Language of document : ECLI:EU:F:2013:43

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. kovo 21 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Darbo užmokestis – Kasmetinis pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio ir pensijų tikslinimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 64, 65 ir 65a straipsniai – Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedas – Reglamentas (ES) Nr. 1239/2010 – Korekciniai koeficientai – Pareigūnai, paskirti dirbti Isproje“

Byloje F‑112/11

dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomo EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikšto ieškinio

Raffaele Dalmasso, Europos Komisijos sutartininkas, gyvenantis Monvalle (Italija), atstovaujamas advokato C. Mourato,

ieškovas,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir D. Martin,

atsakovę,

palaikomą

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos M. Bauer ir J. Herrmann,

įstojusios į bylą šalies,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Van Raepenbusch (pranešėjas), teisėjai R. Barents ir K. Bradley,

posėdžio sekretorius J. Tomac, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. lapkričio 27 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        R. Dalmasso pareiškė ieškinį (jį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2011 m. spalio 24 d.) iš esmės dėl Europos Komisijos sprendimo, kuriuo jam taikomas 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1239/2010, kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai (OL L 338, p. 1) nustatant 92,3 % korekcinį koeficientą, taikomą į Varezės provinciją (Italija) paskirtiems dirbti darbuotojams (toliau – Varezės korekcinis koeficientas), panaikinimo.

 Teisinis pagrindas

2        Pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 64 straipsnį:

„Eurais nurodytas pareigūno atlyginimas, atėmus privalomus išskaitymus, kurie buvo išdėstyti šiuose Tarnybos nuostatuose arba bet kokiuose įgyvendinimo reglamentuose, apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą normą, kuri yra mažesnė už 100 % arba lygi 100 % [taikomas korekcinis koeficientas, kuris yra didesnis, mažesnis arba lygus 100 %], atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas įvairiose darbo vietose.

Šiuos korekcinius koeficientus patvirtina [Europos Sąjungos] Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Korekcinis koeficientas, taikomas Sąjungos laikinose būstinėse dirbančių pareigūnų atlyginimui, nuo 1962 m. sausio 1 d. yra lygus 100 %.“

3        Pareigūnų tarnybos nuostatų 65 straipsnyje nustatyta:

„1.      Taryba kiekvienais metais peržiūri Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimus. Atsižvelgiant į jungtinę Komisijos ataskaitą, pagrįstą jungtiniu indeksu, kurį susitarimu su valstybių narių nacionalinėmis statistikos tarnybomis nustatė Europos Sąjungos statistikos tarnyba [(Eurostatas)], peržiūrima rugsėjo mėnesį; tas indeksas atspindi liepos 1 d. situaciją kiekvienoje Sąjungos šalyje.

Peržiūrint [peržiūrėdama] Taryba apsvarsto, ar, kaip dalis Sąjungos ekonomikos ir socialinės politikos, atlyginimas turėtų būti patikslintas. Ypač reikia atsižvelgti į bet kokį atlyginimų padidėjimą viešojoje tarnyboje ir priėmimo į darbą poreikius.

2.      Jeigu iš esmės pasikeičia pragyvenimo išlaidos, Taryba per du mėnesius nusprendžia, kaip turėtų būti tikslinami korekciniai koeficientai, ir prireikus juos taikyti atgaline data.

3.      Šiame straipsnyje [Įgyvendindama šį straipsnį] Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse.“

4        Remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 65a straipsniu, XI priede išdėstytos 64 ir 65 straipsnių įgyvendinimo taisyklės.

5        Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 1 skyrius pavadintas „Kasmetinė atlyginimo, numatyto Tarnybos nuostatų 65 straipsnyje, peržiūra“. Jį sudaro du skirsniai: pirmasis – „Kasmetinius patikslinimus lemiantys veiksniai“ ir antrasis − „Kasmetinio atlyginimų ir pensijų patikslinimo tvarka“.

6        Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 1 straipsnyje, išdėstytame šio priedo 1 skyriaus 1 skirsnyje, nustatyta:

„1. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) pranešimas

Tarnybos nuostatų 65 straipsnio 1 dalyje numatytos peržiūros tikslams Eurostatas kiekvienais metais, iki spalio pabaigos parengia pranešimą apie pragyvenimo išlaidų Briuselyje [(Belgija)] pasikeitimus, ekonominį Briuselio ir tam tikrų vietų valstybėse narėse vienodumą bei centrinės valdžios valstybinėje tarnyboje mokamų darbo užmokesčių perkamosios galios pokyčius.

2. Pragyvenimo išlaidų Briuselyje kitimas (tarptautinis Briuselio indeksas)

Remdamasis Belgijos valdžios įstaigų pateiktais duomenimis Eurostatas sudaro indeksą, pagal kurį matuojamas Europos Sąjungos pareigūnų pragyvenimo išlaidų Briuselyje kitimas. Šiame indekse (toliau – tarptautinis Briuselio indeksas) atsižvelgiama į pokyčius, įvykusius nuo praėjusių metų birželio iki einamųjų metų birželio, o pats indeksas skaičiuojamas taikant statistinį metodą, kurį nustato [šio priedo] 13 straipsnyje minima Tarnybos nuostatų 64 straipsnio darbo grupė.

3. Pragyvenimo ne Briuselyje išlaidų kitimas (ekonominiai paritetai ir išvestiniai indeksai)

a)      Eurostatas, suderinęs su valstybinėmis statistikos tarnybomis ar kitomis atitinkamomis valstybių narių įstaigomis, apskaičiuoja ekonominius paritetus, kuriais nustatoma, kiek ekvivalentiška yra perkamoji galia, kurią užtikrina:

i)      Europos Sąjungos pareigūnų, dirbančių valstybių narių sostinėse, išskyrus Olandiją, kai skaičiuojama pagal padėtį Hagoje, o ne Amsterdame, bei tam tikrose kitose darbo vietose darbo užmokestis, palyginti su Briuseliu,

ii)      valstybėse narėse mokamos pareigūnų pensijos, palyginti su Belgija.

b)      ekonominis paritetas nurodomas kiekvienų metų birželio mėnesiui.

c)      ekonominis paritetas skaičiuojamas taip, kad kiekviena bazinė sudėtinė dalis galėtų būti atnaujinama du kartus per metus ir patikrinama tiesioginio tyrimo metu bent kartą per penkerius metus. Eurostatas atnaujina ekonominius paritetus taikydamas tinkamiausius indeksus, apibrėžtus 13 straipsnyje minimos Tarnybos nuostatų 64 straipsnio darbo grupės.

d)      ne Belgijoje ir Liuksemburge pragyvenimo išlaidų pokyčiai baziniu laikotarpiu skaičiuojami pagal išvestinius indeksus. Šie indeksai apskaičiuojami tarptautinį Briuselio indeksą padauginant iš ekonominio pariteto pokyčio.

4. Centrinės valdžios valstybės tarnautojų darbo užmokesčių perkamosios galios kitimas (specifiniai rodikliai)

a)      skaičiuodamas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio santykinį pokytį į vieną ar į kitą pusę, Eurostatas, remdamasis atitinkamų valstybinės valdžios institucijų iki rugsėjo pabaigos pateikta informacija, apskaičiuoja specifinius rodiklius, atitinkančius faktinio centrinės valdžios valstybės tarnautojų atlyginimo pokyčius nuo praėjusių metų liepos iki einamųjų metų liepos. Abiejuose [atlyginimų] dydžiuose turėtų būti viena dvyliktoji visų kasmet išmokamų išmokų.

Specifiniai rodikliai yra dviejų rūšių:

i)      po vieną rodiklį kiekvienai Tarnybos nuostatuose apibrėžtai pareigų grupei,

ii)      vidutinis svorinis rodiklis, simbolizuojantis kiekvienos pareigų grupės valstybės tarnautojų skaičių.

Kiekvienas toks rodiklis turi būti išreikštas realiomis bruto ir neto vertėmis. Pereinant nuo bruto į neto, atsižvelgiama į įstatymais numatytus atskaitymus ir bendruosius apmokestinimo koeficientus.

Nustatydamas visos Europos Sąjungos bruto ir neto rodiklius, Eurostatas taiko imtį, sudarytą iš šių valstybių narių: Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės. Taryba, Komisijos pasiūlymu pagal Tarnybos nuostatų 65 straipsnio 3 dalį, gali patvirtinti naują imtį, kuri atitinka 75 % Europos Sąjungos BVP, ir kuri pradedama taikyti kitais metais po jos patvirtinimo. Kiekvienos šalies rezultatas pasveriamas pagal jos BVP, nustatytą pagal perkamosios galios paritetus, pateiktus naujausiuose statistiniuose duomenyse, paskelbtuose pagal nacionalinių sąskaitų apibrėžimus einamuoju momentu galiojančioje Europos sąskaitų sistemoje.

b)      Eurostato prašymu atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos jam pateikia, jo nuomone, būtiną papildomą informaciją tam, kad galima būtų nustatyti specifinį rodiklį, tiksliai įvertinantį valstybės tarnautojų perkamosios galios pokyčius.

Jeigu po tolesnių konsultacijų su atitinkamomis nacionalinės valdžios institucijomis Eurostatas gautoje informacijoje randa nukrypimų nuo statistinių dėsningumų arba nustato, kad neįmanoma sudaryti rodiklių, kurie leistų įvertinti konkrečios valstybės narės valstybės tarnautojų realių pajamų pokyčius neviršijant statistinių paklaidų ribų, jis apie tai praneša Komisijai ir pateikia visus duomenis, kurių jai reikia įvertinimui atlikti.

c)      Be specifinių rodiklių, Eurostatas apskaičiuoja tam tikrus kontrolinius rodiklius. Vienas toks rodiklis yra duomenys apie realų uždarbį kiekvienam asmeniui centrinėje valdžioje, nustatyti pagal nacionalinių sąskaitų apibrėžimus einamuoju momentu galiojančioje Europos sąskaitų sistemoje.

Prie Eurostato pranešimo apie specifinius rodiklius pridedamos pastabos apie šių rodiklių [šių rodiklių skirtumus] ir minėtųjų kontrolinių rodiklių skirtumus [pokyčius].“

7        Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 3 straipsnyje, išdėstytame šio priedo 1 skyriaus 2 skirsnyje, nustatyta:

„1. Pagal Tarnybos nuostatų 65 straipsnio 3 dalį Taryba Komisijos pasiūlymu ir remdamasi šio priedo 1 skirsnyje nustatytais kriterijais iki kiekvienų metų pabaigos priima sprendimą dėl atlyginimų ir pensijų tikslinimo, įsigaliojantį nuo liepos 1 d.

2. Patikslinimo dydis nustatomas tarptautinį Briuselio indeksą padauginant iš specifinio rodiklio. Patikslinimas atliekamas neto verte ir išreiškiamas vienodu bendru procentiniu dydžiu.

3. Taip nustatyto patikslinimo suma pagal toliau nustatytą metodą įtraukiama į bazinio darbo užmokesčio lenteles, pateiktas Tarnybos nuostatų 66 straipsnyje ir Tarnybos nuostatų XIII priede, bei kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 20, 63 ir 93 straipsniuose:

a)      atlyginimo ir pensijos neto vertės be korekcinių koeficientų didinamos ar mažinamos pirmiau minėta metine patikslinimo suma,

b)      nauja bazinių darbo užmokesčių lentelė sudaroma apskaičiuojant bruto sumą, kuri, atėmus mokesčius, atsižvelgiant į 4 dalį, ir privalomus socialinio draudimo atskaitymus bei pensijų įmokas, atitinka neto sumą,

c)      neto sumos verčiamos bruto sumomis pagrindu imant nesusituokusio pareigūno, kuriam nemokamos jokios Tarnybos nuostatuose numatytos išmokos, padėtį.

<…>

5. Belgijoje ir Liuksemburge netaikomi jokie korekciniai koeficientai. Korekciniai koeficientai, taikomi:

a)      Europos Sąjungos pareigūnų, dirbančių kitose valstybėse narėse ir tam tikrose kitose darbo vietose, darbo užmokesčiams,

b)      nukrypstant nuo Tarnybos nuostatų 82 straipsnio 1 dalies, Sąjungos [Sąjungos pareigūnų] pensijų, mokamų kitose valstybėse narėse, daliai, atitinkančiai iki 2004 m. gegužės 1 d. įgytas teises,

nustatomi pagal šio priedo 1 straipsnyje minėtų atitinkamų ekonominių paritetų tarpusavio santykius ir keitimo kursus, Tarnybos nuostatų 63 straipsnyje nustatytus atitinkamoms šalims.

Taikoma šio priedo 8 straipsnyje nustatyta korekcinių koeficientų taikymo atgaline data darbo vietose, kur yra didelė infliacija, tvarka.

<…>“

8        Pareigūnų nuostatų XI priedo 9 straipsnyje numatyta:

„1. Suinteresuotų valstybių narių atitinkamos valdžios institucijos, Europos Sąjungos institucijos administracija ar Europos Sąjungos pareigūnų atstovai konkrečioje įdarbinimo vietoje gali paprašyti nustatyti tai vietai korekcinį koeficientą.

Šis prašymas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, atskleidžiančiomis pragyvenimo išlaidų skirtumą per kelerius metus toje įdarbinimo vietoje ir atitinkamos valstybės narės sostinėje (išskyrus Nyderlandus, kur lyginama su Haga, o ne su Amsterdamu). Jei Eurostatas patvirtina, kad skirtumas pastebimas (daugiau nei 5 %) ir ilgalaikis, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą tai vietai nustatyti korekcinį koeficientą.

2. Panašiai Taryba Komisijos pasiūlymu nusprendžia nebetaikyti konkrečiai vietai nustatyto korekcinio koeficiento. Tuo atveju pasiūlymas pagrindžiamas vienu iš šių dalykų:

a)      suinteresuotos valstybės narės atitinkamų institucijų, Sąjungos institucijos administracijos ar Sąjungos pareigūnų atstovų prašymu konkrečioje įdarbinimo vietoje, įrodant, kad pragyvenimo išlaidos toje vietoje daugiau žymiai nebesiskiria (skirtumas mažesnis negu 2 %) nuo tokių išlaidų atitinkamos valstybės narės sostinėje. Šio išlaidų supanašėjimo tendencija turi būti ilgalaikė ir patvirtinta Eurostato,

b)      tuo faktu, kad toje vietoje nebėra nė vieno įdarbinto Sąjungos pareigūno ir laikino darbuotojo.

3. Taryba, gavusi pasiūlymą, priima sprendimą pagal Tarybos nuostatų 64 straipsnio antrąją pastraipą.“

9        Pareigūnų tarnybos nuostatų 64, 65 ir 65 a straipsniai taikomi sutartininkams pagal KTĮS 20 ir 92 straipsnius.

10      Be to, 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1445/2007 dėl bendrųjų pagrindinės informacijos apie perkamosios galios paritetus teikimo ir jų apskaičiavimo bei sklaidos taisyklių nustatymo (OL L 336, p. 1) I priedo 1.1 punkte „Metodika“ nustatyta:

„Komisija (Eurostatas), pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, parengs metodinį vadovą, kuriame bus aprašomi įvairiuose [perkamosios galios paritetų] sudarymo etapuose naudojami metodai, įskaitant metodus, skirtus trūkstamos pagrindinės informacijos ir trūkstamų paritetų apskaičiavimui. Metodinis vadovas bus peržiūrimas, jei bus žymiai pakeista metodika. Jame gali būti pristatomi nauji metodai duomenų kokybei gerinti, išlaidoms arba duomenų teikėjams tenkančiai naštai mažinti.“

 Faktinės bylos aplinkybės

11      Ieškovas paskirtas dirbti Komisijos jungtiniame tyrimų centre (JTC), esančiame Isproje, Varezės provincijoje (Italija). Jo atlyginimui taikomas korekcinis koeficientas yra Varezės korekcinis koeficientas, kuris skiriasi nuo Italijos korekcinio koeficiento.

12      Taryba Reglamentu Nr. 1239/2010 nuo 2010 m. liepos 1 d. patikslino Europos Sąjungos pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus ir šiems atlyginimams pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikomus korekcinius koeficientus.

13      Varezės korekcinis koeficientas, kuris laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. buvo 97,1 %, Reglamento Nr. 1239/2010 3 straipsniu nuo 2010 m. liepos 1 d. nustatytas 92,3 %. Šis naujasis koeficientas pirmą kartą pritaikytas ieškovui rengiant jo 2011 m. vasario darbo užmokesčio lapelį.

14      2011 m. kovo 21 d. ieškovas pateikė skundą dėl Komisijos sprendimo dėl jo 2011 m. vasario atlyginimo lapelio, kiek jam pritaikytas naujas Varezės korekcinis koeficientas.

15      2011 m. liepos 12 d. sprendimu Paskyrimų tarnyba atmetė ieškovo skundą.

 Šalių reikalavimai

16      Ieškovas Tarnautojų teismo iš esmės prašo:

–        panaikinti 2011 m. vasario ir paskesnius atlyginimo lapelius tiek, kiek juose taikomas [naujasis Varezės korekcinis koeficientas],

–        panaikinti 2011 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimą atmesti jo skundą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

17      Komisija Tarnautojų teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

18      Europos Sąjungos Taryba, įstojusi į bylą šalis, prašo Tarnautojų teismo atmesti ieškinį.

 Dėl teisės

19      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos aplinkybes, turi teisę įvertinti, ar tinkamas teisingumo vykdymas pateisina ieškinio atmetimą dėl esmės, prieš tai nepriėmus sprendimo dėl atsakovo pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo (2012 m. lapkričio 20 d. Tarnautojų teismo sprendimo Soukup prieš Komisiją, F‑1/11, 29 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Šios bylos aplinkybėmis ir laikantis proceso ekonomijos principo, nors ieškovas ieškinio dalyje pateikė nuorodą į skundą dėl išsamesnių argumentų, reikia nagrinėti su bylos esme susijusius pagrindus, kuriais ieškovas grindžia šį ieškinį, prieš tai nepriimant sprendimo dėl Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, nes bet kuriuo atveju remiantis paskui išdėstytas motyvais ieškinys yra nepagrįstas.

20      Reikalavimus dėl panaikinimo ieškovas grindžia trimis ieškinio pagrindais, atitinkamai siejamais su pareigos motyvuoti ir teisės susipažinti su dokumentais pažeidimu, akivaizdžia vertinimo klaida ir nediskriminavimo principo pažeidimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, siejamo su pareigos motyvuoti ir teisės susipažinti su dokumentais pažeidimu

21      Pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys.

22      Pirmojoje dalyje ieškovas, pateikdamas prieštaravimą, remiasi nepakankamu motyvavimu, kuris, jo nuomone, turi įtakos Reglamento Nr. 1239/2010, kuriuo grindžiamas jo ginčijamas individualus sprendimas, teisėtumui.

23      Šiuo aspektu reikia priminti, kad reglamento, nustatančio korekcinius koeficientus, kurie taikomi pareigūnų atlyginimams, motyvavimas gali apsiriboti, pirma, bendros situacijos, dėl kurios jis turi būti priimamas, ir, antra, bendrųjų tikslų, kurių norima pasiekti, nurodymu ir jis neturi būti susijęs su techniniais apskaičiavimo tvarkos klausimais (dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 ir 65 straipsnių taikymo reglamentų žr. 1995 m. gruodžio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Abello ir kt. prieš Komisiją, T‑544/93 ir T‑566/93, 89 punktą; dėl reglamento, nustatančio trečiosiose šalyse dirbančių pareigūnų atlyginimams taikomus korekcinius koeficientus taip pat žr. 2000 m. lapkričio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bareyt ir kt. prieš Komisiją, T‑175/97, 75 punktą). Šioje byloje Reglamento Nr. 1239/2010 motyvai, nors ir glausti, yra pakankami atsižvelgiant į šiuos argumentus.

24      Konkrečiai kalbant, Reglamentas Nr. 1239/2010 susijęs su Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 ir 65 straipsniais ir jo XI priedu, kuriuose nustatytos korekcinių koeficientų patikslinimo kiekvienais metais sąlygos, t. y. pareigūnams, kurių atlyginimas nurodytas eurais, atsižvelgiant į atitinkamą pragyvenimo lygio Briuselyje ir kitose darbo vietose, kurioms nustatytas korekcinis koeficientas, kitimą. Taigi aišku, kad Varezės korekcinio koeficiento pakeitimas grindžiamas skirtingu pragyvenimo lygiu Briuselyje ir Varezėje.

25      Net darant prielaidą, kad ieškovas remiasi nepakankamu individualaus sprendimo, kuriuo jam taikomas Reglamentas Nr. 1239/2010, motyvavimu, šis kaltinimas taip pat turėtų būti atmestas.

26      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką asmens nenaudai priimto sprendimo motyvavimo tikslas yra, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos įvertinti šio sprendimo pagrįstumą ir tikslingumą pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme ir, antra, suteikti galimybę Sąjungos teismui vykdyti šio sprendimo teisėtumo kontrolę. Sprendimo, kuriuo administracija, neturėdama diskrecijos šiuo klausimu, pritaikė bendro pobūdžio aktą individualiai pareigūno situacijai, motyvavimas gali būti apribotas nuoroda į norminį aktą ir, kiek to reikia konkretaus atvejo aplinkybėmis, priežastimis, dėl kurių administracija mano, kad įvykdytos šio akto taikymo šiam pareigūnui sąlygos. Tačiau administracija neprivalo aiškinti priežasčių, dėl kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė norminį aktą (minėto Sprendimo Bareyt ir kt. prieš Komisiją 76 ir 77 punktai).

27      Šioje byloje 2011 m. liepos 12 d. sprendime atmesti ieškovo skundą aiškiai nurodyta, kad individualus sprendimas, kurį ieškovas prašo panaikinti, priimtas taikant Reglamentą Nr. 1239/2010. Atsižvelgiant į tai, kad administracija turėjo taikyti šį reglamentą ieškovo atlyginimui, šis motyvavimas turi būti laikomas pakankamu (minėto Sprendimo Bareyt ir kt. prieš Komisiją 78 punktas).

28      Antroje pirmojo ieškinio pagrindo dalyje, siejamoje su teisės susipažinti su dokumentais pažeidimu, ieškovas skundžia tai, kad Komisija atmetė darbuotojų atstovų prašymą dėl papildomos informacijos, pateiktą dalyvaujant „Techninei atlyginimų grupės“ (toliau – TAG) veikloje, kai vyko diskusijos iki Reglamento Nr. 1239/2010 priėmimo. Šiuo tikslu jis remiasi būtent SESV 15 straipsniu, Reglamento Nr. 1445/2007 nuostatomis, šio reglamento I priedo 1.1 punkte nurodyto Metodinio vadovo nuostatomis, 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, p. 164), nuostatomis, Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 11 straipsniu, kuriame, be kita ko, numatyta, kad „Eurostato užduotis yra tikrinti pagrindinių duomenų kokybę ir statistinius metodus, taikomus siekiant nustatyti veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama tikslinant atlyginimus“, gero administravimo ir galiausiai skaidrumo principais.

29      Tačiau ieškovas nenurodo, kad tam tikrų statistinių duomenų perdavimas profesinių sąjungų atstovams arba jų konsultavimas yra parengiamasis Reglamento Nr. 1239/2010 arba individualių aktų, kuriais jis taikomas, aktas. Ypač jeigu per teismo posėdį ieškovas rėmėsi procedūros trūkumu priimant Reglamentą Nr. 1239/2010, nes Komisija nepagrįstai atsisakė perduoti duomenis TAG, kurios vaidmuo kaip tik buvo susitarti su darbuotojų atstovais iki priimant reglamentus dėl korekcinių koeficientų, jis neįrodė, kad pagal vieną iš nuostatų arba vieną iš principų, kuriais remiasi šiuo aspektu ir kurie nurodyti šio spendimo 28 punkte, buvo reikalaujama, kad priimant Reglamentą Nr. 1239/2010 informacija būtų perduota TAG. Todėl Tarnautojų teismas negali pripažinti procedūros trūkumo.

30      Net darant prielaidą, kad TAG veikloje dalyvaujantys darbuotojų atstovai nebuvo Komisijos pakankamai informuoti ir kad konkrečiai nustatyta, kad ji nepatenkino šių atstovų prašymą suteikti informacijos, ši aplinkybė neturėtų įtakos Reglamento Nr. 1239/2010 arba individualių sprendimų, kurie priimti jį taikant, teisėtumui.

31      Taigi kaltinimas dėl atsisakymo patenkinti prašymą suteikti papildomos informacijos teisėtumo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

32      Bet kuriuo atveju, kalbant apie ieškovo teisę susipažinti su dokumentais, reikia nurodyti, kad jis turėjo pateikti paraišką dėl galimybės susipažinti su norimais dokumentais pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331). Pateikus tokią paraišką ir administracijai ją atmetus, jis būtų galėjęs tai ginčyti Sąjungos teisme ir prireikus remdamasis surinktais duomenimis arba nauja esmine faktine aplinkybe pareikšti ieškinį dėl jo atlyginimo lapelių panaikinimo. Šiomis aplinkybėmis ieškovo argumentui per teismo posėdį dėl veiksmingos teisminės gynybos pažeidimo negali būti pritarta.

33      Išdėstytų išvadų negalima paneigti remiantis kitais ieškovo pateiktais argumentais, susijusiais su ieškinio pagrindu dėl teisės susipažinti su dokumentas pažeidimo.

34      Taigi, dėl kaltinimo, kad Reglamente Nr. 1239/2010 arba jo taikymo ieškovui sprendime nesilaikyta Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 11 straipsnio, pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta, kad Eurostatas tikrina duomenų kokybę ir statistinius metodus, nesusijusios su ginčijamo individualaus sprendimo motyvavimu. Kadangi ieškovo argumentu siekiama įrodyti, kad Eurostato naudojami duomenys arba metodai yra nepatikimi, jis bus nagrinėjamas paskui su ieškinio pagrindu dėl akivaizdžios vertinimo klaidos.

35      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad abi pirmojo ieškinio pagrindo dalis reikia atmesti.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, siejamo su akivaizdžia vertinimo klaida

36      Pirmiausia reikia priminti, kad pareigūnų perkamosios galios ekvivalentiškumo principas, kuris, be kita ko, nustatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 straipsnyje, reiškia, kad pareigūnų ir tarnautojų piniginėmis teisėmis esant lygiavertėms profesinėms ir šeimos situacijoms užtikrinama identiška perkamoji galia, neatsižvelgiant į paskyrimo vietą. Šis principas įgyvendintas taikant korekcinius koeficientus, kurie rodo pragyvenimo lygio Briuselyje, referenciniame mieste, ir kitų paskyrimo vietų santykį (2002 m. rugsėjo 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ajour ir kt. prieš Komisiją, T‑201/00 ir T‑384/00, 45 punktas).

37      Korekcinių koeficientų nustatymo arba peržiūros srityje Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priede nustatyta, kad Eurostatas, suderinęs su valstybių narių statistikos tarnybomis, apskaičiuoja ekonominius paritetus ir patikrina, ar pagal korekcinių koeficientų santykį galima teisingai nustatyti perkamosios galios ekvivalentiškumą (minėto Sprendimo Abello ir kt. prieš Komisiją 55 punktas ir minėto Sprendimo Ajour ir kt. prieš Komisiją 46 punktas).

38      Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal teismų praktiką Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 64 ir 65 straipsnių formuluotės ir dalyko sudėtingumo lygis suteikia didelę diskreciją vertinti kriterijus ir veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant arba peržiūrint korekcinius koeficientus (minėto Sprendimo Abello ir kt. prieš Komisiją 53 punktas ir minėto Sprendimo Ajour ir kt. prieš Komisiją 47 punktas).

39      Todėl Sąjungos teismo vertinimas, kiek jis susijęs su nustatant korekcinių koeficientų pasiūlymus Eurostato naudojamų pagrindinių duomenų ir statistinių metodų apibrėžtimi ir pasirinkimu, turi apsiriboti Pareigūnų tarnybos nuostatų normose nustatytų principų laikymosi, akivaizdžios vertinimo klaidos vertinant korekcinių koeficientų nustatymą pagrindžiančias faktines aplinkybes nebuvimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo kontrole (minėto Sprendimo Abello ir kt. prieš Komisiją 56 punktas ir minėto Sprendimo Ajour ir kt. prieš Komisiją 48 punktas).

40      Be to, reikia pažymėti, kad šalys, kurios nori ginčyti nustatant korekcinius koeficientus taikytus veiksnius ir metodus, turi pateikti duomenų, įrodančių, kad padaryta akivaizdi klaida (minėto Sprendimo Abello ir kt. prieš Komisiją 79 punktas ir minėto Sprendimo Ajour ir kt. prieš Komisiją 49 punktas).

41      Ieškovo nuomone, pirmiausia Varezės korekcinis koeficientas buvo neproporcingai sumažintas, palyginti su infliacijos lygio skirtumo Briuselyje ir Varezėje kitimu.

42      Iš tiesų Varezės korekcinis koeficientas buvo sumažintas 4,8 %, todėl 2010 m. liepą nuo 97,1 % sumažėjo iki 92,3 %.

43      Ieškovo teigimu, tai yra nemažas pakitimas, kuris įprastai turėtų būti paaiškinamas tokiu pat dideliu bendrojo kainų Briuselyje ir Varezėje kitimo skirtumu.

44      Iš ieškovo pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2009 m. birželio iki 2010 m. birželio Briuselyje bendrasis kainų augimas buvo didesnis nei Varezėje.

45      Taigi atlikus pirmąją analizę Varezės korekcinio koeficiento sumažinimas atrodo esąs pateisintas.

46      Tačiau ieškovas ginčija šio sumažinimo apimtį, kuri buvo neproporcinga, palyginti su kainų Briuselyje ir Varezėje padidėjimo skirtumu.

47      Šioje byloje ieškovo pateikti skaičiai, darant prielaidą, kad jie tikslūs, leidžia konstatuoti 1,2 % infliacijos lygio skirtumą tarp Briuselio ir Varezės, o Varezės korekcinis koeficientas sumažintas 4,8 %.

48      Tačiau reikia nurodyti, kad skaičiai, susiję su kainų padidėjimu, nustatyti ne išsamiai sudėjus visus per nurodytą laikotarpį sudarytus sandorius, jais, remiantis tyrimais, siekiama tiesiog nustatyti būdingas tendencijas. Taigi srityje, kur galima atlikti tik apytikslius apskaičiavimus, vien skirtumo tarp, pirma, kainų kitimo Briuselyje ir kitoje paskyrimo vietoje ir, antra, šioje paskyrimo vietoje taikomo korekcinio koeficiento nepakanka konstatuoti, kad padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Kad taip būtų, nagrinėjamas skirtumas turi būti ypač reikšmingas.

49      Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad ieškovo pateikti skaičiai yra gana patikimi, vien dėl nurodyto skirtumo tarp, pirma, lyginamojo kainų Briuselyje ir Varezėje kitimo ir, antra, korekcinio koeficiento Varezėje kitimo negalima daryti išvados, kad padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

50      Bet kuriuo atveju siekdamas įrodyti, kad Varezės korekcinio koeficiento sumažinimo apimtis buvo neproporcinga, palyginti su kainų Briuselyje ir Varezėje padidėjimo skirtumu, ieškovas savo argumentus grindžia suponuojamu proporcingumo ryšiu tarp kainų ir korekcinio koeficiento pasikeitimų skirtumo.

51      Tačiau iš 2010 m. lapkričio 18 d. Eurostato pranešimo dėl kasmetinio darbo užmokesčio ir pensijų tikslinimo (SEC(2010)1406, galutinis), parengto taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 64 ir 65 straipsnius (toliau – Eurostato pranešimas) ir pridėto prie pasiūlymo (COM(2010)678), kuriuo remiantis priimtas Reglamentas Nr. 1239/2010, į kurį ieškovas pateikia nuorodą skunde, matyti, kad korekcinių koeficientų apskaičiavimas nesupaprastinamas iki vartojimo kainų Briuselyje ir kitose paskyrimo vietose indekso kitimo skirtumo nustatymo.

52      Korekciniai koeficientai apskaičiuojami remiantis tam tikromis išlaidų kategorijomis. Kainos Briuselyje ir kiekvienoje paskyrimo vietoje santykis nustatomas kiekvienai šių išlaidų grupei. Paskui šis kainos santykis lyginamas remiantis santykine išlaidų grupės svarba „vidutinio tarptautinio pareigūno“ Briuselyje vartojimo krepšelyje ir „vidutinio tarptautinio pareigūno“ kitoje paskyrimo vietoje vartojimo krepšelyje.

53      Dėl šio specifinio lyginimo, siejamo su „vidutinio tarptautinio pareigūno“ išlaidų struktūra, nėra tiesioginio proporcingumo ryšio tarp, pirma, bendrojo kainų kitimo Briuselyje ir kitoje paskyrimo vietoje skirtumo ir, antra, šioje vietoje taikomo korekcinio koeficiento pakeitimo.

54      Be to, šiuo klausimu Komisija sprendime atmesti skundą nurodė:

„Naujoje išlaidų Briuselyje struktūroje didesnė reikšmė teikiama nuomai ir kitoms sudėtinėms dalims, kurios Briuselyje yra santykinai brangesnės nei Varezėje, ir mažesnė – sudėtinėms dalims, kurios santykinai pigesnės Briuselyje. Todėl santykinis kainų Briuselyje lygis padidėjo, palyginti su santykiniu Varezės kainų lygiu, o tai reiškia, kad, siekiant išlaikyti tokią pačią perkamąją galią, Varezėje dirbančio pareigūno atlyginimas turi būti sumažintas, palyginti su Briuselyje dirbančio pareigūno atlyginimu.“

55      Taigi į ieškovo argumentus dėl ryšio tarp kainų indekso ir korekcinio koeficiento Briuseliui ir Varezei pasikeitimų neturi būti atsižvelgiama.

56      Antra, ieškovas, priešingai tam, ką rodo duomenys, kuriais remiantis apskaičiuotas Varezės korekcinis koeficientas ir kurie pateikti Eurostato pranešime, į kurį ieškovas pateikia nuorodą rašytiniuose pareiškimuose, teigia, kad elektros energijos, buitinių dujų ir buitinio mazuto kainos Varezėje yra didesnės nei Briuselyje.

57      Tačiau duomenys, kuriais remiasi ieškovas, negali būti laikomi pakankamai patikimais arba reikšmingais, kad būtų nustatyta akivaizdi vertinimo klaida.

58      Ieškovas iš dalies remiasi labai ribotais sąskaitų faktūrų pavyzdžiais (aštuonios elektros energijos sąskaitos faktūros iš Briuselio ir septynios iš Varezės; šešios gamtinių dujų sąskaitos faktūros iš Briuselio ir aštuonios iš Varezės), o kaip nurodė Komisija sprendime atmesti skundą, Eurostatas naudoja tiesiogiai iš energijos tiekėjo gautus duomenis.

59      Ieškovas taip pat remiasi informacija, pateiktą, kaip jis teigia, komercinės organizacijos, kurios tikslas – rinkti ir skelbti duomenis apie energiją. Tačiau ieškovas neįrodo, kuo duomenys, kuriais jis remiasi, yra patikimesni už tuos, kuriais remiasi Eurostatas. Be to, šie duomenys susiję ne su Briuseliu ar Vareze, bet su Belgija ir Italija, ir tai labai apriboja jų reikšmingumą.

60      Todėl reikia daryti išvadą, kad ieškovui nepavyko įrodyti, jog duomenys apie elektros energijos, buitinių dujų ir buitinio mazuto kainų, taikomų Briuselyje ir Varezėje, santykį, kuriais remiantis apskaičiuotas Varezės korekcinis koeficientas, yra akivaizdžiai neteisingi.

61      Trečia, ieškovas teigia, kad santykis tarp sveikatos priežiūros paslaugų kainų Briuselyje ir Varezėje turėjo būti gerokai didesnis nei nurodytas duomenyse, kuriais remiantis apskaičiuotas Varezės korekcinis koeficientas ir kurie pateikti Eurostato pranešime.

62      Ieškovas remiasi išlyginimo koeficientais, įtvirtintais Europos Sąjungos pareigūnų draudimo ligos atveju bendrųjų taisyklių, priimtų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnį, 20 straipsnio 5 dalyje siekiant užtikrinti, kad tam tikro paslaugų, kurioms kompensuoti nustatyta viršutinė riba, kompensavimo tarifas visose valstybėse narėse būtų lygus taikomam Belgijoje.

63      Ieškovo nuomone, tam tikri išlyginimo koeficientai parodo, kurios sveikatos priežiūros paslaugas Italijoje brangesnės nei Belgijoje.

64      Visų pirma reikia konstatuoti, kad ieškovas nepateikė dokumentų, kuriais remdamasis skunde parengė grafikus ir lentelę, o tik nurodė interneto svetainės, kurioje galėjo surinkti šiuos duomenis, adresą. Remiantis Procedūros reglamento 34 straipsnio 4 dalimi, Tarnautojų teismas neprivalo internete ieškoti prie procesinių dokumentų nepridėtų priedų.

65      Be to, taikant išlyginimo koeficientus atsižvelgiama tik į išlaidas, kurias galima kompensuoti pagal Bendrą sveikatos draudimo sistemą (toliau – BSDS), ir dėl to neatsižvelgiama į tam tikras nekompensuojamas su sveikata susijusias išlaidas.

66      Beje, Komisija sprendime atmesti skundą nurodė, ir jai nebuvo prieštarauta, kad išlyginimo koeficientai taikomi tik tam tikroms pagal BSDS kompensuojamoms išlaidoms.

67      Taigi atsižvelgiant į ribotą duomenų, kuriais ieškovas grindžia savo argumentus, patikimumą ir į ribotą metodą, pagal kurį atsižvelgiama į išlyginimo koeficientus, reikia daryti išvadą, kad ieškovui nepavyko įrodyti, kad Eurostato pranešime nurodytas santykis tarp sveikatos priežiūros paslaugų kainų Briuselyje ir Varezėje yra akivaizdžiai neteisingas.

68      Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad ši kritika pagrįsta ir kad ieškovas įrodė klaidas, susijusias su šiuo santykiu, dar reikėtų, kad jis taip pat įrodytų, jog atsižvelgiant į šių klaidų pasekmių visumos svarbą Varezės korekcinis koeficientas apskritai yra akivaizdžiai neteisingas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Ajour ir kt. prieš Komisiją 49 punktą).

69      Tačiau šioje byloje taip nėra. Sveikatos priežiūros išlaidos, atsižvelgiant į Eurostato pranešime pateiktus duomenis, sudaro tik 2,39 % „vidutinio tarptautinio pareigūno“ Varezėje vartojimo krepšelio išlaidų ir 1,92 % „vidutinio tarptautinio pareigūno“ Briuselyje vartojimo krepšelio išlaidų.

70      Todėl nepritariama ieškinio pagrindui dėl akivaizdžios vertinimo klaidos.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, siejamo su nediskriminavimo principo nesilaikymu

71      Ieškovas tvirtina, kad Varezėje dirbantys pareigūnai ir tarnautojai yra diskriminuojami, palyginti su Parmoje (Italija) ir Turine (Italija) dirbančiais pareigūnais ir tarnautojais. Pastariesiems taikomas ne specialus korekcinis koeficientas, bet Italijai taikomas korekcinis koeficientas, kuris yra 106,6 % pagal Reglamentą Nr. 1239/2010.

72      Tačiau tai, kad korekcinis koeficientas taikomas tam tikrose paskyrimo vietose, o kitose toje pačioje valstybėje narėje esančiose paskyrimo vietose netaikomas, savaime nėra diskriminacija, nes korekcinio koeficiento nustatymas grindžiamas objektyviais duomenimis, susijusiais su pragyvenimo lygiu paskyrimo vietoje. Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedo 9 straipsnyje numatyta galimybė nustatyti naujus korekcinius koeficientus arba netaikyti anksčiau taikytųjų.

73      Vien ieškovo nuorodos į kelis duomenis apie pragyvenimo lygį Varezėje, Parmoje, Turine ir Romoje (Italija) nepakanka nustatyti tvirtinamą diskriminaciją.

74      Viename iš ieškovo pateiktų dokumentų siekiant įrodyti savo teiginius nurodyta, kad nagrinėjami duomenys „yra tik parodomieji“ ir kad „bendrojo pragyvenimo lygio apskaičiavimas yra bet kuriuo atveju nepagrįstas“.

75      Todėl trečiajam ieškinio pagrindui, siejamam su nediskriminacijos principo nesilaikymu, negalima pritarti.

76      Iš viso to, kas pasakyta, darytina išvada, kad reikia atmesti ieškinyje suformuluotus reikalavimus dėl panaikinimo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

77      Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant antros dalies aštunto skyriaus kitų nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba tai, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.

78      Iš šio sprendimo matyti, kad ieškovas pralaimėjo bylą. Be to, Komisija reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymo, ieškovas turi padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

79      Remiantis Procedūros reglamento 89 straipsnio 4 dalimi, įstojusi į bylą šalis padengia savo patirtas išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      R. Dalmasso padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos Sąjungos Taryba, įstojusi į bylą šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Van Raepenbusch

Barents

Bradley

Paskelbta 2013 m. kovo 21 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kanclerė

 

       Pirmininkas

W. Hakenberg

 

       S. Van Raepenbusch


* Proceso kalba: prancūzų.