Byla T‑301/01

Alitalia – Linee aeree italiane SpA

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba – Italijos valdžios institucijų atlikta Alitalia rekapitalizacija – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su bendrąja rinka – Sprendimas, priimtas po Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti ankstesnį sprendimą – Leistinumas – EB 233 straipsnio pažeidimas – EB 87 ir 88 straipsnių pažeidimas – Sąlygos, kuriomis leidžiama teikti pagalbą – Pareiga motyvuoti“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį

(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa)

2.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis

(EB 253 straipsnis)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Apimtis – Naujo akto priėmimas anksčiau galiojusių parengiamųjų aktų pagrindu – Leistinumas

(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnio 2 ir 3 dalys)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Poveikis – Vykdymo priemonių ėmimasis – Protingas terminas

(EB 233 straipsnis)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Suinteresuotųjų asmenų teisė pateikti pastabas

(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 659/1999)

6.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Privataus investuotojo kriterijus

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

7.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Akivaizdi vertinimo klaida – Rezultatui lemiamos įtakos neturinti klaida – Netinkamas pagrindas

8.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Pagrindai, kuriais galima remtis Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje atžvilgiu

(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa)

9.      Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Komisijos diskrecija – Vertinimo kriterijai – Komisijos patvirtintų gairių poveikis

(EB 87 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimas 94/C 350/07)

10.    Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima laikyti suderinama su bendrąja rinka – Valstybės pagalbą gaunančios įmonės numatytų restruktūrizavimo priemonių nagrinėjimas

(EB 87 straipsnio 3 dalis)

1.      Ieškovas gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo panaikinimo tik tada, jei lieka asmeniškai suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Toks yra įmonės, kuri, gavusi visą nagrinėjamą valstybės pagalbą restruktūrizavimui, pareiškė ieškinį dėl Komisijos sprendimo pripažinti šią pagalbą suderinama su bendrąja rinka panaikinimo, kai minėtas sprendimas yra vėlesnio Komisijos sprendimo leisti sumokėti paskutinę pagalbos dalį teisinis pagrindas, atvejis. Iš tikrųjų, jei Pirmosios instancijos teismas panaikintų ginčijamą sprendimą dėl to, kad nagrinėjama priemonė jame pripažinta valstybės pagalba, tai toks panaikinimas turėtų teisinių pasekmių vėlesniam sprendimui, kuris netektų teisinio pagrindo.

(žr. 37, 40–42 punktus)

2.      Atsakymas į klausimą, ar Bendrijos aktas atitinka EB 253 straipsnyje nustatytą pareigą motyvuoti, siejamas su nagrinėjamo akto pobūdžiu ir aplinkybėmis, kuriomis jis buvo priimtas. Taigi, jei ieškovė aktyviai dalyvavo ginčijamo sprendimo rengimo procese ir todėl žino priežastis, dėl kurių administracija nusprendė netenkinti jos prašymo, pareigos motyvuoti apimtis siejama su aplinkybėmis, kurioms turėjo įtakos toks dalyvavimas. Tokiu atveju Teisingumo Teismo praktikos reikalavimai šioje srityje yra daug švelnesni.

Jeigu ginčijamas sprendimas buvo priimtas po pirmojo sprendimo, panaikinto sprendimu dėl panaikinimo, kuriame aprašyti bylos faktinės aplinkybės, administracinė procedūra ir panaikinto sprendimo turinys, reikia atsižvelgti į tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas ieškovei gerai žinomomis aplinkybėmis.

(žr. 57, 69 punktus)

3.      Bendrijos akto, kuriuo užbaigiama iš kelių etapų sudaryta administracinė procedūra, panaikinimas nebūtinai reiškia, kad panaikinama visa procedūra, po kurios buvo priimtas ginčijamas aktas, neatsižvelgiant į sprendimo dėl panaikinimo motyvus, esmę ir procedūrą.

Jei, nepaisant to, kad imtasi tyrimo veiksmų, leidžiančių atlikti išsamią pagalbos suderinamumo analizę, paaiškėja, kad Komisijos atlikta analizė neišsami ir dėl to sprendimas neteisėtas, minėto sprendimo pakeitimo procedūra iš naujo gali būti pradėta nuo naujos tyrimo veiksmų analizės. Be to, galimybė nepradėti iš naujo visos procedūros, po kurios buvo priimtas aktas, pakeitęs kitą aktą, nesiejama su sąlyga, kad šis turi būti panaikintas dėl procesinių pažeidimų.

Be to, nėra jokios pareigos Oficialiajame leidinyje paskelbti naują pranešimą ir iš naujo pradėti formalaus tyrimo procedūrą, siekiant iš naujo pasikonsultuoti su finansiniais investuotojais ir ekspertais, nes jokia Reglamento Nr. 659/1999 dėl EB 88 straipsnio taikymo nuostata nereikalauja iš naujo pradėti procedūros, jei pirminio restruktūrizavimo projekto pakeitimai yra padaryti per formalaus tyrimo procedūrą, nors tokie pakeitimai numatyti netgi šio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

(žr. 100–101, 103, 142–143 punktus)

4.      Bendrijos institucijos pareiga vykdyti Bendrijos teismo priimtą sprendimą dėl panaikinimo nustatyta EB 233 straipsnyje. Šis vykdymas reikalauja imtis tam tikrų administracinių priemonių ir paprastai negali būti įvykdytas nedelsiant. Atitinkama institucija turi per pagrįstą terminą įvykdyti sprendimą dėl vieno iš jos aktų panaikinimo. Atsakymas į klausimą, ar minėtas terminas buvo pagrįstas, ar ne, susijęs su priemonių, kurių reikia imtis, pobūdžiu ir bylos aplinkybėmis.

Septynių mėnesių terminas nuo sprendimo, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas, kuriuo nustatoma, kad pateiktas valstybės pagalbos projektas su išlygomis suderinamas su bendrąja rinka, paskelbimo iki naujo Komisijos sprendimo priėmimo nelaikytinas pernelyg ilgu praktinėms išvadoms iš sprendimo dėl panaikinimo padaryti, be kita ko, remiantis turima informacija iš naujo pritaikyti rinkos ekonomikoje veikiančio privataus investuotojo kriterijų, o tai reiškia – atlikti išsamią finansinę analizę.

Įmonė gavėja negali daryti išvados, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas pažeistas vien dėl to, kad dėl sprendimo dėl panaikinimo Komisija nepareiškė apeliacinio skundo, nes minėtame sprendime neatmetama panaikinto sprendimo taisymo galimybė, o terminas, kurį Komisija turėjo praktinėms išvadoms iš minėto sprendimo padaryti, yra daug ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo pareikšti.

(žr. 155–156, 162 punktus)

5.      Jokia Reglamento Nr. 659/1999 dėl EB 88 straipsnio taikymo nuostata neįpareigoja Komisijos dar kartą suteikti suinteresuotosioms šalims, kurių teisė pateikti pastabas buvo užtikrinta Oficialiajame leidinyje paskelbus jos sprendimą pradėti formalaus tyrimo procedūrą ir kurios aktyviai dalyvavo nagrinėjant ginčijamą pagalbą, po ko buvo priimtas pirmasis sprendimas, pakeistas ir panaikintas antruoju sprendimu, galimybę pateikti pastabas per nagrinėjimą, po kurio priimamas minėtas antrasis sprendimas, tuo labiau kad savo naują analizę Komisija turėjo grįsti tik ta informacija, kurią turėjo priimdama pirmąjį sprendimą, tai yra informacija, dėl kurios trečiosios šalys savo poziciją išreiškė, todėl su jomis konsultuotis iš naujo nereikėjo.

(žr. 174 punktą)

6.      Komisijos vertinimas, ar investicija atitinka privataus investuotojo kriterijų, reikalauja sudėtingo ekonominio vertinimo. Taigi priimdama aktą, kuriam reikalingas toks sudėtingas vertinimas, Komisija turi plačią diskreciją vertinti ir atlikti minėto akto teisminę kontrolę, nors iš esmės klausimas, ar priemonė patenka į EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, susijęs tik su patikrinimu, ar laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta priimant ginčijamą sprendimą, tikslios, ar nėra akivaizdžios tokių faktų vertinimo klaidos, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Visų pirma Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmusios institucijos ekonominio vertinimo negali pakeisti savuoju.

(žr. 185 punktą)

7.      Nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo negalima remtis akivaizdžia vertinimo klaida ir jos nepakaktų ginčijamo sprendimo panaikinimui pateisinti, jei tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos šioje byloje, ji nebūtų galėjusi turėti lemiamos įtakos rezultatui.

(žr. 307 punktą)

8.      Nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, pareikštą valstybės pagalbą gaunančios įmonės dėl sprendimo apie pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, kuris priimtas su tam tikromis išlygomis, pagrindas dėl sąlygų, su kurių laikymusi ginčijamame sprendime siejamas nagrinėjamos pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka, nelaikytinas nepriimtinu dėl to, kad Komisija, turinti išimtinę kompetenciją konstatuoti galimą pagalbos nesuderinamumą su bendrąja rinka, neturi vadovautis šiomis sąlygomis.

Neatmestina galimybė, kad bendrovė pagalbos gavėja gali Bendrijos teismuose ginčyti sąlygas, su kuriomis siejamas jai nepalankus sprendimas, tuo atveju, jei dėl minėtų sąlygų Komisija ir valstybės valdžios institucijos derėjosi ir netgi jei pastarosios dėl jų prisiėmė įsipareigojimus.

(žr. 380–381, 383 punktus)

9.      Komisija gali nustatyti diskrecijos įgyvendinimo kryptis aktais, pavyzdžiui, gairėmis, tiek, kiek šiuose aktuose yra taisyklių, nurodančių, kaip turi elgtis ši institucija, ir kiek tai nepažeidžia Sutarties normų. Pranešime dėl aviacijos reikalaujama, kad restruktūrizavimo pagalba būtų numatyta oro transporto bendrovės sanavimo plane tam, kad per pagrįstą terminą ji galėtų vėl tapti gyvybinga. Remiantis šio pranešimo 38 punkto 1 ir 2 dalimis ir 41 punktu, Komisija galės leisti teikti restruktūrizavimo pagalbą tik išimtiniais atvejais ir labai griežtomis sąlygomis. Iš to darytina išvada, kad pagal EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą priimtame sprendime Komisija gali nustatyti bet kokią sąlygą, kurią mano esant būtiną įmonės pagalbos gavėjos gyvybingumui po restruktūrizavimo užtikrinti. Kita vertus, nė vienoje iš šių nuostatų nereikalaujama, kad visos nustatytos sąlygos būtų reikalingos įmonės gyvybingumui užtikrinti. Atvirkščiai, iš minėto pranešimo matyti, kad Komisija turi stengtis kuo labiau apriboti konkurencijos iškraipymą ir užtikrinti, kad vyriausybė nesikištų į bendrovės valdymą, išskyrus dėl su nuosavybės teise susijusių priežasčių, ir kad pagalba būtų naudojama tik restruktūrizavimo programai bei būtų proporcinga, palyginti su poreikiais.

(žr. 405–408 punktus)

10.    Nors valstybės pagalbos srityje ir neatmestina, jog Komisija gali palyginti įmonės pagalbos gavėjos numatytas restruktūrizavimo priemones su tomis, kurių ėmėsi kitos to paties verslo sektoriaus bendrovės, vis dėlto restruktūrizuojant įmonę dėmesys turi būti skiriamas jos pačios vidinėms problemoms, o kitų bendrovių patirtis kitomis ekonominėmis ir politinėmis aplinkybėmis bei kitu laikotarpiu gali būti nesvarbi.

(žr. 478 punktą)