EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. vasario 21 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Vertinimo procedūra – Atestacijos procedūra – Sugebėjimų įvertinimas – Teisės akto taikymo srities pažeidimas – Nagrinėjimas ex officio“
Byloje F‑31/07
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio,
Françoise Putterie-De-Beukelaer, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnė, gyvenanti Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokato É. Boigelot,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą C. Berardis-Kayser ir K. Herrmann,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kreppel, teisėjai H. Tagaras ir S. Gervasoni (pranešėjas),
posėdžio sekretorė C. Schilhan, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. lapkričio 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškinyje, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2007 m. balandžio 2 d., F. Putterie-De-Beukelaer prašo panaikinti 2005 m. tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą tiek, kiek šios ataskaitos skyrelyje „Sugebėjimai“, skirtame atestacijos procedūrai, pripažįstama, kad ieškovė neturi sugebėjimų eiti B * kategorijai priskiriamas pareigas.
Teisinis pagrindas
2 Pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 43 straipsnį:
„Kiekvieno pareigūno sugebėjimai, naudingumas ir elgesys tarnyboje aprašomi periodinėje ataskaitoje, rengiamoje ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, pagal 110 straipsnį nustatytas kiekvienos institucijos taisykles. Kiekviena institucija nustato nuostatas, suteikiančias teisę vykstant vertinimo procedūrai pateikti apeliaciją, kuri turi būti pateikta prieš teikiant skundą, numatytą 90 straipsnio 2 dalyje.
Pradedant 4 lygiu, ataskaitoje apie AST pareigų grupės pareigūną taip pat gali būti pateikiama nuomonė apie tai, ar, atsižvelgiant į pareigūno darbo rezultatus, jis galėtų eiti administratoriaus pareigas.
Ataskaita perduodama pareigūnui. Jis turi teisę pareikšti pastabas, kurios, jo nuomone, yra svarbios.“ (Pataisytas vertimas)
3 Europos Bendrijų Komisijos sprendimas dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų (toliau ‑ BĮN 43) buvo priimtas 2004 m. gruodžio 23 d. ir taikomas atliekant vertinimą 2006 m. (už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.). BĮN 43 numatyta metinės vertinimo ataskaitos, vadinamosios „tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos“ (toliau – TVVA) rengimo tvarka. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio 1 dalį BĮN 43 8 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad dėl TVVA pareigūnas gali pateikti motyvuotą apeliaciją, dėl kurios apeliacijos vertintojas sprendžia atsižvelgdamas į Jungtinio vertinimo komiteto (toliau – JVK) pateiktą nuomonę.
4 2006 m. sausio 12 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 1‑2006 dėl vertinimo 2006 m. (už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.), sugebėjimų vertinimui skirtame skyrelyje nurodyta:
„Šis skyrelis turi būti pildomas atestacijos ir sertifikavimo procedūrų atvejais. Vertintojas jį pildo tik tada, kai pateikdamas savo vertinimą (pažymėdamas tam skirtą langelį) to aiškiai prašo pareigūnas.
Sugebėjimams skirtas skyrelis buvo iš dalies pakeistas. Nuo šiol vertintojui pateikiamas A* arba B* kategorijos pareigų sąrašas. Jis pažymi aukštesnei kategorijai priskiriamas užduotis ir įvertina, kokia pareigūno veiklos dalis skirta šioms užduotims atlikti ir kokia šių užduočių atlikimo kokybė.
<...>“
5 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnį:
„1. Iki 2004 m. gegužės 1 d. buvę C ar D kategorijų pareigūnai nuo 2006 m. gegužės 1 d. paskiriami į karjeros srautus, kuriuose galimi tokie paaukštinimai:
a) ankstesnėje C kategorijoje – iki AST 7 lygio;
b) ankstesnėje D kategorijoje – iki AST 5 lygio;
<...>
3. Pareigūnai, kuriems taikoma 1 dalis, gali be jokių suvaržymų eiti asistentų pareigas laimėję atvirą konkursą arba pagal atestacijos procedūrą. Atestacija atliekama atsižvelgiant į pareigūnų darbo stažą, patirtį, nuopelnus, pasirengimo lygį ir laisvas AST pareigų grupės darbo vietas. Jungtinis komitetas apsvarsto atestuoti siūlomų pareigūnų kandidatūras. Institucijos patvirtina šios procedūros įgyvendinimo taisykles iki 2004 m. gegužės 1 dienos. Prireikus, siekiant atsižvelgti į pokyčius, dėl kurių kinta taikomi pareigų paaukštinimo koeficientai, institucijos priima specialias nuostatas.“ (Pataisytas vertimas)
6 Pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimo dėl atestacijos procedūros įgyvendinimo tvarkos (toliau – 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimas), kuris 2004 m. birželio 22 d. paskelbtas Administraciniuose pranešimuose Nr. 70‑2004, 1 straipsnį:
„1. Atestacijos procedūra skirta iki 2004 m. gegužės 1 d. C ar D kategorijos pareigas ėjusiems pareigūnams, kurie be jokių suvaržymų gali eiti asistentų pareigas, atrinkti.
<...>“
7 Pagal 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 4 straipsnį:
„Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. (Paskyrimų tarnyba) nustato asistentų pareigų grupei priskiriamų darbo vietų, kurias kitais metais galės užimti pagal 8 straipsnį atestuoti pareigūnai, skaičių.
Priėmusi šį sprendimą, (Paskyrimų tarnyba) skelbia kvietimą teikti paraiškas.“
8 Pagal 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 5 straipsnį:
„1. 1 straipsnyje nurodyti paraiškas pateikę pareigūnai atestuojami, jeigu jie atitinka šiuos du kriterijus:
– turi bent tokį pasirengimo lygį, kokio pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a punktą reikalaujama norint užimti pareigūno darbo vietą asistentų pareigų grupėje,
– turi ne mažesnį kaip 5 metų C ar D kategorijos darbo stažą. <...>
2. Atlikdama atestaciją (Paskyrimų tarnyba) sudaro ir paskelbia paraiškas pateikusių pareigūnų, kurie bus atestuojami, sąrašą.
<...>“
9 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 6 straipsnyje numatyta:
„1. Atlikdama atestaciją (Paskyrimų tarnyba) nustato tinkamų pareigūnų sąrašą eiliškumo tvarka, kuri sudaroma pagal šiuos kriterijus: pasirengimo lygį, C ar D kategorijos darbo stažą, patirtį ir nuopelnus, vertinamus remiantis turimomis (TVVA).
2. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. (Paskyrimų tarnyba), gavusi 9 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę, sprendžia dėl šių kriterijų reikšmės ir svarbos. Kiekvienais metais (Paskyrimu tarnybos) sprendimu, priimtu remiantis 9 straipsnyje nurodyto komiteto rekomendacija, šie kriterijai gali būti iš dalies pakeisti.
<...>
4. Gavę šią informaciją, per dešimt darbo dienų tinkamais pripažinti pareigūnai gali kreiptis į 9 straipsnyje nurodytą komitetą ir ginčyti gautų balų skaičių. Jie turi motyvuoti savo kreipimąsi ir pateikti 9 straipsnyje nurodytam komitetui visus būtinus oficialius dokumentus.
Per dešimt darbo dienų 9 straipsnyje nurodytas komitetas pateikia nuomonę, kurią perduoda (Paskyrimų tarnybai), kad ši ja remdamasi priimtų sprendimą.
10 Pagal 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 7 straipsnį:
„1. Pirmieji 6 straipsnyje minimame sąraše nurodyti pareigūnai, neviršijant dvigubo pagal 4 straipsnį nustatytų darbo vietų skaičiaus, iki kitų metų gruodžio 31 d. gali pateikti prašymus užimti laisvas asistentų pareigų grupės darbo vietas.
2. 1 dalyje minimą pareigūnų sąrašą skelbia (Paskyrimų tarnyba).
3. Apie laisvas darbo vietas, kurias gali užimti 1 dalyje numatyti pareigūnai, skelbiama pranešimuose dėl laisvų darbo vietų.
11 Pagal 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 8 straipsnį:
„1. Laikoma, kad 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai, paskirti į 7 straipsnio 3 dalyje minimas laisvas darbo vietas, yra atestuoti. Jie eina asistentų grupės pareigas be jokių karjeros suvaržymų.
2. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. (Paskyrimų tarnyba) skelbia per paskutinę atestaciją atestuotų pareigūnų sąrašą.
12 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 9 straipsnyje numatyta įsteigti Jungtinį atestacijos komitetą ir nustatoma jo sudėtis bei veiklos principai.
13 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimas buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimu dėl atestacijos procedūros įgyvendinimo tvarkos (toliau – 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimas).
14 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„7 straipsnyje numatytam komitetui pateikus nuomonę, 1 straipsnyje nurodyti paraiškas pateikę pareigūnai yra atestuojami, jeigu jie atitinka šiuos keturis kriterijus:
– turi bent tokį pasirengimo lygį, kokio pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a punktą reikalaujama norint užimti pareigūno darbo vietą asistentų pareigų grupėje,
– turėti ne mažesnį kaip 5 metų C ar D kategorijos darbo stažą <...>,
– yra pripažinti sugebančiais atlikti „administratoriaus padėjėjo“ pareigas,
– turi reikiamą ir pakankamą kompetenciją.“
15 Paskyrimų tarnybos sprendimo dėl kriterijų, taikomų pripažinti tinkamais 2006 m. atestacijos procedūrai, paskelbto 2006 m. gruodžio 21 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 59‑2006, 3 punkte „Sugebėjimai“ nustatyta:
„Sugebėjimai eiti „administratoriaus asistento“ pareigas turi būti teigiamai įvertinti vertinime už 2005 metus.
<...>“
Faktinės bylos aplinkybės
16 Nuo 1985 m. ieškovė, turinti pareigūnės statusą, dirba Komisijos generaliniame sekretoriate. Iki 1996 m. ji buvo skyriaus sekretorė, o vėliau pakeitė profesinę kvalifikaciją ir tapo informacinių mokymų specialiste. Ji buvo oficialiai pripažinta atsakinga už 2000 m. informacinius mokymus.
17 Iki 2004 m. gegužės 1 d. ieškovė buvo C 2 lygio pareigūnė. Nuo minėtos dienos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalį jai buvo suteiktas C*5, o nuo 2006 m. gegužės 1 d. pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 8 straipsnio 1 dalį – AST 5 lygis.
18 Per laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., kuris aptariamas TVVA, (toliau – 2005 m. TVVA), ieškovė ėjo tas pačias pareigas. Kai buvo rengiama 2005 m. TVVA, kaip ir ankstesnės TVVA atveju, ji paprašė, kad, kaip numatyta 2006 m. sausio 12 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 1‑2006, vertintojas užpildytų 6.5 skyrelį „Sugebėjimai“ tam, kad ji galėtų dalyvauti 2006 m. atestacijos procedūroje.
19 2005 m. TVVA skyrelyje 6.5, esančiame skyriuje, iš kurio aišku, kad į šį skyrelį turi būti atsižvelgta per atestacijos procedūrą, vertintojas nusprendė, kad per aptariamą laikotarpį ieškovės atliktos užduotys net iš dalies neatitinka B* kategorijos pareigūnui priskiriamų užduočių. Todėl, kaip ir ankstesnėje TVVA, vertintojas nurodė, kad suinteresuotoji pareigūnė neįrodė turinti sugebėjimų eiti šiai kategorijai priskiriamas pareigas. Ataskaitos tvirtintojui tam pritarus, 2006 m. birželio 6 d. ieškovė pateikė BĮN 43 8 straipsnio 11 dalyje nurodytą motyvuotą apeliaciją ir kreipėsi į JVK.
20 Savo nuomonėje JVK nenustatė, kad būtų pastabų ir ieškovei skirtų balų neatitikimas ar kad pripažinus, jog ji neturi sugebėjimų eiti B* kategorijai priskiriamas pareigas, būtų padaryta akivaizdi vertinimo klaida.
21 2006 m. sausio 26 d. Sprendimu apeliacijos vertintojas paliko galioti 2005 m. TVVA.
22 2006 m. rugsėjo 26 d. ieškovė „pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį (pateikė) skundą“ dėl „(jos) vadovybės sprendimo, susijusio su 2005 m. TVVA, nesuteikti (jai) galimybės dalyvauti atestacijoje neįvertinus (jos) darbo ir suklydus įvardijant pareigas“ (toliau – ginčijamas sprendimas).
23 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimu Paskyrimų tarnyba atmetė ieškovės skundą, nuspręsdama, kad tvirtintojas, kuris „remdamasis vertintojo pateikta informacija turi <...> nuspręsti, ar vertinamas asmuo iš tikrųjų įrodė turįs sugebėjimų atlikti aukštesnei kategorijai priskiriamas užduotis“, nepadarė „jokios akivaizdžios vertinimo klaidos“. Tą pačią dieną buvo pradėta 2006 m. atestacijos procedūra ir Administraciniuose pranešimuose Nr. 60‑2006 paskelbtas kvietimas teikti paraiškas.
24 Iš ieškovės Sysper 2 elektroninės bylos išrašo, kurį ji pateikė vykstant teismo posėdžiui, matyti, kad 2007 m. sausio 25 d. jos pateikta paraiška 2007 m. vasario 1 d. buvo atmesta remiantis tuo, kad nebuvo pripažinta, jog ji turi sugebėjimų. Dėl šio sprendimo 2007 m. balandžio 24 d. ieškovės pateiktą apeliaciją, kurią išnagrinėjo Jungtinis atestacijos komitetas, 2007 m. gegužės 25 d. Paskyrimų tarnyba atmetė. Nuomonėje, kuriai pritarė Paskyrimų tarnyba, šis komitetas nurodė, kad negali būti atliekama ieškovės atestacija, nes jos sugebėjimus eiti B* kategorijos pareigas 2005 m. TVVA paneigė ataskaitos tvirtintojas.
Procesas ir šalių reikalavimai
25 Taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento, kuris, remiantis 2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimo 2004/752/EB (Euratomas), įsteigiančio Europos Sąjungos tarnautojų teismą (OL L 333, p. 7), 3 straipsnio 4 dalimi, mutatis mutandis taikomas Tarnautojų teismui, kol įsigalios jo Procedūros reglamentas, 64 straipsnį Tarnautojų teismas paprašė Komisijos atsakyti į klausimą raštu ir pateikti jam tam tikrus dokumentus.
26 2007 m. rugsėjo 17 d. laišku Tarnautojų teismas bylos šalims taip pat pranešė, kad jis numato ex officio nagrinėti viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, susijusį su tuo, jog ginčijamame sprendime pažeidžiama Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies taikymo sritis.
27 2007 m. spalio 15 d. šalys pateikė pastabas raštu dėl viešosios tvarkos išlyga grindžiamo pagrindo, kurį ex officio iškėlė ir apie kurį šalims pranešė Tarnautojų teismas.
28 Vykstant 2007 m. lapkričio 13 d. posėdžiui buvo išklausytos žodinės šalių pastabos ir atsakymai į Tarnautojų teismo pateiktus klausimus.
29 Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti 2005 m. TVVA tiek, kiek joje nepripažįstama, kad ji turi sugebėjimų eiti B kategorijai priskiriamas pareigas,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
30 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą,
– vadovaujantis teisės normomis priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Šalių argumentai
31 Pirma, Komisija mano, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. ieškovės laiškas „Skundas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį“ yra ne skundas Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies ir 91 straipsnio 2 dalies prasme, bet prašymas. Jame ieškovė tik prašė, kad administracija imtųsi tam tikrų veiksmų, būtent tokių, kurie jai leistų dalyvauti 2006 m. atestacijoje. Kadangi anksčiau skundo nebuvo pateikta, šis ieškinys nepriimtinas.
32 Antra, tuo atveju, jeigu Tarnautojų teismas pripažintų, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. laiškas yra skundas, šio skundo dalykas akivaizdžiai skirtųsi nuo šio ieškinio dalyko. Ieškinyje ieškovė prašo panaikinti 2005 m. TVVA, tačiau 2006 m. rugsėjo 26 d. laiške apie ją net nebuvo užsiminta. Todėl ir šiuo atveju ieškinys būtų nepriimtinas.
Tarnautojų teismo vertinimas
33 Visų pirma Komisija tvirtina, kad prieš pareiškiant ieškinį buvo pateiktas prašymas, o ne skundas.
34 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tikslią laiško ar rašto teisinę kvalifikaciją atlieka tik teismas, o ne šalys (žr., pavyzdžiui, 1993 m. liepos 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Hogan prieš Parlamentą, T‑115/92, Rink. p. II‑895, 36 punktą).
35 Nagrinėjamu atveju 2006 m. rugsėjo 26 d. laišką reikia laikyti skundu Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies ir 91 straipsnio 2 dalies normų prasme.
36 Pirma, reikia pabrėžti, kad rašydama laišką suinteresuotoji pareigūnė naudojo skundo formą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir skyrelyje „Ginčijamas sprendimas“ nurodė „(savo) vadovybės sprendimą, susijusį su 2005 m. TVVA, nesuteikti (jai) galimybės dalyvauti atestacijoje neįvertinus (jos kaip už informacinius mokymus atsakingo asmens) darbo ir suklydus įvardijant su šiuo darbu susijusias pareigas“.
37 Antra, 2006 m. rugsėjo 26 d. laiške pakartojami ir plėtojami per BĮN 43 nurodytą apeliacinę procedūrą dėl ginčijamo sprendimo pateikti ieškovės argumentai. Be to, Paskyrimų tarnyba suprato, kad šiuo laišku ieškovė toliau ginčijo JVK ginčytą 2005 m. TVVA, nes Paskyrimų tarnyba šį laišką aiškiai atmetė kaip dėl minėtos TVVA pateiktą skundą.
38 Trečia, net jeigu 2006 m. rugsėjo 26 d. laiškas galėtų būti aiškinamas kaip prašymas, o ne kaip dėl ginčijamo sprendimo pateiktas skundas ir dėl to, prieš pareikšdama ieškinį, ieškovė būtų turėjusi pateikti skundą dėl prašymo atmetimo, vis dėlto klaida, dėl kurios padarytas šis ikiteisminės procedūros pažeidimas, būtų pateisinama.
39 Pagal teismų praktiką taip yra tuo atveju, kai dėl atitinkamos institucijos elgesio ar iš dalies dėl tokio elgesio sąžiningam asmeniui, kuris elgiasi gana rūpestingai (kaip pakankamai apdairus asmuo), kilo neaiškumų. Tokiu atveju administracija negali remtis tuo, kad ji pati nesilaikė teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principų, o dėl to asmuo padarė klaidą (1991 m. gegužės 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bayer prieš Komisiją, T‑12/90, Rink. p. II‑219, 29 punktas).
40 Kaip nurodyta šio sprendimo 37 punkte, iš 2006 m. gruodžio 21 d. atsakymo į 2006 m. rugsėjo 26 d. laišką aišku, kad Paskyrimų tarnyba šį laišką aiškino kaip dėl 2005 m. TVVA pateiktą skundą dėl to, jog minėtoje TVVA ieškovė nebuvo pripažinta turinčia pakankamai sugebėjimų, kad galėtų dalyvauti atestacijos procedūroje. Atsižvelgdama į šį atsakymą, ieškovė turėjo teisę manyti įvykdžiusi Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytos ikiteisminės procedūros reikalavimus ir galinti pateikti ieškinį tiesiogiai Tarnautojų teismui. Komisija bet kuriuo atveju negali remtis nepriimtinumu, kurį lėmė jos elgesys.
41 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija negali teigti nei kad 2006 m. rugsėjo 26 d. laiškas turi būti suprantamas kaip prašymas, nei kad dėl to, jog nebuvo pateikta skundo, ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
42 Antra, Komisija ginčija, kad bet kuriuo atveju prieš ieškinį buvo pateiktas skundas, kurio dalykas buvo toks pats kaip ir ieškinio.
43 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką pareigūnų ieškinio reikalavimų dalykas turi sutapti su išankstinio administracinio skundo reikalavimų dalyku, o ieškinio ginčo dalykas – su skundo ginčo dalyku (1998 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑193/96, Rink. VT p. I‑A‑495 ir II‑1495, 47 punktas).
44 Ieškinyje prašoma panaikinti 2005 m. TVVA, tačiau, Komisijos nuomone, 2006 m. rugsėjo 26 d. laiške apie šią ataskaitą net nebuvo užsiminta, todėl šio laiško negalima laikyti dėl minėtos TVVA pateiktu skundu.
45 Pirmiausia reikia pabrėžti, kad, priešingai nei teigia Komisija, ieškiniu siekiama panaikinti ne 2005 m. ieškovės TVVA, bet į minėtą TVVA įtrauktą ginčijamą sprendimą, kurio motyvai pateikti šios ataskaitos 6.5 punkte ir kuriuo paneigiama, kad ieškovė turi sugebėjimų, būtinų asistentų pareigoms eiti, todėl remiantis šiuo sprendimu ieškovei neleidžiama dalyvauti Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalyje numatytoje atestacijos procedūroje.
46 Iš 2006 m. rugsėjo 26 d. laiško matyti, kad jame yra skundžiamas ginčijamas sprendimas.
47 Visų pirma 2006 m. rugsėjo 26 d. laiške, kaip minėta šio sprendimo 36 punkte, ieškovė nurodė ginčijanti „(savo) vadovybės sprendimą, susijusį su 2005 m. TVVA, nesuteikti (jai) galimybės dalyvauti atestacijoje“. Be to, skundo pabaigoje ji nurodė prašanti Komisijos leisti dalyvauti atestacijoje, t. y. iš naujo apsvarstyti atsisakymą, nurodytą 2005 m. TVVA. Pagaliau aišku, kad ji dėjo pastangas, kad minėtame skunde įrodytų, jog „pagrindai, kuriais remiamasi norint (jai) neleisti dalyvauti atestacijoje, yra netinkami“.
48 Iš to matyti, kad nepriimtinumo pagrindas, susijęs skundo ir ieškinio dalyko nesutapimu, nepagrįstas faktais, todėl turi būti atmestas.
49 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad abu Komisijos nurodyti nepriimtinumo pagrindai turi būti atmesti.
Dėl esmės
50 Kaip 1994 m. liepos 15 d. Sprendime Browet ir kt. prieš Komisiją (T‑576/93–582/93, Rink. p. II‑677, 35 punktas) nusprendė Pirmosios instancijos teismas, teisinis pagrindas dėl įstatymo taikymo srities yra susijęs su viešosios tvarkos išlyga ir teismas jį turi nagrinėti ex officio.
51 Tarnautojų teismas neatliktų savo funkcijos spręsti dėl teisėtumo, jeigu neatkreiptų dėmesio į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis teisės norma, kuri nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nors šalys to ir neginčytų, ir jei nagrinėjamoje byloje jis priimtų sprendimą taikydamas tokią teisės normą.
52 Šiuo atveju reikia ex officio nagrinėti viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, susijusį su tuo, kad ginčijamamu sprendimu pažeidžiama Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies taikymo sritis.
53 2007 m. rugsėjo 17 d. laišku šalims buvo pranešta, kad Tarnautojų teismas numato ex officio nagrinėti šį pagrindą ir jų buvo paprašyta pateikti pastabas.
54 Atsakydama ieškovė nurodė, kad Tarnautojų teismo ex officio nurodytas pagrindas yra pagrįstas.
55 Atvirkščiai, pastabose raštu dėl Tarnautojų teismo nurodyto pagrindo Komisija neigė, kad Tarnautojų teismas gali ex officio nagrinėti pagrindus dėl akto turinio teisėtumo. Visų pirma Bendrijos teismas galėtų šiuos pagrindus nagrinėti tik tuo atveju, jeigu juos nurodytų ieškovai arba jeigu jie bent jau būtų tiesiogiai susiję su šalių argumentais. Be to, jeigu teismas galėtų ex officio nagrinėti klausimus dėl ginčijamo akto turinio teisėtumo, Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis, pagal kurią vykstant procesui šalims draudžiama pateikti naujus pagrindus ir taisyklė, pagal kurią ieškinys turi atitikti skundą, prarastų veiksmingumą. Pagaliau ex officio nagrinėjamas pagrindas dėl akto turinio teisėtumo, taip iš dalies pakeičiant rungimosi principu grindžiamą procesą, gali pažeisti teises į gynybą.
56 Pirmiausia reikia atsakyti į šiuos pagrindinius argumentus.
57 Visų pirma jau buvo nuspręsta, kad, priešingai nei teigia Komisija, Bendrijos teismas gali ir prireikus privalo ex officio nagrinėti tam tikrus su akto turinio teisėtumu susijusius pagrindus. Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 50 punkte, tai taikoma ir tuo atveju, kai pažeidžiama teisės aktų taikymo sritis. Be to, absoliuti res judicata galia yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas pagrindas dėl akto turinio teisėtumo, kurį teismas turi nagrinėti ex officio (2006 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo P & O European Ferries (Vizcaya) ir Diputación Foral de Vizcaya prieš Komisiją, C‑442/03 P ir C‑471/03 P, Rink. p. I‑4845, 45 punktas). Pagaliau tam tikrais atvejais Bendrijos teismų praktikoje nacionaliniam teismui, turinčiam pagal kompetencijos ribas taikyti Bendrijos teisės nuostatas, numatyta pareiga ex officio nagrinėti pagrindus dėl akto turinio teisėtumo, būtent susijusius su vartotojų ir profesionalų sudarytų sutarčių nesąžiningomis sąlygomis (2002 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Cofidis, C‑473/00, Rink p. I‑10875, 36 ir 38 punktai ir 2006 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mostaza Claro, C‑168/05, Rink. p. I‑10421, 39 punktas).
58 Komisijos argumentas, kad teismas galėtų ex officio nagrinėti pagrindą dėl akto turinio teisėtumo tik tuo atveju, jeigu šį pagrindą nurodytų šalys arba jis būtų tiesiogiai susijęs su jų argumentais, prieštarauja pačiam teisinių pagrindų nagrinėjimo ex officio tikslui ir prilygsta paneigimui, kad Tarnautojų teismas gali ex officio nagrinėti pagrindą dėl akto turinio teisėtumo, nors teismų praktika šią galimybę numato.
59 Antra, priešingai Komisijos pateiktiems argumentams, ieškovams viešosios tarnybos srityje taikomas draudimas ieškinyje nurodyti pagrindus, nesusijusius su anksčiau pateiktame skunde nurodytais argumentais, ir Procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas pateikti naujus pagrindus po to, kai pirmą kartą pasikeista pareiškimais, taikomas šalims, o ne Tarnautojų teismui.
60 Trečia, Komisijos argumentui, susijusiam su tuo, kad Tarnautojų teismui ex officio nagrinėjant pagrindą dėl akto turinio teisėtumo gali būti pažeistas rungimosi principu grindžiamas procesas ir teisių į gynybą paisymo principas, taip pat negalima pritarti. Procedūros reglamento 77 straipsnyje numatyta, jog Tarnautojų teismas gali ex officio nagrinėti nepriimtinumo, grindžiamo viešosios tvarkos išlyga, pagrindą su sąlyga, kad prieš tai išklausomos šalys. Jeigu šia sąlyga tinkamai užtikrinami rungimosi ir teisių į gynybą principai tuo atveju, kai teismas ex officio nagrinėja nepriimtinumo, grindžiamo viešosios tvarkos išlyga, pagrindą, nėra jokio pagrindo manyti, kad taip nėra tada, kai teismas ex officio nagrinėja viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, nepaisant to, ar jis pateiktas dėl akto turinio, ar dėl jo formos teisėtumo. Todėl reikia pripažinti, kad pranešdamas šalims apie viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, kurį numato nagrinėti gavęs šalių pastabas raštu ir leisdamas joms šiuo atžvilgiu pateikti savo nuomonę vykstant posėdžiui, Tarnautojų teismas įvykdė iš Komisijos nurodytų principų kylančius reikalavimus.
61 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisijos argumentai dėl ex officio nagrinėjamo pagrindo, susijusio su akto turinio teisėtumu, turi būti atmesti.
62 Šiuo atveju Tarnautojų teismas ex officio nagrinėja, ar ginčijamu sprendimu nepažeidžiama Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies taikymo sritis.
63 Pirmiausia reikia priminti, koks yra šių Pareigūnų tarnybos nuostatų normų tikslas.
64 Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal kiekvienos institucijos nustatytas taisykles apie kiekvieną pareigūną parengiama periodinė ataskaita, susijusi su jo sugebėjimais, naudingumu ir elgesiu tarnyboje. Pradedant 4 lygiu, ataskaitoje apie AST pareigų grupės pareigūną pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio 2 dalį taip pat gali būti pateikiama nuomonė, ar, atsižvelgiant į pareigūno darbo rezultatus, jis galėtų eiti administratoriaus pareigas.
65 Atvirkščiai, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnis yra pereinamojo laikotarpio priemonė. Jame numatyta, kaip ankstesnių C ir D kategorijų pareigūnai priskiriami asistentų pareigų grupei nuo 2006 m. gegužės 1 dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti šių pareigūnų karjeros srautai atitinkamai iki AST 7 ir AST 5 lygių. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalį ankstesnių C ir D kategorijų pareigūnai vis dėlto be jokių suvaržymų gali eiti asistentų pareigas laimėję atvirą konkursą arba pagal atestacijos procedūrą. Atestacija atliekama atsižvelgiant į pareigūnų darbo stažą, patirtį, nuopelnus ir pasirengimo lygį, laikantis procedūros, kurios institucijų nustatytose įgyvendinimo taisyklėse numatyta būtent tai, kad kandidatūras apsvarsto Jungtinis komitetas. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalį 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimu Komisija patvirtino joje dirbančių asmenų atestacijos procedūros įgyvendinimo tvarką.
66 Atitinkamai BĮN 43 ir 2004 m. balandžio 7 d. Sprendime nurodytos vertinimo ir atestacijos procedūros skiriasi ir vykdomos pagal skirtingas taisykles.
67 Vykstant vertinimo procedūrai, atliekamai kiekvienais metais laikotarpiu nuo sausio iki balandžio mėn., vertintojas ir tvirtintojas parengia pareigūno TVVA; dėl jos šiam pareigūnui suteikiama galimybė pateikti apeliaciją JVK, o apeliacijos vertintojui suteikiama kompetencija nuspręsti, kokį sprendimą reikia priimti dėl šio komiteto pateiktos nuomonės.
68 2004 m. balandžio 7 d. Sprendime numatytą atestacijos procedūrą sudaro keturios dalys.
69 Pirma, iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Paskyrimų tarnyba nustato asistentų pareigų grupei priskiriamų darbo vietų, kurias kitais metais galės užimti atestuoti pareigūnai, skaičių. Priėmus šį sprendimą, skelbiamas kvietimas teikti paraiškas.
70 Antra, pagal 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 5 straipsnio 2 dalį Paskyrimų tarnyba sudaro ir paskelbia kandidatų, kurie bus atestuojami, sąrašą. Kad būtų įtraukti į tinkamų kandidatų sąrašą, asmenys turi atitikti dvi sąlygas: pirma, turėti bent tokį pasirengimo lygį, kokio pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a punktą reikalaujama norint užimti pareigūno darbo vietą asistentų pareigų grupėje ir, antra, turėti ne mažesnį kaip 5 metų C ar D kategorijos darbo stažą. Šį sąrašą galima ginčyti Jungtiniame atestacijos komitete, kurio sudėtis skiriasi nuo Jungtinio vertinimo komiteto sudėties.
71 Trečia, pagal 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 6 straipsnį pareigūnų, kurie bus atestuojami, eiliškumo tvarka sąraše nustatoma pagal šiuos kriterijus: pasirengimo lygį, C ar D kategorijos darbo stažą, patirtį ir nuopelnus, vertinamus remiantis turimomis TVVA. Dėl šių kriterijų reikšmės ir svarbos iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendžia Paskyrimų tarnyba. Eiliškumo tvarką galima ginčyti Jungtiniame atestacijos komitete.
72 Ketvirta, pirmieji sąraše nurodyti pareigūnai, neviršijant dvigubo darbo vietų, kuriuos gali užimti atestuoti pareigūnai, skaičiaus, iki kitų metų gruodžio 31 d. gali pateikti prašymus užimti laisvas asistentų pareigų grupės darbo vietas. Laikoma, kad į šias darbo vietas paskirti pareigūnai yra atestuoti.
73 Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas, nors ir įtrauktas į 2005 m. ieškovės TVVA, susijęs ne su jos vertinimu, o, kaip matyti iš minėtos TVVA 6.5 skyrelio antraštės, su ieškovės tinkamumo atestacijos procedūrai sąlygomis. Šiuo sprendimu siekiama paneigti, kad ieškovė turi sugebėjimų, būtinų asistentų pareigų grupės pareigoms eiti be jokių suvaržymų, ir, kaip matyti iš Jungtinio atestacijos komiteto ir Paskyrimų tarnybos išreikštos pozicijos dėl 2006 m. atestacijos procedūros (žr. šio sprendimo 24 punktą), dėl šio sprendimo iš ieškovės buvo atimta galimybė dalyvauti minėtoje procedūroje.
74 Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas sprendimas priimtas laikantis vertinimo procedūrą reglamentuojančių kompetencijos paskirstymo, proceso ir materialinių normų, o ne atestacijos procedūrą reglamentuojančių ir šiuo atvejų būtinų taikyti normų.
75 Visų pirma iš 2005 m. TVVA 7.2 punkto matyti, kad ginčijamą sprendimą priėmė ieškovės ataskaitos tvirtintojas, nes apeliacijos vertintojas, gavęs JVK nuomonę, 2005 m. TVVA patvirtino nepateikdamas pastabų. Be to, pateikdama pastabas dėl skundo, Komisija teigė, kad „(r)emdamasis vertintojo pateikta informacija tvirtintojas turi nuspręsti, ar vertinamas asmuo iš tikrųjų įrodė turįs sugebėjimų atlikti aukštesnei kategorijai priskiriamas užduotis“.
76 Tačiau nors pagal BĮN 43 2 straipsnio 3 dalį tvirtintojas yra kompetentingas patvirtinti TVVA, jei apeliacijos vertintojas nepadarė ataskaitos pakeitimų, vis dėlto iš remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 2 dalimi priimto 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių matyti, kad kiekvienoje atestacijos procedūros dalyje dėl ankstesnių C ir D kategorijų pareigūnų kandidatūrų, pateiktų atestacijai, turi spręsti Paskyrimų tarnyba. Pagal 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 6 straipsnio 1 dalį būtent Paskyrimų tarnyba, t. y. kitas subjektas, o ne tvirtintojas atestacijos procedūroje, remdamasi turimomis TVVA, turi įvertinti atestacijai kandidatų patirtį ir nuopelnus. Be to, tik Paskyrimų tarnyba gali suvienodinti įvairių Komisijos institucijų atliekamo šių kriterijų vertinimo taisykles, nes tvirtintojo ar vertintojo nuomonė dažniausiai apsiriboja tarnybomis, už kurias jie atsakingi. Taigi ginčijamą sprendimą priėmė nekompetentingas subjektas.
77 Antra, ieškovės anksčiau pateiktą apeliaciją dėl ginčijamo sprendimo, susijusio su 2005 m. TVVA, nagrinėjo JVK. Jis nusprendė, kad vertindamas ieškovės sugebėjimus eiti B* kategorijai priskiriamas pareigas tvirtintojas nepadarė akivaizdžios klaidos. Taip JVK tiesiogiai išreiškė nuomonę dėl ieškovės kandidatūros dalyvauti atestacijos procedūroje. Atvirkščiai, Jungtinis atestacijos komitetas, kuriam 2007 m. balandžio 24 d. ieškovė pateikė apeliaciją dėl atmestos kandidatūros dalyvauti atestacijos procedūroje, paneigė turįs kompetenciją, nurodydamas, kad: „(T)uo atveju, jei nesutinkate su visa TVVA ar jos dalimi (įskaitant skyrelį „Sugebėjimai“), pagal vertinimo procedūrą suteikiama teisė pateikti apeliaciją, tačiau Jungtinis atestacijos komitetas nėra kompetentingas nagrinėti patvirtintos TVVA“.
78 Tačiau nors pagal BĮN 43 9 straipsnį įsteigtas JVK teikia nuomonę dėl pirminės apeliacijos, kurią dėl pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio 1 dalį parengtos TVVA pateikia pareigūnas, vis dėlto tuo atveju, jei pareigūnas ginčija sprendimą, kuriuo Paskyrimų tarnyba atmeta jo kandidatūrą atestacijai, kaip matyti iš 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 5 ir 6 straipsnių, kreipiamasi į Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio 1 dalyje numatytą Jungtinį atestacijos komitetą, kurio sudėtis, nurodyta 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo 9 straipsnyje, skiriasi nuo JVK sudėties.
79 Todėl norėdama užginčyti sprendimą atmesti paraišką dalyvauti atestacijos procedūroje ieškovė negalėjo tinkamai pasinaudoti vidine apskundimo procedūra, taikoma atestacijos atveju.
80 Trečia, iš 2005 m. TVVA 6.5 punkte pateiktų ginčijamo sprendimo motyvų matyti, kad administracija nesuteikė ieškovei galimybės dalyvauti atestacijoje nurodydama, jog, atliekant 2006 m. vertinimą, ieškovė neįrodė turinti „sugebėjimų“, būtinų tam, kad būtų atestuota.
81 2005 m. TVVA skyrelyje „Sugebėjimai“ vertintojas nusprendė, kad pagal ieškovės vykdytas užduotis negalima „atestuoti sugebėjimų“. Atsižvelgdamas į šį vertinimą, tvirtintojas nurodė, kad ieškovė neįrodė turinti sugebėjimų, kurie leistų be jokių suvaržymų eiti AST grupės pareigas. Nuomonėje, pateiktoje ieškovei pateikus apeliaciją dėl 2005 m. TVVA, šiuo klausimu JVK nurodė, kad jis nenustatė veiksnių, „dėl kurių reikėtų peržiūrėti atliekant atestaciją tvirtintojo <...> priimtą sprendimą dėl suinteresuotosios pareigūnės sugebėjimų“.
82 Iš tikrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalyje ir 2004 m. balandžio 7 d. Sprendime nenumatyta, kad atestacijos, kuri leistų be jokių suvaržymų eiti asistentų pareigas, galimybė būtų suteikta remiantis ne darbo stažu, patirtimi, nuopelnais ir pasirengimo lygiu, o kitais kriterijais. Antroje šio sprendimo 70 punkte numatytos procedūros dalyje, t. y. vertinant pareigūno tinkamumą atestacijai, pagal 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo, priimto taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad būtų įvykdytos dvi sąlygos, būtent – pasirengimo lygis ir darbo stažas, o ne kad būtų įvykdyta su sugebėjimais susijusi sąlyga.
83 Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio 2 dalyje sugebėjimai minimi tik kalbant apie AST pareigų grupės pareigūno tinkamumą eiti administratoriaus pareigas. Nei šioje nuostatoje, nei BĮN 43 nenumatyta, kad TVVA rengiantis asmuo, turėdamas omeny atestaciją, kitaip tariant patekimą be jokių suvaržymų į AST pareigų grupę, pateiktų nuomonę dėl ankstesnių C ir D kategorijų pareigūnų sugebėjimų.
84 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjamu atveju administracija pagal analogiją pritaikė Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio 2 dalį, o ne šių nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalį.
85 Iš tiesų 2005 m. TVVA rengiantys asmenys, atsižvelgdami į 2006 m. sausio 12 d. Administracinius pranešimus Nr. 1‑2006 dėl vertinimo 2006 m., galėjo manyti turintys teisę vertinti, ar ieškovė turi sugebėjimų, būtinų, kad būtų atestuota. Minėtuose administraciniuose pranešimuose buvo numatyta, kad atestacijos procedūros atveju 2005 m. TVVA skyrelį „Sugebėjimai“ turi pildyti vertintojas, jei pateikdamas savo vertinimą to prašo pareigūnas.
86 Tačiau 2006 m. sausio 12 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 1‑2006 atestacijos suteikimo kriterijai negali būti teisėtai papildyti kokiu nors kitu kriterijumi, o tinkamumo atestacijos procedūrai sąlygos negali būti teisėtai papildytos kokia nors kita sąlyga, nes šie kriterijai ir sąlygos buvo numatytos 2004 m. balandžio 7 d. Sprendime, kurį, įgyvendindama Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalį, priėmė Komisija. Be to, Komisija netvirtino, kad 2006 m. sausio 12 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 1‑2006 įtvirtintas sprendimas galėtų turėti tokią norminę galią.
87 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo ieškovei buvo užkirstas kelias dalyvauti atestacijoje, priimtas remiantis ne atestacijos procedūros atveju taikomomis Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies ir 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimo nuostatomis, kaip, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo dalyką, turėjo būti, bet vertinimo procedūros atveju taikomomis Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir BĮN 43 nuostatomis.
88 Iš to matyti, kad ginčijamu sprendimu, priimtu klaidingai remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsniu, pažeidžiama minėto straipsnio taikymo sritis, nesutampanti su Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies taikymo sritimi, ir vertinimo bei atestacijos procedūrų, įgyvendinus minėtas Pareigūnų tarnybos nuostatų normas atitinkamai reglamentuojamas BĮN 43 ir 2004 m. balandžio 7 d. Sprendime, atskyrimo principas.
89 Iš tikrųjų per posėdį Komisija tvirtino, kad jos priimtame 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendime, kuriuo buvo panaikintas ir pakeistas 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimas, numatytas atestacijos ir vertinimo procedūrų ryšys. 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kandidatui gali būti leista dalyvauti atestacijos procedūroje, jeigu pripažįstama, jog jis turi sugebėjimų eiti „administratoriaus asistento“ pareigas.
90 Tačiau pagal 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo 9 straipsnį šis sprendimas įsigaliojo kitą dieną po jo priėmimo. Taigi 2004 m. balandžio 7 d. Sprendimas vis dar galiojo 2006 m. liepos 26 d., t. y. tada, kai apeliacijos vertintojas patvirtino ir priėmė ginčijamą sprendimą įtvirtinančią 2005 m. TVVA. Todėl jeigu Komisija, kaip ji teigė per posėdį, priėmė ginčijamą sprendimą remdamasi vėlesniu 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimu, o tokia prielaida galbūt galima, ji pažeidė ne tik Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir šių nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies ir juos įgyvendinančių nuostatų taikymo sritį, bet ir 2004 m. balandžio 7 d. ir 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimų ratione temporis taikymo sritį.
91 Todėl ieškovė turi teisę prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą, t. y. 2005 m. TVVA tiek, kiek juo paneigiama, kad ji turi sugebėjimų, būtinų asistentės pareigoms eiti, o dėl to ji negali dalyvauti atestacijos procedūroje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
92 Pagal Procedūros reglamento 122 straipsnį šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatos, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis ir teismo išlaidomis, taikomos tik Tarnautojų teismo po šio Procedūros reglamento įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 1 d., gautose bylose. Su nagrinėjama sritimi susijusios Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.
93 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti F. Putterie-De-Beukelaer tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. tiek, kiek ja nepripažįstama, kad ieškovė turi sugebėjimų eiti B* kategorijai priskiriamas pareigas.
2. Priteist iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Kreppel | Tagaras | Gervasoni |
Paskelbta 2008 m. vasario 21 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Šį sprendimą ir jame cituojamus Bendrijos teismų sprendimus, kurie nėra paskelbti Rinkinyje, galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje www.curia.europa.eu