Byla T‑222/09

Ineos Healthcare Ltd

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo ALPHAREN paraiška – Ankstesni žodiniai nacionaliniai prekių ženklai ALPHA D3 – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva – Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnis)“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Faktai, įrodymai ir argumentai, pateikti protestui pagrįsti – Protestą pateikiančios šalies teisė pateikti įrodymų protestui pagrįsti

(Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnis, 15 taisyklės 2 dalies c punktas ir 3 dalies b punktas ir 19 taisyklės 1 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva – Protesto procedūra – Tik nurodytų pagrindų nagrinėjimas – Atsižvelgimas į plačiai žinomus faktus – Farmacijos prekės

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Galimybės supainioti vertinimas – Atitinkamos visuomenės nustatymas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.      Iš kartu skaitomų Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 15 taisyklės 2 dalies c punkto ir 3 dalies b punkto bei 19 taisyklės 1 dalies matyti, kad per protesto procedūrą protestą pateikianti šalis turi teisę, o ne pareigą pateikti protestą pagrindžiančių įrodymų, be kita ko, dėl nagrinėjamų prekių ir paslaugų panašumo.

Lygiai taip pat įrodymai, paminėti Reglamento Nr. 2868/95 15 taisyklės 3 dalies b punkte, nebūtinai turi apimti visus prekių palyginimo aspektus.

(žr. 16–17, 21 punktus)

2.      Remiantis Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 74 straipsnio 1 dalimi, „procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą“.

Šioje nuostatoje numatytas Tarnybos priimamų sprendimų faktinis pagrindas, t. y. faktai bei įrodymai, kuriais sprendimai gali būti tinkamai grindžiami. Taigi nagrinėdama ieškinį dėl protesto procedūrą užbaigiančio sprendimo Apeliacinė taryba savo nuomonę gali grįsti tik šalių pateiktais faktais ir įrodymais. Tačiau Apeliacinės tarybos atliekamo tyrimo faktinio pagrindo apribojimas nedraudžia jai, be protesto procedūroje dalyvaujančių šalių aiškiai nurodytų faktų, atsižvelgti ir į plačiai žinomus faktus, t. y. tuos, kuriuos bet kuris asmuo gali žinoti arba sužinoti iš viešai prieinamų šaltinių.

Kalbant apie farmacijos prekių aprašymą ir jų terapines indikacijas, pasakytina, kad dėl savo techninio pobūdžio jie negali būti laikomi plačiai žinomais faktais.

(žr. 28–29, 31 punktus)

3.      Kalbant apie galimybės supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą, buvimo vertinimą, reikia pažymėti, kad kai nagrinėjamos prekės yra vaistai, kuriuos parduodant vaistinėse vartotojams būtinas gydytojo receptas, atitinkamą visuomenę sudaro ne tik galutiniai vartotojai, bet ir sveikatos priežiūros specialistai, tai yra vaistus skiriantys gydytojai bei paskirtus vaistus parduodantys vaistininkai. Net jeigu tarpininkai daro įtaką šių prekių pasirinkimui arba jį nulemia, galimybė supainioti gali egzistuoti ir vartotojų atžvilgiu, nes jie gali susidurti su šiomis prekėmis pirkdami kiekvieną iš jų atskirai skirtingais momentais.

Net jeigu vaistai išduodami tik pagal receptą, negalima atmesti, kad paprastas vartotojas gali priklausyti atitinkamai visuomenei.

(žr. 43–44 punktus)