BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. vasario 9 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo ALPHAREN paraiška – Ankstesni žodiniai nacionaliniai prekių ženklai ALPHA D3 – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva – Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnis)“
Byloje T‑222/09
Ineos Healthcare Ltd, įsteigta Voringtone, Češyre (Jungtinė Karalystė), atstovaujama baristerio S. Malynicz ir solisitoriaus A. Smith,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą A. Folliard‑Monguiral,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis
Teva Pharmaceutical Industries Ltd, įsteigta Jeruzalėje (Izraelis),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2009 m. kovo 24 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1897/2007‑2), susijusio su protesto procedūra tarp Teva Pharmaceutical Industries Ltd ir Ineos Healthcare Ltd,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį per pasitarimą sudarė pirmininkas O. Czúcz, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir K. O’Higgins,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijai 2009 m. birželio 1 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijai 2009 m. spalio 2 d.,
susipažinęs su 2010 m. gegužės 14 d. ieškovės laišku, kuriame nurodyta, jog ji nebenori būti išklausyta per teismo posėdį,
atsižvelgęs į Teismo šalims raštu pateiktus klausimus,
susipažinęs su 2010 m. birželio 11 ir 14 d. Teismo kanceliarijai pateiktomis bylos šalių pastabomis,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2005 m. kovo 3 d. ieškovė Ineos Healthcare Ltd, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (kuris pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo ALPHAREN.
3 Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso, atsižvelgiant į per procedūrą VRDT padarytą apribojimą, peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 5 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „Farmaciniai ir veterinariniai preparatai su magnio, geležies ar hidrotalcito hidroksikarbonatu ar gaminiais iš šių sudedamųjų dalių; farmacijos ir veterinarijos preparatai, skirti naudoti inkstų dializės reikmėms bei inkstų ligų gydymui; fosfatinės rišamosios medžiagos, skirtos naudoti hiperfosfatatemijos gydymui“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška paskelbta 2005 m. gruodžio 5 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 49/2005.
5 2006 m. kovo 6 d. Teva Pharmaceutical Industries Ltd (toliau – protestą pateikusi šalis) pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.
6 Protestas grindžiamas šiais ankstesniais prekių ženklais:
– žodiniu Vengrijos prekių ženklu ALPHA D3 Nr. 134972 5 klasės prekėms „kalcio kiekį reguliuojantys farmacijos preparatai“,
– žodiniu Lietuvos prekių ženklu ALPHA D3 Nr. 20613 5 klasės prekėms „kalcio kiekį reguliuojantys farmacijos preparatai“,
– žodiniu Latvijos prekių ženklu ALPHA D3, įregistruotu Nr. M30407, 5 klasės prekėms „farmacijos preparatai, turintys savybių kalcio kiekiui reguliuoti“.
7 Grindžiant protestą buvo remiamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytais pagrindais.
8 2007 m. spalio 9 d. Protestų skyrius patenkino protestą, remdamasis ankstesniu Vengrijos prekių ženklu.
9 2007 m. lapkričio 29 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai) pateikė apeliaciją VRDT dėl Protestų skyriaus sprendimo.
10 2009 m. kovo 24 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Visų pirma ji nusprendė, kad į ankstesnį Vengrijos prekių ženklą nebuvo galima atsižvelgti, nes nebuvo pateiktas registracijos pažymėjimo vertimas į proceso kalbą. Protestų skyriaus sprendimo panaikinimą savaime pagrindžia tai, kad protestas patenkintas remiantis tik ankstesniu Vengrijos prekių ženklu. Tačiau Apeliacinė taryba, manydama, kad tuo metu, kai buvo sprendžiama dėl apeliacijos, galėjo būti priimtas sprendimas, kurio rezoliucinė dalis tokia pati kaip ir Protestų skyriaus sprendimo, įgyvendindama savo diskreciją išnagrinėjo kitus prekių ženklus, kuriais buvo pagrįstas protestas. Šiuo klausimu ji visų pirma nurodė, kad Latvijos ir Lietuvos registracijose nurodytos prekės buvo identiškos prekėms, kurioms skirtas ankstesnis Vengrijos prekių ženklas, ir kad šalys galėjo pateikti savo pastabas dėl visų bylos aplinkybių. Ji pažymėjo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, buvo panašūs vizualiu, fonetiniu ir konceptualiu požiūriais. Be to, ji padarė išvadą, kad prekės buvo iš dalies identiškos ir iš dalies panašios. Apeliacinė taryba nurodė, kad ši aplinkybė buvo svarbesnė už nedidelį prekių ženklų panašumo laipsnį. Iš esmės ji padarė išvadą, kad paprastas vartotojas, t. y. atitinkamos visuomenės narys, galėjo supainioti prekių ženklus; neturint tiek biochemijos ir farmakologijos žinių, kiek jų turi specialistai, ši galimybė dar didesnė.
Procesas ir šalių reikalavimai
11 Ieškovė Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
12 VRDT Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo keturis pagrindus, susijusius su, pirma, tuo, kad protestą pateikusi šalis nepateikė įrodymų dėl prekių panašumo, antra, Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis) pažeidimu, Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnis) pažeidimu ir, ketvirta, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto, kiek tai susiję su atitinkamos visuomenės nustatymu, pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad protestą pateikusi šalis nepateikė įrodymų dėl prekių panašumo
Šalių argumentai
14 Ieškovė tvirtina, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, vertinant prekių panašumą per protesto procedūrą įrodinėjimo pareiga tenka protestą pateikusiai šaliai. Tariamo panašumo įrodymų, kuriuos nurodė protestą pateikusi šalis, nepakanka ir jie apsiriboja dviem ieškovei adresuotais laiškais ir vienu pacientams skirtu informaciniu lapeliu. Be to, ieškovė ginčija ir šio informacinio lapelio įrodomąją galią. Ji priduria, jog įrodymai turi būti pateikti dėl visų prekių palyginimui reikšmingų veiksnių, tarp kurių jų rūšis, paskirtis, naudojimas ir tai, ar jos konkuruoja tarpusavyje, ar papildo vienos kitas.
15 VRDT ginčija ieškovės argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
16 Iš 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 15 taisyklės 2 dalies c punkto matyti, kad pranešime apie protestą gali būti motyvuotas pareiškimas, kuriame išdėstyti pagrindiniai faktai ir argumentai, kuriais grindžiamas protestas, ir protestą pagrindžiantys įrodymai. Šio reglamento 19 taisyklės 1 dalyje patikslinta, kad VRDT suteikia protestą reiškiančiai šaliai galimybę per nustatytą laiką, kuris yra ne trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tos dienos, kuri pagal 18 taisyklės 1 dalį laikoma su protestu susijusių procesinių veiksmų pradžia, pateikti jos protestą pagrindžiančius faktus, įrodymus ir argumentus arba papildyti jau anksčiau pateiktus pagal 15 taisyklės alį.
17 Iš minėtų nuostatų matyti, kad per protesto procedūrą protestą pateikianti šalis turi teisę, o ne pareigą pateikti protestą pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, dėl nagrinėjamų prekių ir paslaugų panašumo.
18 Čia reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš bylos VRDT medžiagos, 2006 m. balandžio 7 d. laišku ji paprašė protestą pateikusios šalies pateikti faktus, įrodymus ir jos protestą pagrindžiančius argumentus arba argumentus, papildančius nurodytuosius proteste, pažymėdama, jog ji priims sprendimą dėl protesto remdamasi turimais įrodymais.
19 2006 m. liepos 18 d. laiške protestą pateikusi šalis pateikė papildomus argumentus. Tada 2006 m. spalio 31 d. laiške ieškovė pateikė savo pastabas, dėl kurių savo nuomonę protestą pateikusi šalis išdėstė 2007 m. vasario 16 d. laiške.
20 Be to, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei iš esmės tvirtina ieškovė, Teisingumo Teismas 2007 m. kovo 9 d. Nutartyje Alecansan prieš VRDT (C‑196/06 P, neskelbiama Rinkinyje, 24 punktas) nepareiškė nuomonės dėl įrodinėjimo pareigos, kuri per protesto procedūrą tektų protestą pateikusiai šaliai. Tos nutarties 24 punkte Teisingumo Teismas tiesiog nurodė pareigą įrodyti, siekiant taikyti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą, prekių panašumą, net kai žymenys yra identiški.
21 Lygiai taip pat įrodymai, paminėti Reglamento Nr. 2868/95 15 taisyklės 3 dalies b punkte, priešingai, nei tvirtina ieškovė, nebūtinai turi apimti visus prekių palyginimo aspektus.
22 Vadinasi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, protestą pateikusi šalis neturi pareigos per protesto procedūrą pateikti įrodymų dėl nagrinėjamų prekių panašumo. Taip pat matyti, kad ieškovės argumentas dėl pacientams skirto informacinio lapelio, kurį protestą pateikusi šalis perdavė VRDT, įrodomosios galios yra nereikšmingas nagrinėjant šį ieškinio pagrindą. Todėl šis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
Dėl antrojo ir trečiojo ieškinio pagrindų, susijusių atitinkamai su Reglamento Nr. 40/94 73 ir 74 straipsnių pažeidimu
23 Kadangi antrasis ir trečiasis ieškinio pagrindai susiję su tuo, kad Apeliacinė taryba ėmėsi tam tikrų tyrimo priemonių, siekdama nustatyti panašumą tarp prekių, kurioms skirti ankstesni Latvijos ir Lietuvos prekių ženklai, ir visų pirma „farmacinių ir veterinarinių preparatų su magnio, geležies ar hidrotalcito hidroksikarbonatu ar gaminiais iš šių sudedamųjų dalių“ (toliau – prekės A), taip pat „fosfatinių rišamųjų medžiagų, skirtų naudoti hiperfosfatatemijos gydymui“ (toliau – prekės C), kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, Bendrasis Teismas mano, kad antrąjį ir trečiąjį pagrindus reikia nagrinėti kartu. Pradėti reikia nuo trečiojo ieškinio pagrindo analizės.
Šalių argumentai
24 Pateikdama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba, kuri savo iniciatyva ėmėsi paieškų internete, kad palygintų prekes, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 40 punkto, pažeidė Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnyje numatytą pareigą, pagal kurią per procedūrą dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių atmetimo pagrindų atveju ji nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus ir siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą. Atlikdama paiešką ji pasitikrino medicinos terminų žodyne, kuris skelbiamas Amerikos vyriausybės interneto svetainėje, skirtoje klinikiniams tyrimams, ir vienos bendrovės, priklausančios tai pačiai kaip ir ieškovė bendrovių grupei, interneto svetainėje. Ji taip pat tvirtina, jog lemiamą reikšmę vertinant prekių, kurioms skirti ankstesni Latvijos ir Lietuvos prekių ženklai, ir prekių A bei prekių C, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, panašumą turėjo Apeliacinės tarybos internete rasti įrodymai.
25 Pateikdama antrąjį ieškinio pagrindą ieškovė iš esmės kaltina Apeliacinę tarybą pagrindus ginčijamą sprendimą motyvais, dėl kurių ji negalėjo pareikšti savo nuomonės. Ji tvirtina niekada neturėjusi progos pareikšti savo nuomonės dėl įrodymų, kuriuos Apeliacinė taryba surinko internete. Ji priduria, kad jei ji būtų turėjusi galimybę tai padaryti, ji būtų galėjusi įrodyti, kodėl nebuvo galima padaryti išvados, jog prekės buvo panašios.
26 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo VRDT tvirtina, kad, atsižvelgiant į 2008 m. rugsėjo 24 d. Sprendimą Anvil Knitwear prieš VRDT – Aprile e Aprile (Aprile) (T‑179/07, neskelbiama Rinkinyje, 72 ir 75 punktai), nesant ieškovės kontrargumentų Apeliacinė taryba negalėjo laikyti, jog įrodytas protestą pateikusios šalies argumentas, kad prekių ženklai yra panašūs. Vadinasi, ji privalėjo pati išnagrinėti, ar prekės buvo panašios, remdamasi prekių, kurioms skirti prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, sąrašais. VRDT mano, kad tokiomis sąlygomis Apeliacinė taryba turėjo teisę savo iniciatyva imtis paieškų ir tikrinti neutralius informacijos šaltinius ar žinomus ieškovės informacijos šaltinius, kadangi tuo buvo siekiama tik patikrinti, ar protestą pateikusios šalies pagrindai ir argumentai yra tikslūs.
27 Kalbant apie antrąjį pagrindą, pasakytina, kad VRDT ginčija ieškovės argumentus, nurodydama, jog, remiantis Bendrojo Teismo praktika, teisė būti išklausytam, įtvirtinta Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio antrame sakinyje (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio antras sakinys), netaikoma galutiniam sprendimui, kurį administracinė institucija ketina priimti. Tas pats pasakytina apie dokumentus, į kuriuos atsižvelgiama darant galutinę išvadą dėl prekių panašumo. Be to, internete surinkti duomenys tik patvirtina pradinę Apeliacinės tarybos poziciją ginčijamo sprendimo 42 punkte. Ji priduria, kad ieškovė galėjo pateikti pastabas dėl protestą pateikusios šalies teiginių iki ginčijamo sprendimo priėmimo, tačiau to nepadarė. Galiausiai VRDT tvirtina, kad net jeigu Apeliacinė taryba ir padarė klaidą šalims nepateikdama internete atliktų paieškų rezultatų, išvada dėl prekių palyginimo nesikeičia. Toks Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio pažeidimas nepateisina ginčijamo sprendimo panaikinimo.
Bendrojo Teismo vertinimas
28 Remiantis Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalimi, „procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju [VRDT] nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą“.
29 Šioje nuostatoje numatytas VRDT priimamų sprendimų faktinis pagrindas, t. y. faktai bei įrodymai, kuriais sprendimai gali būti tinkamai grindžiami. Taigi nagrinėdama ieškinį dėl protesto procedūrą užbaigiančio sprendimo Apeliacinė taryba savo nuomonę gali grįsti tik šalių pateiktais faktais ir įrodymais. Tačiau Apeliacinės tarybos atliekamo tyrimo faktinio pagrindo apribojimas nereiškia, kad ji negali atsižvelgti į protesto procedūroje dalyvaujančių šalių aiškiai nurodytus faktus, kaip ir į plačiai pripažintus faktus, t. y. tuos, kuriuos bet kuris asmuo gali žinoti arba sužinoti iš viešai prieinamų šaltinių (žr. 2004 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ruiz‑Picasso ir kt. prieš VRDT – DaimlerChrysler (PICARO), T‑185/02, Rink. p. II‑1739, 28 ir 29 punktus bei juose nurodytą teismų praktiką ir minėto Sprendimo Aprile 71 punktą).
30 Šiuo klausimu Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 40 ir 41 punktuose rėmėsi savo atliktų paieškų internete rezultatais. Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 40 punkto, ji naudojosi hiperfosfatatemijos apibrėžtimi, įtraukta į prekių C, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, specifikaciją, kurią ji rado internetiniame medicinos terminų žodyne. Be to, Amerikos vyriausybės interneto svetainėje ji ieškojo terapinių magnio, geležies ar hidrotalcito hidroksikarbonato, priklausančių prekėms A, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, indikacijų. Galiausiai ginčijamo sprendimo 41 punkte ji rėmėsi informacija, rasta vienos bendrovės, priklausančios tai pačiai kaip ir ieškovė bendrovių grupei, interneto svetainėje, apie nagrinėjamų prekių sąveiką, įrodydama, jog jos glaudžiai susijusios ir skirtos inkstų uždegimu sergantiems pacientams. Pažymėtina, jog šių faktų VRDT neginčija.
31 Nors nagrinėjami paieškų rezultatai rasti šio sprendimo 30 punkte minėtose visuotinai prieinamose interneto svetainėse, šios aplinkybės šiuo atveju nepakanka, kad būtų manoma, jog tai yra visuotinai žinomi faktai. Tiesą sakant, tai yra farmacijos produktų ir jų terapinių indikacijų, kurių, atsižvelgiant į tai, kad šios indikacijos yra techninio pobūdžio, negalima laikyti plačiai pripažintais faktais, aprašymas.
32 Todėl reikia konstatuoti, kad, pasirėmusi šio sprendimo 30 punkte minėtais paieškų internete rezultatais, Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnį, nes faktai, kuriuos ji rado atlikusi paiešką internete ir kuriais pasirėmė, nėra plačiai pripažinti.
33 Vis dėlto, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, jeigu, kaip šios bylos aplinkybėmis, klaida neturėjo lemiamos įtakos rezultatui, argumentai dėl tokios klaidos yra netinkami, todėl jų nepakanka ginčijamam sprendimui panaikinti (žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Philip Morris Products prieš VRDT (Cigarečių pakelio forma), T‑140/06, neskelbiamo Rinkinyje, 72 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
34 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad prekių A ir C, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, aprašymo esmę sudarė tik šio sprendimo 30 punkte minėti paieškų internete rezultatai. Be to, reikia priminti, kad lyginant nagrinėjamas prekes, kas yra būtina norint įvertinti galimybę supainioti, pradedama nuo prekių aprašymo. Reikia pažymėti, jog šioje byloje Apeliacinė taryba negalėjo prieiti prie išvados, kad prekės A ir prekės C, viena vertus, ir prekės, kurioms skirti ankstesni Latvijos ir Lietuvos prekių ženklai, antra vertus, yra panašios, ir todėl ginčijamo sprendimo 58 punkte nuspręsti, jog yra galimybė supainioti, nenurodžiusi ginčijamas paieškas atlikus nustatytų faktų. Todėl, priešingai, nei tvirtina VRDT, nesiremiant šia informacija ginčijamas sprendimas būtų buvęs visiškai kitoks.
35 Priešingai, kalbant apie „farmacijos ir veterinarijos preparatus, skirtus naudoti inkstų dializės reikmėms bei inkstų ligų gydymui“ (toliau – prekės B), kuriems skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, ginčijamas paieškas atlikus gauta informacija, minėta ginčijamo sprendimo 41 punkte, tiesiog patvirtino Apeliacinės tarybos išvadą dėl nagrinėjamų prekių panašumo. Todėl Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio pažeidimas, ginčijamas šio sprendimo 32 punkte, nepateisina ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su prekėmis B, panaikinimo.
36 Be to, reikia atmesti VRDT argumentą dėl iš minėto Sprendimo Aprile (72 ir 75 punktai) darytinų išvadų. Nors tiesa, kad tame sprendime Pirmosios instancijos teismas tvirtino, jog VRDT neprivalo laikyti, kad vienos šalies pateikta informacija, kurios kita procedūros šalis neginčijo, yra įrodyta, jis netvirtino, kad VRDT galėjo viršyti nagrinėjimo sąlygas, numatytas Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnyje.
37 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba, pasirėmusi šio sprendimo 30 punkte minėtais paieškų internete rezultatais, padarė klaidą, todėl reikia patenkinti trečiąjį ieškinio pagrindą tiek, kiek Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime patvirtino prašomo įregistruoti žymens prekėms A ir prekėms C paraiškos atmetimą, ir atmesti tą ieškinio pagrindo dalį, kuri susijusi su prekėmis B, nesant reikalo Bendrajam Teismui spręsti dėl antrojo ieškinio pagrindo.
38 Kadangi išnagrinėjus trečiąjį ieškinio pagrindą ginčijamas sprendimas iš dalies panaikintas, reikia išnagrinėti ir ketvirtąjį ieškinio pagrindą.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto, kiek tai susiję su atitinkamos visuomenės nustatymu, pažeidimu
Šalių argumentai
39 Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą siekdama nustatyti atitinkamą visuomenę, kai ginčijamo sprendimo 36 punkte nusprendė, kad nagrinėjamos prekės vaistinėse buvo laisvai parduodamos plačiajai visuomenei. Ieškovė ginčija šį teiginį dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, kalbant apie prekes, kurioms skirti ankstesni Latvijos ir Lietuvos prekių ženklai, vienintelis įrodymas, t. y. informacinis lapelis vartotojams, įrodo, kad alfakalcidolį, farmacinį preparatą, patenkantį į prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, kategoriją, buvo galima įsigyti tik pagal receptą. Vien tokios informacijos turėjo pakakti išvadai, jog buvo kalbama apie specialių žinių turinčią visuomenę, padaryti. Be to, jos teigimu, prekes, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, buvo galima išduoti tik pagal receptą. Ginčijamo sprendimo 58 punkte nusprendusi, kad paprasti vartotojai turi didesnį nei vidutinis vartotojas pastabumo laipsnį, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad jie turi receptą arba bent jau jiems padėjo kvalifikuoti medicinos specialistai.
40 VRDT ginčija ieškovės argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
41 Remiantis teismo praktika visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į atitinkamų prekių kategorijos paprastą vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad paprasto vartotojo pastabumas gali kisti atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorijas (žr. 2007 m. vasario 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mundipharma prieš VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink. p. II‑449, 42 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
42 Šioje byloje Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 36 punkte nusprendė, kad atitinkamą visuomenę sudarė ir medicinos specialistai (gydytojai, vaistininkai, slaugytojai), ir paprastai vartotojai, t. y. pacientai ir jais besirūpinantys asmenys. Ji nusprendė, kad iš atitinkamos visuomenės negalima pašalinti paprasto vartotojo, kadangi prekių specifikacija buvo susijusi ne tik su pagal receptą išduodamais vaistais, ir kad dėl to nebuvo galima atmesti, jog nagrinėjamomis prekėmis buvo laisvai prekiaujama. Kadangi ankstesni prekių ženklai buvo įregistruoti Latvijoje ir Lietuvoje, atitinkamą visuomenę, Apeliacinės tarybos nuomone, sudarė šių dviejų valstybių medicinos specialistai ir paprasti vartotojai.
43 Remiantis teismų praktika, kai nagrinėjamos prekės yra medikamentai, kuriuos parduodant vaistinėse vartotojams būtinas gydytojo receptas, atitinkamą visuomenę sudaro ne tik galutiniai vartotojai, bet ir sveikatos priežiūros specialistai, tai yra medikamentus skiriantys gydytojai bei paskirtus medikamentus parduodantys vaistininkai. Net jeigu tarpininkai daro įtaką šių prekių pasirinkimui arba jį nulemia, galimybė supainioti egzistuoja ir minėtų vartotojų atžvilgiu, nes jie gali susidurti su šiomis prekėmis pirkdami kiekvieną iš jų atskirai skirtingais momentais (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alcon prieš VRDT, C‑412/05 P, Rink. p. I‑3569, 52–63 punktus).
44 Kaip matyti iš minėtos teismų praktikos, net jeigu vaistai išduodami tik pagal receptą, negalima atmesti, kad paprastas vartotojas priklauso atitinkamai visuomenei. Todėl Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad atitinkamą visuomenę sudarė ir sveikatos priežiūros specialistai, ir paprasti vartotojai.
45 Todėl klausimas, ar nagrinėjamais vaistais gali būti prekiaujama laisvai, nėra reikšmingas šioje byloje, nes net jeigu Apeliacinė taryba padarė klaidą, vertindama nagrinėjamų prekių pardavimo būdą, išvada dėl atitinkamos visuomenės sudėties lieka ta pati.
46 Todėl reikia atmesti šį ieškinio pagrindą. Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek jis susijęs su prekėmis A ir prekėmis C.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims. Kadangi šioje byloje ieškovės ieškinys patenkintas tik dėl dalies nagrinėjamų prekių, nusprendžiama, kad VRDT padengs visas savo ir pusę ieškovės bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2009 m. kovo 24 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1897/2007‑2), kiek jis susijęs su šių kategorijų prekėmis: „Farmaciniai ir veterinariniai preparatai su magnio, geležies ar hidrotalcito hidroksikarbonatu ar gaminiais iš šių sudedamųjų dalių“, „Fosfatinės rišamosios medžiagos, skirtos naudoti hiperfosfatatemijos gydymui“.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Nurodyti VRDT padengti visas savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę Ineos Healthcare Ltd bylinėjimosi išlaidų.
4. Ineos Healthcare padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.
Paskelbta 2011 m. vasario 9 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.