvertinta visapusiškai, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 30–33 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
18 Iš to matyti, kad mažas nagrinėjamais žymenimis žymimų prekių ir paslaugų panašumo laipsnis gali būti kompensuojamas dideliu žymenų panašumo laipsniu, ir atvirkščiai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 19 punktą).
19 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pastebėtina, jog tik nustačius, kad prekės ir paslaugos, kurioms skirti nagrinėjami prekių ženklai, nepanašios, galima daryti išvadą, kad nėra galimybės šių prekių ženklų supainioti ir nėra reikalo atlikti visapusiško vertinimo atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius ir tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas.
20 Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar visapusiškai neįvertinusi galimybės supainioti Apeliacinė taryba galėjo nepadariusi klaidos manyti, kad prekės ir paslaugos, kurioms skirti nagrinėjami prekių ženklai, visiškai nepanašios, todėl nėra galimybės nagrinėjamų prekių ženklų supainioti.
Dėl nagrinėjamų prekių ir paslaugų palyginimo
Pagrindiniai argumentai
21 Nusistovėjusioje teismo praktikoje konstatuota, kad, siekiant įvertinti nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumą, reikia atsižvelgti į visus svarbius ryšį tarp šių prekių ar paslaugų apibūdinančius veiksnius. Tarp šių veiksnių pirmiausia yra jų rūšis, paskirtis, naudojimas ir konkuruojantis ar papildomas pobūdis. Taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kaip antai atitinkamų prekių platinimo būdus (žr. 2007 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo El Corte Inglés prieš VRDT – Bolaños Sabri (PiraÑAM diseño original Juan Bolaños), T‑443/05, Rink. p. II‑2579, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
22 Konkrečiau kalbant apie prekių ir paslaugų papildomumą vienų kitomis, primintina, kad vienos kitas papildančios prekės ar paslaugos yra tos, tarp kurių egzistuoja glaudus ryšys, t. y. viena yra tokia būtina ar svarbi kitai naudoti, jog vartotojai gali manyti, kad atsakomybė už šių prekių pagaminimą arba už šių paslaugų teikimą tenka tai pačiai įmonei (šio sprendimo 21 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo PiraÑAM diseño original Juan Bolaños 48 punktas ir 2009 m. sausio 22 d. Sprendimo Commercy prieš VRDT – easyGroup IP Licensing (easyHotel), T‑316/07, Rink. p. II‑43, 57 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Todėl siekiant įvertinti prekių ir paslaugų papildantį pobūdį galiausiai reikia atsižvelgti į tokios visuomenės suvokimą, kokią reikšmę prekės ar paslaugos vartojimui turi kita prekė ar paslauga.
23 Taigi norint įvertinti, ar prekės ir paslaugos panašios atsižvelgiant į jų konkuruojantį ar papildantį pobūdį, visų pirma reikia nustatyti tokių prekių ir paslaugų vartotoją.
– Dėl atitinkamos visuomenės
24 Visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į atitinkamos prekių ar paslaugų kategorijos vidutinį vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mundipharma prieš VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink. p. II‑449, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
25 Vertinant galimybę supainioti atitinkamą visuomenę sudaro naudotojai, galintys naudotis tiek prekėmis ar paslaugomis, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas, tiek prekėmis ar paslaugomis, kurioms skirtas prašomas prekių ženklas (žr. 2011 m. gegužės 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo ancotel prieš VRDT – Acotel (ancotel), T‑408/09, neskelbiamo Rinkinyje, 38 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
26 Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba nusprendė, kad reklamos, komercinio atstovavimo, franšizių, eksporto ir importo paslaugos bei viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugos apima paslaugas, skirtas, viena vertus, plačiajai visuomenei ir, kita vertus, specialų žinių turinčiai visuomenei. Toliau ji pabrėžė, kad kai kurios iš šių paslaugų apskritai yra skirtos komercinėms įmonėms. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad atitinkamą visuomenę siekiant įvertinti galimybę supainioti sudarė ir plačiajai visuomenei, ir daugiau specialių žinių turinčiai visuomenei priklausantys vidutiniai vartotojai (žr. ginčijamo sprendimo 19 punktą).
27 Bendrasis Teismas mano, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog minėtos paslaugos skirtos profesionalams. Iš tiesų jie gali tokių paslaugų prašyti. Taip pat negalima atmesti, kad kai kurios iš šių paslaugų gali būti skirtos plačiajai visuomenei. Be to, kalbant apie „mėsą, paukštieną ir žvėrieną, mėsos ekstraktus“ ir „gyvus gyvūnus“ pabrėžtina, kad nors šias prekes gamina profesionalai, kurie paprastai augina ir gyvūnus, šias prekes perka ir privatūs asmenys, ir profesionalai.
28 Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba nesuklydo, kai nagrinėjamu atveju nusprendė, kad atitinkamą aptariamas prekes ir paslaugas naudojančią visuomenę sudarė ir profesionalai, ir privatūs asmenys.
– Dėl aptariamų prekių ir reklamos, komercinio atstovavimo, franšizių bei eksporto ir importo paslaugų panašumo
29 Ginčijame sprendime Apeliacinė taryba nusprendė, kad tarp „mėsos, paukštienos ir žvėrienos, mėsos ekstraktų“ ir „gyvų gyvūnų“, kuriems skirtas ankstesnis prekių ženklas, ir „reklamos paslaugų, komercinio atstovavimo, franšizių paslaugų bei eksporto ir importo“, kuriems skirtas prašomas prekių ženklas, nėra panašumo.
30 Šį vertinimą ieškovė ginčija remdamasi tuo, kad aptariamos paslaugos ir prekės tarpusavyje susijusios ir kad atitinkama visuomenė gali manyti, kad aptariamas prekes ir paslaugas gamina arba teikia ta pati įmonė arba ekonomiškai susijusios įmonės. VRDT šį vertinimą ginčija ir iš esmės daro nuorodą į ginčijamame sprendime pateiktą pagrindimą.
31 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas visų pirma nurodo, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog mėsa, paukštiena, žvėriena, mėsos ekstraktai ir gyvi gyvūnai skiriasi nuo reklamos, komercinio atstovavimo, franšizių bei eksporto ir importo paslaugų savo rūšimi, paskirtimi ir naudojimu. Minėtų prekių ir paslaugų negalima sukeisti ir jos nekonkuruoja tarpusavyje, ir to ieškovė neginčija.
32 Dėl platinimo būdų Apeliacinė taryba nusprendė, ir ieškovė to neginčija, kad šie būdai skyrėsi dėl to, jog mažai tikėtina ar net neįmanoma, kad ferma arba paukštininkystės ūkis būtų naudojami siekiant pasiūlyti įmonėms reklamos, komercinio atstovavimo, franšizių arba eksporto ir importo paslaugas. Atsižvelgusi į šias prekes ir paslaugas Apeliacinė taryba galėjo nepadariusi klaidos manyti, kad šių prekių ir paslaugų platinimo būdai skyrėsi.
33 Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 21 punkte, vertinant prekių ir paslaugų panašumą reikia atsižvelgti ir į tokių prekių ir paslaugų papildomą pobūdį.
34 Šiuo klausimu Apeliacinė taryba nusprendė, kad ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės ir reklamos, komercinio atstovavimo, franšizių ir eksporto bei importo paslaugos net nepapildė vienos kitų, nes prekių, kaip antai viščiukų ir gyvų gyvūnų, naudojimas ir platinimo būdai visiškai nesusiję su šiomis paslaugomis, ir tai vartotojui lengvai suprantama (žr. ginčijamo sprendimo 23 punktą).
35 Todėl Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkamos visuomenės požiūriu aptariamos prekės ir paslaugos vienos kitų nepapildė, nes jų rūšis, naudojimas ir platinimo būdai visiškai nesusiję.
36 Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 22 punkte, vertinant galimybę supainioti prekių ir paslaugų papildomumas vienų kitomis nagrinėjamas remiantis ne tuo, ar atitinkama visuomenė aptariamas prekes ir paslaugas sieja tarpusavyje dėl jų rūšies, naudojimo ir platinimo būdų, bet tuo, ar tarp šių prekių ir paslaugų egzistuoja glaudus ryšys t. y. ar viena yra tokia būtina ar svarbi kitai naudoti, jog minėta visuomenė galėtų manyti, kad atsakomybė už šių prekių pagaminimą arba už šių paslaugų teikimą tenka tai pačiai įmonei.
37 Tuo remiantis darytina išvada, kad Apeliacinė taryba negalėjo nuspręsti, kad aptariamos paslaugos ir prekės nepapildo vienos kitų remdamasi tik tuo, kad tarp jų rūšies, naudojimo ir platinimo būdų nebuvo jokio ryšio. Iš tiesų tokiu sprendimu ji iš naujo atsižvelgė į aptariamų prekių ir paslaugų rūšį, naudojimą ir platinimo būdus, tačiau nepriėmė sprendimo dėl vienos reikšmės kitos naudojimui atitinkamos visuomenės požiūriu.
38 Konkrečiai kalbant apie tokių prekių ir tokių paslaugų naudojimo ryšį, kurį nurodo Apeliacinė taryba, pabrėžtina, kad šis kriterijus neleidžia visapusiškai įvertinti tokių prekių ir paslaugų vienos kitoms būtino ar svarbaus pobūdžio, nors tokį vertinimą reikia atlikti norint išnagrinėti šių prekių ir paslaugų papildomumo vienos kitomis klausimą. Iš tiesų tai, kad vienos prekės ar paslaugos naudojimas nesusijęs su kitos prekės ar paslaugos naudojimu, ne visuomet reiškia, kad vienos iš jų naudojimas nėra svarbus ar būtinas kitai naudoti.
39 Todėl reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba neteisingai išnagrinėjo visų pirma tai, ar profesionalaus viščiukų arba mėsos pirkėjo požiūriu reklamos, komercinio atstovavimo, franšizių ir eksporto bei importo paslaugos jam perkant viščiukus arba mėsą buvo tokios svarbios, kad jis galėjo manyti, jog atsakomybė už šių prekių pagaminimą arba už šių paslaugų teikimą tenka tai pačiai įmonei.
40 Šią Apeliacinės tarybos atliktos analizės nuoseklumo stoką parodo VRDT Bendrajame Teisme pateiktas teiginys, kad mėsos gamintojas savo klientams galėjo teikti paties pagamintų prekių importo ir eksporto paslaugas. Iš tiesų, jeigu taip yra, neatmestina, kad atitinkama minėtas prekes naudojanti visuomenė mano, kad perkant šias prekes svarbi importo ir eksporto paslauga, ir supras, kad šias prekes gamina ir šią paslaugą teikia ta pati įmonė. Šio vertinimo nepaneigia VRDT nurodyta aplinkybė, kad tokia importo ir eksporto paslauga nebus atlygintinė ir nebus siūloma tretiesiems asmenims. Iš tiesų, viena vertus, neįrodyta, kad atsižvelgiant į VRDT iškeltą prielaidą tokia paslauga bus teikiama nemokamai ar kad ji nebus siūlomo pardavimo sudėtinė dalis. Kita vertus, bet kuriuo atveju svarbu įvertinti, kaip atitinkama visuomenė suvokia pakankamai tiesioginio ryšio tarp tokių prekių ir paslaugų buvimą. Nagrinėjamu atveju šių veiksnių Apeliacinė taryba neįvertino.
41 Todėl reikia konstatuoti, kad neatsižvelgusi į šiuos veiksnius, kai vertino prekių, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas, ir reklamos, komercinio atstovavimo, franšizių ir eksporto bei importo paslaugų, kurioms skirtas prašomas prekių ženklas, papildomą pobūdį, Apeliacinė taryba padarė klaidą.
42 Dėl šios klaidos Apeliacinė taryba neatsižvelgė į visus svarbius veiksnius, norint įvertinti aptariamų prekių ir paslaugų panašumą. Kadangi analizė atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, norint įvertinti aptariamų prekių ir paslaugų panašumą, neatlikta, šiuo klausimu ginčijamą sprendimą reikia panaikinti.
– Dėl aptariamų prekių ir viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugų panašumo
43 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nurodė, kad „viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugos“, kurioms skirtas prašomas prekių ženklas, nepanašios į „mėsą, paukštieną ir žvėrieną, mėsos ekstraktus“ ir „gyvus gyvūnus“, kuriems skirtas ankstesnis prekių ženklas.
44 Ieškovė ginčija šį vertinimą ir nurodo, kad atsižvelgiant į aptariamų prekių ir paslaugų rinkų sąryšį mažai tikėtina, kad prekių ženklu galėtų būti žymima viena iš šių paslaugų, nepaisant prekės.
45 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas visų pirma nurodo, kad ieškovė neginčija Apeliacinės tarybos vertinimo, jog skiriasi šio sprendimo 43 punkte nurodytų prekių ir paslaugų rūšis, dalykas ir paskirtis. Šį Apeliacinės tarybos vertinimą reikia patvirtinti. Iš tiesų viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugų rūšis, paskirtis ar naudojimas nesutampa su mėsos, paukštienos, žvėrienos, mėsos ekstraktų ir gyvų gyvūnų pobūdžiu, paskirtimi ar naudojimu. Be to, aptariamos prekės ir paslaugos nekonkuruoja tarpusavyje ir jų negalima sukeisti. Minėtos paslaugos negali pakeisti mėsos ar gyvų gyvūnų.
46 Remdamasi šių prekių ir paslaugų rūšies, dalyko bei paskirties skirtumais Apeliacinė taryba nusprendė, kad skirtumas egzistuoja ir tarp, viena vertus, įmonių, kurios teikia vežimo paslaugas, ir, kita vertus, įmonių, gaminančių prekes, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas (žr. ginčijamo sprendimo 24 punktą).
47 Vis dėlto Bendrasis Teismas nurodo, kad aplinkybė, jog mėsos, paukštienos, žvėrienos ir mėsos ekstraktų gamyba bei gyvų gyvūnų auginimas ir viščiukų vežimo, sandėliavimo bei platinimo paslaugų teikimas reikalauja specializacijos, nebūtinai reiškia, kad tokias paslaugas teikiančios įmonės skiriasi nuo minėtas prekes gaminančių įmonių. Kaip ginčijamame sprendime nurodė Apeliacinė taryba, gali būti, kad viščiukus ir kitus gyvūnus auginančios įmonės perveža, sandėliuoja ir platina savo prekes savo pačių vardu (žr. ginčijamo sprendimo 24 punktą).
48 Be to, norint įvertinti tokių prekių ir paslaugų papildomumą vienos kitomis reikia įvertinti ne įmonių specializaciją, bet būtent tai, ar prekių ir paslaugų vartotojai gali manyti, kad už šių prekių gamybą ar šių paslaugų teikimą atsako ta pati įmonė, nes šios prekės ir paslaugos susijusios. Todėl specializuotų įmonių, gaminančių prekes, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas, ir specializuotų įmonių, teikiančių viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugas, buvimo neužtenka norint įrodyti, kad tokios prekės ir paslaugos vienos kitų nepapildo.
49 Apeliacinė taryba taip pat nusprendė, kad atitinkama tokias prekes ir paslaugas naudojanti visuomenė skiriasi dėl aptariamų įmonių specializacijos, todėl minėtų įmonių nesieja pramoninis ar komercinis ryšys. Konkrečiau kalbant, ji nusprendė, kad, atsižvelgiant į specifinį viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugų pobūdį, apskritai jos buvo skirtos labai konkretaus sektoriaus įmonėms ir profesionalams. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad ši visuomenė skyrėsi nuo tos, kuriai siūlomos ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės, o tai iš karto paneigia pramoninio ar komercinio tokių įmonių ryšio prielaidą (žr. ginčijamo sprendimo 24 punktą). Šios nuomonės VRDT laikėsi savo atsakyme.
50 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nurodo, kad viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, skirtos profesionaliai visuomenei. Tačiau ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės skirtos ir plačiajai visuomenei, ir profesionalams. Mėsa, paukštiena, žvėriena ir mėsos ekstraktai yra plačiajai visuomenei skirtos prekės, tačiau jų gali įsigyti ir profesionalūs pirkėjai. Savo ruožtu gyvi gyvūnai, įskaitant viščiukus, daugiausia skirti profesionalams.
51 Kiek tai susiję su tuo, kad šios prekės skirtos profesionaliai visuomenei, pabrėžtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog tokia visuomenė skiriasi nuo viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugomis besinaudojančios visuomenės. Iš profesionalų sudaryta visuomenė gali pirkti ir aptariamas prekes, ir nurodytas paslaugas.
52 Be to, kalbant apie tiesioginio ryšio tarp šių prekių ir paslaugų buvimą, pabrėžtina, kad norint naudotis viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugomis svarbu turėti vežtinų, sandėliuotinų ir platintinų viščiukų. Šia prasme viščiukai būtini norint naudotis viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugomis. Viščiukų augintojui gali būti svarbu disponuoti savo viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslauga. Šiuo požiūriu viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugos, kurioms skirtas prašomas prekių ženklas, tiesiogiai susijusios su viščiukais, kuriems skirtas ankstesnis prekių ženklas. Atsižvelgiant į tai, kad žodis „viščiukas“ apima ir gyvūno mėsą, šis ryšys egzistuoja ne tik gyvų gyvūnų atžvilgiu, bet ir ankstesniu prekių ženklu žymimos mėsos ir paukštienos atžvilgiu.
53 Taip pat pabrėžtina, kad profesionalus šių prekių ir paslaugų vartotojas, būtent didmenine viščiukų prekyba besiverčianti įmonė, kuriai reikia ir viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugų, gali manyti, kad už šių prekių gamybą ir šių paslaugų teikimą atsako ta pati įmonė. Kadangi kai kurie gamintojai siūlo ir viščiukų vežimo paslaugas, viščiukų pirkėjas gali manyti, kad už šių prekių gamybą ir šių paslaugų teikimą atsako ta pati įmonė.
54 VRDT ginčija teiginį, kad aptariamos prekės ir paslaugos panašios, ir nurodo motyvus, kurie panašūs į šio sprendimo 40 punkte pateiktus motyvus. Ji mano, kad kai viščiukų augintojas ar jų mėsos gamintojas veža, sandėliuoja ir platina savo viščiukus, vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugos nėra už atlygį tretiesiems asmenims teikiamos paslaugos; iš tiesų jos yra tik „vidinės“ ar šalutinės, palyginti su viščiukų auginimu ir jų mėsos gamyba, todėl toks augintojas ar gamintojas neveiks viščiukų vežimo, sandėliavimo ar platinimo rinkoje. Grįsdama šį argumentą VRDT nurodo, viena vertus, analogišką ryšį su būtinybe įrodyti, kad prekių ženklas visuotinai naudojamas siekiant įrodyti jo faktinį naudojimą ir, antra, su Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) vertinimu, pateiktu 2006 m. vasario 7 d. Sprendime Alecansan prieš VRDT – CompUSA (COMP USA), (T‑202/03, neskelbiamo Rinkinyje, 47 punktas).
55 Šiuo klausimu, pagal analogiją tam, kas išdėstyta šio sprendimo 40 punkte, Bendrasis Teismas nurodo, kad Apeliacinė taryba visiškai nepaaiškina savo teiginio, kad tuo atveju, kai gamintojai veža, sandėliuoja ir platina savo pačių viščiukus, nekalbama apie tretiesiems asmenims už atlyginimą teikiamą paslaugą. Tačiau remiantis tuo, jog viščiukus auginanti įmonė teikia ir viščiukų vežimo paslaugą, negalima daryti išvados, kad tokia paslauga teikiama neatlygintinai. Be to, iš tokio jungtinio pasiūlymo negalima daryti išvados, kad tokias papildomas paslaugas teikianti įmonė neveikia viščiukų vežimo paslaugų rinkoje. Aplinkybė, kad viščiukų augintojas ar jų mėsos gamintojas teikia savo viščiukų vežimo paslaugas, reiškia, kad jis konkuruoja su viščiukų vežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Todėl toks gamintojas veikia minėtoje rinkoje.
56 Taip pat, ir tai dar svarbiau, reikia nurodyti, kad norint įvertinti prekių ir paslaugų panašumą tokių prekių ir paslaugų papildomą pobūdį reikia vertinti ne pagal tai, ar prekės ir paslaugos yra „vidinės“, kaip tai suprantama pagal VRDT pateiktus argumentus (žr. šio sprendimo 54 punktą), bet pagal tai, ar atitinkama visuomenė supranta, kad už tokių prekių gamybą ir tokių paslaugų teikimą atsako ta pati įmonė arba atskiros įmonės (žr. šio sprendimo 22 punktą). VRDT palaiko poziciją, kurios Apeliacinė taryba laikėsi priimdama sprendimą dėl aptariamų prekių ir paslaugų papildomumo vienos kitomis. Ši pozicija klaidinga.
57 Kaip pavyzdį, kuris parodo VRDT palaikomos pozicijos klaidingumą, galima nurodyti tai, kad nagrinėjamu atveju ši pozicija reikštų, jog tuo atveju, kai įmonė, norinti tiek pirkti viščiukus, tiek nurodyti juos pervežti, viena vertus, susiduria su viščiukų augintoju ar jų mėsos gamintoju, kuris rinkoje veikia naudodamasis tam tikru prekių ženklu, ir, kita vertus, su viščiukų vežimo paslaugų teikėju, kuris rinkoje veikia naudodamasis nurodyto gamintojo ar augintojo prekių ženklui tapačiu ženklu, nekyla pavojus, kad tokia įmonė manys, jog šias prekes gamina ir paslaugas teikia ta pati įmonė, nes tuo atveju, kai viščiukų augintojas ar jų mėsos gamintojas teikia vežimo paslaugą, tokia paslauga yra tik šalutinė ar „vidinė“, palyginti su viščiukų auginimu ir jų mėsos gamyba, todėl ji teikiama ne viščiukų vežimo rinkoje. Pagal VRDT ginamą poziciją viščiukų auginimas ir jų mėsos gamyba visiškai nepanaši į viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugas, todėl šioms prekėms ir paslaugoms žymėti naudojami tapatūs prekių ženklai gali egzistuoti be rizikos, kad šių prekių ir paslaugų vartotojai jas supainios.
58 Dėl šio sprendimo 53 punkte nurodytų motyvų viščiukų pirkėjas didmenininkas, kuriam reikia ir viščiukų vežimo paslaugos, gali manyti, kad tarp viščiukų auginimo bei jų mėsos gamybos ir viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugų yra svarbus ryšys, todėl tokių prekių ir paslaugų vartotojas manys, kad jas atitinkamai gamina ir teikia ta pati įmonė.
59 Kadangi į buvimą rinkoje, kaip nagrinėjamu atveju jį apibrėžia VRDT (žr. šio sprendimo 54 punktą), negalima atsižvelgti, reikia atmesti analogiško ryšio su taisyklėmis, taikomomis per protesto procedūrą nustatant ankstesnio prekių ženklo faktinį naudojimą, buvimą.
60 Taip pat tiek, kiek VRDT remiasi byla, kurioje priimtas minėtas Sprendimas COMP USA, reikia konstatuoti, kad nurodyta byla skiriasi nuo šios bylos tuo, kad nurodytoje byloje nagrinėtos prekės ir informacinių technologijų paslaugos, kuriomis prekiauta per atstumą. Be to, priešingai nei minėtoje byloje, kurioje nurodyta, kad fizinis įrangos ar kompiuterių, nusipirktų ar išsinuomotų iš įmonės, siūlančios savo prekes internete, siuntimas reiškė tik nuotolinės prekybos sutarties ar su vežimo paslaugomis nesusijusios paslaugų sutarties vykdymą (minėto Sprendimo COMP USA 47 punktas), VRDT neįrodžius negalima manyti, kad viščiukų vežimas, sandėliavimas ir platinimas reiškia tik viščiukų pirkimo ir pardavimo sutarties arba su viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugomis nesusijusios paslaugų sutarties vykdymą.
61 Taigi Apeliacinė taryba negalėjo iš anksto atmesti prielaidos, kad prekės, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas, ir viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugos vienos kitų nepapildo. Turėjo būti konstatuota, kad toks papildomumas egzistuoja bent jau tarp viščiukų ir jų vežimo, sandėliavimo bei platinimo paslaugų.
62 Norėdama įvertinti aptariamų prekių ir paslaugų panašumą Apeliacinė taryba privalėjo atsižvelgti į visus svarbius aptariamų prekių ir paslaugų ryšį nusakančius veiksnius. Todėl, nepaisydama to, kad viščiukų mėsos ir gyvų viščiukų rūšis, paskirtis, naudojimas ir konkurencinis pobūdis skyrėsi nuo viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugų rūšies, paskirties, naudojimo ir konkurencinio pobūdžio, Apeliacinė taryba turėjo pripažinti, kad šios prekės ir paslaugos turi tam tikrą papildomą pobūdį. Atsižvelgus į veiksnių, kurie svarbūs vertinant minėtų prekių ir paslaugų panašumą, visumą matyti, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog šios prekės ir paslaugos visiškai nepanašios.
63 Taigi ginčijamą sprendimą reikia panaikinti ir tiek, kiek jame nurodyta, kad ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės visiškai nepanašios į viščiukų vežimo, sandėliavimo ir platinimo paslaugas, kurioms skirtas prašomas prekių ženklas.
2. Dėl prašymo, susijusio su atsisakymu įregistruoti prašomą Bendrijos prekių ženklą
64 Ieškovė prašo Bendrojo Teismo priimti sprendimą, kuriuo būtų atsisakyta įregistruoti prašomą Bendrijos prekių ženklą visoms prekės ir paslaugoms, kurioms prašomas prekių ženklas skirtas.
65 Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad Bendrojo Teismo vykdoma teisminė kontrolė yra teisėtumo kontrolė. Esant klaidai jis gali panaikinti Apeliacinės tarybos sprendimą ir, jeigu to prašoma, jį pakeisti. Jis neturi registruoti prekių ženklo ar jo neregistruoti. Pagal SESV 266 straipsnį ir Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalį VRDT turi imtis priemonių įvykdyti galimą Sąjungos teismo sprendimą dėl panaikinimo. Bendrasis Teismas neturi nustatyti VRDT įpareigojimų, tačiau VRDT turi padaryti išvadas iš Bendrojo Teismo priimtų sprendimų rezoliucinės dalies bei motyvų (žr. 2012 m. birželio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimo Kavaklidere-Europe prieš VRDT – Yakult Honsha (Yakut), T‑276/09, 17 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
66 Tiek, kiek ieškovės reikalavimą reikia aiškinti taip, kad ji Bendrojo Teismo prašo įpareigoti VRDT prašomo prekių ženklo neįregistruoti visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms jis skirtas, šią reikalavimo dalį reikia pripažinti nepriimtina.
67 Tiek, kiek minėtas ieškovės reikalavimas turi būti aiškinamas taip, kad ji Bendrojo Teismo prašo pakeisti ginčijamą sprendimą taip, kad šį sprendimą Bendrasis Teismas pakeistų sprendimu, kuriame būtų pripažinta, kad prašomas prekių ženklas negali būti įregistruotas paslaugoms, kurioms Protestų skyriaus sprendime jo dar neatsisakyta registruoti, primintina, kad Bendrajam Teismui suteikta kompetencija pakeisti sprendimą nesuteikia jam teisės keisti Apeliacinės tarybos vertinimo savuoju ir juo labiau vertinti klausimus, dėl kurių minėta taryba dar nepareiškė nuomonės (2011 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Edwin prieš VRDT, C‑263/09 P, Rink. p. I‑5853, 72 punktas).
68 Todėl sprendimų pakeitimo kompetencija turi būti naudojamasi iš esmės tik tais atvejais, kai patikrinęs Apeliacinės tarybos atliktą vertinimą Bendrasis Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, gali nustatyti, kokį sprendimą turėjo priimti Apeliacinė taryba (šio sprendimo 67 punkte minėto Sprendimo Edwin prieš VRDT 72 punktas).
69 Tačiau nagrinėjamas atvejis toks nėra. Dėl metodinės klaidos, padarytos atliekant 29 ir paskesniuose punktuose pateiktą prekių ir paslaugų panašumo vertinimą tinkamai neatsižvelgus į šių prekių ir paslaugų papildomumą vienos kitomis, Bendrasis Teismas turės vertinti klausimus, dėl kurių Apeliacinė taryba nepareiškė nuomonės. Be to, kaip matyti iš 43 ir paskesnių punktų, turi būti pripažinta, kad kai kurios nagrinėjamos prekės ir paslaugos bent jau nedaug panašios, o tai reiškia, kad Apeliacinė taryba turėjo atlikti, viena vertus, aptariamų prekių ženklų analizę ir, kita vertus, visapusišką supainiojimo galimybės analizę, tačiau to nepadarė.
70 Todėl reikia atmesti ieškovės reikalavimą, kuriuo ji Bendrojo Teismo prašo atsisakyti įregistruoti Bendrijos prekių ženklą, net jeigu šis reikalavimas turėtų būti aiškinimas kaip prašymas pakeisti sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
72 Kadangi VRDT iš esmės pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. vasario 17 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1073/2010‑2).
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
Azizi | Frimodt Nielsen | Buttigieg |
Paskelbta 2013 m. gegužės 14 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.